Legislator Case Law & Legislation
b0b3706f-eb4f-4f9c-aad4-d63a3994ded1 AI generated

b0b3706f-eb4f-4f9c-aad4-d63a3994ded1 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number b0b3706f-eb4f-4f9c-aad4-d63a3994ded1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įpareigoti atsakovę nedelsiant, bet ne ilgiau nei per 5 darbo dienas perduoti natÅ«ra ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Autobosas“ sÄ skaitose faktÅ«rose VTR Nr. 01375, VTR Nr. 01620, VTR Nr. 0001625 nurodytus daiktus: įrankių vežimėlius (371,90 Eur), kaitinimo pjovimo įrangÄ (154,55 Eur), automobilinį krautuvÄ (ieÅ¡kinyje nurodytas kaip „autopakrovėjas“) „Start“ (82,64 Eur), presÄ (99,17 Eur), greičių dėžės keltuvÄ (123,97 Eur), variklio vartytuvÄ (74,38 Eur), aliuminio virinimo aparatÄ (247,93 Eur), dažymo pulverizatorių (314,05 Eur), gręžimo stakles (66,12 Eur), garažo vartus (1 322,31), duris (148,76 Eur), hidraulinį keltuvÄ 4t (1 100,00 Eur), Å¡ildymo katilÄ su sistema kl417 (2 760,00 Eur), suvirinimo aparatÄ (186,00 Eur), elektronines svarstykles (46,66 Eur), biuro baldus (136,25 Eur), garažo vartus (358,75 Eur), granulių degiklį (713,50 Eur), hidraulinį keltuvÄ 4t (658,75 Eur), vartus (875,16 Eur), oro kompresorių 320l (839,83 Eur); taip pat į sÄ skaitas neįtrauktus, bet faktiÅ¡kai likusius daiktus: griebtuvus ir hidraulinę įrangÄ prie stendo, aukÅ¡to spaudimo trijų fazių plovimo įrangÄ â€žNiflisk“, pneumatinius veržliasukius, 3 vnt., pneumatinį plaktukÄ , suvirinimo įrangÄ argonu, vaizdo stebėjimo įrangÄ su įraÅ¡ymu, 12 kamerų, karÅ¡to oro Å¡ildytuvus (ieÅ¡kinyje nurodyti kaip „kaloriferiai“), 3 vnt., Å¡ildymo katilo dyzelinį degiklį, kuro Å¡ildymo katilui talpyklÄ , savadarbius Å¡ildymo katilus, 3 vnt., kaminus savadarbiams Å¡ildymo katilams, 3 vnt., darbastalius, 5 vnt., įrankių komplektus;

Legislator headnote

AI generated

b0b3706f-eb4f-4f9c-aad4-d63a3994ded1 · Klaipėdos apygardos teismas: PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , todėl nėra galimybės identifikuoti ieÅ¡kovės reikalaujamų daiktų. Tiek durys, tiek vartai yra laikytini patalpų dalimi ir negali bÅ«ti atidalyti be žalos patalpai – Å¡iuos daiktus reikėtų iÅ¡montuoti, įsigyti kitus ir įmontuoti iÅ¡ naujo. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad garažo vartai ir durys negalėtų bÅ«ti iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės, kadangi jie laikytini atsakovės patalpose esančiais patalpų priklausiniais, ir ieÅ¡kovė dėl Å¡ių daiktų iÅ¡reikalavimo turėtų kreiptis į trečiÄ jį asmenį UAB „PajÅ«rio mediena“, kuri yra patalpų savininkė. 2.6.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-915-889/2021 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00848-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 4 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aurimo Brazdeikio, Almanto Padvelskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių R.

K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Autobosas“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių uždarosios akcinės bendrovės „Autobosas“ ir R. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Uostamiesčio autoservisas“ dėl daiktų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „PajÅ«rio mediena“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovai patikslintame ieškinyje pareiškė reikalavimus:

1) įpareigoti atsakovę nedelsiant, bet ne ilgiau nei per 5 darbo dienas perduoti natÅ«ra ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Autobosas“ sÄ skaitose faktÅ«rose VTR Nr. 01375, VTR Nr. 01620, VTR Nr. 0001625 nurodytus daiktus: įrankių vežimėlius (371,90 Eur), kaitinimo pjovimo įrangÄ (154,55 Eur), automobilinį krautuvÄ (ieÅ¡kinyje nurodytas kaip „autopakrovėjas“) „Start“ (82,64 Eur), presÄ (99,17 Eur), greičių dėžės keltuvÄ (123,97 Eur), variklio vartytuvÄ (74,38 Eur), aliuminio virinimo aparatÄ (247,93 Eur), dažymo pulverizatorių (314,05 Eur), gręžimo stakles (66,12 Eur), garažo vartus (1 322,31), duris (148,76 Eur), hidraulinį keltuvÄ 4t (1 100,00 Eur), Å¡ildymo katilÄ su sistema kl417 (2 760,00 Eur), suvirinimo aparatÄ (186,00 Eur), elektronines svarstykles (46,66 Eur), biuro baldus (136,25 Eur), garažo vartus (358,75 Eur), granulių degiklį (713,50 Eur), hidraulinį keltuvÄ 4t (658,75 Eur), vartus (875,16 Eur), oro kompresorių 320l (839,83 Eur); taip pat į sÄ skaitas neįtrauktus, bet faktiÅ¡kai likusius daiktus: griebtuvus ir hidraulinę įrangÄ prie stendo, aukÅ¡to spaudimo trijų fazių plovimo įrangÄ â€žNiflisk“, pneumatinius veržliasukius, 3 vnt., pneumatinį plaktukÄ , suvirinimo įrangÄ argonu, vaizdo stebėjimo įrangÄ su įraÅ¡ymu, 12 kamerų, karÅ¡to oro Å¡ildytuvus (ieÅ¡kinyje nurodyti kaip „kaloriferiai“), 3 vnt., Å¡ildymo katilo dyzelinį degiklį, kuro Å¡ildymo katilui talpyklÄ , savadarbius Å¡ildymo katilus, 3 vnt., kaminus savadarbiams Å¡ildymo katilams, 3 vnt., darbastalius, 5 vnt., įrankių komplektus;

2) įpareigoti atsakovę nedelsiant, bet ne ilgiau nei per 5 darbo dienas perduoti natÅ«ra ieÅ¡kovei R. K. daiktus: automobilių dažymo kamerÄ â€žKostrzewa“ (7 826 Eur vertės) ir hidraulinį automobilių geometrijos atkÅ«rimo stendÄ â€žStocker“ (2 028,98 Eur vertės);

3) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei UAB „Autobosas“ po 200,00 Eur kas mėnesį nuostolių atlyginimÄ už 8 mėnesius, pradedant skaičiuoti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., Å¡iÄ dienÄ suma sudarytų 1 600 Eur;

4) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei R. K. po 300,00 Eur kas mėnesį nuostolių atlyginimÄ už 8 mėnesius, pradedant skaičiuoti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., Å¡iÄ dienÄ suma sudarytų 2 400 Eur;

5) priteisti iš atsakovės ieškovei UAB „Autobosas“ 6 procentų dydžio metinės palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

6) priteisti iš atsakovės ieškovei R. K. 5 procentų dydžio metinės palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

7) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagrindiniai ieÅ¡kinio argumentai: 1.1. IeÅ¡kovės nurodė, kad ieÅ¡kovė UAB „Autobosas“ iÅ¡ UAB „VTR Vakarų transporto remontas“, vykdančios veiklÄ (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 13 d., 2017 m. balandžio 25 d. ir 2017 m. birželio 7 d. PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu įgijo 12 923,63 Eur vertės automobilio serviso įrangÄ ir įrankius. UAB „VTR“ autoserviso veiklos vykdymo vieta buvo patalpose (duomenys neskelbtini), todėl įranga ir įrankiai buvo naudojami įmonės veikloje.

Taip pat ieÅ¡kovė R. K. panaudos sutarties pagrindu perdavė UAB „VTR Vakarų transporto remontas“, kuriai vadovavo jos sÅ«nus R. K., neatlygintinai naudotis 2013 m. rugpjūčio 19 d. iÅ¡ pardavėjo V. Å . įgytÄ 7 826 Eur vertės automobilių dažymo kamerÄ â€žKostrzewa“ ir 2 028,98 Eur vertės hidraulinį automobilių geometrijos atkÅ«rimo stendÄ â€žStocker“. UAB „VTR Vakarų transporto remontas“ bankrutavus, patalpose (duomenys neskelbtini), buvusi įmonės darbuotoja V.

S. 2017 m. gruodžio 21 d. įsteigė UAB „Uostamiesčio autoservisas“. Å iose patalpose liko visa UAB „VTR Vakarų transporto remontas“ autoserviso įranga ir įrankiai / prietaisai, kurie nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovėms. IeÅ¡kovės žodinio susitarimo pagrindu leido V. S. naudotis patalpose esančia ieÅ¡kovėms priklausančia įranga ir daiktais. Kadangi V. S. visas UAB „Uostamiesčio autoservisas“ turimas akcijas perleido V. Å ., ieÅ¡kovė 2019 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į atsakovės naujÄ jį vadovÄ reikalaudama grÄ Å¾inti atsakovės nuomojamose patalpose esančius ieÅ¡kovėms priklausančius ginčo daiktus (autoserviso įrangÄ ) arba iÅ¡sinuomoti jÄ už 500 Eur per mėnesį, tačiau atsakovė su tuo nesutiko.

IeÅ¡kovei nusprendus atsiimti jai priklausančius daiktus, atsakovė jų negrÄ Å¾ino. IeÅ¡kinio pateikimo dienÄ atsakovė turi daiktus, kuriais ji naudojasi neteisėtai nuo 2019 m. pradžios. IeÅ¡kovės negali Å¡iais daiktais naudotis ir disponuoti, dėl to patiria netiesioginius nuostolius negautų pajamų forma, kuriuos atsakovė turi atlyginti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu tenkino dalį ieÅ¡kinio: įpareigojo atsakovę UAB „Uostamiesčio autoservisas“ per 5 (penkias) darbo dienas perduoti natÅ«ra ieÅ¡kovei UAB „Autobosas“ gręžimo stakles, kurių vertė 66,12 Eur; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Uostamiesčio autoservisas“ ieÅ¡kovei UAB „Autobosas“ 2,03 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovių UAB „Autobosas“ ir R.

K. atsakovei UAB „Uostamiesčio autoservisas“ po 1 262,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai: 2.1. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė nurodo, kad PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, iÅ¡raÅ¡ytų 2016 m. sausio 13 d. Nr. 01375, 01375-1, 2017 m. balandžio 25 d. Nr. 01620 ir 2017 m. birželio 7 d. Nr. 0001625, pagrindu bankrutavusi UAB „VTR“ pardavė ieÅ¡kovei automobilio serviso įrangÄ ir įrankius už 12 923,63 Eur, tačiau įranga liko UAB „VTR“ patalpose. 2019 m. rugsėjo 12 d. bankrutavusios UAB „VTR“ patalpose įkurta atsakovė, kuri iki Å¡iol naudojasi ieÅ¡kovei UAB „Autobosas“ priklausančiais įrenginiais ir įrankiais, nurodytais ieÅ¡kinyje, todėl reikalauja juos grÄ Å¾inti. 2.2.

Teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktų įrodymų visumÄ , konstatavo, jog negali remtis ieÅ¡kovės pateiktomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis Nr. 01375 ir 01375-1, kadangi jų originalumas ir tikrumas nėra patvirtintas objektyviais įrodymais. Dėl Å¡ios priežasties yra pagrindas pripažinti, jog ieÅ¡kovė neįrodė savo nuosavybės teisės į daiktus, kuriuos ji teigia įgijusi PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 01375 ar 01375-1 pagrindu, t. y. įrankių vežimėlius, 3 vnt., kaitinimo pjovimo įrangÄ , automobilinį krautuvÄ â€žStart“, presÄ , greičio dėžės keltuvÄ , variklio vartytuvÄ , aliuminio virinimo aparatÄ , dažymo pulverizatorius, 2 vnt., gręžimo stakles, garažo vartus, 2 vnt., duris, 2 vnt.; iÅ¡ viso į įrankius ir įrangÄ už 3 005,79 Eur (3 737,00 Eur su PVM). 2.3.

IeÅ¡kovė, įrodinėdama savo nuosavybės teisę į ginčo daiktus, taip pat rėmėsi antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Teismas atkreipė dėmesį, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole iÅ¡ esmės yra tik užfiksuoti daiktai, esantys atsakovės naudojamose patalpose, tačiau faktinių aplinkybių protokolas pats savaime niekaip neįrodo ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į protokole užfiksuotus daiktus. 2.4. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovės reikalavimus priteisti įrankių vežimėlius, 3 vnt., kaitinimo pjovimo įrangÄ , automobilinį krautuvÄ â€žStart“, presÄ , greičio dėžės keltuvÄ , variklio vartytuvÄ , aliuminio virinimo aparatÄ , dažymo pulverizatorius, 2 vnt., gręžimo stakles, atsižvelgė į tai, kad Å¡ie daiktai nei PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, kurias iÅ¡rašė UAB „Jana“ bankrutavusiai UAB „VTR“, nei PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, kurias iÅ¡rašė bankrutavusi UAB „VTR“ ieÅ¡kovei, nei UAB „VTR“ Ilgalaikio turto žiniaraÅ¡tyje 2015 m. gruodžio 31 d., nei Prekių likučių sÄ raÅ¡e (trumpalaikio turto sandėlis) nėra identifikuoti.

Be to, kai kurie įrankiai ir įranga nėra užfiksuoti nei UAB „VTR“ Ilgalaikio turto žiniaraÅ¡tyje 2015 m. gruodžio 31 d., nei Prekių likučių sÄ raÅ¡e (trumpalaikio turto sandėlis). 2.5. Teismas atsižvelgė į tai, kad, nors ieÅ¡kovė ir pateikė 2015 m. kovo 27 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija FRE, Nr. 00229, iÅ¡raÅ¡ytÄ UAB „Formica group“, kuri patvirtina, jog UAB „VTR“ pirko vartus už 700,05 Eur, tačiau ieÅ¡kovė pateikė reikalavimÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ neteisėto valdymo garažo vartus, 2 vnt., vartus pagal skirtingas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (Nr. 01375, 01375-1 (garažo vartai), Nr. 0001625 (garažo vartai, vartai)), taigi nėra aiÅ¡ku, kokius vartus įsigijo bankrutavusi UAB „VTR“ pagal 2015 m. kovo 27 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , todėl nėra galimybės identifikuoti ieÅ¡kovės reikalaujamų daiktų. Tiek durys, tiek vartai yra laikytini patalpų dalimi ir negali bÅ«ti atidalyti be žalos patalpai – Å¡iuos daiktus reikėtų iÅ¡montuoti, įsigyti kitus ir įmontuoti iÅ¡ naujo. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad garažo vartai ir durys negalėtų bÅ«ti iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės, kadangi jie laikytini atsakovės patalpose esančiais patalpų priklausiniais, ir ieÅ¡kovė dėl Å¡ių daiktų iÅ¡reikalavimo turėtų kreiptis į trečiÄ jį asmenį UAB „PajÅ«rio mediena“, kuri yra patalpų savininkė. 2.6.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė savo nuosavybės teisės į daiktus, nurodytus PVM sÄ skaitose faktÅ«rose Nr. 01375, 01375-1, todėl nėra pagrindo iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės minėtose sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų daiktų vindikacinio ieÅ¡kinio pagrindu. 2.7. Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė turinti nuosavybės teisę į hidraulinius keltuvus 4 t, 3 vnt., suvirinimo aparatÄ , elektronines svarstykles, biuro baldus, oro kompresorių 320l. 2.8.

IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės Å¡ildymo katilÄ su sistema k1417, granulių degiklį, gręžimo stakles. Atsakovė tiek triplike, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad tokie daiktai yra jos patalpose, todėl ieÅ¡kovė gali juos pasiimti, o trečiasis asmuo UAB „PajÅ«rio mediena“ taip pat sutinka su ta aplinkybe, kad Å¡ildymo katilas yra atsakovės nuomojamose ir trečiajam asmeniui priklausančiose patalpose. Teismas nurodė, jog Å¡ildymo katilas su granulių degikliu yra trečiajam asmeniui priklausančių patalpų priklausinys.

IeÅ¡kovė reikalavimÄ dėl Å¡ildymo katilo ir granulių degiklio turi reikÅ¡ti trečiajam asmeniui, o ne atsakovei, todėl teismas neturi pagrindo iÅ¡reikalauti Å¡ildymo katilo k1417 su degikliu iÅ¡ atsakovės neteisėto valdymo. Byloje nėra neginčytinų įrodymų apie Å¡ių daiktų nuosavybės teisę, ypač įvertinus tai, kad trečiasis asmuo UAB „PajÅ«rio mediena“ teigia, kad Å¡ildymo katilas yra jos ilgalaikis turtas, kuris turi likti jos patalpose 2009 m. sausio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.2.10 nuostatos pagrindu. 2.9.

Pasisakydamas dėl gręžimo staklių, teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė pripažįsta, jog gręžimo staklės yra jos patalpose, jų nenaudoja, gręžimo stakles priteisė ieškovei. 2.10. Dėl kitų ieškovės prašytų išreikalauti daiktų: griebtuvų ir hidraulinės įrangos prie stendo, aukšto spaudimo trijų fazių plovimo įrangos „Niflisk“, pneumatinių veržliasukių, 3 vnt., pneumatinių plaktukų, suvirinimo įrangos argonu, karšto oro šildytuvų, šildymo katilo dyzelinio degiklio, kuro šildymo katilui talpyklos, savadarbių šildymo katilų, 3 vnt., kaminų savadarbiams katilams, 3 vnt., darbastalių, 5 vnt., įrankių komplektų, teismas nurodė, kad ieškovė, teikdama šiuos reikalavimus, nepateikė jokių įrodymų, kad tokie daiktai buvo įsigyti, kad jie priklausė UAB „VTR“ ir buvo parduoti ieškovei arba kad ieškovė šiuos daiktus pirko pati – reikalavimai iš esmės grindžiami tik deklaratyviais teiginiais. 2.11.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad 2014 m. lapkričio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bankrutavusi UAB „VTR“ įsigijo vaizdo stebėjimo sistemÄ už 1 230,31 Eur. IeÅ¡kovė reikalauja Å¡iÄ sistemÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės neteisėto valdymo. Turtas užfiksuotas ir bankrutavusios UAB „VTR“ sÄ raÅ¡e prekių likučiai-savikaina (trumpalaikio turto sandėlis) 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. sausio 31 d., tačiau ieÅ¡kovė teismui nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių nuosavybės teisę į Å¡ias kameras. 2.12.

Pasisakydamas dėl R. K. reikalavimų, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovę turint nuosavybės teisę į automobilio dažymo kamerÄ â€žKostrzewa“ ir automobilių geometrijos atkÅ«rimo stendÄ â€žStocker“. IÅ¡ ieÅ¡kovės ir ieÅ¡kovės atstovo R. K. paaiÅ¡kinimų nėra aiÅ¡ku, kam ieÅ¡kovė davė naudotis praÅ¡omus iÅ¡reikalauti įrenginius – R. K. ar Å¡iuo metu jau bankrutavusiai UAB „VTR“. 2.13. Dėl automobilių geometrijos atkÅ«rimo stendo teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių jos nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, tačiau teismas atsižvelgė ir į tai, kad R.

K., bÅ«damas bankrutavusios UAB „VTR“ direktorius, nesiėmė jokių veiksmų dėl galbÅ«t perduoto turto įtraukimo į apskaitÄ . 2.14. Vertindamas, ar automobilių dažymo kamera „Kostrzewa“ yra atsakovės valdomose patalpose, teismas pažymėjo, kad atsakovė teigia, jog jos patalpose esanti dažymo kamera yra „Astherm“ gamintojo, tai yra – ne tokia, kokiÄ praÅ¡o iÅ¡reikalauti ieÅ¡kovė. 2.15. 2020 m. sausio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole geometrijos atkÅ«rimo stendas nėra nurodytas, taip pat nėra nurodyti jokie dažymo kameros identifikaciniai požymiai, jų nėra jokiuose ieÅ¡kovės pateiktuose raÅ¡ytiniuose dokumentuose, todėl teismas negali konstatuoti, kad tokia kamera yra pas atsakovę. 2.16.

Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovės neįrodė, kad atsakovė naudojasi praÅ¡omais iÅ¡reikalauti daiktais neteisėtai, nes neįrodė savo nuosavybės teisės į ginčo daiktus. Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad skolininkė ginčo daiktus laiko neteisėtai, todėl ieÅ¡kovės nepagrįstai reikalauja priteisti negautas pajamas už naudojimÄ si ginčo daiktais. Nenustačius, jog ieÅ¡kovės turi nuosavybę į ginčo daiktus, taip pat nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo, naudos gavimo fakto ir kitų bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti ir taikyti, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės neįgijo teisės į nuostolių atlyginimÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atmetė ieÅ¡kovių reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo. 2.17. Nors teismas ir nustatė, kad yra pagrindas gręžimo stakles natÅ«ra priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės, tačiau ieÅ¡kovė nenurodė, jog realiai ketino teikti gręžimo staklių nuomos paslaugas, ginčo laikotarpiu turėjo užsakymų, kurių ji negalėjo įvykdyti, jog ji dėl autoserviso paslaugų teikimo turėjo nuomotis kitÄ Ä¯rangÄ , todėl nėra galimybės teigti, kad ieÅ¡kovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamas iÅ¡ Å¡ių staklių nuomos.

Be to, byloje nėra duomenų, kad skolininkė veikė neteisėtai, laikydama gręžimo stakles savo patalpose, nes atsakovė nurodė, kad Å¡ių gręžimo staklių ji nenaudoja, ieÅ¡kovė galėjo bet kada atvykti ir pasiimti stakles, taigi nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė nuostolių. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. IeÅ¡kovės pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti visÄ ieÅ¡kinį arba perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti iÅ¡ atsakovės visų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 3.1. IeÅ¡kovės mano, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , nesivadovavo įrodymų vertinimo tikėtinumo taisykle, teismo sprendimo iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos ir neatitinkančios nuoseklumo reikalavimų. 3.2. IeÅ¡kovės atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės pripažino, kad atsakovė valdė UAB „VTR“ priklausiusį turtÄ â€“ gręžimo stakles, kurios buvo perleistos UAB „Autobosas“.

Priteisiant gręžimo stakles, iÅ¡reikalautinam turtui nebuvo keliami nei identifikacijos, nei dokumentų, patvirtinančių turto įsigijimÄ , reikalavimai. Teismas, priimdamas sprendimÄ , buvo nenuoseklus ir analogiÅ¡kus ieÅ¡kinio reikalavimus vertino skirtingai, taip pažeisdamas pareigÄ Ä¯rodymus vertinti objektyviai ir visapusiÅ¡kai. 3.3. Kartu su tripliku atsakovė pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. įrankių inventorizacijos aktÄ , kurio pozicijos iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡kos pozicijoms, nurodytoms 2020 m. birželio 18 d. antstolės sudarytame turto apraÅ¡e. Å i aplinkybė patvirtina, jog praÅ¡yti iÅ¡reikalauti daiktai faktiÅ¡kai yra atsakovės servise.

Taigi ieškovės įrodė, jog ieškinyje nurodyta serviso įranga ir įrankiai egzistuoja natūra ir yra valdomi atsakovės. 3.4. Ieškovių pozicija byloje yra ne tik labiau tikėtina, bet ir pagrįsta rašytiniais įrodymais – dokumentais ir nuosekliais ieškovių ir liudytojų paaiškinimais. Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatytina, kad ginčo daiktai pagal pirminius įsigijimo dokumentus priklausė UAB „VTR“. Šis turtas iki bankroto bylos iškėlimo buvo perleistas UAB „Autobosas“ ir liko UAB „VTR“ serviso patalpose (duomenys neskelbtini). 3.5.

IeÅ¡kovės pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl UAB „VTR“ pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. 01620, 0001625 UAB „Autobosas“ parduotų daiktų. Abejonių dėl Å¡ių sÄ skaitų tikrumo nekyla, todėl Å¡i teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta. 3.6. IeÅ¡kovės pažymi, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 01375 ir 01375-1 turi ne tik visus sÄ skaitoms faktÅ«roms reikalingus rekvizitus, bet ir yra patvirtintos direktoriaus R. K. paraÅ¡u, todėl teismo iÅ¡vados, kad sÄ skaitų faktÅ«rų originalumas nėra patvirtintas objektyviais įrodymais, yra nepagrįstos. 3.7.

IeÅ¡kovės pastebi ir tai, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog UAB „Autobosas“, kaip juridinio asmens, ir R. K., kaip fizinio asmens, turtas yra sumaiÅ¡ytas, yra ne tik nepagrįstos, bet ir nesusijusios su byloje sprendžiamo ginčo esme. 3.8. IeÅ¡kovės mano, kad taikydamas vindikacijos taisykles teismas turėjo pagrindÄ iÅ¡reikalauti ieÅ¡kovėms priklausantį turtÄ iÅ¡ neteisėto atsakovės valdymo, nes ieÅ¡kovės pareiÅ¡kė vindikacinį reikalavimÄ iÅ¡reikalauti joms nuosavybės teise priklausantį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 3.9.

Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad po UAB „VTR“ bankroto patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), buvusi autoserviso įranga nesikeitė, liko ta pati – keitėsi tik autoservisas. Taigi ieÅ¡kovės pareiÅ¡kė reikalavimus ne dėl rūšiniais požymiais apibÅ«dintų daiktų, o individualizuotų kilnojamųjų daiktų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, kvalifikuodamas ginčo objektÄ kaip rūšiniais požymiais apibÅ«dintus daiktus. 3.10.

IeÅ¡kovė UAB „Autobosas“ faktiÅ¡kai nevaldė praÅ¡omo iÅ¡reikalauti turto, todėl Å¡is turtas, remiantis Inventorizacijos taisyklėmis, negalėjo bÅ«ti inventorizuotas UAB „Autobosas“. 3.11. IeÅ¡kovės pripažįsta, kad UAB „VTR“ nebuvo inventorizavusi turto, kurį praÅ¡oma iÅ¡reikalauti, tačiau pažymi, kad inventorizacijos numeriai daiktams suteikiami priklijuojant prie daikto inventorizacijos numerį arba kitokiu bÅ«du fiksuojant daiktui įmonės apskaitoje suteiktÄ numerį.

Neįrodinėtina, kad savo prigimtini masinės gamybos daiktai neturi identifikacinių numerių. 3.12. Teismo išvados, kad turtas (vartai ir durys, šildymo katilas), pasibaigus patalpų nuomos sutarčiai, tapo UAB „Pajūrio mediena“ nuosavybės teise priklausančių patalpų priklausiniais, todėl negali būti atskirtas, nedarant patalpoms žalos, nepagrįstos. 3.13. Ieškovės nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovės prašomų išreikalauti daiktų (vartų, durų) negalima identifikuoti.

IeÅ¡kovės atkreipia dėmesį, kad byloje liudytojų parodymais įrodyta, jog vartus ir duris įrengė UAB „VTR“, pateiktos sÄ skaitos patvirtina, kad Å¡is turtas (vartai, durys) buvo perleistas ieÅ¡kovei UAB „Autobosas“, todėl skundžiamo teismo sprendimo iÅ¡vados, suabsoliutinant turto identifikacijÄ sÄ skaitose ir ignoruojant esmines bylos nagrinėjimo eigoje nustatytas aplinkybes, neatitinka Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio ir 265 straipsnio 1 dalies reikalavimų. 3.14. IeÅ¡kovė R.

K. pažymi, kad teismas netinkamai interpretuoja faktines dažymo kameros įsigijimo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos bylos nagrinėjimo metu ir dėl kurių buvo pateikti paaiÅ¡kinimai. 3.15. IeÅ¡kovė R. K. pažymi, kad teismo argumentai, jog dažymo kamera turėjo bÅ«ti inventorizuota ar kitaip įtraukta į apskaitÄ bankrutavusios UAB „VTR“ Ilgalaikio turto žiniaraÅ¡tyje ar kitokiuose apskaitos dokumentuose, yra nepagrįsti. 3.16. IeÅ¡kovės nuosavybės teisę į dažymo kamerÄ patvirtina pateikiama dažymo kameros 2013 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 13/01 ir į bylÄ pateiktas vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad atsakovė naudojasi tokia pačia dažymo kamera, kokia naudojosi UAB „VTR“. 3.17.

Teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė turėtų reikalauti, kad R. K. grÄ Å¾intų dažymo kamerÄ ir geometrijos atkÅ«rimo stendÄ , nepagrįstos ir neatitinka byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Teismo nustatyta aplinkybė, kad panaudos sutartys nėra iÅ¡likusios, teisiÅ¡kai yra nereikÅ¡minga, nes kilnojamųjų daiktų panaudos sutartims nėra keliami raÅ¡ytinės formos reikalavimai. 3.18. Teismas įvertino kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir byloje nustatytų faktų reikÅ¡mę, nevertindamas jų visumos, todėl teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovės neįrodė, jog praÅ¡omas iÅ¡reikalauti turtas priklauso joms nuosavybės teise ir jog ieÅ¡kovės nepaneigė atsakovės teisėto turto valdymo, yra nepagrįstos. 3.19.

Teismui nustačius vindikacijos taikymo pagrindus, turėtų bÅ«ti pakeista ir sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovų reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo. 3.20. IeÅ¡kovės kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ieÅ¡kovė R. K. pagal 2014 m. gegužės 10 d. pirkimo– pardavimo sutartį pirko iÅ¡ T. N. geometrijos atkÅ«rimo stendÄ â€žStokker“. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kina, kad raÅ¡ytinės pirkimo–pardavimo sutarties teismui anksčiau pateikti negalėjo, nes Å¡iÄ sutartį tarp savo asmeninių dokumentų rado tik po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamÄ sprendimÄ .

Ieškovė mano, kad naujų rašytinių įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo neužvilkins, priešingai, – sudarys galimybę įvertinti pirmosios instancijos teismo išvadas.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 4.1. Atsakovė pažymi, kad ieÅ¡kinio neįmanoma tenkinti, nes negalima bÅ«tų įvykdyti: neaiÅ¡ku, kokius konkrečius daiktus atsakovė turėtų atiduoti. 4.2. Apeliantės skunde savo iÅ¡vadas grindžia teismų praktika, kuri tokių iÅ¡vadų nepatvirtina, taigi siekia suklaidinti teismÄ .

Nėra abejonės, kad kai kuriais atvejais galima reikÅ¡ti vindikacinį ieÅ¡kinį ir dėl rūšiniais požymiais apibÅ«dintų daiktų iÅ¡reikalavimo, bet tokie daiktai privalo bÅ«ti identifikuojami, turėti požymius, leidžiančius juos iÅ¡skirti iÅ¡ kitų tapačių daiktų masės. IeÅ¡kovės pripažino, kad identifikuojami daiktai yra tik R. K. reikalaujama dažymo kamera ir geometrijos atkÅ«rimo stendas. 4.3. Dėl ieÅ¡kovės R. K. reikalavimų iÅ¡reikalauti dažymo kamerÄ â€žKostrzewa“ ir hidraulinį automobilių geometrijos atkÅ«rimo stendÄ â€žStocker“ atsakovė nurodo, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių jos nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė nepateikė jokių Å¡ių daiktų nuosavybės įrodymų, panaudos sutarčių, nurodydama, kad jos turėtų bÅ«ti pas UAB „VTR Vakarų transporto remontas“ bankroto administratorių. Su ieÅ¡kiniu pateikta dažymo kameros pirkimo–pardavimo sutartis yra visiÅ¡kai neįskaitoma. Kita vertus, aplinkybės dėl pirkimo–pardavimo ir panaudos sutarčių nėra reikÅ¡mingos, nes tokios dažymo kameros pas atsakovę niekada nebuvo ir nėra. Atsakovė pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus su įrodymais (nuotraukomis, nuorodomis į interneto puslapius), kad UAB „Uostamiesčio autoservisas“ Å¡iuo metu naudoja „Astherm“ firmos dažymo kamerÄ . 4.4.

Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta hidraulinio automobilių geometrijos atkÅ«rimo stendo „Stocker“ pirkimo–pardavimo, panaudos sutarčių, jų nebuvo praÅ¡oma iÅ¡reikalauti. R. K. posėdžio metu negalėjo nurodyti pardavėjo, teigė, kad stendas buvo įbetonuotas (nors iÅ¡ tiesų toks stendas prie grindų prisisuka). Nėra jokių įrodymų, kad stendas buvo ar yra valdomas atsakovės. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, jog geometrijos atkÅ«rimui naudoja savadarbę įrangÄ . 4.5.

Dėl apeliančių argumentų, susijusių su garažo vartais, durimis, katilu, kameromis, jų atskyrimo nuo patalpų galimybės, atsakovė nepasisako. Jos nuomone, ieÅ¡kovės pretenzijas turėtų reikÅ¡ti patalpų savininkei UAB „PajÅ«rio mediena“. 4.6. Pasisakydama dėl priteistų gręžimo staklių, atsakovė pažymi, kad atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog patalpose buvo daiktų, kurie jai nereikalingi ir jos veikloje nenaudojami. Atsakovės nuomone, teismas nepagrįstai tenkino dalį ieÅ¡kinio – tam nebuvo vindikacinio ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygų: atsakovė staklių niekada neužvaldė, jos jau buvo atsakovės iÅ¡ trečiojo asmens iÅ¡sinuomotose patalpose; atsakovė jų nenaudojo; nepateikta įrodymų, kad savininkas Å¡io daikto valdymo teisę prarado be savo valios ir kad apskritai prarado, kadangi ieÅ¡kovės niekada dėl staklių į atsakovę nesikreipė; atsakovė niekada neprieÅ¡taravo, jog jos bÅ«tų atsiimtos. 4.7.

Atsakovė pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir iÅ¡samiai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, taip pat ir PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. 01620 ir 0001625. 4.8. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , aplinkybė, kad teismas kokių nors įrodymų nepripažino pakankamais ir patvirtinančiais ieÅ¡kovo įrodinėjamas aplinkybes, nesudaro pagrindo nuspręsti dėl netinkamo įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

7. IeÅ¡kovės kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2014 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl geometrijos atkÅ«rimo stendo „Stokker“. IeÅ¡kovė R. K. nurodo, kad raÅ¡ytinės pirkimo–pardavimo sutarties teismui anksčiau pateikti negalėjo, nes Å¡iÄ sutartį tarp savo asmeninių dokumentų rado tik po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovė mano, kad naujų raÅ¡ytinių įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui bylos nagrinėjimo neužvilkins, prieÅ¡ingai, – sudarys galimybę įvertinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepagrįstumÄ .

Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami nauji sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį ir jų reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai, bylos specifikÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, siekdamas iÅ¡laikyti protingÄ pusiausvyrÄ tarp proceso koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo ir dispozityvumo principų, atsisako priimti su apeliaciniu skundu naujai pateiktÄ Ä¯rodymÄ . Atsižvelgiant į sutarties datÄ , akivaizdu, jog Å¡is įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas dar pirmosios instancijos teismui. Tai, jog ieÅ¡kovė nebuvo pakankamai rÅ«pestinga vykdydama įrodinėjimo pareigÄ (nurodo, jog sutartį rado tarp savo dokumentų po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo), nesudaro pagrindo taikyti įstatyme numatytÄ iÅ¡imtį ir priimti naujai pateiktÄ Ä¯rodymÄ , taigi įrodymÄ atsisakytina priimti.

Å alys turi rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai ir aktyviai įgyvendinti savo pareigas įrodinėjimo procese. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 8. Byloje nustatyta, jog R. K. įsteigė UAB „VTR Vakarų transporto remontas“, kuri vykdė veiklÄ iÅ¡sinuomotose patalpose, (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 1 d. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Autobosas“ vadovas nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. yra Ž. K.. 9. 2020 m. sausio 22 d. R. K. praÅ¡ymu antstolė R. V. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. F20-6, jame užfiksuota, jog antstolė buvo nuvykusi su R.

K. į Å¡iuo metu veikiantį automobilių servisÄ (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros metu patalpose rasta: automobilių pakeltuvai (trys komplektai, visi pakeltuvai veikiantys), dvi raudonos spalvos įrankių dėžės, autogeno įranga „START CD 600“, „autobusteris“, preso rėmas, metalinis stalas su 4 stalčiais; kitoje patalpoje rasta: trečia raudonos spalvos įrankių dėžė, suvirinimo aparatas (čekiÅ¡kas, Nr. (duomenys neskelbtini)), variklio vartytuvas, modelis ZX0601-5B, „ENGINE STAND“, siurblys „METABO“, aparatas aliuminiui virinti „(duomenys neskelbtini) AC/DC“, 2 dažymo pulverizatoriai su monometrais, balionas, gręžimo staklės „Best Kraft“, dažymo kamera.

10. IÅ¡ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros 2020 m. balandžio 16 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , nesant nusikaltimo sudėties, matyti, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. R. K. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijÄ dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vagystės. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti R. K. ir R. K. nurodė, jog iÅ¡ patalpų (duomenys neskelbtini), buvo pavogti R. K. ir UAB „Autobosas“ priklausanti įranga ir įrankiai. V. Å . nurodė, jog vykdo veiklÄ nurodytu adresu, jo vadovaujamojoje bendrovėje nėra jokių nei asmeninių, nei bendrovei, kuriai vadovavo R. K., priklausančių daiktų, iÅ¡skyrus granulių katilÄ (pavadinimo nežino).

11. IeÅ¡kovės UAB „Autobosas“ pateiktose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose Nr. 01375, 01620, 0001625 nurodyti iÅ¡ UAB „VTR“ pirkti įrankiai ir įranga automobilių autoservisui. Byloje pateiktas 2017 m. balandžio 8 d. pinigų priėmimo kvitas, serija RK Nr. 400, kuriame nurodoma, jog UAB „Autobosas“ UAB „VTR Vakarų transporto remontas“ pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VTR 1625 sumokėjo 4 390,97 Eur; kvite nurodyta, jog mokama už automobilio remontÄ .

12. Atsakovė į bylÄ pateikė kitÄ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 01375 versijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad UAB „VTR“ suteikė remonto paslaugas ir prekes.

13. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė pateikė 2016 m. kovo 13 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija VTR, Nr. 01375-1, kurioje nurodyti tie patys įrankiai ir įranga, kaip sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 01375, pateiktoje kartu su ieÅ¡kiniu.

14. UAB „Autobosas“ pateikė įmonės iÅ¡laidų suvestinę, iÅ¡ kurios matyti, kad 2017 m. gegužės 25 d. atliktas pirkimas pagal VTR 01620 sÄ skaitÄ už 4 895,66 Eur ir 2017 m. birželio 7 d. VTR 01625 – už 4 390,97 Eur.

15. Teismui pateiktas VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡as, patvirtinantis UAB „Uostamiesčio autoservisas“ įsteigimÄ . IÅ¡ 2018 m. balandžio 4 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 18/04-04 matyti, kad patalpos, (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡nuomotos UAB „Uostamiesčio autoservisas“, sutartį pasirašė direktorė V. S.. 2019 m. gruodžio 27 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis 2020/01-02 patvirtina, kad patalpos (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡nuomotos UAB „Uostamiesčio autoservisas“, sutartį pasirašė direktorius V. Å ..

16. Atsakovė teismui pateikė 2018 m. ir 2019 m. inventorizacijos apraÅ¡us, taip pat 2018 m. ir 2019 m. DidžiÄ sias knygas; jose nurodytas atsakovės turimas ilgalaikis, trumpalaikis turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos, sÄ naudos. 17. 2020 m. spalio 13 d. gautas UAB „Katalonija“ praneÅ¡imas, jame nurodyta, jog 2018 m. balandžio 23 d. UAB „Katalonija“ buvo paskirta UAB „VTR Vakarų transporto remontas“ bankroto administratore Klaipėdos apygardos teismo iÅ¡keltoje bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-366-613/2019) 2019 m. rugsėjo 12 d.

UAB „VTR Vakarų transporto remontas“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Bankroto proceso metu bankroto administratorė nepardavė jokio UAB „VTR Vakarų transporto remontas“ turto UAB „Autobosas“, taip pat administratorė nebuvo sudariusi jokių panaudos sutarčių tarp UAB „VTR Vakarų transporto remontas“ ir UAB „Autobosas“, R. K.. Buvęs UAB „VTR Vakarų transporto remontas“ vadovas R. K. perdavė bankroto administratorei bankrutuojančios bendrovės dokumentus, tačiau administratorė negali patvirtinti ar paneigti, jog buvo perduoti visi bendrovės dokumentai.

18. Atsakovė į bylÄ pateikė UAB „Vakarų transporto remontas“ Ilgalaikio turto žiniaraÅ¡tį 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d., Prekių likučių–savikainos apraÅ¡Ä 2015 m. gruodžio 31 d. (trumpalaikio turto sandėlis).

19. IÅ¡ į bylÄ pateikto 2019 m. rugsėjo 29 d. ilgalaikio turto sÄ raÅ¡o, sudaryto pagal ieÅ¡kovės buhalterinius dokumentus, matyti, kad ieÅ¡kovės ilgalaikį turtÄ sudarė hidraulinis keltuvas, oro kompresorius, balansavimo staklės, varžtų sukimo įrankis, lempa su stovu, vartų mechanizmas su pulteliu, kompresorius, Å¡ildymo katilas, hidraulinis keltuvas, hidraulinis keltuvas, garažo vartai, granulių degiklis, hidraulinis keltuvas, vartai. Dėl bylos esmės 20. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės pareiÅ¡kė vindikacinį ieÅ¡kinį, prašė įpareigoti atsakovę perduoti natÅ«ra joms priklausančiÄ autoserviso įrangÄ : ieÅ¡kovei UAB „Autobosas“ – įrankių vežimėlius (371,90 Eur), kaitinimo pjovimo įrangÄ (154,55 Eur), automobilinį krautuvÄ â€žStart“ (82,64 Eur), presÄ (99,17 Eur), greičių dėžės keltuvÄ (123,97 Eur), variklio vartytuvÄ (74,38 Eur), aliuminio virinimo aparatÄ (247,93 Eur), dažymo pulverizatorių (314,05 Eur), gręžimo stakles (66,12 Eur), garažo vartus (1 322,31), duris (148,76 Eur), hidraulinį keltuvÄ 4t (1 100,00 Eur), Å¡ildymo katilÄ su sistema kl417 (2 760,00 Eur), suvirinimo aparatÄ (186,00 Eur), elektronines svarstykles (46,66 Eur), biuro baldus (136,25 Eur), garažo vartus (358,75 Eur), granulių degiklį (713,50 Eur), hidraulinį keltuvÄ 4t (658,75 Eur), vartus (875,16 Eur), oro kompresorių 320l (839,83 Eur); taip pat – į sÄ skaitas neįtrauktus, bet faktiÅ¡kai likusius daiktus: griebtuvus ir hidraulinę įrangÄ prie stendo, aukÅ¡to spaudimo trijų fazių plovimo įrangÄ â€žNiflisk“, pneumatinius veržliasukius, 3 vnt., pneumatinį plaktukÄ , suvirinimo įrangÄ argonu, vaizdo stebėjimo įrangÄ su įraÅ¡ymu, 12 kamerų, karÅ¡to oro Å¡ildytuvus, 3 vnt., Å¡ildymo katilo dyzelinį degiklį, kuro Å¡ildymo katilui talpyklÄ , savadarbius Å¡ildymo katilus, 3 vnt., kaminus savadarbiams katilams, 3 vnt., darbastalius, 5 vnt., įrankių komplektus; ieÅ¡kovei R.

K. – automobilių dažymo kamerÄ â€žKostrzewa“ (7 826 Eur vertės) ir hidraulinį automobilių geometrijos atkÅ«rimo stendÄ â€žStocker“ (2 028,98 Eur vertės).

21. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95–4.97 straipsniuose įtvirtintos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta principinė asmens nuosavybės teisių apsaugos nuostata – savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo (vindikacija). Teismui sprendžiant dėl turto iÅ¡reikalavimo pagal ieÅ¡kovo vindikacinį reikalavimÄ lemiamÄ reikÅ¡mę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas iÅ¡reikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tÄ turtÄ .

22. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovas, pasinaudodamas CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta teise, reiÅ¡kia vindikacinį ieÅ¡kinį. Vindikacinis ieÅ¡kinys yra daiktinis savininko teisių gynimo bÅ«das, t. y. jis reiÅ¡kiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grÄ Å¾inti turtu. Å is reikalavimas pareiÅ¡kiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimÄ turtÄ , t. y. tam asmeniui, pas kurį Å¡is turtas yra. ReikÅ¡damas vindikacinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovas privalo įrodyti Å¡ias faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes:

1) ieÅ¡kovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu ir iki daiktÄ neteisėtai užvaldant atsakovui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ ;

2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios;

3) daiktÄ valdo atsakovas;

4) daiktÄ atsakovas valdo neteisėtai;

6) daiktas yra natūra;

7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, jog sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtÄ , yra teisėtas valdytojas, o ieÅ¡kovas privalo paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtÄ reikalavimo pareiÅ¡kimo momentu ir kad tokiÄ teisę turėjo iki turtÄ neteisėtai užvaldant asmeniui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti turtÄ . Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sÄ lygas, kuriomis jis prarado daiktÄ , ir paneigti įstatyme įtvirtintÄ Ä¯gijėjo sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , tada jis gali atgauti savo daiktÄ natÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009).

24. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vindikacinio ieÅ¡kinio reikalavimo objektas dažniausiai gali bÅ«ti tik pagal individualius požymius apibÅ«dinami daiktai, kurie egzistuoja natÅ«ra (CK 4.4 straipsnis). Dėl UAB „Autobosas“ reikalavimo 25. IeÅ¡kovė nurodė, kad PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, iÅ¡raÅ¡ytų 2016 m. sausio 13 d. Nr. 01375, Nr. 01375-1, 2017 m. balandžio 25 Nr. 01620 ir 2017 m. birželio 7 d. Nr. 0001625, pagrindu bankrutavusi UAB „VTR“ pardavė ieÅ¡kovei automobilio serviso įrangÄ ir įrankius už 12 923,63 Eur, tačiau įranga liko UAB „VTR“ patalpose. 2019 m. rugsėjo 12 d. bankrutavusios UAB „VTR“ patalpose įkurta atsakovė, kuri iki Å¡iol naudojasi ieÅ¡kovei UAB „Autobosas“ priklausančiais įrenginiais ir įrankiais, nurodytais ieÅ¡kinyje, todėl ieÅ¡kovė reikalauja juos grÄ Å¾inti.

26. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB „Autobosas“ reikalavimo pagrįstumÄ , nurodė, jog iÅ¡ UAB „Autobosas“ ir BUAB „VTR“ apyvartos iÅ¡raÅ¡o / atsiskaitymų suderinimo akto už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. matyti, jog ieÅ¡kovė UAB „Autobosas“ pirko prekių / paslaugų minėtų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu, sumos PVM sÄ skaitose faktÅ«rose ir apyvartos iÅ¡raÅ¡e sutampa. Vertindamas Å¡iuos įrodymus, teismas atkreipė dėmesį tai, jog Å¡alys pateikė tris 2016 m. sausio 13 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros versijas.

27. IeÅ¡kovės pateiktas 2016 m. sausio 13 d. PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. 01375 ir Nr. 01375-1 teismas įvertino kritiÅ¡kai, nes, pagal raÅ¡ytinius buhalterės ir liudytojos L. P. paaiÅ¡kinimus dėl Å¡ių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, bÅ«tent 2016 m. sausio 13 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija VTR, Nr. 01375, kurioje nurodytos paslaugos: variklio remontas, variklio galvutės Å¡vietimas ir remontas, alkÅ«ninio veleno restauracija ir iÅ¡vardytos medžiagos, skirtos remontui, yra originali. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus 2021 m. gegužės 6 d. atsakyme „Dėl PVM sÄ skaitos faktÅ«ros kopijos pateikimo“ taip nurodyta, kad UAB „VTR“ dokumentų fondo trumpai saugomų dokumentų bylose nėra 2016 m. sausio 13 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros VTR Nr. 01375-1. Teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktų įrodymų visumÄ , nusprendė, kad negali remtis ieÅ¡kovės pateiktomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis Nr. 01375 ir 01375-1 – jų originalumas ir tikrumas nėra patvirtintas objektyviais įrodymais. Dėl Å¡ios priežasties teismas pripažino, jog ieÅ¡kovė neįrodė savo nuosavybės teisės į daiktus, kuriuos ji teigia įgijusi PVM sÄ skaitų faktÅ«rų Nr. 01375 ar Nr. 01375-1 pagrindu: įrankių vežimėlius, 3 vnt., kaitinimo pjovimo įrangÄ , automobilinį krautuvÄ â€žStart“, presÄ , greičio dėžės keltuvÄ , variklio vartytuvÄ , aliuminio virinimo aparatÄ , dažymo pulverizatorius, 2 vnt., gręžimo stakles, garažo vartus, 2 vnt., duris, 2 vnt., iÅ¡ viso – į įrankius ir įrangÄ už 3 005,79 Eur (3 737,00 Eur su PVM).

28. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė pažymi, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 01375 ir 01375-1 turi ne tik visus sÄ skaitoms faktÅ«roms reikalingus rekvizitus, bet ir patvirtintos direktoriaus R. K. paraÅ¡u, todėl teismo iÅ¡vados, kad sÄ skaitų faktÅ«rų originalumas nėra patvirtintas objektyviais įrodymais, yra nepagrįstos.

29. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010.).

IÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Tik ta aplinkybė, kad Å¡alies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-243/2010).

30. Pažymėtina, jog PVM sÄ skaitos faktÅ«ros teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios – tai tik viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių. Esant tokiai situacijai, kai į bylÄ buvo pateiktos skirtingo turinio sÄ skaitos faktÅ«ros, akivaizdu, jog teismas turėjo paÅ¡alinti visas abejones dėl sÄ skaitų turinio skirtumų ir įvertinti Å¡ių sÄ skaitų turinio patikimumÄ . Pirmosios instancijos teismas pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų turinį įvertino kompleksiÅ¡kai vertindamas byloje pateiktus įrodymus.

Ä®vertinus buhalterės parodytas aplinkybes dėl sÄ skaitų originalumo, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus 2021 m. gegužės 6 d. atsakymÄ , kuriame nurodyta, jog UAB „VTR“ dokumentų fondo trumpai saugomų dokumentų bylose nėra 2016 m. sausio 13 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros VTR Nr. 01375-1, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog PVM sÄ skaitų faktÅ«rų Nr. 01375 ir 01375-1 originalumas kelia pagrįstų abejonių, taigi ieÅ¡kovė neįrodė savo nuosavybės teisės į daiktus, kuriuos ji teigia įgijusi PVM sÄ skaitų faktÅ«rų Nr. 01375 ar Nr. 01375-1 pagrindu.

31. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog R. K. užsakymu suraÅ¡ytas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pats savaime neįrodo ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į protokole užfiksuotus daiktus. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas gali bÅ«ti vertinamas tik kaip raÅ¡ytinis įrodymas, kuris kartu su kitais įrodymais patvirtina ar paneigia atitinkamų aplinkybių egzistavimÄ (CPK 185 straipsnis).

32. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovės reikalavimus priteisti įrankių vežimėlius, 3 vnt., kaitinimo pjovimo įrangÄ , automobilinį krautuvÄ â€žStart“, presÄ , greičio dėžės keltuvÄ , variklio vartytuvÄ , aliuminio virinimo aparatÄ , dažymo pulverizatorius, 2 vnt., gręžimo stakles, atsižvelgė į tai, kad Å¡ie daiktai nei PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, kurias UAB „Jana“ iÅ¡rašė bankrutavusiai UAB „VTR“, nei PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, kurias bankrutavusi UAB „VTR“ iÅ¡rašė ieÅ¡kovei UAB „Autobosas“, nei UAB „VTR“ Ilgalaikio turto žiniaraÅ¡tyje 2015 m. gruodžio 31 d., nei Prekių likučių sÄ raÅ¡e (trumpalaikio turto sandėlis) nėra identifikuoti – nenurodytas inventorizacijos numeris, gamintojas ir pan., todėl Å¡ių daiktų neįmanoma identifikuoti.

Taip pat byloje nėra įrodymų, kad bankrutavusi UAB „VTR“ tokius daiktus turėjo prieš galbūt parduodama juos ieškovei UAB „Autobosas“.

33. IeÅ¡kovės mano, kad taikydamas vindikacijos taisykles teismas turėjo pagrindÄ iÅ¡reikalauti ieÅ¡kovėms priklausantį turtÄ iÅ¡ neteisėto atsakovės valdymo, nes ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė vindikacinį reikalavimÄ iÅ¡reikalauti joms nuosavybės teise priklausantį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Jų teigimu, byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad po UAB „VTR“ bankroto patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), buvusi autoserviso įranga nesikeitė, liko ta pati – keitėsi tik autoservisas.

Taigi ieÅ¡kovės pareiÅ¡kė reikalavimus ne dėl rūšiniais požymiais apibÅ«dintų daiktų, o individualizuotų kilnojamųjų daiktų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. IeÅ¡kovių nuomone, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, kvalifikuodamas ginčo objektÄ , kaip rūšiniais požymiais apibÅ«dintus daiktus. IeÅ¡kovės pažymi, kad tam tikrais atvejais daikto individualizavimui užtenka padėti jį į tam tikrÄ vietÄ (Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-651-527/2014).

Taip pat, pasak ieÅ¡kovių, UAB „Autobosas“ faktiÅ¡kai nevaldė praÅ¡omo iÅ¡reikalauti turto, todėl Å¡is turtas, remiantis Inventorizacijos taisyklėmis, negalėjo bÅ«ti inventorizuotas UAB „Autobosas“. IeÅ¡kovės pažymi, kad inventorizacijos numeriai daiktams suteikiami priklijuojant prie daikto inventorizacijos numerį arba kitokiu bÅ«du užfiksuojant daiktui įmonės apskaitoje suteiktÄ numerį. Neįrodinėtina, kad savo prigimtimi masinės gamybos daiktai neturi identifikacinių numerių.

34. Kolegija pažymi, kad teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, reikÅ¡mės negalima pervertinti ar suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020). Vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali bÅ«ti taikomas kitoje byloje tik tada, kai nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymÄ , yra tapačios arba iÅ¡ esmės panaÅ¡ios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi pagrindinis kriterijus, lemiantis jau iÅ¡nagrinėtose bylose priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymÄ , yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimÄ ir atitinkamų teisės normų taikymÄ .

Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas).

35. Kolegija, susipažinusi su ieÅ¡kovių nurodyta Kauno apygardos teismo iÅ¡nagrinėta civiline byla Nr. 2A-651-527/2014, kuria ieÅ¡kovės remiasi kaip precedentu Å¡ioje byloje, pažymi, jog nurodytos bylos ir Å¡ios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Be to, priimdamas nutartį nurodytoje byloje, teismas, iÅ¡analizavęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus ir raÅ¡ytinius įrodymus, nusprendė, kad nė vienas iÅ¡ įrodymų nepatvirtina aplinkybės, jog ieÅ¡kovės praÅ¡omi iÅ¡reikalauti konkretÅ«s kilnojamieji daiktai natÅ«ra yra pas atsakovÄ .

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieÅ¡kinyje nurodyti daiktai nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei. Teismas pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad minėti daiktai yra ieÅ¡kovės buhalterinėje apskaitoje, dar neįrodo, kad daiktai yra pas atsakovÄ . Tai, ar Å¡ie daiktai buvo sandėlyje tuo metu, kai sandėlio savininkas tapo atsakovas, kolegijos nuomone, byloje pareikÅ¡to vindikacinio ieÅ¡kinio patenkinimui nebuvo reikÅ¡minga. Taigi ieÅ¡kovių nurodyta nutartimi, kaip precedentu, Å¡ioje byloje nesiremtina.

36. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės UAB „Autobosas“ reikalavimas buvo atmestas ne tik dėl to, jog ji nenurodė ir neiÅ¡skyrė jokių praÅ¡omus iÅ¡reikalauti daiktus identifikuojančių požymių, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į atsakovės patalpose esančius įrankius ir įrengimus. Be to, kolegijos nuomone, tai, kad, kaip nurodo ieÅ¡kovės, jos praÅ¡o priteisti sandėlyje konkrečiu adresu esančius daiktus, nesudaro pagrindo juos vertinti kaip pakankamai identifikuotus, ypač turint omenyje tÄ faktÄ , jog nurodytame sandėlyje vykdoma autoserviso veikla, taigi akivaizdu, jog jame gali bÅ«ti ir kitų vienarūšių ieÅ¡kovių praÅ¡omiems iÅ¡reikalauti daiktų.

37. Kontraargumentuojant ieÅ¡kovėms dėl to, jog UAB „Autobosas“ faktiÅ¡kai nevaldė praÅ¡omo iÅ¡reikalauti turto, todėl Å¡is turtas, remiantis Inventorizacijos taisyklėmis, negalėjo bÅ«ti inventorizuotas UAB „Autobosas“, pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad praÅ¡omi iÅ¡reikalauti daiktai nebuvo niekaip identifikuoti (nei PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, nei UAB „VTR“ Ilgalaikio turto žiniaraÅ¡tyje 2015 m. gruodžio 31 d., nei Prekių likučių sÄ raÅ¡e (trumpalaikio turto sandėlis), ypač įvertinus tai, kad tiek ieÅ¡kovės UAB „Autobosas“ (nuotraukose ir atsakovės pateiktoje CD laikmenoje), tiek atsakovės patalpose (faktinių aplinkybių konstatavimo metu filmuotoje medžiagoje) užfiksuoti įrengimai ir įrankiai – įrankiai, įrankių vežimėliai, garažo vartai, presas, automobilinis krautuvas, variklio vartytuvas – yra panašūs ar identiÅ¡ki, o R.

K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuotraukose matomi įrankiai ir įrengimai yra užfiksuoti ieškovės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi šio pirmosios instancijos teismo argumento esmę sudarė ne reikalavimų, taikytinų daiktų inventorizacijos procesui, pažeidimas, o tai, kad ieškovė, prašydama išreikalauti daiktus, nenurodė pakankamai savybių, kurie leistų daiktus išskirti ar atskirti nuo kitų daiktų, ir jų nepagrindė reikiamais įrodymais.

38. IeÅ¡kovės pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl UAB „VTR“ pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. 0001620, 01625 UAB „Autobosas“ parduotų daiktų. Abejonių dėl Å¡ių sÄ skaitų tikrumo, ieÅ¡kovių nuomone, nekyla, todėl Å¡i teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta. Kolegija atmeta šį atsakovių argumentÄ kaip nepagrįstÄ . IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡tyrė ieÅ¡kovių nurodytų sÄ skaitų faktÅ«rų turinį, įvertino jį kompleksiÅ¡kai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė savo nuosavybės teisės į hidraulinius keltuvus 4T, 3 vnt., suvirinimo aparatÄ , elektronines svarstykles, biuro baldus, oro kompresorių 320l.

39. Dėl kitų ieškovės prašomų išreikalauti daiktų: griebtuvų ir hidraulinės įrangos prie stendo, aukšto spaudimo trijų fazių plovimo įrangos „Niflisk“, pneumatinių veržliasukių, 3 vnt., pneumatinių plaktukų, suvirinimo įrangos argonu, karšto oro šildytuvų, šildymo katilo dyzelinio degiklio, kuro šildymo katilui talpyklos, savadarbių šildymo katilų, 3 vnt., kaminų savadarbiams katilams, 3 vnt., darbastalių, 5 vnt., įrankių komplektų, teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tokie daiktai buvo įsigyti, kad jie priklausė UAB „VTR“ ir buvo parduoti ieškovei ar kad ieškovė šiuos daiktus pirko pati, taip pat ieškovė nenurodė jokių šiuos daiktus identifikuojančių požymių.

Teismas įvertino tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės patalpose buvo matyti daugybė įvairių įrankių ir kitų smulkesnių įrengimų, tačiau ieškovė nepateikė jokių jos nuosavybės teisę į atsakovės patalpose esančių įrankių ir įrengimų patvirtinančių objektyvių įrodymų, taigi neįrodė savo nuosavybės teisės į šiuos daiktus.

40. Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti vaizdo stebėjimo sistemÄ už 1 230,31 Eur, nurodė, jog iÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad 2014 m. lapkričio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bankrutavusi UAB „VTR“ įsigijo vaizdo stebėjimo kamerÄ , tačiau ieÅ¡kovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog jai Å¡is turtas yra perleistas ar parduotas, be to, Å¡ios kameros nėra užfiksuotos ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, todėl nėra galimybės nustatyti, ar nurodytos kameros yra atsakovės patalpose ir kad ji jas valdo.

41. Kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl to, jog ieÅ¡kovė neįrodė nuosavybės teisės į 38, 39 ir 40 nutarties punktuose nurodytus daiktus. Teismo iÅ¡vados padarytos tinkamai iÅ¡tyrus ir kompleksiÅ¡kai įvertinus visų byloje pateiktų įrodymų visumÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti Å¡ios teismo sprendimo dalies pagrįstumu. Kaip jau minėta, tas faktas, jog ieÅ¡kovės prašė iÅ¡reikalauti konkrečiose patalpose esančius daiktus, nėra pakankamas daiktams atskirti nuo kitų vienarūšių daiktų, o ieÅ¡kovės pateikti įrodymai nėra pakankami nuspręsti, jog atsakovė neteisėtai valdo konkrečius ieÅ¡kovės įgytus daiktus.

42. IeÅ¡kovių nuomone, teismas nebuvo nuoseklus, priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės gręžimo stakles, nes iÅ¡reikalautinam turtui nebuvo keliami nei identifikacijos, nei dokumentų, patvirtinančių turto įsigijimÄ , reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė pripažįsta, jog gręžimo staklės yra jos patalpose, jų nenaudoja, todėl ieÅ¡kovė gali stakles pasiimti, gręžimo stakles priteisė ieÅ¡kovei. Kolegija Å¡ioje teismo sprendimo dalyje neįžvelgia jokio nenuoseklumo, nes atsakovė pripažino, jog jos valdomose patalpose yra praÅ¡omos iÅ¡reikalauti staklės, tačiau jos jai nėra reikalingos, tuo tarpu dėl kitų byloje praÅ¡ytų iÅ¡reikalauti daiktų kilo ginčas, nes atsakovė nepripažino, jog valdo ieÅ¡kovės daiktus. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ ir byloje pateiktų įrodymų pagrindu vertino, ar ieÅ¡kovė įrodė vindikacinio reikalavimo tenkinimo sÄ lygas.

43. Pasisakydama dėl atsakovės argumentų, jog teismas nepagrįstai tenkino reikalavimo dalį dėl gręžimo staklių iÅ¡reikalavimo, ir atsakovė neprieÅ¡tarautų, jei Å¡i sprendimo dalis bÅ«tų panaikinta, kolegija pažymi, jog Å¡ioje byloje apeliacinį skundÄ pateikė tik ieÅ¡kovės – atsakovė sprendimo neskundė, o CPK draudžia priimti blogesnį sprendimÄ , negu skundžiamas, jeigu sprendimÄ skundžia tik viena iÅ¡ Å¡alių (CPK 313 straipsnis).

44. IeÅ¡kovių nuomone, teismo iÅ¡vados, kad turtas (vartai ir durys, Å¡ildymo katilas), pasibaigus patalpų nuomos sutarčiai, tapo UAB „PajÅ«rio mediena“ nuosavybės teise priklausančių patalpų priklausiniais, todėl negali bÅ«ti atskirtas, nedarant patalpoms žalos, nepagrįstos. Kolegija atmeta šį argumentÄ kaip nepagrįstÄ .

45. CK 4.2 straipsnis nustato kilnojamojo daikto susiliejimo su nekilnojamuoju daiktu padarinius. Kilnojamasis daiktas, pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, praradęs savo individualias savybes, gali bÅ«ti laikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Sprendžiant klausimÄ , ar kilnojamasis daiktas prarado savo individualias savybes, vertinama, ar jis dėl sujungimo su nekilnojamuoju daiktu neprarado savo esminių individualių požymių. Pagal CK 4.4 straipsnį individualiais požymiais apibÅ«dinti laikomi daiktai, kurie vienais ar kitais bÅ«dais atskiriami nuo kitų vienarūšių daiktų.

Å ioje normoje vartojama nuostata dėl daikto atskyrimo nuo kitų vienarūšių daiktų suprantama kaip pagrindas atskirti ar iÅ¡skirti jį nuo kitų vienarūšių daiktų, bet ne fiziÅ¡kai atidalyti nuo kito kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto. Individualiais požymiais apibÅ«dinami daiktai yra laikomi nepakeičiamaisiais (CK 4.3 straipsnio 2 dalis). Daiktas, neturintis individualių požymių, yra pakeičiamasis. Sprendžiant klausimÄ , ar tam tikri daiktai gali bÅ«ti atskirti, t. y. fiziÅ¡kai atidalyti kaip pakeičiamieji, svarbu vertinti pagal konkrečias įstatymų ar Å¡alių sutarties nuostatas, kurios reglamentuoja daiktų ar jų dalių atskyrimo fizinio atidalijimo bÅ«du sÄ lygas.

Tokias sÄ lygas nustato CK 6.501 straipsnis dėl atliktų pagerinimų atidalijimo. Jos nustato, kad gali bÅ«ti atidalijama, jei pagerinimus galima atskirti be žalos daiktui. Taigi kilnojamieji daiktai, sumontuoti nekilnojamajam daiktui pagerinti, yra atskiriami pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatytas atidalijimo sÄ lygas, o ne pagal CK 4.2, 4.3 ar 4.3 straipsnius, nes juose nereglamentuojamos pagerinimų atidalijimo sÄ lygos.

46. Jeigu pagerinimų darymo metu kilnojamieji daiktai sujungiami į vienÄ daiktÄ , sistemÄ ar junginį, o po to sumontuojami į nekilnojamÄ jį daiktÄ , tai turi bÅ«ti įvertinama, kad atskyrimo metu dėl atskirų komponentų atidalijimo gali bÅ«ti daroma žala visai sistemai, kuri tarnauja nekilnojamajam daiktui (pvz., Å¡ildymo, vėdinimo, elektros, kanalizacijos, nuotekų Å¡alinimo, melioravimo, apsaugos, signalizacijos ar kt.). Atskiri daiktai gali bÅ«ti panaudoti pertvaroms, grindims, sienoms įrengti ar tvarkyti, o juos atidalijant nors ir įmanoma fiziÅ¡kai atskirti, bet gali bÅ«ti daroma žala tiek atskiriamajam, tiek atskirtajam daiktui.

47. IeÅ¡kovės pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti garažo vartus ir vartus PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 01620 pagrindu, pateikė 2015 m. kovo 27 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija FRG, Nr. 00229, kurioje nurodoma, jog bankrutavusi UAB „VTR“ pirko vartus iÅ¡ UAB „Formica group“ už 700,05 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad, įvertinus tai, jog ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ iÅ¡reikalauti dvejus garažo vartus pagal skirtingas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (Nr. 01375, 01375-1 (garažo vartai), Nr. 0001625 (garažo vartai, vartai)), nėra aiÅ¡ku, kokius vartus bankrutavusi UAB „VTR“ įgijo pagal 2015 m. kovo 27 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , nes joje nėra detalizuota, kokie vartai įsigyti.

48. IeÅ¡kovė UAB „Autobosas“ taip pat prašė iÅ¡reikalauti Å¡ildymo katilÄ su sistema k1417, granulių degiklį. Atsakovė tiek triplike, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad tokie daiktai yra jos patalpose, todėl ieÅ¡kovė gali juos pasiimti, o trečiasis asmuo UAB „PajÅ«rio mediena“ taip pat sutiko, kad Å¡ildymo katilas yra atsakovės nuomojamose ir trečiajam asmeniui priklausančiose patalpose.

49. Vis dėlto, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bankrutavusi UAB „VTR“ buvo sudariusi patalpų nuomos sutartį, kurios 5.2.8 punkte buvo numatyta, kad nuomininkas turi teisę savo sÄ skaita atlikti patobulinimus ir pertvarkymus, reikalingus, kad patalpas bÅ«tų galima panaudoti numatytiems sutarties tikslams, tačiau, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas įsipareigoja perduoti nuomotojui neatlygintinai visus patalpose padarytus patobulinimus ir pertvarkymus, jeigu jie negali bÅ«ti atskirti be žalos nuomojamoms patalpoms (Sutarties 5.2.9 punktas), nereikalauti kompensacijos už patalpų pagerinimÄ , jei nebuvo atskiro raÅ¡tiÅ¡ko susitarimo su nuomotoju (5.2.10 punktas).

Kolegija, įvertinusi Å¡ias sutarties nuostatas, taip pat atsižvelgusi į praÅ¡omų iÅ¡reikalauti daiktų pobÅ«dį, daro iÅ¡vadÄ , jog tiek vartai, tiek katilas laikytini patalpų priklausiniais, todėl klausimai dėl Å¡ių daiktų atskyrimo turėtų bÅ«ti sprendžiami pagal nuomos sutarties nuostatas ir, turint omenyje tÄ faktÄ , jog, reiÅ¡kiant vindikacinį reikalavimÄ , Å¡alių negali sieti prievoliniai santykiai, negali bÅ«ti vindikacijos objektas. Å iuo aspektu svarbi ir trečiojo asmens UAB „PajÅ«rio mediena“ pozicija, jog Å¡ildymo katilas yra jos ilgalaikis turtas, kuris turi likti jos patalpose 2009 m. sausio 1 d.

Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.2.10 nuostatos pagrindu.

50. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė UAB „Autobosas“, pareiÅ¡kusi vindikacinį ieÅ¡kinį, neįrodė visų jo tenkinimui bÅ«tinų sÄ lygų, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės ginčytÄ ieÅ¡kinio dalį. Dėl R. K. reikalavimų 51. IeÅ¡kovė R. K. prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės neteisėto valdymo Å¡iuos daiktus: automobilių dažymo kamerÄ â€žKostrzewa“ (7 826 Eur vertės) ir hidraulinį automobilių geometrijos atkÅ«rimo stendÄ â€žStocker“ (2 028,98 Eur vertės). Pirmosios instancijos teismas R. K. reikalavimus atmetė.

52. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė nepateikė nei automobilių dažymo kameros „Kostrzewa“, nei hidraulinio automobilių geometrijos atkÅ«rimo stendo „Stocker“ pirkimo–pardavimo sutarčių originalų. Nesant dokumento originalo, dėl Å¡io dokumento įrodomosios galios nusprendžiama, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumÄ ir jų tarpusavio ryšį.

53. IeÅ¡kovė teigia, jog pateikė automobilių dažymo kameros „Kostrzewa“ pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės pateiktoje nuotraukoje matomas popieriaus lapas, kurio turinys yra visiÅ¡kai neįskaitomas. Pirmosios instancijos teismas ne kartÄ siÅ«lė ieÅ¡kovei pateikti geresnės kokybės nuotraukÄ arba pirkimo–pardavimo sutarties originalÄ , tačiau ieÅ¡kovė to nepadarė. Nors ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad nuosavybės teisę į dažymo kamerÄ patvirtina dažymo kameros 2013 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 13/01, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog pagal pateikto įrodymo kokybę nėra galimybės įvertinti jo turinio.

54. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, jog dažymo kameros nuosavybės teisę patvirtina į bylÄ pateiktas vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad atsakovė naudojasi tokia pačia dažymo kamera, kokia naudojosi UAB „VTR“. Atsakovė laikėsi pozicijos, jog jos patalpose esanti dažymo kamera yra „Astherm“, tai yra – ne tokia, kokiÄ praÅ¡o iÅ¡reikalauti ieÅ¡kovė. Savo pozicijai pagrįsti atsakovė pateikė gamintojo „Astherm“ dažymo kamerų pavyzdžius. IÅ¡ faktinių aplinkybių konstatavimo metu filmuotos medžiagos matyti, kad bankrutavusios UAB „VTR“ ir atsakovės patalpose esantys įrenginiai vizualiai yra panašūs. Vis dėlto, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, jokiuose įrodymuose nėra užfiksuoti identifikaciniai kameros požymiai, kurie leistų daryti bent tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡is daiktas nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei ir yra atsakovės valdomose patalpose.

55. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, dažymo kamera nebuvo inventorizuota ar kitaip įtraukta ir į bankrutavusios UAB „VTR“ Ilgalaikio turto žiniaraÅ¡tį ar kitus apskaitos dokumentus. IeÅ¡kovės nuomone, teismo argumentai, jog dažymo kamera turėjo bÅ«ti inventorizuota ar kitaip įtraukta į apskaitÄ , yra nepagrįsti. Kolegija akcentuoja, jog Å¡io teismo argumento esmę sudaro ne inventorizacijos taisyklių laikymasis, o tai, jog bylos duomenys dėl kameros egzistavimo ir jo priklausymo ieÅ¡kovei nepakankami.

Kita vertus, ieÅ¡kovė teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad įsigytÄ Ä¯rangÄ panaudos sutarties pagrindu perdavė neatlygintinai naudotis sÅ«nui R. K.; ji buvo sumontuota BUAB „VTR“ patalpose, kuriose R. K. vykdė automobilių remonto veiklÄ (duomenys neskelbtini). Pagal Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719, 12 punkto nuostatas, inventorizuojamas visas subjekte esantis ir (arba) jam priklausantis turtas, taip pat ir subjektui nepriklausantis, bet jame esantis turtas (iÅ¡sinuomotas, gautas pagal panaudos, licencines sutartis, bendras turtas pagal jungtinės veiklos (partnerystės) ir kitas sutartis) (12.3 papunktis).

Taigi ieškovė neteisi teigdama, jog dažymo kamera neturėjo būti inventorizuota.

56. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovė jokių dokumentų, patvirtinančių automobilių geometrijos atkūrimo stendo „Stocker“ nuosavybės teisę, nepateikė.

57. Kaip jau minėta, sprendžiant vindikacinius reikalavimus, vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtÄ , yra teisėtas valdytojas, o ieÅ¡kovas privalo paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtÄ reikalavimo pareiÅ¡kimo momentu ir kad tokiÄ teisę turėjo iki turtÄ neteisėtai užvaldant asmeniui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti turtÄ . Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog ieÅ¡kovė įgijo konkrečiÄ dažymo kamerÄ ir konkretų automobilių geometrijos atkÅ«rimo stendÄ â€žStocker“ ir bÅ«tent Å¡iuos daiktus neteisėtai valdo atsakovė, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimų.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kai kyla tam tikrų neaiÅ¡kumų ir nėra galimybės surinkti įrodymus tokia apimtimi, kuri be menkiausios abejonės pagrįstų vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių teiginius, reikia taikyti tikimybių teorijÄ ir įvertinti, kurios iÅ¡ Å¡alių pateikti įrodymai leidžia teigti, jog jos pozicija yra labiau tikėtina. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ dėl nagrinėjamoje byloje taikytino įrodinėjimo standarto ir nustatytinos bÅ«tent materialiosios, o ne objektyviosios tiesos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovės neįrodė visų vindikacijos sÄ lygų, padarė įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus. Vertindamas įrodymus teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sÄ sajumo, leistinumo, tarpusavio ryÅ¡io, patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos bylos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

59. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovės, reikÅ¡damos vindikacinį ieÅ¡kinį, neįrodė nuosavybės teisės į praÅ¡omÄ iÅ¡reikalauti turtÄ turėjimo, todėl pagrįstai tenkinta tik atsakovės pripažinta ieÅ¡kinio dalis.

60. Nenustatęs sÄ lygų tenkinti vindikacinius reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ir ieÅ¡kinio dalies dėl nuostolių už neteisėtÄ naudojimÄ si turtu atlyginimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad patyrė nuostolių dėl to, jog atsakovės valdomose patalpose buvo ieÅ¡kovei priklausančios gręžimo staklės.

61. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Dėl bylos procesinės baigties 62. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , pagrindo jį naikinti ar keisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 63. Atsakovė pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 2 000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovių.

64. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos iÅ¡laidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 punktas).

65. Nagrinėjamu atveju maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sudarytų 1 972,62 Eur (1 517,4 Eur x 1,3), taigi, atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovių priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažintina iki nurodytos sumos, iÅ¡ kiekvienos ieÅ¡kovės priteisiant po 986,31 Eur. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Uostamiesčio autoservisas“ iÅ¡ ieÅ¡kovių R. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Autobosas“ priteisti po 986,31 Eur (devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 31 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Teisėjai Aurimas Brazdeikis Almantas Padvelskis Milda Skersienė