Legislator Case Law & Legislation
b0b3d2e2-5eba-4b48-a3c9-ad83dacf958e AI generated

b0b3d2e2-5eba-4b48-a3c9-ad83dacf958e · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b0b3d2e2-5eba-4b48-a3c9-ad83dacf958e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartimi UAB ,,Abrisas“ iÅ¡kelta bankroto byla, 2010 m. sausio 29 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Abrisas“ kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, kuris tikslintas vėlesnėmis nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi į BUAB ,,Abrisas“ kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , be kita ko, įtraukta antrosios eilės kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) su 19 010,59 Lt reikalavimu.

Legislator headnote

AI generated

b0b3d2e2-5eba-4b48-a3c9-ad83dacf958e · Lietuvos apeliacinis teismas: Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Nors 2010 m. bankroto administratorius V. B., veikdamas BUAB „Abrisas“ interesais, iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurias VÄ® „Šalčininkų miÅ¡kų urėdija“ apmokėjo 2010 m. gruodžio 9 d. už įmonės veiklÄ , pradėtÄ dar iki įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau bankroto administratoriui V. B. nekilo pareiga spręsti klausimo dėl PVM deklaravimo pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, nes paslaugų teikimas iÅ¡ esmės buvo baigtas jau po įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-1728-241/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02427-2009-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2; 3.4.3.7.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU 2019 m. gruodžio 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos R. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Abrisas“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eA2-3943-580/2019).

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartimi UAB ,,Abrisas“ iÅ¡kelta bankroto byla, 2010 m. sausio 29 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Abrisas“ kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, kuris tikslintas vėlesnėmis nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi į BUAB ,,Abrisas“ kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , be kita ko, įtraukta antrosios eilės kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) su 19 010,59 Lt reikalavimu.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 nutartimi VMI pakeista jos reikalavimo teisės perėmėja VĮ „Turto bankas“.

2. PareiÅ¡kėja R. K. 2019 m. rugpjūčio 9 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ dėl įsiteisėjusių Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. ir 2013 m. lapkričio 14 d. nutarčių dalių, kuriomis į BUAB „Abrisas“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta VMI, vėliau jos reikalavimo teisės perėmėja VÄ® „Turto bankas“, atnaujinus procesÄ â€“ Å¡ias kreditores atsisakyti įtraukti į kreditorių sÄ raÅ¡Ä .

3. PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji yra BUAB „Abrisas“ pagrindinė kreditorė, kuriai nuo 2019 m. gegužės 8 d. tapo žinoma, jog sprendžiant klausimÄ dėl VMI (vėliau VÄ® „Turto bankas“) finansinio reikalavimo patvirtinimo, UAB „Abrisas“ neturėjo įsiskolinimo VMI. Pažymėjo, kad bankroto administratorius V. B. 2010 m. pasirašė atliktų darbų aktus už UAB „Abrisas“ įvykdytus darbus VÄ® „Šalčininkų miÅ¡kų urėdija“, pagal 2008 m. birželio 10 d. sutartis matuojant pastarosios miÅ¡kų žemės sklypus bei ruoÅ¡iant jiems kadastrinių matavimų bylas.

Atliktų darbų aktų pagrindu bankroto administratorius 2010 m. rugpjūčio 5 d. ir 2010 m. lapkričio 26 d. iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (iÅ¡ viso 71 537,73 Lt). Nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras VÄ® „Šalčininkų miÅ¡kų urėdija“ apmokėjo 2010 m. gruodžio 9 d. bankiniu pavedimu. Kadangi piniginės lėšos buvo gautos iÅ¡ įmonės veiklos, pradėtos ir vykdytos dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet baigtos – jau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl pagal Lietuvos respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ , bankroto administratorius V.

B. pagrįstai nedeklaravo PVM dėl įmonės atlikto pardavimo.

4. Nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. įmonės bankroto administravimo procedÅ«ras perėmė UAB „Administravimas ir auditas“. Naujoji bankroto administratorė 2012 m. rugsėjo 18 d. raÅ¡tu kreipėsi į VMI su praÅ¡ymu pateikti savo finansinį reikalavimÄ BUAB „Abrisas“ bankroto byloje dėl neapmokėto PVM, kadangi ankstesnis bankroto administratorius neva nebuvo deklaravęs įmonės atlikto pardavimo pagal 2008 m. birželio 10 d. sutartį, sudarytÄ su VÄ® „Šalčininkų miÅ¡kų urėdija“. 2012 m. lapkričio 9 d. raÅ¡tu administratorė patikslino faktines aplinkybes dėl įmonės pardavimo PVM susiformavimo ir nurodė, kad PVM buvo apskaitytas iÅ¡ BUAB „Abrisas“ veiklos, kuri buvo vykdoma dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 2012 m. lapkričio 15 d. raÅ¡tu VMI, neįvardindama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normų, kreipėsi į administratorę su praÅ¡ymu patvirtinti 19 010,59 Lt finansinį reikalavimÄ , kurį sudaro 15 899,00 Lt nesumokėtas PVM ir 3 111,59 Lt delspinigiai pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. ir 2010 m. lapkričio 26 d. iÅ¡raÅ¡ytas ir apmokėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

5. PareiÅ¡kėja nurodė, kad administratorė negalėjo 2012 m. rugsėjo 18 d. raÅ¡tu inicijuoti kreipimosi į VMI dėl mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ BUAB „Abrisas“, kadangi PVM sumokėjimo pareiga pagal įmonės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras teko ne BUAB „Abrisas“, o VÄ® „Šalčininkų miÅ¡kų urėdija“. Kadangi VMI neturėjo reikalavimo teisės dėl PVM mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ BUAB „Abrisas“, todėl nebuvo teisinių sÄ lygų VMI tapti įmonės antrosios eilės kreditore, atitinkamai reikalavimas negalėjo bÅ«ti perleistas VÄ® „Turto bankas“. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo UAB ,,Abrisas“ bankroto byloje.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų terminas praÅ¡ymui dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties pateikti baigėsi 2018 m. vasario 5 d., o dėl 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties – 2018 m. lapkričio 22 d. Teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėja, 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikdama teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ dėl nurodytų Vilniaus apygardos teismo nutarčių, praleido įstatyme numatytÄ naikinamÄ jį terminÄ tokiam praÅ¡ymui pateikti.

8. Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju bankroto byloje nesusidarė iÅ¡skirtinė teisinė situacija, leidžianti atnaujinti naikinamÄ jį penkerių metų senaties terminÄ . PareiÅ¡kėja apie Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtintÄ VMI finansinį reikalavimÄ turėjo sužinoti anksčiau nei 2019 m. gegužės 8 d. ir galėjo teikti savo paaiÅ¡kinimus bei įrodymus dėl Å¡io kreditoriaus reikalavimo (ne)pagrįstumo, praÅ¡yti teismo patikslinti įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä .

9. Teismas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėja BUAB „Abrisas“ kreditore yra nuo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas jos 3 650,39 Lt finansinis reikalavimas, priėmimo. BÅ«dama įmonės kreditore, pareiÅ¡kėja dalyvaudavo kreditorių susirinkimuose, turėjo galimybę domėtis įmonės bankroto procesu, ginti savo teises ir interesus. Bankroto administratorė pateikė duomenis, iÅ¡ kurių matyti, jog 2014 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo veiklos ataskaitoje buvo nurodyta informacija apie kreditorės VMI finansinio reikalavimo tvirtinimo aplinkybes, taip pat pareiÅ¡kėjai 2017 m. lapkričio 7 d. buvo nusiųstas BUAB „Abrisas“ teismo patvirtintas kreditorių sÄ raÅ¡as.

Atsižvelgdamas į tai, teismas kritiÅ¡kai vertino pareiÅ¡kėjos nurodytÄ aplinkybę, jog jai tik 2019 m. gegužės 8 d. gavus dokumentus iÅ¡ BUAB „Abrisas“ administratorės, atsirado pagrindas kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. PareiÅ¡kėja R. K. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atnaujinti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti; atnaujinti procesÄ dėl įsiteisėjusių Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. ir 2013 m. lapkričio 14 d. nutarčių dalių, kuriomis į BUAB „Abrisas“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta VMI, vėliau jos reikalavimo tesės perėmėja VÄ® „Turto bankas“; atnaujinus procesÄ â€“ nutartis pakeisti ir į BUAB „Abrisas“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä atsisakyti įtraukti VMI bei VÄ® „Turto bankas“.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Nors 2010 m. bankroto administratorius V. B., veikdamas BUAB „Abrisas“ interesais, iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurias VÄ® „Šalčininkų miÅ¡kų urėdija“ apmokėjo 2010 m. gruodžio 9 d. už įmonės veiklÄ , pradėtÄ dar iki įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau bankroto administratoriui V. B. nekilo pareiga spręsti klausimo dėl PVM deklaravimo pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, nes paslaugų teikimas iÅ¡ esmės buvo baigtas jau po įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Dėl to bankroto administratorius V. B. neprivalėjo aiÅ¡kintis dėl VMI reikalavimo teisės į įmonę susiformavimo. Po nurodytų dokumentų sudarymo tokia pareiga teko pačiai VMI. 10.2. Ä®BÄ® normos draudžia bankroto administratoriaus veikimÄ iÅ¡imtinai tik vieno kokio nors kreditoriaus naudai, kadangi bankroto administratoriui yra privalu ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Nepaisant tokio draudimo, UAB „Administravimas ir auditas“ 2012 m. rugsėjo 18 d. raÅ¡tu savo iniciatyva kreipėsi į VMI su praÅ¡ymu pareikÅ¡ti finansinį reikalavimÄ BUAB „Abrisas“ bankroto byloje.

Komentuodama įmonėje susidariusiÄ situacijÄ , bankroto administratorė UAB „Administravimas ir auditas“ iÅ¡ esmės neteisingai sudėliojo akcentus dėl galimo VMI finansinio reikalavimo teisės susiformavimo. IÅ¡ esmės buvo nutylėtos reikÅ¡mingos aplinkybės dėl VÄ® „Šalčininkų miÅ¡kų urėdija“ teisinio statuso, jos PVM mokėtojo statuso, buhalterinių dokumentų suraÅ¡ymo momento, paslaugų suteikimo pabaigos momento ir kt. 10.3. PareiÅ¡kėja 2019 m. balandžio 11 d. kreipėsi į VMI, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pagal Å¡ios bylos faktines aplinkybes VMI turėjo finansinio reikalavimo teisę į BUAB „Abrisas“ dėl PVM nepriemokos. 2019 m. gegužės 8 d.

VMI pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad tais atvejais, kai įmonė paslaugų teikėja neiÅ¡duoda kasos aparato kvito, taikomos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio nuostatos ir PVM iÅ¡skaityti bei sumokėti turi pirkėjas, t. y. VÄ® „Šalčininkų miÅ¡kų urėdija“. Ä®monė, iÅ¡raÅ¡ydama PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už suteiktas paslaugas, be kitų privalomų rekvizitų turi įraÅ¡yti nuorodÄ â€žatvirkÅ¡tinis apmokestinimas“ ir suteiktų paslaugų apmokestinamÄ jÄ vertę be PVM turi deklaruoti mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos 12 laukelyje.

Tačiau iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje apskaičiuotos pardavimo PVM sumos deklaruoti nereikia. Taigi bankroto administratorė 2012 m. rugsėjo 18 d. raÅ¡tu negalėjo inicijuoti kreipimosi į VMÄ® dėl PVM nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ BUAB „Abrisas“, kadangi PVM sumokėjimo pareiga pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras teko VÄ® „Šalčininkų miÅ¡kų urėdija“. 10.4. Nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nusiÅ¡alino nuo esminio klausimo sprendimo, t. y. nieko nepasisakė dėl to, ar kreditorės VMI bei VÄ® „Turto bankas“ turėjo reikalavimo teisę į BUAB „Abrisas“. 10.5.

Nagrinėjamu atveju teisiÅ¡kai yra svarbi ne pareiÅ¡kėjos žinojimo prezumpcija apie Vilniaus apygardos teismo priimtas nutartis, kuriomis buvo patvirtinti VMI ir VÄ® „Turto bankas“ finansiniai reikalavimai, tačiau Å¡ių kreditorių reikalavimų pagrindimas. IÅ¡ bylos matyti, kad administratorė, VMI ir Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 28 d. nutartyje nenurodė jokio teisinio pagrindo, iÅ¡ kurio susiformavo VMI reikalavimas. Apie VMI finansinio reikalavimo susiformavimo mechanizmÄ nieko konkrečiai nebuvo pasisakyta ir administratorės 2014 m. liepos 29 d. teiktoje veiklos ataskaitoje.

Tai savaime apsunkino pareiÅ¡kėjos galimybes imtis veiksmų dėl tokio reikalavimo nuginčijimo, kadangi tam yra reikalingos specialiosios žinios. Tik 2019 m. balandžio mėn., kai pareiÅ¡kėjai pavyko gauti iÅ¡ administratorės praÅ¡omus dokumentus, pareiÅ¡kėjai atsirado galimybė tinkamai suformuluoti savo paklausimÄ VMI atstovams. Todėl pareiÅ¡kėja siekia ne iÅ¡ naujo iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti bylÄ , bet iÅ¡taisyti klaidas. Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atitinka proceso atnaujinimo instituto tikslus.

Be to, VMI iÅ¡aiÅ¡kinimas byloje privalėjo bÅ«ti vertinamas kaip naujai paaiÅ¡kėjusi esminė aplinkybė, apie kurios egzistavimÄ nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma pareiÅ¡kėjai. Tokiu atveju terminas praÅ¡ymui paduoti turi bÅ«ti skaičiuojamas ne nuo teismo nutarčių, kuriomis patvirtinti reikalavimai, įsiteisėjimo, o nuo VMI iÅ¡aiÅ¡kinimo pateikimo dienos. 10.6. Kita vertus, byloje buvo pateikti tokie faktiniai duomenys, kurie įgalino pirmosios instancijos teismÄ spręsti klausimÄ dėl CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytų terminų atnaujinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra numatęs galimybę teismams spręsti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto ir praleisto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013). Vadinasi, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokių privalomų procesinių kliūčių tenkinti pareiÅ¡kėjos pateiktÄ praÅ¡ymÄ . 10.7. Å ios teisinės situacijos unikalumÄ pagrindžia tai, kad tvirtinant VMI ir VÄ® „Turto bankas“ finansinius reikalavimus, buvo akivaizdžiai ir grubiai pažeistos Ä®BÄ® 3 straipsnio 1 punkto, 35 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Lietuvos Respublika dėl neteisėtų valstybių institucijų (VMI ir VÄ® „Turto bankas“) veiksmų iÅ¡ esmės negali įgyti jokios materialinės naudos, gautinos iÅ¡ bankrutuojančios įmonės, prieÅ¡ingu atveju valstybė taptų nelygiaverčiu civilinių teisinių santykių dalyviu bankroto procese. Bankroto byloje vyrauja vieÅ¡asis interesas, kuris privalo bÅ«ti ginamas. Byloje yra likę tik du kreditoriai, todėl paÅ¡alinus vienÄ kreditorių, pats procesas taptų greitesnis. Bankroto bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs beveik 10 metų, nepaÅ¡alinus neteisėtai įtrauktos kreditorės, bylos nagrinėjimas užsitęstų dar labiau, nes VMI pozicija byloje yra neproduktyvi.

11. BUAB „Abrisas“ bankroto administratorė UAB „Administravimas ir auditas“ praÅ¡o skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Esminę reikÅ¡mę nagrinėjamame ginče turi ne VMI finansinio reikalavimo susidarymo aplinkybės, bet pats VMI finansinio reikalavimo egzistavimo faktas. PareiÅ¡kėja nereiÅ¡kė praÅ¡ymo šį reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu, nepateikė duomenų, jog jis bÅ«tų nuginčytas, teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog BUAB „Abrisas“ už 2008 m. suteiktas paslaugas įstatymų nustatyta tvarka deklaravo ir sumokėjo PVM į biudžetÄ .

Vadinasi skola VMI faktiÅ¡kai egzistuoja ir todėl reikalavimas yra patvirtintas teisėtai. 11.2. PareiÅ¡kėja praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo kaip naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes nurodė tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartyje, kuria buvo patvirtintas VMI finansinis reikalavimas, nebuvo nurodytas reikalavimo susidarymo teisinis pagrindas. Tačiau teismas teisingai patvirtino VMI finansinį reikalavimÄ , nes skola biudžetui susidarė pagal pateiktas PVM deklaracijas, o ne pagal menamÄ teisinį pagrindÄ .

PareiÅ¡kėja nurodė, kad apie reikalavimo susiformavimo mechanizmÄ nieko konkrečiai nebuvo pasisakyta ir administratorės 2014 m. liepos 29 d. veiklos ataskaitoje, tačiau Å¡iame susirinkime buvo patvirtinta informacijos teikimo kreditoriams tvarka, todėl pareiÅ¡kėja turėjo galimybę papraÅ¡yti informacijos iÅ¡ administratorės, tačiau to nepadarė. 11.3. Ä®statymų leidėjas pagal Ä®BÄ® 26 straipsnio 6 dalį suteikia teisę visiems kreditoriams, kurių finansinis reikalavimas virÅ¡ija 72 Eur, paduoti atskirÄ jį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas, jų nuomone, neteisėtas finansinis reikalavimas.

PareiÅ¡kėja ne kartÄ skundė kitų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo nutartis (UAB ,,Topometra“, T. J., R. B.), todėl jai tikrai buvo žinoma Å¡i teisės norma. Be to, pareiÅ¡kėja R. K. buvo BUAB „Abrisas“ buhalterė, vėliau įmonės direktorė, todėl jai turėjo bÅ«ti geriausiai žinoma įmonės finansinė padėtis, taip pat teisiniai aktai, reglamentuojantys mokesčių skaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ . 11.4. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu, įvertinus tÄ aplinkybę, jog pareiÅ¡kėja nuo pat bankroto proceso pradžios buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, turėjo galimybę tinkamai naudotis procesinėmis teisėmis, teikti įrodymus ir praÅ¡ymus, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, nėra pagrindo laikyti, jog vertinant jos pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teisme buvo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo peržengti skundo ribas. Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo 13. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja (apeliantė) R. K. pateikė pirmosios instancijos teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ dėl įsiteisėjusių Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. ir 2013 m. lapkričio 14 d. nutarčių, priimtų BUAB „Abrisas“ bankroto byloje, dalių, kuriomis į bankrutavusios įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta antrosios eilės kreditorė VMI su 5 505,85 Eur (19 010,59 Lt) reikalavimu, vėliau reikalavimo teisės perėmėja VÄ® „Turto bankas“.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėja, 2019 m. rugpjūčio 8 pateikdama teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ dėl nutarčių, kuriomis patvirtintas VMI, vėliau VÄ® „Turto bankas“ finansinis reikalavimas, praleido CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytÄ penkerių metų naikinamÄ jį terminÄ tokiam praÅ¡ymui pateikti. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra iÅ¡skirtinės teisinės situacijos, leidžiančios atnaujinti naikinamÄ jį penkerių metų senaties terminÄ .

15. Atkreiptinas dėmesys, kad proceso atnaujinimo institutas yra iÅ¡imtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ir (ar) nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimo tikslas – iÅ¡taisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime (nutartyje) padarytas teisines klaidas, užtikrinti teisingumo vykdymÄ bei tinkamÄ teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat iÅ¡vengti neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių (CPK 2, 6 straipsniai).

16. Kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinant proceso atnaujinimo institutÄ , suformuota taip, kad Å¡is institutas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ . Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedÅ«ros naudojimo ribotumÄ , kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali bÅ«ti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama iÅ¡vengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017, 16 punktas).

17. Nuo 2011 m. spalio 1 d., įsigaliojus 2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1480, CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 3 dalis buvo papildyta nuostata dėl proceso atnaujinimo bankroto bylose negalimumo. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ , yra nurodęs, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas nėra vien formalaus ir dispozityvaus pobÅ«džio. Bankroto byloje įsiteisėjus teismo sprendimui dėl įmonės pabaigos, jis per 5 darbo dienas pateikiamas Juridinių asmenų registrui iÅ¡registruoti įmonę ir per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo gavimo dienos įmonė iÅ¡registruojama iÅ¡ jo (Ä®BÄ® 32 straipsnio 5–6 dalys).

Taigi, užbaigus bankroto bylÄ ir įmonę iÅ¡registravus iÅ¡ Juridinių asmenų registro, įmonė pasibaigia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.95 straipsnio 3 dalis). Pasibaigus įmonei jokie procesiniai veiksmai byloje negalimi, taigi negalimas ir proceso atnaujinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018) 18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 366 straipsnio 3 dalies norma turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ir suprantama kaip siekianti užtikrinti bankroto tikslų ir pagrindinių principų įgyvendinimÄ .

Pagrindinis bankroto proceso tikslas – paÅ¡alinti nemokiÄ Ä¯monę iÅ¡ rinkos, tenkinti kreditorių reikalavimus iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naÅ¡tÄ , taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Vienas iÅ¡ teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti visas bankroto procedÅ«ras, nutraukiant bylÄ Ä®BÄ® 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusiÄ Ä¯monę ir iÅ¡registruojant jÄ iÅ¡ įmonių registro Ä®BÄ® 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr.

Å¡ios nutarties 17 punkte nurodytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį).

19. Ä®statymas nepateikia bankroto procedÅ«ros apibrėžimo, bet apibrėžia bankroto proceso sÄ vokÄ . Pagal Ä®BÄ® 1 straipsnio 2 dalį bankroto procesas tai – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedÅ«rų visuma. Å is apibrėžimas leidžia teigti, kad sÄ vokos „bankroto procesas“ ir „bankroto procedÅ«ra“ nėra tapačios. Pastaroji sÄ voka yra siauresnė ir apima tik tam tikrÄ atskirÄ veiksmÄ ar vienarūšių veiksmų grupę (tęstinis veiksmas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017, 25 punktas).

20. Bankroto bylos nagrinėjimo procese teismas sprendžia ĮBĮ normomis reglamentuotus su bankroto procesu susijusius klausimus (tvirtina kreditorių finansinius reikalavimus, nagrinėja skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, sprendžia dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo ir t. t.). Juos išsprendęs teismas priima nutartis, tačiau šiomis nutartimis nėra iš esmės išsprendžiama byla dėl ginčo esmės (dėl bankroto bylos pabaigos).

Šie veiksmai laikytini bankroto procedūros etapais, bet ne bylos užbaigimu CPK 365 straipsnio prasme. Nepaisant to, tyčinio bankroto procedūra, bankroto bylos iškėlimas, kreditorių reikalavimų tvirtinimas ir kt., yra sudėtinės ir neatskiriamos bankroto bylos dalys, kurios tiesiogiai susijusios su bankroto bylos baigtimi. Joms taikomos CPK normos, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. CPK 366 straipsnio 3 dalis ĮBĮ normoms neprieštarauja, nes ĮBĮ normos nenustato proceso atnaujinimo instituto ir jo nereguliuoja.

Taigi bankroto procesui, įskaitant jo atskirus procedÅ«ros etapus, netaikomas CPK įtvirtintas proceso atnaujinimas (žr. Å¡ios nutarties 17 punkte nurodytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį).

21. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija vėlesnėje nutartyje nurodė, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesÄ dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip neapimantis įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Toks aiÅ¡kinimas pagrįstas tuo, kad praktikoje gali susidaryti situacija, kad bankroto pripažinimas tyčiniu gali bÅ«ti nulemtas liudytojų melagingų parodymų, melagingos eksperto iÅ¡vados ar suklastotų dokumentų, vėliau nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, taip pat dėl į bylÄ nepateiktų tam tikrų įrodymų dėl Å¡alių nežinojimo apie jų egzistavimÄ , kuriuose galėjo bÅ«ti atspindimos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės, paneigiančios aplinkybes, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

Be to, Ä®BÄ® nenustato teisinio mechanizmo kaip iÅ¡taisyti pirmiau aptartas klaidas, galinčias lemti neteisingÄ ir neteisėtÄ teismo sprendimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 31, 33 punktai).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neteisingai pritaikė proceso teisės normas, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nepagrįstai iÅ¡sprendė vadovaudamasis proceso atnaujinimo institutÄ reglamentuojančiomis CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatomis, įskaitant CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto penkerių metų naikinamojo termino taikymÄ . Nors pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas buvo pateiktas kaip praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ dėl bankroto byloje priimtų įsiteisėjusių nutarčių (CPK 369 straipsnis), tačiau CPK 135 straipsnio 1 dalis ir kitos civilinio proceso normos nenustato ieÅ¡kovui pareigos nurodyti ieÅ¡kinyje jo teisinį pagrindÄ , o jei ieÅ¡kovas nurodo ieÅ¡kinio teisinį pagrindÄ , tai jis teismui neprivalomas ir nevaržo teismo, sprendžiant ginÄÄ , jį keisti ir taikyti kitÄ , negu nurodė ieÅ¡kovas, nes teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra iÅ¡skirtinė bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2009; kt.).

23. Teismas, spręsdamas ginÄÄ , privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamÄ teisės normÄ , atitinkančiÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. tinkamai kvalifikuoti ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015). IÅ¡ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo turinio matyti, kad ji siekia nuginčyti kito kreditoriaus (kreditorių) reikalavimÄ , kuris yra patvirtintas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, t. y. paÅ¡alinti kitÄ kreditorių iÅ¡ bankrutavusios atsakovės kreditorių sÄ raÅ¡o. PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės nurodė aplinkybes ir pateikė įrodymus, kuriais grindžia pradinės kreditorės VMI finansinio reikalavimo nepagrįstumÄ , taip pat paaiÅ¡kino aplinkybes, kodėl apie reikalavimo galimÄ nepagrįstumÄ jai nebuvo žinoma anksčiau.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalies normoje nustatyta teisė kreditoriams tikslinti reikalavimus ir jų atsisakyti. Kreditorių reikalavimų tikslinimas reiÅ¡kia naujÄ reikalavimo tikrinimÄ ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiÅ«rėjimÄ , todėl turėtų bÅ«ti tikslinama iÅ¡imtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylÄ nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Svarbu tai, kad bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimÄ ar Å¡io atsisakyti reiÅ¡kia, kad įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriÅ¡ko draudimo tokį reikalavimÄ keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).

25. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad paprastai kreditoriaus teisė ginčyti kito kreditoriaus reikalavimÄ , kuris yra patvirtintas teismo nutartimi, įgyvendinama Ä®BÄ® 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paduodant atskirÄ jį skundÄ dėl tokios nutarties peržiÅ«rėjimo apeliacine tvarka, tačiau tais atvejais, kai toks kreditorius dėl objektyvių priežasčių nurodyta teise pasinaudoti negalėjo dėl to, kad jam nebuvo žinomos aplinkybės, patvirtinančios aiÅ¡kiai nepagrįsto reikalavimo buvimÄ , neturi bÅ«ti užkirsta galimybė praÅ¡yti teismo tokį reikalavimÄ patikslinti, taigi ir paÅ¡alinti kitÄ kreditorių iÅ¡ sÄ raÅ¡o.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigti bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedÅ«rų vykdymÄ užtikrinti, kad bÅ«tų visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013).

26. Remiantis Å¡ios nutarties 25 punkte cituota kasacinio teismo praktika, esminę reikÅ¡mę pakartotiniam teismo patvirtinto finansinio reikalavimo tikrinimui turi objektyvios priežastys, dėl kurių pareiÅ¡kėjui negalėjo bÅ«ti žinomos aplinkybės, patvirtinančios aiÅ¡kiai nepagrįsto reikalavimo buvimÄ . Kasacinis teismas yra nurodęs, jog bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimÄ nesuteikia galimybės bankroto proceso dalyviams patvirtinus kreditorių finansinius reikalavimus tikslinti bei peržiÅ«rėti nesant tokio teisės aktuose nustatyto pagrindo. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

27. Taigi bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriai gali ginčyti kitų kreditorių finansinius reikalavimus dviem bÅ«dais – apeliacinės instancijos teismui apskųsdami neįsiteisėjusiÄ nutartį, kuria buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, arba pateikdami teismui praÅ¡ymÄ patikslinti kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusiomis nutartimis, sÄ raÅ¡Ä , praÅ¡yme nurodydami naujas (iki tol nežinomas) aplinkybes, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi.

Pagal pareiÅ¡kėjos pateikto praÅ¡ymo faktinį pagrindÄ ir dalykÄ , buvo pasirinktas antrasis kreditorės VÄ® „Turto bankas“ (pradinės kreditorės VMI) finansinio reikalavimo ginčijimo bÅ«das. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pagrįstumÄ turėjo vertinti ne pagal CPK normas, o pagal Ä®BÄ® normas ir Å¡ios nutarties 24 – 26 punkte nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ .

28. Pažymėtina, kad pagal ginčui taikytinas teisės normas ir aktualiÄ teismų praktikÄ , teisingam klausimo iÅ¡sprendimui turėjo bÅ«ti vertinama ne praleisto termino trukmė ir jo atnaujinimo galimybės, o tai, ar ginčijamas finansinis reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, taip pat tiriamos objektyvios priežastys, dėl kurių pareiÅ¡kėjai negalėjo bÅ«ti žinomos aplinkybės, patvirtinančios aiÅ¡kiai nepagrįsto reikalavimo buvimÄ , įvertinta tai, ar pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės dėl reikalavimo nepagrįstumo laikytinos naujomis, ar dėl Å¡ių aplinkybių yra pasisakęs teismas įsiteisėjusiomis nutartimis.

Vertindamas Å¡ių aplinkybių visumÄ , teismas turėjo atsižvelgti ir į bankroto proceso paskirtį bei tikslÄ , t. y. per bankroto procedÅ«rų vykdymÄ užtikrinti, kad bÅ«tų visiÅ¡kai arba bent iÅ¡ dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai. Dėl bylos procesinės baigties 29. Pirmosios instancijos teismo netinkamas proceso normų pritaikymas lėmė tai, kad Å¡ios nutarties 28 punkte nurodytos aplinkybės, reikÅ¡mingos teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, iÅ¡ esmės nebuvo tiriamos.

Taigi byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama visa apimtimi naujai, vertinant aplinkybes ir argumentus, kurių pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai netyrė ir nevertino, todėl tai neatitinka apeliacijos paskirties, be to apriboja byloje dalyvaujančių asmenų teisę į apeliacijÄ . Atsižvelgiant į tai, kad padarytas esminis pažeidimas, kuris apeliacinėje instancijoje negali bÅ«ti iÅ¡taisytas, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Danutė GasiÅ«nienė