2018-11-27 Nr. AB-21555-3-62-3-00380-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-798-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00380-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 53.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Č. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutarties nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. Č. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. vasario 27 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), kurį vėliau patikslino (b. l. 25–33), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą; 2) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą; 3) panaikinti NŽT 2018 m. vasario 8 d. sprendimą; 4) įpareigoti NŽT nuosavybės teisių atkūrimo klausimą išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjas skunde atsakovu nurodė NŽT Kauno miesto skyrių.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir nutarė byloje atsakovu laikyti ne NŽT Kauno miesto skyrių, o NŽT (b. l. 36). Teismas nurodė, kad galutinai šis klausimas bus išspręstas teismo posėdyje.

Pareiškėjas 2018 m. birželio 25 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame, be anksčiau suformuluotų reikalavimų, paprašė teismo atnaujinti skundo dėl NŽT 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo panaikinimo padavimo terminą (b. l. 74–84).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 2 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo 2018 m. birželio 25 d. patikslintą skundą nutraukė (b. l. 106–111).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą gavo 2014 m. rugsėjo 27 d. Be to, apie minėtą sprendimą buvo nurodyta ir NŽT 2014 m. lapkričio 13 d. rašte, kurio gavimą pareiškėjas patvirtino teismo posėdyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjui vėliausiai 2014 m. lapkričio mėnesį tapo žinoma apie NŽT 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą atkurti nuosavybės teises pinigais. Teismas taip pat pažymėjo, kad NŽT 2017 m. kovo 13 d., 2017 m. gruodžio 12 d. raštuose bei 2018 m. vasario 8 d. sprendime buvo nurodyta apie 2014 m. rugsėjo 10 d. priimtą sprendimą, tačiau pareiškėjas į teismą dėl minėto sprendimo panaikinimo kreipėsi tik 2018 m. kovo 26 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. kovo 26 d., todėl darė išvadą, kad praleistas terminas neatnaujintinas nenustačius objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti skundą dėl NŽT 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo nuginčijimo.

Teismas nurodė, kad neatnaujinus termino skundui dėl NŽT 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo panaikinimo paduoti, teisinių pasekmių nebesukurs pareiškėjo kiti išvestiniai reikalavimai (panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir NŽT 2018 m. vasario 8 d. sprendimą bei įpareigoti NŽT nuosavybės teisių atkūrimo klausimą nagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą). Papildomai teismas pažymėjo, kad NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, nes yra informacinio pobūdžio, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų.

Nustatęs, kad terminas praleistas dėl nesvarbių priežasčių ir nėra pagrindo jo atnaujinti, teismas darė išvadą, kad byla nutrauktina ne tik dėl reikalavimo panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, bet ir dėl visų susijusių (išvestinių) pareiškėjo reikalavimų.

III. Pareiškėjas V. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutartį (b. l. 114–118).

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl nesvarbių priežasčių.

Pareiškėjas tvirtina, kad NŽT Kauno miesto skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimas jam nebuvo ir nėra įteiktas, todėl terminas šiam sprendimui skųsti nėra ir negali būti praleistas. Pareiškėjas nurodo, kad apie minėtą sprendimą visai netikėtai sužinojo iš NŽT 2018 m. vasario 8 d. sprendimo.

Nors registruotos Lietuvos pašto siuntos įteikimo pranešime nurodyta, kad siunta įteikta asmeniškai (2014 m. rugsėjo 27 d.), tačiau, pasak pareiškėjo, nėra neabejotinai įrodyta, kad būtent 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimas buvo įteiktas pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat pastebi, kad NŽT 2014 m. lapkričio 13 d. raštu jis nebuvo supažindintas su NŽT Kauno miesto skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu.

Pareiškėjo nuomone, ginčijamas NŽT 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimas turi įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai, nes juo buvo atsisakyta panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir nutarta tęsti nuosavybės teisių atkūrimą atlyginant pinigais.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 124–130).

NŽT nurodo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog NŽT 2014 m. rugsėjo 17 d. raštu pareiškėjui išsiuntė NŽT Kauno miesto skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo originalą ir informavo pareiškėją, kad tuo atveju, jei jis nesutiks su minėtu sprendimu, jis galės būti skundžiamas per 30 dienų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Tai patvirtina registruotos Lietuvos pašto siuntos įteikimo pranešimas, kuriame nurodyta, kad siunta pareiškėjui įteikta asmeniškai 2014 m. rugsėjo 27 d. NŽT nuomone, pareiškėjo neveikimas nesudaro prielaidų nukrypti nuo visiems pareiškėjams vienodai taikomų sąžiningumo, rūpestingumo, atidumo ir operatyvumo imperatyvų. Pasak NŽT, pareiškėjas nenurodė nei vienos svarbios aplinkybės, dėl kurios buvo praleistas terminas.

NŽT paaiškina, kad 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo buvo paprašyta pateikti banko sąskaitos numerį, kur jam bus pervesti pinigai. NŽT sutinka su teismo išvada, kad tai yra informacinio pobūdžio raštas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, taip pat sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis.

Apibendrindama NŽT nurodo, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai neįrodo teismo nutarties nepagrįstumo, todėl atskirasis skundas, pasak NŽT, turėtų būti atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjama, ar pagrįstai ir teisėtai Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 2 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas bylos nutraukimo pagrindu nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas vienu iš reikalavimų skundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir prašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Tuo atveju, kai administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniškai įteiktas asmeniui arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS39-421/2008; 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017).

Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžia, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016).

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjui vėliausiai 2014 m. rugsėjo 27 d. tapo žinoma apie NŽT 2014 m. rugsėjo 10 d. priimtą sprendimą atkurti nuosavybės teises, nes tada jam buvo įteikta registruota pašto siunta su šiuo sprendimu. Pareiškėjo argumentai, kad nėra įrodyta, kad jis asmeniškai gavo minėto sprendimo nuorašą ir kad nebuvo tinkamai informuotas apie tokio sprendimo priėmimą, nepaneigia Lietuvos pašto pateiktų duomenų, be to, pareiškėjui apie tokio sprendimo egzistavimą buvo ne kartą pranešta kitais atsakovų priimtais dokumentais, kuriuos pareiškėjas pripažįsta gavęs. Įvertinus šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, 2018 m. kovo 26 d. pateikdamas skundą dėl NŽT 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo panaikinimo, žymiai praleido terminą tokiam skundui paduoti.

Pareiškėjas šiuo atveju iš esmės sutinka, jog praleido skundo padavimo terminą, tačiau mano, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių. Tokiomis priežastimis pareiškėjas nurodo skundžiamo sprendimo nuorašo negavimą ir NŽT veiksmų nenuoseklumą ir pareiškėjo klaidinimą 2017 metais.

Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-182-575/2017). Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje AS552-642/2013).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl savo paties elgesio (delsimo). Pareiškėjas nuo 2014 metų rugsėjo neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Iš byloje esančių dokumentų bei pareiškėjo išdėstytos pozicijos matyti, jog pareiškėjas nuo pat pradžių nesutiko su NŽT 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo esme, todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ši aplinkybė buvo pakankamas pagrindas savalaikiai imtis priemonių savo pažeistų teisių gynybai.

Apibendrindama pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti dėl NŽT 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir todėl atsisakęs priimti skundą aptariamoje dalyje, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktu NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo ir NŽT 2018 m. vasario 8 d. sprendimo vertinimu. NŽT Kauno miesto skyrius 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu ne tik pateikė pareiškėjui informaciją bei paprašė nurodyti jo sąskaitos numerį, bet ir išreiškė institucijos valią nesiimti jokių veiksmų, kad NŽT 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimas būtų panaikintas administracine tvarka bei pareiškėjui būtų suteiktas lygiavertis žemės sklypas kitoje vietovėje. Priešingai, atsakovas nurodė, kad bus užbaigiama nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui procedūra, išmokant piniginę kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad prieš tai, 2017 m. sausio 26 d. pats atsakovas siūlė pareiškėjui pakeisti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, priėmė pareiškėjo prašymą šiuo klausimu ir tuo sukūrė pareiškėjui lūkesčius, jog, pareiškėjo manymu, neteisingas sprendimas bus pakeistas, būtų nepagrįsta užkirsti kelią pareiškėjui patikrinti atsakovo veiksmų teisėtumą teismine tvarka, juolab kad NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimas turi tiesioginės įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai. Administracinis teismas turėtų įvertinti tiek pareiškėjo, tiek atsakovo elgesį nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūros metu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio aspektu ir pasisakyti dėl pareiškėjo reikalavimo suteikti jam lygiavertį žemės sklypą pagrįstumo ir teisėtumo.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino kitus pareiškėjo reikalavimus kaip išvestinius ir neteisėtai nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo reikalavimus panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą; panaikinti NŽT 2018 m. vasario 8 d. sprendimą bei įpareigoti NŽT nuosavybės teisių atkūrimo klausimą išnagrinėti iš naujo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, panaikinant jos dalį, kuria nutraukta administracinė byla pagal pareiškėjo reikalavimus panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą; panaikinti NŽT 2018 m. vasario 8 d. sprendimą bei įpareigoti NŽT nuosavybės teisių atkūrimo klausimą išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Č. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria nutraukta administracinė byla pagal pareiškėjo reikalavimus panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą; panaikinti NŽT 2018 m. vasario 8 d. sprendimą bei įpareigoti NŽT nuosavybės teisių atkūrimo klausimą išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą.

Grąžinti šią administracinės bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė