b0ca70d6-3d02-49cf-a78c-9b53e4da2d23 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

                                                                                                          Â

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius                              Civilinė

byla Nr. 2A-894-115/2010

Teisėja Pelagėja Stonkienė                                           Procesinio

sprendimo kategorijos:Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

                                                                                    Â

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 14d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant Arvydui Ivanovui,

dalyvaujant ieškovei A. P.,

ieškovės atstovui advokatui E.Karažinui,

 viešame teismo

posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) A. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo

2009 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5104-96/2009 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,     n u s t a t ė :

         ieÅ¡kovė A. P. prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukters E. P., gimusios (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 1000 litų iki dukters pilnametystės bei iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus (b.l. 9).

Nurodė, kad su atsakovu susipažino jai dirbant atsakovo vadovaujamoje dienraščio redakcijoje. Jai tuo metu buvo 16 metų. Atsakovas jÄ suviliojo, to pasekmė – gimė dukra E.. Po dukters gimimo atsakovas iÅ¡nuomojo jai su dukra butÄ , tačiau po metų nuomos sutartį nutraukė ir iki 2008-2009 metų jokio iÅ¡laikymo vaikui neteikė. Tik pastaraisiais metais po jos nuolatinių praÅ¡ymų atsakovas pervesdavo į dukters sÄ skaitÄ nedideles pinigų sumas, kurių nepakanka iÅ¡laikyti dukrÄ . Å iuo metu ieÅ¡kovė yra sukÅ«rusi Å¡eimÄ , turi dar vienÄ dukrÄ , Å¡eima gyvena sutuoktinio tėvams priklausančiame bute. Jos pajamos - apie 400 Lt į mėnesį. Nekilnojamojo turto ji neturi. Jai iÅ¡laikyti mergaitę padeda jos sutuoktinis. Mergaitei per mėnesį bÅ«tina 2000 Lt suma. IÅ¡laikymÄ vaikui turi teikti abu tėvai, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1000 Lt kas mėnesį dukters iÅ¡laikymui.

        Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l. 43) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė pateikęs banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-06-09, iÅ¡  kurio matyti, kad jis yra pervedęs E. P. iÅ¡laikymui 19.855,48 Lt sumÄ . Be to, nurodė kas tris mėnesius pirkdavęs mergaitei daiktus, kuriuos ji pati iÅ¡sirinkdavo: sezoninius drabužius, batus, knygas, mokymosi ir laisvalaikio priemones, už kurias sumokėdavo po kelis Å¡imtus litų. 2008 m. gegužės mėn. už 2000 Lt nupirko personalinį kompiuterį su programine įranga ir internetu, o prieÅ¡ Kalėdas – skalbimo maÅ¡inÄ už 1200 Lt bei naujametinių dovanų už 600 Lt. Todėl ieÅ¡kovė, jo teigimu, nepagrįstai praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymÄ vaikui.

        Vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktoje iÅ¡vadoje (b.l. 23-26) palaikė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 1000 Lt dydžio iÅ¡mokų priteisimo. Nurodyta, kad nepilnametė Er. kartu su ieÅ¡kove, jos sutuoktiniu, jų nepilnamete dukra D. ir sutuoktinio motina gyvena trijų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso sutuoktinio motinai. Mergaitė mokosi darželyje-mokykloje „Lokiukas“, trečioje klasėje. Papildomai lanko anglų k., literatÅ«ros užsiėmimus, baseinÄ , muzikos mokyklÄ . Ji turi sveikatos problemų.

Vilniaus miesto

2 apylinkės teismas 2009-10-28 sprendimu ieškinį tenkintino iš dalies (b.l.

137-140). Priteisė iš atsakovo A. P. nepilnametės dukters E. P. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis

po 1000 Lt nuo 2009-03-02, kol Erika sulauks pilnametystės ir 18.000 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Pavedė uzufrukto teise vaiko E. P. išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti motinai A. P.. Priteisė iš atsakovo

A. P. ieškovei A. P. 589 Lt bylinėjimosi išlaidų ir į valstybės biudžeto pajamas 940,89 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnametė E. P., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovės ir atsakovo dukra. Ji lanko mokyklÄ , todėl jai reikalingos įvairios mokymosi priemonės. Yra gabi, muzikali, lanko chorÄ , Å¡okius, taip pat baseinÄ , kitus papildomus užsiėmimus. Jai perkamas maistas, drabužiai, avalynė, vaistai, vitaminai ir t.t.  IeÅ¡kovė suskaičiavo, kad vien mergaitės aprangai per metus iÅ¡leidžianti apie 3700 Lt. Erika turi rimtų sveikatos problemų, tai patvirtina iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų, pažyma.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė kartu su dukra gyvena ieÅ¡kovės sutuoktinio motinai priklausančiame bute. IeÅ¡kovės pajamos per mėnesį - 400 Lt, ji dirba manikiÅ«rininke, gauna 52 Lt iÅ¡mokÄ vaikui. Nekilnojamojo turto neturi. Atsakovui nuosavybės teise priklauso įvairaus nekilnojamojo turto. Jis nurodė, kad Å¡iuo metu jo turtinė padėtis yra sunki, yra paėmęs didelį kreditÄ , o gaunamos pajamos - tik 624,73 Lt senatvės pensija, nes darbovietėje - UAB „Trakų spaustuvėje“ jokio atlyginimo negauna.

Be to, jis teikia po 500 Lt kas mėnesį iÅ¡laikymÄ dar vienam vaikui. Teismas nustatė, kad  atsakovas yra darbingas, tačiau byloje nėra duomenų, kokio dydžio pajamomis disponuoja atsakovas, ar tos pajamos reguliarios, taip pat, ar turi skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Byloje nėra duomenų apie atsakovo neįgalumÄ ar kitas rimtas sveikatos problemas. Teismas pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas, bylos nagrinėjimo metu negauna darbo užmokesčio, pati savaime negali reikÅ¡ti teisinio pagrindo neteikti iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui, nes atsakovas objektyviai yra pajėgus teikti iÅ¡laikymÄ ne tik pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, bet ir turtu, nes turi pakankamai daug nekilnojamojo turto.

Dėl to pripažinti atsakovo turtinę padėtį sunkia nėra teisinio pagrindo. DeÅ¡imties metų vaiko poreikių negalima prilyginti suaugusiojo žmogaus poreikiams, jie yra mažesni, tačiau mergaitė turi specialiųjų poreikių (rimtų sveikatos problemų), yra gabi, neturi nuosavo gyvenamojo bÅ«sto. IeÅ¡kovei tenka vienai visapusiÅ¡kai rÅ«pintis E. poreikių tenkinimu, jos ugdymu, laisvalaikio užimtumu. Teismas nurodė, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas turi kitų iÅ¡laikytinių, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovo sunkiÄ turtinę padėtį, jo neįgalumÄ ar kitas aplinkybes, trukdančias jam dirbti, todėl jis turi prisidėti prie dukters iÅ¡laikymo, nepaliekant iÅ¡laikymo naÅ¡tos vien vaiko motinai.

Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieÅ¡kovės, todėl jis turi prisiimti didesnę vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ negu ieÅ¡kovė. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 1000 Lt iÅ¡laikymo suma per mėnesį užtikrins vaiko, turinčio specialių poreikių, patenkinimÄ , nes pats vaikas užsidirbti negali ir jo iÅ¡laikymas yra tėvų pareiga. IeÅ¡kovė teismo posėdyje pripažino, kad atsakovas vaikui iÅ¡laikymÄ teikė nuo 2006-02-25, todėl įsiskolinimas sudaro tik už 18 mėnesių.

Teismas nustatė, kad atsakovas iÅ¡laikymÄ dukrai 2007-01-01– 2009-06-09 laikotarpiu teikė, tačiau Å¡is iÅ¡laikymas buvo nedidelis ir nepakankamas, bei neužtikrino vaiko poreikių. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis teikė pastovų ir pakankamÄ iÅ¡laikymÄ dukrai.

Atsakovas A. P. pateikė apeliacinį skundÄ (b.l. 168-169), kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į E. P. interesus; taip pat nustatyti dukros lankymo dienas du kartus per savaitę. Nurodo, jog 2007 m. rudenį su ieÅ¡kove susitarė, jog E. P. taps E. P. su viena sÄ lyga, kad pakeitus pavardę ji bus auklėjama apelianto Å¡eimoje. IeÅ¡kovė iÅ¡tekėjusi už S. P. nevykdė savo įsipareigojimų, o tai sutrikdyti E. P. psichikÄ , nes buvo sutrukdyta jai augti bei normaliai vystytis apelianto A. P. Å¡eimoje. Pabrėžia, teismas nepagrįstai neįtraukė į procesÄ trečiuoju asmeniu S.

P. ir nesprendė klausimo dėl 2007 m. notariÅ¡kai sudarytos sutarties įvykdymo.  Nurodo, jog buvo pažeisti apelianto interesai, nes JTO Vaiko teisių konvencijoje nustatyta, jog vaikui, jeigu jis įregistruojama ne iÅ¡ karto po gimimo, o vėliau, ypač nesantuokinis, t.y. nesusijungus į vienÄ Å¡eimÄ , pirmiausia privaloma nustatyti identiÅ¡kÄ vaiko prigimtį, t.y. atliekant DNR tyrimÄ . Å ios aplinkybės teismas netyrė. Nurodo, jog teismas pažeidė apelianto ir jo dukros E. P. interesus ir teises, nes nenustatė jų pasimatymų laiko ir tvarkos. Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė, jos vyras, ieÅ¡kovės interesus atstovaujantis advokatas, teisėja yra ne lietuviai, apeliantas mano, kad byla yra sufabrikuota, turint tikslÄ apgaulės bÅ«du pasisavinti neteisėtų lėšų. Nurodo, jog apelianto realios pajamos yra tik senatvės pensija – 624,73 Lt, iÅ¡ UAB „Trakų spaustuvė“ jokio atlyginimo negauna. IÅ¡ gaunamų pajamų apeliantas kiekvienÄ mėnesį privalo sumokėti I. N. priteistus alimentus – 500 Lt. Nurodo, jog teismas nelaukė, kol apeliantui bus paskirtas nemokamas advokatas, o nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės ne tik nedalyvaujant apelianto advokatui, bet ir jam pačiam. Pabrėžia, kad E. P. priteista iÅ¡laikymo suma yra nepagrįsta protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais ir LR įstatymais, tiesiog antikonstituciÅ¡ka. Pabrėžia, kad sutiktų mokėti 250 Lt per mėnesį, kitÄ dalį, t.y. apie 150 Lt turėtų sumokėti valstybė.

IeÅ¡kovė A. P. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l.184) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , skundžiamÄ sprendimÄ palikti galioti. Nurodo, jog teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, vaiko teisių apsaugos tarnybos specialisto iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Pabrėžia, kad neprieÅ¡tarauja, jeigu byla pagal A. P. apeliacinį skundÄ bÅ«tų nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str.

2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas (atsakovas) A. P. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iÅ¡ dalies yra patenkintas ieÅ¡kovės A. P. ieÅ¡kinys dėl dukrai iÅ¡laikymo ir įsiskolinimo priteisimo. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė Å¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ , nes nesulaukė kol jam bus paskirtas nemokamas advokatas ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo nedalyvaujant atsakovui, nenustatė jo tėvystės, bendravimo su dukra tvarkos, nepagrįstai priteisė didelį iÅ¡laikymÄ ir įsiskolinimÄ . Tačiau kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės  yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti nėra pagrindo, sumažinant  priteisto iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydį.

Dėl išlaikymo ir įsiskolinimo  priteisimo.

Nustatyta, kad atsakovas A. P. yra įraÅ¡ytas E. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu (b.l. 3). Tuo tarpu duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismine tvarka (CK 3.3.149str.1d.).  Taigi atmestini apelianto argumentai, kad teismas turėjo atlikti DNR tyrimÄ ir nustatyti jo tėvystę, nes įraÅ¡as apie E.

P. tėvÄ yra padarytas sutinkant atsakovui ir iki Å¡iol nėra nuginčytas įstatymo nustatytais pagrindais (CK 3.150, 3.151, 3.152str.) ir tvarka, t.y. teismo sprendimu, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį atskiroje byloje arba prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje.

Kolegija pažymi, kad CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ , turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vaikų iÅ¡laikymo dydžio, turi nustatyti Å¡iuos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamÄ kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausiÄ atsakomybę už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

 CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.  Â

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo srityje, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr.

3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d.

nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodę, kad sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į  prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, sudarant sÄ lygas  dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan.  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005).).

Pagal kasacinio teismo nustatytÄ orientacinį iÅ¡laikymo kriterijų – vieno vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį  reikalingos lėšos atitinka vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ , kuri šiuo metu yra 800Lt,  tačiau Å¡is kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m, sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra taip pat nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 straipsnio

2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tai rodo, kad būtent vaiko interesų patenkinimo prioritetas bei tėvų turtinė padėtis yra tie kriterijai, kurie leidžia nukrypti nuo orientacinio vienos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas teikė tam tikrÄ iÅ¡laikymÄ dukrai ir rėmė jos motinÄ ,  tačiau nereguliariai.   2007-01-01 - 2009-06-09 laikotarpyje apeliantas pervedė 19855Lt(b.l. 44-54), skirtus dukros iÅ¡laikymui, įmokoms pagal lizingo sutartį padengti, buto nuomai, mokesčiams sumokėti ir kitoms reikmėms. Tai rodo, kad per šį laikotarpį, t.y. 29 mėnesius, atsakovo atlikti pervedimai ir mokėjimai  per mėnesį sudarė apie 680Lt(19855Lt:29mėn.).  IeÅ¡kovė nurodė, kad dukros iÅ¡laikymui per mėnesį reikia 2000L ir teismas Å¡iÄ suma pripažino pagrįsta.

Kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad  ieÅ¡kovės nurodytos 2000Lt dydžio dukros iÅ¡laikymo iÅ¡laidos per mėnesį yra pagrįstos ir negali bÅ«ti pripažintos neprotingomis, nes mergaitė turi sveikatos problemų, lanko mokyklÄ ,  baseinÄ , papildomus užsiėmimus,  kadangi yra  muzikali ir gabi. Tai rodo, kad  jos iÅ¡laikymui yra reikalingos didesnės  lėšos, nei tiems vaikams, kurie neturi specialių poreikių ir gabumų.  Kaip jau buvo minėta anksčiau, tai specialų poreikių ir gabumų ugdymo apimtį lemia vaiko tėvų turtinė padėtis.

 Teismas sprendė, kad iÅ¡ 2000Lt sumos, reikalingos per mėnesį dukros iÅ¡laikymui, atsakovui tenka 1000Lt, tačiau apeliantas su tuo nesutinka, praÅ¡ydamas priteistÄ iÅ¡laikymÄ sumažinti iki 250Lt. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad  tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas turi kitų iÅ¡laikytinių, ieÅ¡kovės pajamos   per mėnesį sudaro  apie 1000Lt, nes  dirba papildomai (b.l.129), o atsakovas gauna senatvės pensijÄ , kuri Å¡iuo metu sudaro 645Lt. Tuo pagrindu atsakovas teigia, kad jo turtinė padėtis neleidžia mokėti didesnio iÅ¡laikymo dukrai, sutinkant tam tikslui mokėti 250Lt per mėnesį.

Tačiau kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes tėvų turtinė padėtis priklauso ir turimo kito turto. Tuo tarpu byloje esantys duomenys (b.l. 61-80) rodo, kad apeliantui nuosavybės teisėmis priklauso keliolika nekilnojamojo turto objektų, t.y. žemės sklypai,  butai, namai, administracinės ir kitos paskirties patalpos bei statiniai,   kurių bendra vertė yra gana didelė, o įkeista tik dalis šio turto. Be to, apeliantas turi  ir kelias individualias įmones (b.l. 187,189).

Tai rodo, kad apelianto turtinė padėtis yra gana gera, nes jis be turimo  didelės vertės nekilnojamojo  turto  turi galimybę iÅ¡ jo gauti ir papildomas pajamas, nuomodamas šį  turtÄ ar vykdymas Å«kinę-komercinę veiklÄ .  Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡ atsakovo priteistas 1000Lt dydžio periodinių iÅ¡mokų iÅ¡laikymas dukrai yra pagrįstas net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta mažesnė nei 2000Lt iÅ¡laikymui reikalinga suma, nes dukros motina jokio nekilnojamojo turto neturi ir gauna mažesnes pajamas. Pažymėtina ir tai, kad apeliantui neturint piniginių lėšų iÅ¡laikymui, jis gali realizuoti turimÄ turtÄ Â arba praÅ¡yti teismo pakeisti iÅ¡laikymo formÄ , t.y. praÅ¡yti priteisti iÅ¡laikymÄ dukrai turtu (CK 3.196str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto skundas šioje dalyje atmestinas, nes jį tenkinti nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu  nesutinkama ir su priteista 18000Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimo suma už 18 mėnesių.

Pagal CK 3.200 str. iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. Tai rodo, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas gali bÅ«ti priteisiamas už laikotarpį nuo 2006-03-02 iki 2009-03-02, nes Å¡iÄ dienÄ yra paduotas pareiÅ¡kimas teismui. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tai  atsakovas Å¡iuo laikotarpiu  iÅ¡laikymÄ dukrai teikė nereguliariai, pervesdamas tam tikras pinigų sumas per bankÄ . IeÅ¡kovė Å¡iÄ Â aplinkybę taip pat pripažįsta, nurodydama, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ skaičiuoja po 1000Lt už  18 mėnesių,  atsižvelgiant į teiktÄ iÅ¡laikymÄ . Duomenų, kad per paskutinius 3 metus iÅ¡laikymui buvo sumokėta daugiau pinigų, nei nurodyta A. P. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e, nėra. Todėl kolegija sprendžia, kad atsakovas  per tris metus iki ieÅ¡kinio teismui  padavimo prie dukros iÅ¡laikymo prisidėjo ne daugiau kaip 19855Lt suma, kuri buvo sumokėta per bankÄ , nurodant įvairias jų paskirtis. Kolegija taip pat mano, kad  pirmosios instancijos teismo iÅ¡   A.

P. priteistas 18 000 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimas  gali bÅ«ti sumažintas, kadangi vaiko iÅ¡laikymui reikalingų lėšų dydis priklauso ir nuo jo amžiaus. Sprendžiama, kad įsiskolinimo laikotarpyje jaunesnės amžiumi  E. P. poreikiams per mėnesį  patenkinti protinga suma yra  1700Lt, iÅ¡ kurių tėvas turėjo prisidėti 850Lt. Kadangi per 3 metus apeliantas dukros iÅ¡laikymui turėjo sumokėti 30600Lt(850Ltx36mėn), o sumokėjo 19855Lt, priteistina įsiskolinimo suma sudaro 10745Lt(30600Lt-19855Lt). Dėl Å¡ios priežasties skundžiamas sprendimas  keistinas, sumažinant priteisto iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ (CPK 326str.1d.3p.).

Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, bendravimo tvarkos su dukra nenustatymo, bylos iÅ¡nagrinėjimo nedalyvaujant atsakovui ir nelaukiant nemokamo advokato paskyrimo, pažeidžiant tuo procesines teises. Kolegija pažymi, kad bendravimo tvarka su dukra Å¡ioje byloje galėjo bÅ«ti nustatyta tik esant atsakovo savarankiÅ¡kam reikalavimui, kurio nebuvo (CK 3.170str.4d.).   Byloje taip pat nėra  duomenų  ir apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ar apelianto procesinių teisių pažeidimÄ , nes byla buvo nagrinėjama daugiau 7 mėnesių ir atsakovas turėjo pakankamai  laiko pasirÅ«pinti mokama ar nemokama  advokato teisine pagalba. Pažymėtina, kad atsakovas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kreipėsi tik 2009-10-14 ir ji suteikta nebuvo (b.l. 170-171), todėl  kolegija sprendžia, kad nepasirÅ«pinus advokatu ir nepraneÅ¡us teismui apie neatvykimo į posėdį priežastis, nėra ir atsakovo procesinių teisių, numatytų CPK 42str.,  pažeidimo. Be to, atsakovas nepasirÅ«pino advokatu ir atidėjus jo apeliacinio skundo nagrinėjimÄ . Tai rodo, kad apeliantas pats nesirÅ«pino savo procesinių teisių įgyvendinimu ir nesiekė greito bylos iÅ¡nagrinėjimo, kas prieÅ¡tarauja CPK 7str.2d. nurodytoms nuostatams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant iki 10745Lt priteistÄ 18000Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ir perskaičiuojant žyminį mokestį, t.y. priteisiant Å¡io mokesčio  valstybei 682,35 Lt (1000Ltx12mėn.+10745Ltx3proc.).

 Likusioje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidos neperskaičiuojamos, nes ieškinys yra pareikštas nepilnamečio vaiko interesais, abu ieškovės  reikalavimais iš esmės yra patenkinti, o priteistos advokato išlaidos  minimalios. Iš apelianto  taip pat priteistinos  valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje (CPK 88 , 93, 96str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė :

Vilniaus miesto

2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr . 2-5104-96/2009  pakeisti, sumažinant nuo 18000,0Lt iki 10745,0Lt iÅ¡ atsakovo A.

P. priteistÄ dukrai E. P., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , o taip pat nuo 940,89Lt iki 682,35Lt sumažinti valstybei priteistÄ Å¾yminį mokestį. Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovo A. P. 9,85Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas                                                                        Algirdas

Auruškevičius

Kolegijos teisėjai

                                                                          Rasa

Gudžiūnienė

Henrichas Jaglinskis