2021-05-12 Nr. AB-10461-3-61-3-04231-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3051-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04231-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. (I. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. (I. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Norlida“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. P. (I. P.) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas atsakovo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05150 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikintas dėl to, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Norlida“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje („Nelegalus darbas“). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį vadovui buvo skirta bauda, kuri yra sumokėta. Leidimą gyventi pareiškėjas gavo dar iki nubaudžiant Bendrovės direktorių, todėl negalėjo tikėtis, jog dėl trečiųjų asmenų veiksmų bus panaikintas jam išduotas leidimais laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjo teigimu, Bendrovė buvo įsitikinusi, kad pareiškėjo įdarbinimo dokumentai ir visi reikalingi formalumai sutvarkyti, todėl įdarbino jį įmonėje, apie tai nustatyta tvarka ir terminais pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Departamentui, Lietuvos transporto saugos administracijai. Iš šių institucijų nebuvo gauta jokių pastabų dėl trečiosios šalies piliečių įdarbinimo, viskas vyko pagal teisės aktų reikalavimus. Bendrovė ir jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, ėmėsi pakankamai konkrečių veiksmų, įgyvendino savo kaip darbdavio pareigas, žalos valstybei, jos ekonomikai ir viešiesiems finansams nepadarė, visi mokesčiai yra sumokėti, formalūs įdarbinimo veiksmai atlikti, darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, jokios darbuotojų teisės nebuvo pažeistos, jokių nusiskundimų iš darbuotojų nėra gauta. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvoje naikinamas tik tada, kai yra nubaustas darbdavys. Šiuo atveju darbdavys yra juridinis asmuo – Bendrovė, o ne jos vadovas. Pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimas pažeidžia teisėtus lūkesčius ir yra neproporcingas.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo darbdaviui UAB „Norlida“ direktoriui įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas), taip pažeidus Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje paskirta administracinė nuobauda. Šis įsiteisėjęs teismo nutarimas buvo Sprendimo teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 3 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 3 d. Įvertinęs gautus duomenis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, Departamentas Sprendimu panaikino Ukrainos piliečiui I. P. (I. P.) leidimą laikinai gyventi.

5. Tai, jog paminėtą administracinį teisės nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas darbdavys, o ne pareiškėjas, kuris neteisėtų veiksmų neatliko, atsakovo nuomone, nereiškia, kad pareiškėjui negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatymą. Subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus, yra tik fiziniai asmenys (ANK 2 str. 1 d.). Šiuo atveju Bendrovės vadovo atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų, todėl galima teigti, kad tokiais kaip šis atvejis būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjektas ir yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose.

6. Atsakovas pažymėjo, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir esant panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl ginčijamas Sprendimas priimtas pagrįstai ir nepažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių.

7. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Bendrovės vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o neteisėtus veiksmus įvykdė paslaugų teikėjas, kuris buvo įsipareigojęs surasti įdarbinimui reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, yra neteisingos ir neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Departamentas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių nevertino ir negali vertinti iš naujo ar kitaip, nes tai jau buvo padaryta administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos bei teismo. Paminėtų aplinkybių vertinimas nepriklauso Departamento kompetencijai ir tokia pareiga priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo teisės aktuose nenustatyta.

8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog Bendrovės vadovo (darbdavio) įvykdytas teisės pažeidimas yra formalus, įvykdytas dėl neatsargumo, todėl kylančios teisinės pasekmės priėmus ginčijamą Sprendimą yra neproporcingos, ir pažymėjo, kad už Įstatymo reikalavimų nesilaikymą kyla teisinės pasekmės ir šių pasekmių kilimas nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo I. P. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d., vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Departamento Imigracijos skyrius priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2020 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2022 m. rugsėjo 3 d. 2020 m. rugpjūčio 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismas UAB „Norlida“ direktorių D. V. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir skyrė jam 1 000 Eur baudą. 2020 m. spalio 22 d. Departamento Kontrolės skyrius priėmė sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05150 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, kuriame remdamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 3 d.

11. Teismas nurodė, kad UAB „Norlida“ direktorius D. V. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tuo metu ėjo bendrovės direktoriaus pareigas, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad jis buvo nubaustas ne kaip bendrovės vadovas (darbdavys), o kaip fizinis asmuo.

12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis ir jo darbdavys neatliko neteisėtų veiksmų, dėl nesutvarkytų dokumentų kalta UAB „Megadarbas LT“. Iš 2020 m. rugpjūčio 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-520-1139/2020 matyti, kad UAB „Norlida“ dirbo Baltarusijos Respublikos pilietis S. K., su juo buvo sudaryta darbo sutartis, apie šio asmens įdarbinimą informuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, jis turėjo leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, suteikiantį teisę dirbti UAB „Furitas“, o ne UAB „Norlida“.

D. V. teismui patvirtino, kad iki galo dokumentai nebuvo sutvarkyti. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 25 d. UAB „Norlida“ Departamentui pateikė tarpininkavimo raštą, o likusius dokumentus turėjo paruošti ir pateikti Departamentui UAB „Megadarbas“, tačiau ji to nepadarė. Teismas konstatavo, kad Baltarusijos pilietis S. K. UAB „Norlida“ pradėjo dirbti turėdamas kitos įmonės leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o UAB „Norlida“ vadovas D. V., neįsitikinęs, kad dokumentai yra sutvarkyti, išsiuntė Baltarusijos pilietį S. K.

į komandiruotę, t. y. S. K. realiai pradėjo dirbti UAB „Norlida“, nors nebuvo išduotas leidimas S. K. dirbti šioje įmonėje. Teismas konstatavo, kad D. V., žinodamas, kad nėra išduotas leidimas S. K. dirbti UAB „Norlida“, įdarbino S. K. ir leido jam dirbti nuo 2020 m. gegužės 28 d. ir taip pažeidė Įstatymo 62 straipsnio 22 dalies reikalavimus, kadangi neturėjo leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Taigi UAB „Norlida“ atliko neteisėtus veiksmus, veikdama per savo vadovą D. V., tai nustatyta įsiteisėjusiu 2020 m. rugpjūčio 18 d.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-520-1139/2020. Aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, teismo vertinimu, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatos reikalavimo, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai.

Teismas pažymėjo, jog tokie teismo išaiškinimai visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką. Tai, kad pareiškėjas pats neatliko neteisėtų veiksmų, jo darbo dokumentai buvo tvarkingi, neturi teisinės reikšmės, nes Įstatymas kelia reikalavimus ne tik užsieniečiui, bet ir jį įdarbinusiam darbdaviui. Jei darbdavys pažeidžia Įstatymo reikalavimus, pasekmės (šiuo atveju leidimo panaikinimas) tenka visiems to teisinio santykio dalyviams.

13. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjas įdarbintas iki nustatyto pažeidimo, todėl jam išduotas leidimas neturėjo būti panaikintas. Nurodė, jog tiek Įstatymas, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nustato, kad leidimas laikinai gyventi ne tik neišduodamas, bet ir išduotas panaikinamas, kai nustatoma, kad darbdavys buvo baustas dėl nelegalaus darbo. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Sprendimas neproporcingas. Sprendime tinkamai taikoma teisinga Įstatymo nuostata. Jokių išimčių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nenustatyta, todėl atsakovo priimti sprendimai yra proporcingi ir adekvatūs. Atsakovui nesuteikta teisė priimti alternatyvių sprendimų minėtu Įstatymo pagrindu.

14. Pareiškėjo skunde nurodomus argumentus, jog „UAB „Norlida“ reikia darbuotojų, netekus užsieniečių nebus kam dirbti“ teismas nelaikė turinčiais įtakos skundžiamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, ginčijami sprendimai savaime neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo, jei pareiškėjas atitinka Įstatymo nustatytas sąlygas ir pagrindą.

15. Remdamasis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 ir 10 dalimis, ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kilo darbdaviui (tuometiniam Bendrovės vadovui). Aplinkybė, jog leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas prieš tai, kai Bendrovės vadovas nebuvo baustas už administracinį nusižengimą, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės ir nepažeidžia pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugos principo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Departamentas, nustatęs Bendrovės, kurioje dirba pareiškėjas, nelegalaus darbo faktą, kuris pasireiškė juridinio asmens vadovo nubaudimu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

III. 16. Pareiškėjas I. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento Sprendimą.

17. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir tik paviršutiniškai išanalizavo bylos medžiagą, visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus bei nepasisakė, kodėl nėra vertinami pareiškėjo pateikti argumentai.

18. Pareiškėjas akcentuoja, kad leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir dirbti Bendrovėje gavo dar iki nubaudžiant šios įmonės direktorių už padarytą administracinį nusižengimą. Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis tarp UAB „Norlida“ ir UAB „Megadarbas LT“, kurioje paslaugos teikėjas įsipareigojo surasti įdarbinimui reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, reikalingus asmenų įdarbinimui Lietuvoje, įskaitant darbo vizos gavimą. Šiuo atveju tiek dėl pareiškėjo, o taip pat ir dėl kitų Bendrovėje įdarbintų asmenų iš trečių šalių elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo gauta jokių abejonių nekelianti informacija, patvirtinanti, kad yra gauti visi reikalingi leidimai, todėl būdamas įsitikinęs, kad minėtų darbuotojų įdarbinimo dokumentai ir visi reikalingi formalumai yra sutvarkyti, asmenys buvo įdarbinti įmonėje, apie tai nustatyta tvarka ir terminais visus įdarbintų asmenų duomenis perduodant reikalingoms institucijoms, iš kurių nebuvo gauta jokių pastabų. Pareiškėjo teigimu, nei Bendrovė, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų.

19. Pareiškėjo teigimu, jokios žalos valstybei, jos ekonomikai ir viešiesiems finansams padaryta nebuvo ir jokiais būdais nebuvo siekiama to padaryti, jokios darbuotojų teisės pažeistos nebuvo, jokių nusiskundimų iš darbuotojų nėra gauta. Darbuotojai turėjo leidimus dirbti, o vien formalaus leidimo dirbti konkrečioje įmonėje UAB „Norlida“ nebuvimas dėl paslaugos teikėjo kaltės, negali užtraukti administracinės atsakomybės kaip už nelegalų darbą.

20. Pareiškėjo manymu, UAB „Norlida“ turinti už nelegalų darbą baustą vadovą, neturi teisės įdarbinti naujų darbuotojų iš trečiųjų valstybių, tačiau vadovui (darbdaviui) pritaikyta nuobauda, negali turėti įtakos iki nuobaudos paskyrimo įsidarbinusiems trečiųjų valstybių piliečiams ir jiems išduotiems leidimams.

21. Pareiškėjas akcentuoja, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte numatoma, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvoje naikinamas tik tada, kai yra baustas darbdavys, šiuo konkrečiu atveju darbdaviu yra juridinis asmuo – Bendrovė, o ne jos vadovas.

22. Pareiškėjas akcentuoja, kad Departamento sprendimai, priimti asmenų priklausančių grupei atžvilgiu, paremti Telšių apylinkės teismo nutarimu, t. y. teisminio proceso metu priimtu procesiniu sprendimu į kurio priėmimo procesą nebuvo įtraukti suinteresuoti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms jis turi tiesioginę įtaką.

23. Pažymi, kad leidimų laikinai gyventi naikinimas pareiškėjui, vadovaujantis nutarimu pažeidžia ir proporcingumo principą.

24. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovas pažymi, kad Įstatymas nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, gali būti panaikinamas tik iki darbuotojo įdarbinimo ir / ar leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis ir / ar išduotas leidimas laikinai gyventi.

26. Nors pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas dvejų metų laikotarpiui, atsakovo įsitikinimu, tai nereiškia, kad pareiškėjas galėjo tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios nepaisant to, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tai, jog administracinį teisės nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas darbdavys, o ne pareiškėjas, kuris neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, kad pareiškėjui negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatymą.

27. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas Sprendimu nėra baudžiamas už UAB „Norlida“ direktoriaus padarytą administracinį nusižengimą. Administraciniai nusižengimai ir Migracijos teisės klausimai nėra tapatūs, todėl pareiškėjas nepagrįstai juos sutapatino. Sprendimas nėra administracinės atsakomybės taikymo aktas, tai individualus administracinis aktas, priimtas pagal Įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą.

28. Atsakovas pabrėžia, kad priimdamas Sprendimą Departamentas rėmėsi Administracinių nusižengimų registre įrašytais duomenimis apie UAB „Norlida“ vadovo įvykdytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti iš naujo vertinamos, nes tai jau buvo padaryta administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos bei teismo.

29. UAB „Norlida“ vadovo atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų, todėl galima teigti, kad tokiais kaip šis atvejais būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjektas ir yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose.

30. Atsakovo teigimu, skundo argumentai dėl kylančių teisinių pasekmių UAB „Norlida“ nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. spalio 22 d. sprendimo Nr.(15/5-3) 50U-05150, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą motyvuodamas tuo, kad Bendrovės direktorius buvo nubaustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ir jis buvo pagrįstai kvalifikuotas darbdaviu pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį. Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka visus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; netenkinus prieš tai nurodyto reikalavimo – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neatskleidė bylos esmės, paviršutiniškai išanalizavo bylos medžiagą, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus, nepasisakė, kodėl jų nevertino. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Sprendimas pažeidžia proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, administracinė nuobauda buvo paskirta darbdavio buvusiam direktoriui, todėl negali daryti įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai

34. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

35. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais, kaip ketinančiam dirbti UAB „Norlida“, kur pareiškėjas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir dirbo iki Sprendimo priėmimo. Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjų darbdavio UAB „Norlida“ atstovas (direktorius) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, t. y. už nelegalų darbą, 2020 m. spalio 22 d. priėmė ginčijamą Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

36. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (2018 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-1310 redakcija) a papunktyje įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.

37. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą – „<...> darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, <...>, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams <...>“, yra pažymėjęs, kad: leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai:

1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio (nelegalus darnas) nuostatas ir jam skiriama bauda;

2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas;

3) aplinkybė, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės (žr., 2019 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5379-662/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5343-624/2019; 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2629-1062/2020; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3040-552/2021; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3041-261/2021 kt.).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti nurodytose bylose pateiktu išaiškinimu. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė pakankamų argumentų, keliančių pagrįstas abejones dėl suformuotos teismų praktikos teisingumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas iš esmės remiasi savo nuomone, subjektyviu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnyje įtvirtintos darbdavio sąvokos interpretavimu. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkto nuostata turi būti aiškinama plačiai ir negali priklausyti nuo darbdavio, bausto dėl nelegalaus darbo, teisinės formos ar valdymo pobūdžio.

Kitoks šios nuostatos aiškinimas nepagrįstai suteiktų išimtį užsieniečiams, kurių darbdavys baustas kaip fizinis asmuo dėl nelegalaus darbo administracine tvarka (ANK 95 str. prasme), lyginant su tais užsieniečiais, kurių darbdavys baustas kaip ūkio subjektas pagal Užimtumo įstatymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019).

38. Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas nėra siejamas su užsieniečio, kurį darbdavys įsipareigojo įdarbinti pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, nelegaliu darbu. Šis teisinis pagrindas susijęs su darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, neteisėtais veiksmais, t. y. leidimu dirbti nelegalų darbą ir darbdavio nubaudimu. Minėtos teisės normos taikymui nėra reikšminga, už kokio konkretaus asmens nelegalų įdarbinimą pagal ANK 95 straipsnį yra nubaudžiamas darbdavys. Taigi šiuo aspektu nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad faktas, jog jo darbdavio atstovui buvo skirta nuobauda, niekaip negalėjo ir neturėjo daryti įtakos pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi teisėtumui.

39. Akcentuotina ir tai, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

40. Taigi Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo darbdavio UAB „Norlida“ atstovas (direktorius) yra nubaustas už nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį pažymi, kad jame išdėstytos pakankamos aplinkybės, leidusios suprasti Sprendimo turinį, esmę ir priėmimo motyvus (t. y. leidimas panaikintas dėl to, kad pareiškėjo darbdavys (Bendrovės vadovas) baustas už nelegalų darbą), jame aiškiai nurodytas Sprendimo teisinis pagrindas bei motyvai panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl nėra pagrindo pripažinti egzistavus esminių Sprendimo turinio trūkumų, sutrukdžiusių įvertinti jo priėmimo teisinį ir faktinį pagrindą .

42. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Sprendimas prieštarauja teisėtiems lūkesčiams, teisingumo, proporcingumo principams, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo įtvirtintais pagrindais negali būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas.

43. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, kad atsakovas ginčijamu sprendimu teisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o šio Sprendimo turinys atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. P. (I. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė