b0c3fbc3-e9b7-4f75-a0a3-00d0a5741235 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas Bronius Zalaga                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-809-135/2012Teisėjas Aleksandras Prygunkovas                          Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00029-2011-2                                                    Procesinio sprendimo kategorija:                                                     1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.2.4.8.1.; 2.1.7.4.;

                                                    2.1.14.; 2.1.15.3.3.; 2.4.6.4.2.    (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 22 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos, teisėjų Vaclovo Iždono, Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Audronei Peleckienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei,išteisintajam M.

G., jo gynėjui adv. Vytautui Blažaičiui,nukentėjusiosios A. S. atstovui advokatui Edmundui Jankaičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. buvo iÅ¡teisintas nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d. (turėjo bÅ«ti LR BK 140 str. 1 d.), požymių.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : M. G. 2011 m. sausio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bet ne vėliau kaip sausio 10 dienÄ , iki 14.00 val., Å . vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpose, smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nepilnametę A. S., gim. 1995-11-18, o bÅ«tent, pagriebdamas jai už kaklo ir pastumdamas jÄ Ä¯ lovÄ , o Å¡iai nugriuvus į jÄ , abiem rankomis sugriebdamas A. S. už kaklo reikalavo plauti grindis, o vėliau pagriebdamas už rankos tempė į jos kambarį ir tokiu bÅ«du sukėlė jai fizinį skausmÄ .Å iaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu M.

G. iÅ¡teisino nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d. (turi bÅ«ti LR BK 140 str. 2 d.), požymių. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė praÅ¡o panaikinti M. G. iÅ¡teisinantįjį nuosprendį ir jį pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – 1 metus 2 mėnesius laisvės apribojimo. Prokurorė taip pat praÅ¡o, vadovaujantis LR BK 48 str. 5 d. 2 p., 6 d. l p., įpareigoti M.

G. nebendrauti su nukentėjusiÄ ja A. S. bei bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., taip pat tenkinti Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ M. G. 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajai A. S. bei priteisti iÅ¡ M. G. Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 560 Lt proceso iÅ¡laidų. Skunde prokurorė nurodo, kad teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka baudžiamosios bylos aplinkybių, teismas, iÅ¡teisindamas M. G., netinkamai įvertino surinktus bei teisme iÅ¡tirtus įrodymus.

Pažymi, kad iÅ¡spręstinas byloje esančio 2011-04-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolo, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios A. S. parodymų patikrinimas, klausimas (1 t., 82–97 b. l.). Prokurorės nuomone, byloje bÅ«tina iÅ¡reikalauti iÅ¡ Å . vaiko teisių apsaugos skyriaus Å . vaikų globos namuose atliktos vaikų apklausos juodraÅ¡tinę medžiagÄ , kuria vadovaudamasi J. Ž. surašė galutinę iÅ¡vada (2 t., 170–176 b. l.). Prokurorės nuomone, teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, supainiojo įvykio datas, liudytojų parodymus, ir tai jam sukliudė priimti teisingÄ sprendimÄ .

Nurodo, kad pagrindinis iÅ¡teisinimo motyvas buvo tas, kad teismui kilo abejonės dėl nukentėjusiosios A. S. parodymų teisingumo apie tai, jog M. G. jÄ tampė, stÅ«mė bei smaugė, sukeldamas jai fizinį skausmÄ , kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 201l m. sausio 1 d. iki 201l m. sausio 10 d., 10 val. Prokurorė atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji A. S., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje (1 t., 82–97 b. l.), tiek teismo psichologijos ekspertizės metu (1 t., 138–142 b. l.), tiek bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡samiai ir nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes.

Nurodo, kad ji 2012-02-02, pirmos apklausos metu, iÅ¡samiai papasakojusi visas įvykio aplinkybes, nuslėpė tik tai, kad iÅ¡ karto po įvykio, t. y. 2011-01-08 (Å¡eÅ¡tadienį), pasiėmusi iÅ¡ I. Č. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , skambino ir draugams, o ne savo buvusiai socialinei darbuotojai S. T., jog dar Å¡eÅ¡tadienį pati viena sugalvojo eiti į Vaiko teisių apsaugos skyrių, tačiau jis nedirbo. Taip pat nurodo, kad antros apklausos teisme metu A. S. vėl iÅ¡samiai atpasakojo visas 2011-01-08 ir 2012-01-10 įvykio aplinkybes ir nuoÅ¡irdžiai teismui prisipažino, kad praeitame posėdyje ji melavo teismui tik dėl tos aplinkybės, jog po 2011-01-08 Å¡eÅ¡tadienio įvykio ji neskambino auklėtojai S. T., nes S. prašė niekur jos nekiÅ¡ti, nesakyti teismui apie tai, kad ji (A.) skambino jai tÄ dienÄ (2011-01-08 Å¡eÅ¡tadienį) ir pranešė apie M.

G. naudotÄ fizinį smurtÄ , bei nutylėjo apie tai, kad bÅ«tent ji (S.) patarė jai kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ ir papasakoti apie smurtÄ , nes tai jau ne pirmas kartas (2 t., 170–176 b. l.). Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ mažametė I. Č. patvirtino, kad (2011-01-08, Å¡eÅ¡tadienio įvykis) A. paprašė mobiliojo ryÅ¡io telefono, kad galėtų paraÅ¡yti auklėtojai S., ji nežinojo, apie kÄ A. rašė auklėtojai S., vėliau auklėtoja S. atrašė A. (1 t., 107–108 b. l.).

Apie 2011-01-08, t. y. Å¡eÅ¡tadienio, įvykį A. S. papasakojo savo draugėms – L. V. ir B. S., kurios davė parodymus apie 2011-01-08 ir 2011-01-10 įvykius ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 171–174 b. l.), savo parodymus jos patvirtino ir teismo posėdžio metu (2 t., 170–176 b. l.). Prokurorė pažymi tai, kad teismas vertino liudytojos R. R. parodymus, ji ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta, o teisme buvo pakviesta duoti parodymus kaltinamojo gynėjo advokato praÅ¡ymu, parodė, jog tuo metu, kai Vaikų globos namuose vyko įvykiai su A., jos ten nebuvo, todėl nieko nežino, tačiau A. prieÅ¡ šį teismo posėdį jai paskambino ir prašė jos teisme pasakyti, kad matė įvykį, nes A. yra pasakiusi, kÄ sakyti L.

V. ir B. S.. Prokurorės nuomone, liudytojos R. R. parodymai neatlaiko jokios kritikos, kadangi L. V. ir B. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, yra iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad teismas supainiojo įvykių datas (2011-01-08, Å¡eÅ¡tadienio, ir 2011-01-10, pirmadienio), ir pažymi, kad A. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad bÅ«tent po to, kai ji parėjo iÅ¡ Vaiko teisų apsaugos skyriaus, t. y. 201l m. sausio 10 d., pirmadienį, vadovas M. paėmė jÄ už rankos ir už plaukų bei įtempė į kambarį, ji suprato, kad M.

G. supyko (1 t., 78–79 b. l.). Prokurorės teigimu, teismui nurodant netikslias įvykių datas, nuosprendyje pasikeitė ir įvykių aplinkybės – A. S. apie 2011-01-08 Å¡eÅ¡tadienio įvykį parodė, kad Å¡eimynoje buvo K., I., tačiau kambaryje, kai ji buvo M. G. paimta už kaklo ir pastumta į lovÄ ir ten abiem rankom smaugiama, reikalaujant eiti plauti grindis, nenurodė, jog bÅ«tų buvęs D. B., o nurodė, kad D. B. Vaikų globos namuose buvo 2011-01-10, pirmadienį, kai A. S. buvo parėjusi iÅ¡ Vaiko teisių apsaugos skyriaus, todėl liudytojas D.

B. teisingai parodė, kad savaitgaliais jo Vaikų globos namuose nebÅ«na. (2 t., 175–176 b. l.). Nurodo, kad netiksliai nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad prieÅ¡ vykstant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pasitarimÄ , M. G. prašė A. S. paraÅ¡yti Å . vaikų globos namų direktoriaus vardu raÅ¡tÄ , patvirtinantį, kad A. apkalbėjo M. G.. Prokurorė nurodo, kad M. G. teismo posėdyje nusikalstamos veikos padarymÄ neigė, akcentavo, kad A. yra nepaklusnus vaikas, kad už nusižengimus Vaikų globos namų taisyklių nesilaikymÄ , pavėlavimus netaikomas grindų plovimas kaip nuobauda, o 2011-01-08 pagal grafikÄ plauti grindis reikėjo A., todėl jis ir liepė jai iÅ¡plauti grindis, nukentėjusioji pati savanoriÅ¡kai iÅ¡plovė grindis, ir tuo viskas pasibaigė, neigė diktavęs A. raÅ¡to turinį, tvirtino, jog ji pati savo valia raÅ¡tÄ surašė, ir tas raÅ¡tas M.

G. asmeniÅ¡kai buvo nuneÅ¡tas direktoriui, raÅ¡tas iÅ¡saugotas, o 2011-01-10 Å . vaikų globos namuose pas socialines pedagoges suraÅ¡ytas kitas A. S. raÅ¡tas apie 2011-01-08 įvykį mįslingomis aplinkybėmis dingo. Prokurorės nuomone, teismas, įvertindamas nepilnametės nukentėjusiosios A. S. elgesį kaip nelogiÅ¡kÄ , jog ji apie patirtÄ smurtÄ informavo savo drauges L. V. ir B. S., o ne Å . vaikų globos namų administracijÄ , neatkreipė dėmesio į tai, kad A. S. aiÅ¡kiai pasisakė, kad ji niekam iÅ¡ suaugusiųjų nieko nesakė, tik skambino S. T., nes visi Globos namų darbuotojai palaikytų tik M.

G., o ja netikėtų, tai patvirtina užfiksuotos aplinkybės apie tai, kad iÅ¡kviesta socialinė pedagogė V. S., pasakius jai, kad jÄ (nukentėjusiÄ jÄ ) gali užmuÅ¡ti, A. atsakė, kad Å¡i meluoja, o A. ji netiki, o suaugęs žmogus negali meluoti, todėl ji tiki M. G., be to, pasakė, kad pati A. iÅ¡provokavo konfliktÄ , atėjęs direktorius taip pat pasakė, kad su A. S. pasikalbės, kai ji nusiramins, tÄ pačiÄ dienÄ A. S. kalbėjosi su direktoriumi, tačiau teisminio nagrinėjimo metu Vaikų globos namų direktorius R.

Ž. paneigė, kad kalbėjosi su A. S.. Prokurorės nuomone, teismas neįvertino to, kad A. nuo mažens auga be tėvų, neatsižvelgė į jos amžiaus ypatybes, į tai, kad tokio amžiaus vaikai labiau pasitiki savo bendraamžiais, o ne suaugusiais. Prokurorė pažymi, kad A. S. vaikų globos namų darbuotojų pasitikėjimÄ buvo praradusi dėl to, kad nepareidavo į globos namus, nereguliariai lankė mokyklÄ , todėl ji ir apie 2011-01-08 įvykį papasakojo draugėms, paskambino buvusiai auklėtojai S. T. ir tik 2011-01-10 pirmadienį nuėjo į Vaiko teisių apsaugos skyrių, ir ten viskÄ papasakojo.

Nurodo, kad 2011-01-11 buvo surengtas pasitarimas Vaiko teisų apsaugos skyriuje, jame dalyvavo skyriaus vedėjas D. Ž., specialistė S. T., A. S., Vaikų globos namų direktorius R. Ž., soc. pedagogė V. S., ir A. Å¡iai komisijai neminėjo apie M. G. fizinį smurtÄ , nes 2011-01-10, praÅ¡ant M. G. ir nurodant kÄ raÅ¡yti, buvo suraÅ¡iusi raÅ¡tÄ direktoriaus vardu, kad M. G. prieÅ¡ jÄ nesmurtavo, kad visa tai, kÄ ji 2011-01-10 pasakojo Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai S. T., yra iÅ¡galvota, nes buvo susinervinusi, kad jai reikia plauti koridorius, todėl A. posėdžio metu nebeiÅ¡sakė jokių nusiskundimų.

Prokurorė atkreipia dėmesį, kad teismas, nagrinėdamas teismo psichiatrijos ekspertizės aktÄ , nurodė tik visas neigiamas A. S. savybes ir neatsižvelgė į ekspertų pasisakymus, kad A. S. jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobÅ«dį ir reikÅ¡mę, tačiau, įvertinus jos bÅ«senÄ (fizinis silpnumas), kitas aplinkybes (įvykio metu su įtariamuoju buvo viena), ji negalėjo aktyviau prieÅ¡intis tiems veiksmams.

Nurodo, kad padidintas polinkis į įtaigumÄ A. S. nenustatytas, įtariamojo M. G. daromas poveikis tiriamajai (grasinimas susidoroti) esminės įtakos jos duodamiems parodymams neturėjo, tačiau paveikė kitus jos veiksmus (rašė direktoriui pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriuo paneigė įtariamojo M. G. veiksmus), A. S., atsižvelgiant į jai bÅ«dingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, galėjo (ir gali) teisingai suvokti konkrečias faktines reikÅ¡mingas byloje aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, protinio iÅ¡sivystymo lygis ir pažintinės veikios ypatumai atitinka truputį žemesnius nei vidutiniai gebėjimus, atminties procesų sutrikimų nenustatyta; mÄ stymas labiau konkretus, emocijos labilios, nebrandžios, atitinkančios nagrinėjamÄ situacijÄ .

A. S. byloje nagrinėjamas įvykis iki Å¡iol veikia psichotraumuojančiai (jaučia iÅ¡gÄ stį ir baimę įtariamajam M. G., jo vengia) (1 t., 138–142 b. l.).Prokurorė taip pat nurodo, kad 2012-06-11 teismo priimto nuosprendžio revoliucinėje dalyje priimtas sprendimas pagal LR BK 140 str. 2 d., tačiau M. G. buvo kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d. Tai, prokurorės nuomone, parodo, jog teismas netinkamai aiÅ¡kino nusikaltimo sudėtį, neobjektyviai ir netinkamai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepasisakė apie byloje surinktų įrodymų iÅ¡samumÄ , jų pagrįstumÄ , o teismo iÅ¡vados nėra pagrįstos įrodymų visuma, tai sukliudė teismui priimti teisingÄ sprendimÄ .IÅ¡teisintasis M.

G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmesti, o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, kad prokurorė, skunde teigdama, kad teismas neatkreipė dėmesio į vienas ar kitas aplinkybes, nenurodė, kokios aplinkybės buvo neiÅ¡nagrinėtos. Dėl to, M. G. teigimu, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog įrodymų vertinimas teisme nebuvo pagristas iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Nurodo, kad skunde jo kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ grindžiama nepilnametės A. S. parodymais, Å¡ie parodymai yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, prieÅ¡taraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu A. S. nenurodė, kad jis bÅ«tų jÄ smaugęs, bÅ«tų trÅ«kę oro, bėgusios aÅ¡aros, kad ji bÅ«tų tampoma už plaukų, kaltinimas dėl smaugimo ir tampymo už plaukų nebuvo pareikÅ¡tas. IÅ¡teisintojo teigimu, nukentėjusioji klaidino ir melavo apie savo nuėjimÄ Ä¯ Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pasiskundimÄ skyriuje, melavo apie pasakojimÄ S. T., prašė R.

R. papasakoti teismui tai, ko nematė, B. S. ir L. V. bei savo buvusiÄ globėjÄ R. D. informavo, kaip reikia Å¡nekėti teisme, o apie visus Å¡iuos A. S. melavimus ir klaidinimus teisme parodė liudytojai R. Ž., D. Ž., R. D., R. G., R. R., V. S., S. T. ir kiti. Toks parodymų pakeitimas, iÅ¡teisintojo nuomone, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tokių faktų nebuvo ir jie yra iÅ¡galvoti kerÅ¡taujant už teisėtus reikalavimus. IÅ¡teisintojo teigimu, A. S. nevienodas, prieÅ¡taringas ir nenuoseklus aiÅ¡kinimas pedagogams, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, teismui rodo, kad ja tikėti negalima, tai patvirtina ir Å . vaikų globos namų paraÅ¡yta charakteristika.

Cituodamas teismo psichiatrijos ekspertizę, iÅ¡teisintasis tvirtina, jog dėl to, kad nustatyta, jog A. S. asmenybė nebrandi, jai nustatytas depresinio elgesio sutrikimas, ji stokoja pusiausvyros, atsakomybės jausmo, nepasitiki savimi, dėl visko kaltina aplinkÄ , bendravimo problemos sprendžiamos atsiribojant, užsidarant nuo kitų, tampant neprognozuojamai, agresyviai. A. S., norėdama pateisinti savo netinkamÄ elgesį, iÅ¡galvojo ir melavo apie jo nusikalstamas veikas jos atžvilgiu. IÅ¡teisintojo nuomone, apeliaciniame skunde A.

S. parodymams bandoma suteikti pirmenybę prieÅ¡ kitus byloje esančius parodymus, o visi bylos duomenys turi įrodomÄ jÄ galiÄ , ir vienodÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ turinčių įrodymų negalima vertinti skirtingai, t. y. vieniems suteikti didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , o kitus nemotyvuotai atmesti ar iÅ¡ viso jų nevertinti. IÅ¡teisintojo teigimu, teismas tinkamai įvertino byloje iÅ¡tirtus duomenis ir pagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiosios A.

S. atstovas advokatas palaikė skundÄ ir taip pat prašė jį tenkinti, iÅ¡teisintasis M. G. ir jo gynėjui advokatas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iÅ¡sprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi bÅ«ti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos iÅ¡vados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė bÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , pažymi, kad apylinkės teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai nevertino kai kurių byloje esančių duomenų kaip įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis M.

G. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iÅ¡ naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias iÅ¡vadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylÄ , Å¡is teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumÄ : ar teismo iÅ¡vadas patvirtina iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan.

Taip pat pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, kad turi bÅ«ti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma.Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas M. G. pagal BK 140 str. 1 d., nusprendė, jog M. G. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d. (turi bÅ«ti LR BK 140 str. 1 d.), požymių.

Teismas, atlikęs nukentėjusiosios parodymų analizę, pasisakė, jog nukentėjusiosios A. S. parodymai yra prieÅ¡taringi, tiesioginių liudytojų, kurie galėjo matyti šį įvykį, nėra, teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai tik atkartojo minėto įvykio aplinkybes, kurias jiems papasakojo kaltinamasis ar nukentėjusioji. Taip pat teismas pažymėjo, kad apie M. G. galimo smurto naudojimÄ nukentėjusioji turėjo galimybę informuoti kitus Å . vaikų globos namuose dirbusius administracijos darbuotojus, tačiau to, kaip ir pati parodė, nepadarė, motyvuodama tuo, kad kiti vaikų globos namų darbuotojai bÅ«tų užstoję M.

G.. Teismas atkreipė dėmesį į nukentėjusiosios A. S. parodymų nenuoseklumÄ dėl to, jog iÅ¡ karto po įvykio iÅ¡ pasiskolinto mobiliojo ryÅ¡io telefono ji skambino buvusiai auklėtojai S. T., kuriÄ informavo apie M. G. smurto naudojimÄ jos atžvilgiu, o bylos nagrinėjimo teisme metu ji pakeitė parodymus ir nurodė, kad skambino ne S. T., o draugams, o vėliau papildomos apklausos metu ji vėl pakeitė parodymus, nurodydama, kad melavo dėl skambučio draugams, vėl tvirtino, kad skambino S. T., o teismui melavo siekdama neįvelti į procesÄ S. T..

Teismas taip pat pažymėjo, jog ir liudytojos S. T. parodymai nėra nuoseklÅ«s – ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad jai skambino A. S. ir pasakojo apie M. G. smurto naudojimÄ jos atžvilgiu, tačiau teisiamojo posėdžio metu paneigė Å¡iuos savo parodymus, tvirtindama, kad apie M. G. smurto naudojimÄ nieko nežinojo, A. S. jai neskambino, o tik rašė SMS žinutę, kad yra skriaudžiama. Teismas, remdamasis liudytojos R. R. parodymais apie prieÅ¡ teismo posėdžius galbÅ«t jai ir liudytojoms L.

V. ir B. S. nukentėjusiosios A. S. darytÄ Ä¯takÄ dėl jai (A. S.) palankių parodymo davimo, liudytojų L. V. bei B. S. parodymus taip pat įvertino kaip nepatikimus. Liudytojų B. S. ir E. K. parodymus teismas sukritikavo dėl to, jog jos nurodė, kad A. S., pasakodama apie įvykio aplinkybes, pasakojo, kad M. G. jÄ tampė už plaukų, o pačios nukentėjusiosios parodymuose nėra nurodytos Å¡ios aplinkybės. Analizuodamas Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės S. T. bei Å¡io skyriaus vedėjo D.

Ž. parodymus apie nukentėjusiosios A. S. apsilankymÄ skyriuje po konflikto su M. G., teismas pažymėjo, kad S. T. paneigė A. S. parodymus apie tai, jog ji (A. S.) per pokalbį su S. T. jai pasakojo apie M. G. naudojamÄ smurtÄ . Teismas taip pat nepatikėjo A. S. parodymais apie tai, jog ji informavo Å . vaikų globos namų direktorių R. Ž. bei socialinę darbuotojÄ V. S. apie M. G. naudojimÄ smurtÄ jos atžvilgiu, nes Å¡iÄ aplinkybę, kaip nurodyta nuosprendyje, paneigė liudytojų R. Ž. ir V.

S. parodymai, taip pat A. S. tÄ pačiÄ dienÄ paraÅ¡ytas paaiÅ¡kinimas, kuriame ji mini tik kilusį konfliktÄ prekybos centre „Saulės miestas“ tarp jos ir kitų bendraamžių, o nieko nemini apie M. G. naudotÄ jos atžvilgiu fizinį smurtÄ . Teismas, iÅ¡teisindamas M. G., akcentavo aplinkybę, jog kitÄ dienÄ suÅ¡auktame pasitarime Vaiko teisių apsaugos tarnybos patalpose dėl A. S. elgesio, kuriame dalyvavo Vaikų globos namų direktorius R. Ž., socialinė darbuotoja V. S., S. T., D. Ž., A.

S. nieko nesakė dėl galbÅ«t panaudoto jos atžvilgiu fizinio smurto, tik pareiÅ¡kė, kad nori mokytis kitoje mokykloje, tai patvirtino liudytojų V. S., S. T., D. Ž. ir A. S. parodymai. Pažymėjo, jog teisme nukentėjusioji A. S. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl pasitarimo metu nieko nesakė apie patirtÄ smurtÄ . Teismas tokį jos elgesį laikė nelogiÅ¡ku, kadangi ji apie galbÅ«t patirtÄ smurtÄ iÅ¡ M. G. informavo drauges L. V. ir B. S., o ne Å . vaikų globos namų administracijÄ ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus, kurie galėjo iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ bei imtis priemonių dėl patirto smurto.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ kolegija tik iÅ¡ dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje nėra tiesioginių liudytojų, kurie matė, kaip M. G. naudojo smurtÄ prieÅ¡ A. S., ir atkreipia dėmesį į tai, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Å iuo konkrečiu atveju svarbu pažymėti, kad baudžiamojo proceso teisės teorijoje įrodymai byloje klasifikuojami pagal tam tikrus kriterijus. Vienas iÅ¡ klasifikavimo kriterijų – pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai iÅ¡skiriami į tiesioginius ir netiesioginius.

Å ioje byloje tiesioginiu laikytini tokie įrodymai, kuriais tiesiogiai, be tarpinių grandžių įrodinėjama į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einanti aplinkybė, kaip Å¡iuo atveju nukentėjusiosios A. S., liudytojų S. T., L. V., B. S. parodymai apie jų suvoktas veikos padarymo aplinkybes. Netiesioginiai įrodymai – tokie įrodymai, kuriais įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. Tarpiniai faktai – aplinkybės, buvusios prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį, atsiradusios kartu su įvykiu ar susiklosčiusios kaip nagrinėjamo įvykio padarinys.

Bet kuriuo atveju bÅ«tina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ teisėjų kolegija nemano, kad A. S. skambutis po Å¡eÅ¡tadienio įvykio buvusiai vadovei S. T., nuvykimas pirmadienį į Vaiko teisių apsaugos skyrių, po to apsilankymas pas Vaikų globos namų soc. pedagogę V. S., M. G. elgesys su A. S. po to, kai ji išėjo iÅ¡ soc. pedagogės, M. G. nurodymu 2011-01-10 pasiaiÅ¡kinimo suraÅ¡ymas (1 t., 74 b. l.), 2011-01-11 (antradienį) A.

S. pakartotinis vykimas su Vaikų globos namų direktoriumi R. Ž., soc. pedagoge V. S. į Vaiko teisių apsaugos skyrių tėra atsitiktinai susiklosčiusios aplinkybės. Kolegijos nuomone, bÅ«tent Å¡ios įvardytos aplinkybės laikytinos netiesioginiais įrodymais byloje, ir jie patvirtina nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus ir taip pat sudaro vientisÄ sistemÄ M. G. kaltei pagrįsti.Kolegija sutinka, jog nukentėjusiosios A. S. parodymai ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu Å¡iek tiek kito, tai plačiai aptarta skundžiamame teismo nuosprendyje, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pabrėždamas nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumÄ , pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į bylos duomenis, rodančius tokio nenuoseklumo galimas priežastis bei nepakankamai įvertino kitus byloje surinktus duomenis, tarp jų ir netiesioginius įrodymus, ir jų tarpusavio ryšį, kai kurių liudytojų parodymų prieÅ¡taringumÄ , todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl bylos aplinkybių ir M.

G. nepagrįstai iÅ¡teisino pagal BK 140 str. 1 d. IÅ¡ prokuroro reikalavimo matyti, kad 2011-03-03 buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-2-029-11 dėl fizinio skausmo sukėlimo A. S. 2011-01-09 ir 2011-01-10 pagal LR BK 140 str. 1 d. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme M. G. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis dirba Vaikų globos namuose auklėtoju, vienÄ savaitgalio dienÄ , tai buvo arba Å¡eÅ¡tadienis, arba sekmadienis, pagal grafikÄ plauti grindis priklausė A.

S., jÄ jis susirado kitoje grupėje, liepė plauti grindis, A. S. nesutiko, po 15 min. vėl pareikalavo iÅ¡plauti koridoriaus grindis, tačiau A. S. atsisakė tai daryti, po trečiojo pareikalavimo A. S. parėjo į savo grupę bei pareiÅ¡kė, kad grindų neplaus. Jis A. S. pasakė, kad neiÅ¡leis į miestÄ , jeigu nenori plauti grindų bei užrakino koridoriaus duris, o, kai A. S. iÅ¡plovė grindis, jis leido A. S. nueiti pas drauges į kitÄ grupę, jokių apsistumdymų su nukentėjusiÄ ja nebuvo, taip viskas ir pasibaigė.

Pirmadienį apie 12.30–13.00 val. jis A. S. liepė eiti daryti pamokas, tvarkyti savo kambarį, pokalbio metu stovėjo atsirėmęs į durų staktÄ , A. S. pradėjo jį pulti, keikti visokiais necenzÅ«riniais žodžiais, bandė smogti į veidÄ , tačiau nepataikė, netoliese buvusio D. B. paprašė stebėti A. S. elgesį. Po to jis nuėjo į savo bendras patalpas, A. S. nubėgo prie koridoriaus durų, kurios buvo užrakintos, netrukus atėjo V. S., kuri ėmėsi aiÅ¡kintis, kas įvyko grupėje, tiek jis, tiek buvę vaikai papasakojo, kad A.

S. jį keikė. Apie 14.00 val., einant į valgyklÄ , jis pasiÅ«lė A. S. eiti kartu, tačiau pastaroji atsisakė. Vaikai jį informavo, kad A. S. buvo nuėjusi į Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ ir jį apskundė, dėl ko apskundė, jis nežinojo, vėliau jis paklausė A. S., kodėl pastaroji taip elgėsi, dėl ko buvo nuvykusi į Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ , A. S. neatsakė į jo klausimÄ , gūžčiojo pečiais ir nieko nepaaiÅ¡kino, paklausė A. S., ar pastaroji nori šį konfliktÄ iÅ¡dėstyti raÅ¡tu savo paaiÅ¡kinime, paaiÅ¡kinimÄ A.

S. rašė virtuvėje jam dalyvaujant, jis tik padiktavo raÅ¡to formÄ , turinio nediktavo, raÅ¡tÄ nunešė direktoriaus sekretorei, kad pastaroji įsegtų į asmens bylÄ , pas direktorių aiÅ¡kintis dėl konflikto su A. S. nebuvo kviestas. Nei už rankos, nei už kaklo A. S. nebuvo suėmęs, nereikalavo plauti grindis sugriebus už kaklo. Patikslino, kad pirmas konfliktas buvo savaitgalį – Å¡eÅ¡tadienį, o kai jį A. S. apstumdė – 10 dienÄ , pirmadienį (3 t., 16 b. l.). Apklausiama ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji A.

S. nurodė, kad 2011 m. sausio mėnesio Å¡eÅ¡tadienio rytÄ , pavalgius pusryčius, apie 10.00 val., į jos kambarį atėjo vadovas M. G., tuo metu ji plovė savo kambario grindis, ir liepė eiti plauti koridoriaus grindis, ji atsisakė, tada buvo numesta jos Å¡luota, vadovas griebė ranka už kaklo ir pastÅ«mė į lovÄ , jai nugriuvus ant lovos abiem rankomis laikė už kaklo liepdamas eiti plauti grindis, ji nieko negalėjo pasakyti, nes trÅ«ko oro, negalėjo kvėpuoti, bėgo aÅ¡aros, skaudėjo.

Kai paleido, ji pasiėmusi Å¡luotÄ išėjo plauti grindų, plaudama verkė, M. G. nieko nesakė. Kambaryje be jos ir vadovo nieko nebuvo, todėl niekas nematė, bet gal ir galėjo girdėti. Po tÄ kartÄ patirto smurto pasiskolinusi telefonÄ iÅ¡ I. ji paskambino buvusiai auklėtojai S. ir pasakė, kad vadovas jÄ smaugė, stumdė, S. pasiÅ«lė nueiti į Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ . Pirmadienį ji ten nuėjo, pasikalbėjo su ten dirbančia S. S. prie jos paskambino Vaikų globos namų direktoriui ir pranešė apie įvykį, grįžusi apie 11.30 val.

į Vaikų globos namus nuėjo pas socialinę darbuotojÄ V., ten kalbėjosi, parašė vienÄ raÅ¡tÄ dėl penktadienio įvykių ,,Saulės mieste“ ir vienÄ raÅ¡tÄ dėl M. G. elgesio, šį raÅ¡tÄ direktorius pasiėmė iÅ¡ soc. pedagogės, išėjusi iÅ¡ jos kabineto matė, kaip vadovas M. G. išėjo iÅ¡ direktoriaus kabineto, lipant laiptais jis ėjo iÅ¡ paskos, prie L. grupės jis sugriebė jai už rankos, nes ji norėjo eiti pas L., ir nutempė į jų grupę, ji prieÅ¡inosi, Å¡aukė, bandė pabėgti.

SuspaustÄ rankÄ skaudėjo. Vadovas liepė D. užrakinti koridoriaus gale esančias duris, tada ji nuėjo į savo kambarį ir užsirakino iÅ¡ vidaus, bet vadovas atsirakino duris ir įėjo į vidų, pradėjo priekaiÅ¡tauti, kad ji buvo Vaiko teisių apsaugos tarnyboje ir jį apskundė, grasino susidoroti, ji norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ kambario, tačiau vadovas neleido, stumdė. Vadovas pakvietė D., kad jis stebėtų, bet jai pavyko pabėgti į koridorių, jį ant lapelio parašė, kad pakviestų soc. pedagogę ir prie užrakintų durų stiklo pridėjo lapelį, kurį matė L. ir B., tada atėjo vadovas ir jÄ vėl už rankos įstÅ«mė į kambarį, pats išėjo, atėjusi soc. pedagogė V. liepė nusiraminti, M.

G. buvo kitoje grupėje. Vėliau atėjęs M. G. pakvietė pasikalbėti į virtuvėlę, liepė raÅ¡yti, kad melavo, padavė lapÄ , diktavo, kÄ raÅ¡yti, tÄ lapÄ vadovas nunešė pas direktorių. Teisme nukentėjusioji patikslino, kad į Vaiko teisių apsaugos skyrių ėjo pirmadienį, smaugimas buvo Å¡eÅ¡tadienį, tÄ dienÄ , kai vyko smaugimas, apie smaugimÄ pasakojo R. R., L. ir B., globėjai R. D., buvo pas direktorių. Kai grįžo iÅ¡ Vaiko teisių apsaugos skyriaus, direktorius klausė, kodėl ji jam nieko nesakė, o iÅ¡ karto nuėjo į skyrių (1 t., 75–79 b. l., 2 t., 95–97, 170–172 b. l.).

Ir nors pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios parodymus įvardijo kaip prieÅ¡taringus, kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios A. S. parodymai dėl esminių įvykių aplinkybių yra nuoseklÅ«s – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ji nurodė, kad Å¡eÅ¡tadienį ryte vaikų globos namuose vadovas M. G., nesutikus jai plauti koridoriaus, grindis plauti reikalavo pervertęs jÄ ant lovos ir spausdamas rankomis kaklÄ , ji negalėjo kvėpuoti, jai skaudėjo, o pirmadienį apie pietus M. G., stipriai suėmęs už rankos, nutempė A.

S. į jos kambarį, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Tai, kad 2012-02-02 apklausiama apylinkės teisme nukentėjusioji keitė savo parodymus dėl to, ar po Å¡eÅ¡tadienį patirto smurto iÅ¡ M. G. ji skambino buvusiai auklėtojai V. T., ir nurodė, kad neskambino (2 t., 96 b. l.), nelaikytina esmine kaltinimo aplinkybe, kuri gali turėti lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant M. G. kaltės klausimÄ . Dėl konflikto kilimo su M. G. priežasčių, pavartoto smurto pobÅ«džio ir patirto fizinio skausmo nukentėjusiosios parodymai nekito ir buvo nuoseklÅ«s. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pakartotinai apklausiama 2012-03-23 teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A.

S. nurodė, jog 2012-02-02 teisme melavo dėl skambučio buvusiai vadovei S. T., kadangi ji (S. T.) prašė, kad jos niekur „nekiÅ¡tų“, ir dar kartÄ patvirtino, kad S. T. po konflikto su M. G. skambino, jai sakė, kad vadovas jÄ smaugė ir stumdė (2 t., 174 b. l.). Ir nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė S. T. parodymų prieÅ¡taringumÄ dėl to, ar nukentėjusioji A. S. jai skambino po to, kai M. G. jÄ buvo pagriebęs už kaklo, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad S. T. 2012-02-02 teismo posėdyje neigdama skambučio buvimÄ pradžioje tvirtino, kad A.

S. rašė tik SMS, o pokalbio dėl M. G. su A. S. neprisiminė, tačiau, priminus jai ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, pasiliko prie ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patvirtindama, kad A. S. jai skambino (2 t., 104 b. l.). Tai, kolegijos nuomone, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ir liudytoja S. T. patvirtino A. S. nurodytas aplinkybes, jog nukentėjusioji jai skambino ir pasakė, kad vadovas M. G., reikalaudamas plauti grindis, prieÅ¡ jÄ (A. S.) smurtavo (1 t., 153 b. l.). Nukentėjusioji A. S. savo parodymus patvirtino įvykio vietoje.

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip A. S. parodo vietÄ , kur plovė grindis, kai į jos kambarį įėjo M. G. (1 t., 87 b. l.), ant manekeno ji pademonstravo, kaip M. G. jai pagriebė už kaklo (1 t., 89 b. l.), parvertė ant lovos ir smaugė (1 t., 90, 91 b. l.). Taip pat protokole užfiksuota demonstruojant ant manekeno, kaip A. S. M. G. parvedė į jos kambarį po to, kai ji kreipėsi dėl jo veiksmų į Vaiko teisių apsaugos skyrių (1 t., 93 b. l.), kaip A. S. ant popieriaus lapo užraÅ¡iusi kvietėsi pagalbos (1 t., 96, 97 b. l.).

 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-156 nurodyta, kad A. S. nusikalstamos veikos metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, jai 2010 m. diagnozuotas depresinis elgesio sutrikimas. IÅ¡vadoje konstatuota, A. S., atsižvelgiant į jos protinio iÅ¡sivystymo lygį ir amžių, turimas žinias, galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobÅ«dį ir reikÅ¡mę, tačiau įvertinus jos bÅ«senÄ (fizinis silpnumas), kitas aplinkybes (įvykio metu su įtariamuoju buvo viena), ji negalėjo aktyviau prieÅ¡intis tiems veiksmams, padidintas polinkis į įtaigumÄ A.

S. nenustatytas, įtariamojo M. G. daromas poveikis tiriamajai (grasinimas susidoroti) esminės įtakos jos duodamiems parodymams neturėjo, tačiau paveikė jos veiksmus (rašė direktoriui pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriuo paneigė įtariamojo veiksmus). Taip pat iÅ¡vadoje konstatuota, kad A. S., atsižvelgiant į jai bÅ«dingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, galėjo ir (gali) teisingai suvokti konkrečias faktines reikÅ¡mingas byloje aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, jos parodymai yra pakankami, realistiÅ¡ki bei atitinkantys gyvenimo patirtį, atminties proceso sutrikimų nenustatyta, mÄ stymas labiau konkretus, emocijos labilios, nebrandžios, atitinkančios nagrinėjamÄ situacijÄ . IÅ¡vadoje nurodyta, kad byloje nagrinėjamas įvykis iki Å¡iol veikia psichotromaujančiai (1 t., 138–142 b. l.).

Apie tai, jog jos žino, kad M. G., kilus konfliktui dėl grindų plovimo, A. S. atžvilgiu vartojo smurtÄ , ikiteisminio tyrimo metu nurodė nepilnametės liudytojos L. V. ir B. S.. L. V. nurodė, kad jai 2001 m. pradžioje A. S. buvo pasakojusi, kad už tai, jog negrįžo į globos namus, M. jÄ buvo nubaudęs grindų plovimu, tačiau ji nesutiko, dėl to M. jÄ sumušė, sakė, kad stumdė, buvo paėmęs už kaklo bei jÄ tampė. Taip pat parodė, kad jai grįžus iÅ¡ mokyklos, o tai leidžia spręsti, kad liudytoja pasakojo apie pirmadienio įvykį, A.

S. norėjo su ja pasikalbėti, tačiau M. G. neleido, A. S. nustÅ«mė į jos (A. S.) kambarį, užrakino duris, ji girdėjo, kaip M. G. Å¡aukė, A. norėjo iÅ¡eiti, tačiau M. G. neleido, A. prašė padėti, verkė, pridėjusi raÅ¡telį prie lango prašė pakviesti soc. pedagogę, po to ji (L. V.) rašė raÅ¡tÄ , kaip viskas buvo, Vaikų globos namų direktoriui, vėliau buvo atėjęs M. G. ir klausė, kodėl ji ant jo parašė. Liudytoja B. S. nurodė, kad įvykį matė ir girdėjo triukÅ¡mÄ , kai jÄ pakvietė L.

V. ir pasakė, kad M. muÅ¡a A., koridoriaus durys buvo užrakintos, triukÅ¡mas sklido iÅ¡ A. kambario, pro durų tarpÄ matė M. A. kambaryje, po to A. pridėjusi raÅ¡telį prie lango prašė pakvieti pagalbÄ , jos su L. nuėjo pas V. S., jai pasakė, kad M. muÅ¡a A.. Taip pat parodė, kad A. jai pasakojo, jog M. jÄ smaugė, tampė už plaukų dėl to, kad ji neplovė grindų (1 t., 171–174 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu L. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus papildomai nurodydama, kad iki įvykio A.

S. tekdavo plauti grindis ir ji nesiskundė, pasiskundė tik tada, kai buvo sumuÅ¡ta (2 t., 156–158 b. l.). Teisme B. S. taip pat patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, papildomai nurodydama, kÄ A. S. buvo pasakojusi apie M. G. elgesį su ja, taip pat nurodė, kad dėl pirmadienio įvykio rašė direktoriui raÅ¡tÄ apie tai, kÄ matė (2 t. 159 b. l.). IÅ¡ nepilnamečio K. M. parodymų pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jis pasakoja apie Å¡eÅ¡tadienį įvykusį A.

S. konfliktÄ su M. G.. Jis parodė, kad plaudamas grindis girdėjo, kaip M. G. Å¡aukė ant A., bet nematė, kad M. G. A. bÅ«tų kÄ daręs, durys buvo praviros, bet jis nežiÅ«rėjo (1 t., 109–110 b. l.). Nepilnametis Ž. Ž. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu parodė, kad grįžęs po pamokų, o tai leidžia spręsti, kad tai buvo pirmadienis, iÅ¡girdo, kaip vadovas M. G. Å¡aukia ant A., A. taip pat sakė daug negražių žodžių, klykė, buvo apsiverkusi (1 t., 111–112 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas D. B. nurodė, kad bÅ«damas Vaikų globos namų poilsio kambaryje iÅ¡girdo, kaip Å¡aukia A., nes M. G. jÄ vedėsi už rankos, A. tam prieÅ¡inosi, M. G. jÄ nuvedė į jos kambarį, o už kelių minučių pasikvietė ir jį (D. B.) ir liepė žiÅ«rėti, kad M. G. jos nemuÅ¡a, A. verkė ir labai Å¡aukė keikdama M. G., koridoriaus durys buvo užrakintos (1 t., 175–176 b. l.). Teisme D. B. iÅ¡ dalies patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 102 b. l.).

IÅ¡ Å¡ių parodymų matyti, kad A. S. atžvilgiu vartoto smurto Å¡eÅ¡tadienį iÅ¡ Vaikų globos namų auklėtinių niekas nematė, tačiau K. M. Å¡eÅ¡tadienį plaudamas grindis girdėjo, kaip M. G., bÅ«damas A. S. kambaryje, Å¡aukė ant jos, apie jos atžvilgiu vartotÄ smurtÄ Å¡eÅ¡tadienį A. S. pasakojo L. V. ir B. S., Å¡ios liudytos pirmadienį A. S. konflikto su M. G. metu A. S. praÅ¡ymu kvietė soc. pedagogę, raÅ¡telyje, praÅ¡ydama pakviesti pagalbos, A. S. parašė, kad M.

G. jÄ užmuÅ¡, L. V. matė, kaip iki to M. G. A. S. stÅ«mė ir tempė į jos (A. S.) kambarį, D. B. taip pat parodė, kad matė, kaip M. G. vedė už rankos A. S., o M. G. ir A. S. Å¡aukimÄ iÅ¡ A. S. kambario girdėjo ir L. V., ir B. S., ir Ž. Ž., ir D. B.. Kiekvienas iÅ¡ anksčiau nurodytų liudytojų savais žodžiais papasakojo tas pačias įvykio aplinkybes, ir Å¡ie parodymai iÅ¡ dalies patvirtina nukentėjusiosios parodymus ir sutampa esminėmis aplinkybėmis. Ir nors niekas neparodė, kad matė, kaip M.

G., reikalaudamas plauti grindis, buvo parvertęs A. S. ant lovos ir rankomis suspaudęs jai kaklÄ , tačiau nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje užfiksuoti parodymai, liudytojų L. V. bei B. S. duoti nuoseklÅ«s parodymai apie tai, kÄ joms iÅ¡ karto po įvykio pasakojo A. S., leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusioji dėl M. G. veiksmų nurodė tikrÄ sias aplinkybes ir jo neapkalbėjo. O tai, kad R. R., kuri nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, teisme parodė, jog galbÅ«t A. S. L. V. ir B.

S. nurodė, kÄ reikia sakyti bylos nagrinėjimo metu, dėl to pirmosios instancijos teismas suabejojo Å¡ių liudytojų parodymais, kolegijos nuomone, nedaro Å¡ių parodymų nepatikimais, kadangi minėtos liudytojos analogiÅ¡kus parodymus davė ir apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme. Atsižvelgiant į tai, kolegija nemato pagrindo, dėl ko nebÅ«tų galima tikėti Å¡ių liudytojų parodymais. Apie tai, kad žino, jog M. G. naudojo smurtÄ prieÅ¡ A. S., teisminio nagrinėjimo metu nurodė ir liudytoja E. K..

Teisme ji parodė, kad prieÅ¡ teisminį bylos nagrinėjimÄ jai A. S. papasakojo, jog Å¡eÅ¡tadienio ryte vadovas liepė plauti grindis, o jai (A. S.) nesutikus, išėjo susistumdymai, ji buvo pastumta ant lovos, smaugiama, po to skambino S., Å¡i patarė eiti į Vaiko teisių apsaugos skyrių, o pirmadienį, po atsilankymo skyriuje, M. G. tempė už rankos, stÅ«mė už sprando, A. S. sakė, kad skaudėjo (2 t., 161–162 b. l.). Kolegijos nuomone, sulyginus Å . vaikų globos namų direktoriaus R.

Ž., soc. pedagogės V. S., ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, taip pat sulyginus jų parodymus su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos S. T. bei šio skyriaus vedėjo D. Ž. parodymais teisme, matyti šių parodymų prieštaringumas ir nenuoseklumas. Apklausiama 2011-02-18 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Vaikų globos namų soc. pedagogė V. S. parodė, kad 2011-01-10 buvo gautas A. S. paaiškinimas, adresuotas Vaikų globos namų direktoriui dėl to, jog A.

S. 2011-01-10 kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir apskundė M. G., kad jis prieÅ¡ jÄ smurtavo. PasiaiÅ¡kinime A. S. paneigė tai, kÄ buvo praneÅ¡usi Vaiko teisių apsaugos skyriui, pas jÄ atėjusi paaiÅ¡kino, kad nebenori lankyti V. vidurinės mokyklos, V. S. buvo žinoma, kad direktorius kalbėjo su M. G. (1 t., 147 b. l.). Teisme V. S. tvirtino, kad 2010-01-10 apie 11-12 val. pas jÄ atėjusi A. S. tik nurodė, kad buvo Vaiko teisių apsaugos skyriuje ,,dėl vadovo“, apie auklėtojÄ jokios kalbos nebuvo, daugiau nieko nesakė, raÅ¡tÄ rašė tik dėl Ž.

A. S. išėjus, gal po 5–10 min., atbėgo dvi mergaitės, kurios pasakė, kad vadovas (M. G.) kažkÄ daro A., stiklinės durys buvo užrakintas, atrakinus duris A. buvo savo kambaryje ir labai susierzinusi pasakė, kad vadovas jos neiÅ¡leidžia, ji pasiÅ«lė A. S. eiti pas med. seselę vaistų. Kitos dienos ryte A. S. nenorėjo eiti į mokyklÄ , todėl jai buvo pasiÅ«lyta važiuoti į Vaiko teisių apsaugos skyrių, į skyrių vyko ji (V. S.), direktorius ir A. S., priėmė skyriaus vedėjas R.

Ž., buvo ir S. T., važiavo dėl mokyklos nelankymo. S. T. pasakojo, kad A. S. buvo atvyksi į skyrių ir skundėsi, kad M. G. užeina į jos kambarį, liepia plauti grindis, tempė už rankos. V. S. teisme tvirtino, kad nežinojo, dėl ko A. S. dienÄ prieÅ¡ tai skundėsi Vaiko teisių apsaugos skyriuje, teigė, kad į skyrių vyko tik dėl mokyklos nelankymo, apie tai skyriuje ir kalbėjo, o paklausta, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. S. Vaiko teisių apsaugos skyriuje skundėsi dėl M.

G. smurto, nurodė, kad, eidama pas prokurorę, ji turėjo A. S. bylÄ , kurioje buvo įsegtas jos 2010-01-10 pasiaiÅ¡kinimas. Parodė, kad direktorių Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai informavo, kad pirmadienį buvo atėjusi A. S., teigė nežinanti, ar direktorius kalbėjo su M. G. (2 t., 98–101 b. l.). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu Vaikų globos namų direktorius R. Ž. parodė, kad A. S. apie tai, kad M. G. bÅ«tų vartojęs jos atžvilgiu smurtÄ , nesiskundė, apie tai sužinojo iÅ¡ prokuratÅ«ros, žinojo, kad A.

S. parašė raÅ¡tÄ apie tai, buvo girdėjęs tik tai, kad A. S. skundėsi, jog M. G. jos neiÅ¡leidžia, kalbant su A. S., ji nedaug kÄ pasakojo, sakė, kad M. G. bijo (1 t. 178 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu R. Ž. nurodė, kad M. G. pas jį nebuvo atėjęs, su M. G. kalbėjo tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, ir jis kaltę neigė. R. Ž. taip pat nurodė, kad buvo Vaiko teisių apsaugos skyriuje ir ten kalbėjo tik apie A. S. nenorÄ lankyti mokyklÄ , tvirtino, kad buvo gautas tik vienas A.

S. raÅ¡tas, kuriame ji nurodė, kad apÅ¡nekėjo M. G. ir viskÄ prisigalvojo apie tai, kad patyrė smurtÄ . Neprisiminė, ar po įvykio pasikalbėti pas jį į kabinėtÄ buvo atėjęs M. G., ar buvo atėjusi A. S., Å¡iuo klausimu neskambino ir iÅ¡ Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir nieko neklausė (2 t., 97–98 b. l.). Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė S. T., apklausiama teisme, parodė, kad 2011-01-10 į skyrių atėjo A. S. ir pasakė, kad turi problemų, jog M. G. liepia plauti grindis už bausmę, tai daryti jis liepė tempdamas ar vesdamas už rankos, nesakė, kad jÄ mušė, skriaudė ar prievartavo.

Tada S. T. skambino direktoriui, tačiau jo nebuvo, kalbėjo su darbuotoju, tačiau nežino, su kuriuo, jam pasakė, kad buvo atėjusi A. S., liepė spręsti problemas. S. T. taip pat parodė, kad apie A. S. vizitÄ papasakojo ir skyriaus vedėjui, ir jie nusprendė palaukti. Kitos dienos ryte skambino Vaikų globos namų direktorius ir pasakė, kad su A. S. yra problemų, prašė, kad atvažiuotų į Vaikų globos namus arba jie atvažiuos, ji (S. T.) liepė važiuoti į savivaldybę, nes buvo vedėjas.

Atvyko R. Ž., V. S. ir A. S., pokalbio metu buvo sprendžiami klausimai dėl netinkamo A. S. elgesio, klausinėjama A. S. sakė, kad viskas Globos namuose gerai, niekas jos neskriaudžia. 2011-02-10 buvo nuvykusi į Globos namus, A. S., paklausta, kaip sekasi, atsakė, kad viskas gerai. Po kiek laiko atėjo socialinė darbuotoja ir pasakė, kad A. S. buvo nuėjusi pas prokurorę ir pasakė, kad soc. darbuotojas jÄ spardė ar smaugė, paklausė, ar A. kÄ nors buvo sakiusi, tada ji (S. T.) atsakiusi, kad neprisimena.

Apklausiama liudytoja S. T. teismui tvirtino, kad stengiasi viskÄ atsiminti, teigė, kad jai A. S. apie santykius su M. G. nieko nepasakojo, jo necharakterizavo, raÅ¡tu A. S. nieko nerašė, apie smaugimÄ sužinojo iÅ¡ V. S., kai ėjo į prokuratÅ«rÄ (2 t., 153–156 b. l.). Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas D. Ž., apklausiamas teisme parodė, jog jam žinoma, dėl ko 2011-01-10 į skyrių buvo atvykusi A. S. – dėl to, kad jai negrįžus laiku į globos namus M. G. liepė plauti koridoriaus grindis.

Vedėjo teigimu, jis prašė praneÅ¡ti globos namų administracijai ir liepti kitÄ dienÄ atvykti į skyrių pokalbiui, o pokalbio metu apie smurtÄ A. S. nieko nepasakojo, buvo kalbėta tik apie grindų plovimÄ ir dėl mokyklos (2 t., 172–174 b. l.). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas R. Ž., V. S., S. T., D. Ž. parodymus, neatkreipė dėmesio į juose esančius prieÅ¡taravimus, t. y. į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, jog žinojo, kad A. S. į Vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi dėl M.

G. smurto, o teisme ji jau teigė, kad nežino, dėl ko A. S. vyko į skyrių, nes po apsilankymo ten atėjusi pas jÄ (V. S.) A. S. dėl M. G. smurto nieko nesakė. Taip pat teisme V. S. tvirtino, kad į Vaiko teisių apsaugos skyrių su direktoriumi ir A. S. vyko tik dėl to, kad kitÄ dienÄ po A. S. apsilankymo skyriuje A. S. nebenorėjo eiti į mokyklÄ , panaÅ¡iai nurodė ir R. Ž. bei S. T., nors D. Ž. parodė, kad sužinojęs apie A. S. apsilankymÄ skyriuje, jis pats liepė S. T. kitÄ dienÄ iÅ¡kviesti Vaikų globos namų administracijÄ .

Akivaizdu, kad Vaikų globos namų administracijos darbuotojų ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo parodymai nesutampa, dėl kokių priežasčių kitÄ dienÄ po to, kai A. S. apsilankė Vaiko teisių apsaugos skyriuje, buvo rengiamas posėdis skyriuje – ar dėl A. S. nenoro lankyti mokyklÄ , ar dėl M. G. elgesio, ir kas buvo Å¡io posėdžio iniciatoriai – ar Vaikų globos namų darbuotojai, ar Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu V.

S. parodymai nesutapo ir dėl to, ar Vaikų globos namų direktorius kalbėjo su M. G. dėl jo elgesio su A. S. – apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2011-02-18 (dar nebuvo prokuroro rezoliucijos pradėti ikiteisminio tyrimo) ji tvirtino, jog po to, kai informavo direktorių apie A. S. problemas, jai žinoma, jog direktorius kalbėjo su M. G., nors teisme ji jau nurodė, jog nežino, ar direktorius kalbėjo su M. G.. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės V. T. parodymų matyti, kad ji teisme neprisiminė visų A.

S. apsilankymo pirmadienį skyriuje detalių, parodė, kad ji neatsimena, jog A. S. bÅ«tų sakiusi apie M. G. jos atžvilgiu naudojamÄ prievartÄ , nes jei bÅ«tų supratusi, jog taip yra, tai bÅ«tų kitaip sureagavusi, nors, kaip minėta anksčiau, ji po A. S. apsilankymo ir praneÅ¡imo apie tai skyriaus vedėjui gavo iÅ¡ skyriaus vedėjo pavedimÄ tuoj pat rytojaus dienÄ iÅ¡kvieti į skyrių Vaikų globos namų administracijÄ , A. S. apsilankymo metu pirmadienį skambino į Vaikų globos namus, kalbėjo apie problemas, bet, kaip teisme parodė, liepė spręsti problemas, tačiau neprisiminė, ar akcentavo problemÄ (2 t., 155 b. l.).

