2023-01-04 Nr. AB-393-3-63-3-02367-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-4-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02367-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Klaipėdos miesto policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštą (toliau – sprendimas), kuriuo atsisakyta leisti pareiškėjui susipažinti su administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes ginčas nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas nustatė, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį buvo iškelta administracinio nusižengimo byla, dėl transporto priemonės padaryto nusižengimo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje 2022 m. balandžio mėn. 24 d. 11 val. 09 min. Ši transporto priemonė priklauso (duomenys neskelbtini), kurios vadovu yra pareiškėjas. Dėl pradėto tyrimo pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariatą, prašydamas leisti susipažinti su visa surinkta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, leidžiant pasidaryti kopijas savo atsinešta priemone. Ginčijamu sprendimu atsakovas nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas nėra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar nukentėjusysis, todėl susipažinti su visa surinkta medžiaga, jam nėra leistina. Rašte tai pat buvo nurodyta, kad juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Tokia įstatymo formuluotė, suponuoja įmonės vadovo pareigą žinoti, koks konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu ir policijos pareigūnui pareikalavus, apie tai pranešti.

Teismas nurodė, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ginčas dėl pareiškėjo teisės susipažinti su visa surinkta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, yra kilęs iš teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja ANK.

Teismas išanalizavo ANK 622 – 623 straipsnius, ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutikdamas su atsakovo atsisakymu leisti jam susipažinti su visa surinkta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, turėjo jį atitinkamai skųsti institucijai, kuri turės nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir priimti joje nutarimą, o nesutikdamas su šios institucijos priimtu nutarimu, jį galės skųsti atitinkamam apylinkės teismui, be kita ko, nutarimo neteisėtumą galės pagrįsti galimai neteisėtu atsakovo atsisakymu leisti jam susipažinti su visa surinkta administracinio nusižengimo bylos medžiaga.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013, 2022 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-294-822/2022).

Teismas pažymėjo, kad nors ginčijamame sprendime ir yra nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tai nekeičia šių teisinių santykių pobūdžio ir jų kilmės, dėl ko ši pareiškėjui nurodyta rašto apskundimo tvarka, yra neteisinga bei klaidinanti, kas gali sudaryti prielaidas pareiškėjui prašyti atnaujinti praleistą terminą, institucijos, kuri priims nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir pan.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas neįsigilino į teikiamo skundo esmę ir pasisakė dėl dokumento kurio pareiškėjas neskundė, nes jo net nebuvo priimta, teikdamas pirmenybę teisės normos formai prieš teisės normos turinį.

Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas nepastebėjo, jog pareiškėjas skundžia atsakovo sprendimą (raštą), o ne nutarimą. O tai rodo formalų teismo požiūrį į skundą.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismo nutartyje jam nėra tinkamai išaiškinta į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą, nes vienu atveju pareiškėjui, kaip neprocesinei figūrai nebus leista dalyvauti administraciniame procese, o kitu atveju pareiškėjo atžvilgiu yra renkama medžiaga su kuria jis neturi teisės susipažinti ir taip realizuoti teisių kaip pilnaverčio administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis, kuria teismas nusprendė nepriimti pareiškėjo skundo, kadangi ginčas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepastebėjo, jog pareiškėjas skundžia atsakovo sprendimą (raštą), o ne nutarimą. Be to, pirmosios instancijos teismo nutartyje pareiškėjui nėra tinkamai išaiškinta į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį buvo iškelta administracinio nusižengimo byla dėl transporto priemonės padaryto nusižengimo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Ši transporto priemonė priklauso VšĮ „Kurianti partnerystė“, kurios vadovu yra pareiškėjas. Dėl pradėto tyrimo pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariatą, prašydamas leisti susipažinti su visa surinkta administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Ginčijamu sprendimu atsakovas nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas nėra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar nukentėjusysis, todėl susipažinti su visa surinkta medžiaga, jam nėra leistina pagal ANK 570 straipsnio 3 dalį.

ANK 570 straipsnio 3 dalis nustato, kad surašius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta arba tiesiogiai. Institucija per penkias darbo dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitas terminas, skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla persiunčia atitinkamam apylinkės teismui elektroninių ryšių priemonėmis, registruotąja pašto siunta arba pateikia tiesiogiai teismui. Be to, skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta arba tiesiogiai. Institucija per penkias darbo dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitas terminas, skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla persiunčia atitinkamam apylinkės teismui elektroninių ryšių priemonėmis, registruotąja pašto siunta arba pateikia tiesiogiai teismui (ANK 622–623 straipsniai).

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog šiuo atveju skundžiamas atsakovo raštas, o ne nutarimas, savaime neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas šio sprendimo negalėjo skųsti apylinkės teismui ANK 622-623 straipsniuose nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013). ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Atsižvelgiant į aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo yra susiklostę ANK reguliuojami teisiniai santykiai.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė