2013-06-12 Nr. AB-2415-3-61-3-01044-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-407/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01044-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 59.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnijai, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Estijos bendrovė Seesam Insurance AS 2012 m. balandžio 12 d. teismui padavė skundą, prašydamas iš atsakovo priteisti 14 485,12 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. I, b. l. 1-5).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2914-281/2012 pareiškėjo skundą tenkino (t. I, b. l. 134-138).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-406/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmetė (t. I, b. l. 164-169).

2013 m. vasario 28 d. pareiškėjas teismui padavė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepime į prašymą prašė bylinėjimosi išlaidų nepriteisti arba sumažinti jų dydį (t. I, b. l. 185-188). Nurodė, kad atstovavimo išlaidų dydis nepagrįstas, neįrodyta, kad byla sudėtinga, reikalingos detalios žinios, išlaidos nedetalizuojamos; manė, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma, kurią pateikė pareiškėjas, perteklinė, todėl atitinkamo dydžio išlaidos neatlygintinos.

Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjo Estijos bendrovės Seesam Insurance AS naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, priteista 2 057,43 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengė ir byloje pareiškėjui atstovavo advokatė Miglė Jokimavičienė, byloje pateiktas sąskaitos išrašas ir vietinio mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 2 057,43 Lt. Teismas pažymėjo, kad bendra 2 000 Lt suma už skundo parengimą ir atstovavimą teisme neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punkte numatyto maksimalaus taikytino dydžio už ieškinio surašymą – 2 400 Lt. Dėl išlaidų už pažymą iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teisės rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią minėtos išlaidos priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011). Pažymėjo, kad pareiškėjas 57,43 Lt dydžio išlaidas už Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą patyrė 2011 m., todėl nereikšmingas atsakovo argumentas, jog analogiška pažyma buvo pateikta su atsiliepimu byloje ir išlaidos šioje dalyje dėl to esą perteklinės. Dėl šių motyvų, pareiškėjui iš atsakovo priteista 2 057,43 Lt (2000 Lt + 57,43 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

II. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pateikė atskirąjį skundą (t. II, b. l. 1-5), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą atmesti. Netenkinus šio prašymo, priteistinų išlaidų dydį mažinti.

Nurodo, jog vien ta aplinkybė, kad pašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, savaime nereiškia šios sumos pagrįstumo, kadangi konkrečios atstovavimo išlaidų sumos dydžio pagrįstumas vertintinas kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir atsižvelgiant į suteiktų advokato paslaugų pobūdį. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju vertino išimtinai vienintelę aplinkybę – atitikimą maksimaliems Rekomendacijų dydžiams. Pirmiausia pareiškėjo prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalies keliamų reikalavimų, kadangi pareiškėjas prašyme nepateikė jokių patirtų išlaidų dydžio pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, t. y. nedetalizavo, kiek kuriam konkrečiam procesiniam veiksmui skirta laiko ir darbo sąnaudų. Atsakovas neturi objektyvios galimybės nustatyti ir patikrinti prašomos priteisti išlaidų sumos dydžio pagrįstumo, nes vien tik įrodymų dėl užsakymo pateikti skundą ir sumokėtų sumų buvimo faktas nepatvirtina, jog būtent konkreti suma (šiuo atveju – 2 000 Lt už atstovavimo paslaugas) yra pagrįsta, atsižvelgiant į teisme nagrinėto ginčo pobūdį, byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą, atstovo (advokato) darbo ir laiko sąnaudas ir kitas aplinkybes, kurias privalo patikrinti teismas, spręsdamas dėl prašymo priteisti atstovavimo išlaidas pagrįstumo.

ABTĮ 45 straipsnio 1 dalies nuostata administracinių teismų praktikoje aiškinama taip, kad atlyginamos gali būti tik pagrįstos išlaidos: dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagristos išlaidos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-421/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas privalo būti tinkami pagrįstas (detalizuotas), kadangi vien tik pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai (pinigų priėmimo kvitai, sąskaitos faktūros) neįrodo, kad išlaidų dydis yra pagrįstas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 7d. nutartį administracinėje byloje Nr. Al43-325/2013, kurioje buvo sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė tinkamai nepagrįstų atstovavimo išlaidų). Šiuo atveju, pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė prašomų priteisti 2 000 Lt atstovavimo išlaidų dydžio pagrįstumo: prašymas nėra grindžiamas tuo, jog byla yra sudėtinga, nėra nurodoma, kad pareiškėjo atstovui, rengiant skundą, reikėjo taikyti specialias žinias, analizuoti sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, nėra pagrįsta, ar į 2 000 Lt sumą už skundo surašymą nėra įtrauktos ir išlaidos, kurios nelaikytinos pagrįstai patirtos (pvz., skundo trūkumų šalinimas ar pan.). Pirmosios instancijos teismas privalėjo visas šias aplinkybes įvertinti ir prašymą priteisti atstovavimo išlaidas, kuris neatitinka ABTĮ keliamų reikalavimų, atmesti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, analizuojant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, ne kartą pažymėta, kad gali būti priteisiamos tik pagrįstos ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. birželio 4 d. nutarti administracinėje byloje Nr. AS520-361/2012 ir kt.). Pareiškėjui tik nurodžius sumą, bet nepateikus detalaus pagrindimo dėl atliktų konkrečių procesinių veiksmų apimties, t. y. laiko ir darbo sąnaudų kiekvienam iš jų, kurios pagrįstų šias išlaidas, nėra objektyvios galimybės nustatyti ir patikrinti prašomos priteisti išlaidų sumos dydžio pagrįstumo pagal Rekomendacijas. Nėra aišku net kas (advokatė ar jos padėjėja) nurodomus procesinius veiksmus – skundo surašymą ir atstovavimą teisme – atliko (atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėją atskiruose teismo posėdžiuose atstovavo skirtingi atstovai). Pareiškėjo prašoma priteisti 2 000 Lt suma už skundo teismui parengimą ir atstovavimą teisme neturėtų būti priteisiama, kadangi šios sumos dydis nėra tinkamai pagrįstas, tačiau, jei teismas vertintų priešingai, ši suma turi būti proporcingai ir protingai mažinama. 2 000 Lt suma, nors ir neviršijanti Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, laikytina per didele šios konkrečios bylos atveju: ši administracinė byla nepriskirtina sudėtingų bylų kategorijai (Rekomendacijų 2.1 punktas); byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai – tą patvirtina ir skundo turinys bei apimtis, byloje nebuvo iškilusi teisės normų konkurencijos, teisės spragų šalinimo problema. Taigi pareiškėjo patirtos išlaidos neatspindi prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumos realumo ir pagrįstumo.

Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir yra pripažinęs išlaidas už hidrometeorologines pažymas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, tačiau tokių išlaidų atlyginimas visais atvejais, nepriklausomai nuo to (visiškai nevertinant) ar tokių pažymų pateikimas konkrečioje nagrinėjamoje byloje buvo būtinas – tai jau būtų neteisingas, visiškai nepagrįstai išplėstas minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties aiškinimas. Vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, ir manydamas, jog hidrometeorologinė pažyma svarbi kaip įrodymas byloje, pareiškėjas privalėjo ją pateikti su skundu, o nagrinėjamu atveju pažyma pateikta tik po to, kai analogišką pažymą į bylą jau buvo pateikusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Kyla pagrįstos abejonės, ar minėtos pažymos iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos gavimas buvo tiesiogiai susijęs su įrodymų būtent šioje administracinėje byloje rinkimu, ypač vertinant pareiškėjo asmenį – draudimo įmonė, kuriai žalos atlyginimo bylos yra įprastinė jo veikla. Atsakovas abejoja, ar hidrometeorologinė pažyma nebuvo gauta tiriant kitus tą dieną su pareiškėjo draudimine veikla susijusius įvykius, priešingu atveju atsakovas kelia klausimą – kodėl pažyma nepateikta su skundu, o tik po to, kai analogišką pažymą pateikė į bylą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Vien pažymos gavimo datą, kurią nepagrįstai akcentuoja pirmosios instancijos teismas, negalima vertinti ta esmine aplinkybe, apsprendžiančia pareiškėjo išlaidų atlyginimo teisę. Šioje konkrečioje byloje pareiškėjo pateikta pažyma buvo perteklinė. Pareiškėjo pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma buvo nebūtina šioje byloje, nes jau buvo byloje, todėl priteisti tokias išlaidas pareiškėjui iš Vilniaus miesto savivaldybės neteisinga ir nepagrįsta.

Pareiškėjas Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS atsiliepime į atskirąjį skundą (t. II, b. l. 16-20) prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Nurodo, kad reikalavimas numatyti prašyme laiko ir darbo sąnaudas nenumatytas ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje, kuri numato tik reikalavimą pateikti teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kitoje administracinėje byloje Nr. A438-2757/2012 jau nagrinėjo analogiško pobūdžio prašymą priteisti teismo išlaidas, kurias pareiškėjas patyrė kaip konkretų sutartą užmokestį už atstovavimą toje byloje, nesiejant su laiko, sugaišto konkretiems darbams, sąnaudomis, ir 2013 m. vasario 6 d. nutartimi priteisė pareiškėjo patirtas išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Pareiškėjo patirtas išlaidas sudaro konkreti fiksuota suma, nurodyta užsakyme atstovauti pareiškėją šioje byloje, kuri nėra siejama su laiko, sugaišto konkretiems darbams, sąnaudomis. Todėl būtų nepagrįsta reikalauti datalizuoti, kokie konkretūs darbai buvo atliekami, nes šiuos darbus objektyviai patvirtina bylos duomenys (jokių procesinių dokumentų trūkumų pareiškėjas netaisė, ir atsakovui tai žinoma – tą patvirtina bylos medžiaga, todėl tokios atsakovo abejonės visai nepagrįstos, net nesąžiningos). Be to, pareiškėjui suteiktos teisinės paslaugos apėmė ne tik skundo parengimą ir atstovavimą pareiškėjui teismo posėdžiuose, bet ir ikiteisminius veiksmus – atsakovui buvo pateikta pretenzija (t. I, b. l. 15-16). Be to, buvo atliekami veiksmai teisme – parengtas ir pateiktas 2012 m. rugpjūčio 10 d. prašymas prijungti papildomus įrodymus, parengti ir pateikti 2012 m. rugsėjo 17 d. paaiškinimai, taip pat parengti ir pateikti paklausimai renkant bylos įrodymus (į bylą pateikti UAB „Senamiesčio ūkis“ 2011 m. lapkričio 11d. atsakymas Nr. R2-621 į pareiškėjo užklausimą, policijos medžiaga). Vadovaujantis Rekomendacijomis, šios išlaidos taip pat turi būti atlyginamos.

Atsakovui žinoma bylos eiga ir medžiaga, taigi ir pareiškėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai. Vadinasi, atsakovas turi visas galimybes įvertinti, ar byloje atlikti procesiniai veiksmai atitinka patirtas išlaidas. Be to, atsakovui žinoma, kad pareiškėjo prašomos išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų priteistinų maksimalių dydžių. Taigi Rekomendacijose nurodyti dydžiai būtent yra tas objektyvus kriterijus, kuriuo turi būti vadovaujamasi, kai sprendžiamas atstovavimo išlaidų pagrįstumo klausimas. Ir tik tuo atveju, jei prašomos priteisti atstovavimo išlaidos viršija nurodytus dydžius, teismas ir šalys turėtų kvestionuoti jų pagrįstumą. Jei dydis nėra viršijamas, akivaizdu, kad patirtos atstovavimo išlaidos yra objektyvios, būtinos ir visiškai pagrįstos, o tokio pobūdžio abejonės, kurias išsako atsakovas, nevertinamos.

Pareiškėjas iki teismo proceso ir viso teismo proceso metu elgėsi sąžiningai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, siekdamas kilusį klausimą dėl žalos atlyginimo išspręsti taikiai ir išvengti bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjas teikė atsakovui ikiteismines pretenzijas (t. I, b. l. 14, 15-16). Priešingai, nesąžiningi, apsunkinantys pareiškėjo galimybes laiku reaguoti į atsakovo teikiamus prašymus ir įrodymus, atsakovo veiksmai, t. y. atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė tik vieną egzempliorių prie 2012 m. gegužės 11d. atsiliepimo į skundą pridedamų įrodymų, taip pat tik teismui pateikė 2012 m. gegužės 24 d. raštą „Dėl administracinės bylos Nr. 1-2914-281/2012 rūšinio teismingumo ir papildomų įrodymų pateikimo“ (t. I, b. l. 62-63) – tiesiogiai lėmė didesnes laiko sąnaudas atstovaujant pareiškėją, nes pareiškėjo atstovė 2012 m. liepos 31d. vyko į teismą, susipažino su bylos medžiaga ir užsakė įrodymų, kuriuos atsakovas pateikė vienu egzemplioriumi, kopijas. Taigi ir bylos sudėtingumas yra akivaizdus, o šį sudėtingumą ir komplikuotumą lėmė būtent atsakovo elgesys. Atsakovas ne tik nesutiko atlyginti žalą po ikiteisminių pretenzijų, bet ir vėliau teisme pareikštą skundą ginčijo visa apimtimi (tiek civilinės atsakomybės sąlygas, tiek žalos dydį), iškeldamas ne vieną teisės aiškinimo ir taikymo problemą, susijusias su Nacionalinės žemės tarnybos atsakomybe, nenugalimos jėgos aplinkybėmis, nukentėjusiojo asmens kalte ir kita. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundą tenkinus visiškai, atsakovas pateikė apeliacinį skundą. Taigi atsakovo pozicija, kad byla yra nesudėtinga, o pareiškėjas neįrodė priešingai, prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir paties atsakovo elgesiui.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo (t. I, b. l. 1-5), reikalavimas atlyginti žalą atsirado, nes atsakovas netinkamai vykdė želdinių priežiūrą – laiku nenustatė medžio būklės ir jo nepašalino, todėl medis draudžiamojo įvykio dieną lūžo, o jo šakos užkrito ant apdraustos transporto priemonės. Taigi, pareiškėjo skunde išdėstytoms aplinkybėms Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma skundo pateikimo dieną neturėjo jokios reikšmės – negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti konkrečių aplinkybių. Ir tik atsakovui 2012 m. gegužės 11 d. atsiliepime (t. I, b. l. 40-48), su kuriuo buvo pateiktas ir jo užsakytos pažymos variantas (t. I, b. l. 49), iškėlus klausimą apie nenugalimos jėgos aplinkybes, pareiškėjui atsirado poreikis pateikti užsakytą pažymą, kuri buvo papildyta informacija apie Bosforo skalę (pateikta teismui su 2012 m. rugpjūčio 10 d. prašymu prijungti papildomus įrodymus).

Į bylą pareiškėjo pateikta ne tik Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma, bet ir prašymas ją išduoti. Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 21d. raštu Nr. S-841-2011 Dėl informacijos pateikimo (pateikta teismui su 2012 m. rugpjūčio 10 d. prašymu prijungti papildomus įrodymus) prašydamas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos suteikti informacijos konkrečiai nurodė laiką ir vietovę. Šiame rašte nurodyti duomenys sutampa su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis apie draudžiamojo įvykio laiką ir vietą – 2009 m. rugsėjo 29 d., S. Daukanto a. Nr. 2, Vilnius. Kad pažyma buvo skirta nustatyti būtent byloje nurodyto draudžiamojo įvykio reikšmingas aplinkybes patvirtina ir tai, kad pareiškėjo prašyme išduoti pažymą nurodyti registravimo duomenys (prašymo data ir numeris, t. y. 2011 m. rugsėjo 21 d. Nr. S-841-2011) ir pažymoje nurodyti duomenys, į kokį konkrečiai prašymą atsakoma – sutampa. Taigi šis prašymas išduoti pažymą akivaizdžiai įrodo, kad 2011 m. spalio 19 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr.(5.58.22)-B8-1591, kurios išlaidų pagrįstumu abejoja atsakovas, yra išduota būtent ginčo įvykio aplinkybėms nustatyti.

Pareiškėjo pateikta pažyma suteikė išsamesnių ir objektyvių duomenų apie draudžiamojo įvykio dieną fiksuotą vėjo greitį ir papildomai, be atsakovo pateiktos pažymos, patvirtino, kad draudžiamojo įvykio dieną užfiksuotas vėjo greitis nėra laikytinas ekstremaliu įvykiu. Jau minėta, kad pareiškėjas šią pažymą teikė siekdamas atsikirsti į nepagrįstus atsakovo argumentus, kad, tariamai, atsakovo atsakomybę šalina nenugalimos jėgos aplinkybės. Be to, priimdamas 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas įvertino abiejų šalių pateiktus duomenimis (pažymas), o ne vadovavosi išimtinai atsakovo pateiktais duomenimis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo Estijos bendrovės Seesam Insurance AS naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, priteista 2 057,43 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalys). ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis taip pat įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad tokios išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjo naudai priteisė iš atsakovo 2 000 Lt patirtų atstovavimo išlaidų už skundo parengimą ir atstovavimą teisme. Tačiau nagrinėjamu atveju negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl išlaidų už pažymą iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, kadangi šias išlaidas pareiškėjas patyrė dar neprasidėjus bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, t. y. 2011 m. rugsėjo-spalio mėnesiais (t. I, b. l. 97-100), kuomet pareiškėjas dar nebuvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl žalos atlyginimo (t. I, b. l. 1-5), todėl šios išlaidos nevertinamos, kaip proceso šalių išlaidos, ABTĮ 44 straipsnio prasme.

Atsižvelgiant į minėtus argumentus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina iš dalies, priteisiant pareiškėjo Estijos bendrovės Seesam Insurance AS naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 2 000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį pakeisti iš dalies.

Priteisti pareiškėjo Estijos bendrovės Seesam Insurance AS naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 2 000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas