b0c1400077bc11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556 - 68/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00885-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mimina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mimina“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Mimina“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Mimina“) su skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2012 m. vasario 23 d. sprendimą atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.24-08)-327-980, panaikinant jame nurodytą papildomą sąlygą dėl atidėtos mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo hipoteka, o taip pat nustatyti 30 dienų terminą mokestinės paskolos dėl pagal skundžiamą sprendimą atidėtos mokestinės nepriemokos pasirašymui nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo sprendime nurodyta papildoma sąlyga dėl atidėtos mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo hipoteka yra neteisėta, nes sprendime išdėstomos mokestinės prievolės užtikrinimas yra užtikrintas Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 27 d. turto arešto aktu Nr. 8-28-3541. Be to, turto arešto aktu areštuotas visas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas, o areštuotas nekilnojamas turtas negali būti įkeistas. Atsakovo sprendime nurodytos papildomos sąlygos nėra būtinos ir jų neįmanoma įgyvendinti. Atsakovo veiksmai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Pareiškėjas prašė 30 dienų terminą mokestinės paskolos pasirašymui skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 13–16) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad papildomų užtikrinimo priemonių taikymas yra susijęs su mokesčių mokėtojo sugebėjimu vykdyti mokestines prievoles bei jo sąžiningumo įvertinimu. VMI prie FM, įvertinusi pareiškėjo prašomos atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumą, mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo laikotarpį, bei tai, kad, Antstolių informacinės sistemos vieningos vykdomųjų dokumentų sąvado duomenims, antstoliai šiuo metu vykdo 32 018,27 Lt išieškojimą iš bendrovės turto, pagrįstai pareiškėjui nurodė papildomą sąlygą atidėtos ir išdėstytos mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrinti hipoteka.

Atsakovo teigimu, pareiškėjo teiginys, kad mokestinė nepriemoka jau yra užtikrinta turto arešto aktu, yra nepagrįstas, nes turto areštas nėra numatytas kaip mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo priemonė, priimant sprendimą atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 101 straipsnio nuostatas, turto areštas negali būti taikomas atidėtos ir (ar) išdėstytos mokestinės nepriemokos sumokėjimui užtikrinti. Atsakovas nurodė, kad, remiantis VMI prie FM 2005 m. rugsėjo 16 d.

įsakymu Nr. VA-67 patvirtintų Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių 13 punktu, sudarius mokestinės paskolos sutartį, nebus teisinio pagrindo taikyti turto arešto ir atsakovas privalės panaikinti turto arešto aktą, todėl sprendimu atidėtos ir išdėstytos mokestinės nepriemokos sumokėjimas iš viso nebūtų užtikrintas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), Visagino sav., ir patalpa/butas, esantis (duomenys neskelbtini), Visagino m., kuris areštuotas ne tik Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, bet ir antstolio L.

J. Patalpa - kavinė-baras, esanti (duomenys neskelbtini), Visagino m., taip pat areštuota ne tik Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, bet ir Vilniaus apygardos teismo. Kol nepanaikinti Vilniaus apygardos teismo ir antstolio L. J. kontoros turto areštai, atsakovui netikslinga naikinti 2009 m. rugpjūčio 27 d. turto arešto aktą Nr. 8-28-3541. Pareiškėjas dėl mokesčių administratoriaus turto arešto akto panaikinimo į atsakovą nesikreipė. Atsakovas neprieštarauja, kad būtų nustatytas 30 dienų terminas mokestinės paskolos sutarčiai pasirašyti, šį terminą skaičiuojant nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu (b. l. 51-55) UAB „Mimina“ skundą patenkino iš dalies. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą pakeisti VMI prie FM 2012 m. vasario 23 d. sprendimą atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.24-08)-327-980, paliekant jame nurodytą papildomą sąlygą dėl atidėtos ir išdėstytos mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo hipoteka. Teismas nustatė UAB „Mimina“ 30 dienų terminą nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokestinės paskolos dėl pagal VMI prie FM 2012 m. vasario 23 d. sprendimą atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.24-08)-327-980 atidėtos mokestinės nepriemokos pasirašymui.

Teismas nustatė, kad UAB „Mimina“ Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė prašymą „Dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo“, inspekcijoje gautą 2011 m. gruodžio 27 d., kuriame prašė atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2012 m. gruodžio 21 d. ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2014 m. lapkričio 21 d., sudarant mokestinės paskolos sutartį, ir tokiu būdu leisti įmonei tęsti veiklą. VMI prie FM Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus vedėja 2012 m. vasario 23 d. sprendime atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.24-08)-327-980, vadovaudamasi MAĮ 88 straipsniu, Finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d.

įsakymu Nr. 268 patvirtintomis Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, remdamasi 2012 m. vasario 22 d. išvada Nr. (23.23-08)-326-14920 „Dėl UAB „Mimina“ prašymo atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“, nusprendė atidėti ir išdėstyti 121 343,71 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2011 m. gruodžio 27 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d., įmokų mokėjimo pradžią atidedant iki 2012 m. gruodžio 21 d. Sprendime nurodė papildomą sąlygą – atidėtos ir išdėstytos mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrinti hipoteka.

VMI prie FM Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus vedėja 2012 m. vasario 27 d. rašte Nr. (23.1-08)-RNA-9048 „Dėl sprendimo“ informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (2004 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 1K-182 redakcija, toliau – ir Taisyklės), 27 punktu, pareiškėjas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi įvykdyti sprendime nurodytą sąlygą – mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrinti hipoteka ir atvykti į Utenos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją pasirašyti mokestinės paskolos sutarties.

Jei 30 dienų terminas bus praleistas, sprendimas, kuriuo patenkintas pareiškėjos prašymas, bus pripažintas negaliojančiu. Pareiškėjas atsakovo sprendimą ginčija tik dėl papildomos sąlygos – atidėtos mokestinės nepriemokos užtikrinimo hipoteka – nustatymo. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju vertintinas tik papildomos sąlygos nustatymo teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi MAĮ 88 straipsnio 1, 4 dalimis, 101 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. 110 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos - centrinio mokesčių administratoriaus nuostatų patvirtinimo“ (2011 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 1K-249 redakcija) patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų 9.10 punktu, Taisyklių 24, 26, 27 punktais. MAĮ 88 straipsnio 4 dalis ir Taisyklių 24 punktas konkrečiai nurodo mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrinančių jos sumokėjimą sąlygų sąrašą: įkeitimą, hipoteką, laidavimą arba garantiją.

Teismas sutiko su VMI prie FM teiginiais, kad turto areštas nėra mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo priemonė, jis yra skirtas mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti. Teismas taip pat vadovavosi VMI prie FM 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 „Dėl Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių 12.1, 13 punktais. Atsakovas teigė, kad sudarius mokestinės paskolos sutartį nebus teisinio pagrindo taikyti turto arešto ir VMI prie FM privalės panaikinti turto arešto aktą.

Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad sprendimu atidėtos ir išdėstytos mokestinės nepriemokos sumokėjimas nebūtų užtikrintas, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai nustatė papildomą sąlygą. VMI prie FM turi diskrecijos teisę nustatyti kokį užtikrinimo būdą taikyti. Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.170 straipsnio 1, 3 dalimis, nurodė, kad hipoteka neatima iš mokesčių mokėtojo teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises. Pareiškėjo teiginiai, kad areštuotas turtas negali būti įkeistas, atmestini kaip nepagrįsti, nes pagal Civilinio kodekso 4.171 straipsnio 1 dalį hipotekos objektu gali būti atskiri viešame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti viešose varžytynėse.

Pareiškėjo pateikti abstraktūs teiginiai nepaneigia atsakovo sprendime nustatytos papildomos sąlygos pagrįstumo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, priėjo išvadą, kad VMI prie FM 2012 m. vasario 23 d. sprendime atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.24-08)-327-980 nustatyta papildoma sąlyga dėl atidėtos mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo hipoteka yra teisėta ir pagrįsta. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 27 punkto nuostata leidžia pratęsti mokestinės paskolos sudarymo terminą.

Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje neprieštaravo dėl pareikšto pareiškėjo prašymo, todėl teismas patenkino pareiškėjos prašymą ir nustatė 30 dienų terminą nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokestinės paskolos dėl atidėtos mokestinės nepriemokos pasirašymui. Teismas nurodė, kad, teismo nustatytu terminu pareiškėjui nepasirašius mokestinės paskolos sutarties, VMI prie FM sprendimas atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą bus pripažintas negaliojančiu.

Būtent pareiškėjui tektų neigiamos jo pasirinkto elgesio modelio pasekmės.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 57-58) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas pakeisti atsakovo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.24-08)-327-980, panaikinant jame nurodytą papildomą sąlygą dėl atidėtos mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo hipoteka, ir priimti naują sprendimą, t. y. pakeisti atsakovo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.24-08)-327-980, panaikinant jame nurodytą papildomą sąlygą dėl atidėtos mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo hipoteka.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teisės aktai aiškiai numato apribojimą įkeisti areštuotą turtą. Pareiškėjas vadovaujasi Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 4 dalimi. Atsakovas areštavo visą pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Iš visų galimų mokestinės prievoles užtikrinimo priemonių atsakovas išrinko tą, kurios pareiškėjas negali įgyvendinti dėl paties atsakovo veiksmų. Atsakovui turėjo būti žinoma, kad pareiškėjas nebegalės įgyvendinti papildomos sąlygos. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir numatydamas jame papildomą sąlygą dėl atidėtos mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo hipoteka, veikė neteisėtai, nes jo veiksmai akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, bei prieštarauja gero administravimo principui. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo teiginius dėl negalėjimo įkeisti areštuoto turto, nevertino minėtos aplinkybės priimdamas sprendimą, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 63-64) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teismas vertino VMI prie FM sprendimo nustatytos papildomos sąlygos dėl atidėtos mokestinės nepriemokos užtikrinimo hipoteka teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas vertino ir pareiškėjo teiginius, kad visas bendrovės nekilnojamasis turtas jau areštuotas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad turto arešto aktas nėra mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo priemonė, jis skirtas mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti. Ginčijamame teismo sprendime atsižvelgta į tai, kad bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas ne tik mokesčių administratoriaus, bet ir antstolio L. J. bei Vilniaus apygardos teismo, kad bendrovė nesikreipė į mokesčių administratorių dėl turto arešto akto panaikinimo. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 (Žin., 2005, Nr. 114-4185 , Žin., 2011, Nr. 99-4690), 13 punkte nurodyta, kad jei su mokesčių mokėtoju sudaroma mokestinės paskolos sutartis ir mokesčių mokėtojas laiku vykdo sutartyje numatytus įsipareigojimus, tai jis laikomas neskolingu. Taigi, sudarius mokestinės paskolos sutartį, nebus teisinio pagrindo taikyti turto arešto ir VMI prie FM privalės panaikinti turto arešto aktą, todėl sprendimu atidėtos ir išdėstytos mokestinės nepriemokos sumokėjimas iš viso nebūtų užtikrintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

VMI 2012 m. vasario 23 d. sprendime atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.24-08)-327-980, vadovaudamasi MAĮ 88 straipsniu, Finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintomis Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, remdamasi 2012 m. vasario 22 d. išvada Nr. (23.23-08)-326-14920 „Dėl UAB „Mimina“ prašymo atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“, nusprendė atidėti ir išdėstyti 121 343,71 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2011 m. gruodžio 27 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d., įmokų mokėjimo pradžią atidedant iki 2012 m. gruodžio 21 d., tačiau tik įvykdžius papildomą sąlygą – atidėtos ir išdėstytos mokestinės nepriemokos sumokėjimas turi būti užtikrintas hipoteka (b.l. 7-8).

Pareiškėjas (apeliantas) teigia, jog tokios sąlygos įvykdymas iš esmės yra neįmanomas, nes atsakovas yra areštavęs visą pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir mokestinės prievolės užtikrinimo priemonės pareiškėjas negali įgyvendinti dėl paties atsakovo veiksmų.

Taigi šios administracinės bylos nagrinėjimo ribos sietinos su atsakymu dėl mokesčių administratoriaus taikytinų mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo priemonių.

Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi 2012-02-23 sprendimo priėmimo metu) buvo numatyta, kad tuo atveju, kai mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas yra atidedamas ar išdėstomas, iš mokesčių mokėtojo gali būti pareikalauta Civilinio kodekso nustatyta tvarka užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.

Ši teisės norma visų pirma nusako mokesčių administratoriaus diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo priemonės parinkimo, o po to, nukreipia į Civilinio kodekso normas, apibrėžiančias hipotekos sąvoką bei jos objektus, rūšis ir kt.

Civilinio kodekso 4.170 straipsnio 1 dalyje pateikta hipotekos sąvoka, kur hipoteka aiškinama, kaip daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamos esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Hipotekos objektu gali būti bet kokie nekilnojamieji daiktai, o taip pat ir kilnojamasis turtas, ir turtinės teisės, jeigu šis turtas hipotekos sandoriu įkeičiamas kartu su nekilnojamaisiais daiktais (CK 4.171 str. 1 d.). Hipoteka gali būti tiek priverstinė, tiek sutartinė (CK 4.175 str. 1 d.). Hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais inter alia ir, kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių (CK 4.175 str. 3 d. 1 p.). O valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu (CK. 4.176 str.).

Vadinasi, iš nurodyto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, jog turtinės prievolės įvykdymo užtikrinimas priverstine hipoteka yra ne tik mokesčių administratoriaus teisė, bet ir pareiga teisėkūros subjektų pakankamai aiškiai įtvirtinta tiek Mokesčių administravimo įstatyme, tiek Civiliniame kodekse, kurios ir buvo paisyta priimant 2012 m. vasario 23 d. sprendimą, siekiant užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Taip pat būtina pažymėti, jog pagal nurodytą teisinį reguliavimą, hipotekos taikymas nėra ribojamas to paties turto areštu, ką patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010).

Apeliacinio skundo tenkinimo pagrindu nurodomi Turto arešto aktų registrų įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2004-01-01 iki 2012-07-01) 2 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 4 dalis, bet šios teisės normos, teisėjų kolegijos nuomone, draudimo taikyti hipoteką areštuotam turtui taip pat nenumato. Kita vertus, šis įstatymas yra skirtas nustatyti tik turto arešto aktų registro steigimo ir turto arešto aktų įregistravimo tvarką, šiame registre registruojamus duomenis, jų teisinį statusą, žalos, padarytos tvarkant turto arešto aktų registrą, atlyginimo tvarką, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo tenkinimui jokių pagrindų nėra ir skundžiamas sprendimas paliktinas galioti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o uždarosios akcinės bendrovės „Mimina“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius