b0ce4b70-e706-4be7-b969-d49ec6db7352 · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-5720-328/2017(Proceso Nr. 2-68-3-46054-2016-7)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.6; 2.6.8.12; 2.6.11.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 11 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei,dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Marteka“ atstovui advokatui K. G., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, atstovei V.

V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Marteka“ ieÅ¡kinį (patikslintÄ ) atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų valstybės įmonė Valstybės žemės fondas. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (patikslintu), kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 2 361,36 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, jog dalyvavo valstybės įmonės Valstybės žemės fondas paskelbtame ir organizuojamame žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo sklypas), pardavimo aukcione, sumokėjo 5 proc. (2 361,36 Eur) pradinį įnaÅ¡Ä , kuris lygus 5 proc. Ginčo sklypo pradinės kainos ir laimėjo aukcionÄ pasiÅ«liusi didžiausiÄ kainÄ . 2016 m. rugpjūčio 2 d. ieÅ¡kovė gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, jog ieÅ¡kovė yra kviečiama 2016 m. rugsėjo 6 d. atvykti pas notarÄ sudaryti sutarties, raÅ¡te buvo nurodyta iki sandorio patvirtinimo pas notarÄ sumokėti likusiÄ kainos dalį, kartu su raÅ¡tu pateiktas Ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutarties projektas, kuriame nurodyta, jog Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT parduoda, o ieÅ¡kovė perka Ginčo sklypÄ nurodytomis sÄ lygomis (įvardinta kaina, paskirtis – kita, skirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos – tik Elektros linijų apsaugos zonos – 0,0068 ha ploto).

Nurodė, jog kreipėsi į projektuotojus dėl galimybės parengti gyvenamojo statinio projektÄ Ginčo sklype, tačiau projektuotojai nurodė, jog Å¡iame sklype statyti neįmanoma, nes Ginčo sklypui taikoma 10 metrų apsaugos zona nuo Å¡alia esančios transformatorinės. Projektuotojai paaiÅ¡kino, jog blogai parengti Ginčo sklypo kadastro duomenys ir aukciono metu buvo pateikta neteisinga informacija – Å¡iam sklypui taikomas dar vienas apribojimas, susijęs su transformatorinės apsaugos zona. IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę praÅ¡ydama informuoti, ar juos kaip potencialius pirkėjus, sÄ moningai suklaidino dėl Ginčo sklypo, ar todėl, kad žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko ir juos patvirtino nekompetentingi asmenys.

IeÅ¡kovė nurodo, jog atsakymo į paklausimÄ negavo. 2016 m. spalio mėn. pradžioje ieÅ¡kovė gavo NŽT įsakymÄ dėl atsisakymo parduoti Ginčo sklypÄ , atsisakymo motyvas – ieÅ¡kovė neatvyko į notaro biurÄ pasiraÅ¡yti sutarties, atsisakė sutartį pasiraÅ¡yti bei nesumokėjo sutarties projekte nurodytos kainos. IeÅ¡kovė nurodo, jog Å¡alims galutinai atsisakius sudaryti Ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Marteka“ neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties sudarymo, o derybose prisiimti įsipareigojimai kitai Å¡aliai nesuteikia tokios reikalavimo teisės, tačiau ieÅ¡kovę ir atsakovę sieja įstatyme įtvirtinta tarpusavio pareiga elgtis sÄ Å¾iningai ir nepadaryti kitai besiderančiai Å¡aliai žalos, o pažeidusiai Å¡iÄ pareigÄ sutarties Å¡aliai atsiranda prievolė atlyginti padarytus nuostolius.

UAB ,,Marteka“ ikisutartiniuose santykiuose elgėsi sÄ Å¾iningai, tačiau sutartis nebuvo sudaryta dėl NŽT Klaipėdos skyriaus neteisėtų veiksmų, todėl Å¡i institucija pažeidė Civilinio kodekso 6.163 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, kuris grÄ Å¾intų jÄ Ä¯ tokiÄ padėtį, lyg derybų nebÅ«tų buvę iÅ¡ viso. IeÅ¡kovės aukcione sumokėtas įnaÅ¡as – 2 361,36 Eur yra dalies Ginčo sklypo kainos sumokėjimas, t. y. avansas.

Kadangi lėšos kvalifikuojamos, kaip avansas, nesudarius sutarties, atsakovė netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei. Atsakovė atsisakė sudaryti sutartį ir grÄ Å¾inti avansÄ , todėl ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , o atsakovė liko skolingai ieÅ¡kovei 2 361,36 Eur. Nurodo, jog atsakovei taikytina ikisutartinė atsakomybė ir ieÅ¡kovė grÄ Å¾intina į tokiÄ padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo – kaip nuostoliai atlyginama tai, kÄ UAB ,,Marteka“ prarado dėl nesÄ Å¾iningų derybų – 2 361,36 Eur.

Mano esant visas sÄ lygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, paÅ¡alinti NŽT iÅ¡ atsakovų.Atsiliepime nurodė, jog visÄ informacijÄ ir dokumentus, reikalingus valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos aukcionui vykdyti, pateikia žemės sklypo pardavėjas ar nuomotojas kartu su sprendimu parduoti ar iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ . Minėtus veiksmus atsakovė atliko 2016 m. sausio 19 d. raÅ¡tu Nr. 13SD-67-(14.13.7.) ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondas pateikė reikiamus dokumentus.

Teigtina, jog su visa informacija, susijusia su aukcione parduodamu valstybinės žemės sklypu UAB ,,Marteka“ galėjo susipažinti dar prieÅ¡ įvykstant aukcionui, tai yra, bendrovė turėjo galimybę per 2 mėnesių laikotarpį pasidomėti, koks valstybinės žemės sklypas bus aukcione parduodamas ir kokie apribojimai jam yra taikomi, taip pat ir tai, kokia transformatorinė stovi Å¡iame žemės sklype ir ar bus ateityje apribojimų dėl numatomų žemės sklype vykdyti statybų. Pažymėjo, jog informacija apie aukcione parduodamÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta atsižvelgiant į žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte bei Å¡io žemės sklypo kadastro duomenų byloje nurodytus duomenis, kuriuose nėra nurodyta, kad aplink transformatorinę yra nustatytos apsaugos zonos.

Nurodė, jog nepagrįsti ieÅ¡kovės reikalavimai atsakovei sumažinti aukcione parduoto valstybinio žemės sklypo kainÄ , motyvuojant, kad paskelbto aukciono dokumentuose galėjo bÅ«ti nuslėpta informacija, tai yra, žemės sklypui, esančiam greta transformatorinės, nenustatyta apsaugos zona. Tokiu atveju, jei aukcionui pasibaigus bÅ«tų nustatyta, kad aukcionui buvo pateikti neteisingi duomenys ir dėl to pirkėjas buvo suklaidintas, turėtų bÅ«ti rengiamas naujas aukcionas. Nurodė, jog restitucija dėl aukciono pradinio įnaÅ¡o grÄ Å¾inimo negali bÅ«ti taikoma ir sumokėtas pradinis įnaÅ¡as negrÄ Å¾inamas, kadangi tai pažeistų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių, patvirtintų 2014 m. kovo 19 d.

Vyriausybės nutarimu Nr. 261, 14.2 papunktyje įtvirtintas nuostatas. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė neginčija Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybės skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymo, kuriuo nuspręsta UAB ,,Marteka“ neparduoti naujo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, teisės aktų nustatyta tvarka ir Å¡is įsakymas yra galiojantis. Papildomai nurodė, jog ieÅ¡kovė pradinį įnaÅ¡Ä sumokėjo į Valstybės žemės fondo sÄ skaitÄ , NŽT minėto pradinio įnaÅ¡o nėra gavusi, tačiau Å¡ioje byloje yra įtraukta atsakove.

Mano, jog NŽT nėra tinkamas atsakovas Å¡ioje civilinėje byloje ir ji turi bÅ«ti paÅ¡alinta iÅ¡ atsakovų, kadangi priėmus sprendimÄ Å¡ioje byloje, NŽT neturės galimybės jo įvykdyti, nes pradinio įnaÅ¡o suma nebuvo pervesta į jos banko sÄ skaitÄ . Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, valstybės įmonė Valstybės žemės fondas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo teismo sprendimÄ byloje praÅ¡o priimti teismo nuožiÅ«ra, civilinę bylÄ teismo posėdžiuose nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepime nurodė, jog valstybės įmonei Valstybės žemės fondas yra deleguota funkcija vykdyti valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus. Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas įvykdė jam įstatymo deleguotÄ funkcijÄ , įvykdė valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo aukcionÄ , ieÅ¡kovė buvo vienintelė aukciono dalyvė ir laimėjo aukcionÄ pasiÅ«liusi pradinę pardavimo kainÄ . Pažymėjo, jog 2016 m. kovo 31 d. aukciono laimėtoja interneto svetainėje patvirtino, jog sutinka su valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties projekte iÅ¡dėstytomis sÄ lygomis.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas palaikė ieÅ¡kinį ir jame nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiÅ¡kino, jog sutartis nepasiraÅ¡yta, nes paaiÅ¡kėjo, jog esminė informacija apie Ginčo sklypÄ nebuvo nurodyta Ginčo sklypo dokumentuose. Nebuvo nurodyta, kad sklypui taikomas apribojimas – transformatorinės apsaugos zona. Dėl to dvigubai sumažėja galimybės naudoti sklypÄ pagal paskirtį – statyti. PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovė siÅ«lė ir prašė spręsti klausimÄ , tačiau ieÅ¡kovės siÅ«lytiems variantams nebuvo pritarta. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė – valstybė ir nesvarbu, kuris atstovas suklydo.

Byloje pateikta Seimo kontrolieriaus iÅ¡vada bei Žemės Å«kio ministerijos paaiÅ¡kinimas, kuriuose nurodoma, kad klaida padaryta rengiant žemės sklypo pertvarkymo projektÄ ir klaidÄ padarė NŽT, nes ji privalėjo tikrinti projekto atitikimÄ teisės aktų reikalavimams. Visi NŽT paaiÅ¡kinimai, jog ieÅ¡kovė galėjo domėtis papildomai parduodamu žemės sklypo, nepagrįsti, nes pati NŽT, kaip specialistė, tikrindama Ginčo sklypo dokumentus, trÅ«kumų nepastebėjo, tačiau ieÅ¡kovė, nebÅ«dama specialistė, turėjo pamatyti iÅ¡ pateiktų dokumentų sklypui taikytinus apribojimus.

Akivaizdu, kad NŽT padarė klaidÄ ir buvo pažeisti ieÅ¡kovės teisėti lÅ«kesčiai. Pažymėjo, jog joks teisės aktas neleidžia NŽT spręsti, reikia ar ne, nurodyti tam tikrus sklypui taikomus apribojimus. NŽT veiklÄ kontroliuojanti įstaiga nurodė, jog imperatyviai privalo bÅ«ti sprendžiamas klausimas, ar yra tam tikrų apribojimų, ar projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, ir jei yra tam tikrų neatitikimų, priimamas sprendimas projekto netvirtinti, o ne nuspręsti, galima kreipti dėmesį ar ne į tam tikrų apribojimų buvimÄ .

Kita vertus, net jei ir bÅ«tų galimybė nekreipti dėmesio į tam tikrus neatitikimus, NŽT tiek kaip valstybės patikėtinė, tiek kaip projektÄ tikrinusi institucija, tiek kaip sklypo kadastrinius matavimus derinusi institucija, tiek kaip aukciono iniciatorė, visais atvejais privalėjo elgtis apdairiai ir nurodyti, kad toks apribojimas yra, tačiau nepažymėtas. Tačiau tai padaryta nebuvo. Akivaizdu, jog buvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės, nes įsigyjamas sklypas, paaiÅ¡kėjo, kad yra ne toks, koks buvo siÅ«lomas pirkti.

PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo posėdyje atsakovės atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, palaikė atsiliepimÄ ir jame nurodytas aplinkybes. Mano, jog visi veiksmai, kurie numatyti pagal teisės aktus, buvo atlikti teisingai, savo pažeidimų nemato. Atkreipė dėmesį, jog teritorijų planavimo organizatorius - savivaldybė 2016 m. lapkričio 9 d. raÅ¡te nurodė, jog Ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo plane nėra nurodoma pastatų statybos zona, pastato statybos vieta turi bÅ«ti parengta rengiant projektinius pasiÅ«lymus; transformatorinė greta žemės sklypo nėra nekilnojamasis daiktas, todėl gali bÅ«ti perkeliama į kitÄ vietÄ .

Atsižvelgiant į nurodytÄ , galima teigti, kad ieÅ¡kovei atlikti savo veiklÄ apribojimų nėra. Mano, jog ieÅ¡kovė nebuvo atidi ir rÅ«pestinga, neinformavo, kodėl neatvyko pasiraÅ¡yti sutarties, pažymėjo, jog NŽT įsakymu buvo nuspręsta neparduoti sklypo ieÅ¡kovei. Mano, jog ieÅ¡kovės reikalavimai yra nepagrįsti. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Teismas konstatuoja: byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Valstybės įmonė (toliau –VÄ®) Valstybės žemės fondas paskelbė nekilnojamojo turto – kitos paskirties žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Ginčo sklypas) aukcionÄ (t.1, b. l. 12).

Skelbime apie vykdomÄ turto pardavimo atvirojo aukciono bÅ«du pateikta informacija apie parduodamÄ objektÄ , kurioje, be kitų duomenų, nurodoma, jog Ginčo sklypui yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sÄ lyga – VI. Elektros linijų apsaugos zonos (plotas 0,0068 ha), kitų naudojimo apribojimų nėra. IeÅ¡kovė 2016 m. kovo 23 d. už dalyvavimÄ aukcione sumokėjo 2 361,36 Eur VĮ Valstybės žemės fondas (t.1, b. l. 13). 2016 m. kovo 24 d. VÄ® Valstybės žemės fondas direktoriaus įsakymu Ginčo sklypo pardavimo aukcionas pripažintas įvykusiu, aukciono laimėtoja pripažinta ieÅ¡kovė (t.1, b. l. 72). 2016 m. rugpjūčio 2 d.

NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raÅ¡tu ieÅ¡kovė buvo informuota, jog yra pripažinta laimėjusia aukcionÄ , kuriame parduotas 0,0855 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė kviečiama atvykti į notaro biurÄ pasiraÅ¡yti valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties (t.1, b. l. 14-15). 2016 m. rugpjūčio 19 d. raÅ¡tu UAB ,,Marteka“ kreipėsi į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, kuriame nurodė, jog kreipėsi į projektuotojus dėl galimybės parengti statinio projektÄ ir statyti sklype, tačiau jai nurodyta, kad UAB ,,Marteka“ negalės nieko statyti, kadangi ginčo sklypui yra taikomos 10 metrų apsaugos zona nuo transformatorinės, nurodė, jog aukcione pateiktuose dokumentuose specialiose žemės naudojimo sÄ lygose apie transformatorinę nėra užsimenama, o nurodyta specialioji žemės naudojimo sÄ lyga statybai netrukdo; ieÅ¡kovė prašė informuoti, ar NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius potencialius pirkėjus sÄ moningai suklaidino, ar todėl, kad žemės sklypo matavimus atliko ir juos patvirtino nekompetentingi asmenys, nurodė, jog bet kokiu atveju UAB ,,Marteka“ atsirado žala, todėl laukia pasiÅ«lymo dėl kainos mažinimo arba atsiradusios žalos kompensavimo (t. 1, b. l. 19). 2016 m. rugsėjo 8 d. atsakovės raÅ¡tu ieÅ¡kovė pakartotinai kviesta atvykti į notaro biurÄ sudaryti Ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutarties (t.1, b. l. 19-20). 2016 m. rugsėjo 13 d. raÅ¡tu į UAB ,,Marteka“ 2016 m. rugpjūčio 19 d. raÅ¡tÄ , NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius nurodė, jog visus veiksmus, susijusius su Ginčo sklypu, atliko vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimÄ , todėl sutikti su ieÅ¡kovės teiginiu apie potencialių pirkėjų klaidinimÄ , neturi pagrindo (t.1, b. l. 21-22). 2016 m. rugsėjo 30 d.

NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymu nuspręsta UAB ,,Marteka“ neparduoti naujo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (Ginčo sklypo) (t.1, b. l. 29-30). IeÅ¡kovė byloje pateikė Seimo kontrolieriaus 2017 m. balandžio 28 d. iÅ¡vadÄ (pažymÄ ), kurioje nurodoma, jog UAB ,,Marteka“ teiginys, jog aukcionui parengtuose dokumentuose nebuvo nurodyti dėl transformatorinės taikytini sklypo naudojimo apribojimai, tyrimo metu pasitvirtino (pažymos 32 punktas); Seimo kontrolieriaus pažymoje taip pat nurodoma, jog neiÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovės 2016 m. rugpjūčio 19 d. ir 2016 m. rugsėjo 20 d. kreipimuose nurodytų aplinkybių ir nepateikus bendrovei teisės aktų nustatyta tvarka parengtų atsakymų, liko neaiÅ¡ki NŽT pozicija nurodytais klausimais, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, atsakingo valdymo principas ir bendrovės teisė į tinkamÄ vieÅ¡Ä jį administravimas (pažymos 34 punktas) (t.1, b. l. 140-161).

Byloje pateiktas 2017 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos raÅ¡tas dėl Seimo kontrolieriaus rekomendacijų vykdymo, kuriame nurodoma, jog NŽT struktÅ«rinis padalinys, atsakingas už priežiÅ«rÄ be žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo (toliau – Projektas), vieÅ¡inimo ir derinimo procedÅ«rų, taip pat turi patikrinti Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams (t. 2, b. l. 91-95). RaÅ¡te nurodoma, jog Ginčo sklypo Projekto sprendinių brėžinyje transformatorinė yra pažymėta, nors, kaip matyti iÅ¡ brėžinio, kitų duomenų apie jÄ pažymėta nėra.

Mano, jog NŽT struktÅ«rinis padalinys, atsakingas už Projekto priežiÅ«rÄ , turėjo vadovautis Energetikos ir Elektros energetikos įstatymų nuostatomis ir atkreipti dėmesį bei iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Ginčo sklype aplink transformatorinę reikalinga nustatyti elektros linijų apsaugos zonÄ , ir tik nustatydamas, kad žemės sklype esančiai transformatorinei elektros linijų apsaugos zona nėra reikalinga, priimti teigiamÄ patikrinimo iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo tvirtinti ProjektÄ . Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerija mano, jog Ginčo sklypo kadastro duomenų byla, nenustačius aplink transformatorinę elektros tinklų apsaugos zonos, parengta, suderinta ir patvirtinta nepažeidžiant Kadastro nuostatų ir Kadastrinių matavimų taisyklių reikalavimų.

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 2 361,36 Eur skolÄ , t. y. už dalyvavimÄ aukcione dėl valstybinės žemės pardavimo sumokėtÄ Ä¯naÅ¡Ä , nurodo, jog aukciono skelbime nebuvo nurodyta visa esminė informacija apie parduodamÄ Å¾emės sklypÄ , galėjusi turėti reikÅ¡mės ieÅ¡kovės apsisprendimui dalyvauti aukcione.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka, nurodo, jog NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus direktoriaus įsakymu nutarta ieÅ¡kovei žemės sklypo neparduoti, kadangi ieÅ¡kovė neatvyko sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties į notaro biurÄ , atsisakė sudaryti sutartį, nesumokėjo likusios kainos, todėl įnaÅ¡as ieÅ¡kovei negrÄ Å¾intinas.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pardavėjo prievolės grÄ Å¾inti iÅ¡ anksto sumokėtos kainos dalį Å¡alims nesudarius valstybinės žemės sklypo, parduodamo atvirojo aukciono bÅ«du, nustatytos formos pirkimo – pardavimo sutarties . Civilinio kodekso 6.419 straipsnio 1 dalis numato, jog daiktų pirkimas–pardavimas aukciono bÅ«du reiÅ¡kia, kad daiktai siÅ«lomi pirkti keliems asmenims per tarpininkÄ â€“ aukciono vedėjÄ , o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiÅ«lo didžiausiÄ kainÄ už parduodamÄ daiktÄ .

VieÅ¡asis aukcionas yra pardavimo bÅ«das, kai daiktai ar paslaugos siÅ«lomi pirkti keliems asmenims, kurie asmeniÅ¡kai dalyvauja aukcione arba kuriems suteikiama galimybė jame asmeniÅ¡kai dalyvauti ir kurie vieÅ¡ai varžosi per aukciono vedėjÄ , o sutartis dėl daiktų ar paslaugų pirkimo sudaroma su tuo aukciono dalyviu, kuris pasiÅ«lo didžiausiÄ kainÄ (Civilinio kodekso 6.419 straipsnio 2 dalis). Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių daiktų pirkimui–pardavimui aukciono bÅ«du Å¡io skirsnio taisyklės taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenumato ko kita (Civilinio kodekso 6.419 straipsnio 4 dalis).Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (TAR, 2014-03-27, Nr. 2014-03555) patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos atviro ir uždaro aukciono (toliau kartu – aukcionas) organizavimo ir vykdymo tvarkÄ , kai valstybinės žemės sklypai parduodami ar iÅ¡nuomojami aukcione vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1348 „Dėl valstybinės miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypų pardavimo“ ir 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1257 „Dėl valstybinės miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypų nuomos ne miÅ¡kų Å«kio veiklai organizuoti“ (Taisyklių 1 punktas).

Taisyklių 3 punkto nuostatos numato, jog apie valstybinės žemės sklypo pardavimÄ arba nuomÄ aukcione ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo pardavėjo ar nuomotojo sprendimo parduoti ar iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ ir dokumentų, reikalingų valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos aukcionui vykdyti (jeigu atliekamas individualus turto vertinimas, Valstybės žemės fondui turi bÅ«ti pateikiama ir turto vertės nustatymo pažymos kopija), gavimo ir ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius iki aukciono pradžios Valstybės žemės fondas skelbia interneto svetainėje http://aukcionai. vzf. lt/.

Skelbime turi bÅ«ti nurodoma: valstybinės žemės sklypo kadastro numeris, adresas, o jeigu jis nesuteiktas, savivaldybės, seniÅ«nijos ir gyvenamosios vietovės pavadinimas, plotas, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo bÅ«das (bÅ«dai), specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos ir kiti teisės aktuose nustatyti apribojimai, žemės servitutai, o jeigu žemės sklypas iÅ¡nuomojamas, – ir numatomas žemės nuomos terminas; ar valstybinės žemės sklypas bus parduodamas atviro ar uždaro aukciono bÅ«du; ar bus galimybė valstybinės žemės sklypÄ Ä¯sigyti iÅ¡simokėtinai; valstybinės žemės sklypo pradinė pardavimo kaina, o jeigu valstybinės žemės sklypas iÅ¡nuomojamas, – pradinis žemės nuomos mokesčio dydis metams; teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimo iÅ¡laidos, nuomos aukciono organizavimo ir kitos valstybinės žemės įsigijimÄ ir nuomÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos iÅ¡laidos, kurias pirkėjas ar nuomininkas privalo sumokėti iki valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo; aukciono pradžios ir pabaigos data ir tikslus laikas, taip pat aukciono pabaigos laiko pratęsimo sÄ lygos;

Valstybės žemės fondo vadovo paskirto kontaktinio asmens vardas ir pavardė, pareigos, adresas, telefono numeris ir elektroninio paÅ¡to adresas; valstybinės žemės įsigijimÄ ir nuomÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta kita informacija ir papildomi reikalavimai, kurie bus privalomi aukciono laimėtojui. InformacijÄ apie parduodamÄ Å¾emės sklypÄ aukciono vykdytojui pateikia žemės sklypo pardavėjas, Å¡iuo atveju NŽT, patikėjimo teise valdanti valstybės turtÄ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1999, Nr. 50-1608), patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktas, 7 punktas, 9 punktas).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2015 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo suformavo Ginčo sklypÄ ir patvirtino Ginčo sklypo kadastrinius matavimus, nustatytus pagal UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ , kuri yra neatskiriamoji Å¡io sprendimo dalis, nusprendė kreiptis į VÄ® Registrų centras pateikiant praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti suformuotÄ Å¾emės sklypÄ ir NŽT patikėjimo teisę į šį sklypÄ (t. 1, b. l. 75), 2016 m. sausio 12 d.

įsakymu priėmė sprendimÄ Ginčo sklypÄ parduoti aukciono bÅ«du (t. 1, b. l. 74), apie priimtÄ sprendimÄ informavo VÄ® Valstybės žemės fondas (t.1, b. l. 73), kuris teisės aktų nustatyta tvarka įvykdė Ginčo sklypo pardavimÄ aukciono bÅ«du. 2016 m. kovo 24 d. VÄ® Valstybės žemės fondas direktoriaus įsakymu Ginčo sklypo pardavimo aukcionas pripažintas įvykusiu, UAB ,,Marteka“ pripažinta aukciono laimėtoja (t. 1, b. l. 72). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog Ginčo sklypui taikytinos papildomos žemės sklypo naudojimo sÄ lygos, susijusios su Å¡alia sklypo esančios transformatorinės veikla;

Å¡ios Ginčo sklypo naudojimo sÄ lygos vykdant turto pardavimÄ aukciono bÅ«du, iÅ¡vieÅ¡intos nebuvo. Kitos, iÅ¡skyrus specialiÄ jÄ Å¾emės naudojimo sÄ lygÄ â€“ VI. Elektros linijų apsaugos zonos (plotas 0,0068 ha), Ginčo sklypo, specialios naudojimo sÄ lygos ar apribojimai nenurodyti (t.1, b. l. 12,13, 140-161). PrieÅ¡ingai, praneÅ¡ime apie aukcionÄ nurodoma, jog kitų Ginčo sklypo naudojimo apribojimų nėra. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (Seimo kontrolieriaus pažyma, Žemės Å«kio ministerijos raÅ¡tas) patvirtina, jog aukcionui parengtuose dokumentuose nebuvo nurodyti dėl transformatorinės taikytini sklypo naudojimo apribojimai, nors, remiantis Taisyklių 3 punkto nuostatomis, tokie duomenys turėjo bÅ«ti pateikti.

IÅ¡ Seimo kontrolieriaus pažymos turinio matyti, jog formuojant žemės sklypus, turi bÅ«ti nustatoma apsaugos zona aplink transformatorines pagal Elektros tinklų apsaugos taisyklių 6.7 papunktį, tokia pozicija iÅ¡reikÅ¡ta Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos raÅ¡te NŽT (pažymos 7 puslapis; t.1, b. l. 146). Žemės Å«kio ministerijos 2017 m. birželio 23 d. raÅ¡te nurodoma, jog NŽT struktÅ«rinis padalinys, atsakingas už žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto priežiÅ«rÄ , turėjo vadovautis Energetikos ir Elektros energetikos įstatymų nuostatomis ir atkreipti dėmesį bei iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Ginčo sklype aplink transformatorinę reikalinga nustatyti elektros linijų apsaugos zonÄ , ir tik nustatydamas, kad žemės sklype esančiai transformatorinei elektros linijų apsaugos zona nėra reikalinga, priimti teigiamÄ patikrinimo iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo tvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ (t.2, b. l. 91-95). Atsakovė aplinkybės, jog pateikiant duomenis apie aukciono bÅ«du parduodamÄ Ginčo sklypÄ , sklypo naudojimo apribojimai dėl Å¡alia sklypo esančios transformatorinės, nurodyti nebuvo, jie nebuvo įtraukti į Ginčo sklypo kadastro bylÄ , neginčija.

Tokiu bÅ«du įvertinus byloje pateiktų įrodymų visetÄ , matyti, jog skelbiant informacijÄ apie Ginčo sklypÄ turto pardavimo aukciono bÅ«du metu, potencialiems Ginčo sklypo pirkėjams nebuvo atskleisti visi Ginčo sklypui taikyti ribojimai bei specialiosios naudojimo sÄ lygos, kaip numato Taisyklių 3 punkto reikalavimai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovės atstovės argumentai, jog transformatorinė nėra nekilnojamasis daiktas, gali bÅ«ti perkelta, taip pat byloje pateikti duomenys apie NŽT iÅ¡duotÄ sutikimÄ (sutikimus) tiesti inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti bÅ«tinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių.

Ginčo sklypo pardavimo aukciono bÅ«du metu su transformatorinės veikla susiję Ginčo sklypo naudojimo apribojimai turėjo bÅ«ti teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti bei iÅ¡vieÅ¡inti skelbime. Tikroji Ginčo sklypo bÅ«klė neatitiko aukciono sÄ lygų, pažymint, jog esmines pardavimo sÄ lygas pardavėjas turi nurodyti jau skelbdamas aukcionÄ , t. y. aukciono sÄ lygose (Civilinio kodekso 6.420 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-701/2015).Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybės žemės perleidimo santykių įstatyminio reglamentavimo tikslas – užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė bÅ«tų tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus, vieÅ¡ajam interesui teikiant prioritetÄ prieÅ¡ privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sÄ lygų požiÅ«riu.

Å is reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ â€“ kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai.

Valstybinės žemės tvarkymo principai reikalauja parduodant valstybinę žemę aukcione nepažeisti visuomenės ar atskirų fizinių ir juridinių asmenų teisių ar teisėtų interesų į parduodamÄ Å¾emę, aukcione negali bÅ«ti parduotas valstybinės žemės sklypas, kurį įgyti (nuomoti) turi įstatyme įtvirtintÄ pirmumo teisę kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471-611/2015). IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti jai piniginių lėšų sumÄ , sumokėtÄ pradinio įnaÅ¡o forma dalyvaujant Ginčo sklypo pardavimo aukcione, nurodo, jog ikisutartiniuose santykiuose elgėsi sÄ Å¾iningai, patyrė žalos dėl kitos sutarties Å¡alies nesÄ Å¾iningų veiksmų.

Civilinio kodekso 6.421 straipsnio 1 dalis numato, jog pirkimo-pardavimo aukciono bÅ«du sutartis laikoma sudaryta, kai aukciono vedėjas tai paskelbia plaktuko dūžiu arba kitokiu įprastu veiksmu. Ä®raÅ¡as aukciono vedėjo registre apie pasiÅ«lymÄ ir laimėtojo pavardė (pavadinimas) yra sutarties sudarymo įrodymas. Jeigu toks įraÅ¡as nebuvo padarytas, sutarties sudarymo faktÄ galima įrodinėti remiantis liudytojų parodymais (Civilinio kodekso 6.421 straipsnio 2 dalis). Jeigu aukcione parduotas nekilnojamasis daiktas, tai per deÅ¡imt dienų nuo pardavimo pardavėjas ir pirkėjas turi sudaryti įstatymų reikalaujamos formos sutartį (Civilinio kodekso 6.421 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nekilnojamojo daikto pirkimas aukciono būdu laikomas įvykusiu nuo to momento, kai Civilinio kodekso 6.421 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu paskelbiamas aukciono laimėtojas, o įstatymo reikalaujamos formos sutarties sudarymas yra jau įvykusio sandorio įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006, 2013 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 238-253).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovė Ginčo sklypo pardavimo aukcionÄ laimėjo, aukcionas buvo paskelbtas įvykusiu. Tačiau Ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutartis notarine forma sudaryta nebuvo. Bylos duomenys patvirtina, jog po to, kai ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯sigyti valstybinės žemės sklypÄ , paaiÅ¡kėjo, jog visi duomenys apie Ginčo sklypui taikytinus apribojimus nurodyti nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė apie Ginčo sklypui taikytinus apribojimus turėjo esminės reikÅ¡mės sandorio sudarymui, ieÅ¡kovė, žinodama apie Ginčo sklypui dėl transformatorinės taikytinus sklypo naudojimo ribojimus, nebÅ«tų dalyvavusi aukcione.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas paaiÅ¡kino, jog įsigyjamas sklypas, paaiÅ¡kėjo, kad yra ne toks, koks buvo siÅ«lomas pirkti. Atsakovė su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko, nurodė, jog ieÅ¡kovė galėjo ir turėjo galimybę gauti duomenis apie parduodamÄ Ginčo sklypÄ , su jais susipažinti, nurodė, jog statyba žemės sklype yra galima, ieÅ¡kovė elgėsi nepakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai, neinformavo atsakovės, kodėl neatvyko sudaryti sutarties. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsakovės argumentai pripažintina nepagrįstais.

Civilinio kodekso 6.420 straipsnio 1 dalis numato, jog pardavėjas gali nustatyti pradinę parduodamo daikto kainÄ arba bet kokias kitas aukciono sÄ lygas. Tačiau nepaskelbtos aukciono sÄ lygos negali bÅ«ti panaudotos prieÅ¡ aukciono dalyvius, iÅ¡skyrus atvejus, kai aukciono vedėjas Å¡ias sÄ lygas paskelbė aukciono dalyviams prieÅ¡ gaudamas pasiÅ«lymÄ . Bylos duomenimis nustatyta, jog vykdant Ginčo sklypo pardavimÄ aukciono bÅ«du, visi Ginčo sklypui taikyti apribojimai bei specialiosios sklypo naudojimo sÄ lygos atskleistos nebuvo, ribojimai, susiję su transformatorinės veikla, aukcionui pateiktuose dokumentuose nurodyti nebuvo, todėl ieÅ¡kovė negalėjo numatyti ir įvertinti dėl transformatorinės veiklos nustatytinų apribojimų.

Byloje pateikti duomenys (ieÅ¡kovės ir atsakovės susiraÅ¡inėjimo medžiaga) patvirtina, jog iki sudarant įstatymo reikalavimams atitinkančios formos sandorį, ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę, nurodė, jog įsigijus sklypÄ paaiÅ¡kėjo papildomai turtui taikytini ribojimai, apie kuriuos jai nebuvo žinoma, prašė svarstyti klausimÄ dėl daikto kainos mažinimo arba pradinio įnaÅ¡o grÄ Å¾inimo, tačiau atsakovė Å¡ių ieÅ¡kovės siÅ«lymų nevertino. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, jog papildomi ribojimai Ginčo sklypui iki Å¡iol nėra nustatyti, nors duomenys apie tokius ribojimus yra žinomi.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinti, jog atsakovė nežinojo, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovė neatvyko į notaro biurÄ sudaryti sandorio, nėra pagrindo. Pagal įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ (Civilinio kodekso 6.171 straipsnis, 6.420 straipsnis) paskelbtos aukciono sÄ lygos saisto oferentÄ ir kiekvienas aukciono dalyvis gali pagrįstai tikėtis, kad pateiktas pasiÅ«lymas yra galiojantis ir teisingas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad Civilinio kodekso 6.420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė skirta aukciono dalyvių interesams nuo aukciono rengėjų „siurprizinių“ sutarties sÄ lygų apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2007).

O oferentas (pardavėjas) negali remtis aplinkybe dėl netikslių aukciono sÄ lygų, netinkamu pasirengimu aukcionui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2008).Civilinio kodekso 6.396 straipsnis įtvirtina, jog nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo bÅ«ti nurodyti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte.

Jeigu sutartyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali bÅ«ti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja. Jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktÄ , taikomos Civilinio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, iÅ¡skyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktÄ pakeisti tinkamu (Civilinio kodekso 6.399 straipsnis).Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai iÅ¡dėstyti Civilinio kodekso 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.

Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos Civilinio kodekso 6.333 straipsnyje; pagal Å¡io straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sÄ lygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trÅ«kumų, dėl kurių daiktų nebÅ«tų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trÅ«kumus žinodamas, arba apskritai nebÅ«tų tų daiktų pirkęs, arba nebÅ«tų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trÅ«kumus, jeigu Å¡ie atsirado prieÅ¡ perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.

Ä®statyme nustatyta, kad daiktai laikomi neatitinkančiais kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios bÅ«tinos daiktui, kad jį bÅ«tų galima naudoti pagal įprastinę ar specialiÄ paskirtį. Jeigu parduotų daiktų kiekis, dydis ar svoris neatitinka sutarties sÄ lygų arba parduodamas kitos rÅ«Å¡ies, negu numatytas sutartyje daiktas, yra laikoma, kad ir tokiais atvejais daiktai neatitinka sutarties reikalavimų (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 6 ir 7 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2012).

Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trÅ«kumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktÄ pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti:

1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;

2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;

3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingÄ terminÄ paÅ¡alintų daikto trÅ«kumus arba atlygintų pirkėjo iÅ¡laidas jiems iÅ¡taisyti, jei trÅ«kumus įmanoma paÅ¡alinti;

4) grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas sukuria prielaidas pirkėjui atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. IeÅ¡kovė nurodo, jog nebÅ«tų dalyvavusi aukcione, jei apie Ginčo sklypui taikytinus ribojimus dėl transformatorinės veiklos, bÅ«tų žinojusi iki sandorio sudarymo. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nepavieÅ¡inti duomenys apie Ginčo sklypui taikytinus papildomus ribojimus galėjo turėti įtakos ieÅ¡kovės apsisprendimui dalyvauti aukcione, o įvertinus teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias nekilnojamojo turto perleidimo sandorių sudarymÄ bei vykdymÄ , nekilnojamajam daiktui taikomi apribojimai laikytini esmine sutarties sÄ lyga, jie turėjo bÅ«ti atskleisti iki sudarant sandorį (Civilinio kodekso 6.162 straipsnis, 6.163 straipsnis, 6.173 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.193 straipsnis, 6.333 straipsnis, 6.396 straipsnis, Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalis, 7 dalis, Taisyklių 3 punktas).

Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalis numato, jog Å¡alys gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kiekvienu ginčo atveju, sutarties pažeidimÄ pripažįstant esminiu, turi bÅ«ti įvertinta, ar nukentėjusios Å¡alies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iÅ¡ esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimÄ nulemia tai, ar nukentėjusi Å¡alis negavo didžiÄ ja dalimi to, ko pagal sutartį per visÄ jos terminÄ pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios Å¡alies teisėti, pagrįsti lÅ«kesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių.

Sutartinių teisinių santykių stabilumÄ bÅ«tina užtikrinti, nes nuo to priklauso sutartinių santykių Å¡alių subjektinių teisių apsauga, asmenų tikrumas dėl jų teisinio saugumo, teisinės padėties apibrėžtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 238-253).Civilinio kodekso 6.309 straipsnio 2 dalis numato, jog pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktÄ Ä¯sipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip.

Tokiu bÅ«du avansas atlieka mokėjimo funkcijÄ , jis yra vienos Å¡alies iÅ¡ anksto pagal sutartį kitai Å¡aliai sumokama suma už sutarties dalykÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573-684/2015). Kai iÅ¡ankstinę įmokÄ gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, Å¡is turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grÄ Å¾intų sumokėtÄ sumÄ (Civilinio kodekso 6.315 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kvalifikavus ginčo sumÄ kaip avansÄ , nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti Å¡iais pinigais ir jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inami arba priteisiami ieÅ¡kovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; . 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014; kt.).

Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visÄ tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta. Pareiga grÄ Å¾inti gautas pinigines lėšas atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau (Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, jog UAB ,,Marteka“ dalyvaudama aukcione sumokėjo 2 361,36 Eur įnaÅ¡Ä .

Taisyklių 20 punktas numato, jog valstybinės žemės sklypo pardavimo aukciono laimėtojo sumokėtas pradinis įnaÅ¡as įskaitomas į valstybinės žemės sklypo pardavimo kainÄ , o valstybinės žemės nuomos aukciono laimėtojo sumokėtas pradinis įnaÅ¡as – į einamųjų metų žemės nuomos mokestį. Taigi ieÅ¡kovės sumokėtas pradinis įnaÅ¡as kvalifikuotinas kaip iÅ¡ankstinis mokėjimas už daiktÄ (Civilinio kodekso 6.315 straipsnis). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovė UAB ,,Marteka“ dalyvavo aukcione valstybinės žemės sklypui įsigyti, už dalyvavimÄ sumokėjo nustatyto dydžio įnaÅ¡Ä (2 361,36 Eur), kuris ieÅ¡kovei laimėjus aukcionÄ , įskaitomas į daikto pardavimo kainÄ , aukcionÄ laimėjo, tačiau žemės sklypo pirkimo – padavimo sutartis notarine tvarka sudaryta nebuvo.

Nustatyta, jog Ginčo sklypo pardavimo aukcione metu, aukcionui pateiktuose dokumentuose nebuvo nurodyti dėl transformatorinės taikytini sklypo naudojimo apribojimai, kurie riboja aukcionÄ laimėjusios Å¡alies galimybes vykdyti Å«kinę veiklÄ Ginčo sklype (Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 5 dalis, Energetikos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis, 18 straipsnis, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 „Dėl Elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 39-1877), patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 6.7 punktas, 7 punktas), tačiau turėjo bÅ«ti nurodyti (Taisyklių 3 punktas).

Neatskleisti Ginčo sklypui taikytini ribojimai turėjo įtakos ieÅ¡kovės apsisprendimui dalyvauti aukcione, byloje esančių įrodymų viseto pagrindu, labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovė pagal sandorį įgijo ne tokį nekilnojamojo turto objektÄ , koks buvo siÅ«lytas aukcione, Ginčo sklypas neatitiko ieÅ¡kovės teisėtų lÅ«kesčių, o notarinės formos sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų, atisakymo sudaryti sutartį, sutarties nesudarymo priežastys atsakovei buvo žinomos, todėl nagrinėjamu atveju įnaÅ¡o grÄ Å¾inimo klausimo iÅ¡sprendimui netaikytinas Taisyklių 14.2 punktas, numatantis, jog pradinis įnaÅ¡as laimėtojui negrÄ Å¾inamas, jei jis atsisako pasiraÅ¡yti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartį arba nustatytu ar kitu sutartu laiku neatvyksta jos pasiraÅ¡yti arba nesumoka valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties projekte nurodytos (-ų) sumos (-ų), arba neapmoka valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo ar kitų privalomų sumokėti iki Å¡ios sutarties sudarymo iÅ¡laidų.Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad ieÅ¡kovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumÄ , todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, atsižvelgiant į bylos medžiagÄ , taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieÅ¡kovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.Atsakovės argumentai, jog Nacionalinė žemės tarnyba nėra tinkamas atsakovas byloje, atmestini, kaip nepagrįsti.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakove byloje yra patraukta Lietuvos Respublika, o ne Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovės piniginės lėšos, sumokėtos už dalyvavimÄ Ginčo sklypo aukcione, buvo pervestos į Nacionalinės žemės tarnybos sÄ skaitÄ (t.2, b. l. 33-34). Valstybinės žemės perleidimÄ reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog naujus žemės sklypus parduoda NŽT, jei įstatymais nenumatyta kitaip (Žemės įstatymo 10 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1999, Nr. 50-1608), patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo aukciono bÅ«du perleidžiamo turto bei atsiskaitymo už jį, minėto valstybei priklausančio turto perleidimÄ organizavo NŽT, todėl pripažinti, jog byloje nėra tinkamai pasirinktas atsakovas, nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 37 straipsnis, 41 straipsnis, 45 straipsnis). Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytÄ , ieÅ¡kovėms iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis). byloje pateikti raÅ¡ytinai įrodymai, jog už ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 53 Eur žyminį mokestį (t.1 b. l. 8), taip pat patyrė 1 150 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (t.2, b. l. 96 -100; t. 1, b. l. 34-35).

IeÅ¡kinį tenkinus, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos 1 203 Eur sumai (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais,teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti.Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, 2 361,36 Eur (dviejų tÅ«kstančių trijų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vieno euro 36 ct) skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016 m. gruodžio 27 d.) dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 203 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų trijų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Marteka“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                            Dalė Žukauskienė