2020-04-22 Nr. AB-8061-3-61-3-01412-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-474-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01412-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius (ankstesnis pavadinimas iki reorganizacijos – uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Būsto energijos taupymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas UAB „Naujamiesčio būstas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 3R-98(AG-57/07-2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti atsakovo VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2017 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. (4)-B2-5764 „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ (toliau – ir Agentūros sprendimas, ginčijamas sprendimas) ir bylą nutraukti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija, nagrinėdama bylą, neatsižvelgė į tai, jog Agentūros priimtas sprendimas susigrąžinti permokėtas lėšas yra individualus teisės taikymo aktas, kuriam taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtinti individualiam aktui keliami pagrįstumo ir objektyvumo reikalavimai. Komisija Agentūros sprendimo šiuo aspektu nevertino ir dėl to nepasisakė, taip nepagrįstai susiaurindama pareiškėjo skundo pagrindą. Komisija nepagrįstai nurodė, kad namo administratorius atstovauja namo butų ir kitų patalpų savininkus, todėl būtent jis turi organizuoti valstybės paramos grąžinimą.

Pareiškėjo teigimu, administratorius atstovauja butų savininkus santykiuose su subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose, t. y. išoriniuose santykiuose, tačiau neatsako pagal gyventojų prievoles ir neprivalo vykdyti savininkų prievolių sustabdžius ar nutraukus projekto įgyvendinimą. Reikalavimu sugrąžinti išmokėtas valstybės lėšas yra pažeidžiami gyventojų teisėti interesai ir lūkesčiai, nes butų ir kitų patalpų savininkai sprendimą dėl namo atnaujinimo priėmė dar 2013 m., kuomet Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725, (toliau – ir Taisyklės) nebuvo įtvirtintos nuostatos dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo, kai projektas neįgyvendintas.

Tokiu būdu Komisija, priimdama sprendimą, neatskleidė ginčo esmės, nevertino, ar pareiškėjo veiksmuose buvo neteisėtos veikos sudėtis, ar pareiškėjas, kaip bendro naudojimo objektų valdytojas ir projektų administratorius, turi pareigą grąžinti valstybės paramą. Be to, iš Agentūros sprendimo nėra aišku, kas yra šio sprendimo gavėjas, nes jame nurodyta, kad sprendimas administratoriui teikiamas kaip gyventojų atstovui. Projekto administravimas buvo nustatytas tik namo atnaujinimo laikotarpiui, todėl nutraukus namo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą, administravimas pasibaigė, atitinkamai pasibaigė ir pareiškėjo įsipareigojimai.

Pareiškėjas akcentavo, kad jis, kaip administratorius, nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl finansavimo būdo. Administratorius tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus. Taigi valstybės išmokėtą paramą turi grąžinti kiekvienas daugiabučio namo patalpų savininkas – bendraturtis.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad ginčijamame sprendime yra nurodyta, dėl kokios priežasties buvo nuspręsta įpareigoti pareiškėją grąžinti suteiktą valstybės paramą, todėl nesutiko su pareiškėju, jog Agentūros sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų reikalavimų. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Agentūra nepagrįstai vadovaujasi Taisyklių redakcija, kuri buvo priimta vėliau, nei gyventojai nusprendė dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje, rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – ir Įstatymas; redakcija, galiojusi namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano patvirtinimo metu) 13 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių (redakcija, galiojusi namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano patvirtinimo metu) 2 ir 6 punktais, taip pat iki 2017 m. lapkričio 1 d. galiojusiomis Įstatymo ir Taisyklių redakcijomis, bei paaiškino, kad valstybės paramos teikimas daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui) nuo pat programos įgyvendinimo pradžios buvo ir iki šiol yra siejamas su tam tikrų programoje užsibrėžtų tikslų įgyvendinimu. Tuo tarpu Taisyklių 85 punkto nuostata, numatanti lėšų susigrąžinimą, tik sukonkretino anksčiau galiojusią Taisyklių nuostatą, kad valstybės parama turi būti susigrąžinama, kai ji negalėjo būti išmokėta.

5. Dėl pareiškėjo pareigos grąžinti išmokėtas lėšas nurodė, kad namo gyventojai, vadovaudamiesi patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, pavedė pareiškėjui vykdyti namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimą bei administravimą. Būtent pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą dėl paramos projekto išlaidoms apmokėti, taip pat pareiškėjo prašymu parama buvo pervesta į jo nurodytą banko sąskaitą. Agentūros pervestų lėšų susigrąžinimo iš administratoriaus teisė kyla iš sistemiškai įvertintinų Taisyklių 8, 9 ir 10 punktų.

6. Agentūra nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad atsižvelgiant į tai, jog gyventojai nusprendė nutraukti projekto vykdymą, todėl jie ir turi grąžinti projekto lėšas. Agentūra pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog 2015 m. liepos 3 d.–2015 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas būtų organizavęs butų ir kitų patalpų savininkių susirinkimus. Tuo metu balsavimas vyko raštu. Iš balsavimo raštu protokolų matyti, kad nebuvo sprendžiamas klausimas dėl projekto įgyvendinimo nutraukimo, todėl nėra aišku, kuo remdamasis pareiškėjas nusprendė nutraukti projekto įgyvendinimo administravimą. Pareiškėjas savo iniciatyva nutraukė projekto įgyvendinimą, todėl turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad ginčijamame Agentūros sprendime pareiškėjui buvo nurodyta grąžinti permokėtą valstybės paramos sumą – 3 776,25 Eur. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl projekto įgyvendinimo termino ar prašomos grąžinti sumos apskaičiavimo, o iš esmės yra ginčijamas Agentūros pasirinktas subjektas, iš kurio nurodytą sumą yra reikalaujama grąžinti. Pareiškėjo vertinimu, valstybės išmokėtą paramą turi grąžinti kiekvienas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkas – bendraturtis, tuo tarpu atsakovo nuomone, valstybės paramą turi grąžinti pareiškėjas, kuriam ši parama buvo pervesta ir kuris veikė kaip butų ir kitų patalpų savininkų atstovas.

9. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad Agentūra 2013 m. gruodžio 19 d. gavo projekto administratoriaus prašymą derinti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (toliau – ir Namas) projekto investicijų planą. Agentūra 2014 m. sausio 23 d. raštu suderino investicijų planą ir nurodė, kad šis planas turi būti tvirtinamas Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. Namo butų ir kitų patalpų savininkai 2014 m. vasario 19 d. vykusiame susirinkime (toliau – ir Protokolinis sprendimas) patvirtino pateiktą investicijų planą.

Buvo nuspręsta projekto parengimo organizavimą ir administravimą, jo įgyvendinimą ir finansavimą, vadovaujantis patvirtintu investicijų planu, pavesti UAB „Naujamiesčio būstas“. Agentūra 2014 m. gruodžio 23 d. gavo pareiškėjo prašymą pritarti Namo investicijų plano tikslinimui ir tikslinimo paslaugų pirkimui iš tiekėjo UAB „AF-Consult“ neskelbiamų derybų būdu. Pareiškėjo prašymui Agentūra pritarė 2015 m. sausio 15 d. raštu. Patikslintą investicijų planą pareiškėjas Agentūrai pateikė 2015 m. balandžio 20 d.

Agentūra jį suderino 2015 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (4)-B2.1-3535 nurodydama, kad patikslintas investicijų planas turi būti patvirtintas Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. Pareiškėjas Agentūrai pateikė 2015 m. sausio 13 d. prašymą Nr. U0105875 kompensuoti Namo projekto ar jo dalies parengimo išlaidas, kurias sudarė 403,01 Eur (1 391,50 Lt), o taip pat 2014 m. gruodžio 18 d. prašymą Nr. U0105884 apmokėti Namo projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., kurias sudarė 1 948,41 Eur (6 727,48 Lt), 2015 m. birželio 22 d. prašymą Nr. U0117562 apmokėti Namo projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d., kurias sudarė 927,93 Eur (3 203,96 Lt) ir 2015 m. spalio 12 d. prašymą Nr. U0117562 apmokėti Namo Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d., kurias sudarė 496,90 Eur (3 203,96 Lt).

Agentūra 2015 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. B3-1-172 išmokėjo 403,01 Eur paramos Projekto ar jo dalies parengimui kompensuoti, o 2015 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. B3-1-173, 2015 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. B3-1-2004 ir 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. B3-1-4028 atitinkamai išmokėjo 1 948,41 Eur, 927,93 Eur ir 496,90 Eur. Iš viso projekto įgyvendinimo administravimo išlaidoms pagal pareiškėjo prašymus buvo išmokėti 3 373,24 Eur. Agentūra, nustačiusi, kad Projektas nebuvo įgyvendintas per Taisyklių 6 punkte nustatytą terminą, vadovaudamasi Taisyklių 85 punktu, kreipėsi į projekto administratorių su reikalavimu grąžinti 403,01 Eur išmokėtą valstybės paramą projekto ar jos dalies parengimo išlaidoms kompensuoti ir 3 373,24 Eur paramą projekto įgyvendinimo administravimo išlaidoms apmokėti.

10. Teismas nurodė, kad namų atnaujinimo (modernizavimo) procese pareiškėjas veikė ne kaip savarankiškas subjektas, o kaip daugiabučio namo patalpų savininkų atstovas. Teismas iš 2013 m. liepos 10 d. ir 2014 m. vasario 19 d. susirinkimo protokolų nustatė, kad pareiškėjas buvo įpareigotas atlikti visus su Namo atnaujinimu susijusius veiksmus, t. y. UAB „Naujamiesčio būstas“ yra Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorius. Tai, teismo vertinimu, reiškia, kad Namo butų ir kitų patalpų savininkai įgaliojo pareiškėją, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorių, paskirtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, atstovauti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus organizuojant, vykdant ir administruojant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Agentūra suderino investicijų planą, kuriam pritarė Namo savininkai, ir kurie pavedė projekto administratoriui atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Agentūra pagal pareiškėjo prašymus pervedė į jo atsiskaitomąją sąskaitą suteiktos valstybės paramos sumas administravimo išlaidoms apmokėti. Agentūra, atsižvelgdama į tai, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą terminą ir neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, paprašė projekto administratorių grąžinti permokėtą valstybės paramos sumą.

11. Teismas, įvertinęs Įstatymo nuostatas, padarė išvadą, kad Agentūra, vykdydama Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo administravimą, veikia kaip administracinių teisinių santykių dalyvis, atitinkamai projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos yra priskiriamos prie valstybės paramos.

12. Teismas nurodė, kad Namo savininkai 2013 m. liepos 10 d. ir 2014 m. vasario 19 d. protokoliniais sprendimais suteikė projekto administratoriui įgaliojimus atstovauti namo gyventojus, atliekant visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Šio sprendimo pagrindu tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, o tarp pareiškėjo ir Agentūros, vykdančios Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo administravimą, – administraciniai teisiniai santykiai. Agentūra valstybės paramą namo savininkams teikė per projekto administratorių. Į Agentūrą dėl valstybės paramos projekto ar jo dalies apmokėjimo / kompensavimo kreipėsi būtent pareiškėjas, o ne atskirai kiekvienas namo patalpų savininkas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog pareiškėjas būtų įgyvendęs projektą nustatytu terminu. Iš prieš tai nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad projekto administratorius, o ne Namo gyventojai, turi pareigą grąžinti permokėtą paramos sumą. Tai reiškia, kad Agentūra pagrįstai dėl permokėtų valstybės paramos lėšų grąžinimo kreipėsi į pareiškėją.

13. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Agentūra vadovavosi teisės akto redakcija, kuri buvo priimta vėliau, nei gyventojai nusprendė dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Teismas šiuo aspektu nurodė, kad Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugpjūčio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d.) 85 punktas numatė, jog, jeigu paaiškėja, kad Projekto administratorius teisei į valstybės paramą ir valstybės paramos dydžiui nustatyti pateikė klaidingus duomenis, arba kitų aplinkybių, dėl kurių išmokėta per didelė valstybės parama (išskyrus lengvatinius kreditus), arba valstybės parama negalėjo būti suteikta, arba butų ir kitų patalpų savininkai, vykdantys ūkinę veiklą atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo nuosavybės teise priklausančiame bute ar kitose patalpose, neinformavo projekto administratoriaus apie nuosavybės teise jiems priklausančiuose butuose ir kitose patalpose jų vykdomą ūkinę veiklą arba pateikė klaidingą informaciją, Agentūra priima sprendimą dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo.

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 290 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1725 „Dėl valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ pakeitimo“ buvo papildytas minėtas Taisyklių 85 punktas ir šiame punkte buvo išplėstai išaiškinta dėl paramos sugrąžinimo: jeigu paaiškėja, kad „savivaldybė, įstatymų nustatyta tvarka privatizavusi (perleidusi) nuosavybės teise valdomas gyvenamąsias patalpas, apie šį faktą neinformavo Agentūros ir dėl to valstybės parama apmokant kredito ir palūkanų įmokas nuo šių gyvenamųjų patalpų privatizavimo (perleidimo) dienos išmokėta neteisėtai, arba projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir (ar) neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, Agentūra priima sprendimą dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo“.

15. Teismo vertinimu, Taisyklių 85 punkto nuostata grąžinti permokėtas lėšas galiojo ir tuo metu, kai namo savininkai patvirtino investicijų planą (2013 m.), tačiau buvo tik šiek tiek kitaip suformuluota normos konstrukcija. Tai, kad 2012 m. galiojusioje Taisyklių redakcijoje tiesiogiai nebuvo nustatyta, jog parama sugrąžinama tuo atveju, jei projektas neįgyvendinamas per nustatytą terminą (neįvykdžius Taisyklių 2 punkto sąlygų), nereiškia, kad valstybės parama neturi būti sugrąžinta. Priešingas aiškinimas (laikant, jog apmokėjus projekto dalies parengimo ir jo įgyvendinimo administravimo išlaidas, tačiau faktiškai projekto neįgyvendinus, apmokėtų valstybės paramos lėšų susigrąžinti negalima) paneigtų pačią valstybės paramos skyrimo esmę, jog parama skiriama būtent numatytiems tikslams (daugiabučio namo sąnaudų sumažinimui) pasiekti, bei sudarytų galimybę asmenims, šių tikslų nepasiekus, nepagrįstai naudotis valstybės paramos lėšomis. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai taikė ir aiškino Taisyklių nuostatas.

16. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju visos lėšos buvo pervestos į pareiškėjo prašyme nurodytą sąskaitą, padarė išvadą, jog projekto administratorius, savo iniciatyva nutraukdamas projekto įgyvendinimą, turi prisiimti prievolę grąžinti visą suteiktą valstybės paramą, t. y. pareiškėjas privalo sugrąžinti permokėtas paramos lėšas kaip teisėtas naudos gavėjų atstovas. Remdamasis nurodytu argumentu, teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, jog permokėtas lėšas turi grąžinti namo gyventojai, o ne jis.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl ginčijamo Agentūros sprendimo atitikties VAĮ reikalavimams, nustatė, jog šis sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Teismas nurodė, kad iš ginčijamo sprendimo turinio yra aišku, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis jis yra grindžiamas, t. y. jis buvo priimtas dėl to, kad projektas neįvykdytas per 24 mėnesių laikotarpį. Šiame sprendime nurodytas jo teisinis pagrindas, ne tik pateikiant nuorodas į atitinkamas teisės aktų nuostatas, tačiau ir jas išdėstant. Ginčijamo sprendimo turinys yra pakankamai detalus ir suprantamas.

18. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Agentūros sprendimas buvo priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei ginčo atveju taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl Komisija pagrįstai šį sprendimą paliko galioti, o pareiškėjo skundo netenkino.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvai yra nepagrįsti, nes: 1) pareiškėjas, gyventojų sprendimu paskirtas projekto administratoriumi, atstovavo savininkus santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose, t. y. išoriniuose santykiuose, todėl neatsako pagal gyventojų prievoles ir neprivalo vykdyti savininkų prievolių sustabdžius ar nutraukus projekto įgyvendinimą; 2) teismo konstatavimas, jog jis nagrinėja tik tuos ginčus, kurie kilę iš administracinių teisinių santykių, pažeidžia ekonomiškumo principą; analizuojami santykiai negali būti nagrinėjami teisme pavieniui; 3) butų ir kitų patalpų savininkai priėmė sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo 2013 m., kuomet Taisyklėse nebuvo sąlygos dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo, kai projektas neįgyvendinamas, t. y. gyventojams nebuvo žinoma, o jie pagrįstai to numatyti negalėjo, kad ši sąlyga bus įtraukta į teisės aktą su vėlesniais pakeitimais; 4) į Agentūrą dėl valstybės paramos projekto ar jo dalies apmokėjimo/kompensavimo pareiškėjas kreipėsi kaip gyventojų atstovas teisės aktų nustatyta tvarka; Taisyklės nenumato galimybės kreiptis kiekvienam gyventojui atskirai, o tik per jų pasirinktą atstovą – projekto administratorių.

21. Pareiškėjas remiasi Taisyklių nuostatomis ir pažymi, kad visais atvejais projektą įgyvendina, už atliktus darbus apmoka ir valstybės paramą gauna būtent Namo butų ir kitų patalpų savininkai, o projekto administratorius tik organizuoja visus darbus ir už suteiktas paslaugas gauna atlyginimą – gyventojai apmoka projekto administravimo išlaidas. Tik tuo atveju, jei projekto administratorius nesiima jokių veiksmų, kurie numatyti Taisyklėse, jis netenka teisės gauti apmokėjimo už suteiktas paslaugas. Projekto administratorius veikia tik kaip Namo butų ir kitų patalpų savininkų atstovas, kuris gyventojų vardu teikia paraišką dėl valstybės paramos gyventojams suteikimo. Agentūrą ir namo bendraturčius sieja administraciniai teisiniai santykiai, o projekto administratorius tik tarpininkauja ir atlieka visus organizacinius veiksmus tarp Agentūros ir gyventojų.

22. Pareiškėjas nurodo, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvauja butų ir kitų patalpų savininkai; projekto administratorius organizuoja projekto įgyvendinimą ir įgyvendina gyventojų priimtus sprendimus; Taisyklės numato, jog dėl projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų apmokėjimo arba kompensavimo į Agentūrą gali kreiptis tik Projekto administratorius (t. y. kaip gyventojų atstovas); valstybės parama apmokant arba kompensuojant išlaidas teikiama butų ir kitų patalpų savininkams; projekto administratorius turi teisę iš gyventojų gauti apmokėjimą už suteiktas projekto administravimo paslaugas; valstybė teisės aktų nustatyta tvarka apmoka arba kompensuoja gyventojams jų patirtas išlaidas. Tai, pareiškėjo vertinimu, reiškia, kad teismo teiginys, jog Namo butų ir kitų patalpų savininkų su Agentūra tiesiogiai nesieja jokie teisiniai santykiai, yra visiškai nepagrįstas. Teismo motyvai, kad pareiškėjas turi teisę dėl patirtų administravimo išlaidų priteisimo iš Namo savininkų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, yra visiškai nepagrįsti, nes tiek projekto administratorių su Agentūra, tiek ir gyventojus su Agentūra sieja administraciniai teisiniai santykiai. Teismas tarp pareiškėjo ir gyventojų susiklosčiusius santykius traktavo kaip sutartinius, tačiau iš tiesų nenustatė, ar tikrai tarp šalių buvo sudaryta sutartis ir kokius sutartinius įsipareigojimus buvo prisiėmęs pareiškėjas.

23. Pareiškėjui neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, jog projekto administratorius savo iniciatyva neįgyvendino projekto ir dėl to turi prisiimti visus sutartinius įsipareigojimus, nustatytus teisės aktuose. Pareiškėjas teikė teismui duomenis ir paaiškinimus, kodėl projektas nebuvo įgyvendintas, tačiau teismas jų netyrė ir nevertino.

24. Pareiškėjui grąžinus gautą apmokėjimą už suteiktas paslaugas, butų ir kitų patalpų savininkai nepagrįstai praturtėtų, nes pareiškėjo suteiktomis paslaugomis bus pasinaudoję nemokamai.

25. Pareiškėjas teigia, kad butų ir kitų patalpų savininkai priėmė sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo 2013 m., kai Taisyklėse nebuvo įtvirtintos sąlygos dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo, kai projektas neįgyvendinamas, t. y. gyventojams nebuvo žinoma, o ir pagrįstai jie to numatyti negalėjo, kad ši sąlyga bus įtraukta į teisės aktą su vėlesniais pakeitimais. Agentūros veiksmai, taikant gerokai vėliau įsigaliojusias elgesio normas, sunkina silpnesniosios šalies, t. y. butų ir kitų patalpų savininkų teisinę padėtį, todėl ir dėl šios priežasties ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas.

26. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Agentūros sprendimo (b. l. 10) įpareigoti pareiškėją grąžinti į jo sąskaitą pervestas valstybės paramos sumas (iš viso 3 776,25 Eur) projekto parengimo ar vykdymo priežiūros išlaidoms bei projekto įgyvendinimo administravimo išlaidoms padengti teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Komisijos sprendimą (b. l. 12–19), kuriuo buvo atmestas jo skundas dėl Agentūros sprendimo panaikinimo.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą nustatęs, kad tarp Agentūros ir pareiškėjo susiklostė administraciniai teisiniai santykiai, o tarp pareiškėjo ir Namo butų ir kitų patalpų savininkų – privatinės teisės santykiai; Agentūra, tenkindama pareiškėjo prašymus, sumokėjo į jo sąskaitą prašymuose nurodytas valstybės paramos sumas projekto administravimo išlaidoms padengti; pareiškėjas savo iniciatyva nutraukė projekto įgyvendinimą, todėl turi sugrąžinti jam sumokėtas valstybės paramos sumas; tokia pareiga buvo nustatyta tiek ankstesnėje, tiek vėlesnėje Taisyklių redakcijoje, tik kitaip suformuluota.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ne jis, o Namo butų ir kitų patalpų savininkai turi grąžinti Agentūros jam sumokėtas valstybės paramos sumas projekto administravimo išlaidoms padengti, nes jis veikė tik kaip minėtų savininkų atstovas, o administraciniai teisiniai santykiai susiklostė būtent tarp šių savininkų ir Agentūros; nutraukti projekto įgyvendinimą nusprendė patys savininkai; 2013 m. galiojusioje Taisyklių redakcijoje nebuvo įtvirtintos pareigos grąžinti sumokėtas valstybės paramos sumas tuo atveju, jei per nustatytą terminą projektas nėra įgyvendinamas.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 patvirtintų Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių nuostatos.

32. Įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 13 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo (modernizavimo) projektus pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė, kuri nustatoma pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus. <...>

33. Taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. balandžio 3 d.) 2 punkte nustatyta, kad valstybės parama laikantis Taisyklių teikiama daugiabučių namų, pastatytų pagal statybos leidimus, išduotus iki 1993 metų, butų ir kitų patalpų savininkams, parengusiems ir įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą <...>, jeigu įgyvendinus šį projektą pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 20 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimo. Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad <...> projekto įgyvendinimo terminas – 24 mėnesiai nuo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo įgyvendinti projektą priėmimo dienos iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos; šis terminas gali būti vieną kartą pratęstas vieniems metams Projekto administratoriaus ir finansuotojo sutarimu, pranešus apie tai Programą administruojančiai viešajai įstaigai Būsto energijos taupymo agentūrai (toliau – Agentūra); jeigu projektas įgyvendinamas butų ir kitų patalpų savininkų lėšomis, projekto įgyvendinimo terminas pratęsiamas Projekto administratoriaus sprendimu, suderintu su Agentūra.

34. Prieš tai nurodytos nuostatos reiškia, kad valstybės parama gali būti teikiama tik įgyvendinantiems projektą ir įgyvendinus projektą, t. y. parama yra tikslinė ir neatsiejamai susieta su projekto įgyvendinimu.

35. Taisyklių 85 punkte taip pat nustatyta, jog jeigu paaiškėja, kad Projekto administratorius teisei į valstybės paramą ir valstybės paramos dydžiui nustatyti pateikė klaidingus duomenis, arba kitų aplinkybių, dėl kurių išmokėta per didelė valstybės parama (išskyrus lengvatinius kreditus), arba valstybės parama negalėjo būti suteikta, arba butų ir kitų patalpų savininkai, vykdantys ūkinę veiklą atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo nuosavybės teise priklausančiame bute ar kitose patalpose, neinformavo Projekto administratoriaus apie nuosavybės teise jiems priklausančiuose butuose ir kitose patalpose jų vykdomą ūkinę veiklą arba pateikė klaidingą informaciją, Agentūra priima sprendimą dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo; apie tai ji raštu praneša finansuotojui, jeigu suteiktas lengvatinis kreditas, Projekto administratoriui ir (ar) atitinkamų butų ir kitų patalpų savininkams; Projekto administratorius ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkai privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos pervesti Agentūros sprendime dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo nurodytą sumą į Agentūros pranešime nurodytą sąskaitą; per nustatytą laiką negrąžinta permokėta suma iš Projekto administratoriaus ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkų išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

36. Pagal Taisyklių 85 punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. sausio 20 d., t. y. ginčijamo sprendimo priėmimo metu), jeigu paaiškėja, kad Projekto administratorius teisei į valstybės paramą ir valstybės paramos dydžiui nustatyti pateikė klaidingus duomenis, arba kitų aplinkybių, dėl kurių išmokėta per didelė valstybės parama (išskyrus lengvatinius kreditus), arba valstybės parama negalėjo būti suteikta, arba butų ir kitų patalpų savininkai, vykdantys ūkinę veiklą atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo nuosavybės teise priklausančiame bute ar kitose patalpose, neinformavo Projekto administratoriaus apie nuosavybės teise jiems priklausančiuose butuose ir kitose patalpose jų vykdomą ūkinę veiklą arba pateikė klaidingą informaciją, arba savivaldybė, įstatymų nustatyta tvarka privatizavusi (perleidusi) nuosavybės teise valdomas gyvenamąsias patalpas, apie šį faktą neinformavo Agentūros ir dėl to valstybės parama kreditui ir palūkanų įmokoms sumokėti nuo šių gyvenamųjų patalpų privatizavimo (perleidimo) dienos išmokėta neteisėtai, arba projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir (ar) neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, Agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo; apie tai ji raštu praneša finansuotojui, jeigu suteiktas lengvatinis kreditas, Projekto administratoriui, savivaldybei ir (ar) atitinkamų butų ir kitų patalpų savininkams; Projekto administratorius ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkai privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos pervesti Agentūros sprendime dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo nurodytą sumą į Agentūros pranešime nurodytą sąskaitą; per nustatytą laiką negrąžinta išmokėta ir (ar) permokėta suma iš Projekto administratoriaus ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkų išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

37. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2014 m. vasario 19 d. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojai nusprendė projekto parengimo organizavimą ir administravimą, jo įgyvendinimą ir finansavimą, vadovaujantis patvirtintu investicijų planu, pavesti UAB „Naujamiesčio būstas“. Pareiškėjas 2014–2015 m. prašymais kreipėsi į atsakovą dėl projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų apmokėjimo. Atsakovas 2015 m. išmokėjo pareiškėjui valstybės paramą projekto įgyvendinimo administravimo išlaidoms padengti.

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija aplinkybių, kad projektas nebuvo įgyvendintas teisės aktų nustatytais terminais ir nebuvo pasiektas investicijų plane numatytas namo suvartojamos energijos efektyvumo lygis, kuris yra būtina sąlyga gauti valstybės paramą namo atnaujinimo (modernizavimo) tikslu, t. y. kad neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos. Taip pat neginčija aplinkybės, kad tikslinė valstybės parama buvo pervesta jam, o ne Namo butų ir kitų patalpų savininkams. Tai reiškia, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai, remdamasis Taisyklių 85 punktu, ginčijamu sprendimu pareikalavo grąžinti valstybės paramos sumas, sumokėtas projekto įgyvendinimo administravimo išlaidoms kompensuoti.

39. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad ne iš pareiškėjo turėjo būti reikalaujama grąžinti valstybės paramą, akcentuotina, jog teismų praktikoje, nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, yra laikomasi nuostatos, kad jei projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ sprendimas įpareigoti projekto administratorių grąžinti valstybės paramą yra pagrįstas ir teisėtas, projektų administratorių argumentai, kad valstybės paramą turi grąžinti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kad priimant sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo Taisyklės nenustatė sąlygos dėl permokėtų lėšų susigrąžinimo dėl to, kad projektas neįgyvendintas, nepripažįstami pagrįstais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑2709-662/2018; 2019 kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-915-662/2019; 2019 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-802-520/2019; 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-694-502/2019 ir jose išdėstytus argumentus).

40. Įvertinus šioje byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo argumentai dėl neteisingų pirmosios instancijos teismo išvadų, jog būtent pareiškėjas ir Agentūra susieti administraciniais teisiniais santykiais, pareiškėjas be teisėto pagrindo disponuoja valstybės parama, kuri buvo skirta projektui įgyventi, o projektas neįgyvendintas, nėra pagrįsti teisės aktų nuostatomis ir bylos faktais, todėl pripažintini nepagrįstais.

41. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog būtent Namo butų ir kitų patalpų savininkai priėmė sprendimą nebetęsti projekto įgyvendinimo, todėl laikytina, jog atitinkami jo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pasisakant dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių dėl pirmosios instancijos teismo sprendime suformuluoto nurodymo kreiptis pareiškėjui į bendrosios kompetencijos teismą, taip pat dėl motyvo, jog kai kurių pareiškėjo skundo argumentų, priklausančių ne administracinio teismo kompetencijai, nenagrinės, pažymėtina, kad tokiais motyvais teismas savo sprendimo negrindė, todėl prieš tai nurodyti argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat suformulavo reikalavimą bylą nutraukti, tačiau nenurodė jokių pagrindų, kuriais remiantis byla turėtų būti nutraukta. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Taisyklėse (2013 m.) nebuvo sąlygos dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo, kai projektas neįgyvendintas, todėl bendraturčiai negalėjo ir neturėjo numatyti, kad neįgyvendinus projekto, bus reikalaujama sugrąžinti permokėtas lėšas, taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Kaip minėta, ir ankstesnėse Įstatymo ir Taisyklių nuostatose parama buvo numatyta kaip tikslinė ir neatsiejamai susieta su projekto įgyvendinimu. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad projektas būtų įgyvendintas. Neįgyvendinus projekto ir reikalaujant sugrąžinti išmokėtas valstybės lėšas, skirtingai nei nurodo pareiškėjas, nėra pažeidžiami gyventojų teisėti interesai, jų lūkesčiai, nes gyventojai tokio teisėto lūkesčio negalėjo turėti.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertino visus byloje surinktus ir bylos šalių išsakytus argumentus dėl ginčo esmės, teisingai išnagrinėjo tarp bylos šalių kilusį ginčą, todėl priimtas sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

43. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės.

44. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl atsakovo sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, nėra jokio pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė