2021-09-15 Nr. AB-18807-3-61-3-01714-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-450-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01714-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. balandžio d. 2017 m. spalio 24 d. raštą Nr. A30-2898 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. G. skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus sumokėtą žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas siekia iškelti ginčą dėl Administracijos Rašto, kuriuo buvo nustatyta, kad pradedamas rengti apie 1 070 kv. m ploto sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas), kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo. Rašto 2.1. papunkčiu Administracijos Miesto plėtros departamentui buvo pavesta parengti 1 punkte nurodyto projekto rengimo reikalavimus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19, 21, 24, 62, 69 nuostatomis, konstatavo, kad nurodytos nuostatos patvirtina, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra baigiama sprendimu dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymu jį tvirtinti ir sprendimas tvirtinti arba sprendimas atsisakyti tvirtinti projektą sukelia tretiesiems asmenims atitinkamas teisines pasekmes bei gali būti skundžiamas. Taigi, pareiškėjo siekiamas apskųsti Administracijos Raštas nėra galutinis administracinis aktas, tiesiogiai susijęs su pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, todėl negali būti nagrinėjamas teismų administracinio proceso tvarka. Raštas tėra projekto rengimo procedūros vada, t. y. sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengiamasis etapas, todėl sprendimas organizuoti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pareiškėjui jokių pasekmių nesukelia. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skundžiamas aktas negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, todėl skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas A. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. G. skundą, ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. 2020 m. kovo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-229-261/2020 teismas analogiškoje situacijoje sprendė, jog skundo priėmimo stadijoje neįmanoma nustatyti, ar teritorijų planavimo iniciavimo procedūra nesukelia asmenų teisėms ir pareigoms pasekmių, todėl šį klausimą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

2. Pareiškėjas yra besiribojančio su valstybinės žemės teritorija žemės sklypo savininkas, kuris pagal teisės aktus turėjo būti informuotas apie minėtas procedūras, tačiau to atlikta nebuvo. Raštu inicijuotas procesas turi padarinių pareiškėjo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teisėms ir pareigoms. Pareiškėjas apie tokias procedūras turi būti informuotas, jis turi teisę į įsiterpusį žemės sklypą, o nagrinėjamu atveju visos procedūros išskirtinai buvo inicijuotos pareiškėjo kaimynės naudai. Raštu patvirtinamas formuojamo sklypo plotas, ribos, planas užkerta kelią pareiškėjui teisėtai dalyvauti tolesnėse žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūrose. Iš pareiškėjo atimta jo konstitucinė teisė ginti pažeistas teises teisme.

3. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog Raštas nėra galutinis administracinis aktas, tiesiogiai susijęs su pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, kadangi įsiterpusio žemės sklypo formavimas šalia pareiškėjo sklypo, kelio panaikinimas, kuriuo jis patenka į jam priklausančius pastatus, turi esminės reikšmės pareiškėjo teisėms ir pareigoms.

4. Nors žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimas apima tik parengiamąją projekto rengimo stadiją, kitos stadijos pagal nustatytą tvarką yra projekto viešinimas, derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog Raštas negali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, nes nėra galutinis administracinis aktas ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti – administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Pastebėtina, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Administracijos 2021 m. balandžio d. 2017 m. spalio 24 d. raštą Nr. A30-2898 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) motyvuodamas tuo, kad Raštas nėra galutinis administracinis aktas, tiesiogiai susijęs su pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, todėl negali būti nagrinėjamas teismų administracinio proceso tvarka. Nurodė, kad Raštas tėra projekto rengimo procedūros vada, t. y. sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengiamasis etapas, todėl Raštas, kuriuo pradedamas rengti apie 1 070 kv. m ploto sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, pareiškėjui jokių pasekmių nesukelia.

Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 19 punktą iniciatoriai prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia savivaldybės administracijos direktoriui. Organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą (21 p.). Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad kai priimamas sprendimas pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą parengia projekto rengimo reikalavimus.

Reikalavimai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti (Taisyklių 2 priedas) gavimo dienos (Taisyklių 25 p.). Kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.4 papunktyje nurodytu atveju, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes.

Ši informacija viešinama iki sprendimo dėl Projekto patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti priėmimo. Kai projektas yra parengtas, jis teikiamas visuomenei susipažinti (Taisyklių 58 punktas). Kita projekto tvirtinimo stadija yra projekto derinimas, o jau suderintą projektą projekto organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba netvirtinti (Taisyklių 65 p.).

Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo išvados dėl projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas arba savivaldybės administracijos direktorius privalo priimti sprendimą dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti projektą (Taisyklių 68 p.). Organizatoriaus sprendimai atsisakyti organizuoti Projekto rengimą, Taisyklių 24 punkte nurodytų institucijų atsisakymai pateikti reikalavimus, Taisyklių 62 punkte nurodytų institucijų ir asmenų atsisakymai derinti Projektą, Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl Projekto tvirtinimo (netvirtinimo) tikslingumo, taip pat Projektą tvirtinančių institucijų sprendimai dėl Projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų paskelbimo Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje dienos gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais, kitais atvejais – administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Taisyklių 69 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, nors žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimas apima tik parengiamąją projekto rengimo stadiją, kitos stadijos pagal nustatytąją tvarką yra projekto viešinimas, derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog Raštas negali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, nes nėra galutinis administracinis aktas ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009 ir kt.). Skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo priėmimo metu nėra akivaizdu, jog Raštas nesukelia jam jokių teisinių pasekmių. Tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti Rašto priėmimo pagrindus ir ar iš tiesų skundžiamas aktas pažeidžia pareiškėjo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teises ir pareigas ir atsižvelgiant į pastarąją išvadą spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė