2020-12-09 Nr. AB-23216-3-62-3-01357-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3401-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01357-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrorema“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrorema“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agrorema“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Teisės skyriaus Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2019 m. balandžio 4 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-JO-1/JAR2-4“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarime konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 7 punkto reikalavimus, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, pareiškėjui skirta ekonominė sankcija – 1 400 Eur bauda. 2017 m. balandžio mėn. pareiškėjas vykdė administracinio pastato, daržinės ir tvarto pastatų, buvusių sklype (duomenys neskelbtini), griovimo darbus, kurių metu vizualiai susidarė apie 20 m3 švaraus grunto, kurį Raseinių rajono savivaldybės administracija nurodė išvežti ir išpilti valstybei priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini). Darbus vykdę darbininkai, galbūt suklaidinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos, per klaidą sukrovė, išvežė ir žemės sklype (duomenys neskelbtini) išpylė ne tik švarų gruntą, bet ir nedidelį kiekį griovimo metu susidariusių nepavojingų medžio atliekų (atliekų kodas 170201). Atliekų kiekis nustatytas remiantis vieninteliu šaltiniu UAB „Helanas“ vairuotojo Č. V. paaiškinimu, kad iš pastatų griovimo vietos jis vežė tris „beveik pilnus“ sunkvežimius, o pagal sunkvežimio matmenis, vienas sunkvežimis maksimaliai talpina 11,25 m3. Pareiškėjas neneigė, kad dalis atliekų per klaidą buvo pašalinta minėtame sklype, tačiau jos nedelsiant buvo surinktos ir sutvarkytos teisės aktų nustatyta tvarka. Tai matyti iš pažeidimo byloje esančios 2017 m. apskaitos ataskaitos (kad vykdant griovimo darbus, be kita ko, susidarė 105 t nepavojingų medžio atliekų, kurios buvo susmulkintos ir išvežtos naudoti biokurui). Departamento pareigūnas K. C. 2017 m. gegužės 31 d. apžiūros akte konstatavo, kad sklypo paviršiuje stambių atliekų nesimato. Nutarimo išvada, kad pareiškėjo direktorius O. J. nurodė valstybei priklausančiame sklype pašalinti 5,25 m3 medžio atliekų, nepagrįsta, grindžiama tik prielaidomis, o pareiškėjui skirta sankcija neproporcinga. 2019 m. skirti ekonominę sankciją už 2017 m. atliktus veiksmus nėra tikslinga. Atliekos nedelsiant buvo surinktos ir sutvarkytos.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 90 straipsnio 3 dalyje, t. y. nepavojingų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur. 2017 m. balandžio 21 d.–gegužės 2 d. patikrinimo aktas patvirtina, kad 2017 m. balandžio 20 d. pareiškėjo direktorius O. J. nurodė vairuotojui nuvežti statybines atliekas ir išpilti į duobę, esančią (duomenys neskelbtini).

Direktoriaus paaiškinime nurodyta, kad iš (duomenys neskelbtini) išpilto grunto išrinko 8,5 m3 medžio atliekų, galėjo likti apie 5,25 m3. UAB „Agrorema“ 2017 m. balandžio – birželio mėnesiais susidariusių atliekų Vilniaus g. 13 žurnale nurodyta, kad 5,25 m3 medžio atliekų pašalinta su gruntu. E-ASTA sistemoje nėra duomenų apie pareiškėjo ūkinėje veikloje per 2016, 2017 ir 2018 metus susidariusias atliekas. Pareiškėjas, vykdydamas pastatų ir statinių griovimo darbus, nepildė statybvietėje susidariusių atliekų apskaitos žurnalo, pažeidimo tyrimo metu nepateikė atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos dokumentų.

Šie dokumentai buvo pateikti tik administracinio nusižengimo byloje teismo posėdžio metu. Pateiktoje lentelėje atliekų kiekiai griovimo projekte, paruoštame UAB „Proidėja“, ir faktiškai griovimo metu susidarę atliekų kiekiai nesutampa. Pateiktos sąskaitos tik patvirtina, kad dalis medienos atliekų buvo susmulkintos, tačiau jos nepaneigia nustatyto nepavojingo atliekų išmetimo į gamtinę aplinką fakto. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 27 d. nutarimu UAB „Agrorema“ direktorius O. J. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 247 straipsnio 37 dalyje ir 247 straipsnio 13 ir 31 dalyse.

Priimant nutarimą buvo atsižvelgta, jog pareiškėjas ėmėsi būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems padariniams, pateikė ataskaitą, surinko apie 8 m3 medienos atliekų, tačiau iki šiol nesurinko likusių 5,25 m3 nepavojingų statybinių atliekų. Už tai, kad pareiškėjas neužtikrino statybinių atliekų rūšiavimo statybvietėje, valstybei priklausančiame žemės sklype kartu su gruntu pašalino nemažiau kaip 5,25 m3 nepavojingų statybinių atliekų ir neperdavė atliekų tvarkymo įmonei, Departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas 2019 m. kovo 22 d. davė pareiškėjui privalomąjį nurodymą Nr. JO-6, kuriuo nurodyta žemės sklype (duomenys neskelbtini), surinkti statybines atliekas, jas perduoti atliekų tvarkytojui, o sutvarkymą patvirtinančius dokumentus pateikti Departamento Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijai.

Pareiškėjo direktoriui yra pateiktas žalos aplinkai skaičiavimo aktas ir bus sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Agrorema“ skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. sausio 23 d. juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolu Nr. JA-JO-1 (toliau – ir Protokolas) užfiksuota, kad 2019 m. sausio 16 d. neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio – birželio mėnesiais, vykdydamas pastatų griovimo darbus (duomenys neskelbtini), neteisėtai valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemė sklype (duomenys neskelbtini), Raseiniai, pašalino griovimo metu susidariusių 5,25 m3 medžio atliekų (kodas 17 02 01). 2019 m. balandžio 20 d. UAB „Agrorema“ iš statybvietės (duomenys neskelbtini), į valstybei nuosavybės teises priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), išvežė iš išpylė 20 m3 švaraus grunto ir 13,75 m3 medžio atliekų. Švaraus grunto išpylimas buvo suderintas su Raseinių rajono savivaldybės administracija. Iš viso buvo pašalinta 33,75 m3 švaraus grunto ir statybinių atliekų. Pareiškėjo direktorius 2019 m. sausio 16 d. paaiškinime rašo, jog pamatęs, kad į švarų gruntą buvo supilta medžio atliekų, 2017 m. balandžio 20 d. organizavo išpiltų medžio atliekų surinkimą. Pareiškėjo darbininkai surinko iš duobių 8,5 m3 stambių medžio atliekų, kurias traktoriumi parvežė atgal į griovimo vietą (duomenys neskelbtini). Vėliau nuvalė nuo grunto ir susmulkino biokurui. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) kartu su švariu atvežtu gruntu liko 5,25 m3 medžio atliekų. UAB „Agrorema“ 2019 m. balandžio 21 d. papildomai atvežė švaraus grunto ir sulygino sklype esančias duobes.

7. Skundžiamu Nutarimu konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 90 straipsnio 3 dalyje – nepavojingų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur. Nutarime nurodoma, kad pareiškėjas į gamtinę aplinką išmetė 33,75 m3 statybinių atliekų, įskaitant apie 13,5 m3 – 13,75 m3 medienos atliekų, buvo išrinktos stambios medienos atliekos (8,5 m3), liko su gruntu sumaišytų apie 5 m3 (5,25 + 0,25) medienos atliekų. Nutarime kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės nurodyta tai, kad pareiškėja savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams ir juos sumažinti, padėjo tyrimo metu: pateikė ataskaitą, surinko apie 8 m3 medienos atliekų.

8. Teismas nurodė, kad 2019 m. sausio 16 d. pareiškėjo patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas sutarė su UAB „Helanas“ dėl savivarčio automobilio Mercedes Benz, valst Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos. 2017 m. balandžio 20 d. į UAB „Helanas“ vairuotojo Č. V. vairuojamą savivartį Mercedes Benz, valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakrauta 20 m3 švaraus grunto ir 13,75 m3 medžio atliekų, tai buvo nuvežta ir išpilta duobėtame žemės sklype (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje. Šių aplinkybių patikrinimo metu pareiškėjas neginčijo. 2017 m. balandžio 25 d. paaiškinime savivarčio vairuotojas Č. V. nurodė, jog statybines atliekas nuvežė ir išpylė į O. J. nurodytą vietą. Teismas sprendė, kad nėra reikšminga, kas (pareiškėjo vadovas ar kiti darbuotojai) nurodė pakrauti ir kartu su švariu gruntu išvežti medžio atliekas. Byloje neginčijamai nustatyta, ir pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad su švariu gruntu buvo išvežtos ir medžio atliekos.

9. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad aplinkybė, jog valstybei priklausančiame žemės sklype pašalinta 5,25 m3 medžio atliekų, yra grindžiama tik prielaidomis. Pareiškėjo direktorius 2019 m. sausio 16 d. paaiškinime nurodė, jog pamatęs, kad į švarų gruntą buvo supilta medžio atliekų, nedelsiant organizavo išpiltų medžio atliekų surinkimą. Jo teigimu, 2017 m. balandžio 20 d. darbininkai surinko iš duobių 8,5 m3 stambių medžio atliekų, galėjo likti apie 5,25 m3 medžio atliekų. Medis buvo nuvalytas ir susmulkintas UAB „Vižerana“, panaudotas biokurui. Pats pareiškėjo vadovas nurodo, jog „buvo nuvežti 3 sunkvežimiai (33,75 kubai) duobei lyginti“, surinka „apie 8,5 kubo medžio atliekų“, „galėjo dar likti apie 5,25 kubo“. Taigi, pareiškėjo direktorius patikrinimo metu ne tik neginčijo patikrinimo akte nurodyto atliekų kiekio, bet šį kiekį pats nurodė savo paaiškinime. Be to, iš statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), susidariusių atliekų 2017 m. balandžio – birželio mėnesiais žurnalo matyti, kad jame taip pat nurodyta, kad medžio atliekų susidarė faktiškai 30 t, o pašalintas su gruntu atliekų kiekis 5,25 t.

10. Teismas pažymėjo, kad administracinės bylos nagrinėjimas 2019 m. kovo 12 d. buvo atidėtas, kol Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose bus išnagrinėta pareiškėjo direktoriaus O. J. administracinių nusižengimų byla, kurioje sprendžiamas atliekų kiekio klausimas. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė jog 2019 m. kovo 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimu pareiškėjo direktorius O. J. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 247 str. 37 d., 247 str. 13 d. bei 247 str. 31 d., o Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-99-744/2019). Administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad UAB „Agrorema“ direktorius O. J., neužtikrindamas statybinių atliekų rūšiavimo statybvietėje bei leisdamas UAB „Agrorema“ dirbantiesiems su švariu gruntu valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pašalinti 5,25 m3 medžio atliekų, pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimus. Būdamas UAB „Agrorema“ direktoriumi ir atsakingu už atliekų tvarkymo veiklos organizavimą, netinkamai organizavo darbą, po ko jo vadovaujami darbuotojai valstybinėje žemėje išpylė neleistinas atliekas. Todėl teismas sprendė, kad Departamento pažeidimo tyrimo metu, (duomenys neskelbtini), išpiltame grunte likęs medžio atliekų kiekis (apie 5,25 m3) buvo nustatytas remiantis ne tik sunkvežimio vairuotojo paaiškinimu, bet ir pareiškėjo direktoriaus paaiškinimais, taip pat atliekų žurnalų duomenimis, kuriuos parašu patvirtinto pareiškėjo direktorius.

11. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus, į bylą pateiktus įrodymus, teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką, sprendė, kad nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą už Aplinkos apsaugos įstatymo 90 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą paskirti UAB „Agrorema“ mažesnę baudą, negu šioje normoje nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

12. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad 2017 m. atlikti veiksmai, kaip pažeidimas kvalifikuoti 2019 m. balandžio 4 d. Nutarimu, per 2 metus absoliučiai prarado bet kokį pavojingumą. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 8 ir 9 dalis ekonominė sankcija turi būti paskirta per 6 mėnesius nuo protokolo surašymo dienos arba papildomo tyrimo atlikimo, ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo nustatymo (jei pažeidimas trunkamasis – nuo paaiškėjimo dienos). Pažeidimo veiksmai, išpilant atliekas žemės sklype buvo atlikti 2017 m. balandžio 20 d., o ginčijamas Nutarimas priimtas 2019 m. balandžio 4 d. (protokolas dėl juridinio asmens padaryto pažeidimo surašytas 2019 m. sausio 23 d.), todėl ekonominės sankcijos skyrimo terminai, nei juos skaičiuojant nuo protokolo surašymo dienos, nei nuo pažeidimo nustatymo (net laikant, kad pažeidimas buvo nustatytas jo padarymo metu 2017 m. balandžio 20 d.) nebuvo praleisti.

13. Teismas pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos įstatyme baudų dydžiai yra nustatyti juos diferencijuojant pagal išmestų atliekų kiekį, kurie lemia ir pažeidimo pavojingumo laipsnį – kuo didesnis atliekų kiekis išmestas, tuo pažeidimo pavojingumo laipsnis didesnis, kadangi ir galimi žalingi padariniai aplinkai žymesni. Pareiškėjui buvo skirta minimali Aplinkos apsaugos įstatymo 90 straipsnio 3 dalyje nurodyta sankcija (1 400 Eur), kuri, teismo vertinimu, atitinka pareiškėjo padaryto pažeidimo pavojingumą. Sankcija skirta įvertintus lengvinančias aplinkybes, t. y. tai, jog pareiškėjas ėmėsi veiksmų rinkti išmestas statybines atliekas ir dalį jų surinko. Todėl teismas konstatavo, kad paskirtos ekonominės sankcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui.

14. Teismas pareiškėjo skundą atmetė, todėl pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų nepriteisė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

III. 15. Pareiškėjas UAB „Agrorema“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas paliko galioti atsakovo skirtą ekonominę sankciją – 1 400 Eur baudą, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjui skirtą ekonominę sankciją sumažinti iki 400 Eur baudos.

16. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentai dėl paskirtos ekonominės sankcijos proporcingumo yra nepagrįsti, jie prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pateiktiems išaiškinimas, tiek ir administracinių teismų formuojamai praktikai. Nutarime nėra konstatuota sunkinančių aplinkybių, o konstatuotos lengvinančios aplinkybės, t. y. tai, jog pareiškėjas nedelsiant (tą pačią dieną, kai buvo nustatytas pažeidimas) ėmėsi veiksmų surinkti išmestas nepavojingas atliekas, taip siekdamas pašalinti pažeidimo padarinius, ir didžiąją dalį nepavojingų atliekų surinko, taigi žymios žalos gamtai nebuvo padaryta. Be to, akivaizdu, kad pareiškėjas geranoriškai bendradarbiavo su atsakovo atstovais pastariesiems tiriant galimo pažeidimo aplinkybes, nors tyrimas, ne dėl pareiškėjo veiksmų ar kaltės, truko beveik 2 metus.

17. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 21 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimuose bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-773/2007 ir 2016 m. kovo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016 pateiktais proporcingumo principo išaiškinimais.

18. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėjui ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, taip pat į tai, kad pareiškėjas iš esmės pripažino pažeidimą, nedelsdamas ėmėsi veiksmų pažeidimui pašalinti, teisės aktų pažeidimo bylos metu bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nėra duomenų, kad dėl padaryto teisės pažeidimo būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nagrinėjamu atveju paskirta 1 400 Eur bauda nėra proporcinga padarytam pažeidimui, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mažesnio dydžio baudos.

19. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui buvo skirta minimali bauda. Aplinkos apsaugos įstatymo 90 straipsnyje numatytų baudų dydžiai diferencijuoti pagal išmestų atliekų kiekį, kuris lemia ir pažeidimo pavojingumo laipsnį – kuo didesnis atliekų kiekis išmestas, tuo pažeidimo pavojingumo laipsnis didesnis, kadangi ir galimi žalingi padariniai aplinkai žymesni. Priimant Nutarimą buvo vadovautasi Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 2 dalimi, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyta tai, kad juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams ir juos sumažinti, padėjo tyrimo metu, pateikė ataskaitą, surinko apie 8 m3 medienos atliekų. Tačiau pareiškėjas iki šiol nesurinko likusių 5,25 m3 nepavojingų statybinių atliekų ir jų neperdavė statybinių atliekų tvarkymo įmonei. Dėl to įvertinta ir žala aplinkai, kurios dydis yra 9 578,52 Eur, o UAB „Agrorema“ gera valia šios žalos aplinkai nėra atlyginusi. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad yra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, sudarančių pagrindą paskirti mažesnę baudą, nei nustatyta minimali. Pareiškėjas nepateikė jokių buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių per didelę finansinę naštą. Baudos paskyrimas turi ir prevencinę funkciją, nes kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda. Kadangi nustatytas Aplinkos apsaugos įstatymo 90 straipsnio 3 dalies pažeidimas, o pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos Nutarime, konstatuotina, jog nėra pagrindo mažinti paskirtos baudos, nes paskirta bauda yra proporcinga, atitinkanti pažeidimo pobūdį ir Aplinkos apsaugos įstatymo tikslus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2019-04-04 nutarimo dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-JO-1/JAR2-4 teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad Departamento tyrimo metu padarytas pažeidimas buvo nustatytas, o UAB „Agrorema“ paskirtos ekonominės sankcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jam skirtą ekonominę sankciją – 1400 Eur baudą, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – skirtą ekonominę sankciją sumažinti iki 400 Eur baudos. Teigia, jog atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais nagrinėjamu atveju paskirta 1400 Eur bauda nėra proporcinga padarytam pažeidimui, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka mažesnio dydžio baudos.

24. Kaip matyti iš UAB „Agrorema“ apeliacinio skundo turinio, pareiškėjas neneigia padaryto pažeidimo, o tik ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skirtos ekonominės sankcijos proporcingumo (baudos švelninimo), todėl teismas šiame sprendime pasisakys tik tuo aspektu.

25. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje nustatyta, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

26. Vadinasi, pagal anksčiau minėtą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatą, ekonominė sankcija gali būti švelninama (skiriama mažesnė nei įstatymo nustatyta minimali bauda) tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos taikymas konkrečiam juridiniam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

27. Įvertinus aplinkybes, į kurias atsižvelgė atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, svarstydamas paskirtos ekonominės sankcijos teisėtumą ir pagrįstumą, darytina išvada, kad taikyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnį nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (pažeidimas padarytas pirmą kartą, nedelsiant ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti, bendradarbiavo su pareigūnais, tiriančiais pažeidimą, dėl padaryto pažeidimo žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms nekilo), nėra išimtinės (išskirtinės), leidžiančios teismui peržengti įstatymo leidėjo sankcijoje nustatytą minimalų ekonominės sankcijos dydį. Be kita ko, šios aplinkybės kaip lengvinančios jau buvo konstatuotos ir įvertintos skiriant minimalią sankciją, todėl nėra jokio pagrindo jas dar kartą taikyti. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje UAB „Agrorema“ paskirta minimali ekonominė sankcija yra proporcinga jos padarytam pažeidimui ir nėra per griežta. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus, į bylą pateiktus įrodymus, teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių sudarančių pagrindą už Aplinkos apsaugos įstatymo 90 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą paskirti UAB „Agrorema“ mažesnę baudą, negu šioje normoje nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrorema“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė