b0b62a7f-c56b-48fb-9bfa-bf2c4c702f5e · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-644-493/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18319-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.4.6.5.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Tomui Žukauskui, Ievai Juzvikienei, dalyvaujant prokurorui J.

B., nuteistojo E. A. gynėjui advokatui G. D., nukentėjusiajam Å . A. ir jo atstovei advokatei S. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. A. ir jo gynėjo advokato G. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visÄ bausmės atlikimo laikÄ tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, E. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. E. A. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta nepakeista, o, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo Š. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. A. nukentėjusiajam Š. A. priteista 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. A. (toliau – ir E. A.) nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: 2021 m. balandžio 14 d., apie 16.50 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto su artimuoju giminaičiu – broliu Å . A. (toliau – ir Å . A.), metu, rankoje turėdamas automobilių spyruoklių suspaudėjus, tyčia sudavė Å . A. smÅ«gius į krÅ«tinės sritį, smakrÄ , tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , stÅ«mė Å . A. nuo laiptų, taip padarydamas jam kraujosruvÄ apatinės lÅ«pos gleivinėje, kraujosruvÄ kairiame žaste, nubrozdinimÄ kairės alkÅ«nės duobėje, kraujosruvÄ , nubrozdinimÄ kairiame dilbyje, nubrozdinimÄ kairėje plaÅ¡takoje, kraujosruvÄ krÅ«tinės kairėje, nubrozdinimÄ deÅ¡inės alkÅ«nės srityje, kraujosruvÄ kairėje Å¡launyje, nubrozdinimÄ deÅ¡inėje čiurnoje.

2. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje esantys ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad E. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė savo Å¡eimos nario – brolio sveikatÄ . Teismas pažymėjo, jog kaltinamojo pozicija, kad jis tyčia broliui sužalojimų konflikto metu nesukėlė, yra nepagrįsta ir vertinama kaip jo siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo labiau, kad, apklausiamas teisme, kaltinamasis iÅ¡ esmės neneigė, kad tarp jo ir brolio kilo susistumdymas, kurio metu jis galėjo nukentėjusįjį pastumti.

Teismas pažymėjo, kad tiek nukentėjusiajam, tiek ir kaltinamajam konstatuoti iÅ¡ esmės panaÅ¡aus pobÅ«džio sveikatos sutrikdymai ir Å¡ios aplinkybės akivaizdžiai rodo gana intensyvius abiejų Å¡ių asmenų veiksmus vienas kito atžvilgiu, kurie sÄ lygoja vertinimÄ , kad tarp jų įvyko susistumdymas, grumtynės, o ne vieno asmens puolimas, kitam besiginant.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. A. ir jo gynėjas advokatas G. D. skundžia Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti E. A. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį; civilinį ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti kaltinamajam iÅ¡laidas dėl gynėjo dalyvavimo. Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡klausyti nukentėjusiojo Å . A. parodymus, duotus 2022 m. balandžio 4 d. teisiamajame posėdyje nuo 1 val. 35 min. 20 sek. iki 1 val. 37 min. 00 sek. 3.1.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad konflikto priežastimi buvo kaltinamojo paimti automobilių spyruoklių suspaudėjai. Pasak skundo autorių, konfliktas ir susistumdymas kilo dėl to, kad nukentėjusysis staiga griebė kaltinamojo laikomus suspaudėjus, jais suspaudė ir užsuko kaltinamojo deÅ¡inės rankos vidurinį pirÅ¡tÄ ir sudavė smÅ«gius kaltinamajam į veidÄ bei sužalojo nukentėjusįjį. Apeliaciniame skunde cituojami liudytojo K. A., nukentėjusiojo ir kaltinamojo teisme duoti parodymai, nurodant, kad jokio konflikto paimdamas suspaudėjus kaltinamasis neinicijavo, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo K.

A. parodymų niekaip nevertina, ir, nors juos cituoja nuosprendyje, tačiau neteisėtai konflikto pradžiÄ laiko suspaudėjų paėmimÄ iÅ¡ garažo. Be to, nors teismas konstatuoja nukentėjusiojo kaltę iniciavus fizinį kontaktÄ , tačiau menkina Å¡ių veiksmų pasekmes, t. y. jo padarytÄ nusikaltimÄ neteisėtai laiko tik fizinio kontakto inicijavimu, o tokio nukentėjusiojo inicijuotų ir atliktų veikų nevertina kaip pavojingo kaltinamajam, nors jos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nukentėjusiojo veiksmai įvertinti kaip nusikalstami. 3.2.

Skunde taip pat teigiama, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas ignoruoja faktÄ , kad nukentėjusysis ne tik griebė už įrankių ir kaltinamojo striukės, tačiau kaltinamÄ jį ir sužalojo tiek tarp įrankių suspausdamas bei užsukdamas kaltinamojo rankÄ , tiek kumščiu smÅ«giuodamas kaltinamajam į veidÄ , dėl ko nukentėjusysis buvo pripažintas kaltu. Be to, nukentėjusiojo nusikalstamas veikas, kurių pasekmėje yra sužalojamas kaltinamasis, vertina kaip nepavojingas, o kaltinamojo veikas, kuriomis siekiama apsiginti nuo nusikaltėlio, vertina kaip pavojingas. 3.3.

Apeliantų teigimu, skundžiamame nuosprendyje taip pat nenustatytas nusikaltimo mechanizmas – lieka neaiÅ¡ku, kÄ teismas laiko didele kaltinamojo judesių amplitude; nenurodoma, kuo kaltinamasis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam. Tokiu bÅ«du, vengdamas analizuoti sužalojimų padarymo mechanizmÄ , pirmosios instancijos teismas padarė neteisėtas iÅ¡vadas, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti įvykio metu. Nors nukentėjusysis nurodė, kad sužalojimai krÅ«tinėje jam buvo padaryti kaltinamajam jį stumiant prie sienos, tačiau kaltinime nurodoma, kad krÅ«tinė nukentėjusiajam sužalota smÅ«giuojant, kadangi bÅ«tent tokias aplinkybes Å .

A. nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Skunde teigiama, kad nukentėjusiajam iškėlus dvi skirtingas versijas dėl krūtinės sužalojimo, teismas nesugebėjo nustatyti, kuri iš jų teisinga, ir padarė dvi viena kitai prieštaraujančias išvadas, taip pat, dvi viena kitai prieštaraujančias nukentėjusiojo parodymų versijas neteisėtai laiko nuosekliomis. Teismas taip pat nevertino baudžiamojoje byloje Nr. 1-2171-667/2021 nurodytų Š. A. parodymų, kad įvykis truko apie 30 sek. ir muštynių nebuvo.

Atitinkamai teismas nevertino ir specialisto iÅ¡vados Nr. G 654/2021(02), kurioje Å . A. specialistui nurodė, kad jį sužalojo E. A. besigrumiant. 3.4. Skunde akcentuojama ir tai, kad Å . A. tiek teisme, tiek iÅ¡ karto po įvykio atvykusiems pareigÅ«nams nurodė, kad jam į smakrÄ smÅ«gis buvo suduotas lauke. Tuo tarpu nukentėjusiojo sutuoktinė S. A. paaiÅ¡kino, kad pamatė, jog broliai kokiÄ sekundę tÄ sėsi koridoriuje, susiėmę už kažkokių įrankių. Nematė, kad broliai bÅ«tų sudavę smÅ«gius.

Teismo posėdžio metu minėta liudyta taip pat paaiÅ¡kino, jog matė tik dryžį ant kaklo, daugiau jokių sužalojimų nematė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių parodymų taip pat nevertino, nors juos į nuosprendį perkėlė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tokiu bÅ«du lieka neaiÅ¡ku, kaip, stumdamas į krÅ«tinę, kaltinamasis galėjo padaryti kitus nurodytus sužalojimus Å¡launyje ar alkÅ«nės duobėje. 3.5. Be to, nagrinėjant bylÄ kilo ginčas ir dėl nukentėjusiojo sužalojimo laiko.

ApraÅ¡ant nukentėjusiojo bÅ«klę 2021 m. balandžio 14 d. sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje nurodyta, kad jis visiÅ¡kai sÄ moningas, nekraujuoja, jam neskauda. IÅ¡leidžiant iÅ¡ gydymo įstaigos, medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nenurodomos jokios žaizdos. SuraÅ¡ytame į areÅ¡tinę uždaromo asmens apžiÅ«ros ir kratos protokole apraÅ¡omi Å . A. sužalojimai – kraujosruva kairio dilbio priekinėje dalyje. Skunde pažymima, kad kaire ranka įvykio metu nukentėjusysis laikė kaltinamojo deÅ¡inėje rankoje turimus suspaudėjus ir jais užsuko nukentėjusiojo deÅ¡inės rankos vidurinį pirÅ¡tÄ .

IÅ¡ faktinių aplinkybių protokolo taip pat matyti, kad Å . A. įvykio metu buvo apsirengęs palaidinę ilgomis rankovėmis. Tai reiÅ¡kia, kad apžiÅ«ros metu areÅ¡tinėje jis buvo nusirengęs ir apžiÅ«rėtas. 2022 m. balandžio 15 d. Å . A. buvo dar kartÄ apžiÅ«rėtas, jam nustatomas vienintelis sužalojimas – kraujosruva kairės rankos dilbyje. Atitinkamai tÄ pačiÄ dienÄ apklaustas Å . A. nurodė tik vienÄ susistumdymo metu patirtÄ smÅ«gį į veidÄ , kurio metu jam buvo prakirsta lÅ«pa, tačiau ekspertas nenustatė, kad Å .

A. yra prakirsta lÅ«pa. Minėtos aplinkybės, pasak skundo autorių, patvirtina, kad nukentėjęs buvo sužalotas jau po paleidimo iÅ¡ areÅ¡tinės ir ne tokiomis aplinkybėmis, kurias jis nurodė teismui. Nors teismas tokių nukentėjusiojo parodymų nevertino kaip nenuoseklių, teigdamas, kad jis neturi specialių medicinos žinių, tačiau neaiÅ¡ku, kokių žinių reikia turėti, norint atskirti smakrÄ nuo apatinės lÅ«pos. Be to, teismas, spėdamas, kad visgi smÅ«gis buvo suduotas ne į smakrÄ , o į apatinę lÅ«pÄ , galiausiai neteisėtai nuteisė kaltinamÄ jį už smÅ«gį į smakrÄ .

Nors teismas įvertino, kad liudytojai S. A. ir Å . J. nurodė, jog iÅ¡oriÅ¡kai ant Å . A. jokių sužalojimų nematė, tačiau sprendė, kad vien tai, jog nukentėjusysis negalėjo tiksliai įvardyti visų sužalojimų, nesudaro pagrindo spręsti apie jo parodymų nenuoseklumÄ , juolab įvertinus įvykio intensyvumÄ ir trumpÄ jo trukmę. Tuo tarpu ir pats teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje daro spėjimÄ , o ne konstatuoja, kad nukentėjusysis galėjo bÅ«ti sužalotas konflikto metu. 3.6.

Skunde akcentuojama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas medicininius dokumentus, kuriuose jokių iÅ¡orinių sužalojimų nukentėjusiajam nefiksuota, sprendė, kad asmens pristatymo į gydymo įstaigÄ tikslas buvo ne iÅ¡orinė jo sužalojimų apžiÅ«ra, bet tikslingos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. Skunde nesutinkama su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, teigiant, kad, jeigu niekas neturėjo tikslo apžiÅ«rėti nukentėjusiojo sužalojimus, tai nebÅ«tų daromi ir įraÅ¡ai medicininiuose dokumentuose apie iÅ¡orinius sužalojimus.

Kartu nurodoma, kad Kauno ligoninės medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o dalyje „Žaizdos“ nenurodomos jokios žaizdos, o areÅ¡tinėje suraÅ¡ytų asmens apžiÅ«ros protokoluose užfiksuota vienintelė kraujosruva, todėl spėjama, kad kraujosruva dilbyje atsirado dėl ligoninėje darytos intervencijos į rankos venÄ . 3.7. Skunde akcentuojama ir tai, kad specialisto paaiÅ¡kinimų protokole užfiksuota, kad sužalojimai Å . A. galėjo bÅ«ti padaryti ir ne jo nurodytu laiku. Nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad pats teismas nustatė, jog byloje yra įrodymai paneigiantys, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti ne kaltinamojo ir nukentėjusiojo konflikto metu.

Teismas nurodo, kad siekia Å¡iuos duomenis įvertinti visumoje su kitais įrodymais, tačiau kompetentingų įstaigų suraÅ¡ytus medicininių dokumentus ir apžiÅ«ros protokolus vertina lygindamas su nukentėjusiojo parodymais, kuriems neteisėtai suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , o ne su vaizdo įraÅ¡ais iÅ¡ policijos pareigÅ«nų kamerų. Skunde nurodoma, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, darė prielaidas ir tarpusavyje prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas bei sprendimÄ priėmė pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. 3.8.

Skunde taip pat teigiama, kad nukentėjusysis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, akivaizdžiai pakeitė savo parodymus dėl to, kurioje rankoje nukentėjusysis laikė suspaudęs spyruoklių suspaudėjus, o tarp jų ir kaltinamojo pirÅ¡tÄ . Skundo autoriaus teigimu, tokius parodymus pasikeitimus paskatino faktas, kad nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus kaire savo ranka nukentėjusysis negalėjo padaryti, nes nukentėjusysis ir kaltinamasis stovėjo vienas prieÅ¡ais kitÄ labai arti. Nors nėra ginčijama, kad kaltinamasis abejose rankose laikė įrankius, tačiau Å .

A. 2022 m. balandžio 6 d. apklausiamas teisme parodė, kad grumtynių metu kaltinamasis jį paėmė už atlapų. Tokiu bÅ«du yra akivaizdu, kad Å . A. parodymai orientuoti į kaltinamojo apkalbėjimÄ ir yra visiÅ¡kai neobjektyvÅ«s. Atitinkamai ir Å . A. specialisto iÅ¡vadoje nurodomi sužalojimai nesutampa su jo paties ir kitų liudytojų parodymais. 3.9. Nukentėjusiojo apžiÅ«ros metu nustatyta apatinės lÅ«pos gleivinės vidurio linijoje- kraujosruva, tačiau Å¡io sužalojimo mechanizmas nenustatytas, kadangi Å .

A. nėra nurodęs, kad kaltinamasis bÅ«tų sudavęs smÅ«gį į apatinę lÅ«pÄ . Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad grumtynių metu jis pajuto smÅ«gį su metalais į smakrÄ , tačiau specialistas jokių sužalojimų smakro srityje nenustatė. Be to, teisme nukentėjusysis teigė, kad jam buvo prakista lÅ«pa, bėgo kraujas, tačiau apžiÅ«ros metu specialistas nenustatė jokių žaizdų smakre ir apatinėje lÅ«poje. ApžiÅ«ros metu nustatyta kairio žando gleivinėje apie 2 cm nuo lÅ«pų kampo- kraujosruva, joje- nubrozdinimas.

Å . A. parodė, kad sužalojimai virÅ¡utinėje lÅ«poje jam galimai padaryti tėvo K. A., tačiau jokie sužalojimai virÅ¡utinėje lÅ«poje nenustatyti. Apie tai, kad sužalojimus kairio žando gleivinėje padarė kaltinamasis, Å . A. nėra nurodęs, o byloje nėra jokių duomenų, kad šį sužalojimÄ galėjo padaryti kaltinamasis. 3.10. Atitinkamai ir kairio žasto virÅ¡utinėje dalyje priekiniuose bei vidiniuose pavirÅ¡iuose nustatyta kraujosruva, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nenurodė, kaip jam buvo padarytas Å¡is sužalojimas.

Nors Å . A. patvirtino, kad buvo tÄ somas, „visos rankos suvarytos“, tačiau tokie paaiÅ¡kinimai niekaip neleidžia daryti iÅ¡vados, kad kraujosruva ant kairio žasto padaryta kaltinamojo. Tuo labiau, kad įvykio metu pats Å . A. kaire ranka suspaudė kaltinamojo deÅ¡inėje rankoje laikomus įrankius ir užsuko kaltinamojo deÅ¡inės rankos vidurinį pirÅ¡tÄ , sužalodamas kaltinamojo plaÅ¡takÄ . Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad dėl tokio Å . A. veiksmo jis negalėjo paleisti ir iÅ¡traukti deÅ¡inės rankos pirÅ¡to ir įrankių, todėl ir negalėjo atlikti jokių smÅ«gių ar suimti nukentėjusiojo už žasto, jį stumti.

Tuo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad susistumdymas vyko ir po to, kai Å . A. iÅ¡plėšė iÅ¡ kaltinamojo rankos suspaudėjus. 3.11. Skunde akcentuojama, kad apžiÅ«ros metu nustatytas ir nubrozdinimas kairės alkÅ«nės duobės iÅ¡orinėje dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu Å . A. nenurodė, kaip jam buvo padarytas Å¡is sužalojimas. Teisme jis nurodė, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas su tais pačiais įrankiais, per plonÄ rÅ«bÄ . Visgi, kairiÄ ja ranka bÅ«tent Å .

A. laikė įrankius ir užsuko kaltinamajam pirÅ¡tÄ , įrankius traukė iÅ¡ kaltinamojo rankos, t. y. bÅ«tent Å . A. kaire ranka atliko aktyvius veiksmus. Å . A. taip pat nenurodė, kaip jam buvo padarytas sužalojimas kairio dilbio priekiniame pavirÅ¡iuje. Tuo tarpu nors apžiÅ«ros metu nustatytas kairės plaÅ¡takos nubrozdinimas užpakaliniame pavirÅ¡iuje, tačiau nukentėjusysis taip pat nenurodė, kaip atsirado Å¡is sužalojimas, teisme paaiÅ¡kino, kad krumplio nesusižalojo. Nors apžiÅ«ros metu ties VI Å¡onkauliu, krÅ«tinės kairėje taip pat nustatyta kraujosruva, tačiau deÅ¡inioji kaltinamojo ranka buvo laikoma Å .

A., todėl kaire ranka ir iÅ¡ tokio mažo atstumo neįmanoma suduoti suspaudėjais smÅ«gio į kairę krÅ«tinės pusę. Net pati nukentėjusiojo sutuoktinė nepatvirtino dėl smÅ«gių sudavimo. Skunde taip pat teigiama, kad, jeigu kaltinamasis smÅ«giavo nukentėjusiojo tėvui priklausančiais įrankiais, tuomet fiziÅ¡kai nebuvo įmanoma palikti 19 cm ilgio nepertraukiamo sužalojimo laikant juos rankoje. Skunde akcentuojama ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu apžiÅ«rėjus automobilinių spyruoklių suspaudėjų komplektÄ nustatyta, kad įrankis yra nevientisas, turi atsikiÅ¡usias detales, todėl stumiant ar suduodant su tokiu rankoje laikomu daiktu, negali atsirasti tik strypo formos kraujosruva.

Kaip atsirado nubrozdinimas ant deÅ¡inės alkÅ«nės nukentėjusysis taip pat nenurodė. Dėl kairės Å¡launies priekiniame pavirÅ¡iuje konstatuotos kraujosruvos nukentėjusysis iÅ¡kėlė versijÄ , kad kelius jis susižalojo nustumtas nuo laiptų, nors apžiÅ«ros metu jokie sužalojimai ant kelių nenustatyti, kad nukentėjusysis buvo parkritęs ant laiptų nenurodė ir nei vienas liudytojas. Dėl nubrozdinimo deÅ¡inės čiurnos užpakalinėje dalyje Å . A. teisme taip pat parodė, kad minėtas sužalojimas atsirado, kai jį stÅ«mė, nes jo kulnas buvo palindęs po durų kantu.

Tačiau teisme apklaustas K. A. parodė, kad ne kaltinamasis stÅ«mė Å . A., o Å . A. į laukÄ iÅ¡stÅ«mė E. A.. 3.12. Specialistas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme taip pat nurodė, kad apžiÅ«ros metu nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir kitu metu. Pasak skundo autorių, teismas, atmesdamas galimybę, kad nukentėjusysis galėjo bÅ«ti sužalotas kitu metu, izoliuotai vertino pavienius įrodymus. Nagrinėjamu atveju specialisto iÅ¡vada neparodo sužalojimo padarymo laiko, pats nukentėjusysis nurodo skirtingas sužalojimų aplinkybes, be to, liudytojai nepatvirtina nei vienos nukentėjusiojo versijos, sužalojimų pagal įvykio aplinkybes negalima paaiÅ¡kinti logiÅ¡kai, taipogi, praėjus kelioms valandoms ir po to beveik parai sužalojimai nebuvo fiksuoti areÅ¡tinės darbuotojų ir medikų, todėl teismo iÅ¡vada dėl to, kad kaltinamasis įvykio metu padarė sužalojimus, yra nepagrįsta.

Tokiu bÅ«du, E. A. veikoje nėra nusikaltimo padarinių, nes jo veikų negalima susieti su Å . A. padarytais sužalojimais. 3.13. Skunde taip pat teigiama, kad kaltinamojo veiksmai įvykio metu buvo savigyna. Nors pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo veikas kaltinamojo atžvilgiu laiko nepavojingomis ir tokiomis, nuo kurių kaltinamasis neturi teisės gintis, tačiau tokia iÅ¡vada yra neteisėta, nes nukentėjusysis sužalojo kaltinamÄ jį ir tai buvo pripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pavojus kaltinamajam buvo realus ir akivaizdus, nes nukentėjusysis atliko kaltinamojo atžvilgiu nusikalstamus veiksmus ir įvyko kėsinimasis į kaltinamojo sveikatÄ . Jeigu kaltinamasis nebÅ«tų bandęs atstumti nukentėjusiojo, jo sužalojimai galėjo bÅ«ti ir sunkesni. Kaltinamasis neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų, pavykus iÅ¡traukti pirÅ¡tÄ , jokio fizinio kontakto nebuvo, o pirmosios instancijos teismo motyvai dėl aplinkybių, kad po susistumdymo kaltinamasis įkiÅ¡o kojÄ tarp durų, filmavo, niekaip nesusiję su sužalojimais.

Net ir laikant, kad sužalojimus padarė kaltinamasis, prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudota jėga nelaikytina neproporcinga. Fizinio smurto iniciatorius yra Å . A., bÅ«tent jo veiksmai buvo pavojingi, realÅ«s, akivaizdÅ«s, nes jis padarė nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai. 3.14. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisingai cituoja Å . A. parodymus, duotus 2022 m. balandžio 4 d. teisiamajame posėdyje – pirmosios instancijos teismas iÅ¡ minėtų parodymų eliminavo nukentėjusiojo nurodytÄ priežastį, dėl kurios kaltinamasis stÅ«mė nukentėjusįjį nuo savęs, t. y. kad iÅ¡ skausmo ir dėl užsukto pirÅ¡to. 3.15.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu, nurodant, kad Š. A. išgyvenimai yra grindžiami ne kaltinime nurodomų kaltinamojo veikų ir pasekmių apimtyje, o bendrų nesutarimų, kurie egzistavo ir egzistuoja. Nors ieškinys grindžiamas pablogėjusia Š. A. sveikata, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad sveikatos sutrikimų jis turėjo jau iki įvykio, o civiliniame ieškinyje nurodomų teiginių dėl pablogėjusios sveikatos nepagrindė jokiais įrodymais.

Skunde teigiama, kad dėl to, jog smurtÄ pradėjo pats Å . A., jis nepateikė jokių sveikatos pablogėjimÄ patvirtinančių įrodymų, nepagrindė žalos dydžio, todėl civilinio ieÅ¡kinio teismas negalėjo tenkinti. Be to, nukentėjusiojo ieÅ¡kinio pagrindas nesusijęs su kaltinimu, todėl teismas neteisėtai ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas neturėjo teisės savarankiÅ¡kai keisti ieÅ¡kinio pagrindo ar peržengti ieÅ¡kinio ribų.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo E. A. gynėjas advokatas G. D. ir prokuroras J. B. pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir E. A. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nukentėjusysis Å . A. ir jo atstovė advokato S. U., nesutikdami su pateikto apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti. Nuteistojo E. A. ir jo gynėjo advokato G. D. apeliacinis skundas tenkinamas 5.

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu E. A. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už tai, kad Å¡io nuosprendžio 1 punkte apraÅ¡ytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, jis sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ artimajam giminaičiui – broliui Å . A.. Ä®vertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus, matyti, kad nustatydamas, jog E. A. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė nukentėjusiojo Å .

A. parodymais, teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklaustų asmenų parodymais bei raÅ¡ytine bylos medžiaga, kurios visumoje konstatavo, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų duomenų pakanka pagrįstai spręsti, kad E. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, įvertinusi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus ir patikrintus įrodymus, sutikti su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija negali.

Akivaizdu, kad priimdamas skundžiamÄ nuosprendį pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, visiÅ¡kai ignoravo E. A., liudytojo K. A. parodymus, iÅ¡ esmės nepateikdamas jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima bÅ«tų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiojo Å . A. parodymų, patikimumo ir objektyvumo, nepaÅ¡alindamas esminių prieÅ¡taravimų tarp nukentėjusiojo, nuteistojo ir kitų asmenų parodymų, kas neabejotinai turėjo esminės įtakos teismo iÅ¡vadoms dėl E. A. kaltės.

7. Å iuo aspektu vis tik pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užkirsti keliÄ neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimų įsiteisėjimui, turi teisę iÅ¡ naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remiantis jų visuma padaryti kitokias iÅ¡vadas. Teismų praktikoje Å¡iuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , aukÅ¡tesnės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumÄ , t. y. ar teismo iÅ¡vadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai, ar jų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-629/2006).

Tokiu bÅ«du, nustačius, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK reikalavimų, sprendžiant, kad apylinkės teismo iÅ¡vados padarytos neatsižvelgus ir tinkamai neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės teisingo sprendimo priėmimui, skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, E. A. atžvilgiu priimant naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nustačius, kad vertinamu atveju nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 3 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

8. Šios išvados kontekste visų pirma aptartini nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirti bei patikrinti įrodymai.

9. Kaltinamasis E. A., apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, nurodė, kad įvykio dienÄ atvažiavo pas tėvus į namus. Pasiėmė spyruoklių suspaudėjus ir nešėsi juos iÅ¡sivežti. Tuo metu Å . A. pradėjo Å¡aukti, kad E. A. neimtų įrankių. E. A. nuėjo pas tėvÄ pasiklausti, kam priklauso įrankiai. Visi susitiko koridoriuje. Kaltinamasis pažymėjo, kad minėti įrankiai – spyruoklių suspaudėjai, yra vienodi, juodi, tik ilgiai skyrėsi.

Tėvas pasakė, kad E. A. paimti įrankiai priklauso Å . A., todėl E. A. norėjo juos padėti. Å . A. jį užsipuolė: čiupo už deÅ¡inės rankos, užsuko pirÅ¡tÄ ir rankÄ , jie susikibo, pradėjo stumdytis, prirėmė prie sienos. E. A. suspaudėjus laikė tarp pirÅ¡tų, todėl Å . A. čiupdamas už jų iÅ¡suko pirÅ¡tÄ . Tuo metu tėvas kiÅ¡o ramentÄ tarp E. A. ir Å . A., bandydamas juos iÅ¡skirti, todėl galėjo užgauti Å . A. lÅ«pÄ . Taip besistumdydami išėjo į sodÄ .

Tuo metu atėjo S. A., liepė Š. A. „baigti“. Grumtynių metu E. A. buvo suplėšyta striukė, smūgiuojant praskelta lūpa. Tuo tarpu pats E. A. gynėsi, bandydamas išsisukti, galimai pastūmė Š. A., tačiau nesudavė jam nei vieno smūgio. Jokių sužalojimų ant Š. A. kūno nematė. Po įvykio dar apsižodžiavo, kieme paskambino policijai. Atbėgusi S. A. įlindo tarp Š. A. ir E. A.. E. A. buvo ant laiptų, tačiau nekrito. Visas susistumdymas truko apie 30 sekundžių.

Kai juos išskyrė, įrankiai buvo pas Š. A., jis juos laikė dešinėje rankoje.

10. Nukentėjusysis Å . A., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad įvykio dienÄ planavo važiuoti pasiimti vaikÄ , ėjo laiptais, kai pamatė, kad E. A. neÅ¡asi į savo automobilį daiktus. Å . A. nurodė E. A. iÅ¡imti jo spaustuvus, kurie buvo ilgesni. E. A. pasakė, kad nueis paklausti tėvo. Visi susitiko koridoriuje. Tėvas pasakė, kad spaustuvai yra Å . A.. E. A. necenzÅ«riniais žodžiais pasakė, kad jam nesvarbu kam priklauso suspaudėjai, nes Å . A. neva nupjovė kitus. Å .

A. prašė gražiai atiduoti, tačiau E. A. jį tÄ sė, visos rankos buvo suvarytos. Jie laikėsi, kai tėvas įkiÅ¡o ramentÄ tarp E. A. ir Å . A. ir norėjo durti su ramentu. E. A. taip pat spjaudė nukentėjusiajam ant veido. Grumtynių metu paėmė Å . A. už atlapų, Å . A. buvo atsisukęs į sienÄ . Atbėgus S. A., E. A. dar kartÄ spjovė, E. A. buvo ant kelio ir nuo laiptukų nuslydo. Å . A. laikėsi už E. A. striukės, dėl to ji ir suplyÅ¡o. Mano, kad virÅ¡utinė lÅ«pa trÅ«ko nuo ramento.

Apatinė lÅ«pa – nuo metalo. Grįžęs namo apsiprausė, žmona sakė, kad reikia skambinti policijai. Bekalbant su policijos pareigÅ«nais, pamatė, kad kažkas atvažiavo. Nukentėjusysis buvo suimtas ir iÅ¡vežtas į areÅ¡tinę. Gydymo įstaigoje jo neapžiÅ«rėjo, nukentėjusiojo sužalojimai buvo apžiÅ«rėti tik pas medicinos ekspertÄ . Darbe susižaloti negalėjo. Ä® policijos įstaigÄ su pareiÅ¡kimu dėl padarytų sužalojimų kreipėsi vėliau, nes negalvojo, kad viskas taip iÅ¡sispręs. Kitoje byloje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Kiek prisimena, E. A. įrankius laikė abiejose rankose. Š. A. su dešine ranka paėmė už kairėje rankoje esančių įrankių, galėjo su jais ir suduoti, nes buvo juodas tepalas ant Š. A. veido. E. A. tampė Š. A., o tada, kai norėjo trenkti prie sienos, E. A. su įrankiais užspaudęs stūmė. Kai nukrito ant kelių, žmona įlindo tarp nukentėjusiojo ir E. A.. Kraujosruva apatinėje lūpoje, vidinėje pusėje galėjo atsirasti nuo suspaudėjo, kraujosruvos ir mėlynės viršutinėje lūpoje galėjo atsirasti nuo ramento, kraujosruva žasto srityje, nubrozdinimas kairės rankos alkūnės duobėje – nuo suspaudėjų, kurių ilgis apie 30-40 cm, nubrozdinimai, kraujosruva kairiame dilbyje – su tais pačiais įrankiais.

Dėl kraujosruvos Å¡launyje neprisiminė kaip ji galėjo atsirasti. Nubrozdinimas deÅ¡inėje čiurnoje atsirado nukentėjusįjį pastÅ«mus, kulnas buvo palindęs po durų kantu. E. A. veiksmai nebuvo gynybiniai, be to, jis yra sportuojantis, aukÅ¡tesnis, lankęs boksÄ . SmÅ«gis į krÅ«tinę buvo suduotas susistumdymo viduryje, E. A. jį stÅ«mė vien dėl to, kad jis paėmė už įrankių, galimai ir dėl skausmo pirÅ¡te, tačiau jo atsakas tikrai ne gynybinis, jis pajautė agresijÄ , kad nukentėjusysis pasuko pirÅ¡tÄ .

11. Specialistas G. A. C. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad specialisto iÅ¡vada buvo suraÅ¡yta asmeninio praÅ¡ymo pagrindu, tokiu atveju viena iÅ¡vados kopija yra paduodama asmeniui, kuris teikė praÅ¡ymÄ atlikti ekspertizę, o kita kopija pasilieka Valstybinės teismo medicinos tarnybos teritorinio skyriaus archyve, tokiu pagrindu viena iÅ¡vados kopija buvo perduota Å . A., tačiau ji buvo perduota be foto nuotraukų, kurios yra nurodytos iÅ¡vados 2 lapo tiriamojoje dalyje. Å . A. buvo paaiÅ¡kinta, kad foto nuotraukos gali bÅ«ti naudojamos tik paties eksperto ir, iÅ¡skyrus atvejį, kai asmuo pateikia praÅ¡ymÄ ir prasidėjus ikiteisminiam tyrimui pagal praÅ¡ymÄ gali bÅ«ti pateiktos tik teisėsaugos institucijai.

Å . A. neprieÅ¡taravo dėl Å¡ios foto nuotraukų pateikimo tvarkos ir tai buvo užfiksuota su asmens paraÅ¡u. IÅ¡vados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad nukentėjusiajam padaryto nubrozdinimo tarp žasto ir dilbio Å¡aÅ¡as ne vientisas, tačiau iÅ¡kilęs dėl bendrų požymių – duobėtumo, sudžiÅ«vusių skysčių, trapumo, plonumo. Å iuo atveju nubrozdinimas buvo plonas – nuo 1 cm pločio, todėl jo Å¡aÅ¡as buvo nevientisas, kai kuriose vietose Å¡aÅ¡o nebuvo, todėl jis buvo iÅ¡kilęs, tai galima nustatyti akimis arba darant nuotraukÄ iÅ¡ Å¡ono.

Kairės ir dešinės rankų srityse padaryti nubrozdinimai galėjo būti padaryti vienu metu. Kūnas įvairiai ir nevienodai reaguoja į sužalojimus, nubrozdinimus dėl sveikatos būklės, jėgos, gylio skirtumo, todėl nubrozdinimai galėjo būti padaryti vienu metu, tačiau negalima nustatyti tikslaus nubrozdinimų skirtumo laiko. Po trauminio poveikio kraujosruva atsirasti gali iš karto, po kelių valandų arba netgi po pusantros paros, tikslaus laiko kada atsiranda kraujosruva nėra. Nubrozdinimas yra matomas iš karto, kraujosruva atsiranda vėliau, nes tai yra gilesnis sužalojimas.

Kraujosruva krÅ«tinės srityje ties 6 Å¡onkauliu, atsižvelgiant į tai, kad ji iÅ¡laikė formÄ , galėjo bÅ«ti padaryta tuo pačiu kaip ir kiti kÅ«no sužalojimai ir visi iÅ¡vadoje iÅ¡vardinti sužalojimai jų neatskiriant galėjo bÅ«ti padaryti tiriamojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Tiriamojo kaklas buvo apžiÅ«rėtas, visada paklausiama kokių nusiskundimų tiriamasis turi, Å¡iuo atveju buvo nurodyta dėl kokių priežasčių galėjo skaudėti kaklÄ . Apatinės lÅ«pos gleivinės vidurio linijoje, kairio žando gleivinėje galėjo bÅ«ti vienas trauminis poveikis, kairiojo žasto tarp peties ir alkÅ«nės galėjo bÅ«ti vienas trauminis poveikis, kraujosruva virÅ¡utinėje dalyje galėjo bÅ«ti padaryta vienu metu su kairės alkÅ«nės sužalojimu, o apatinėje dalyje galėjo bÅ«ti skirtinga, tai yra atskiras trauminis poveikis.

Kairės plaÅ¡takos užpakalinėje dalyje, krÅ«tinės kairėje pusėje, deÅ¡inės alkÅ«nės nubrozdinimai yra vieno trauminio poveikio, kairės Å¡launies, deÅ¡inės čiurnos kraujosruvos galėjo bÅ«ti padaryta vienu trauminiu poveikiu, apibendrinant, iÅ¡ viso gaunasi ne mažiau 9 trauminių poveikių, gali bÅ«ti 15, 30, bet ne mažiau 9. Ekspertas negalėjo nurodyti kiek laiko užtruktų padaryti iÅ¡vadoje nurodytus sužeidimus. Viena užfiksuota kraujosruva atspindėjo daiktÄ , tačiau daikto negalėjo nustatyti.

Sužalojimai, nustatyti balandžio 14 d., galėjo bÅ«ti padaryti ir ne tiriamojo nurodytu laiku. Nubrozdinimo Å¡aÅ¡as gali atsirasti įvairiu metu. 2022 m. birželio 22 d. teisiamojo posėdžio metu ekspertas papildomai nurodė, jog spyruoklių suspaudėjai kairės krÅ«tinės srityje galėjo padaryti sužalojimÄ .

12. Liudytojas K. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskÄ matė nuo pradžios iki galo, tÄ popietę buvo namuose, savo kambaryje, nes prieÅ¡ dienÄ jam buvo sugipsuota koja. 2021 m. balandžio 14 d. E. A. buvo atvažiavęs kažko pasiimti iÅ¡ garažo. Po kiek laiko iÅ¡girdo jį garsiai kalbant kieme, suprato, jog jis kalba su savo broliu Å . A.. Jis pasiėmė savo ramentÄ , kadangi jam reikėjo pereiti per vienÄ kambarį, nuėjo pažiÅ«rėti, kas vyksta, bei iÅ¡girdo E. A. žodžius:

„einu paklausti tėvo“. Tuomet jis atsistojo Å¡alia, kairėje pusėje, o Å . A. kitoje pusėje. Vienas įrankis trumpas, kitas – ilgas, tas ilgas juodas įrankis priklauso Å . A.. Kadangi matė, kad Å . A. piktas, todėl E. A. pasakė, kad imtų jo (K. A.) įrankius, o Å . A. neÅ¡tų į garaÅ¾Ä . Pastarasis sutiko taip padaryti ir pasakė: „gerai, einu padėsiu“. Jam nespėjus žengti žingsnio, Å . A. su viskuo traukdamas E. A. dar pasuko, paskui į save traukė, į sienÄ , paskui vėl traukė atgal, dėl ko E. A. atsirėmė prieÅ¡ingoje pusėje į kampÄ .

Jis pats su ramentais liko stovėti tarpduryje, ramentÄ dar bandė įkiÅ¡ti tarp jų, tačiau nieko neišėjo. Å . A. per sekundę su kaire ranka mažiausiai 3–4 kartus į veidÄ sudavė, E. A. rankose buvo abu suspaudėjai, vienÄ rankÄ tik paleido ir smÅ«giavo, pastarasis stovėjo į lauko duris atsisukęs nugara. Jis nuėjo prie lauko durų, pas Å . A. rankose dar buvo tie juodi įrankiai, tada atbėgo S. A., ji peržengė tÄ ramentÄ , atsistojo tarp jų ir pasakė Å . A. eiti iÅ¡ čia ir neprasidėti su juo.

Viskas tęsėsi apie 30 sekundžių, jis nematė, kad Å . A. bÅ«tų suduota kokių nors smÅ«gių, jie abu nebuvo parkritę. Tuo metu E. A. Å¡aukė, kad Å . A. paleistų jo pirÅ¡tÄ ar rankÄ . Kaip jie abu buvo apsirengę nepamena, tačiau galėjo bÅ«ti, jog E. A. buvo su striuke, o Å . A. su džemperiu ilgomis rankovėmis, ilgomis kelnėmis, avalynės neatsimena. Visko tiksliai neatsimena, nes buvo stresas, jeigu bÅ«tų buvęs be ramentų, tuomet bÅ«tų stojęs į jų vidurį.

Po įvykio ant E. A. matė sužalojimus, kai policija atvažiavo, Å¡is pasakė, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , matėsi jo raudona ausis, prakirsta lÅ«pa, o ant Å . A. nematė jokių sužalojimų. Kai atėjo S. A., jie nuėjo į antrÄ aukÅ¡tÄ . Su E. A. santykiai geri, o su Å . A. – ne, nes jis yra praradęs supratimÄ apie Å¡eimÄ , viskÄ sprendžia iÅ¡ jėgos pusės. Jam įrengė sporto salę, kad galėtų sportuoti, jis daugiau sportavo, po įvykio dėl tų įrankių, dažnai garaže kažkÄ krapÅ¡tosi, stebi, ar niekas neima jo daiktų, kadangi jis ten įrankių nemažai turi.

Su S. A. santykiai anksčiau buvo geri, dabar ji palaiko Å . A., todėl ir jų santykiai Å¡iuo metu nebe tokie geri. Po Å¡io įvykio nebuvo daugiau konfliktų kilę. Ä®vykio dienÄ nematė, jog kažkas iÅ¡ jų bÅ«tų vartojęs alkoholį. Å . A. buvo įsikabinęs į įrankius, jis plėšė juos, E. A. nepaleido tų įrankių, nes Å . A. suspaudęs buvo (tik už rankų buvo susiėmę) ir jis smÅ«giavo E. A. į veidÄ bei stÅ«mė jį į laukÄ . Durys visos buvo atidarytos, nes buvo Å¡ilta.

Po Å¡io įvykio dėl E. A. buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, atsimena, kad policininkai Å . A. klausė, ar jis raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ .

13. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, taip pat buvo pagarsinti liudytojo K. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 28–29, 32). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. A. parodė, kad jis turi du sūnus – E. ir Š. A.. Jis gyvena adresu – (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu jis gyvena pirmame aukšte, o sūnus Š. A. su šeima gyvena antrame aukšte. Sūnus E. A. gyvena kitu adresu. Po jo vaikų motinos mirties tarp jo ir sūnaus Š.

A. prasidėjo konfliktai, kurie šiuo metu sprendžiami teisminiu procesu. 2021 m. balandžio 14 d. sūnus E. A. atvyko pas jį į namus, kad galėtų iš garažo pasiimti automobilio spyruoklių suspaudėjus. Garaže buvo du spyruoklių suspaudėjai, priklausantys jam, ir du, kurie priklausė kitam sūnui – Š. A.. Jam būnant savo kambaryje, apie 17.00 val., tikslaus laiko jau nelabai pamena, būdamas savo kambaryje jis išgirdo, kad tarp sūnų vyko žodinis konfliktas. Tuomet atėjęs į koridorių, netoli lauko durų, pro atidarytas duris girdėjo, kaip sūnus E. A. pasakė:

„einu paklaust pas tėvÄ â€œ ir rankose laikė dvejus spyruoklių suspaudėjų komplektus. Tada abu sÅ«nÅ«s atėjo į koridorių ir jis paaiÅ¡kino, kad vienas komplektas yra jo, o kiti du yra Å . A.. Jis pasakė E. A., kad Å . A. suspaudėjus jis padėtų į vietÄ , bei pasiimtų jo. Tuomet E. A. jau apsisuko eiti link garažo ir pasakė: „neÅ¡u padėti Å . A. spyruoklių suspaudėjus“. Tada Å . A. griebė E. A. už rankų ir įrankių, jie pradėjo stumdytis, tampytis laikydami už tų spyruoklių suspaudėjų.

Kažkuriuo metu, jis turėdamas ramentÄ rankoje, įkiÅ¡o jį tarp abiejų sÅ«nų ir bandė juos iÅ¡skirti. RamentÄ kiÅ¡o sÅ«nums maždaug tarp pilvų. Su tuo ramentu jis nei vieno sÅ«naus tikrai sužaloti nenorėjo, norėjo tik juos iÅ¡skirti. Nematė, kad kažkuris sÅ«nus bÅ«tų kažkuriam sudavęs smÅ«gius. Matė, kad jie tampėsi laikydami už tų spyruoklių suspaudėjų. Matė, kai Å . A. bandė suduoti smÅ«gius kumščiu E. A. į veidÄ , tačiau ar sudavė, tiksliai nematė.

SÅ«nums besistumdant, Å . A., paėmęs E. A. už drabužių, stipriai stÅ«mė jį į laukÄ ir maždaug tuo metu atėjo Å . A. sutuoktinė S. A., kuri netrukus juos iÅ¡skyrė. Matė, kad po konflikto E. A. kaklas buvo paraudęs, jis skundėsi pirÅ¡to skausmu. Ant Å . A. sužalojimų jis nepastebėjo, pastarasis tik skundėsi S. A., kad jam prakirsta lÅ«pa. Kiek pamena, jis ramentÄ buvo pakėlęs tik iki sÅ«nų pilvų, todėl nelabai galėjo sužaloti Å . A. lÅ«pos su ramentu, o jeigu ir kliudė Å .

A. lÅ«pÄ , tai tikrai nesiekdamas jį sužaloti, o su tikslu juos iÅ¡skirti. Po kurio laiko atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie sulaikė Å . A.. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. A. patvirtino Å¡iuos jo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiÅ¡kinimus, papildomai paaiÅ¡kino, jog tiksliai nematė kaip sudavė, tačiau neneigia, kad viskas taip ir galėjo įvykti.

14. Liudytoja S. A., apklausta pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad tikslios datos neatsimena, tačiau tai įvyko balandžio mėnesį, apie 17.00 val., tuo metu, kai ruošėsi važiuoti pasiimti vaikÄ iÅ¡ darželio. Besileidžiant laiptais iÅ¡girdo kaip broliai E. ir Å . A. pradėjo ginčytis dėl įrankių. Kai nusileido laiptais, pamatė, kad jie jau buvo tarpduryje, sukosi į tokiÄ aikÅ¡telę, abu tÄ sėsi, girdėjo kaip Å . A. trenkėsi į duris ir tada jie dar kartÄ apsisuko.

K. A. tuo metu lyg ir su ramentu trenkė Å . A. prie peties, tačiau to tiksliai negali patvirtinti, nes jis tuo metu buvo atsukęs nugarÄ Ä¯ laiptų pusę. Ji labai iÅ¡sigando, kad E. A. jį pastums, jis taip pat pradėjo spjaudytis, todėl juos bandė iÅ¡skirti. Čia ne pirmas kartas, kuomet jis įžeidinėja Å . A., taip bÅ«na ir jos vaiko akivaizdoje. Kai su Å . A. ėjo atgal link buto, E. A. užkiÅ¡o kojÄ ir galimai filmavo. Vėliau Å . A. nuėjo praustis, nes buvo apspjaudytas, o kai nusiprausė, paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie šį įvykį.

Prašė tyrėjo V. V. numerio, tačiau pasakė, kad tokios informacijos negalėjo suteikti. Paskui Å . A. pasakė, kad jau atvažiavo policija, ji pati liko namuose, nes bijojo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, todėl tik žiÅ«rėjo pro langÄ , kada E. A. iÅ¡važiuos. Pastarasis pradėjo rėkti „pamatysi, taip ir gyvensi dabar“, tačiau paskui iÅ¡važiavo. Å . A. kitÄ dienÄ grįžo iÅ¡ areÅ¡tinės, parodė lÅ«pÄ , kuri buvo juoda, ant krÅ«tinės taip pat buvo mėlynė, kita mėlynė buvo ant rankos, daugmaž viduryje, dar buvo dilbyje, deÅ¡inės rankos žaste.

Konfliktai provokuojami nuolatos, praeityje E. A. jų namuose buvo nelegaliai kamerÄ pakabinęs, kitÄ kartÄ , kai abu grįžo namo, pamatė, kad jis jų vartus užstatė savo automobiliu, rodė vidurinius pirÅ¡tus, necenzÅ«riniais žodžiai jÄ iÅ¡vadino girdint vaikui. Su E. A. santykiai konfliktiÅ¡ki, jie tada tÄ sėsi, negali tiksliai pasakyt kuris kurį puolė, tačiau matė, kad E. A. stÅ«mė Å . A.. Ant kaltinamojo tuo metu nematė jokių sužalojimų. PrieÅ¡ įvykį jokių sužalojimų pas vyrÄ nematė, jei kokie bÅ«tų buvę, tuomet bÅ«tų tikrai pamačius.

Policija buvo kviesta po Å¡io konflikto. E. A. įsijungė kamerÄ bei stumdė Å . A., kad jis jo neįsileido. Visi konfliktai prasidėjo po mamos mirties, po namo dalybų. Å . A. kitÄ dienÄ grįžęs iÅ¡ areÅ¡tinės, apie 08.00 val. ėjo pas ekspertÄ , policijos pareigÅ«nams nurodė, kad brolis jį užpuolė, prašė tyrėjo V. V. numerio. Po įvykio pareigÅ«nai nieko nedarė, tik jį įsisodino į automobilį, į jų policijos kvietimÄ niekas nesureagavo.

15. Byloje esantiems įrodymams patikrinti, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, nutarė pagarsinti liudytojos S. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b. l. 18–19, 22–23). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. A. parodė, kad ji yra Š. A. sutuoktinė, ji su juo kartu gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), namo antrame aukšte. Pirmame aukšte gyvena Š. A. tėtis K. A., tačiau jie gyvena tarytum atskiruose butuose. Š. A. brolis E. A. šiuo adresu negyvena, tačiau atvyksta aplankyti tėvo.

Å . ir E. A. santykiai yra konfliktiÅ¡ki jau kokius 5 metus, daugiausia broliai konfliktuoja dėl civilinių santykių, t. y. dėl namo dalybų po jų mamos mirties. Å iuo metu dar vyksta teisminis procesas, kuriame ieÅ¡kovas K. A., o atsakovai – Å . ir E. A.. SÅ«nus E. A. palaiko tėvo pozicijÄ . 2021 m. balandžio 14 d., nuo ryto ji buvo namuose. E. A. iÅ¡ esmės nuo ryto buvo atvykęs pas tėvÄ K. A.. Apie 15.00 val. jos sutuoktinis Å . A. grįžo namo. Apie 16.30 val. ji iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , girdėjo, kad vyksta konfliktas, girdėjo brolių ir K.

A. balsus. Suprato, kad vyksta konfliktas dėl kažkokių įrankių, nes girdėjo, kai Å . A. sakė: „atiduok, čia mano“, o E. A. rėkė, kad neatiduos bei vartojo necenzÅ«rinius žodžius. K. A. kažkÄ sakė: „čia Å .“ ar kažkÄ panaÅ¡aus. Nulipusi iÅ¡ antro aukÅ¡to, prie įėjimo į koridorių pastebėjo, kad broliai lyg kokiÄ sekundę tÄ sėsi koridoriuje susiėmę už kažkokių įrankių, netoli jų buvo ir K. A.. Besitampydami už tų metalinių įrankių broliai atsidÅ«rė lauke, prie durų aikÅ¡telės. Jiems einant link lauko durų, ji matė, kai K.

A. su rankoje turimu ramentu lyg bandė suduoti Å . A., tačiau ar sudavė, ji tiksliai pasakyti negali, bet mano, kad pataikė į petį. Matė, kad kažkuriuo momentu Å . A. laikė E. A. už striukės. Pas kurį iÅ¡ brolių konflikto metu buvo įrankiai, ji nepamena, neįsidėmėjo. Broliams jau bÅ«nant prie lauko durų, ji įlindo tarp jų į vidurį ir bandė juo iÅ¡skirti. E. A. stovėdamas jai už nugaros spjovė tris kartus Å . A. į veidÄ . Å . A. spjovė vienÄ kartÄ jam atgal.

Spjaudamas E. A. dar ragino Å . A. jam trenkti sakydamas: „na, trenk man, trenk“, taip provokuodamas tolimesnį konfliktÄ . Tačiau, jai pavykus apraminti vyrus, ji su Å . A. ėjo link savo buto, tačiau juos atsivijo E. A., užkiÅ¡o kojÄ tarp durų ir savo telefonu lyg bandė filmuoti toliau provokuodamas konfliktÄ , tačiau Å . A. pavyko uždaryti duris. Jiems nuėjus į antrÄ aukÅ¡tÄ , Å . A. nuėjo plautis savo veidÄ , kurį jam apspjovė brolis, ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112.

Tačiau Å . A. kalbant telefonu, į kiemÄ jau atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie nusprendė sulaikyti Å . A.. Ji pati nematė, kad broliai vienas kitam bÅ«tų sudavę smÅ«gius, kaip jau minėjo, matė tik jų tÄ symÄ si ir apspjovimÄ . Å . A. grįžus iÅ¡ areÅ¡tinės, ant jo krÅ«tinės buvo didelė mėlynė, taip pat buvo apdraskyta jo ranka, taip pat ji matė kraujosruvÄ jo lÅ«poje iÅ¡ vidinės pusės. Å . A. pasakojo, kad tai sužalojimai, kurie buvo padaryti jo ir brolio E. A. konflikto metu.

Papildomai parodė, kad po konflikto su broliu E. A., ji matė, kad Å . A. lÅ«pa kraujavo, taip pat pastebėjo paraudimÄ jo kakle, netoli veido, ties žandikauliu. Tas paraudimas ant kaklo nebuvo žymus, tačiau jį pastebėjo, Å . A. jai pats jį parodė. Po brolių konflikto ji Å . A. apžiÅ«rėti atidžiai neturėjo galimybės, gal jam buvo padaryta ir daugiau sužalojimų, nes viskas vyko labai greitai, o to nebuvo kada padaryti, kadangi iÅ¡ karto atvyko policijos pareigÅ«nai ir jos sutuoktinis buvo iÅ¡vežtas į areÅ¡tinę.

Sutuoktiniui grįžus iÅ¡ areÅ¡tinės, ji ant jo krÅ«tinės matė didelę mėlynę, taip pat buvo apdraskyta jo ranka, taip pat matė kraujosruvÄ jo lÅ«poje iÅ¡ vidinės pusės. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. A. patvirtino Å¡iuos jos ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiÅ¡kinimus, papildomai paaiÅ¡kino, jog matė dryžį ant kaklo, o daugiau jokių kitų sužalojimų nematė.

16. Liudytojas V. V. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavo iÅ¡kvietimÄ , kad vyksta konfliktas, adresu – (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, rado abu brolius ir tėvÄ , apklausus kas nutiko, pasakė, kad įvyko grumtynės. IÅ¡ pradžių paaiÅ¡kinimus davė E. A., vėliau – Å . A.. E. A. sakė, kad viskas prasidėjo nuo Å . A., įvyko grumtynės, striukė buvo suplėšyta, pirÅ¡tÄ skaudėjo. Å . A. iÅ¡vežė į areÅ¡tinę dėl smurto artimoje aplinkoje.

Jis pats vėliau paaiškino, kad konfliktas kilo, nes jo brolis paėmė jam priklausančius įrankius – suspaudėjus. Taip pat prašė, kad jį apžiūrėtų, nes skundėsi krūtinės skausmais, o ant veido nieko nesimatė. Įvykio metu E. A. nykštys atrodė ištinęs. Įvykio vietoje buvo dar tėvas K. A., kitų asmenų nebuvo, tėvas buvo su ramentais. Būtent jo parodymai lėmė, kad į areštinę išsivežė Š. A., o ne E. A.. Areštinėje norėjo patikrinti Š.

A. blaivumÄ , tačiau Å¡is atsisakė tai daryti, sakė, kad jam reikia į ligoninę, nes jautė skausmÄ krÅ«tinės srityje, areÅ¡tinėje jo niekas neapžiÅ«rėjo. E. A. iÅ¡ pažiÅ«ros atrodė blaivus, todėl jo neblaivumo netikrino. Ar įvykio vietoje buvo S. A., pasakyti negali.

17. Byloje esantiems įrodymams patikrinti, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, nutarė pagarsinti liudytojo V. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b. l. 37–38). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus tyrėju. 2021 m. balandžio 14 d. dirbo kartu su vyresniuoju tyrėju Å . J.. Apie 16.55 val. iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad pranešėjÄ kÄ tik sumušė brolis, iÅ¡suko pirÅ¡tÄ , suplėšė striukę.

Atvykus adresu –(duomenys neskelbtini), juos pasitiko E. A., kuris paaiÅ¡kino, kad jis sukonfliktavo su broliu Å . A. dėl įrankių, o konflikto metu Å . A. sužalojo E. A. rankos pirÅ¡tÄ , sudavė į veidÄ taip sužalodamas lÅ«pÄ bei suplėšė striukę. E. A. rodė sužalotÄ pirÅ¡tÄ bei lÅ«pÄ , buvo matyti, kad jo striukė įplėšta. Greitosios medicinos pagalbos E. A. nepageidavo. Ä®vykio vietoje taip pat buvo nustatyti įvykio liudytojai, t. y. konfliktÄ matę K. A. ir S. A.. Namuose taip pat buvo rastas Å .

A., kuris taip pat pasakojo, kad tarp jo ir brolio įvyko konfliktas dėl įrankių, kurio metu jis susistumdė su broliu. Kuomet Š. A. buvo sulaikytas, jis prašė būti nuvežamas į Kauno klinikas apžiūrai, kur jis ir buvo nuvežtas. Kurios kūno vietos sužalojimu skundėsi Š. A., šiuo metu jau nepamena, tačiau jis buvo apžiūrėtas medikų. Vizualiai ant Š. A. sužalojimų nesimatė. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. V. patvirtino šiuos jo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, papildomai paaiškino, jog konfliktų tarp brolių buvo prieš ir po šio įvykio.

Å iuo metu tarp jų vyksta turto dalybos. Å . A. yra anksčiau kreipęsis į policijÄ dėl to, nes E. A. atėjęs į bendrÄ garaÅ¾Ä jį filmavo bei jo neiÅ¡leido, todėl kilo konfliktas. MaÅ¡inoje prašė pÅ«sti į alkotesterį, tačiau Å . A. tai atsisakė daryti, areÅ¡tinėje irgi atsisakė tai daryti, sakė, kad jam reikia į klinikas, todėl po pusės valandos ten jį nuvežė. Policijos automobilyje Å . A. surašė pareiÅ¡kimÄ , jis į tÄ Ä¯vykį nereagavo, jis tik tikslino įvykio aplinkybes, buvo atvažiavę patruliai.

Š. A. sakė, kad jam tik krūtinę skauda.

18. Liudytojas Å . J. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tarnybos metu gavo praneÅ¡imÄ , kad įvyko konfliktas. Nuvykus nurodytu adresu, ten susitiko du asmenis – kaltinamÄ jį E. A. ir nukentėjusįjį Å . A.. Kaltinamasis pranešė, kad jį užpuolė brolis Å . A. ir sužalojo rankÄ , striukė buvo suplėšyta, o visa tai patvirtino jų tėvas K. A.. Å . A. buvo sulaikytas, per langÄ buvo iÅ¡lindusi nuketėjusiojo žmona, tačiau su ja bendravo labai nedaug, ar ji tuo metu kažkÄ sakė, atsiminti negali.

Konflikto metu broliams bÅ«nat pas tėvÄ , vienÄ brolį užpuolė kitas brolis, kuomet jie sukonfliktavo dėl įrankio. E. A. ir K. A. nurodė, jog bandymo atimti įrankį metu, E. A. buvo sužalotas. Å . A. neneigė, kad bandė atimti įrankį, taip pat neneigė, kad galėjo brolį sužaloti. Å . A. taip pat buvo užsiminęs, kad jis irgi yra sužalotas, tačiau jokių matomų sužalojimų ant jo nesimatė, jis buvo užsiminęs, kad kažkokiÄ vienÄ kÅ«no dalį lyg ir skauda, tačiau po to skausmo lyg ir nebeliko.

Kadangi Å . A. buvo iÅ¡vežtas į areÅ¡tinę, todėl jam reikėjo patekti blaivumo testÄ , tačiau jis jį daryti atsisakė ir dėl to važiavo į klinikas. Ilgai užtruko kol suformino visÄ Ä¯vykį, nukentėjusysis, kiek pamena, nurodė, kad jis nekaltas tame įvykyje. S. A. Å¡io įvykio lyg ir nematė, jų įvykio vietoje neapklausinėjo, o tik nustatinėjo įvykio aplinkybes. IÅ¡oriÅ¡kai ant Å . A. jokių sužalojimų nematė.

19. Byloje esantiems įrodymams patikrinti, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, nutarė pagarsinti liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b. l. 43–44). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Å . J. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus tyrėju. Tikslaus laiko nepamena, gali bÅ«ti, kad 2021 m. balandžio 14 d. dirbo kartu su vyresniuoju tyrėju V. V.. Tikslaus laiko nepamena, gali bÅ«ti, kad apie 16.55 val. iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad pranešėjÄ kÄ tik sumušė brolis, iÅ¡suko pirÅ¡tÄ , suplėšė striukę.

Atvykus adresu – (duomenys neskelbtini), juos pasitiko E. A., kuris paaiÅ¡kino, kad jis sukonfliktavo su broliu Å . A. dėl įrankių, o konflikto metu Å . A. sužalojo E. A. rankos pirÅ¡tÄ , sudavė į veidÄ , taip sužalodamas lÅ«pÄ bei suplėšė striukę. E. A. rodė sužalotÄ pirÅ¡tÄ bei lÅ«pÄ , buvo matyti, kad jo striukė įplėšta. Greitosios medicinos pagalbos E. A. nepageidavo. Ä®vykio vietoje taip pat buvo nustatyti įvykio liudytojai – K. A. ir Å . A. sugyventinė S. A..

Įvykio vietoje K. A. patvirtino E. A. pasakytus žodžius, kad tarp jo sūnų – E. ir Š. įvyko konfliktas, o jis bandė juos išskirti. Namuose taip pat buvo rastas Š. A., kuris taip pat pasakojo, kad tarp jo ir brolio įvyko konfliktas dėl įrankių, kurio metu jis susistumdė su broliu. Š. A. įvykio vietoje buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities operatyvaus valdymo skyrių, ten jis atsisakė pūsti į alkotesterį, todėl vežė jį į Kauno klinikas, kur buvo paimtas jo kraujas blaivumo nustatymui.

Vėliau jis buvo vėl pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. AiÅ¡kių sužalojimo žymių ant Å . A. nesimatė, kiek pamena, Å . A. rodė nežymų nubrozdinimÄ , tačiau nepamena ant kurios vietos, kuris galėjo atsirasti grumtynių metu. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Å . J. patvirtino Å¡iuos jo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiÅ¡kinimus, papildomai paaiÅ¡kino, jog vežant Å . A. į Kauno klinikas, jis sakė, kad yra sužalotas, bet aiÅ¡kių sužalojimų ant jo nebuvo matyti, jam tik kraujas iÅ¡ rankos buvo paimtas, apžiÅ«rėtas nebuvo.

PÅ«sti į alkotesterį buvo siÅ«lyta, tačiau jis atsisakė tai daryti, nes nematė tos iÅ¡vyniojimo procedÅ«ros, galbÅ«t dėl higienos, jis nepašė atsigerti, nežino ar ėjo į tualetÄ , kadangi su juo nebuvo visÄ laikÄ . E. A. neblaivumas nebuvo tikrinamas, nes įtarimų dėl jo neblaivumo visiÅ¡kai nekilo. Galimai dėl Å¡io įvykio buvo gauti du iÅ¡kvietimai, spėja, jog antrasis galėjo bÅ«ti Å . A.. 20. 2021 m. gegužės 27 d. Å . A. pareiÅ¡kime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2021 m. balandžio 14 d., apie 16 val. 50 min., namo, adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto su broliu E. A. metu, E. A.

Å . A. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtÄ , ko pasekoje buvo padaryti sužalojimai: kraujosruva apatinės lÅ«pos gleivinėje, kraujosruva su nubrozdinimu kairio žando gleivinėje, kraujosruva kairiame žaste, nubrozdinimas kairės alkÅ«nės duobėje, kraujosruva, nubrozdinimas kairiame dilbyje, nubrozdinimas kairėje plaÅ¡takoje, kraujosruva krÅ«tinės kairėje, nubrozdinimas deÅ¡inės alkÅ«nės srityje, kraujosruva kairėje Å¡launyje, nubrozdinimas deÅ¡inėje čiurnoje, t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 8).

21. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 654/2021(02) matyti, kad Š. A. nustatyta: kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruva su nubrozdinimu kairio žando gleivinėje, kraujosruva kairiame žaste, nubrozdinimas kairės alkūnės duobėje, kraujosruva, nubrozdinimas kairiame dilbyje, nubrozdinimas kairėje plaštakoje, kraujosruva krūtinės kairėje, nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje, kraujosruva kairėje šlaunyje, nubrozdinimas dešinėje čiurnoje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo padaryti tiriamojo nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 9–10).

22. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė pateikė 2021 m. balandžio 14 d. Š. A. medicininius dokumentus, kurių išrašo anamnezėje nurodyta, kad Š. A. skundžiasi dusuliu, dažnu širdies plakimu. Simptomai prasidėjo po konflikto su broliu. Pacientas atlydėtas policijos, nes po konflikto yra laikinai sulaikytas (1 t., b. l. 154–155).

23. Asmenų, naujai uždarytų į areÅ¡tinę, apžiÅ«ros apskaitos žurnale nurodyta, kad Å . A. kairės rankos dilbyje yra kraujosruva. Medicininėje kortelėje 2021 m. balandžio 15 d., 08.07 val. medicinos darbuotoja R. Ū. padarė įraÅ¡Ä â€žKraujosruva kairės rankos dilbyje“ (1 t., b. l. 158–160).

24. E. A. garso įraÅ¡o su bendruoju pagalbos centru apžiÅ«roje nurodyta, kad jis skambino 2021 m. balandžio 14 d., 16.55 val. ir pranešė apie konfliktÄ Å¡eimoje, t. y., kad jį užpuolė brolis, pradėjo jį daužyti, brolis suplėšė striukę, iÅ¡lupo pirÅ¡tÄ (1 t., b. l. 174–175).

25. Å . A. garso įraÅ¡o su bendruoju pagalbos centru apžiÅ«roje nurodyta, kad jis skambino 2021 m. balandžio 14 d., 17.00 val. ir pranešė, kad pas jį iÅ¡ užsienio atvažiavo brolis, vyksta teisminiai dalykai, ima ne savo daiktus. Ä® operatoriaus klausimÄ : „ar brolis mušė jus?“, Å . A. atsakė: „ne tai, kad mušė, susistumdėm mes, jis tokius metalus rankoj turėjo, tai čia virÅ¡uj lÅ«pa įskelta ir apačioj irgi, kraujÄ porÄ kartų iÅ¡spjovė ir viskas“ (1 t., b. l. 175–176).

26. Vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«roje nurodyta, kad E. A. pareigÅ«nams sako: „neÅ¡iausi įrankius, čiupo už to įrankio, užsuko rankÄ , va striukė plyÅ¡o, nieko nedariau, gavau į veidÄ , spjaudė seiles, kraujas bėga“. Å . A. sako: „va, jisai (rodo į E. A.) su tuo metalu į apatinę lÅ«pÄ , tu (rodo į K. A.) va, man į čia (rodo į veidÄ ) su kastiliu“ (1 t., b. l. 164–165).

27. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 636/2021(02) nurodyta, kad E. A. nustatyta kraujosruva kaktos kairėje, nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva kaklo dešinėje, nubrozdinimas dešiniame dilbyje, nubrozdinimas dešiniame rieše, nubrozdinimas dešinėje plaštakoje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 189–90).

28. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu Å . A., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ su 1 000 Eur užstatu, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminÄ (1 t., b. l. 192–197).

29. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus apžiūros protokole užfiksuota automobilinių spyruoklių suspaudėjų komplektų apžiūra. E. A. pateiktas suspaudėjas sudarytas iš 3 dalių ir yra apie 205 mm ilgio, 14 mm pločio sriegto metalinio strypo, kurio viename gale šešiakampė apie 24 mm pločio galva po kuria ant sriegto strypo užmauta poveržlė. Š. A. pateikti suspaudėjai yra apie 410 m ilgio, apie 14 mm pločio sriegto metalinio strypo, kurio viename gale šešiakampė 24 mm pločio galva, kurios viduryje keturkampė anga (3 t., b. l. 6-20).

30. Ä®vertinus aukščiau aptartus įrodymus, jų kontekste sprendžiant E. A. kaltės klausimÄ jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, kartu ir vertinant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , visų pirma pažymėtina, kad nors nei nukentėjusysis Å . A., E. A. neneigia tarp jų įvykio dienÄ kilusio konflikto, kurio metu buvo sužaloti abu asmenys, tačiau pats E. A., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl Å .

A. sužalojimo nepripažino, nurodydamas, jog jokių smÅ«gių Å . A. analizuojamo įvykio metu jis nesudavė, prieÅ¡ingai, bÅ«tent Å . A. griebė už įrankių, kurie buvo jo deÅ¡inėje rankoje, ir traukdamas juos užsuko jam deÅ¡inės rankos vidurinį pirÅ¡tÄ bei tuo metu čiupęs viena ranka jam už drabužių pradėjo tampyti ir vienÄ kartÄ sudavė su ranka į veidÄ . Å ie E. A. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, kas iÅ¡ dalies (t. y. kad griebė iÅ¡ E. A.

įrankius, užsuko rankÄ , sukėlė skausmÄ ) patvirtino ir nukentėjusysis. Svarbu ir tai, kad dėl aptartų Å . A. veiksmų E. A., taip pat, kaip ir Å . A., iÅ¡ karto po įvykio kreipėsi į policijos įstaigÄ . E. A. garso įraÅ¡o su bendruoju pagalbos centru apžiÅ«roje nurodyta, kad jis skambino 2021 m. balandžio 14 d., 16.55 val. ir pranešė apie konfliktÄ Å¡eimoje, t. y., kad jį užpuolė brolis, pradėjo jį daužyti, brolis suplėšė striukę, iÅ¡lupo pirÅ¡tÄ (1 t., b. l. 174–175).

Å . A. garso įraÅ¡o su bendruoju pagalbos centru apžiÅ«roje nurodyta, kad jis skambino 2021 m. balandžio 14 d., 17.00 val. ir pranešė, kad pas jį iÅ¡ užsienio atvažiavo brolis, vyksta teisminiai dalykai, ima ne savo daiktus. Ä® operatoriaus klausimÄ : „ar brolis mušė jus?“, Å . A. atsakė: „ne tai, kad mušė, susistumdėm mes, jis tokius metalus rankoj turėjo, tai čia virÅ¡uj lÅ«pa įskelta ir apačioj irgi, kraujÄ porÄ kartų iÅ¡spjovė ir viskas“ (1 t., b. l. 175–176).

Pagal E. A. pareiÅ¡kimÄ dėl neteisėtų Å . A. veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota Kauno apylinkės teismui, kuris 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu Å . A., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (1 t., b. l. 192-197). Minėtu nuosprendžiu nustatyta, kad Å . A. 2021 m. balandžio 14 d., apie 16 val. 50 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tarpusavio konflikto metu su broliu E. A., tyčia griebė už nukentėjusiojo E. A. deÅ¡inėje rankoje laikomo automobilio spyruoklių suspaudėjo, jį traukdamas, ranka užsuko E. A. deÅ¡inės rankos vidurinį pirÅ¡tÄ , tuo pat metu su kita ranka sugriebė E. A. už drabužių ir pradėjo jį tampyti, taip pat vienÄ kartÄ ranka sudavė E. A.

į veido sritį, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvÄ kaktos kairėje, nubrozdinimÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinės deÅ¡inėje, kraujosruvÄ kaklo deÅ¡inėje, nubrozdinimÄ deÅ¡iniame dilbyje, nubrozdinimÄ deÅ¡iniame rieÅ¡e, nubrozdinimÄ deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, sukėlusius nežymų jo sveikatos sutrikdymÄ . Vien tai, kad Å . A. kitoje byloje pripažinta kaltu ir nuteista dėl E. A. nežymaus sužalojimo, savaime nepaneigia galimybės E. A. veiksmų vertinti kaip nusikalstamų.

Kita vertus, šioje byloje nustatytos aplinkybės turi būti vertinamos kartu su kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje, kaip minėta Š. A. nuteistas už smurtinius veiksmus, nustatytų faktinių aplinkybių visuma.

31. Nors skundžiamu nuosprendžiu aptarta E. A. versija dėl to, jog jis jokių tyčinių smurtinių veiksmų brolio atžvilgiu neatliko, tačiau bandydamas iÅ¡sisukti jį kažkaip pastÅ«mė, buvo atmesta, tačiau, įvertinusi aukščiau aptartų įrodymų visumÄ , sugretinusi juos tarpusavyje, su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija nesutinka. Atmesdamas E. A. parodymus, pirmosios instancijos teismas nevertino jų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų kontekste, nepagrįstai didesnę reikÅ¡mę suteikė nukentėjusiojo parodymų visumai, neatsižvelgdamas į jo parodymuose esančius esminius prieÅ¡taravimus, visiÅ¡kai ignoruodamas ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo K.

A., betarpiÅ¡kai stebėjusio komentuojamÄ Ä¯vykį, parodymus. Nors nėra pagrindo abejoti tuo, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja tiek kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, tiek ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų, tačiau analogiÅ¡kos įrodymų vertinimo taisyklės yra taikomos sprendžiant ir nukentėjusiojo asmens parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ .

Nesant jokių nukentėjusiojo parodymus patvirtinančių objektyvių duomenų, pasikliauti vien tik jo, neabejotinai suinteresuoto bylos baigtimi, parodymais ir jų pagrindu pripažinti asmenį kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nėra pagrindo. Tuo labiau, kad iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog tarp Å . A. ir E. A. yra susiklostę ilgÄ laikÄ besitęsiantys konfliktiÅ¡ki santykiai, todėl pateiktas analizuojamo įvykio versijas reikia vertinti itin atidžiai. BÅ«tina visapusiÅ¡ka ir objektyvi visų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų analizė, neignoruojant ir kaltininko parodymų.

Juo labiau, kai juos patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai.

32. Kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptartų įrodymų visumos, E. A. versijÄ apie bÅ«tent jam Å . A. suduotÄ smÅ«gį bei kitus fizinio poveikio veiksmus ir jų mechanizmÄ , patvirtino vertinamÄ Ä¯vykį tiesiogiai matęs K. A., kurio parodymai, sprendžiant E. A. kaltės klausimÄ vertinti kaip nenuoseklÅ«s, tačiau sutikti su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis pagrindo nėra. Pažymėtina, kad nors skundžiamame nuosprendyje akcentuojama tai, jog K. A. apie savo sÅ«nų Å . A. atsiliepė neigiamai, tačiau konstatuoti, jog K.

A. tam tikrus parodymus davė siekdamas padėti E. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės pagrindo vis tik nėra. Pažymėtina, kad tiek iš Š. A., tiek iš S. A. parodymų matyti, kad minėti proceso dalyviai akcentavo konfliktiškus santykius būtent su E. A., tačiau ne su tame pačiame name gyvenančiu liudytoju K. A.. Iš teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad tarp minėtų asmenų, t. y. K. A. ir Š. A. ir E. A. yra kilęs ginčas civilinio proceso tvarka, kur abu broliai (K.

A. ir Å . A.) yra atsakovais, todėl konstatuoti tam tikro liudytojo subjektyvumo vienai ar kitai pusei pagrindo nėra. Vien tai, kad liudytojas K. A. nepritaria tam tikriems nukentėjusiojo Å . A. poelgiams, nesudaro pagrindo teigti, kad minėtas liudytojas tyčia jį apkalbėjo. Remiantis K. A. parodymais, įvykio dienÄ jis iÅ¡girdo konfliktÄ dėl automobilinių suspaudėjų, tada abu sÅ«nÅ«s atėjo į koridorių ir jis paaiÅ¡kino, kad vienas komplektas yra jo, o kiti du yra Å . A.. Jis pasakė E. A., kad Å .

A. suspaudėjus jis padėtų į vietÄ bei pasiimtų jo. Tuomet E. A. jau apsisuko eiti link garažo ir pasakė: „neÅ¡u padėti Å . A. spyruoklių suspaudėjus“. Tada Å . A. griebė E. A. už rankų ir įrankių, jie pradėjo stumdytis, tampytis laikydami už tų spyruoklių suspaudėjų. Kažkuriuo metu, jis, turėdamas ramentÄ rankoje, įkiÅ¡o jį tarp abiejų sÅ«nų ir bandė juos iÅ¡skirti. RamentÄ kiÅ¡o sÅ«nums maždaug tarp pilvų. Su tuo ramentu jis nei vieno sÅ«naus tikrai sužaloti nenorėjo, norėjo tik juos iÅ¡skirti.

Nematė, kad kažkuris sÅ«nus bÅ«tų kažkuriam sudavęs smÅ«gius. Matė, kad jie tampėsi laikydami už tų spyruoklių suspaudėjų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad liudytojo K. A. parodymai nepatvirtina, kad Å . A. sudavė E. A. į veidÄ , tačiau minėtos aplinkybės, kaip jau minėta, buvo nustatytos Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, kuriuo Å . A. buvo pripažintas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad, kaip nurodo tiek nukentėjusysis, tiek E. A., taip pat ir liudytojas K.

A., aktyvus fizinis konfliktas tęsėsi apie 30 sek., E. A. ir Å . A. taip pat patvirtino, kad konflikto metu stovėjo arti vienas kito, todėl vien tai, kad K. A. negalėjo nurodyti tikslaus sužalojimų mechanizmo, suduotų smÅ«gių skaičiaus, nepaneigia jo parodymų patikimumo. Å ios iÅ¡vados kontekste pažymėtina ir tai, kad jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių galimÄ K. A. suinteresuotumÄ bylos baigtimi ar norÄ padėti E. A. iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nėra.

PrieÅ¡ingai, remiantis baudžiamojoje byloje nustatytais duomenimis, jis su nukentėjusiuoju Å . A. pastoviai gyvena viename name. Vertinant Å¡io liudytojo parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad apklausiant teisiamojo posėdžio metu, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu, jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ savo Å¡eimos narį, taip pat, jis buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , apklausos metu jis buvo nuoseklus, detaliai papasakojo vertinamo įvykio faktines aplinkybes, savo parodymais patvirtindama ir objektyviais bylos duomenimis nustatytus faktus – pvz., kad vertinamo įvykio metu ant E. A. kÅ«no matėsi sužalojimai, o ant Å .

A. kūno jokių sužalojimų nematė, kad Š. A. griebė už E. A. rankose buvusių suspaudėjų.

33. Teisėjų kolegija sprendžia, jog K. A. parodymais yra įrodyta, kad, kilus abipusiam žodiniam konfliktui, pirmasis aktyvius fizinius veiksmus panaudojo nukentėjusysis, po ko, įvyko intensyvus susistumdymas, kurio metu liudytojas K. A. bandė iÅ¡skirti konfliktuojančias Å¡alis tarp jų įkiÅ¡damas ramentÄ . Nors nukentėjusysis teigia, kad tam tikrus sužalojimus patyrė ir krisdamas nuo laiptų, taip pat, kulnu užkliuvęs už durų staktos, tačiau pažymėtina, kad Å¡ių aplinkybių nepatvirtino nei K. A., nei nukentėjusiojo sutuoktinė S. A..

34. Tuo tarpu tai, kad analizuojamas įvykis vyko staiga, naudojami veiksmai buvo intensyvÅ«s, grumtynės truko trumpÄ laiko tarpÄ , patvirtino ir pats nukentėjusysis Å . A., kuris nurodė, kad tam tikrų sužalojimo mechanizmo paaiÅ¡kinti negali. Apklaustas pirmosios instancijos teisme dėl kraujosruvos Å¡launyje nukentėjusysis neprisiminė, kaip ji galėjo atsirasti. Atitinkamai ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Å . A. nurodė, kad sužalojimai, kurie jam nustatyti specialisto iÅ¡vadoje, buvo padaryti 2021 m. balandžio 14 d. jo tėvo ir brolio veiksmais, tačiau kuris sužalojimas dėl kurio veiksmo padarytas pasakyti negali.

Vėliau apklausos metu patikslino, kad tėvas padarė tik vienÄ sužalojimÄ â€“ kraujosruvÄ su nubrozdinimu kairio žando gleivinėje (2 t., b. l. 3-4). Nors sutiktina su apylinkės teismo iÅ¡vadomis, kad aplinkybės, jog Å . A. su pareiÅ¡kimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi praėjus daugiau nei pusantro mėnesio po analizuojamos įvykio, esminės reikÅ¡mės neturi, tačiau neabejotina, kad praėjęs ilgesnis laiko tarpas nuo analizuojamo įvykio gali įtakoti proceso dalyvių parodymų iÅ¡samumÄ ir nuoseklumÄ , kas nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyta.

35. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytų duomenų visumÄ , nesant pagrindo netikėti K. A. parodymų visuma, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek minėto liudytojo, tiek ir E. A. pateiktÄ vertinamo įvykio versijÄ iÅ¡ dalies patvirtino ir S. A., į įvykio vietÄ atbėgusi jau įsiplieskus E. A. ir Å . A. konfliktui bei atlikus tam tikrus smurtinio pobÅ«džio veiksmus. Ji patvirtino, jog iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir nulipusi iÅ¡ antro aukÅ¡to prie įėjimo į koridorių pastebėjo, kad E. A. ir Å .

A. lyg kokiÄ sekundę tÄ sėsi susiėmę už kažkokių įrankių, netoli jų buvo ir K. A.. Besitampydami už minėtų įrankių, jie atsidÅ«rė lauke. Matė, kad K. A. su rankoje turimu ramentu lyg bandė suduoti Å . A., tačiau, ar sudavė, tiksliai pasakyti negali, bet mano, kad pataikė į petį. Neprisimena, pas kurį iÅ¡ brolių konflikto metu buvo įrankiai (2 t., b. l. 18-19). Tokiu bÅ«du minėta liudytoja nenurodė aplinkybių, kurias apibÅ«dinamas jam nustatytų sužalojimų mechanizmÄ , tvirtino nukentėjusysis, t. y. kad jis griuvo nuo laiptuko ar kad jam E. A. sudavė smÅ«gį.

36. Tuo tarpu įvertinusi nukentėjusiojo Å . A. parodymus, juos sugretinusi su kitais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtais įrodymais, teisėjų kolegija sprendžia, kad besÄ lygiÅ¡kai pasikliauti nukentėjusiojo parodymais ir jų pagrindu konstatuoti E. A. kaltę dėl tyčinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, nagrinėjamu atveju nebuvo jokio teisėto pagrindo. Nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, o jo pateiktų argumentų, susijusių su jam nustatyto sužalojimo mechanizmu bei su kitomis byloje reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, jokie objektyvÅ«s nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyti duomenys nepatvirtina.

Kaip jau minėta, nukentėjusysis Å . A., paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, nurodė, kad brolis „ima daiktus ne savo, aÅ¡ bandžiau atimti iÅ¡ rankos savo daiktus, jisai man ten lÅ«pÄ virÅ¡uj, apačioj praskelta“, vėliau, bendrojo pagalbos centro darbuotojo paklaustas, ar konfliktas žodinis, ar pranešėjas buvo sumuÅ¡tas, nukentėjusysis nurodė, kad „ne tai, kad mušė, susistumdėm mes, jis tokius metalus rankoj turėjo, kur norėjau atsiimti ir susistumdėm ir nežinau jisai ten ar iÅ¡ rankos ar iÅ¡ tų metalų trinktelėjo, tai čia virÅ¡uj lÅ«pa įskelta ir apačioj irgi“.

Pasiteiravus, ar asmeniui reikalinga medicinos pagalba, pastarasis nurodė, jog „kraujÄ porÄ kartų iÅ¡spjoviau ir viskas“ (1 t., b. l. 174-176). IÅ¡ byloje esančio apžiÅ«ros protokolo taip pat matyti, kad atvykusiems policijos pareigÅ«nams nukentėjusysis nurodė, kad „va jisai (rodo į E. A.) su tuo metalu į apatinę lÅ«pÄ , tu (rodo į K. A.) va man čia (rodo į veidÄ ) su kastiliu“ (1 t., b. l. 164-165). Pritartina, kad jokių nusiskundimų, susijusių su jo atžvilgiu galimai E. A. panaudotu fizinius smurtu, neužfiksuota ir medicininiuose dokumentuose.

Sulaikius Å . A., minėtas asmuo skundėsi dusuliu, dažnu Å¡irdies plakimu, dėl ko buvo pristatytas į gydymo įstaigÄ (1 t., b. l. 116-124). Medicininiuose dokumentuose duomenų apie asmens sužalojimus nenurodyta (1 t., b. l. 117). Pažymėtina ir tai, kad gydymo įstaigoje pacientui buvo atlikta kardiograma, kas reikalauja asmenį apnuoginti krÅ«tinės lÄ stÄ (1 t., b. l. 123), tačiau jokių duomenų apie trauminius poveikius minėtoje vietoje nefiksuota. Kreipdamasis į gydymo įstaigÄ , Å .

A. jaučiamus nusiskundimus siejo su simptomais, kurie jam buvo atsiradę 2019 m., kuomet buvo nustatyta plaučių arterijos emobilija, tačiau duomenų apie trauminius poveikius ir jų sukeltÄ skausmÄ medicinos įstaigos darbuotojams nukentėjusysis vėlgi neiÅ¡reiÅ¡kė (1 t., b. l. 122). Sutiktina, kad sužalojimai ant nukentėjusiojo kÅ«no galėjo bÅ«ti neužfiksuoti dėl to, jog asmuo kreipėsi bÅ«tent dėl padidėjusio kraujo spaudimo, kas medicinos darbuotojų ir buvo tiriama, arba dėl to, jog, kaip pirmosios instancijos teisme nurodė apklausta specialistas, sužalojimai galėjo atsirasti ir praėjus kelioms dienoms po komentuojamo įvykio, tačiau, nesant kitų objektyvių įrodymų dėl sužalojimų atsiradimo mechanizmo, tokios iÅ¡vados bÅ«tų grindžiamos abejonėmis, kuo grįsti kaltinamojo kaltę baudžiamajame procese yra draudžiama.

Tuo labiau, kad į areÅ¡tinę uždaromo asmens apžiÅ«ros ir kratos protokole taip pat buvo nustatytas vienintelis sužalojimas – kraujosruva, dilbio galinėje dalyje, nukentėjusysis minėtÄ protokolÄ pasirašė ir patvirtino, kad jis suraÅ¡ytas teisingai (1 t., b. l. 156-157).

37. Nukentėjusysis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto buvo apžiÅ«rėtas 2021 m. balandžio 16 d. TyrimÄ atlikusiam specialistui jis nurodė, kad namuose brolis E. A. sužalojo besigrumiant (1 t., b. l. 9-10). PareiÅ¡kime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Å . A. taip pat nurodė tik tiek, kad jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, ko pasekoje jam buvo padaryti atitinkami sužalojimai (1 t., b. l. 8). Tokiu bÅ«du, nukentėjusysis Å . A. dėl jam nustatytų sužalojimų atsiradimo mechanizmo pirmÄ kartÄ buvo apklaustas 2022 m. birželio 7 d., t. y. praėjus dvejiems mėnesiams po analizuojamo įvykio (2 t., b. l. 3).

Minėtos apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad E. A. praeidinėjo pro jį, o Å . A. griebė už įrankių ir pasakė, kad jų neduos. Tuomet jis atgal tempė už įrankių ir su kita ranka, kurioje turėjo tėvui priklausančius įrankius, smÅ«giavo į krÅ«tinės apačiÄ . Pažymėtina, kad krÅ«tinės kairėje, tie VI Å¡onkauliu, tarp priekinės pažasties ir vidutinės raktikaulio linijų, įstrižai, apie 19x1,5 cm plote Å . A. nustatyta kraujosruva, atspindinti žalojančio daikto formÄ .

Visgi, teisminio nagrinėjimo metu buvo apžiūrėti teismui pateikti automobilių suspaudėjai ir nustatyta, kad Š. A. nurodomas suspaudėjas, su kuriuo galimai galėjo būti padarytas sužalojimas krūtinėje, yra 205 mm ilgio, todėl, E. A. suėmus ranka už suspaudėjų, jie negalėjo palikti 19 cm ilgio mėlynės. Tuo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 7 d. nukentėjusiojo apklausos protokole nurodytos aplinkybės dėl smūgių jam sudavimo neatitinka faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo Š.

A. pripažintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tam tikra dalis sužalojimų nustatyti kairiojoje kÅ«no pusėje – kraujosruva kairiame žaste, nubrozdinimas kairės alkÅ«nės duobėje, nubrozdinimas ir kraujosruva kairiame dilbyje, taip pat, nubrozdinimas kairėje plaÅ¡takoje. Nors nukentėjusysis teigė, kad minėti sužalojimai galėjo atsirasti suduodant smÅ«gius su suspaudėjais, tačiau pažymėtina, kad bÅ«tent kairiÄ ja ranka Å .

A. suėmė už E. A. deÅ¡ine ranka laikomų įrankių ir traukė, norėdamas juos atsiimti. Tokiu bÅ«du, bÅ«tent Å . A. sužalota kairiÄ jÄ ranka atliko aktyvius veiksmus, kurių metu galėjo susižaloti.

38. Kartu pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl Š. A. nustatytų sužalojimų buvo du kartus nutrauktas nenustačius objektyvių įrodymų dėl tyčinio fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, konstatavus, kad kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje galėjo būti padaryta ir dėl neatsargumo (1 t., b. l. 17-22, 38-46). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimu (1 t., b. l. 54-56), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 6 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (1 t., b. l. 67-73) nukentėjusiojo Š.

A. skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo atmesti. Tačiau Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi Å . A. skundas buvo patenkintas ir sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ buvo panaikintas (1 t., b. l. 85–89), kaip pagrindinį argumentÄ nurodant tai, kad vien tai, jog pareiÅ¡kėjas visų specialisto iÅ¡vadoje konstatuotų sužalojimų neįvardino kitiems asmenims, nepakanka iÅ¡vadai, kad sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti pareiÅ¡kėjo nurodytomis aplinkybėmis. 2022 m. vasario 17 d. atnaujinus ikiteisminį tyrimÄ ir jį toliau tęsiant, jokių naujų duomenų apie patį įvykį negauta, tačiau įrodymų vertinimas iÅ¡ esmės pasikeitė ir 2022 m. kovo 2 d. suraÅ¡ytame kaltinamajame akte E. A. apkaltintas tuo, kad tyčia sudavė Å .

A. smÅ«gius į krÅ«tinės sritį, smakrÄ , o, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , stÅ«mė Å . A. nuo laiptų. Tokiu bÅ«du prokuratÅ«ros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ apskundimo rezultatai, taip pat prokuratÅ«ros pozicijos kardinalus pasikeitimas vertinant E. A. veiksmus, prokurorų nutarimų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties iÅ¡vados taip pat parodo, kad byloje esantys įrodymai Å¡iuo klausimu nėra vienareikÅ¡miai ir gali bÅ«ti skirtingai interpretuojami. Byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo Å .

A. nurodytas aplinkybes ir jo pateiktÄ Ä¯vykio versijÄ , tuo tarpu nuteistojo E. A. parodymai lieka nepaneigti 39. Teisėjų kolegija, pritardama apeliacinio skundo argumentams, papildomai pažymi, kad ir nustačius, jog tam tikri sužalojimai Å . A. buvo padaryti bÅ«tent E. A. veiksmais, tokios iÅ¡vados nėra besÄ lyginis pagrindas pripažinti E. A. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). 39.1. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius).

Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ , tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Å is nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

40. Pažymėtina, jog už neatsargų fizinio skausmo sukėlimÄ kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ baudžiamoji atsakomybė nekyla. IÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situacijÄ , kuriÄ galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, bÅ«tina vertinti ne tik formaliÄ veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situacijÄ , kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (konfliktinė situacijÄ tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Pagal nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė klaidÄ vertindamas tik E. A. atliktus veiksmus bei Å . A. patirtus sužalojimus, bet ir nevertindamas visos susidariusios konfliktinės situacijos. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad E. A. bÅ«tų turėjęs tyčiÄ smurtauti prieÅ¡ Å . A. ir sÄ moningai sukelti jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar jį sukėlęs. Nors pirmosios instancijos teisme akcentuojamas E. A. elgesys apspjovus nukentėjusįjį, teigiant, kad tokie E. A. veiksmai paneigia pastarojo teiginius, kad jis yra ramaus bÅ«do, tačiau dar kartÄ pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog nagrinėjamo žodinio konflikto metu fizinius veiksmus pirmasis atliko bÅ«tent nukentėjusysis.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad konflikto dėl automobilinių suspaudėjų metu Å . A. pirmas puolė E. A., griebdamas už jo rankose buvusių suspaudėjų ir užsukdamas deÅ¡inės rankos vidurinį pirÅ¡tÄ , tuo metu su kita ranka sugriebęs už drabužių bei tampydamas E. A., taip pat, suduodamas į veido sritį. Nors skundžiamame nuosprendyje tokie veiksmai iÅ¡ esmės vertinti kaip nepavojingi, akcentuojant dar ir tai, kad sužalojimai E. A. viduriniame pirÅ¡te nebuvo konstatuoti, tačiau Å¡ios aplinkybių neginčija nei nuteistasis, nei nukentėjusysis ir jos yra konstatuotos Å .

A. atžvilgiu priimtame nuosprendyje. Tuo tarpu pagal objektyvius įrodymus – teismo medicinos specialisto iÅ¡vadas ir foto nuotraukas, nustatyta, kad Å . A. buvo padaryti tik labai maži, nežymÅ«s įdrėskimai ar kraujosruvos, jokių duomenų, kad jam bÅ«tų iÅ¡ priekio intensyviai smÅ«giuota į veidÄ nėra. Nors nukentėjusysis akcentuoja tam tikras E. A. fizines savybes – Å«gį, fizinį pasirengimÄ , tačiau nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai labiau patvirtina tai, kad jie galėjo bÅ«ti padaryti netyčia, nukentėjusiajam bandant atimti įrankius, o ne E. A. intensyviai ir agresyviai smurtaujant.

Negalima paneigti ir pakankamai realios prielaidos, kad Å¡ie sužalojimai galėjo atsirasti pačiam nukentėjusiajam bandant atimti suspaudėjus, bet ne E. A. jam smÅ«giuojant. Pritariant apeliaciniame skunde nurodytiems motyvams, atkreiptinas dėmėsys, kad apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis patvirtino, kad nuteistasis jį galėjo atstumti, pajutęs skausmÄ suspaustame pirÅ¡te, kas taipogi sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimÄ , kad E. A. veiksmai buvo nevalingi. Tuo labiau, kad tam tikri sužalojimai, kaip pripažino ir pats nukentėjusysis, atsirado dėl liudytojo K.

A. veiksmų – jam įkiÅ¡us lazdÄ tarp besigrumiančių asmenų ir bandant juos iÅ¡skirti. Å ios aplinkybės, nors ir esant tam tikrų neatitikimų tarp liudytojų parodymų dėl lazdos įkiÅ¡imo vietos kÅ«nų atžvilgiu, plačiau nagrinėjamos nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad traumuojančio daikto – lazdos, kontÅ«rai taip pat yra pailgi, tačiau Å¡i versija nebuvo tiriama. Kartu pritartina apeliacinio skundo motyvams, kad sužalojimų mechanizmas nebuvo nustatytas. Nors specialistas atlikęs sveikatos sutrikdymo masto nustatymÄ nurodė, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais, tačiau kaltinamajame akte nurodyti trys smurtiniai E. A. veiksmai – smÅ«gis į krÅ«tinę, smakrÄ ir stÅ«mimas.

41. Å ios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintų abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.).

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje T. prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 33501/96, ir kiti). Taigi, Å¡iuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyti fakto apie tyčiÄ sukelti fizinį skausmÄ ar nesunkų sveikatos sužalojimÄ Å .

A. negalima, todėl abejonės turi būti taikomos E. A.naudai.

42. Esant tokiam duomenų (įrodymų) prieÅ¡taringumui, teisėjų kolegija, vadovaudamasi in dubio pro reo principu konstatuoja, kad nėra įrodyta, jog E. A. tyčiniais veiksmais, t. y. rankoje turėdamas automobilių spyruoklių suspaudėjus, tyčia sudavė Å . A. smÅ«gius į krÅ«tinės sritį, smakrÄ , tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ stÅ«mė Å . A. nuo laiptų, ir tokiais veiksmais sukėlė E. A. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir fizinį skausmÄ . Nesant E. A. veiksmuose visų bÅ«tinų BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų nusikalstamos veikos požymių, nėra pagrindo jį pripažinti kaltu ir nuteisti.

43. Ä®vertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir E. A. atžvilgiu priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir E. A. atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis, kuriuo E. A. iÅ¡teisinamas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

44. Pripažinus, kad nepadaryta nusikalstama veika, todėl baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys (2 t., b. l. 121-122) paliktas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

45. Apeliaciniame skunde E. A. ir jo gynėjas prašė E. A. priteisti proceso iÅ¡laidas už suteiktas teisines paslaugas. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių sÄ skaitų faktÅ«rų matyti, kad proceso iÅ¡laidos sudaro 3993 Eur (susipažinimas su bylos medžiaga, pasirengimas bylai, gynimas 2022 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje 400 Eur, gynimas 2022 m. gegužės 7 d. ir 2022 m. gegužės 4 d. posėdžiuose – 600 Eur, baigiamosios kalbos suraÅ¡ymas ir gynimas 2022 m. birželio 8 d. teismo posėdyje – 800 Eur, apeliacinio skundo dėl nuosprendžio suraÅ¡ymas – 1500 Eur (3 t., b. l. 93-95; 4 t., b. l. 24).

46. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ konstatavo, kad esamu reguliavimu yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba.

Taigi tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybÄ , taip pat teisės turėti advokatÄ Ä¯gyvendinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos advokatui, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, BPK 106 straipsnis nuo 2022 m. gegužės 1 d. buvo papildytas 3 dalimi, kurioje numatyta, kad kai asmuo iÅ¡teisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimÄ dėl asmens patirtų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip Å¡io asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Šiuo teismo sprendimu priimamas išteisinamasis nuosprendis, taigi nagrinėjamoje byloje gali būti sprendžiamas išteisintojo šio proceso metu turėtų išlaidų advokato paslaugoms atlyginti klausimas.

47. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , dėl advokato darbo apmokėjimo turi bÅ«ti sprendžiama ir tais atvejais, kai asmuo yra iÅ¡teisinamas dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų – teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , jos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes, gali sumažinti iÅ¡teisintajam atlygintinų proceso iÅ¡laidų dydį, pateikdamas tokio sprendimo motyvacijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-216-628/2021, Nr. 2K-43-387/2022). Proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-247-976/2018, Nr. 2K-313-489/2019 ir Nr. 2K-43-387/2022). Pagal naujausiÄ kasacinio teismo praktikÄ , teismas, spręsdamas dėl tokio pobÅ«džio iÅ¡laidų atlyginimo, privalo įvertinti tokių iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ , be kita ko, atsižvelgdamas į proceso stadijÄ , kurioje yra sprendžiama dėl tokių iÅ¡laidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022).

48. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad E. A. gynėjas į bylÄ Ä¯stojo 2022 m. balandžio 6 d., t. y. nuo pirmojo teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme. Sprendžiant iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos ir teismui pateiktų sÄ skaitų už teisines paslaugas turinio, teisminio nagrinėjimo metu daugiausiai laiko buvo skiriama gynėjui dalyvaujant kartu su ginamuoju teisiamuosiuose posėdžiuose, taip pat, rengiant baigiamÄ jÄ kalbÄ . 2022 m. balandžio 6 d. vykęs teisiamasis posėdis tęsėsi nuo 9 val. iki 11 val. 39 min.

Už kaltinamojo gynybÄ minėtame posėdyje, taip pat, susipažinimÄ su bylos medžiaga E. A. paskaičiuota 400 Eur suma. 2022 m. gegužės 4 d. įvykęs teisiamasis posėdis tęsėsi nuo 9 val. 36 min. iki 11 val. 49 min., t. y. 2 val. 13 min., tačiau sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta, kad kaltinamojo gynyba Å¡iame posėdyje tęsėsi 4 val. ir už tai paskaičiuotas 400 Eur atlygis, kuris, teisėjų kolegijos nuomone, turėtų bÅ«ti sumažintas proporcingai vykusio posėdžio laikui. Atitinkamai 2022 m. gegužės 17 d. teismo posėdis truko nuo 9 val. 11 min. iki 10 val. 07 min., nors sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta, kad gynimas minėtame posėdyje užtruko 2 val., todėl Å¡i iÅ¡laidų suma taip pat mažintina.

Pirmosios instancijos teisme buvo atliekami iÅ¡samÅ«s proceso veiksmai, įrodymų tyrimas, iÅ¡klausytos baigiamosios kalbos, atsikirtimai, kaltinamojo paskutinis žodis. Bylos apimtis nėra laikytina didele (pirmosios instancijos teisme bylÄ sudarė 3 tomai), joje kaltinimai buvo pareikÅ¡ti vienam asmeniui dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo. Teisiamųjų posėdžiu metu buvo apklausti 8 proceso dalyviai, gynybos paslaugos buvo teikiamos kokybiÅ¡kai. IÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmos instancijos teisme, gynėjas paruošė motyvuotÄ ir iÅ¡samų apeliacinį skundÄ , kuris aukÅ¡tesnės instancijos teisėjų kolegijos nuosprendžiu yra tenkinamas.

Visgi, atsižvelgtina, jog apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmės atitiko ir baigiamųjų kalbų metu iÅ¡sakytÄ gynybos pozicijÄ , jokie nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme tiriami nebuvo. Baigiamojo kalboje, kurios rengimas įvertintas žymia, tačiau pagrįsta 800 Eur suma, buvo analizuojami proceso dalyvių parodymai, kurių dalis perkelta ir į apeliacinį skundÄ . Neabejotina, kad rengiant apeliacinį skundÄ ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, bylos medžiaga gynybai buvo žinoma.

Tokiu bÅ«du, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir apimtį, taip pat tai, kad tas pats gynėjas E. A. gynė ir pirmosios instancijos teisme, proceso iÅ¡laidos dėl apeliacinio skundo suraÅ¡ymo mažintinos iki 800 Eur.

49. Vadovaujantis 2022 m. balandžio 27 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 429, patvirtinto „Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo“ 2.1 papunkčiu, prašymus dėl priteistų išlaidų atlyginimo nagrinėja ir išlaidas atlygina Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, todėl šios išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 333 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį, kuriuo E. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmę, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: E. A. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. Nukentėjusiojo Å . A. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įraÅ¡ais (1 t., b. l. 163, 173), kompaktinį diskÄ su nuotraukomis ir USB laikmena, saugomus prie baudžiamosios bylos atskiruose vokuose (3 tomas), palikti prie baudžiamosios bylos. Priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros iÅ¡teisintajam E. A. 2843,50 Eur už patirtas proceso iÅ¡laidas advokato paslaugoms.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Danutė Giačaitė Daiva Jankauskienė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis