b0bbfe1e-1cd4-4718-be59-04abaa4bbd5b · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-1035/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00025-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.1; 1.2.26.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ugnės GailiÅ«nienės, Valerijaus LauÅ¡o (Valerij LauÅ¡) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei, nuteistojo P. D. gynėjui advokatui Alfredui Sokolovskiui (Alfred Sokolovski), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo P. D. pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 120 MGL dydžio (6000 Eur) bauda; vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡i bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 80 MGL dydžio (4000 Eur) baudos; pagal BK 284 straipsnį ir nuteistas 60 MGL dydžio (3000 Eur) bauda; vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡i bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 40 MGL dydžio (2000 Eur) baudos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, Å¡ios bausmės subendrintos visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du ir P. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL dydžio (6000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. kovo 30 d. 07.40 val. iki 2021 m. kovo 30 d. 13.00 val. (viena diena), tai atitinka 2 MGL dydžio baudÄ , ir nutarta laikyti, kad neatlikta bausmė yra 118 MGL dydžio (5900 Eur) bauda. Nustatyta, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 18 (aÅ¡tuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 682 straipsniu, P. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti darbÄ valstybės tarnyboje atėmimas 4 (ketveriems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės P. D. nuteistas už tai, kad jis piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, o bÅ«tent: jis nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 29 d. bÅ«damas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu, kuriam (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus 2019 m. rugsėjo 2 d.

įsakymu Nr. 3-247 patvirtintuose jaunesniojo specialisto pareigybės apraÅ¡yme pavesta laikytis Apsaugos ir priežiÅ«ros plane bei kituose teisės aktuose pareigÅ«nams numatytų draudimų ir vykdyti numatytas pareigas, užtikrinant Saugumo valdymo skyriaus keliamų užduočių tinkamÄ vykdymÄ , pažeisdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų priežiÅ«ros postų plano 4.17 ir 56 punktuose numatytus reikalavimus: užkardyti nuteistiesiems draudžiamų daiktų patekimÄ Ä¯ pataisos įstaigos teritorijÄ ; palaikyti ryÅ¡ius su nuteistaisiais, jų giminaičiais ar kitais asmenimis jei tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2021 m. kovo 29 d., organizavo draudžiamų daiktų patekimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) pataisos namus (duomenys neskelbtini), ten laikomam nuteistajam D.

K. (D. K.). Taip pat palaikė ryÅ¡ius su nuteistuoju D. K., teikdamas jam su tarnybinių pareigų atlikimu susijusiÄ informacijÄ ir palaikė ryÅ¡ius su nuteistojo D. K. broliu E. K. (E. K.). Tokiais savo tyčiniais veiksmais P. D., siekdamas asmeninės naudos kitiems asmenims, pasinaudojo tarnyba prieÅ¡ingais tarnybai interesams, diskreditavo valstybės tarnautojo (pareigÅ«no) vardÄ , pakenkė valstybės tarnautojo (pareigÅ«no) vardo autoritetui ir dėl to valstybė patyrė didelės neturtinės žalos. Taip pat P. D. nuteistas už tai, kad jis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: jis 2019 m. balandžio 27 d., apie 05.00 val., bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje Å alčininkuose, Vilniaus g. 54, Å¡alia pastato, kur vyksta diskoteka „Elestra“, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiÅ«riu nepriimtinu, aplinkinius Å¡okiruojančiu elgesiu, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y.

įvykusio žodinio konflikto su V. V. (V.) metu vienÄ kartÄ kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. V. į lÅ«pų sritį bei iÅ¡mušė du priekinius dantis, nuo smÅ«gių nukentėjusysis keliais nukrito ant žemės, nukentėjusiajam atsistojus, pribėgęs prie nukentėjusiojo kumščiais ne mažiau kaip 5 smÅ«gius sudavė į veido, galvos, ausų sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam V. V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis kairės ausies kauÅ¡elyje, veido kairėje, kairėje kojoje, muÅ¡tine žaizda apatinės lÅ«pos raudonyje ir gleivinėje, kairės pusės 1, 2 virÅ¡utinių vainikų lūžiais, odos nubrozdinimu deÅ¡inės plaÅ¡takos II pirÅ¡te.

II. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu nuteistasis P. D. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 3-4 punktus ir prijungti prie bylos su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1.1. Teismas dėl P. D. nusikalstamos veikos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį pasisakė, kad didelės žalos požymis yra vertinamasis dalykas ir laikė, jog nuteistojo veikoje šis požymis nustatytas, nes buvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui, (duomenys neskelbtini) pataisos namų, kaip pataisos įstaigos, reputacijai, tačiau pakenkimo valstybės tarnybos autoritetui ir reputacijai masto teismas nevertino.

Teismas nepakankamai išaiškino didelės žalos požymio turinį ir neįvertino jo konkrečių faktinių bylos aplinkybių kontekste. Faktiškai didelės turtinės žalos dėl P. D. veiksmų neatsirado, įstaiga materialiai nenukentėjo. Didelės neturtinės žalos atsiradimas yra klaidingas ir nepatvirtintais jokiais įrodymais, nes niekas iš kitų asmenų nenukentėjo, dėl perduoto daikto neatsirado ir negalėjo atsirasti jokių sunkių padarinių, nes tai nebuvo ginklas ar narkotinės medžiagos.

P. D. savo veiksmais padarė pareigų pažeidimÄ , nekeliantį grėsmės įstaigos vidaus saugumui. Nuo įsidarbinimo 2015 m. nuteistasis tokių pažeidimų nedarė ir nors jis pasielgė netinkamai, administracija jam turėjo taikyti drausminio poveikio priemones. P. D. norėjo padaryti paslaugÄ kaimynui, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių neanalizavo ir neįrodė, kad jo veiksmai peržengė tarnybos pažeidimų ribas ir tapo nusikalstami. 1.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad ne visada tikslinga neteisėtas veikas pripažinti nusikaltimu ir taikyti griežčiausiÄ priemonę – baudžiamÄ jÄ atsakomybę, tačiau Å¡ios galimybės teismas nenagrinėjo ir motyvuose dėl to nepasisakė, tik konstatavo, kad P. D. savo elgesiu pakenkė valstybės tarnybos autoritetui ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų, kaip pataisos įstaigos, reputacijai.

Bausmė turi turėti neigiamas pasekmes asmeniui, auklėjamÄ jį poveikį, tačiau neturi žlugdyti asmens gyvenimo, sunkinti įsidarbinimo galimybes, o nuteistasis jau pajuto neigiamas pasekmes: neteko darbo, 2021 m. lapkričio 30 d. teko iÅ¡eiti iÅ¡ kitos darbovietės dėl pavieÅ¡intos informacijos ir priekaiÅ¡tų dėl nepriekaiÅ¡tingos reputacijos stokos. 1.3. Dėl bausmės pagal BK 228 straipsnio 1 dalį teismas turėtų tinkamai įvertinti, kad P. D. nuo 2015 m. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), niekada neturėjo nuobaudų, susijusių su netarnybiniais ryÅ¡iais, nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, savanaudiÅ¡kų paskatų neįrodyta, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o didelės turtinės ir neturtinės žalos nepadaryta.

Bet to, P. D. ketina savo noru įvykdyti teismo paskirtÄ teisingÄ bausmę. 1.4. Dėl BK 284 straipsnyje uždraustos nusikalstamos veikos padarymo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, P. D. prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, padaryta materialinė žala buvo atlyginta, o tai yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Dėl Å¡ių aplinkybių, bylos faktinių aplinkybių ir nuteistojo turtinės padėties teismas turi suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. Å iuo metu P. D. objektyviai neturi galimybių sumokėti teismo paskirtos baudos per nustatytÄ terminÄ .

Dėl to pagal BK 284 straipsnį paskirtÄ baudÄ tikslinga arba mažinti, arba keisti vieÅ¡aisiais darbais. 1.5. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo P. D. turtinė padėtis pasikeitė, jis neturi nuolatinio darbo, neturi buto, bÅ«stÄ nuomoja, turi tik senÄ namÄ (duomenys neskelbtini) rajone, jo galimybės gauti gerai apmokamÄ darbÄ yra ribotos, Å¡alyje yra sudėtinga ekonominė situacija. Be to, nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų dėl nepilnamečio sÅ«naus, gim. (duomenys neskelbtini) m., iÅ¡laikymo (200 Eur per mėnesį).

Dėl Å¡ių aplinkybių teismas turi pagal BK 54 straipsnį sumažinti P. D. paskirtÄ baudÄ iki 2500 Eur, baudos sumokėjimo terminÄ nustatyti – 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokurorė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Å ia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nebent bÅ«tų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytÄ didelės žalos požymį, numatytÄ BK 228 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtyje, taip pat nesutinka su paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu. Dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto didelės žalos požymio Apeliaciniame skunde nekeliamas ginčas, kad nuteistasis P. D., bÅ«damas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. pažeisdamas atitinkamus jo tarnybÄ reglamentuojančius įstatymus bei kitus teisės aktus, organizavo draudžiamų daiktų patekimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) pataisos namus ten laikomam nuteistajam D.

K., jam teikė su tarnybinių pareigų atlikimu susijusiÄ informacijÄ ir palaikė ryÅ¡ius su nuteistojo D. K. broliu E. K.. P. D. neginčija piktnaudžiavęs tarnyba, tačiau ginčija didelės žalos požymį, teigdamas, kad dėl tokių jo veiksmų valstybė nepatyrė didelės žalos, taigi jam turėtų bÅ«ti taikoma ne baudžiamoji, o drausminė atsakomybė. P. D. buvo inkriminuotas didelės neturtinės žalos valstybei padarymo požymis. Ä®statymas nepateikia universalių kriterijų neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, pavyzdžiui, padarytos veikos pobÅ«dį, jos trukmę, padarytų veikų kiekį, pobÅ«dį – ar buvo daromi formaliai teisėti ar aiÅ¡kiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtakÄ valstybės tarnautojo autoritetui ir pan.

BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibÅ«dinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardÄ , tačiau ne bet koks pareigÅ«no vardo diskreditavimas gali bÅ«ti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Teismų praktikoje neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo.

Byloje nustatyta, kad P. D. įnešė draudžiamus daiktus, teikė nuteistajam D. K. su tarnybinių pareigų atlikimu susijusiÄ informacijÄ ir palaikė ryÅ¡ius su D. K. broliu. Pats P. D. duodamas parodymus pripažino, kad vykdydamas tarnybÄ , kai apeidavo kameras ar vesdavo nuteistuosius į pasivaikščiojimo kiemelius, pradėjo bendrauti su nuteistuoju D. K., kuris jau žinojo, kad jie yra iÅ¡ tos pačios gyvenamosios vietos. Pastarasis vis bandė užmegzti su juo kontaktÄ , pradėjo praÅ¡yti atneÅ¡ti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , USB laikmenas.

Å iuos daiktus P. D. turėjo perduoti nuteistojo D. K. brolis. Buvo susitikęs su D. K. broliu. Jis pabijojo atneÅ¡ti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , tačiau USB laikmenÄ atnešė. Be to, P. D. teigimu, jis pasakojo nuteistajam D. K. kada ir kur bus kratos, aiÅ¡kino kokie ir kaip dirba technikos prietaisai, skirti mobiliojo ryÅ¡io aptikimui, kur laikomi kiti nuteistieji, kur ir pas kuriuos pareigÅ«nus nuteistieji eina. IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriuje disponuojama informacija, kad P. D. ne tik aprÅ«pina nuteistÄ jį D.

K. draudžiamais daiktais, bet ir informuoja pastarÄ jį apie pareigÅ«nų tarnybinę taktikÄ ir metodus vykdant nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir elgesio kontrolę, dalyvaudamas kratose ignoruoja aptinkamus daiktus ir tokiu bÅ«du leidžia iÅ¡vengti drausminės ir (ar) administracinės atsakomybės. Be to, iÅ¡ byloje surinktų kriminalinės žvalgybos duomenų (pokalbių iÅ¡klotinių) matyti, kad P. D. intensyviai telefonu bendravo su nuteistuoju D. K. nuo 2020 m. spalio 1 d., teikdamas jam tarnybinę informacijÄ .

Taip elgdamasis P. D. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, (duomenys neskelbtini) pataisos namų priežiÅ«ros postų plane numatytus reikalavimus, teisėtumo, valstybės tarnybos etikos ir kitus principus, todėl valstybė dėl nuteistojo veiksmų neabejotinai patyrė didelę žalÄ , nes buvo sumenkintas (duomenys neskelbtini) pataisos namų autoritetas, diskredituotas Å¡ios institucijos tarnautojo vardas. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, kurie atsirado dėl neteisėtų P. D. veiksmų, buvimÄ , teisingai aiÅ¡kindamas didelės žalos požymį.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad P. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, jog supranta, kuo yra kaltinamas ir savo kaltę dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiÅ¡kai. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, pirmosios instancijos teismas, sutikus proceso dalyviams, tarp jų ir pačiam P. D., vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, bylos įrodymus iÅ¡tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir P. D. paskirtÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Be to, P. D. kaltės prisipažinimas kartu su nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi buvo pripažintas jo atsakomybę Å¡velninančia aplinkybe. Taigi, P. D. sutiko su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad dėl jo neteisėtų veiksmų valstybė patyrė didelę neturtinę žalÄ . Tačiau P. D. pateiktame apeliaciniame skunde jau teigiama, kad didelės neturtinės žalos atsiradimas yra klaidingas ir nepatvirtintais jokiais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia P. D. pozicija yra nenuosekli ir ja siekiama nepagrįstai suÅ¡velninti apelianto teisinę padėtį.

Akivaizdu, kad jeigu P. D. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ bÅ«tų pateikęs bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tai eliminuotų galimybę atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Dėl to jam galėjo bÅ«ti paskirta ir griežtesnė bausmė. P. D. apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kodėl jis, visiÅ¡kai pripažinęs savo kaltę padaręs BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , priėmus skundžiamÄ nuosprendį, Å¡iÄ savo pozicijÄ pakeitė. Dėl bausmių BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai.

Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos Å¡ios bausmių rÅ«Å¡ys: vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas ir laisvės atėmimas (nuo trijų mėnesių iki dvejų metų). BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad P. D. neteistas, buvo baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos. P. D. apeliaciniame skunde pažymi, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikaltimÄ .

Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ aplinkybę jau pripažino kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dar labiau atsižvelgti į jÄ ir Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę nėra pagrindo. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad P. D. atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino padarytÄ Å¾alÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, P. D. buvo paskirta 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda, kuri buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas parinko antrÄ pagal griežtumÄ bausmės rūšį – baudÄ , nustatydamas jos dydį artimÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies minimumui.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu. Taip pat P. D. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Šios teisės normos sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra bauda, areštas ir laisvės atėmimas (nuo trijų mėnesių iki penkerių metų). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytas aplinkybes, tarp jų ir į nustatytÄ P. D. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (nuteistasis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į P. D. asmenybę (dirbantis, baustas administracine tvarka, turi mažametį vaikÄ ) bei tai, kad nusikaltimas truko beveik 6 mėnesius, parinko pirmÄ pagal griežtumÄ bausmės rūšį – baudÄ .

Teismas paskyrė tokios bausmės minimumui artimÄ dydį (120 MGL), vadovaudamasis BK 641 straipsnio nuostatomis, jos dydį sumažino vienu trečdaliu. Pripažintina, kad P. D. paskirtos bausmės, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, iÅ¡ tiesų yra Å¡velnios, todėl nėra pagrindo jų dar labiau mažinti. Å iame kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

P. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad niekada neturėjo nuobaudų, susijusių su netarnybiniais ryÅ¡iais. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai nelaikytina teigiamai P. D. charakterizuojančia aplinkybe, nes jis buvo valstybės tarnautoju, kuriam savaime taikomi griežti nepriekaiÅ¡tingo pareigų atlikimo standartai. Be to, iÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nuteistasis ne kartÄ baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (4 t., b. l. 43–52). Apeliantas teigia, kad jis neveikė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad P. D. veiksmai nebuvo vertinami BK 228 straipsnio 2 dalies kontekste, todėl aplinkybė, jog nuteistasis nesiekė turtinės ar kitokios asmeninės naudos, Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės skiriant jam bausmę. P. D. kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie mažamečio vaiko iÅ¡laikymÄ (200 Eur) (6 t., b. l. 47), taip pat duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad už buto nuomÄ jis kiekvienÄ mėnesį moka 200 Eur (6 t., b. l. 34, 43-45). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo keisti paskirtų bausmių rÅ«Å¡ies ar mažinti jų dydį.

Nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus. Nors skundžiamu nuosprendžiu P. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti darbÄ valstybės tarnyboje atėmimas, nuteistasis gali susirasti darbÄ privačiame sektoriuje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas baudai sumokėti nustatė ilgesnį terminÄ (per 18 (aÅ¡tuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos), nei įtvirtintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje. Skiriama bausmė visuomet sukelia tam tikras pasekmes, tačiau jų atsiradimas pats savaime negali bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ netaikyti bausmės ar jÄ ypatingai Å¡velninti, nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus baudžiamojo įstatymo pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Taikant prevencines priemones ir nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimÄ , įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , siekdamas užtikrinti teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas P. D. bausmes paskyrė tiek įvertinęs jo padarytų veikų pavojingumÄ , tiek ir pačio nuteistojo asmenybę ir pagrįstai paskyrė bausmes, kurios nėra per griežtos.

Nėra pagrindo manyti, kad sumažinus paskirtų baudos bausmių dydį bus įgyvendinti bausmių tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje. Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nuteistojo P. D. apeliacinis skundas yra atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo P. D. apeliacinį skundÄ . Å i nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ugnė Gailiūnienė Valerij Lauš Darius Pranka