2018-05-08 Nr. AB-10512-3-61-3-01094-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-383-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01094-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas LT“ skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bankrotas LT“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. kovo 9 d. raštą Nr. (2.21)NTP-11-4209 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnybos vardu pasirašęs asmuo savo Sprendimo pareiškėjui baudžiamoje byloje skirti atstovą advokatą A. C., kurio darbo vieta yra Panevėžio m., visiškai nemotyvavo. Pareiškėjo nuomone, vien ši aplinkybė (motyvų nebuvimas) sudaro pakankamą pagrindą skundžiamo Sprendimo panaikinimui. Pareiškėjas prašė Tarnybos skirti jo atstovu (gynėju) visiškai kitą advokatą, todėl Tarnyba, paskyrusi advokatą A. C., pažeidė pareiškėjo interesus, o Sprendimas neatitinka pareiškėjo išreikštos valios.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Bankrotas LT“ skundą.

Teismas nutartį motyvavo aplinkybėmis, kad šioje byloje skundžiamas raštas yra adresuotas teismui, parengtas įstatymu nustatyta tvarka vykdant teismo nutartį baudžiamojoje byloje ir laikytinas procedūrinio pobūdžio dokumentu, pačiu savaime nesukeliančiu pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl teisminis procesas pagal pareiškėjos suformuluotą skundo dalyką dėl Tarnybos 2018 m. kovo 9 d. rašto kaip individualaus akto panaikinimo yra negalimas, nes toks skundas nenagrinėtinas teismų pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teismas padarė išvadą, kad teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

Teismas taip pat pažymėjo, kad skundžiamas Tarnybos koordinatoriaus raštas – procedūrinis veiksmas, kuriuo tik parenkamas advokatas, o Tarnybos koordinatoriaus parinktą gynėją ar įgaliotąjį atstovą paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 2 dalį.

III. Pareiškėjas UAB „Bankrotas LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamu sprendimu iš jo pasirinkimo teisė dėl konkretaus advokato atstovavimo baudžiamojoje byloje buvo atimta, todėl jo teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, o skundžiama nutartis yra neteisėta.

Pareiškėjas nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas savo 2018 m. kovo 6 d. nutartyje baudžiamoje byloje Nr.1-18-334/2018 nenurodė, kokį konkrečiai advokatą Tarnyba turi parinkti.

Pareiškėjo nuomone, teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3115-146/2015, kadangi faktinės aplinkybės nurodytoje byloje ir šioje byloje iš esmės skiriasi. Pareiškėjas turėtų turėti galimybę pasirinkti už kieno konkrečiai suteiktas paslaugas jam mokėti, nes pagal Įstatymo 24 straipsnio 6 dalį išlaidos, susijusios su trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovavimu, visais atvejais įstatymų nustatyta tvarka yra išieškomos į valstybės biudžetą iš atstovaujamo juridinio asmens.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo UAB „Bankrotas LT“ atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Bankrotas LT“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. kovo 9 d. raštą Nr. (2.21)NTP-11-4209, skundą iš esmės grįsdamas aplinkybe, kad sprendimas paskirti A. C. pareiškėjo advokatu neatitinka pareiškėjo išreikštos valios (nes jis prašė paskirti gynėju A. Š.), Sprendimas yra nemotyvuotas, todėl pažeidžia pareiškėjo interesus.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis yra priimta remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. <...> Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad valstybės garantuojamas teisinės pagalbos teikimas sudaro galimybę asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas jų teises ir įstatymų saugomus interesus (VGTPĮ 1 str. 1 d.), taigi kartu užtikrina konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d.). VGTPĮ 3 straipsnio 2 dalis įtvirtina kertinį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principą – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principą. Tarp gynėjo ir ginamojo turi vykti gynybos pozicijos derinimas, jie turi vienas su kitu bendradarbiauti, gynėjas privalo būti lojalus ginamajam bei suinteresuotas užtikrinti tinkamą gynybą. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tai nuolat pažymi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A575-2973/11, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/11 ir kt.).

Teisėjų kolegija nurodo, kad nors pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo 2018 m. kovo 9 d. raštą Nr. (2.21)NTP-11-4209, tačiau iš pareiškėjo pateiktų į bylą procesinių dokumentų turinio matyti, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas nesutinka būtent su Tarnybos parinkto konkretaus advokato (A. C.) baudžiamojoje byloje kandidatūra, nes pageidavo kito advokato. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas, kad pareiškėjas skundė Tarnybos 2018 m. kovo 9 d. raštą, adresuotą teismui, o ne pareiškėjui, ir kuris yra informacinio, procedūrinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, pernelyg siaurai ir formaliai vertino pareiškėjo skundo dalyką ir jo reikalavimą grindžiančias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal byloje pareiškėjo pateiktus duomenis, reikalavimo esmę bei nurodytą teisinį reguliavimą turi būti vertinama, jog pareiškėjas iš esmės skundžia ir Tarnybos 2018 m. kovo 15 d. raštą pareiškėjui „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kurį turi būti sistemiškai vertinamas kartu su Tarnybos 2018 m. kovo 9 d. raštu kaip vientisas sprendimas (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies prasme) parinkti kitą advokatą, negu prašė pareiškėjas, ir kuris gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2018 m. kovo 15 d. raštu informavo pareiškėją, kad jo gynėju centrinio koordinatoriaus funkcijas atliekantis asmuo parinko advokatą A. C., o ne advokatą A. Š., o pareiškėjui 2018 m. kovo 20 d. paprašius atsiųsti Tarnybos koordinatoriaus sprendimo kopiją, pareiškėjas gavo 2018 m. kovo 9 d. raštą Nr.(2.21) NTP-11-4209, kurį pareiškėjas suvokė kaip skųstiną sprendimą dėl advokato paskyrimo.

Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog pareiškėjo skundo objektas vertintinas kaip procedūrinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, nes priešingai – konkretaus advokato parinkimas sukelia jam teisines pasekmes (t. y. pareiškėjas kaip ginamasis turės bendradarbiauti su paskirtu gynėju, tarp jų vyks gynybos pozicijos derinimas, be to, gynėjas privalo būti lojalus ginamajam bei suinteresuotas užtikrinti tinkamą gynybą).

Teisėjų kolegija pažymi, kad esant pareiškėjo teikiamo procesinio dokumento trūkumams ir (ar) neaiškumams pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu, nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti ir paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, o ne atsisakyti priimti skundą kaip nenagrinėtiną teisme, kadangi tokiu atveju neteisėtai yra pažeidžiama asmens teisė į teisminę gynybą. Tokią poziciją patvirtina nuosekli Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-259-662/2018). Nurodyta pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ numatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai ir išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-259-662/2018).

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir neteisingai taikė įstatymų nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo UAB „Bankrotas LT“ skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės UAB „Bankrotas LT“ atskirąjį skundą tenkinti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė