b0cd1fa9-dfce-4127-8c8a-3b0c9d705f26 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-199-316/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45281-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1;1.1.8.1.1;1.1.8.6.2;1.1.8.7.9;1.1.8.7.13. 1.2.19.3.2.1;1.2.27.1;2.4.6.1;2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 30 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, nuteistajam R.

R., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Lino Vitkaus ir nuteistojo R. R. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo: R. R. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnyje, 286 straipsnyje, ir nubaustas: - pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį – 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 243 straipsnį – 70 (septyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme; - pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 286 straipsnį – 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, R. R. už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnyje ir 286 straipsnyje, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu R. R. paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 2 000 Eur (40 MGL) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į R. R. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityta jo laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. spalio 22 d., 18 val. 25 min., iki 2019 m. spalio 23 d., 12 val. 13 min. (viena para) ir nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 7 d. iÅ¡bÅ«tas laikas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, R. R. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: - uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; - turto konfiskavimas, konfiskuojant V.

B. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kartu priverstinai paimant su Å¡ia transporto priemone susijusius daiktus ir dokumentus (užvedimo raktelį, transporto priemonės registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. R. nuteistas už tai, kad 2019 m. spalio 22 d., apie 18 val. 7 min., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimÄ vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo V. B. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 1.60 promilės neblaivumui (nustatytas daugiau nei 1.51 promilių neblaivumas).

2. Be to, R. R. nuteistas už tai, kad 2019 m. spalio 22 d., apie 18 val. 7 min., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus vairavo transporto priemonę, taip pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už pažeidimÄ , pasiÅ«lė 200 eurų kyšį (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui L. N. už pageidaujamÄ pareigÅ«nų neveikimÄ vykdant tarnybinius įgaliojimus, po to, jis, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2019 m. spalio 22 d., apie 18 val. 7 min., (duomenys neskelbtini), Miesto aikÅ¡tėje, ties namu Nr. 5, neblaivus vairavo automobilį, taip pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už pažeidimÄ , pasiÅ«lė sumažinti alkoholio kiekio matavimo prietaiso rodmenis ir 18 val. 25 min. davė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui L.

N. kyšį, įdėdamas jam 100 eurų kupiÅ«rÄ Ä¯ Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenės kiÅ¡enę, už pageidaujamÄ pareigÅ«nų neveikimÄ vykdant tarnybinius įgaliojimus.

3. Be to, R. R. nuteistas už tai, kad 2019 m. spalio 22 d., apie 18 val. 41 min., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), miesto aikÅ¡tėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), įforminant Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytus teisės pažeidimus, pasiprieÅ¡ino vykdančiam tarnybines pareigas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui R. R., t. y. nevykdė teisėto reikalavimo sėstis į automobilį, standino rankas, muistėsi, iÅ¡vadino pareigÅ«nÄ necenzÅ«riniais žodžiais, grasino panaudoti fizinį smurtÄ bei panaudojo fizinį smurtÄ , t. y. tyčia, aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi ir vienÄ kartÄ tyčia įspyrė į kojÄ vykdančiam tarnybines pareigas R.

R., po to, jis, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , kai buvo pasodintas į policijos tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į kojÄ vykdančiam tarnybines pareigas R. R., tokiais savo veiksmais pasiprieÅ¡ino vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui, nukentėjusiajam R. R..

4. Be to, R. R. nuteistas už tai, kad, 2019 m. vasario 13 d. Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mams teismo baudžiamuoju įsakymu paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metams, bÅ«damas 2019 m. gegužės 24 d. pasiraÅ¡ytinai supažindintas Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus specialistės su bausmės, auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo priežiÅ«ros planu, tyčia, nevykdė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, pagal kuriÄ uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuojant nuo areÅ¡to bausmės atlikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 19 d., 2019 m. spalio 22 d., apie 18 val. 7 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus vairavo V.

B. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 5. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Linas Vitkus, praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendį. 5.1. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje teisingai paskyrė kaltinamajam R. R. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tačiau neteisingai jas subendrino, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas bei neteisingai paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę, todėl Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2021-04-01 nuosprendis Nr. 1-48-457/2021 negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, Å¡ioje dalyje nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). 5.2.

Pažymi, jog neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau prašo panaikinti pirmosios instancijos 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu R. R. paskirta subendrinta bausmė buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. 5.3.

Apeliantas praÅ¡o vadovautis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, R. R. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 2811 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnyje ir 286 straipsnyje, padarymÄ paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du (dėl pagal BK 2811 str. 1 d. bei BK 243 str. paskirtų bausmių, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę) ir sudėjimo bÅ«du (prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant kitas Å¡velnesnes bausmes), ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu R. R. paskirtÄ subendrintÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 2000 Eur (40 MGL) dydžio baudÄ . Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 5.4.

Apeliantas pažymi, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas pažeidė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, įsigaliojusi 2017 m. spalio 6 d.), kadangi nenurodė pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų, nors to imperatyviai reikalauja baudžiamasis įstatymas bei nesilaikė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo, pridėti bausmės dalį ne mažesnę negu minimalus tos bausmės rūšies (šiuo atveju terminuoto laisvės atėmimas) dydis. 5.5.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. R. už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo įvykdymÄ skyrė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimÄ , o už BK 286 straipsnyje numatyto nesunkaus nusikaltimo įvykdymÄ - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, kadangi R. R. viena veika tuo pačiu laiku padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, kurios sudarė idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, teismas už jas paskirtas bausmes turėjo subendrinti apėmimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas), t. y. griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir skirti subendrintÄ 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, Å¡ias 3 paskirtas bausmes turėjo iÅ¡ dalies sudėti, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedant kitas Å¡velnesnes bausmes, taip pat turėjo nurodyti kiekvienos iÅ¡ pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvus, kas Å¡iuo atveju nebuvo padaryta, o pridedamos bausmės dalis negalėjo bÅ«ti mažesnė negu minimalus tos bausmės rÅ«Å¡ies dydis. 5.6. Atsižvelgiant į tai, jog BK 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad terminuotos laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra 3 (trys) mėnesiai, pirmosios instancijos teismas subendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, prie griežčiausios už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje, paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, turėjo pridėti minimalius, t. y. 3 mėnesius laisvės atėmimo už paskirtÄ subendrintÄ apėmimo bÅ«du bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje (idealioji nusikalstamų veikų sutaptis) bei 3 mėnesius laisvės atėmimo už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimÄ , o ne 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimÄ , kaip nurodyta 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

Be to, BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos numato, jog pagal Å¡io straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Å iuo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys). 5.7. Skunde pažymi, jog Å¡iuo skundžiamu 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu netinkamai subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas R.

R. paskirtas bausmes bei neteisingai paskyrus galutinę subendrintÄ bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, neteisingai buvo subendrinta ir Å¡iuo nuosprendžiu dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su 2020 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. R. paskirta bausme. Todėl ir Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis taip pat turi bÅ«ti pakeistas bei paskirta teisinga galutinė su Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme (areÅ¡tu) subendrinta bausmė.

Remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Å¡iuo skundžiamu 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu R. R. paskirtÄ subendrintÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinus su Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, pridedant nežymiai didesnę dalį negu minimalus tos bausmės rÅ«Å¡ies (areÅ¡to) dydis, t. y. 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę (kaip nurodė pirmosios instancijos teismas), kaltinamajam R.

R. turėtų bÅ«ti paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams ir 2000 Eur (40 MGL) dydžio bauda, paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. 5.8. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių bendrinimÄ , t. y. kad pridedamos bausmės dalis negali bÅ«ti mažesnė negu minimalus tos bausmės rÅ«Å¡ies dydis (BK 63 straipsnio 4 dalis), neteisingai subendrino kaltinamajam R.

R. paskirtas bausmes ir paskyrė per Å¡velniÄ galutinę subendrintÄ bausmę, todėl 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendis Å¡ioje dalyje negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis yra keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

6. Nuteistasis R. R. praÅ¡o pakeisti Å iaulių miesto apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. balandžio 1 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 286 straipsnyje, jį iÅ¡teisinti. Sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį ir bausmės vykdymÄ atidėti. GrÄ Å¾inti 100 Eur, nes Å¡ie pinigai nebuvo panaudoti nusikaltimo padarymui. 6.1. Nurodo, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje neįvykdė.

Jo nuomone, nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, jog jis veikė tiesiogine tyčia, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus. Byloje nėra surinkta informatyvių ir patikimų, jo tyčios turinį bei kryptingumÄ atskleidžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog jis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Tiek liudytojo policijos pareigÅ«no pateiktas vaizdo ir garso įraÅ¡as, tiek liudytojų parodymai patvirtina, jog jei pareigÅ«nas matė, kad jis (R. R.) pareigÅ«nui duoda kyšį, jis pareigÅ«nų nebuvo įspėtas, kad už kyÅ¡io davimÄ yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. 6.2.

Pažymi, jog iš pateiktos vaizdo medžiagos nematyti, jog jis įdeda į kišenę pinigus. Pažymi, jog A. Š., apklaustas liudytoju, parodė, jog nematė, kaip jis (R. R.) įdėjo pinigus į L. N. kišenę. Apie tai, kad buvo duotas kyšis L. N., liudytojas R. R. sužinojo iš paties L. N.. Kokiu metu ir kokioje vietoje buvo duotas kyšis R. R. nežino ir nurodyti negali. Apelianto nuomone, apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje pagrįstas prielaidomis, todėl prašo jį išteisinti. 6.3.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje neįvykdė. Apeliantas nurodo, jog nukentėjusysis teismo posėdyje patvirtino, kad spyris nebuvo stiprus, į medikus nukentėjusysis nesikreipė, iÅ¡ pradžių apie spyrį net nenurodė fiksuodamas įvykio aplinkybes. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas spręsti, kad jo (R. R.) spyris koja į pareigÅ«nÄ , kurio metu įvyko kontaktas su nukentėjusiojo R. R. koja atliktas tiesiogine tyčia, suvokiant ir norint taip veikti.

Pažymi, jog apklaustas liudytoju R. R. vienÄ kartÄ nurodė, jog jis (R. R.) jam įspyrė į kairės kojos keliÄ , kitÄ kartÄ parodė, kad jis (R. R.) jam įspyrė į deÅ¡inės kojos Å¡launį. Ä® medicinos įstaigÄ nesikreipė, dėl patirto sužalojimo, jis toliau tęsė tarnybÄ . 6.4. Apeliantas nurodo, jog iÅ¡ vaizdo medžiagos nematyti, kad R. R. bÅ«tų pajutęs skausmÄ , iÅ¡ jo veido iÅ¡raiÅ¡kos ir tolimesnių jo veiksmų vaizdo medžiagoje nematyti, todėl byloje nėra surinkta akivaizdžių įrodymų aplinkybėms, kad jis policijos pareigÅ«nui tyčia spyrė į kojÄ ir taip sukėlė jam fizinį skausmÄ .

Tokia situacija leidžia abejoti, jog jis suprato, kad pareigÅ«nas bando jo kojÄ patraukti nuo automobilio durų, ir tam nori pasiprieÅ¡inti, spirdamas. Pažymi, jog baudžiamoji atsakomybė yra galima tik tuomet, kai veika padaroma viena iÅ¡ įstatyme numatytų kaltės formų – tyčia arba dėl neatsargumo. Tai reiÅ¡kia, jog asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tada, jeigu jis suvokė pavojingÄ veiksmų pobÅ«dį arba nors ir nesuvokė, bet turėjo ir galėjo jį suvokti. Todėl, norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, reikia nustatyti, ar kaltininko veika atitinka tÄ kaltės formÄ , kuri numatyta BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, numatančioje baudžiamÄ jÄ atsakomybę už konkrečiÄ veikÄ .

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teisme nustatytomis aplinkybėms negalima konstatuoti jo kaltės dėl BK 286 straipsnyje reglamentuotos nusikalstamos veikos padarymo. 6.5. Be to, nurodo, jog teismas subendrindamas bausmes, skyrė per didelį laisvės atėmimo terminÄ . Todėl teismo praÅ¡o jį sumažinti.

7. Apygardos teismo posėdyje prokuroras Linas Vitkus prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis R. R. prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, o jo apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistojo R. R. gynėjas advokatas prašė R. R. apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 8. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Lino Vitkaus apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bausmių bendrinimo 9. Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo bausmių bendrinimu R. R. atžvilgiu. Prokuroro nuomone, priimtame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje R. R. teisingai paskirtos bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tačiau jos neteisingai subendrintos. AukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su prokuroro nuomone ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas bei neteisingai paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę, todėl Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

10. Pagal BK 64 straipsnį nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ arba naujÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , bausmes subendrina. Skirdamas subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudėti. Kai bausmės visiÅ¡kai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali bÅ«ti mažesnė negu minimalus tos bausmės rÅ«Å¡ies dydis, iÅ¡skyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

11. BK 50 straipsnio 2 dalis numato, jog terminuotos laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra 3 mėnesiai, todėl nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, prie griežčiausios bausmės – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo – už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje, turėjo pridėti 3 mėn. laisvės atėmimo už paskirtÄ subendrintÄ apėmimo bÅ«du bausmę už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje (idealioji nusikalstamų veikų sutaptis), bei 3 mėn. laisvės atėmimo už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje, ir paskirti galutinę subendrintÄ 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę, o ne 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimÄ , kaip nurodyta 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendis keistinas ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, R. R. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 2811 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnyje, 286 straipsnyje, padarymÄ paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo bÅ«du (dėl pagal BK 2811 str. 1 d. bei BK 243 str. paskirtų bausmių griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę) ir sudėjimo bÅ«du (prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant kitas Å¡velnesnes bausmes), bei paskirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 8 mėn. Taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu R.

R. paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn. ir 2000 Eur (40 MGL) dydžio bauda. Dėl nuteistojo R. R. kaltės 12. Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje, ir mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu, padarius šias nusikalstamas veikas.

Be to, nuteistojo nuomone, jam paskirta per griežta bausmė ir nepagrįstai neatidėtas bausmės vykdymas. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Remiantis Å¡io straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo R. R. skundo esmę, jame keliamus klausimus, bylÄ patikrina skundo ribose, t. y.

įrodymų vertinimo ir bausmės skyrimo aspektu.

13. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra, įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Ä®rodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ .

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta pagal Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemÄ , o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai ir pan.).

Pažymėtina ir tai, kad, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, jų visetÄ bei iÅ¡ esmės padarė pagrįstas iÅ¡vadas, neprieÅ¡taraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo R. R. padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų ir jų apimties, jas teisiÅ¡kai įvertino.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo iÅ¡vados dėl apelianto veiksmų yra nepagrįstos, tačiau iÅ¡ nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino visų byloje esančių įrodymų visetÄ ir padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. R. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.

15. Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadÄ , kad R. R. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai iÅ¡nagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje.

16. Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas nuteistasis R. R. (4 t., b. l. 5-6), nukentėjusysis R. R. (3 t., b. l. 125-126), liudytojai L. N. (3 t., b. l. 126-127), A. R. (3 t., b. l. 127), R. R. (3 t., b. l. 149), A. Å . (3 t., b. l. 150), G. P. (3 t., b. l. 168-169), V. B. (3 t., b. l. 169-170), Ž. S. (3 t., b. l. 189-190), D. Z. (4 t., b. l. 4-5), taip pat iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog iÅ¡samus visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-247-788/2017). TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

17. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nei BK 227 straipsnio 2 dalyje, nei 286 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų nepadarė ir nėra patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo nusikalstamas veikas, tačiau teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta, nes jie yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis R. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose parodė, kad apie kolegos L. N. papirkimÄ , jis iÅ¡girdo per radijo ryšį, kai L.

N. apie tai pranešė budėtojui. Vyriausiasis patrulis A. R. atvedė R. R. prie tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinių durelių ir R. R., supratęs, jog bus gabenamas į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK sulaikymo patalpas, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius kolegos A. R. atžvilgiu, standinti rankas, neleisti jo sulaikyti ir pasodinti į tarnybinį automobilį. Tuo metu jis prisijungė prie kolegos A. R. ir, suėmęs už striukės ties pečiais ir kapišonu, traukė lauk R.

R. iÅ¡ tarnybinio automobilio. IÅ¡traukus R. R. iÅ¡ tarnybinio automobilio, prie jo ir kolegos A. R. prisijungė kiti kolegos, R. R. toliau elgėsi agresyviai, prieÅ¡inosi sulaikomas, standino rankas, todėl buvo nuspręsta uždėti specialiÄ sias priemones – antrankius. Atidaręs galines duris, palenkė R. R. galvÄ , kad netrukdytų jam užsegti saugos diržo, R. R. jį vadino „ožiu“, sakė, jog „ožys buvo ir yra“. Užsegus saugos dirÅ¾Ä , ir jam stovint Å¡alia durų, R.

R. jam vienÄ kartÄ Ä¯spyrė ir pataikė į kairės kojos keliÄ . Dėl spyrio jis pajuto fizinį skausmÄ , medicinos pagalbos nesikreipė, po to, į jokias gydymo įstaigas nesikreipė ir jose nesigydė (1 t., b. l. 57-58). Papildomai teisme nukentėjusysis parodė, kad jis su kolega A. R. sulaiko R. R. ir jiems tempiant jį iÅ¡ tarnybinio automobilio salono, jam R. R. spyrė ir pataikė į deÅ¡inę Å¡launį, dėl to, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. R. R. jie tempė iÅ¡ tarnybinio automobilio salono, nes R.

R. vengė sulaikymo, o apie tai jis buvo informuotas, kai buvo atvestas prie tarnybinio automobilio. Pirmoje apklausoje jis neparodė apie tÄ spyrį jam, grumtynių metu juto spyrį, bet tiksliai to neatsiminė, todėl apie tai ir nenurodė pirmoje apklausoje (3 t., b. l. 125-126). Liudytojas L. N. pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose parodė, kad po pirmo pÅ«timo į alkotesterį praėjo 15 minučių, tuo metu jis sėdėjo tarnybiniame automobilyje priekinėje keleivio vietoje, už jo ant galinės sėdynės sėdėjo R.

R., jie salone buvo dviese. Kadangi jis automobilio daiktinėje nerado alkotesterio pÅ«stukų, ir kad nepaliktų automobilio salone vieno pačio R. R., jis jam nurodė lipti lauk iÅ¡ automobilio ir eiti su juo prie bagažinės, ten atsidaręs galinį dangtį ieÅ¡kojo pÅ«stukų. Suradus pÅ«stukÄ , R. R. jam pasakė: „davai neduok pÅ«sti, arba padaryk jog rodytų mažiau“. Tuo metu Å¡alia jų daugiau nieko nebuvo. Jis užsidėjo antgalį ant alkotesterio ir pasakė jam, jog atliks antrÄ pÅ«timÄ , tiesė jam alkotesterį prie burnos.

Tuo metu pajuto, kaip R. R. kažkÄ Ä¯dėjo į jo dėklÄ , kur buvo įdėta jo piniginė. Kadangi į dėklÄ kažkÄ Ä¯dėti yra labai sunku, nes dėklo užtrauktuko galvutė stovi per dėklo vidurį, o iÅ¡ Å¡onų lieka maži tarpeliai, todėl jis ir pajuto, kaip sujudėjo jo dėklas. Jis to momento, kai R. R. jam kažkÄ dėjo į dėklÄ , nematė, nes stebėjo R. R. veidÄ ir alkotesterį, todėl R. R. rankų nematė. R. R. tuo metu jam nieko nesakė ir jis, supratęs jog R.

R. kažkÄ Ä¯dėjo, nenorėdamas iÅ¡Å¡aukti konflikto su juo, leido jam pabaigti atlikti antrÄ pÅ«timÄ , po to, žengė vienÄ Å¾ingsnį atgal nuo R. R. ir atitraukęs užtrauktuko galvutę, pamatė dėkliuko apačioje suglamžytÄ kupiÅ«rÄ . KupiÅ«ra buvo viena, ji buvo suglamžyta, ji buvo vieno Å¡imto eurų nominalo. Jis per radijo ryšį pranešė (duomenys neskelbtini) apskrities VPK budėtojui apie antro pÅ«timo rezultatus, t. y. 1.60 promilės, ir apie duotÄ kyšį - vieno Å¡imto eurų kupiÅ«rÄ .

R. R., sėdėdamas tarnybiniame automobilyje iÅ¡girdo, kaip jis per radijo ryšį pranešė apie duotÄ kyšį, iÅ¡Å¡oko iÅ¡ tarnybinio automobilio ir rėkdamas jam pasakė: „aÅ¡ pinigus pamečiau, tu radai, įsidėjai į kiÅ¡enę, grÄ Å¾ink babkes, aÅ¡ kyÅ¡io nedaviau“. Tuo metu prie automobilio buvo visi kolegos ir kÄ jie girdėjo nurodyti negali. R. R. buvo nuvestas už sustabdyto automobilio (duomenys neskelbtini) pasiimti savo asmeninius daiktus, o jis, R. R. ir A. R. išėmė kupiÅ«rÄ iÅ¡ jo liemenės dėkliuko ir R.

R. pinigus įdėjo į tarnybinio automobilio dėtuvę, nes neturėjo jokio įpakavimo, juos įpakuoti. Po to, kai R. R. buvo vedamas ir sodinamas į tarnybinį automobilį, jis matė ir girdėjo, kaip R. R. kolegų A. R. ir R. R. atžvilgiu sakė įžeidžiančius žodžius, kokius tiksliai vartojo žodžius nepamena ir nurodyti negali. Matė, kaip R. R. standino rankas, stumdėsi su pareigūnais ir kolegos, norėdami apsaugoti tarnybinio automobilio dureles, R. R. patraukė nuo pravirų automobilio durelių ir parvertė ant šalia stovinčio tarnybinio automobilio variklio gaubto, jam buvo uždėti antrankiai.

Jis padėjo kolegoms, laikydamas įtariamojo kairę rankÄ (1 t., b. l. 70-73). Taip pat, jis nurodė, kad peržiÅ«rint vaizdo failÄ , girdi kaip R. R. jam siÅ«lo, jog įdės du Å¡imtus ir dings, kad vaizdo įraÅ¡e matomo asmens, kuris prieina prie jo ir R. R., kai jie stovi tarnybinio automobilio gale, nepažįsta ir neatsimena, jog prie jo ir R. R. bÅ«tų kas priėjęs. Taip pat, jis nurodė vaizdo įraÅ¡e matantis, jog laikas yra 2019-10-22, 18.25.09 val., kai jam, stovint tarnybinio automobilio gale, jam į Å¡viesÄ atspindinčios liemenės kiÅ¡enę yra dedami pinigai, t. y. duodamas kyÅ¡is, dėjo jam į kiÅ¡enę pinigus R.

R.. Jis nematė, kur R. R. laikė pinigus prieÅ¡ įdėdamas juos į Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę. Jis nuo R. R. automobilio sustabdymo momento iki R. R. sulaikymo ir iÅ¡vežimo į areÅ¡tinę, Å¡alia jo atsisėdęs nebuvo ir nesėdėjo. L. N. taip pat nurodė, kad nenorėdamas R. R. palikti vieno, ir neturėdamas tarnybinio automobilio salone pÅ«stuko, nusivedę jį į automobilio galÄ , ten jis atsidarė galinį dangtį. Liudytojui L. N. parodžius vaizdo failÄ (duomenys neskelbtini) ir paklausus, kodėl apklausos metu nurodė, jog R.

R. davė pūsti į alkotesterį stovėdamas su juo lauke prie tarnybinio automobilio galo, nors vaizdo įraše matosi, kaip R. R. duoda pūsti jam sėdint tarnybiniame automobilyje ant galinės sėdynės, L. N. atsakė, kad apklausos metu buvo įsitikinęs, jog taip ir buvo. Taip pat, jis nurodė, kad, stovint prie tarnybinio automobilio galo, jo R. R. prašė padaryti mažiau, suprato, jog suklastoti alkotesterio parodymus. Kuriuo metu pinigai buvo įdėti jam į kišenę, ar tuo metu, kai jis jo prašė tai padaryti, ar po to, kai paprašė, dabar tiksliai nepamena ir nurodyti negali.

Jis suprato, jog buvo duotas jam kyÅ¡is, dėl to susijaudino. Vengdamas konflikto su R. R., jį pasodino į tarnybinį automobilį ir davė jam pÅ«sti antrÄ kartÄ , prieÅ¡ praneÅ¡ant budėtojui. Po R. R. įpÅ«timo antrÄ kartÄ , jis pranešė budėtojui apie tai, kad R. R. jam davė kyšį (1 t, b. l. 75-78). Pirmosios instancijos teisme liudytojas papildė, kad R. R. jam pinigus įkiÅ¡o į dėklÄ , t. y. davė kyšį tada, kai jis dar nebuvo surakintas antrankiais (3 t., b. l. 126-127). Liudytojas A.

R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad apie tai, jog kolegai L. N. buvo duotas kyšis, išgirdo per radijo ryšį, kai kolega apie tai pranešė (duomenys neskelbtini) apskrities VPK budėtojui. Taip pat parodė, kad vedant R. R. prie tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinių keleivio pusės durelių, šis pradėjo muistytis, skėsčiotis rankomis, grasinti susidoroti, vartojo necenzūrinius žodžius. Dėl to, buvo nuspręsta uždėti R. R. antrankius.

Jam (A. R.) sėdint automobilyje už vairo, iÅ¡girdo, kaip už pertvaros tarp priekinių ir galinių sėdynių R. R. kažkÄ Å¡Å«kauja, o po to, iÅ¡girdo, kaip kolega R. R. pasakė: „ko čia spardais?“ (3 t., b. l. 127). Liudytojas R. R. pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais parodė, kad apie tai, jog kolegai L. N. buvo duotas kyÅ¡is, jis nematė, bet per radijo ryšį iÅ¡girdo, kaip kolega L. N. informavo (duomenys neskelbtini) apskrities VPK budėtojÄ apie kyÅ¡io davimÄ .

R. R. vedant R. R. į tarnybinį automobilį, jis tuo metu stovėjo už kolegos A. R. nugaros, girdėjo, kaip R. R. buvo liepta sėsti į tarnybinį automobilį, kokius tuo metu R. R. sakė kolegos atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius. Matė, kaip R. R. nevykdė reikalavimo sėsti į automobilį, muistėsi, ir jeigu R. R. bÅ«tų pasodintas į tarnybinį automobilį be antrankių, jis bÅ«tų sugadinęs automobilio vidaus apdailÄ , todėl buvo nuspręsta jam uždėti antrankius. R.

R. traukiamas nuo galinių pravirų durelių muistėsi, standino rankas, spardėsi, todėl jis buvo parverstas ant šalia stovinčio tarnybinio automobilio variklio gaubto ir jam buvo uždėti antrankiai už nugaros. Jis tuo metu laikė R. R. kojas, kad šis nesispardytų. Ar sulaikymo metu R. R. kam nors įspyrė ar ne, jis nematė. Po to, R. R. buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) areštinę, apie tai, jog R. R. įspyrė kolegai R. R., jis sužinojo vėliau, kai kolega sugrįžo iš (duomenys neskelbtini) areštinės (1 t., b. l. 88-91).

Teismo posėdžio metu liudytojas papildomai parodė, kad įvykio metu matė, kaip kažkuriuo momentu V. B., sėdėdama automobilyje (duomenys neskelbtini), kaltinamajam R. R. padavė pinigus, tačiau kiek ir kokiomis kupiÅ«romis, jis nematė. Kuriuo momentu buvo duotas kyÅ¡is, jis nematė, tik apie kyÅ¡io davimÄ iÅ¡girdo, kai jo kolega apie tai per racijÄ pranešė VPK budėtojui. R. R. buvo nepatenkintas, kad jį sustabdė ir sulaikė, todėl jis kėlė triukÅ¡mÄ , rėkavo, pareigÅ«nus iÅ¡vadino įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais (3 t., b. l. 149).

Liudytojas G. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais parodė, kad apie tai, jog buvo duotas kyÅ¡is L. N., jis sužinojo iÅ¡ pačio kolegos, nes jis jam apie tai pasakė ir parodė liemenės kiÅ¡enę, kurioje matė vienÄ kupiÅ«rÄ , kokio nominalo kupiÅ«rÄ , neatsimena. Jam stovint toliau nuo automobilių, iÅ¡girdo grumtynių garsus, kas kÄ sakė grumtynių metu, nepamena ir nurodyti negali. Vėliau iÅ¡ kolegų sužinojo, jog R.

R. atsisakė sėsti į automobilį, todėl įvyko grumtynės tarp A. R., R. R. ir R. R. (1 t., b. l. 94-97). Liudytoja V. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kai policija sustabdė R. R. vairuojamÄ automobilį, Å¡is prašė jos pinigų, kad galėtų suorganizuoti jos su daiktais grįžimÄ Ä¯ namus. Pamena, kad R. R. davė 100 Eur kupiÅ«rÄ , tik neatsimena, ar tÄ kupiÅ«rÄ jis nusinešė rankose, ar įsidėjo į kiÅ¡enę (3 t., b. l. 169-170).

18. Taigi, teisėjų kolegija, dar kartÄ patikrinusi ir įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl R. R. nusikalstamų veiksmų. Tai, kad R. R. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje, patvirtina nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s nukentėjusiojo R. R. bei liudytojų L. N., A. R., R. R., G. P. parodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi ir Å¡iais liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti.

Be to, šių liudytojų parodymus patvirtino ir kita bylos medžiaga. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. R. tarnybiniame pranešime dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo ir pasipriešinimo, nurodyta, kad prieš jį smurtavo kaltinamasis R. R., kuris taip pat nevykdė ir teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, priešinosi (t. 1, b. l. 41). (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio L.

N. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl neblaivaus vairuotojo ir kyÅ¡io davimo policijos pareigÅ«nams, nurodyta, kad sulaikius R. R., vairuojant automobilį neblaiviame stovyje, pastarasis siÅ«lė tartis ir į jo tarnybinę Å¡viesÄ atspindinčios liemenės kiÅ¡enę įdėjo 100 Eur kupiÅ«rÄ , apie kyÅ¡io davimÄ pranešė (duomenys neskelbtini) AVPK OVS budėtojui (t. 1, b. l. 42-43). 2019 m. lapkričio 25 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėtas įvykio metu iÅ¡ policijos pareigÅ«nų turėtų kamerų ir iÅ¡ policijos tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas vaizdo ir garso įrašas, t. y. užfiksuota, kad už sustabdyto automobilio (duomenys neskelbtini) vairo sėdi R. R., kuris policijos pareigūnui L. N. sako „įdėsiu du šimtus ir dingsiu“, „įdėsiu ir dingsiu iš čia“ ir kt. Taip pat, vaizdo įraše matosi, kad prie policijos tarnybinio automobilio bagažinės stovi pareigūnas L. N., kaltinamasis R. R., prieina A. Š., 18.25.09 val. kažkas įdedama į L. N. kišenę, jis G. P. rodo, kas įdėta į kišenę ir kt. vaizdai.

Taip pat, vaizdo įraÅ¡e matosi, kaip policijos pareigÅ«nų sulaikomas R. R. jiems prieÅ¡inasi, plÅ«stasi, spiria policijos pareigÅ«nui R. R. į kojÄ (1 t., b. l. 129-134). 2019 m. lapkričio 25 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėtas garso įraÅ¡as – L. N. praneÅ¡imas budinčiam policijos pareigÅ«nui apie duotÄ 100 eurų kyšį (1 t., b. l. 135-137). 2019 m. spalio 22 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad policijos pareigÅ«nas L.

N. pateikia 100 Eur kupiÅ«rÄ (t. 1, b. l. 145-147).

19. IÅ¡ dalies R. R. kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje, patvirtina jo paties parodymai, pirmosios instancijos teisme, kuriame parodė, kad buvo pasodintas į policijos automobilį, jam buvo suraÅ¡ytas protokolas, jis pasirašė, iÅ¡lipo iÅ¡ policijos automobilio ir nuėjo prie automobilyje (duomenys neskelbtini) sėdinčios V. B., iÅ¡ kurios pasiėmė 100 Eur. Jam buvo vėl liepta sėstis į tarnybinį policijos automobilį ir jis, laikydamas rankoje 100 Eur, atsisėdo ant galinės sėdynės Å¡alia pareigÅ«no ir tuo metu kiÅ¡o savo pinigus į savo striukės kiÅ¡enę ir neprisimena, ar prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas dokumentus pinigus padėjo policijos automobilyje, ar bandė įsikiÅ¡ti į savo kiÅ¡enę.

Apelianto keliama versija, kad bandė įsikiÅ¡ti pinigus į kiÅ¡enę ir neprisimena kaip juos įsidėjo vertinama kaip deklaratyvi, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Be to jo paties parodymai, kad pasiėmė iÅ¡ V. B. 100 Eur, o kartu ir V. B. parodymai nurodant, kad R. R. davė 100 Eur, patvirtina, kad R. R. turėjo tikslÄ pareigÅ«nui į kiÅ¡enę įdėti 100 Eur kupiÅ«rÄ . Kolegija atmeta apelianto versija, kad pinigus R. R. iÅ¡ V. B. ėmė tam, kad suorganizuoti jos parvažiavimÄ , kadangi pats R.

R. tuo metu buvo sulaikytas pareigÅ«nų ir jis niekaip negalėjo atlikti jokių kitų paÅ¡alinių organizacinių veiksmų. Dar daugiau, pats nuteistasis patvirtino tiek vaizdo įraÅ¡e fiksuotas aplinkybes tiek ir liudytojų parodymus, pažymėdamas, kad kai jį tik sustabdė policijos pareigÅ«nai ir jis buvo filmuojamas, tai jis jiems pasakė, kad skirstomės ir tada galėjo siÅ«lyti pinigų, jog bÅ«tų paleistas. Å iuo atveju visuma aplinkybių patvirtina, kad R. R. siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už pažeidimÄ , pasiÅ«lė sumažinti alkoholio kiekio matavimo prietaiso rodmenis davė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui L.

N. kyšį, įdėdamas jam 100 eurų kupiÅ«rÄ Ä¯ Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenės kiÅ¡enę, už pageidaujamÄ pareigÅ«nų neveikimÄ vykdant tarnybinius įgaliojimus ir taip padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje.

20. Apelianto reiÅ¡kiamos abejonės dėl to, jog jis nuteistas remiantis prielaidomis, nes liudytojai A. Å ., L. N., R. R. tiesiogiai nematė kaip buvo duodamas kyÅ¡is, nepagrįstos. Atmesdama tokį apeliacinio skundo argumentÄ , teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įrodymais gali bÅ«ti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę. Å iuo atveju minimų liudytojų parodymai yra informatyvÅ«s ir reikÅ¡mingi vertinant kitus byloje surinktus duomenis ta prasme, kad visi Å¡ie liudytojai davė analogiÅ¡kus parodymus, apie tai, jog kolegai L. N. buvo duotas kyÅ¡is, iÅ¡girdo per radijo ryšį, kai kolega apie tai pranešė (duomenys neskelbtini) apskrities VPK budėtojui. Be to, R. R. parodė, kad įvykio metu matė, kaip kažkuriuo momentu V.

B., sėdėdama automobilyje (duomenys neskelbtini), kaltinamajam R. R. padavė pinigus. O liudytojas G. P. parodė, kad apie tai, jog buvo duotas kyÅ¡is L. N., jis sužinojo iÅ¡ pačio kolegos, nes jis jam apie tai pasakė ir parodė liemenės kiÅ¡enę, kurioje matė vienÄ kupiÅ«rÄ .

21. Aukščiau aptarti įrodymai taip pat patvirtina ir tai, kad R. R. pasiprieÅ¡ino vykdančiam tarnybines pareigas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui R. R., tuo padarydamas BK 286 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ aukščiau aptartų įrodymų viseto matyti, kad R. R. nevykdė teisėto reikalavimo sėstis į automobilį, standino rankas, muistėsi, iÅ¡vadino pareigÅ«nÄ necenzÅ«riniais žodžiais, grasino panaudoti fizinį smurtÄ bei panaudojo fizinį smurtÄ , t. y. tyčia, aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi ir vienÄ kartÄ tyčia įspyrė į kojÄ vykdančiam tarnybines pareigas R.

R.. R. R. pasiprieÅ¡inimÄ pareigÅ«nų atžvilgiu patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir neprieÅ¡taringi, liudytojų L. N., A. R., R. R. parodymai. A. R. parodė, kad vedant R. R. prie tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinių keleivio pusės durelių, Å¡is pradėjo muistytis, skėsčiotis rankomis, grasinti susidoroti, vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Dėl to, buvo nuspręsta uždėti R. R. antrankius. R. R. parodė, kad R. R. buvo liepta sėsti į tarnybinį automobilį, matė, kaip R.

R. nevykdė reikalavimo sėsti į automobilį, muistėsi, ir jeigu R. R. bÅ«tų pasodintas į tarnybinį automobilį be antrankių, jis bÅ«tų sugadinęs automobilio vidaus apdailÄ , todėl buvo nuspręsta jam uždėti antrankius. R. R. traukiamas nuo galinių pravirų durelių muistėsi, standino rankas, spardėsi, todėl jis buvo parverstas ant Å¡alia stovinčio tarnybinio automobilio variklio gaubto ir jam buvo uždėti antrankiai už nugaros. Jis tuo metu laikė R. R. kojas, kad Å¡is nesispardytų.

R. R. buvo nepatenkintas, kad jį sustabdė ir sulaikė, todėl jis kėlė triukÅ¡mÄ , rėkavo, pareigÅ«nus iÅ¡vadino įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais. Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡iais liudytojų parodymais, kadangi jie parodymus davė esant įspėtiems už melagingų parodymų davimÄ . Be to, pats nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad gal kiek ir galėjo pasiprieÅ¡inti policininkui sėsdamas į automobilį, o policininkui į kojÄ galėjo įspirti netyčia, kai buvo parverstas dėl antrankių uždėjimo ir sodinamas į automobilį.

Apelianto nurodoma aplinkybė, kad iÅ¡ vaizdo medžiagos nematyti, kad R. R. bÅ«tų pajutęs skausmÄ , o vėliau pareigÅ«nas į medikus nesikreipė, toliau tęsė darbÄ , nemenkina nuteistojo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog patikrinus skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal nuteistojo R. R. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad minėtame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, jos prieÅ¡tarauja bylos medžiagai bei skundžiamo procesinio sprendimo turiniui ir iÅ¡ esmės iÅ¡reiÅ¡kia tik apelianto nesutikimÄ su teismo padarytomis jam nepalankiomis iÅ¡vadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo iÅ¡vadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, yra gauti teisėtais bÅ«dais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti įrodymų ir daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, su jomis visiškai sutinka ir teismo argumentų iš naujo nebekartoja, juolab, kad skundžiamo nuosprendžio turinys apeliantui yra žinomas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi nuteistasis, t. y. jam nepalankiai, savaime nereiškia, jog byla išnagrinėta neišsamiai, o nuosprendyje padarytos išvados dėl R.

R. kaltės, padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, yra nepagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, naikinti Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendį nuteistojo R. R. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Dėl bausmės 23. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodom aplinkybė, kad teismas subendrindamas bausmes, skyrė jam per didelį laisvės atėmimo terminÄ , atmestina. Vertinant pirmosios instancijos teismo atliktÄ nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimÄ , pažymėtina, kad pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadijÄ , kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formÄ ir rūšį, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , t. y.

įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikÅ¡mę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimui niekas negali daryti įtakos ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslus bei paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R. R. bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , atsižvelgė į tai, kad jis padarė vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , du tyčinius nesunkius nusikaltimus ir vienÄ tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , R. R. asmenybę – anksčiau teistas 8 kartus, teistumai neiÅ¡nykę (2 t., b. l. 4-34, 3 t., b. l. 11-16), bÅ«damas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , teistumui neiÅ¡nykus, jis ir vėl padarė tyčinius nusikaltimus, kas BK 27 straipsnio 1 dalies prasme laikytina nusikaltimų recidyvu, kaltinamojo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate 2021 m. vasario 11 d. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (t. 4, b. l. 11-16), Å¡ios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra nelinkęs pasitaisyti, nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų taisyklių, iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarė jokių iÅ¡vadų, nes ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, yra ne kartÄ baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 35-43, t. 4, b. l. 17-23).

R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis už nusikalstamų veikų, numatytų BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymÄ prisipažino padaręs Å¡ias nusikalstamas veikas ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto bÅ«damas recidyvistu bei jog nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Taigi, esant Å¡ioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į anksčiau nurodytas nuteistÄ jį bei jo įvykdytas nusikalstamas veikas apibÅ«dinančias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog nuteistajam R. R. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė bÅ«tų per griežta.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienų iki trejų metų, tačiau bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Minėta, kad R. R. padarė vienÄ apysunkį tyčinį nusikaltimÄ ir jam paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi iÅ¡nagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo iÅ¡vadÄ teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi bÅ«ti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo R. R. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Dėl proceso iÅ¡laidų 26. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Tai, kad valstybės patirtos proceso iÅ¡laidos, gali bÅ«ti atlyginamos jas priteisiant iÅ¡ nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieÅ¡ VokietijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 13611/88);

Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

27. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylÄ nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

28. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Å iaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi nuteistajam R. R. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. gegužės 26 d. gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam R. R. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 81 Eur iÅ¡laidų.

29. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro ir nuteistojo R. R. apeliacinį skundÄ , kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos iÅ¡laidos pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir praÅ¡oma priteisti už nuteistajam R.

R. suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodyta iÅ¡laidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl ji iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktu, N u s p r e n d ž i a: Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Lino Vitkaus apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo R. R. apeliacinį skundÄ atmesti.

Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, R. R. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnyje, 286 straipsnyje, padarymÄ paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du (dėl pagal BK 2811 str. 1 d. bei BK 243 str. paskirtų bausmių griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę) ir sudėjimo bÅ«du (prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant kitas Å¡velnesnes bausmes), bei paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 m. 8 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, R.

R. paskirtÄ subendrintÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 m. 9 mėn. ir 2000 Eur (40 MGL) dydžio baudÄ . KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo R. R. valstybės naudai 81 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Boleslovas Kalainis Teisėjai Zigmas Kavaliauskas Vidmantas Mylė