Tokie liudytojos parodymai leidžia daryti iÅ¡vada, jog bylos nagrinėjimo metu teisme ji negalėjo konkrečiai prisiminti, dėl kokių konkrečiai problemų į Vaiko teisių apsaugos skyrių pirmadienį kreipėsi A. S.. Taip pat pažymėtina, jog 2011-01-10 A. S. pasiaiÅ¡kinime, raÅ¡ytame netrukus po apsilankymo Vaiko teisių apsaugos skyriuje, konkrečiai nurodyta, kad ji skyriuje M. G. apskundė dėl prieÅ¡ jÄ naudojamo smurto (1 t.,74 b. l). Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ dėl nelogiÅ¡ko A.

S. elgesio, kai ji, teismo teigimu, apie smurtÄ iÅ¡ M. G. informavo drauges L. V. ir B. S., o ne Å . vaikų globos namų administracijÄ ir Vaikų teisių apsaugos tarnybÄ . Kaip minėta anksčiau, byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog 2011-01-10, po A. S. apsilankymo Vaiko teisių apsaugos skyriuje, Å¡io skyriaus specialistams bei Vaikų globos namų administracijai nebuvo žinoma apie A. S. skundus dėl M. G. panaudoto smurto A. S. atžvilgiu. Kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog faktÄ , kad A.

S. nesikalbėjo su R. Ž. ir V. S. apie M. G. fizinio smurto naudojimÄ jos atžvilgiu, patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos tarnyboje tÄ pačiÄ dienÄ paraÅ¡ytas A. S. paaiÅ¡kinimas, kuriame ji mini tik kilusį konfliktÄ prekybos centre „Saulės miestas“ tarp jos ir kitų bendraamžių, tačiau neminėjo apie M. G. jos atžvilgiu naudojamÄ fizinį smurtÄ . Atkreipiamas dėmesys, kad minimas teismo nuosprendyje paaiÅ¡kinimas 2011-01-10 buvo suraÅ¡ytas Å . vaikų globos namų direktoriui, o ne Vaiko teisių apsaugos skyriui (1 t., 40 b. l.), kaip nurodė teismas, ir pati nukentėjusioji A.

S. nurodė, kad tokį raÅ¡tÄ rašė, ji drauge ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme tvirtino, kad 2011-01-10, po grįžimo iÅ¡ Vaiko teisių apsaugos skyriaus, pas soc. pedagogę ji rašė vienÄ raÅ¡tÄ dėl penktadienio, kai buvo ,,Saulės mieste“ su draugais, ir dar vienÄ raÅ¡tÄ dėl vadovo M. G., kurį paėmė direktorius, perskaitė ir iÅ¡sinešė (1 t., 76 b. l., 2 t. 95, 170 b. l.), kurio, kaip matyti iÅ¡ įrodymų, byloje nėra. Nėra ir L. V. bei B. S. paaiÅ¡kinimų, kuriuose jos nurodė, kad rašė Vaikų globos namų direktoriui dėl 2010-01-10 M.

G. elgesio su A. S. po jos apsilankymo Vaiko teisių apsaugos skyriuje (1 t., 172 b. l., 2 t., 157, 159 b. l.). Liudytoja V. B. teisme paaiÅ¡kino, kad 2011-01-01, pradėjus dirbti Å . globos namuose, dokumentai nebuvo registruojami, o buvo registruojami tik gaunami iÅ¡ savivaldybės ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus (2 t., 158 b. l.), todėl Å¡iuo atveju neginčijamai nustatyti, ar A. S. rašė Vaikų globos namų direktoriui paaiÅ¡kinimÄ apie M. G. smurtÄ prieÅ¡ jÄ , o L. V. ir B. S. – apie 2011-01-10 įvykį, nėra galimybės, o byloje esantys A.

S. raÅ¡tai dėl ,,Saulės miesto“ ir galimo M. G. apkalbėjimo iÅ¡ dalies patvirtina A. S. parodymus dėl 2011-01-10 raÅ¡ytų raÅ¡tų. Teisėjų kolegija, prieÅ¡ingai nei apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, įvertinusi anksčiau iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog byloje įrodyta, kad M. G. kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku (patikslinant valandas – t. y. ne vėliau kaip 14.00 val.) rankomis buvo sugriebęs nepilnametei A. S. už kaklo bei pagriebęs už rankos jÄ tempė, ir taip sukėlė jai fizinį skausmÄ .

Å iais savo veiksmais M. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d. M. G. nusikalstami veiksmai įrodyti nukentėjusiosios A. S. parodymais, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolu, liudytojų L. V., B. S., S. T., nepilnamečių Ž. Ž., K. M., D. B. parodymais ir kita bylos medžiaga.Kaltinamojo M. G. atžvilgiu priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, jam skirtina bausmė vadovaujantis BK 41 ir 54 str. nuostatomis. M. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį – M. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , į kaltinamojo asmenybę – jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos negaliojančios, į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, psichiatrijos ligoninėje negydytas, dirbantis (2 t., 5–17 b. l.), vedęs, augina mažametį vaikÄ (3 t., 13, 14 b. l.). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, kolegijos nuomone, M.

G. skirtina BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Vadovaujantis BPK 109 str. nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iÅ¡ kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. 2012-02-02 Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė, gindama vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos 1000 Lt atlyginimo A. S.. IeÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad patirtas smurtas vertė A.

S. jaustis nesaugiai, bÅ«ti netikrumo ir pažeminimo bÅ«senos, jausti iÅ¡gÄ stį (2 t., 84–85, 94 b. l.). Ir nors 2012-05-14 Å iaulių miesto apylinkės prokurorė pateikė civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai reikalavimo padidinimÄ (3 t., 3–4 b. l.), kolegija pažymi, kad BPK 112 str. 1 d. numato, jog civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas paduodant ieÅ¡kinį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad įrodymų tyrimas teisme buvo pradėtas 2012-02-02, todėl Å¡iuo atveju sprendžiamas pradiniame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Byloje neabejotinai nustatyta, kad bÅ«tent dėl M. G. padarytų tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji A. S. patyrė neturtinę žalÄ dėl fizinio skausmo sukėlimo, iÅ¡gyvenimų, streso. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjami įvykiai A. S. paveikė psichotraumuojančiai (1 t., 142 b. l.), nuo 2011-04-25 iki 2011-05-12 ji buvo gydyta VÅ¡Ä® Å iaulių apskrities ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų psichiatrijos skyriuje (1 t., 139 b. l.), tačiau byloje taip pat yra duomenų ir apie konfliktiÅ¡kÄ nukentėjusiosios elgesį, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (CK 6.250 str. 1 ir 2 d.), mano, jog pakankamas ir teisingas neturtinės žalos atlyginimas už fizinio skausmo sukėlimÄ yra 1000 litų.

Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl iÅ¡ M. G. valstybei priteistinos 640,00 Lt nukentėjusiosios A. S. atstovavimo iÅ¡laidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (2 t., 128, 178 b. l., 3 t., 62, 63-64 b. l.) Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 106 str., 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., n u s p r e n d ė:

Panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendį.M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, uždraudžiant jam bendrauti su nukentėjusiÄ ja A. S., gim. 1995-11-18.Priteisti iÅ¡ M. G. 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) nukentėjusiajai A. S. padarytai neturtinei žalai atlyginti.Priteisti iÅ¡ M. G. 640 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt litų) advokato iÅ¡laidų už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajai A.

S. į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630.Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti M. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Kolegijos pirmininkas                                                                  Bronius Zalaga Teisėjai                                                                               Vaclovas Iždonas                                                                               Gražvydas PoÅ¡kus