2024-06-26 Nr. BB-3430-1-07-6-00010-2019-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2303/2024

Teisminio proceso Nr. 1-07-6-00010-2019-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tadeušo Osipovičiaus (Tadeuš Osipovič) kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 7 d. nuosprendžio A. A. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. Osipovičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. A. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, ir palikti galioti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį su pakeitimais bei palikti už šią nusikalstamą veiką A. A. paskirtą bausmę.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 222 straipsnio 1 dalį, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Kasatoriaus teigimu, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad aiškiai nustatyti A. A. tyčiniai buhalterinės apskaitos pažeidimai dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų ir apskaitytų šešių neįvykusių operacijų negalėjo sukelti BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, nes tokie jo veiksmai nekliudė nustatyti tikruosius individualios veiklos rodiklius, taip pat padaryta išvada, jog minėtų nustatytų tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų nepakanka pripažinti A. A. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Kasatorius pažymi, kad yra nustatyta, jog A. A. tyčia suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, nes į buhalterinę apskaitą įtraukė ir apskaitė šešias neįvykusias operacijas bei pateikė dokumentus elektroniniu paštu Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui. Savo ruožtu, šios institucijos darbuotojai, neturėdami duomenų apie tai, kad šie dokumentai yra suklastoti, priėmė juos ir rėmėsi jais vertindami A. A. 2015 m. birželio 25 d. pateiktą metinę ataskaitą už 2014 metus. Tai įvertinęs, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. A. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju esminė priežastis, dėl kurios nebuvo galima iš dalies nustatyti A. A. ūkinės veiklos rodiklių dydžio ir struktūros, buvo dokumentų originalų nepateikimas, kuris yra susijęs ne su suklastotų kasos pajamų orderių įtraukimu į apskaitą, o su dokumentų nepateikimu – neišsaugojimu. Tai prieštarauja specialisto išvadai bei ją pateikusios specialistės paaiškinimams, todėl kelia pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo. Specialisto išvadą pateikusi specialistė buvo apklausta apeliacinės instancijos teisme, ji patikslino savo teiktą išvadą ir taip pašalino buvusius trūkumus, todėl specialisto išvada turėjo būti pripažinta išsamiu ir patikimu įrodymų šaltiniu.

Taip pat kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad aptariamu atveju jokia reali grėsmė valstybės finansų sistemai, kaip BK 222 straipsnio objektui, nekilo ir kad A. A. veiksmai, susiję su netinkamu buhalterinės apskaitos vedimu, buvo nukreipti į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą bei projektą kontroliavusios Nacionalinės mokėjimo agentūros teisėtų interesų pažeidimą, o ne į valstybės finansų sistemą. Bylos duomenimis, 2011 m. birželio 17 d. A. A. pasirašė su Nacionaline mokėjimo agentūra sutartį, pagal kuria įsipareigojo įgyvendinti projektą „Alfredo sodybos įrengimas“. Nacionalinė mokėjimo agentūra yra valstybinė institucija, kuri disponuoja ir valstybės biudžeto lėšomis, todėl gali ir turi būti traktuojama kaip dalis valstybės finansų sistemos. Be to, ši institucija, vykdydama savo veiklą, turi teisę skirti sankcijas už pažeidimus vykdant kaimo plėtros projektus. A. A. nepavyko pasiekti įsipareigotų rodiklių, susijusių su turistų skaičiumi bei grynojo pelno rodikliu, dėl to jam buvo paskirta 376,21 Eur sankcija. Tikrovės neatitinkančių dokumentų pateikimas šiai institucijai galėjo nulemti A. A. taikomų sankcijų pobūdį, jų piniginės išraiškos dydį ir kt. Taigi A. A. veiksmais buvo pažeista ir valstybės finansų sistema.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas A. A. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kritikuoja šio teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes bei dėl jų pateikia savo poziciją, kuri, jo nuomone, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. A. padarė minėtą jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokie kasatoriaus argumentai nesuteikia pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tadeušo Osipovičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas

Algimantas Valantinas