Legislator Case Law & Legislation
b0b8d8df-ea48-4afb-b1b6-4c9ec1ddae1c AI generated

b0b8d8df-ea48-4afb-b1b6-4c9ec1ddae1c · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b0b8d8df-ea48-4afb-b1b6-4c9ec1ddae1c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Byla Nr. 1S-25-307/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50575-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.2.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, gynėjui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui, neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A.

Legislator headnote

AI generated

b0b8d8df-ea48-4afb-b1b6-4c9ec1ddae1c · Lietuvos apeliacinis teismas: Be to, teismų praktikoje, nepaisant įtarimų (kaltinimų) labai sunkių nusikaltimų padarymu, ne visada taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Byla Nr. 1S-25-307/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50575-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.2.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, gynėjui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui, neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A.

K. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 28 d. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. K. kaltinamas: 1.1. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2019 m. vasarÄ , nenustatytÄ dienÄ , vakare, tiksliau nenustatytu laiku, palapinėje prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ N. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu – suduoti smÅ«gius Å¡iam į galvÄ , ir pasinaudodamas N. K. bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, veikdamas prieÅ¡ N. K. valiÄ , įvedė savo varpÄ Å¡iam į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ ir burnÄ , tuo bÅ«du tenkino savo lytinę aistrÄ analiniu ir oraliniu bÅ«dais, tuo pačiu tokia tyčine veika sukėlė mažamečiui N. K., gim. (duomenys neskelbtini), psichikos sutrikimÄ â€“ kitas reakcijas į stiprų stresÄ (F43.8), kuris yra vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo bÅ«du seksualiai prievartavo mažametį asmenį ir tyčia nežymiai sutrikdė mažamečio asmens sveikatÄ . 1.2. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį tuo, kad tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankomis per drabužius lietė ir glamonėjo mažametės F.

A., gim. (duomenys neskelbtini), krÅ«tinę ir kojas, bučiavo jÄ Ä¯ lÅ«pas, nurodė jai nusimauti kelnes, vulgariu iÅ¡sireiÅ¡kimu pasiÅ«lė jai su juo lytiÅ¡kai santykiauti, po ko, tęsdamas veikÄ , F. A. akivaizdoje analiniu ir oraliniu bÅ«dais tenkino savo lytinę aistrÄ su N. K., gim. (duomenys neskelbtini), tuo bÅ«du atliko veiksmus, galinčius sukelti F. A. per ankstyvÄ susidomėjimÄ lytinėmis funkcijomis, nesveikÄ , iÅ¡kreiptÄ santykių tarp lyčių įsivaizdavimÄ ir sutrikdyti fizinį bei psichologinį jos vystymÄ si, taip tvirkino jaunesnį negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmenį.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Trečiojo skyriaus vyriausios tyrėjos 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimais A. K. buvo paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas (t. 3, b. l. 123-124, 125-126). Ikiteisminio tyrimo metu gavus duomenų, kad A. K. nesilaiko nustatytų kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti sÄ lygų, nebegyvena paties nurodytu adresu, jo buvimo vieta nežinoma, jam neatvykus pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus dėl paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ ir supažindinimo su baudžiamosios bylos medžiaga, Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 28 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, konstatavus, kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus nusikaltimus, bei padarius iÅ¡vadÄ , jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai 4. Kaltinamojo A. K. gynėjas advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį. 4.1. Skunde nurodoma, kad apygardos teismo nutartis yra formali, priimta remiantis selektyviai atrinktais, tik neigiamai kaltinamÄ jį apibÅ«dinančiais duomenimis. Skundžiamos nutarties motyvai yra deklaratyvÅ«s, nepagrindžiantys Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytų suėmimo taikymo pagrindų.

Gynėjo teigimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. K. galėtų bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui ar daryti naujus nusikaltimus. Vien spėlionėmis ir prielaidomis negalima grįsti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, kartu paskiriant kaltinamajam A. K. Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. 4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į kaltinamÄ jį charakterizuojančias aplinkybes.

A. K. yra jauno amžiaus, vos sulaukęs pilnametystės, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ gyvena su mama ir patėviu, bet nepažeisdamas raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti sÄ lygų bendraudavo ir lankydavosi pas netoliese gyvenusiÄ draugę, su kuria keliolika mėnesių veda bendrÄ Å«kį, padeda auginti du jos mažamečius vaikus, be to, artimiausiu metu jiems gims bendras vaikas, todėl be A. K. pagalbos bus ypač sudėtinga auginti tris vaikus. A. K., nors ir nepasirašęs darbo sutarties, bet dirbo miÅ¡ko darbuose, turėjo legalių pajamų, taip pat pagal iÅ¡gales derindamas su darbu mokėsi. 4.3.

Taip pat nurodoma, kad A. K. anksčiau neteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Kaltinamasis anksčiau buvo du kartus teistas dėl vagysčių, bet ne dėl smurtinių nusikaltimų, jam paskirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, kas tik patvirtina, jog jis nekėlė grėsmės aplinkiniams ir visuomenei. 4.4. Be to, ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės. A. K. nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo, netrukdė ikiteisminiam tyrimui, visada atvykdavo į apklausas, būtinus procesinius veiksmus.

Tik baigiant ikiteisminį tyrimÄ A. K. buvo perÅ¡alęs, kreipėsi į gydymo įstaigÄ pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , telefonu jam buvo patvirtinta liga, nurodyta gydytis namuose, todėl A. K. negalėjo atvykti atlikti ikiteisminio tyrimo užbaigimo procesinių veiksmų. Kadangi A. K. oficialiai nedirbantis, todėl galimai dėl nesusikalbėjimo jam nebuvo iÅ¡duota atitinkama pažyma dėl negalėjimo dalyvauti procese. Kaltinamasis A. K. paaiÅ¡kino, jog nedarė jokio poveikio kitiems asmenims. Kita vertus, dėl objektyviai nepatvirtintų aplinkybių apie galimÄ neteisėtÄ poveikį, A.

K. jau buvo sugriežtintos kardomųjų priemonių sÄ lygos. Å iuo metu A. K. yra susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kaltinamuoju aktu bei teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kins visas veikos aplinkybes. 4.5. Pažymima, kad suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė ir, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu (BPK 122 straipsnio 7 dalis), proporcingumo principu (BPK 11 straipsnis), suėmimas turėtų bÅ«ti skiriamas iÅ¡imtiniais atvejais, kai Å¡velnesnės kardomosios priemonės yra netinkamos baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, todėl prioritetas teiktinas ne suėmimui, o kitoms kardomosioms priemonėms.

Tačiau apygardos teismas iÅ¡ esmės nevertino, ar baudžiamojo proceso tikslai nagrinėjamoje byloje gali bÅ«ti pasiekti paskyrus kaltinamajam A. K. Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones (namų areÅ¡to, intensyvios priežiÅ«ros). Anot gynėjo, suėmimo taikymas itin neigiamai veikia jauno amžiaus kaltinamÄ jį, taip pat ir jo Å¡eimos pragyvenimo galimybes. A. K. anksčiau niekada nebuvo tardymo izoliatoriuose, neatlikinėjo laisvės atėmimo bausmės, todėl buvimas suėmime griežtomis sÄ lygomis jau padarė pakankamÄ poveikį kaltinamojo elgesiui ir nuostatoms.

Be to, teismų praktikoje, nepaisant įtarimų (kaltinimų) labai sunkių nusikaltimų padarymu, ne visada taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo A. K. gynėjas advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius prašė skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ teismo nutartį. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmetamas.

6. IÅ¡nagrinėjus kaltinamojo A. K. gynėjo skundÄ bei įvertinus pateiktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, kad, vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Å ie klausimai sprendžiami bylÄ nagrinėjant teisme iÅ¡ esmės, kur byloje surinkti įrodymai iÅ¡tiriami, įvertinami bei iÅ¡sprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai.

Skiriant kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsiant jos terminÄ , taip pat ir nagrinėjant skundus dėl Å¡ių klausimų, surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Baudžiamosios bylos medžiagoje – nukentėjusiųjų, liudytojų apklausos protokoluose, ekspertizių aktuose, kitoje raÅ¡ytinėje bylos medžiagoje – yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A.

K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

8. A. K. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių, apysunkių ir nesunkų nusikaltimų kategorijoms. Už kaltinamajam A. K. inkriminuojamus nusikaltimus baudžiamajame įstatyme numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Todėl esant įstatyme nustatytoms sÄ lygoms, Kauno apygardos teismas galėjo paskirti kaltinamajam kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , kartu nustatęs ir bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

9. Kauno apygardos teismo skundžiama nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai konstatavo, jog suėmimo taikymo pagrindai ir sÄ lygos Å¡iuo metu nėra iÅ¡nykę.

10. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). A. K. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių (BK 150 straipsnio 4 dalis), apysunkių (BK 153 straipsnio 1 dalis) ir nesunkių (BK 140 straipsnio 3 dalis) kategorijoms.

Už A. K. inkriminuojamÄ labai sunkų nusikaltimÄ baudžiamajame įstatyme numatyta iÅ¡imtinai tik griežta laisvės atėmimo bausmė. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nors ir priskiriamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai, bet nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Tačiau nagrinėjamu atveju apygardos teismas, vertindamas galimÄ kaltinamojo slapstymosi nuo teismo rizikÄ , atsižvelgė ne tik į inkriminuojamų nusikaltimų sunkumÄ ir gresiančios bausmės griežtumÄ , bet ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ .

Negalima sutikti su skundo argumentais apie tvirtus kaltinamojo A. K. socialinius ryÅ¡ius. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių galima spręsti, jog A. K. socialiniai ryÅ¡iai nėra pakankami užtikrinti, jog kaltinamasis nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Atkreiptinas dėmesys į prieÅ¡taringus kaltinamojo gynėjo skundo argumentus, jog A. K. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nes gyvena su tėvais, bet tuo pačiu veda bendrÄ Å«kį su kitur gyvenančia dabartine gyvenimo drauge. Pagal bylos duomenis, ikiteisminio tyrimo pabaigoje A.

K. nebegyveno su tėvais, jo buvimo vieta buvo nežinoma, todėl ir buvo svarstytas kardomosios priemonės pakeitimo klausimas. Nors, kaip teigiama skunde, kaltinamasis A. K. su dabartine gyvenimo drauge veda bendrÄ Å«kį, rÅ«pinasi jos vaikais, be to, kaip patvirtina gauta vaiko gimimo pažymėjimo kopija, jiems gimė bendras vaikas, bet Å¡ioms aplinkybėms kitų aplinkybių kontekste negali bÅ«ti suteikta iÅ¡skirtinė reikÅ¡mė. Sprendžiant dėl suėmimo taikymo kaltinamojo teiginiai apie pavienį uždarbiavimÄ nėra pakankami prieÅ¡ingai nei apygardos teismo iÅ¡vadai dėl kaltinamojo socialinių ryÅ¡ių padaryti.

Bylos medžiaga nepatvirtina, kad A. K. bÅ«tų turėjęs legalų darbÄ . Mokymosi įstaigoje kaltinamasis A. K. charakterizuojamas iÅ¡ esmės neigiamai, nesistemingai lankė pamokas, ugdymo rezultatai prasti (t. 3, b. l. 141). Taip pat A. K. anksčiau buvo teistas. Taigi, įvertinus BPK 122 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintų ir baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad bÅ«damas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobÅ«dį ir siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, A.

K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

11. Kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas ar pratęstas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, liudytoja A. A. parodė, jog iÅ¡ karto po nusikalstamos veikos padarymo A. K. galimai grasino mažametei nukentėjusiajai F. A., o pastaroji parodė, kad dienÄ iki jos apklausos A. K. buvo atvykęs į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . IÅ¡dėstytos aplinkybės, kartu įvertinus tai, kad kaltinamÄ jį A. K. su dauguma byloje apklaustinų asmenų sieja giminystės ryÅ¡iai, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog kaltinamasis gali trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar Å¡ioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. PagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika, kuriÄ kaltinamas padaręs A. K., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä . Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, A. K. yra teistas du kartus už nusikaltimus nuosavybei, be to, Å¡iuo metu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl galimai A. K. padarytos nusikalstamos veikos 2020 metais, kai kaltinamojo atžvilgiu jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje. Taip pat A. K. iki ikiteisminio tyrimo nagrinėjamoje byloje pradėjimo du kartus buvo baustas administracine tvarka, o iÅ¡ teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad 2020 metais A.

K. administracine tvarka buvo baustas tris kartus. Nurodytos aplinkybės, nepaisant A. K. jauno amžiaus, neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį, apibÅ«dina jį kaip linkusį nesilaikyti visuotinai pripažintų elgesio normų, pažeisti įstatymus. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma, prieÅ¡ingai nei teigiama kaltinamojo gynėjo skunde, pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog, bÅ«damas nesuimtas, A. K. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

13. Pažymėtina, kad suėmimo taikymo pagrindams konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, t. y. bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui ar daryti naujus nusikaltimus. Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nereikalauja nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi ar ėmėsi konkrečių priemonių pasislėpti nuo proceso ar jam trukdyti bei daryti naujus konkrečius nusikaltimus.

14. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose. Tačiau įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad A. K. taikoma kardomoji priemonė ir jos taikymo trukmė yra adekvati kaltinamojo asmenybės ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumui, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų. Kaltinamajam A. K. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų.

15. Teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje nėra pagrindo A. K. skirti vienÄ ar kelias kitas Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, kadangi jos nebÅ«tų pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimÄ . Kaip jau buvo minėta, A. K. nesilaikė raÅ¡ytinio pasižadėjimo sÄ lygų, ikiteisminio tyrimo pabaigoje ne tik nebuvo žinoma A. K. buvimo vieta, bet jis sutartu laiku net kelis kartus neatvyko pas tyrėjÄ baigiamiesiems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti (t. 4, b. l. 21, 26).

Nors skunde teigiama, kad A. K. dėl ligos negalėjo dalyvauti atliekant procesinius veiksmus, bet Å¡iuos skundo argumentus paneigia iÅ¡ sveikatos priežiÅ«ros įstaigos gauta informacija (t. 4 b. l. 32). Nepaisant taikytų kardomųjų priemonių A. K. tris kartus buvo nubaustas už padarytus administracinius nusižengimus, jo atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Be to, kiekvienu atveju teismas, skirdamas konkrečiam asmeniui kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsdamas jos terminÄ , vertina bÅ«tent su tuo asmeniu susijusias aplinkybes ir remiantis jomis nustato kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sÄ lygas bei kiekvieno asmens atžvilgiu priima individualų sprendimÄ , todėl skunde deklaratyviai iÅ¡dėstytos aplinkybės dėl Å¡velnesnių kardomųjų priemonių taikymo kitų asmenų atžvilgiu, savaime nepaneigia suėmimo A.

K. taikymo teisėtumo ir pagrįstumo bei nesudaro pagrindo kaltinamajam pakeisti suėmimÄ Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

16. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamos nutarties kaltinamojo A. K. gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstÄ kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 28 d. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Å iukÅ¡ta