b0b1e728-e3f2-4b9d-a0f6-84345b0c8b56 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2A-876-467/2012Teisminio proceso Nr.2-52-3-03534-2010-0                               Procesinio sprendimo kategorijos 44.2.4.2., 44.8., 121.15., 121.18., 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. birželio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),kolegijos teisėjų        Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo P. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo P. S. (P. S.) ieÅ¡kinį atsakovui A.

A. (A. A.) dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :                          IeÅ¡kovas P. S. 2010 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo A. A. 30000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 6 d. nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2008 m. balandžio 26 d. ieÅ¡kovo namo kieme, kitų žmonių akivaizdoje, grasino ieÅ¡kovui, jam į kaklÄ Ä¯rėmęs dujinį pistoletÄ , tuo demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Å iuo nuosprendžiu ieÅ¡kovui pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ . Dėl atsakovo nusikalstamos veikos ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ . Medicininiai dokumentai patvirtina, kad po patirto didelio nervinio streso ieÅ¡kovui atsirado prieÅ¡irdžio virpėjimo paroksizmai, kurie nuolat kartojasi ir trunka nuo kelių valandų iki paros, paÅ«mėjo arterinė hipertenzija, hipertenzinė kardiopatija, ieÅ¡kovas yra priskirtas didelei rizikos grupei, jam tenka gultis į ligoninę, vartoti vaistus, rekomenduota elektros stimuliatoriaus implantacija.

IeÅ¡kovas po įvykio blogai miega, dažnai jaučia skausmÄ Å¡irdyje, nuolat kamuoja prisiminimai apie įvykį ir baimė, kad tai gali pasikartoti, jaučiasi pavargęs, dėl ko negali normaliai atlikti namų darbų. Dėl prastos savijautos sumažėjo ieÅ¡kovo bendravimo galimybės su Å¡eimos nariais ir pažįstamais.              Atsakovas A. A. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog ieÅ¡kovo pridėti medicininiai dokumentai neįrodo, kad jo sveikatos sutrikimus lėmė bÅ«tent atsakovo padaryta nusikalstama veika.

Nėra įrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiojo sveikatos problemų, nes iÅ¡ pateiktų dokumentų nėra aiÅ¡ku, kokias sveikatos problemas ieÅ¡kovas turėjo iki įvykio, kokias iÅ¡ jų galėjo lemti jo amžius, o sveikatos sutrikimai (arterinė hipertenzija, prieÅ¡irdžio virpėjimo paroksizmai, hipertenzinė kardiopatija) konstatuoti praėjus beveik metams po įvykio. IeÅ¡kovas dėl atsakovo veiksmų galėjo patirti nebent trumpalaikį stresÄ ir trumpalaikius psichologinius, emocinius iÅ¡gyvenimus, kurie negalėjo beveik po metų sukelti rimtų ligų.

Atsakovas pripažino, kad tarp jo ir ieÅ¡kovo kilęs konfliktas sutrikdė visuomenės rimtį, dėl to gailisi, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas praÅ¡yti net 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes ieÅ¡kovui nebuvo padaryta ir net bandyta padaryti jokio kÅ«no sužalojimo, o byloje nenustatyta jokių sunkinančių aplinkybių, kurios galėtų lemti, kad nukentėjusysis dėl nesunkaus nusikaltimo galėjo patirtį tokiÄ didelę neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma yra neprotingai didelė.               Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovo A.

A. ieÅ¡kovui P. S. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, jog atsakovas įžūliai elgėsi ir grasino ieÅ¡kovui, įrėmęs dujinį pistoletÄ Ä¯ kaklÄ , dėl ko pastarasis iÅ¡sigando, o jo Å¡eimos nariai buvo Å¡okiruoti ir pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti. Tačiau byloje esantys medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai bei duomenys apie ieÅ¡kovo sveikatos problemas ir ribotÄ darbingumo lygį iki nusikalstamos veikos teismui nesudarė pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovo sveikata sutriko bÅ«tent dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų.

Byloje nebuvo įrodymų, jog bÅ«tent dėl patirtų iÅ¡gyvenimų ieÅ¡kovas negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, atlikti namų ruoÅ¡os darbų, sumažėjo jo bendravimo galimybės su Å¡eimos nariais ir pažįstamais. Atsižvelgęs į ieÅ¡kovui iki nusikalstamos veikos nustatytÄ ir daugiau kaip per 3 metus nepakitusį neįgalumÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jo savijautai, bendravimui su pažįstamais, galimybei atlikti namų ruoÅ¡os darbus ir gyventi pilnavertį gyvenimÄ Ä¯takÄ gali daryti ne tik patirtas stresas, bet ir jo buvusios iki nusikalstamos veikos ir tebesančios sveikatos problemos.

Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimÄ , teismas taip pat atsižvelgė į nuosprendžiu nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes - kad realaus grasinimo nužudyti ieÅ¡kovÄ ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ bei pagrindo manyti, kad jis gali bÅ«ti įvykdytas, nebuvo, kad nuteistasis pats nutraukė neteisėtus veiksmus, o nukentėjusiojo žmonai iÅ¡traukus iÅ¡ jo kiÅ¡enės ginklÄ , pastarosios nei vijosi, nei bandė jį atsiimti, tik pažadėjo praneÅ¡ti policijai. Teismas taip pat atsižvelgė į atsakovo kaltę - kad jis tyčia, sÄ moningai įrėmęs dujinį pistoletÄ ieÅ¡kovui į kaklÄ , grasino ir suvokė, kad Å¡ie jo veiksmai sukels nukentėjusiajam neigiamus padarinius bei to siekė.

Atsižvelgęs į neturtinės žalos kompensacinį tikslÄ bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principais, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovui padaryta neturtinė žala atitinka 3000 Lt.             Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas P. S. praÅ¡o sprendimÄ panaikinti bei priteisti iÅ¡ atsakovo 30000 Lt neturtinės žalos bei atstovavimo iÅ¡laidas. Nurodo, jog teismas, vertindamas medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡us bei duomenis apie ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę, nepagrįstai nerado pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovo sveikata sutriko dėl atsakovo nusikalstamų veikų.

Ieškovas teisme nurodė, kad jo sveikatos būklė žymiai pablogėjo po didelio nervinio streso – atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl ko ieškovui atsirado prieširdžio virpėjimo paroksizmai, kurie nuolat kartojasi ir trunka nuo kelių valandų iki paros, paūmėjo arterinė hipertenzija, hipertenzinė kardiopatija. Pats teismas sprendime pabrėžė, kokie susirgimai ieškovui buvo konstatuoti prieš įvykį ir dėl kurių ieškovui 2008 m. sausio 17 d. buvo nustatytas 30 procentų darbingumas.

Apie prieÅ¡irdžio virpėjimo paroksizmus, arterinės hipertenzijos paÅ«mėjimÄ , hipertenzinę kardiopatijÄ iki įvykių jokių duomenų nėra. Visi Å¡ie negalavimai atsirado po atsakovo neteisėtų veiksmų dėl patirto streso, depresijos, pastovaus nerimo ir įtampos. Teismas nepagrįstai nerado įrodymų, jog bÅ«tent dėl patirtų iÅ¡gyvenimų ieÅ¡kovas negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, atlikti namų ruoÅ¡os darbų ir kad sumažėjo ieÅ¡kovo bendravimo galimybės su Å¡eimos nariais ir pažįstamais.

Po įvykio ieÅ¡kovas blogai miega, dažnai jaučia skausmÄ Å¡irdyje, kenčia nuo atsiradusio prieÅ¡irdžio virpėjimo paroksizmo. IeÅ¡kovas pastoviai jaučiasi pavargęs, dėl ko negali normaliai atlikinėti namų darbų, sumažėjo ieÅ¡kovo bendravimo galimybės su jo Å¡eimos nariais ir pažįstamais. IeÅ¡kovÄ nuolat kamuoja prisiminimai apie įvykį ir baimė, kad tai gali pasikartoti. Jis pagrįstai padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 30000 Lt.              Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ atsakovas nepateikė.             Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovo P. S. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti ar panaikinti. Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-81-137/2009 A. A. (atsakovas) pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 26 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, vieÅ¡oje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu ir grasindamas P. S. (ieÅ¡kovui) įrėmęs į kaklÄ dujinį pistoletÄ â€žLe Petit“ RG 59N Nr.0785407, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Å iuo nuosprendžiu A. A. nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams, jam uždrausta bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiuoju P. S. bei įgyti ir turėti bet kokį ginklÄ . Nuosprendžiu nukentėjusiajam P. S. pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (b.l. 4-5). Šį nuosprendį Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paliko galioti (b.l. 6-7). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartimi paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį (b.l. 8-9).

Nukentėjusysis P. S. 2010 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismÄ civilinio proceso tvarka su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo A. A. 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ (b.l. 1-3). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (b.l. 43-45). Šį sprendimÄ ieÅ¡kovas apskundė apeliaciniu skundu, nesutikdamas su teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu, ir praÅ¡o jį panaikinti bei priteisti jam 30000 Lt dydžio neturtinę žalÄ (b.l. 46-47).

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo skundÄ patenkinti. Nusikalstama veika padaryta žala atlyginama pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį baudžiamajame procese arba pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį civilinio proceso nustatyta tvarka. Pagal BPK 109 straipsnį gali bÅ«ti atlyginama turtinė ir neturtinė žala. Kai ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas baudžiamajame procese, jis turi bÅ«ti iÅ¡spręstas priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį (BPK 115 str. 1 d.). IÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima tiksliai apskaičiuoti ieÅ¡kinio dydžio neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Civilinio proceso normos ieÅ¡kiniui baudžiamojoje byloje taikomos tiek, kiek neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.). Tais atvejais, kai apkaltinamuoju nuosprendžiu ar nutartimi, kuria toks nuosprendis paliktas galioti, taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalies iÅ¡imtis, civilinės atsakomybės sÄ lygas nustato teismas, priimantis apkaltinamÄ jį nuosprendį, nes, nesant civilinės atsakomybės sÄ lygų, ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas ir nebÅ«tų teisinio pagrindo taikyti iÅ¡imtį.

Jeigu teismas nustato, kad yra sÄ lygos taikyti civilinę atsakomybę, pripažįsta civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o dėl žalos dydžio nustatymo perduoda ieÅ¡kinį nagrinėti civilinio proceso tvarka esant įstatyminiams pagrindams (BPK 115 str. 2 d.), todėl, ieÅ¡kinį nagrinėjant civilinio proceso tvarka, nebegalima iÅ¡ naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieÅ¡kinį. Kaip jau minėta, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovui buvo pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje nesprendžiama dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo, o tik sprendžiama dėl padarytos neturtinės žalos dydžio. IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 30000 Lt dydžio neturtinę žalÄ . Tokį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas grindė tuo, jog po didelio nervinio streso – po atsakovo neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovui atsirado prieÅ¡irdžio virpėjimo paroksizmai, kurie nuolat kartojasi ir trunka nuo kelių valandų iki paros, paÅ«mėjo arterinė hipertenzija, hipertenzinė kardiopatija.

IeÅ¡kovas priskirtas didelės rizikos grupei, jam tenka gultis į ligoninę, vartoti vaistus, jam rekomenduota elektros stimuliatoriaus implantacija. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pablogėjo ne tik ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė, bet ir gyvenimo kokybė, kadangi ieÅ¡kovÄ nuolat kamuoja prisiminimai apie įvykį ir baimė, kad tai gali pasikartoti, ieÅ¡kovas blogai miega, dažnai jaučia skausmÄ Å¡irdyje, pastoviai jaučiasi pavargęs, dėl to negali normaliai atlikinėti namų darbų, sumažėjo ieÅ¡kovo bendravimo galimybės su ieÅ¡kovo Å¡eimos nariais ir pažįstamais.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡us bei duomenis apie ieÅ¡kovo sveikatos problemas, sprendė, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo sveikata sutriko ir kad jo gyvenimo kokybė pablogėjo bÅ«tent dėl kaltinamojo nusikalstamųjų veiksmų. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo savijautai, bendravimui su pažįstamais, galimybei atlikti namų ruoÅ¡os darbus ir gyventi pilnavertį gyvenimÄ Ä¯takÄ gali daryti ne tik patirtas stresas dėl nusikaltimo, bet ir ieÅ¡kovo sveikatos problemos, jau buvusios iki nusikalstamos veikos, kadangi ieÅ¡kovui iki nusikalstamos veikos buvo nustatytas ir daugiau kaip per 3 metus nepakitęs neįgalumas (nustatytas 30 % darbingumas).

Teismas taip pat atsižvelgė į nuosprendžiu nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, į atsakovo kaltę, į tai, kad ieÅ¡kovui po įvykio buvo nustatytas streso provokuotas nerimo ir depresinis sutrikimas, į neturtinės žalos atlyginimo kompensacinius tikslus, ir darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui padaryta neturtinė žala atitinka 3000 Lt. IeÅ¡kovas su teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu nesutinka, apeliaciniame skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo sveikatos ir gyvenimo kokybė pablogėjo nuo paties ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klės, buvusios iki įvykio, o ne dėl atsakovo nusikalstamos veikos.

Atsakovo manymu, medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, jog ieÅ¡kovo sveiktos bÅ«klė po įvykio žymiai pablogėjo, kadangi jam atsirado prieÅ¡irdžio virpėjimo paroksizmai, paÅ«mėjo arterinė hipertenzija, hipertenzinė kardiopatija, dėl ko taip pat pablogėjo ir ieÅ¡kovo gyvenimo kokybė, todėl ieÅ¡kovas pagrįstai jam padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 30000 Lt suma. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo argumentais, kadangi jie nepagrįsti į bylÄ pateiktais objektyviais ir pakankamais įrodymais.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir Å¡ios žalos įrodinėjimo specifikÄ . Neturtinės žalos dydis iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ .

Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-394/2006; kt.). IeÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumÄ vykdančiam subjektui – teismui.

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.), tačiau Å¡ioje teisės normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi bÅ«ti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-202/2012).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas kaip pagrindinį kriterijų jo nurodytam neturtinės žalos dydžiui nustatyti nurodo tai, kad po atsakovo nusikalstamos veikos jam žymiai pablogėjo sveikata, nes jam atsirado prieÅ¡irdžio virpėjimo paroksizmai, paÅ«mėjo arterinė hipertenzija, hipertenzinė kardiopatija, kÄ patvirtina medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai. IÅ¡ tiesų bylos duomenys tvirtina, kad prieÅ¡irdžių virpėjimo paroksizmai ieÅ¡kovui prasidėjo praėjus trims-Å¡eÅ¡iems mėnesiams po atsakovo nusikalstamos veikos ieÅ¡kovo atžvilgiu:

Kardiologijos ir Angiologijos centro 2009 m. lapkričio 30 d. išraše nurodyta, kad dėl prieširdžių virpėjimo paroksizmų ieškovas kreipėsi prieš 1,5 mėn. (b.l. 14), 2010 m. spalio 27 d. išraše – prieš 2 metus (b.l. 11), 2010 m. lapkričio 25 d. Vilniau rajono centrinės poliklinikos išraše – prieš 1,5 m. (b.l. 10), 2010 m. lapkričio 25 d. išraše iš Vilniau rajono centrinės poliklinikos papildomai nurodyta, kad ieškovas nuolat stebimas II ir III lygio kardiologų, o prieširdžių virpėjimo paroksizmų atsiradimas galimai susijęs su 2008 m. balandžio mėnesio užpuolimu (po didelio nervinio streso) (b.l. 10).

Tačiau civilinės bylos duomenys taip pat tvirtina, jog atsakovas sveikatos problemų turėjo dar ir iki atsakovo nusikalstamos veikos ieškovo atžvilgiu atlikimo. Ieškovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė 30 procentų darbingumo lygį nuo 2008 m. sausio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos). Darbingumo lygio priežastis – ligos arba būklės. Pagrindė diagnozė – kitos krūtinės anginos formos, sunusinio mazgo silpnumo sindromas, širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas, skilvelių priešlaikinė depoliarizacija (skilvelių ekstrasistolės) (b.l. 42).

Taigi ieÅ¡kovas sveikatos sutrikimų, o bÅ«tent dėl Å¡irdies veiklos sutrikimų, turėjo jau prieÅ¡ atsakovo padarytÄ nusikaltimÄ , kadangi ieÅ¡kovui buvo diagnozuotos pirmiau nurodytos ligos ir bÅ«senos (krÅ«tinės anginos formos, sunusinio mazgo silpnumo sindromas, Å¡irdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas, skilvelių prieÅ¡laikinė depoliarizacija), dėl ko ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duotas neįgaliojo pažymėjimas ir nustatytas dalinis darbingumas. Teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad prieÅ¡irdžio virpėjimo paroksizmai atsirado, o arterinė hipertenzija bei hipertenzinė kardiopatija paÅ«mėjo ne dėl ieÅ¡kovo ligų.

Pirmosios instancijos teismas nepadarė kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad atsakovo nusikalstami veiksmai ieÅ¡kovo atžvilgiu neturėjo jokios įtakos ieÅ¡kovo sveikatos pablogėjimui. Teismas iÅ¡ esmės sprendė ir teisėjų kolegija tam pritaria, kad ieÅ¡kovo sveikata bei gyvenimo kokybė pablogėjo ne tik dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų, patirto streso, bet ir dėl paties ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klės, buvusios iki 2008 m. balandžio 26 d. įvykio. Taigi, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir į nuosprendžiu nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes: kad realaus grasinimo nužudyti ieÅ¡kovÄ ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ bei pagrindo manyti, kad jis gali bÅ«ti įvykdytas, nebuvo, kad nuteistasis pats nutraukė neteisėtus veiksmus, o nukentėjusiojo žmonai iÅ¡traukus iÅ¡ jo kiÅ¡enės ginklÄ , pastarosios nei vijosi, nei bandė jį atsiimti, tik pažadėjo praneÅ¡ti policijai; taip pat atsižvelgė į atsakovo kaltę - kad jis tyčia, sÄ moningai įrėmęs dujinį pistoletÄ ieÅ¡kovui į kaklÄ , grasino ir suvokė, kad Å¡ie jo veiksmai sukels nukentėjusiajam neigiamus padarinius - iÅ¡gÄ stį, dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ bei to siekė.

Teismas taip pat įvertino ir aplinkybę, kad atsakovo nusikalstama veika siektos pasekmės ir atsirado – ieÅ¡kovui buvo nustatytas streso provokuotas nerimo ir depresinis sutrikimas, rekomenduota psichiatro konsultacija dėl nerimo, įtampos ir depresijos simptomų gydymo (b.l. 12). Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos dydį, vertino visas ieÅ¡kovo nurodytas (patirtÄ stresÄ , sveikatos bÅ«klę, gyvenimo kokybę) ir kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes (nusikaltimo padarymo aplinkybes, atsakovo kaltę, neturtinės žalos kompensacinius tikslus), atsižvelgė į neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir jų viseto pagrindu, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovui padaryta neturtinė žala atitinka 3000 Lt sumÄ .

Didinti teismo priteistÄ sumÄ dėl tų pačių aplinkybių nėra pagrindo. Dėl to ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto neturtinės žalos dydžio nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .   Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.), todėl teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į atitinkamai formuojamÄ Å¡io teismo praktikÄ .

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas nuo Å¡ios praktikos nukrypo.             Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a :             Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                 Alma Urbanavičienė Kolegijos teisėjos                                                                    Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                            Rita Kisielienė  Â