b0cefffb-75dc-437d-930e-63c3f0f451a6 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-259-794/2017Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01680-2014-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 2.3.2.6.2.; 2.3.2.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ros Marijos Strumskienės ir Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės (apeliantės) V.

B., atstovaujamos advokatės A. G., apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. B. ieÅ¡kinį atsakovui A. K. bei atsakovo A. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei V. B. dėl bendro kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo, tretieji asmenys S. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Uždaroji akcinė bendrovė „Statybos investicija“, Uždaroji akcinė bendrovė ,,Mokilizingas“, n u s t a t ė:

Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. B. (V. K.) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ dėl atsakovo A. K. kaltės ir padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ .Nurodė, kad santuokÄ su atsakovu A. K. sudarė 2009 m. rugpjūčio 28 d., santuokoje vaikų nesusilaukė. Gyvendama santuokoje patyrė psichologinį ir fizinį smurtÄ , atsakovas buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimÄ , todėl santuokÄ prašė nutraukti dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė priteisti 10 000 Lt neturtinę žalÄ .

Nurodė, jog dėl ieÅ¡kovo patirto smurto, įžeidinėjimų, ji prarado pasitikėjimÄ savimi, o faktas, kad atsakovas buvo nuteistas už žmogžudystę, ieÅ¡kovę sukrėtė, ji patyrė ypač didelę gėdÄ prieÅ¡ nukentėjusiojo artimuosius. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje taip pat nurodė, jog atsakovas turi kreditorius:

1) S. K., kurios naudai antstolė vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ dėl iÅ¡laikymo, 2) UAB „Mokilizingas“, kurio naudai iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstolis D. J., 3) Valstybinė mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), kurios naudai iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstolis D. J.;

4) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius), kurios naudai iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstolė B. Č.. Nurodė, kad ieÅ¡kovė asmeninių kreditorių neturi, Å¡alys taip pat nėra įgijusios bendrų kreditorių. IeÅ¡kovė atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad nesutinka, jog UAB „Statybos investicija“ skola yra solidaraus pobÅ«džio, kadangi ieÅ¡kovė nedalyvavo priimant sprendimus dėl prievolių kreditoriui UAB „Statybos investicija“ prisiėmimo, piniginės lėšos nebuvo panaudotos bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl Å¡ios prievolės laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje taip pat nurodė, jog bendrÄ sutuoktinių turtÄ sudaro pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – namas arba gyvenamasis namas), transporto priemonė VOLVO FH12, transporto priemonė priekaba M+G FAC24B, transporto priemonė priekaba SDC SDCCS44R3, automobilis VOLVO FH12.380, transporto priemonė automobilis LAND ROVER FREELANDER, ir kilnojamieji daiktai, kurių bendra vertė sudaro apie 27 100,08 Lt (7 848,73 Eur ). IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti automobilį LAND ROVER FREELANDER, kadangi Å¡iuo automobiliu ji faktiÅ¡kai naudojasi, juo rÅ«pinasi bei iÅ¡laiko.

Taip pat prašė priteisti 1/2 dalį gyvenamojo namo, kadangi gyvenamasis namas yra įgytas santuokos metu, laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, abi Å¡alys šį namÄ statė ir puoselėjo. Atsakovui prašė priteisti transporto priemones: VOLVO FH12, transporto priemonę priekabÄ M+G FAC24B, transporto priemonę priekabÄ SDC SDCCS44R3, automobilį VOLVO FH12.380, kadangi jos registruotos atsakovo vardu, jis jas iÅ¡laikė ir prižiÅ«rėjo, taip pat prašė priteisti 1/2 dalį gyvenamojo namo, kadangi gyvenamasis namas yra įgytas santuokos metu, laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, abi Å¡alys šį namÄ statė ir puoselėjo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovui turi bÅ«ti priteisti kilnojamieji daiktai, kurių bendra vertė sudaro apie 27 100,08 Lt, (7 848,73 Eur), o jai priteistina atitinkamo dydžio kompensacija, kadangi ieÅ¡kovė negali patekti į namÄ , neturi galimybės pasiimti sau priklausančių daiktų, todėl ji sutinka, kad tie daiktai bÅ«tų priteisti atsakovui, jai iÅ¡mokant kompensacijÄ . Nurodė, jog atsakovui priteistina turto vertė sudaro 134 180,08 Lt (38 861,24 Eur) o ieÅ¡kovei priteistino turto vertė sudaro 62 640 Lt (18 141,80 Eur).

Dėl susidariusios didesnės dalies priteistino turto atsakovui prašė priteisti kompensacijÄ , kuriÄ sudaro 35 770,04 Lt (10 359,72 Eur). Taip pat ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), prašė pripažinti bendra daline nuosavybe, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, jog Å¡is žemės sklypas buvo įsigytas atsakovui esant santuokoje su trečiuoju asmeniu S. K., todėl pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe ir į santuokoje įgyto turto balansÄ neįtrauktinas ir Å¡io reikalavimo atsisakė.

IeÅ¡kovė iÅ¡laikymo sau nereikalavo, prašė po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos turėtÄ pavardę – B.Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuose nurodė, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi santuokos metu iÅ¡ryÅ¡kėjo charakterio skirtumai ir nesutapimai, atsakovas neigė vartojęs smurtÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu, taip pat nurodė, kad jo nuteisimas už tyčinį nusikaltimÄ nėra pagrindas teigti, kad jis su ieÅ¡kove elgėsi netinkamai.

Atsižvelgiant į tai, atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovės reikalavimu sumokėti 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimÄ . Be to, 2012 metais atsakovė pati inicijavo skyrybų procesÄ , ieÅ¡kovas dėl suklydimo pasirašė dokumentus dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, vėliau pateikė teismui praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ jam dalyvaujant. Teismas praÅ¡ymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu netenkino, tačiau 2013 metais ieÅ¡kovė vėl inicijavo skyrybų procesÄ . Atsakovas nurodė, kad yra tokie kreditoriniai įsipareigojimai: antstolės R.

D. kontoroje vykdomas iÅ¡laikymo atsakovo vaikams iÅ¡ieÅ¡kojimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115/2014 iÅ¡ jo priteista turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiųjų naudai, VMI prie FM naudai vykdomas antstolio D. J. iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal 2010 m. kovo 24 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutarimÄ byloje Nr. A2.11-240-239-2010, Elektrėnų PK vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 28N-1018187-11/2011. Atsakovas papildomai nurodė, kad skola UAB „Mokilizingas“ atsirado santuokos su ieÅ¡kove metu, piniginės lėšos buvo panaudotos Å¡eimos interesams, todėl turi bÅ«ti pripažintos ieÅ¡kovės ir atsakovo solidaria prievole.

Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad santuokos sudarymo metu automobiliui LAND ROVER FREELANDER, pirkti buvo paimta paskola iÅ¡ UAB „Statybos investicija“ – 2010 m. rugpjūčio 12 d. pasiskolinta 24 170 Lt, o 2011 m. gegužės 3 d. – 3 400 Lt. Atsakovas nurodė, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos su S. K. metu ir asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl į dalintÄ sutuoktinių turtÄ neturi bÅ«ti įtrauktas; krovininis automobilis VW Transporter, VOLVO FH12, 633, transporto priemonė priekaba M+G FAC24B, transporto priemonė priekaba SDC SDCCS44R3, automobilis VOLVO FH12.380, yra įgyti santuokos su S. K. metu, Å¡is turtas buvo padalintas santuokos nutraukimo su S. K. metu ir asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui; gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas statyti santuokos su S. K. metu, statomas už asmenines atsakovo lėšas, o santuokos su ieÅ¡kove metu jau buvo pastatytas ir įrengtas, todėl turi bÅ«ti pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe; keleivinis automobilis LAND ROVER FREELANDER, yra santuokos metu įgytas turtas, todėl dalintinas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Kadangi atsakovas atlieka bausmę, todėl automobilis jam nėra reikalingas, praÅ¡o priteisti šį automobilį ieÅ¡kovei, o atsakovui priteisti 8 000 Lt (2 316,96 Eur) piniginę kompensacijÄ .Trečiasis asmuo VMI prie FM pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame pažymėjo, jog ieÅ¡kovė V. K. skolinga valstybės biudžetui 1,66 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, o A. K. skolingas 98,70 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 28,91 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 72 Lt privalomojo sveikatos draudimo mokesčio ir 12,13 Lt privalomojo sveikatos draudimo mokesčio delspinigių bei 8 Lt žemės mokesčio, taip pat valstybės naudai yra užvestos vykdomosios bylos antstolio D.

J. ir V. M. kontorose. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovo skolos yra asmeninio pobÅ«džio ir laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.Trečiasis asmuo VSDF Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame pažymėjo, jog A. K. skolingas 3 213,91 Lt VSDF biudžetui, o V. K. 2014 m. rugsėjo 19 d. duomenimis skolinga 1 116,49 Lt. Tiek A. K., tiek V. K. skola VSDF biudžetui susidarė jiems gyvenant santuokoje, todėl pripažintos solidariomis.Trečiasis asmuo S. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė atmesti ieÅ¡kinį ir tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Nurodė, kad su A. K. santuokÄ sudarė 2003 metais, santuokoje įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o 2005 metais iÅ¡vyko į AirijÄ , kur dirbdami nusprendė statytis namÄ Lietuvoje. Tuo tikslu 2007 metais buvo nupirktas žemės sklypas, netrukus buvo gautas statyboms leidimas ir pradėtas statyti gyvenamasis namas. Visus dokumentus tvarkydavo A. K., o S. K. likdavo Airijoje su mažamečiais vaikais. Statybos buvo vykdomos iÅ¡ A. K. uždirbamų lėšų, taip pat iÅ¡ lėšų, gautų pardavus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2008 metų vasarÄ prasidėjo nesutarimai, todėl 2008 m. rugsėjo 11 d.

Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka buvo nutraukta, tačiau po skyrybų susitaikė ir vis dar vedė bendrÄ Å«kį. S. K. teigimu, ji prideda nuotraukas, iÅ¡ kurių matyti, kad 2009 m. sausio mėnesį A. K. kasa sniegÄ kieme, o jam padeda mažametės G. K. ir A. K., taip pat 2009 m. birželio mėnesį jau įrengtame name buvo Å¡venčiamos vaikų krikÅ¡tynos. Po vaikų krikÅ¡tynų S. K. su A. K. susipyko ir galutinai iÅ¡siskyrė.Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: nutraukė A.

K. ir V. K. santuokÄ dėl A. K. kaltės. Priteisė iÅ¡ A. K. 1 500 Eur žalos atlyginimÄ V. K. naudai. Nutraukus santuokÄ A. K. paliko pavardę – K., V. K. – Bulaukaitė. Priteisė asmeninės nuosavybės teise A. K.: gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini); priteisė asmeninės nuosavybės teise V. K.: automobilį LAND ROVER FREELANDER. Priteisė iÅ¡ V. K. 2 316,96 Eur (8 000 Lt) kompensacijÄ už automobilį LAND ROVER FREELANDER A. K. naudai. Pripažino asmeninėmis prievolėmis A.

K. įsipareigojimus: antstolės R. D. vykdomÄ iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ; antstolio D. J. vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ; antstolio D. J. vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje priteistÄ turtinę ir neturtinę žala nukentėjusiųjų naudai; antstolės B. Č. vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus. Pripažino asmenine prievole V. K. įsipareigojimus: jos 323,36 Eur (1116,49 Lt ) skolÄ VSDFV Vilniaus skyriui; 0,48 Eur (1,66 Lt) skolÄ VMI prie FM gyventojų pajamų mokesčio delspinigių.

Pripažino V. K. ir A. K. solidariomis prievolėmis: įsipareigojimus UAB „Statybos investicija“ pagal paskolos sutartis; įsipareigojimus UAB „Mokilizingas“, kurio naudai antstolis D. J. vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Priteisė iÅ¡ V. K. 1 166,57 Eur žyminio mokesčio ir iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ valstybės naudai. Priteisė iÅ¡ A. K. 183,50 Eur žyminio mokesčio V. K. ir 7,62 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi sprendimo dalį dėl žemės sklypo ir gyvenamojo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), bei kilnojamojo turto padalijimo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo panaikino ir bylÄ dėl Å¡ios dalies grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Sprendimo dalį dėl prievolių kreditoriams pakeitė. Pripažino asmeninėmis prievolėmis Å¡iuos A. K. įsipareigojimus: antstolės R. D. vykdomas iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ; antstolio D. J. iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ; antstolio D. J. iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje priteistÄ turtinę ir neturtinę žalÄ nukentėjusiųjų naudai; antstolės B. Č. vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimai VSDFV Vilniaus skyriaus naudai; įsipareigojimus UAB „Statybos investicija“ pagal paskolos sutartis;

įsipareigojimus UAB „Mokilizingas“, kurio naudai antstolis D. J. vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . V. K. asmenine prievole pripažino Å¡iuos įsipareigojimus: 323,36 Eur (1116,49 Lt) skolÄ VSDFV Vilniaus skyriui; 0,48 Eur (1,66 Lt) skolÄ VMI prie FM gyventojų pajamų mokesčio delspinigių. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, jog su atsakovu bendrÄ Å«kį pradėjo vesti nuo 2007 metų atmetamos, kaip neįrodytos ir prieÅ¡taraujančios Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas laikė, jog Å¡alys vesti bendrÄ Å«kį pradėjo nuo atsakovo santuokos su S. K. nutraukimo momento, t. y. nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio.

Teismas, nesant pagrįstų įrodymų, neturėjo pagrindo pripažinti, ar žemės sklypas buvo pagerintas iÅ¡ esmės ir ar prie Å¡io pagerinimo prisidėjo ieÅ¡kovė. Teismas laikydamas, kad Å¡alys bendrÄ Å«kį pradėjo vesti nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio, o namas jau 2009 m. birželio 16 d. buvo įrengtas bei apstatytas baldais, kritiÅ¡kai įvertino ieÅ¡kovės parodymus, jog ji savo lėšomis bei darbu prisidėjo prie namo statybos bei įrengimo, nes objektyviai vertinant, per 9 mėnesių laikotarpį tokios apimties darbai negalėjo bÅ«ti atlikti.

Teismas laikė, jog atsakovas įrodė aplinkybę, jog namo statybai jis turėjo pakankamai lėšų, tai patvirtina byloje esančios metinės pajamų deklaracijos, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as. Ir prieÅ¡ingai atsakovė neįrodė, jog namas buvo statomas Å¡alių santuokos metu.Teismas nenustatė pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl kompensacijos už kilnojamuosius daiktus priteisimo, kadangi nėra duomenų, kad bÅ«tent įvardinti daiktai buvo įsigyti, kokia yra reali jų vertė, be to ieÅ¡kovė jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė, jog ji negali patekti į namÄ bei šių daiktų pasiimti.

Teismas atsižvelgė į anksčiau rengtÄ , t. y. 2013 m. liepos 16 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektÄ , kurio iniciatorė buvo ieÅ¡kovė. Sutartyje Å¡alys pažymėjo, kad bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas kilnojamasis turtas yra pasidalintas iki santuokos nutraukimo. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Dėl netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kovės ir atsakovo vesto bendro Å«kio pradžios momentÄ . Teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų A. S., E. K. parodymais, kurie patvirtina, kad Å¡alys bendrÄ Å«kį vesti pradėjo 2007 metais, nors Å¡ie parodymai buvo nuoseklÅ«s, be prieÅ¡taravimų. Taip pat nepagrįstai nesivadovavo 2008 m. lapkričio 6 d. vartojimo paskolos sutartimis, kadangi Å¡ios sutartys patvirtina, jog ieÅ¡kovė ir atsakovas Å¡ias paskolas ėmė bendriems poreikiams tenkinti.

Teismas per didelę reikÅ¡mę suteikė 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nutrauktai atsakovo ir S. K. santuokai, nors pati S. K. patvirtino, kad jau ilgÄ laikÄ iki praÅ¡ymo nutraukti santuokÄ ji negyveno ir nevedė bendro Å«kio su atsakovu. Teismas netinkamai nustatė gyvenamojo namo statybos pabaigos momentÄ . IÅ¡vadÄ , kad statybos baigtos 2009 m. rugsėjo 16 d. teismas grindė nuotraukomis, nors iÅ¡ jų nėra galimybės nustatyti nei vietos, nei jų padarymo laikotarpių, nei identifikuoti jose esančių asmenų.

Teismas nevertino 2010 m. spalio 11 d. pripažinimo tinkamu naudotis akto, kuris yra neginčijamas raÅ¡ytinis įrodymas. Tokiu bÅ«du teismas nustatė netinkamÄ baigtumo momentÄ ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė per trumpÄ laikÄ neturėjo galimybių didele apimtimi prisidėti prie statybų. Be to, Å¡alys gyveno net iki 2012 metų kartu, per tokį laiko tarpÄ ieÅ¡kovė įdėjo ne tik savo finansines lėšas, bet ir savo darbÄ . Teismas netyrė kokiomis lėšomis buvo pastatytas namas.

IÅ¡ atsakovo pateiktų deklaracijų matyti, kad jo pajamos buvo nepakankamos statyboms, o ieÅ¡kovė turėjo pakankamai lėšų. Teismas apskritai nepasisakė dėl Å¡ios aplinkybės. 2012 m. lapkričio 30 d. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių vadovavosi tik grindžiant iÅ¡vadÄ palankiÄ atsakovui, o sprendžiant klausimÄ dėl gyvenamojo namo nuosavybės, teismas neatsižvelgė, jog sutartyje Å¡alys sutarė dėl žemės bei namo dalybų (1/2 dalimis). Toks teismo vertinimas pažeidžia lygiateisiÅ¡kumo principÄ bei kelia abejonių dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Teismas nesivadovavo sutuoktinių bendro turto prezumpcija. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Å¡iÄ prezumpcijÄ . Namas pripažintas tinkamu naudoti 2010 m. lapkričio 5 d., t. y. Å¡alims esant santuokoje, todėl sprendimu nepagrįstai laikyta, kad namo statybos buvo baigtos iki santuokos sudarymo. Liudytojas D. J. patvirtino, kad namas dar ir dabar nėra visiÅ¡kai užbaigtas. Å alys bendrÄ Å«kį vedė nuo 2007 metų, todėl net ir namo statybų pradžia buvo atliekama už abiejų lėšas.

Taip pat teismas nevertino aplinkybės, kad S. K. nutraukiant santuokÄ su atsakovu nepretendavo į dalį namo, kadangi namas statomas buvo jau atsakovui ir S. K. nebegyvenant kartu. Teismas rėmėsi nepatikimais įrodymais – nuotraukomis ir suinteresuoto asmens S. K. parodymais. Namo hipoteka užtikrintas iÅ¡laikymo jos ir atsakovo nepilnamečiams vaikams iÅ¡ieÅ¡kojimas, todėl ji turi aiÅ¡kų siekį, jog namas bÅ«tų priteistas atsakovui. Tai, kad žemės sklypas buvo pagerintas patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek pačios namo statybos.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė konkrečių įrodymų kaip ji prisidėjo prie žemės sklypo pagerinimo, o iÅ¡ atsakovo nereikalavo, kad Å¡is įrodytų, jog turtas įgytas iki santuokos sudarymo. Sprendimo dalis, kuria teismas atmetė reikalavimÄ padalinti kilnojamus daiktus yra nepagrįstas ir naikintinas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė kilnojamų daiktų turinį ir vertę. Atsakovas neigė daiktų buvimÄ , tačiau skaičiavimo nepateikė. Sprendimu laikytasi atsakovo pozicijos, kad jis neturi galimybės pažiÅ«rėti name esančių daiktų, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Atsakovas kaltas dėl santuokos nutrÅ«kimo, todėl jam tenka turto dalijimo rizika. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ . Atsiliepimas į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas bendrauti pradėjo 2008 metų pabaigoje, 2009 metų pradžioje, tačiau nepaisant tokio bendravimo, dar iki 2009 metų birželio mėn. pabaigos atsakovas gyveno su savo Å¡eima – trečiuoju asmeniu S. K. ir mažamečiais vaikais.

Su ieÅ¡kove bendrÄ Å«kį atsakovas pradėjo vesti 2009 metų vasarÄ , kuomet namas jau buvo pastatytas ir sutvarkyta namo aplinka. Tai patvirtina S. K., D. J., A. I., L. B., D. S., E. K. parodymai. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų paskolos sutarčių matyti, kad Å¡alys buvo pažįstamos 2008 metų pabaigoje, o iÅ¡ kvitų tai, kad 2009 metų kovo 11 d. Å¡alių adresas buvo tas pats. Teismas pagrįstai nevertino paskolos sutarčių, nes jos nei patvirtina, nei paneigia kokias nors aplinkybes. Liudytojų A.

S., E. K., E. S. neatitinka tikrovės, todėl teismas pagrįstai juos įvertino kritiÅ¡kai. Aplinkybė, kad 2009 m. kovo 11 d. Å¡alys gyveno tuo pačiu adresu nereiÅ¡kia , jog jie vedė bendrÄ Å«kį nuo 2007 metų. Be to, tuo adresu gyveno ir daugiau asmenų iÅ¡ Lietuvos. Aplinkybė, kad gyvenamasis namas nebuvo dalinamas atsakovui skiriantis su S. K., nepatvirtina ieÅ¡kovės teisės į Å¡io namo dalį. Kodėl, atsakovas su buvusia sutuoktine nesidalino Å¡io namo, buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (nebuvo registruotas).

Teismas nustatė, kad namas buvo baigtas statyti iki 2009 m. birželio 16 d. vykusių vaikų krikštynų. Tai patvirtino nuotraukos ir liudytojų parodymai. Ieškovė nepateikė teismui, kokius konkrečius pagerinimus ji atliko, kokio dydžio lėšos buvo panaudotos. 2010 m. lapkričio 5 d. negali būti laikoma namo statybų užbaigimo faktišku momentu, kadangi jis įregistruotas praėjus nemažam laiko tarpui po jo faktiško užbaigimo momento. Tai patvirtina liudytojo D. S. parodymai. Teismas tinkamai nustatė, kad namas buvo pastatytas iš atsakovo lėšų.

Nurodo aplinkybes, kurios parodo, kad namas yra jo asmeninė nuosavybė. Trakų rajono apylinkės padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypas priklauso atsakovui nuosavybės teise. Sklypas buvo pagerintas dar iki namo statybos pradžios, pagerinimo darbai buvo užbaigti atsakovui tebegyvenant su S. K.. IeÅ¡kovės reikalavimo nepagrįstumÄ patvirtina ir jos pačios elgesys ir pozicijos kaita bylos nagrinėjimo metu. Teiginiai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės pagerino žemės sklypÄ , atsirado tik bylai antrÄ kartÄ grįžus į Trakų rajono apylinkės teismÄ .

IeÅ¡kinyje ji teigia, kad sklypas pirktas 2007 m. vasario 9 d. iÅ¡ Å¡alių santaupų, o bylÄ nagrinėjant pirmÄ ja instancija pirmÄ kartÄ , ieÅ¡kovė nurodė, kad žemės sklypas buvo atsakovo įgytas iki pažinties su ja, todėl pripažino savo reikalavimo nepagrįstumÄ . BylÄ nagrinėjant antrÄ kartÄ , ieÅ¡kovė pradėjo teigti, kad ji iÅ¡ esmės sklypÄ pagerino. Akivaizdus nenuoseklumas ir prieÅ¡taringumas tik patvirtina jos reikalavimo nepagrįstumÄ . IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad kilnojamieji daiktai egzistavo bei kokia jų vertė.

Atsakovas nei patvirtina, nei paneigia, kad tokie daiktai buvo, nes jis Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Be to, sutarties projekte, kurį apeliantė pateikė atsakovui po iÅ¡sikraustymo iÅ¡ namų, ji pati nurodė sÄ lygÄ , kad toks turtas padalintas iki santuokos nutraukimo, tai reiÅ¡kia, kad jau po iÅ¡sikraustymo ieÅ¡kovė neturėjo pretenzijų į kilnojamus daiktus. Tretieji asmenys S. K., VMI prie FM, VSDFV Vilniaus skyrius, UAB „Statybos investicija“, UAB ,,Mokilizingas“ atsiliepimų į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nukreipti į netinkamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ pirmosios instancijos teisme. Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015; ir kt.).

Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės ir atsakovo pateiktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ir atsakovas bendrÄ Å«kį vesti pradėjo 2008 metų rugsėjo mėnesį, bÅ«tent tada, kai atsakovas nutraukė santuokÄ su trečiuoju asmeniu S. K.. Apeliantė nurodo, kad teismas nesirėmė iÅ¡skirtinai liudytojų A. S., E. K. parodymais, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismas, vertindamas, kada ieÅ¡kovė ir atsakovas pradėjo vesti bendrÄ Å«kį, nesivadovavo nė vienų liudytojų parodymais, t. y. nei ieÅ¡kovės, nei atsakovo iniciatyva apsiklaustais liudytojais.

Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių iÅ¡aiÅ¡kinimus, bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas. Parodymai ir paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Pirmosios instancijos teismas nurodo, jog būtent dėl parodymų prieštaringumo, šiuo klausimu abiejų šalių liudytojų parodymai vertinami kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo padaryta išvada, kadangi liudytojai skirtingai, priklausomai nuo jų santykių su ieškove ar atsakovu, nurodo konkrečias faktines aplinkybes, kas verčia abejoti dėl tokių įrodymų patikimumo (CPK 185 straipsnis). Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl per didelės reikšmės suteikimo 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. S2-1588-272/2008, kuriuo buvo nutraukta A.

K. ir S. K. santuoka. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2008 m. spalio 14 d., todėl teismas pagrįstai atsižvelgė ir į aplinkybes, kurios buvo nustatytos 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimu.

Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nustatyta, kad A. K. ir S. K. nuo 2008 m. kovo 8 d. nebegyvena kartu, kas paneigia apeliantės nurodomas aplinkybes, jog Å¡alys bendrÄ Å«kį vesti pradėjo nuo 2007 metų. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ieÅ¡kovės pateiktus kvitus už bÅ«sto nuomÄ , iÅ¡ kurių galima spręsti, jog ieÅ¡kovė ir atsakovas 2009 m. kovo 11 d. gyveno tuo pačiu adresu Airijoje, tačiau kvitai nepagrindžia fakto, jog Å¡alys kartu nuo 2007 metų, o tvirtina aplinkybę, jog ieÅ¡kovė ir atsakovas 2009 metų pradžioje vienas kitÄ jau pažinojo.

Dėl 2008 m. lapkričio 6 d. dienos vartojimo paskolų sutarčių Nr. 933295 16280202 ir Nr. 933295 18803318 teismas nepasisakė, kadangi Å¡alys Å¡ių dokumentų neanalizavo teismo posėdžio metu. Nors pirmosios instancijos teismas minėtų sutarčių nevertino kaip įrodymo, kuris pagrįstų aplinkybę, nuo kada Å¡alys pradėjo vesti bendrÄ Å«kį, tačiau tai sprendimo ir nustatytų aplinkybių esmės nekeičia. Teismas nustatė, kad Å¡alys bendrÄ Å«kį vesti pradėjo 2008 metų rugsėjo mėnesį, o apeliantės akcentuojamos sutartys yra pasiraÅ¡ytos 2008 m. lapkričio 6 d.

Sutartys pasiraÅ¡ytos 2008 m. lapkričio mėn., t. y. ta pačia data, toje pačioje vietoje, kas taip pat leidžia teigti, kad Å¡alys buvo pažįstamos, tačiau, kaip ir minėta, tai tik patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , jog bendrÄ Å«kį ieÅ¡kovė ir atsakovas pradėjo vesti 2008 metų rugsėjo mėnesį, tačiau neįrodo fakto, kad vartojimo paskolos buvo skirtos bendriems poreikiams tenkinti. Kita, apeliantės teigimu, netinkamai nustatyta aplinkybė yra gyvenamo namo statybų pabaigos momentas. Apeliantė namo baigtumo momentÄ sieja su 2010 m. lapkričio 5 d. namo pripažinimui tinkamu naudoti aktu.

Teismas pažymi, aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ nurodyta, kad teismas konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ gali tada, kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2006, 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015, 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477-686/2016; ir kt.).

Apeliantės teiginys, kad teismas iÅ¡vadÄ grindė tik atsakovo vaikų krikÅ¡tynų nuotraukomis yra visiÅ¡kai nepagrįstas. AiÅ¡kiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas, kad namas jau 2009 m. birželio 16 d. buvo baigtas statyti, padarė remdamasis ne tik krikÅ¡tynų, vykusių 2009 m. birželio 16 d., nuotraukomis, bet atsižvelgęs ir į kitus raÅ¡ytinius įrodymus – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. spalio 1 d. projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovo 2007 m. birželio 29 d. pildyta paraiÅ¡ka Elektrėnų savivaldybės architektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriui, statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. spalio 4 d. sutartį dėl gyvenamojo namo statybos, atsakovo metinę pajamų deklaracijÄ .

Atmestinas ir kitas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nieko nepasisakė apie tai, jog ieÅ¡kovė turėjo pakankamai lėšų namo statybai. Pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodo, kad atsakovas įrodė, jog turėjo pakankami lėšų namo statyboms, o ieÅ¡kovė neįrodė, kad savo lėšomis prisidėjo prie namo statybų ar jo pagerinimo. Net ir tuo atveju, jei teismas bÅ«tų nustatęs, jog ieÅ¡kovė turėjo konkrečiÄ pinigų sumÄ , ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, jog jai priklausantys pinigai bÅ«tų buvę investuoti bÅ«tent į Å¡io namo statybas (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, nustatant Å¡alių bendro gyvenimo pradžiÄ bei gyvenamojo namo statybų pabaigos momentÄ , atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei yra logiÅ¡kai pagrįstos bylos duomenimis.Apeliantė teigia, jog teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto prezumpcijos. Nustatydamas bendrÄ ir asmeninį turtÄ teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.87-3.91 straipsniais.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina ir apeliantės minimÄ sutuoktinių turto prezumpcijÄ - kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Apeliantė teigia, jog atsakovas nepaneigė įstatymo numatytos prezumpcijos ir neįrodė, kad namas pastatytas iki santuokos sudarymo.

Atsakovas patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje suformavęs reikalavimÄ gyvenamÄ jį namÄ pripažinti jo asmenine nuosavybe, pateikęs įrodymus, kurių pagrindu teismas nustatė, jog gyvenamasis namas buvo pastatytas iki santuokos sudarymo ir todėl pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe įgyta iki santuokos sudarymo su ieÅ¡kove, todėl Å¡iuo atveju nesutiktina, kad teismas nepagrįstai netaikė sutuoktinių bendro turto prezumpcijos (CK 3.88 straipsnio 3 dalis, 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).Apeliantės argumentai, susiję su reikalavimu pripažinti žemės sklypÄ bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe, atmestini.

Apeliantė nurodo, kad jai nepagrįstai teko įrodinėjimo pareiga, kokie žemės sklypo gerinimo darbai buvo atlikti. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas atsakovo asmenine nuosavybe 2007 m. vasario 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, taigi iki atsakovo santuokos sudarymo su ieÅ¡kove. Atvejai, kai asmeninė sutuoktinio nuosavybė pripažįstama bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe, reglamentuojami CK 3.90 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

TeisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindÄ vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015). Pirmosios instancijos teismas, bÅ«tent ir nurodė, kad ieÅ¡kovės pareiga įrodyti kokie konkretÅ«s pagerinimo darbai buvo atlikti, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė pagrįstų įrodymų.

Ieškovė išvardino abstrakčius darbus, kurie neaišku, ar buvo atlikti, o jei ir atlikti nenurodo nei kada, nei kokiomis lėšomis, nei kokia apimtimi. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Apeliantė konkrečių įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei pažeidė įrodinėjimo paskirstymo taisykles.

Apeliantė taip pat skundžia sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė tenkinti ieÅ¡kinio dalį dėl kilnojamų daiktų padalijimo, t. y. priteisti juos atsakovui, o ieÅ¡kovei kompensacijÄ už daiktus. Jei teismas turi duomenų apie bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtÄ , jis įtrauktinas į dalytino turto sÄ raÅ¡Ä . Tuomet nustatytina Å¡io turto vertė. Jei Å¡alys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iÅ¡ jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir jÄ Ä¯rodinėti.

Å alys turi teisę teikti į bylÄ jų nurodomÄ turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti papildomų įrodymų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tinkamu teismo aktyvumo Å¡eimos bylose įgyvendinimu sprendžiant dalijamo turto vertės nustatymo klausimÄ , kai nenustatoma aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo dispozityvumo ir Å¡alių rungimosi principų, gali bÅ«ti pripažįstamas ir pasiÅ«lymas Å¡alims pateikti tinkamus įrodymus, termino Å¡iems veiksmams atlikti nustatymas (CPK 179 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).

Å alims papildomų įrodymų dėl bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad, pvz., vienam iÅ¡ sutuoktinių pateikus kilnojamųjų daiktų įsigijimo dokumentus, kuriuose nurodyta jų kaina, ir praÅ¡ant tÄ kainÄ laikyti dalijamo turto verte, o kitam sutuoktiniui neginčijant atsakovo nurodytos turto vertės ir (ar) nepateikiant įrodymų, patvirtinančių kitokiÄ vertę (mažesnę ar didesnę), teismas turto vertę nustato, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Tokia situacija, kai viena iÅ¡ Å¡alių pateikia įrodymus, jos įsitikinimu, patvirtinančius dalijamo turto vertę, o kita Å¡alis elgiasi pasyviai, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, atsakovas nei ginčija ieÅ¡kovės nurodytÄ kilnojamų daiktų vertę, nei teikia įrodymus patvirtinančių kitokiÄ turto vertę, nesuponuoja teismo teisės atmesti Å¡alies reikalavimÄ padalyti turtÄ (2016 m. vasario 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Apeliantės vertinimu, teismas atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ vien todėl, kad atsakovas neturi galimybės patikrinti, ar tokie daiktai yra name.

Su tokiu apeliantės argumentu sutikti negalima, kadangi pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodymų pakankamumo taisykle, padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra duomenų apie Å¡alių įgytus kilnojamus daiktus, t. y. ieÅ¡kovė neįrodė, kad jos iÅ¡vardyti daiktai egzistuoja, kad jie buvo įgyti ir kokia jų vertė. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantė ieÅ¡kinyje tik įvardino konkrečius daiktus bei nurodė jų apytikslę vertę, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodomų duomenų tikrumÄ .

Apeliantės argumentas, kad atsakovui tenka turto dalijimo rizika dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės, nepagrįstas ir negali bÅ«ti vertintinas kaip pagrindas atleisti ieÅ¡kovę nuo pareigos įrodinėti dalytino turto vertę. Kaip jau minėta, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o kadangi ieÅ¡kovė to nepadarė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl kilnojamų daiktų kompensacijos (CPK 178 straipsnis).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ginčo santykį reglamentuojančias materialinės ir procesinės teisės normas.

Todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :                         Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                             Jūra Marija Strumskienė                                              Vilija Mikuckienė                                                                          Vaclovas Paulikas