2017-01-04 Nr. AB-321-3-61-3-04148-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-42-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04148-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 45.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) pareigūnų neveikimą ir pareiškėjo teisių pažeidimą; 2) priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui; 3) įpareigoti Vilniaus PN nepažeidinėti nuteistųjų teisių ir įvesti internetinę telefoniją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi priėmė pareiškėjo D. B. skundą dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui; kitoje dalyje pareiškėjo skundą atsisakė priimti (b. l. 9–10).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas pirmuoju skundo reikalavimu prašė pripažinti, kad Vilniaus PN pažeidė jo teises. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių sąrašą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo teisėjas atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių apgynimo, o tam tikrų faktų konstatavimo. Taigi, pareiškėjo reikalavimas dėl pažeidimo pripažinimo negali būti nagrinėjamas teisme kaip savarankiškas reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, skundą dėl šio reikalavimo atsisakyta priimti.

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo skundo priėmimo stadijoje neturėtų būti laikomas išvestiniu iš kitų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo priimtas nagrinėti.

Trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė teismo skubiai įpareigoti Vilniaus PN įvesti internetinę telefoniją. Pareiškėjas pateikė teismui Vilniaus PN atsakymą į pareiškėjo prašymą. Šiame atsakyme Vilniaus PN nurodė, kad šiuo metu negali patenkinti pareiškėjo prašymo dėl vaizdo skambučių suteikimo. Atsisakymas atlikti veiksmus nėra vilkinimas atlikti veiksmus, todėl pareiškėjas šiuo atveju turėtų ne reikšti savarankišką reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, bet ginčyti Vilniaus PN atsisakymą tuos veiksmus atlikti. Būtent šio atsisakymo teisėtumas ir pagrįstumas sudarytų bylos nagrinėjimo dalyką, tačiau tokių ginčų nagrinėjimui Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta privaloma ikiteisminė tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundą dėl šio reikalavimo atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas D. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties (b. l. 19).

Nurodo, kad kreipdamasis į teismą, jis taip pat parašė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Pareiškėjas pridėjo prie bylos Kalėjimų departamento atsakymą. Pareiškėjas nesutinka su teismo motyvais atsisakyti priimti trečiąjį skundo reikalavimą.

Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį.

Pabrėžia, kad Vilniaus PN pareiškėjui raštu išsamiai paaiškino, kad šiuo metu dėl objektyvių priežasčių nėra galimybių patenkinti jo prašymo. Teismas konstatavo, kad Vilniaus PN atsakymas nėra vilkinimas atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo D. B. skundo dalį dėl reikalavimo skubiai įpareigoti Vilniaus PN įvesti internetinę telefoniją, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas trečiuoju skundo reikalavimu prašė įpareigoti Vilniaus PN pareigūnus nepažeidinėti nuteistųjų teisių bei įvesti internetinę telefoniją. Pareiškėjas pateikė Vilniaus PN 2016 m. spalio 17 d. raštą Nr. 42-1575(1) „Atsakymas į 2016-09-22 prašymą Nr. 29(3)-857“. Šiame atsakyme Vilniaus PN nurodė, kad šiuo metu negali patenkinti pareiškėjo prašymo dėl vaizdo skambučių suteikimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsisakymas atlikti veiksmus nėra vilkinimas atlikti veiksmus, todėl pareiškėjas šiuo atveju turėtų ne reikšti savarankišką reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, bet ginčyti Vilniaus PN atsisakymą tuos veiksmus atlikti, pasinaudojus nustatyta privaloma ikiteismine tvarka.

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui (183 str. 2 d.). Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (183 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismui su skundu pateikė tik Vilniaus PN 2016 m. spalio 17 d. atsakymą Nr. 42-1575(1) į pareiškėjo prašymą, tačiau nenurodė ir nepateikė duomenų, kad yra pasinaudojęs ikiteismine tvarka ir šį atsakymą apskundęs Kalėjimų departamento direktoriui. Nors su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė Kalėjimų departamento 2016 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 2S-5670, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2016 m. spalio 18 d. skundą dėl internetinės telefonijos (b. l. 15), pats pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, skundą teismui ir skundą Kalėjimų departamentui pateikė tuo pačiu metu.

Kadangi Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN veiksmų, t. y. 2016 m. spalio 17 d. atsakyme Nr. 42-1575(1) nurodyto atsisakymo įvesti internetinę telefoniją, išnagrinėjo ir sprendimą priėmė 2016 m. spalio 21 d., 2016 m. spalio 18 d. pareiškėjas dar nebuvo įgijęs teisės teisme ginčyti Vilniaus PN 2016 m. spalio 17 d. atsakyme Nr. 42-1575(1) nurodytą atsisakymą įvesti internetinę telefoniją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl trečiojo reikalavimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė