b0c65956-a67c-4ff3-be97-daf7b01e96d4 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja A Baudžiamoji byla 1A-573-487/2015                                          Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00203-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.5.1.; 1.2.14.5.2.; 2.4.2.; 2.4.2.1.; 2.4.7.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. spalio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės, teisėjų Artūro Šumsko, Gintaro Dzedulionio,sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei, nukentėjusiesiems M.

K., A. B.,nuteistajam G. P., nuteistojo gynėjui advokatui Michailui Sadovničiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. ir nuteistas 2 metams laisvės atėmimu; pagal BK 182 str. 1 d. ir nuteistas 5 mėnesiams laisvės atėmimu; pagal BK 182 str. 1 d. ir nuteistas 5 mėnesiams laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes bausmes ir G. P. paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 75 str., paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant G. P. per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.M.

K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista nukentėjusiajai M. K. iÅ¡ G. P. 20539,85 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui. A. B. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas pilnai ir priteista nukentėjusiajam A. B. iÅ¡ G. P. 5937,21 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : G. P. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ â€“ M. K. priklausantį turtÄ , t. y. jis, pasinaudojęs M. K. pasitikėjimu ir iÅ¡ jos sužinojęs, kad ji pardavė nekilnojamÄ jį turtÄ ir turi didelę pinigų sumÄ , turėdamas tikslÄ užvaldyti M.

K. pinigines lėšas, piktnaudžiaudamas jos naivumu ir patiklumu, įtikinęs jÄ , kad jis užsiima verslu ir pinigai reikalingi investuoti į verslÄ , didesniam pelnui gauti, melagingai žadėdamas iÅ¡ gauto pelno grÄ Å¾inti paskolintus pinigus, tačiau žinodamas, kad jokio verslo nevykdo ir nevykdys, o pasiskolintų pinigų negrÄ Å¾ins, laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2012 m. gegužės mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos dienos, apgaule savo naudai įgijo svetimÄ â€“ M.

K. priklausantį turtÄ â€“ 21003,24 Eur (72 520 Lt):-2011-08-10, nusiuntęs M. K. SMS žinutę, kad jam reikalingi 500 Lt ir M. K. sutikus pinigus paskolinti, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bÅ«damas M. K. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), ir, kad neraÅ¡yti skolos raÅ¡telio, patvirtinančio pinigų paėmimo faktÄ , apeliuodamas į abipusiu tarpusavio pasitikėjimu grindžiamus tarpusavio santykius, iÅ¡ nukentėjusiosios M. K. paėmė 500 Lt;-2011-09-15, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, kavinėje „Picca Jazz“, Vilniuje, Vokiečių g. 24, pasakius, kad turi didelių finansinių sunkumų, M.

K. paprašė paskolinti pinigų, jai sutikus iÅ¡ bankomato Vilniuje, Didžioji g. 33/2, iÅ¡gryninus 6000 Lt, perdavė jam, o jis, kad neraÅ¡yti skolos raÅ¡telio, patvirtinančio pinigų paėmimo faktÄ , apeliuodamas į abipusiu tarpusavio pasitikėjimu grindžiamus tarpusavio santykius, paėmė iÅ¡ jos 6 000 Lt;-2011-09-16, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Savanorių g. 1, Vilniuje, AB SEB banke bÅ«nant kartu su M. K., kuriai nuo jai priklausančios banko sÄ skaitos paėmus 44 000 Lt ir, kad neraÅ¡yti skolos raÅ¡telio, patvirtinančio pinigų paėmimo faktÄ , apeliuodamas į abipusiu tarpusavio pasitikėjimu grindžiamus tarpusavio santykius, paėmė iÅ¡ jos 44 000 Lt;-2011 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytÄ dienÄ ir laiku, kartu su M.

K. važiuojant iÅ¡ pirties, pranešė, kad sugedo jam priklausantis traktorius, esantis Å venčionių r. ir skubiai reikalingi pinigai traktoriaus remontui, po ko, bÅ«damas M. K. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), ir, kad neraÅ¡yti skolos raÅ¡telio, patvirtinančio pinigų paėmimo faktÄ , apeliuodamas į abipusiu tarpusavio pasitikėjimu grindžiamus tarpusavio santykius, iÅ¡ nukentėjusiosios M. K. paėmė 3 000 Lt;-2012 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytÄ dienÄ ir laiku, prie prekybos centro IKI, esančio ŽirmÅ«nų g. 2, Vilniuje, susitikęs su M.

K. ir, kad neraÅ¡yti skolos raÅ¡telio, patvirtinančio pinigų paėmimo faktÄ , apeliuodamas į abipusiu tarpusavio pasitikėjimu grindžiamus tarpusavio santykius, paėmė iÅ¡ jos 1020 Lt, neva automobilio remontui, kuriuos M. K. buvo pasiskolinusi iÅ¡ draugės R. K., kadangi pati pinigų neturėjo;-2012 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytÄ dienÄ ir laiku, Laisvės pr. 60, Vilniuje, susitiko su nukentėjusiÄ ja M. K. ir, kad neraÅ¡yti skolos raÅ¡telio, patvirtinančio pinigų paėmimo faktÄ , apeliuodamas į abipusiu tarpusavio pasitikėjimu grindžiamus tarpusavio santykius, paėmė iÅ¡ jos 400 Lt neva automobilio remontui, kuriuos M.

K. buvo pasiskolinusi iÅ¡ draugės V. L., kadangi pati pinigų neturėjo;-2012-02-13, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, paskambinęs M. K. bei melagingai praneÅ¡damas, kad sulaikytas su kontrabandiniu kroviniu ir jam reikalinga 16 000 Lt, kadangi nesumokėjęs minėtos sumos jis bus nuteistas ir negalės M. K. grÄ Å¾inti anksčiau skolintų pinigų, po ko Molėtų pl. 8, Vilniuje, susitikęs su M. K. ir, kad neraÅ¡yti skolos raÅ¡telio, patvirtinančio pinigų paėmimo faktÄ , apeliuodamas į abipusiu tarpusavio pasitikėjimu grindžiamus tarpusavio santykius, paėmė iÅ¡ jos 13 000 Lt, kuriuos M.

K. pasiskolino iÅ¡ pažįstamo B. J. pasiraÅ¡ydama skolos raÅ¡telį savo vardu, kadangi pati pinigų neturėjo, po ko tÄ pačiÄ dienÄ , ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitikęs su M. K. ir, kad neraÅ¡yti skolos raÅ¡telio, patvirtinančio pinigų paėmimo faktÄ , apeliuodamas į abipusiu tarpusavio pasitikėjimu grindžiamus tarpusavio santykius, paėmė likusius 3000 Lt reikalingus iki papraÅ¡ytos sumos, kuriuos M. K. buvo pasiskolinusi iÅ¡ draugės D.

G., kadangi pati pinigų neturėjo.Taip pat G. P. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ â€“ A. B. priklausantį, turtÄ , o bÅ«tent: jis, 2011 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytÄ dienÄ ir laiku, piktnaudžiaudamas M. K. pasitikėjimu, įkalbėjo jÄ , kad Å¡i surastų asmenį, kuris galėtų paskolinti pinigų jo tariamam verslui, nors jokiu verslu neužsiėmė ir neketino užsiimti bei neketino gautų pinigų grÄ Å¾inti, laikotarpyje nuo 2011 m. gruodžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos dienos, iki 2012-09-15, Didlaukio g. 58-102, Vilniuje, iÅ¡ nukentėjusiojo A.

B. per keturis kartus gavo 20 500 Lt, tariamam verslui vykdyti, vis žadėdamas artimiausiu metu pinigus grÄ Å¾inti, o nukentėjusiajam A. B. suabejojus, kad jis paskolintų pinigų negrÄ Å¾ins ir pareikalavus suraÅ¡yti skolos raÅ¡telį, jis 2012-09-15 gavęs iÅ¡ A. B. 500 Lt, pasirašė skolos raÅ¡telį dėl visos jam per keturis kartus paskolintos pinigų sumos, t.y. 20 500 Lt, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų laiku negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du, apgaule savo naudai įgijo svetimus, nukentėjusiajam A.

B. priklausančius, pinigus – 5937,21 Eur (20 500 Lt).Taip pat G. P. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis, 2013 m. lapkričio 28 d., bÅ«damas M. K. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, paskambinęs jai, paprašė pasinaudoti jai priklausančiu fotoaparatu „Sony DSC-II9“, ir neketindamas įvykdyti savo įsipareigojimo, pažadėjo fotoaparatÄ grÄ Å¾inti, po ko, M. K. leidus pasinaudoti fotoaparatu, tÄ pačiÄ dienÄ , lombarde MB „Aurora Gold“, esančiame Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, pasirašęs lombardo įkeitimo bilietÄ Nr. 394 ir įsipareigojęs iki 2013-12-12 atsiimti įkeistÄ daiktÄ , įkeitė už 200 Lt iÅ¡ M.

K. paimtÄ fotoaparatÄ â€žSony DSC-H9“, 3000 Lt vertės, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė ir iki lombardo įkeitimo biliete nurodytos datos įkeisto fotoaparato neiÅ¡pirko, po ko 2014-01-08 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus pareigÅ«nai, atlikdami kratÄ minėtame lombarde, įkeistÄ M. K. fotoaparatÄ â€žSony (duomenys neskelbtini) rado ir paėmė, tokiu bÅ«du piktnaudžiaudamas M. K. pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo svetimÄ , nukentėjusiajai M.

K. priklausantį 868,86 Eur (3000 Lt) vertės turtÄ .Å iais savo veiksmais G. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 182 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.Apeliaciniu skundu G. P. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, o M. K. ir A. B. civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus. Skunde nurodė, kad M. K., neatgavusi 500 Lt paskolos, turėjo suprasti, kad jis yra nemokus ir toliau jam skolinti yra neapdairu. Apeliantas neigia skolinęsis iÅ¡ M. K. pinigus, o byloje nustatomas pinigų gavimo juridinis faktas, nors LR CK 6.871 str. 1 d. numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų.

Mano, kad nė vienas pakankamai apdairus ir protingas asmuo nedrįstų teigti, kad įsimylėjo kitÄ asmenį pažinties dienÄ ir dėl to yra apgautas. Pati M. K. patvirtino, jog, praėjus savaitei po pažinties, ryÅ¡ys nutrÅ«ko ir pati ėmė ieÅ¡koti kontaktų su juo. Vienintelis nedidelis melas, norint pasipuikuoti, buvo jo pasakymas M. K., jog jis yra verslininkas. BÅ«ti verslininku buvo ir yra jo siekiamybė. Ir jei toks nežymus, neturintis lemiamos reikÅ¡mės pasakymas yra traktuojamas kaip apgaulė, nesuprantama, kaip aplinkybė, kad jis nebendravo su M.

K. daugiau nei mėnesį, o pati M. K. jį susirado, rodo jo iÅ¡ankstinį sumanymÄ sukčiauti.Nuteistojo teigimu, M. K. elgėsi itin nerÅ«pestingai, teigdama, kad tariamai perdavė pinigus visiÅ¡kai nepažįstamam asmeniui. O tam nėra jokio logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, kaip nepažįstamam asmeniui, apie kurį žino tik tai, kad yra kažkoks verslininkas, galėjo perduoti kažkokiÄ sumÄ pinigų. Taip pat kritiÅ¡kai vertintinas teismo nuosprendyje minimas pasitikėjimo kriterijus bei toks pats M. K. teiginys.

Bent vidutiniÅ¡kai protingas ir apdairus asmuo nepasitikės asmeniu, kurį pažįsta dienÄ , dvi ar mėnesį. Ta aplinkybė, kad po pažinties su M. K. G. P. nebendravo mėnesį, o to bendrauti siekė pati M. K., tik patvirtina, kad G. P. nesiekė įgauti jokio pasitikėjimo, M. K. pati patikėjo tuo, kuo norėjo tikėti, nes kažin ar pelningai veikiantis verslininkas apsvaigęs kalbins moteris autobusų stotelėje. Nurodo, kad pats savaime piktnaudžiavimas pasitikėjimu negali bÅ«ti vertinamas kaip turto užvaldymo bÅ«das sukčiavime ar juo labiau kaip sukčiavimo forma.

Neteisėtai naudojantis pasitikėjimu ir nenaudojant apgaulės, nebus įmanoma įgyti turtÄ . Jeigu nukentėjusieji nebÅ«tų suklaidinti dėl kaltininkų ketinimų, vien įgytas pasitikėjimas, net ir piktnaudžiavimas juo, nebÅ«tų pakankamas turtui gauti. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tik pagalbinė priemonė rezultatui pasiekti. Å iuo atveju, nekaltas melas norint pasipuikuoti, jog G. P. yra verslininkas, nėra esminis kriterijus, turintis lemiamÄ Ä¯takÄ M. K. neprotingiems ir neatidiems veiksmams.Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teismų praktikoje iÅ¡skiriamos vadinamosios aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos.

Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iÅ¡ tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie Å¡iuos faktus turėjo teisinę pareigÄ praneÅ¡ti (kasacinė byla Nr. 2K-517/2014). Nuteistojo manymu, Å¡iuo atveju nei aktyvios, nei pasyvios apgaulės formos nėra.

Viena apgaulės formų - piktnaudžiavimas pasitikėjimu - yra tada, kai kaltininkas BK 182 str. numatytas veikas (pvz., paimamas avansas už darbus, kurių kaltininkas neketina atlikti) padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryÅ¡iais, sudarančiais pasitikėjimo pagrindÄ . Piktnaudžiavimo pasitikėjimu samprata pateikiama kasacinėje nutartyje Nr. 2K-188/2012. Å iuo atveju per pažinties su M.

K. mėnesį apeliantas nei norėjo įgyti kokį nors M. K. pasitikėjimÄ , nes nenorėjo bendrauti, nei buvo įmanoma jį įgyti, nes joks apdairus asmuo nepasitikės asmeniu, su kuriuo susipažino gatvėje. Apelianto teigimu, M. K. pati jį susirado, siekė bendravimo ir tokio bendravimo metu jis papasakojo savo gyvenimo istorijÄ , papasakojo apie savo sunkiÄ padėtį, neslėpė, kad buvo teistas už smurtinius nusikaltimus. Visa tai žinodama M. K. pati, savo noru pasakė, jog ji turi pinigų ir siÅ«lėsi padėti.

Tačiau tas faktas, kuris nurodytas nuosprendyje, kad M. K. gavo pinigus pagal pirkimo-pardavimo sutartį bei tris kartus nuėmė pinigus nuo savo sÄ skaitos, niekaip neįrodo, kad jis buvo gavęs tuos pinigus.  Skunde teigia, kad veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka paskolos paėmimo ir jos negrÄ Å¾inimo fakto. Ne mažiau svarbus sukčiavimo nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis yra apgaulė ir jos subjektyvus suvokimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui bÅ«tina įrodyti, kad savo ketinimus nesilaikyti sutarties sÄ lygų ir užvaldyti turtÄ asmuo maskuoja apgaule, suklaidindamas paskolos davėjÄ dėl savo ketinimų, pateikdamas kitai sutarties Å¡aliai save kaip kitÄ asmenį ar panaudodamas kitokius bÅ«dus, nulemiančius kitos pusės apsisprendimÄ suteikti paskolÄ ir suvaržančius suteiktos paskolos atgavimÄ , ir visa tai suvokia.

Apeliantas nuo M. K. neslėpė, kad yra teistas už smurtinius nusikaltimus. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio pinigų perdavimo G. P. faktÄ , bei gautų lėšų panaudojimo faktÄ . Kaltinimas grindžiamas tik suinteresuoto bylos baigtimi asmens M. K. parodymais bei liudytojų parodymais, kuriems aplinkybės žinomos iÅ¡ pačios M. K. pasakojimų. Å ie asmenys pinigų perdavimo momento nematė, iÅ¡ jų M. K. skolinosi pinigus, nuslėpdama tikrÄ tikslÄ (perduoti juos ne kartÄ teistam asmeniui, kuris jai jau skolingas didelę pinigų sumÄ ).Apelianto teigimu, galima kalbėti apie tai, kad M.

K. apgaulės bÅ«du skolindavosi lėšas, sakydama, kad pinigus skolinasi savo asmeninėms reikmėms, suvokdama, kad ji apgaudinėja turto savininkÄ , praneÅ¡dama neteisingus duomenis, meluodama, nutylėdama ar iÅ¡kraipydama esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Svarbu yra tai, kad visų liudytojų, apklaustų teismo posėdžio metu, paklausus, ar bÅ«tų skolinę pinigus, jeigu M. K. bÅ«tų pasakiusi tikrÄ tikslÄ perduoti juos G.

P., atsakymai buvo neigiami. Tačiau tai tik prielaidos, rodančios, kad jis galėjo padaryti nusikaltimÄ , tačiau ne įrodymas, kad jis jį padarė. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodė, kad A. B. teigia, jog laikotarpyje nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2012-09-15 M. K., jos įkalbėtas, savo noru paskolino 20 500 Lt. Nagrinėjamoje situacijoje kyla klausimas dėl civilinių ir baudžiamųjų teisinių santykių atribojimo. SkolÄ A. B. apeliantas pripažįsta ir ketina jÄ gražinti.

Nevengia savo prievolės įvykdyti, o A. B. turi teisę ginti savo teises civilinio proceso tvarka ir Å¡i teisė jam nėra apsunkinta, jis gali ja laisvai naudotis. A. B. buvo siÅ«lyta spręsti ginÄÄ sudarant taikos sutartį ir iÅ¡dėstant mokėjimÄ sutartam laikotarpiui, bet jis atsisakė.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis G. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti.Prokuroras ir nukentėjusieji prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys).

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-204/2008).Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais.

Nagrinėdamas bylÄ , Å¡is teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumÄ : ar teismo iÅ¡vadas patvirtina iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-629/2006). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, kad turi bÅ«ti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinė nutartys bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).Pagal BK 182 str. dispozicijÄ sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba jos panaikinimas. BK 182 str. 2 d. įtvirtinti sukčiavimÄ kvalifikuojantys požymiai – apgaule savo ar kitų naudai įgijimas didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčių vertybių arba iÅ¡vengimas didelės vertės turtinės prievolės, arba jos panaikinimas, arba sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtÄ Ä¯gyti ir kaltininko suvokimas naudojamos apgaulės, gaunamos naudos bei daromos žalos, žalingų padarinių numatymas ir jų norėjimas. Tai reiÅ¡kia, kad apgaulės elementui konstatuoti bÅ«tina tiek objektyvių, tiek subjektyvių nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma. Svetimas, t.y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali bÅ«ti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu.

Nagrinėjamu atveju, paskolos sutartimi. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t.y. sutarties sudarymo momentu Å¡alims iÅ¡reiÅ¡kus savo tikrÄ jÄ valiÄ . Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymÄ ar teisės į jį įgijimÄ neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas.

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtÄ arba dėl jo ketinimų ir tokiu bÅ«du „privertimas“ jų perduoti turtÄ kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (kasacinės nutartis Nr. 2K–454/2012, 2K-462/2013). Å ioje byloje tiek nukentėjusioji M. K., tiek A. B., kaip turto savininkai, buvo suklaidinti dėl kaltininko G.

P. ketinimų grÄ Å¾inti paskolintus pinigus ir turtÄ (fotoaparatÄ ). Turto savininkas ar valdytojas gali bÅ«ti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais bÅ«dais. Vienas iÅ¡ apgaulės sukčiaujant bÅ«dų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiÅ¡kas sukčiavimo požymis, o tik vienas iÅ¡ apgaulės bÅ«dų, naudojamų siekiant įgyti turtÄ . Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai Å¡alys žodžiu ar raÅ¡tu sutaria dėl vienokių sutarties sÄ lygų, tačiau vėliau viena iÅ¡ Å¡alių vienaÅ¡aliÅ¡kai, neinformavusi kitos Å¡alies, keičia sutarties sÄ lygas ar negrÄ Å¾ina turto.

Susitardami dėl civilinės paskolos sutarties sÄ lygų, viena sutarties Å¡alis – paskolos davėjas – tikisi, kad kita sutarties Å¡alis – paskolos gavėjas – vykdys susitarimÄ ir praėjus sutartam laikui grÄ Å¾ins paskolintÄ pinigų sumÄ . Taigi apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra apgaulė dėl kaltininko ketinimų. Paprastai, jei susitarimo ar sutarties sÄ lygos nevykdomos, sutarties Å¡alis turi teisę kreiptis į teismÄ su civiliniu ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo.

Tam, kad veikÄ , pasireiÅ¡kusiÄ susitarimo ar sutarties sÄ lygų nevykdymu, bÅ«tų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien pinigų negrÄ Å¾inimo fakto, jei ketinimas nelydimas apgaulės elementų, kurie esmingai apsunkina pažeistos teisės atkÅ«rimÄ civilinio proceso tvarka. Apgaulė gali pasireikÅ¡ti įvairiais veiksmais. Apgaulė gali pasireikÅ¡ti nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimÄ . Ketinimas pasiskolinti pinigus (turtÄ ) iÅ¡kart žinant, kad pinigai (turtas) grÄ Å¾inami nebus, yra vertinamas kaip vienas iÅ¡ piktnaudžiavimo pasitikėjimu bÅ«dų.

Taigi, esant paskolos sutarčiai, apgaulė gali pasireikÅ¡ti tuo, kad kaltininkas, jau sudarydamas sutartį, visai neketina vykdyti susitarimo (Å¡iuo atveju grÄ Å¾inti paskolintų pinigų/turto), nors kitÄ sutarties Å¡alį įtikinėja prieÅ¡ingai. Toks asmens savo ketinimų nutylėjimas sutarties sudarymo metu yra kitos sutarties Å¡alies apgaulė.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad G. P. veikoje nustatyti akivaizdÅ«s sukčiavimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Nors G. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis pinigų iÅ¡ M. K. nesiskolino, kad su A. B. jį sieja tik civiliniai teisiniai santykiai, o fotoaparato jis tikrai neketino užvaldyti, tačiau iÅ¡ bylos aplinkybių darytina neabejotina iÅ¡vada, kad jis užvaldė M. K. ir A. B. turtÄ apgaule, piktnaudžiavimo pasitikėjimu forma. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad G. P. veiksmuose apgaulė pasireiÅ¡kė nukentėjusiųjų suklaidinimu, žadant visų paskolų grÄ Å¾inimÄ , kad jis turi verslÄ , žemes, yra stambus Å«kininkas, iÅ¡ buvusios žmonos gaus butÄ ir tada grÄ Å¾ins skolas.

Pagal teismų praktikÄ , kai asmuo kelis kartus padaro veikas, numatytas BK 182 str., jos vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jeigu jas jungia vieninga tyčia, kaltininkas apgaulę naudojo prieÅ¡ tÄ patį asmenį ir (ar) turtÄ (turtinę teisę) įgijo iÅ¡ to paties Å¡altinio (nukentėjusiojo), veikos padarytos panaÅ¡iu bÅ«du ir panaÅ¡iomis aplinkybėmis, esant nedideliam laiko tarpui tarp jų ir pan. Apie subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, tarp jų ir apie kaltininko tyčiÄ , jos turinį (kartu ir tyčios vieningumÄ ), teismai sprendžia ne tik pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal kitas faktines bylos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-535/2013).Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, G.

P. savo nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ M. K. tęsė pakankamai ilgÄ laikÄ , todėl jo veiksmai apgaule įgyjant M. K. pinigus pagal BK 182 str. 2 d. pagrįstai įvertinti kaip tęstinė nusikalstama veika, o apgaule užvaldant 3000 Lt vertės fotoaparatÄ pagrįstai įvertinta pagal BK 182 str. 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas A. P. veiksmus apgaule užvaldant A. B. turtÄ pagrįstai įvertino kaip atskirÄ nusikaltimÄ pagal BK 182 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas tai padarė laikydamasis BPK 20 str. nuostatų, įpareigojančių teismÄ Ä¯rodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Nėra pagrindo teigti, kad apylinkės teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu ir todėl nurodo, kad teismas juos įvertino netinkamai. Tai, kad teismo iÅ¡vados neatitiko nuteistojo lÅ«kesčių, nedaro apylinkės teismo iÅ¡vadų neteisėtų ar nepagrįstų.

Dėl M. K. priklausančio turto įgijimo apgauleBaudžiamojoje byloje nustatyta, kad G. P. laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2012 m. gegužės mėnesio, apgaule įgijo M. K. priklausantį turtÄ â€“ 21003,24 Eur, 2013 m. lapkričio 28 d. apgaule įgijo M. K. priklausantį fotoaparatÄ â€œSony (duomenys neskelbtini) – 868,86 Eur vertės. Svetimo turto įgijimo apgaule faktÄ patvirtino nukentėjusieji M. K., A. B.. Nukentėjusioji M. K. teisminio nagrinėjimo metu detaliai, nuosekliai, logiÅ¡kai ir įtikinamai nurodė aplinkybes, kuriomis ji susipažino su G.

P., kaip jis įgijo jos pasitikėjimÄ , kaip, kada ir kokiomis sumomis ji jam skolino pinigus ir kokį G. P. poveikį darė nukentėjusiajai, siekdamas, kad paskolintos sumos nebÅ«tų fiksuojamos dokumentais. Kaip matyti iÅ¡ M. K. parodymų, G. P. su M. K. susipažino atsitiktinai, M. K. jį įsimylėjo, jie praleido naktį, G. P. jai sakėsi esÄ s verslininkas, kuriam pinigų netrÅ«ksta, trÅ«ksta tik meilės. Tačiau jau po savaitės G. P. paprašė jos paskolinti jam 500 Lt. Vėliau ji pati ieÅ¡kojo kontaktų su G.

P. ir jiems susitikus, jam skundžiantis, kad sunkiai sekasi, turi skolų, M. K. pati pasisiūlė padėti G. P. ir paskolinti pinigų. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai V. V., V. L., B. J., D. G., R. K. patvirtino, kad patys asmeniškai pinigų G. P. nėra perdavę, tačiau iš M. K. yra girdėję apie G. P. bei apie tai, kad ši jam skolina pinigų. Tarp nurodytų asmenų parodymų nėra prieštaravimų, byloje nesama duomenų, kurie keltų abejonių dėl liudytojų parodymų teisingumo.

Apeliaciniu skundu G. P. nurodo, kad M. K. turėjo suprasti, kad jis yra nemokus po to, kai jis negrÄ Å¾ino 500 Lt paskolos, apeliuoja į subjektyvų M. K. situacijos vertinimÄ , teigdamas, kad protingas žmogus nepasitikėtų asmeniu, kurį pažįsta neilgÄ laikÄ ir neskolintų jam pinigų. Teisėjų kolegija tokius G. P. argumentus atmeta kaip neobjektyvius ir nepagrįstus. SÄ lyginai neilgas laiko tarpas, per kurį M. K. įgijo pasitikėjimÄ G. P. ir apsisprendė skolinti pinigų jam, praktiÅ¡kai mažai pažįstamam asmeniui, neturi reikÅ¡mės kvalifikuojant G.

P. veikÄ kaip nusikalstamÄ . Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kad yra visi nusikalstamos veikos sudėties bÅ«tinieji požymiai. BK 182 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos, svetimo turto įgijimas, panaudojant apgaulę, sudėties bÅ«tinasis požymis – apgaulė. Apgaulė gali pasireikÅ¡ti tiek veikimu, tiek neveikimu atskirai, tiek veikimu ir neveikimu kartu. Nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiÅ¡kė aktyviais G. P. veiksmais, kuriais Å¡is, įgijęs M. K. pasitikėjimÄ , pasinaudojęs jos patiklumu, naivumu, atsiradusiais jos jausmais jam, įtikino M.

K. jam keletÄ kartų paskolinti įvairias pinigų sumas, nurodydamas įtikinamai skambančias priežastis, nors pasiskolintų pinigų neturėjo galimybės ir nesiruošė grÄ Å¾inti. Tyčia sukčiavimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia, jog apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitÄ asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės arba jÄ panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia.

Tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento.Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G. P. pinigus skolinosi, iÅ¡ anksto žinodamas, kad jų negrÄ Å¾ins, nes tam neturėjo jokių galimybių - jis neužsiėmė jokiu verslu, niekur nedirbo. Akivaizdu, kad G. P. buvo įgavęs M. K. pasitikėjimÄ , manipuliavo jos jausmais, todėl jo pažadai grÄ Å¾inti paskolintas sumas už palÅ«kanas bei skolas kada nors įforminti raÅ¡teliais, bet to dėl įvairių sugalvotų priežasčių nepadarymas tik patvirtina, kad jis nuo pat pažinties pradžios net nesiruošė pinigų grÄ Å¾inti ir siekė užsitikrinti, kad nebÅ«tų skolas patvirtinančių dokumentų, į kÄ vėliau ir apeliavo.

Teisminio nagrinėjimo metu M. K. nurodytas aplinkybes, jog tris kartus ji nuėmė pinigus po 2000 Lt iÅ¡ bankomato, nes toks buvo pinigų nuėmimo limitas, patvirtina banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as. IÅ¡ M. K. parodymų matyti, jog ji 6000 Lt atidavė G. P., jie kartu nuvežė pinigus ir atidavė vienam asmeniui, kurį G. P. įvardino kaip padėjėjÄ ir darbuotojÄ , po to jie praleido naktį, o iÅ¡ ryto nuvažiavo į bankÄ , kur ji paėmė likusius 44000 Lt ir atidavė G. P.. G. P. vis žadėjo paraÅ¡yti paskolos lapelį, tačiau jo neparaÅ¡ydavo, motyvuodamas laiko nebuvimu ir užimtumu.

Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios M. K. parodymų, vėliau ji pinigus skolino G. P. pagal įvairias jo sukurtas istorijas, tai automobiliams, traktoriams remontuoti, tai dėl to, kad buvo sulaikytas jo kontrabandinis krovinys, tai jam reikalingi pinigai butui parduoti ir gautais pinigais padengti skolas ir pan., nukentėjusioji skolinosi pinigus iÅ¡ draugų tam, kad paskolintų juos G. P., taip pat įkalbėjo A. B. paskolinti pinigų G. P.. Anot nukentėjusiosios, pinigus ji G. P. skolino iÅ¡ meilės, tikėdama juo, o vėliau ji bijojo kreiptis į policijÄ dėl to, jog jis sakėsi turįs ryÅ¡ių policijoje, yra buvęs DaÅ¡kinių grupuotės narys, gÄ sdino jÄ , kad ji nieko neįrodys, nes neturi jokių skolas patvirtinančių dokumentų.IÅ¡ liudytojos V.

V. (M. K. sesers) parodymų matyti, kad M. K. buvo manipuliuojama ir iÅ¡ jos apgaulės bÅ«du gaunami pinigai. Pasak V. V., jos sesuo M. K., sutikusi G. P., ėmėsi keistis, prašė ir jos paskolinti pinigų, nes savo jau buvo atidavusi, jų reikėjo neva tam, kad atgautų anksčiau paskolintus. Liudytoja nurodė, kad G. P. vengė kontaktų su M. K. artimaisiais, vengė sakyti savo pavardę. KartÄ G. P. atvyko pas M. K., nežinodamas, kad ji (V. V.) yra namuose, tuomet jis tyčiojosi iÅ¡ sesers, sakė, kad ji yra kvailė ir nieko neįrodys. Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad M.

K. paskolintÄ fotoaparatÄ G. P. iÅ¡ karto nunešė į lombardÄ , už jį gavo 200 Lt. Nukentėjusiosios M. K. mobiliojo ryÅ¡io telefone užfiksuotas 2013-12-06 praneÅ¡imas, gautas iÅ¡ adresato, įvardinto „G. P.“, kurio turinys: „I. aÅ¡ labai atsipraÅ¡au, kad aÅ¡ vel tave pavedu, yra tas fotoaparatas nei jis parduotas ar užstatytas, as palikau pas drauga ofise o tas iÅ¡vaziaves, bet sake sugalvos kaip ji paimti, čia ne pasaka, čia per ta haosa, nepyk ant manes aÅ¡ ji pristatysiu kuo greičiau, jai nematai manes kiaurai, bent baik moralizuoti“ (t.2. b.l.5-8). 2014-01-08 kratos protokole užfiksuota, kad 2014-01-08 kratos metu MB „Aurora Gold“ patalpose Kalvarijų g. 59A, Vilniuje buvo surastas ir paimtas nukentėjusiajai M.

K. priklausantis fotoaparatas „Sony DSC-II9“ Nr. 4483570 su dėklu, įkrovikliu ir objektyvo detalėmis, kurį 2013-11-28 G. P. pagal Lombardo įkeitimo bilietÄ Nr. 394 įkeitė už 200 Lt (t.2 b.l. 17-21). Taigi, Å¡i aplinkybė rodo G. P. siekį apgaulės bÅ«du įgyti fotoaparatÄ , o ne pasinaudojus jį grÄ Å¾inti, kadangi jis, tuo metu, kai fotoaparatas jau buvo priduotas į lombardÄ , praneÅ¡ime nukentėjusiajai nurodė aplinkybes, kad fotoaparatas yra pas draugÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas gi nurodė, kad jis siekė atsiimti fotoaparatÄ iÅ¡ lombardo, tačiau dėl atliktos kitos kratos, kurios metu fotoaparatas buvo paimtas, to negalėjo padaryti.

Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad apeliantas naudojosi atsiradusiais nukentėjusiosios jausmais jam, siekdamas apgaule užvaldyti jos turtÄ , o savo veiksmams pateisino iÅ¡galvotomis situacijomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusios logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s parodymai patvirtinti byloje esančiais įrodymais (sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, nukentėjusiojo A. B. parodymais, liudytojų, skolinusių pinigus M. K., parodymais, kitais dokumentais), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi.

Taigi, byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumos pagrindu nustatyta, kad nukentėjusioji M. K. perdavė G. P. ne tik visas savo pinigines lėšas, kurias gavo pardavusi nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡grynindama pinigus iÅ¡ bankomatų ir kredito įstaigose, bet ir skolinosi iÅ¡ kitų asmenų, kad perduotų juos G. P., kuris pradžioje buvo įgijęs M. K. pasitikėjimÄ dėl jų susiklosčiusių artimų santykių, vėliau M. K. G. P. pinigus davė, bijodama, kad jei ji jam daugiau pinigų jo praÅ¡ymu nebeduos, jis apskritai jai pinigų nebegrÄ Å¾ins.

Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. P. nukentėjusiosios M. K. atžvilgiu padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., pagrįsta. Dėl A. B. priklausančio turto įgijimo apgauleNors teisminio nagrinėjimo metu G. P. parodymų nedavė, jis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog yra pasiskolinęs per kelis kartus pinigų iš A. B.. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, apeliantas pripažįsta, kad jis pasiskolino iš A. B. pinigus, ir teigia, kad A.

B. tai darė savo noru. Aplinkybę, kad G. P. gavo pinigus iÅ¡ A. B., iÅ¡ dalies patvirtina ir skolos lapelis (t.1. b.l.8). Taigi, nors G. P. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad ruoÅ¡iasi pinigus grÄ Å¾inti, jo veiksmai, kai jis, gavęs dalį pinigų, bet kokiais bÅ«dais siekė dar skolintis, nuo 2012 metų skolos A. B. negrÄ Å¾ino, jokių pajamų, verslo ar turto neturėjo, rodo, jog G. P. iÅ¡ karto neketino pasiskolintų pinigų grÄ Å¾inti.Byloje nustatyta, kad M. K. įkalbėtas A. B. paskolino G.

P. pinigų. G. P. taip pat įkalbinėjo A. B. paskolinti jam pinigų. G. P. sakė, kad A. B. mokės procentus nuo pasiskolintos sumos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog G. P. pripažįsta skolÄ A. B. ir deklaruoja ketinimus jÄ grÄ Å¾inti, nors jokių realių veiksmų dėl to neatliko, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp G. P. ir A. B. susidarė civiliniai teisiniai santykiai, neperaugę į BK 182 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . PrieÅ¡ingai, G. P. elgesys, kai jis skolinosi iÅ¡ A.

B. ženkliÄ sumÄ pinigų, nebÅ«damas verslininku, Å«kininku ir apskritai niekur nedirbdamas, nurodydamas įvairias pinigų reikalingumo priežastis, žadėdamas, kad paskolintas pinigų sumas grÄ Å¾ins su palÅ«kanomis, rodo, kad jis nuo pat pinigų skolinimosi momento žinojo, jog jokių pinigų negrÄ Å¾ins, todėl naudojo A. B. atžvilgiu apgaulę. Apelianto teiginius apie dabartinius ketinimus grÄ Å¾inti nukentėjusiajam skolÄ paneigė pats nukentėjusysis, nurodęs, kad apie tai iÅ¡girdo tik skundo nagrinėjimo metu teismo salėje.Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu, kad apgaulės, dėl kurios iÅ¡ esmės apsunkinamas pažeistos teisės atkÅ«rimas civilinio proceso tvarka, panaudojimas yra pagrindinis baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojamasis kriterijus, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad pagal baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes G.

P. savo veiksmais, įvairiais pretekstais vengęs skolÄ Ä¯forminti skolos dokumentais, apsunkino nukentėjusiųjų galimybę pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka dėl civilinio proceso ypatumų įrodinėjant visus skolinimosi atvejus. Baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumos pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog G. P. užvaldė A. B. turtÄ apgaule, piktnaudžiavimo pasitikėjimu forma, G. P. veiksmuose pasireiÅ¡kusia, kad nukentėjusysis buvo suklaidintas dėl apelianto materialinės padėties ir galimybės grÄ Å¾inti pasiskolintÄ sumÄ , nurodant, kad G.

P. turi verslÄ , žemių ir kt. pajamų Å¡altinių, žadant ne tik paskolintų pinigų, bet ir palÅ«kanų grÄ Å¾inimÄ , nors apeliantas nuo pat pasiskolinimo momento žinojo, kad paskolintų pinigų negrÄ Å¾ins ir neturi tokios galimybės. Dėl bausmės ir civilinių ieÅ¡kinių             Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, nenustatęs G. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs į padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis žalos neatlygino, taip pat ir į labai rizikingÄ , nepamatuotÄ nukentėjusiųjų elgesį, skolinant pinigus iÅ¡ esmės nepažįstamam asmeniui, pagrįstai už nusikalstamas veikas paskyrė G.

P. laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis didesnis, nei sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių minimumas. Teismas taip pat pagrįstai Å¡ias bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du (BK 63 str. 1, 4 d.), paskirdamas subendrintÄ 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymÄ BK 75 str. pagrindu atidėjo 2 metams. G. P. paskirta bausmė nelaikytina per griežta, ji yra adekvati G. P. padarytoms nusikalstamoms veikoms, paskirta ,atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiÅ¡kai pagrįstai pilnai patenkino A.

B. civilinį ieÅ¡kinį dėl 5937,21 Eur (20500 Lt) turtinės žalos atlyginimo ir iÅ¡ dalies tenkino M. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl 20539,85 Eur (70920 Lt) turtinės žalos atlyginimo, kadangi bylos duomenimis įrodyta, jog žala nukentėjusiesiems padaryta dėl kaltinamojo G. P. veiksmų. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti spendimÄ negali bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoti (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Heile v. Finland), bÅ«tina atsakyti į esminius skundo argumentus. Nors apeliantas skunde nurodė nemažai nesutikimo su teismo nuosprendžiu motyvų, dėstydamas teisės teorijos vertinimÄ ir aiÅ¡kindamas jos taikymÄ praktikoje, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į susiformavusiÄ teismų praktikÄ , iÅ¡ esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, neatsako į kiekvienÄ apeliacinio skundo argumentÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nuteistojo G.

P. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė :            nuteistojo G. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                  Jolanta Čepukėnienė Teisėjai                                                                                                              ArtÅ«ras Å umskas                                                                                                                             Gintaras Dzedulionis Â