2013-11-26 Nr. AB-9009-3-61-3-01861-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-2831/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01861-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl pensijos dalies priteisimo, sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. birželio 4 d. su skundu ir 2013 m. birželio 11 d. patikslintu skundu (b. l. 1–2, 9–10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 1D-5015(11); 2) įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 1 590,48 Lt, pervedant minėtus pinigus į pareiškėjo sąskaitą AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjui 5 procentus nuo skundo sumos metinių palūkanų nuo pinigų neišmokėjimo dienos (2011 m. gruodžio 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2011 m. spalio 14 d., dėl to, jog pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, Vidaus reikalų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsniu, sumažino jam mokamą pareigūnų ir karių pensiją. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), todėl jam turi būti išmokėta neteisėtai sumažinta pensijos dalis. Pažymėjo, kad Vidaus reikalų ministerija nepagrįstai atsisako išmokėti nepriemoką, nes, pareiškėjo nuomone, jis senaties terminų nepraleido. Pareiškėjas Vidaus reikalų ministerijos sprendimą gavo 2013 m. gegužės 24 d.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovai), atsiliepimu į skundą (b. l. 26–28) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti.

Atsakovai paaiškino, kad pareiškėjas į Vidaus reikalų ministeriją kreipėsi praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo pažeidimų paaiškėjimo dienos, todėl pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalį pareiškėjo skundas pagrįstai buvo nenagrinėjamas. Paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerijos veiksmai atitinkamu laikotarpiu pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuojant ir išmokant pareiškėjui sumažintą valstybinę pensiją buvo teisėti, vykdomi pagal tuo metu galiojusias įstatymo nuostatas. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų tenkinti pareiškėjo skundą, prašė pensijos perskaičiavimo kompensavimą pareiškėjui atidėti iki 2014 m. vasario 1 d., nes asignavimai dėl pensijų atstatymo bus įtraukti tik svarstant 2014 m. valstybės biudžeto projektą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu (b. l. 37–40) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 1D-5015(11). Teismas įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti pareiškėjui 1 590,48 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt litų ir keturiasdešimt aštuonis centus) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2011 m. liepos mėnesio iki lapkričio mėnesio imtinai, pervedant minėtą sumą į pareiškėjo sąskaitą AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo paskirta 1 821,87 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, tačiau nuo 2010 m. sausio mėnesio pareiškėjui mokama mažesnė pensija nei paskirtoji. Pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis iš esmės nesutinka tik su pensijos ribojimu pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, taikytu pareiškėjui nuo 2011 m. liepos iki lapkričio mėnesio imtinai. 2013 m. balandžio 29 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas išmokėti jam dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo susidariusią nepriemoką.

Vidaus reikalų ministerija skundžiamu 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1D-5015(11), vadovaudamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, motyvuodama tuo, kad praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą, t. y. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d. Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo išaiškinimus, padarė išvadą, kad Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Taigi pareiškėjas turi teisę į nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo, išmokėjimą. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. gegužės 28 d. pažyma Nr. 11PP(P)-3598 patvirtina, kad pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo buvo neišmokėta 1 590,48 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Teismas nagrinėjamo ginčo atveju atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pateiktus išaiškinimus, kad pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą ir tinkamu atsakovu yra Lietuvos valstybė. Pirmoji nepagrįstai sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2011 m. liepos mėnesį. Į valstybinę pensiją mokančią instituciją pareiškėjas kreipėsi 2013 m. balandžio 29 d.

Taigi, nustačius, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepažeidęs pagal analogiją taikytino trejų metų termino, nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti, bei paisant iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, pareiškėjas turi teisę teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą, susijusį su visa neišmokėtos valstybinės pensijos nepriemoka ir termino kreiptis į teismą nepraleido. Taigi teismas konstatavo, kad Vidaus reikalų ministerija nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, vadovaudamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 1D-5015(11) naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 str. 1 d.) ir pareiškėjui priteistina 1 590,48 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos. Be to, teismas nusprendė, kad siekiant nepakenkti veiksmingai pareiškėjo teisių apsaugai, įpareigojimas išmokėti nustatytą nepriemoką turi būti įgyvendintas per konkretų protingą terminą.

Atsižvelgęs į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinusi pareiškėjui priteistiną sumą bei valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, teismas nusprendė, kad teismo priimtas įpareigojimas gali būti įgyvendintas per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą, pažymėjo, kad pareiškėjo teisės į pensiją bus apgintos išmokėjus jam pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką už praeitą laikotarpį.

Viešosios teisės normos, reglamentuojančios valstybinių pensijų mokėjimo santykius, dėl pensijų neišmokėjimo nenumato kitokių teisinių pasekmių – procesinių palūkanų, delspinigių, netesybų ar panašiai, todėl jos negali būti priteisiamos. Atsižvelgiant į tai, šią pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliaciniu skundu (b. l. 46) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą - nustatyti, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, teismo sprendimą turi įvykdyti iki 2014 m. vasario 1 d.

Atsakovai nurodo, kad pareiškėjo teisės į priteistą sumą neginčija. Tačiau atkreipia dėmesį į teisės principą, kad teisės aktais (t. y. ir teismo sprendimu) negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia). Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas, rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą. Todėl pagal dabartinę faktinę padėtį Vidaus reikalų ministerija negali įvykdyti teismo sprendimo. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1754/2013 atidėjo analogiško sprendimo įvykdymo terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Tikrinamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui A. Ž. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies.

Pirmosios instancijos teismas panaikino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 1D-5015(11) ir įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti pareiškėjui 1 590,48 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2011 m. liepos mėnesio iki lapkričio mėnesio imtinai, dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo. Kitoje dalyje pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 sprendė klausimus, susijusius su procesinio termino kreiptis į teismą, siekiant prisiteisti valstybinės pensijos nepriemoką, skaičiavimo tvarka, kai asmuo skundą teismui paduoda po 2013 m. sausio 1 d. Išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas. Toks aiškinimas nepaneigiamas tuo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo teisinio reguliavimo pakeitimai valstybinių socialinio draudimo pensijų srityje. 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje pažymėta, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi nuomonės, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tikrinamoje byloje pareiškėjui apie jo teises pažeidžiančius veiksmus turėjo tapti žinoma 2011 m. rugpjūčio mėnesį, kai nebuvo išmokėta 1 590,48 Lt valstybinės pensijos dalis (kaip minėta, pensijos sumažinimas pareiškėjui buvo taikomas nuo 2011 m. liepos mėnesio taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas). Pareiškėjas į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo kreipėsi 2013 m. birželio 4 d., t. y. nepraleidęs 3 metų procesinio termino nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą – sumažintos valstybinės pensijos mokėjimą. Todėl klausimas dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo laike pirmosios instancijos teismo yra išspręstas iš esmės teisingai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, teismų praktikos kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pastaroji išvada darytina Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo pagrindu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, o būtent LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A522-519/2013, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, taip pat kitais baigiamaisiais teisės aktais, priimtais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose (pvz.: 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-850/2013, 2013 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1413/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija neturi objektyvių priežasčių nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių atkartotų ir kitose tokio pat pobūdžio administracinės bylose (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išsamesnė analizė dėl priteistos valstybinės pareigūnų pensijos dalies nebetikslinga.

Pasisakydama dėl atsakovų apeliaciniame skunde pateikto prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2014 m. vasario 1 d., teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, nusprendė, kad teismo priimtas įpareigojimas gali būti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuo ką tik paminėto procesinio sprendimo priėmimo dienos iki šios bylos baigiamojo teisės akto priėmimo momento esminių itin aiškiai išreikštų pasikeitimų ekonominiu požiūriu valstybės gyvenime nėra įvykę, pripažįsta būtina atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2014 m. vasario 1 d.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimo vykdymą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius