b0afedbd-e21d-41ec-be23-17b2adf8ab52 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1215-657/2023

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00791-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.1.14.8.1; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.5.2

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5754-970/2023, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. PareiÅ¡kėjas R. L. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu, nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. L. pastatÄ nuosavybės teise valdo gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad kartu su Å¡eimos nariais Å«kio bÅ«du pastatė gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Rengiant statinio registravimo dokumentus paaiÅ¡kėjo, kad per ilgÄ laikÄ neiÅ¡liko dokumentai, kurių pagrindu vieÅ¡ajame registre bÅ«tų galima įregistruoti pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ . Baigus statybos darbus, ilgÄ laikÄ pareiÅ¡kėjas nesirÅ«pino statinio ir nuosavybės teisių įregistravimu vieÅ¡ajame registre, nes buvo įsitikinęs, jog papildomai nieko daryli nereikia, manė, kad tiek statinys, tiek nuosavybės teisės į jį vieÅ¡ame registre yra įregistruotos. Namas buvo statomas, pareiÅ¡kėjui bÅ«nant GNSK „(duomenys neskelbtini)“ nariu, kartu su kitais nariais. Jo namas sudaro vienÄ gyvenamųjų pastatų kompleksÄ (kotedÅ¾Ä ), kiti statytojai teisinę registracijÄ jau yra užbaigę. PareiÅ¡kėjas paruošė žemės sklypo su statiniais kadastrinių matavimų bylÄ ir jÄ pateikė registruoti VÄ® Registrų centrui, tačiau jo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisių atsiradimÄ Ä¯ namÄ . Leidimai vykdyti statybos darbus į archyvÄ neperduoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mės turinčio fakto nustatymo.

4. Teismas iš pateikto VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo bei Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos nustatė, kad pareiškėjo nuosavybės teise 1995 m. liepos 26 d. registruotas 0,0279 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra pastatytas gyvenamasis namas.

5. Pagal pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių visumÄ , jis atitinka Statybos įstatyme numatytÄ statytojo (užsakovo) sampratÄ , todėl pareiÅ¡kėjas turi galimybę ir pareigÄ Ä¯registruoti statinio (tiek baigto statyti, tiek nebaigto) nuosavybę, atlikdamas teisės aktais nustatytas teisines procedÅ«ras.

6. Ä®statymų nuostatos aiÅ¡kiai ir konkrečiai numato nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir įregistravimo procedÅ«ras, tačiau pareiÅ¡kėjas jokių veiksmų įteisinti gyvenamojo namo statybÄ teisės aktų nustatyta tvarka nesiėmė. Tuo tarpu teisinis reguliavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, teisme civilinio proceso tvarka negali bÅ«ti nustatinėjamas, kadangi pareiÅ¡kėjas, siekdamas realizuoti savo subjektinę teisę į tikėtinai teisėtai suformuoto naujo nekilnojamojo daikto (gyvenamojo namo) kadastro duomenų bei nuosavybės teisių įregistravimÄ Nekilnojamo turto registre, turėtų atlikti Statybos įstatymo 28 straipsnyje, STR1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ 92-93 punktuose bei Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 841.2 punkte numatytus veiksmus. PareiÅ¡kėjas gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius jo praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , todėl jo pareiÅ¡kimÄ atsakytina priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėjas R. L. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kimÄ priimti.

8. Atskirajame skunde teigia, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ , rėmėsi teisiniu reglamentavimu, reguliuojančiu statybos užbaigimÄ , nors pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia reikalavimÄ , nesusijusį su statybos baigtumu. Be to, tai nėra aktualu, kadangi pats nekilnojamasis daiktas yra sukurtas 1996 metais (statybos pabaigos metai) ir vieÅ¡ajame registre jam suteiktas unikalus numeris. Teismas neįsigilino į pareiÅ¡kime pateiktas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius dokumentus. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno regiono valstybės archyvo Alytaus filialÄ juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus patvirtinančių dokumentų pateikimo, tačiau 2023 m. balandžio 24 d. raÅ¡tu buvo informuotas, kad (duomenys neskelbtini) miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Statybos ir architektÅ«ros skyriaus 1985-1995 metų leidimų statybai vykdyti (duomenys neskelbtini) mieste / rajone registracijos knygose, perduotose saugoti į Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialÄ , įraÅ¡o, patvirtinančio iÅ¡duoto leidimo 8 butų gyvenamojo namo statybai GNSK „(duomenys neskelbtini)“ ar Valstybinei vandens tiekimo įmonei, adresu: (duomenys neskelbtini), užregistravimÄ minėtuose registruose nėra, leidimai vykdyti statybos darbus saugoti į archyvÄ neperduoti. PareiÅ¡kėjo kaimynai yra pabaigę teisinės registracijos procedÅ«ras, nors vieÅ¡ajam registrui, kaip ir pareiÅ¡kėjas, yra pateikę tik savo butų kadastrines bylas. PareiÅ¡kėjas, neturėdamas pakankamo iÅ¡silavinimo, o taip pat dėl sveikatos sutrikdymų nežinojo ir neturėjo galimybės anksčiau kartu su kaimynais kreiptis dėl nuosavybės teisių registravimo. Å ioje situacijoje tik teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, gali pasakyti, ar yra pagrindas nustatyti praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Skundžiamoje nutartyje pareiÅ¡kėjui nebuvo atsakyta, kodėl jo reikalavimas nenagrinėtinas teisme.

9. Su atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė medicininių dokumentų kopijas – medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä / siuntimÄ , ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymus.

10. Suinteresuotas asmuo UAB „Druskininkų vandenys“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ prašė atskirÄ jį skundÄ tenkinti, sutinka su atskirojo skundo argumentais.

11. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

13. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau Å¡ie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl iÅ¡vadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

15. Pažymėtina, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 str.). Å is reikalavimas yra vadinamas įrodymų sÄ sajumo taisykle. Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkrečioje civilinėje byloje.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti pastarojo laikotarpio medicininiai duomenys sprendžiamam klausimui esminę reikšmę turinčių aplinkybių nepatvirtina, be to, pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių negalėjo jų pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus atsisako priimti (CPK 314 str.).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

17. Juridiniai faktai – tai įvairÅ«s įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdÅ«s arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti faktÄ . Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimis, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. AiÅ¡kinant Å¡ios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, iÅ¡vardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiÅ¡kėjas įgis tam tikrÄ subjektinę teisę. Teismas juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus nustato tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

18. Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės: 1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, tai yra sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ; 3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 str., 445 str.). Å ios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).

19. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas teismo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis nuosavybės teise valdo gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

20. Konstitucijoje įtvirtinta teisė įgyti nuosavybę bei garantuota Å¡ios teisės apsauga. Pagal KonstitucijÄ nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dai gali bÅ«ti įvairÅ«s, tačiau jie negali prieÅ¡tarauti iÅ¡ Konstitucijos kylantiems reikalavimams, teisėtumo, sÄ Å¾iningumo principams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas).

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas gali kitokia tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius jo praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , todėl jo pareiÅ¡kimÄ atsakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

22. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas yra vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tam, jog bÅ«tų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti Å¡ias bÅ«tinÄ sias sÄ lygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokiÄ pareiÅ¡kėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, iÅ¡skyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

23. KonkretÅ«s nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnyje, Taigi, nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama pagal sandorius (1 p.), paveldint (2 p.), pagaminant naujÄ daiktÄ (4 p.), kitais Å¡iame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

24. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo nuosavybės teise įregistruotas 0,0279 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis parengė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ ir jÄ pateikė VÄ® Registrų centrui registruoti nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ , esantį minėtame žemės sklype. VÄ® Registrų centras dėl pareiÅ¡kėjo 2023 m. kovo 3 d. praÅ¡ymo Nr. 34633224 priėmė sprendimÄ praÅ¡ymÄ atmesti, nurodydamas, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto kadastrÄ , o vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali bÅ«ti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas; Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritoriniam registratoriui nepateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisės atsiradimÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

25. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas jo pareiÅ¡kimas, ir pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad nuosavybės teisę į ginčo gyvenamÄ jį namÄ patvirtinančių dokumentų jis niekada neturėjo, taigi, jie nėra dingę ir negali bÅ«ti atkurti. PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas nustatyti valdymo nuosavybės teise faktÄ , nurodė, kad nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ jis įgijo, jį pastatydamas. Taigi, praÅ¡ydamas pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėjas siekia įrodyti, kad nuosavybės teisę į namÄ buvo įgijęs vienu iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dų – statybos bÅ«du, tačiau negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų.

26. Statinio pastatymas yra daikto sukÅ«rimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytÄ statinį pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktÄ . Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali bÅ«ti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu. Nekilnojamieji daiktai, tarp jų ir statiniai, yra registruotini daiktai, be to, jie privalo bÅ«ti suformuoti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.253 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 4 d. konsultacija Nr. A3-51). Vien unikalaus numerio namui sutiekimas, rengiant Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , tokių aplinkybių nepatvirtina.

27. Asmenys, teigdami, jog yra teisėti statinių valdytojai, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jie teisėtai įgijo nuosavybės teises į statinius kaip į nekilnojamuosius daiktus. Tik teisėtai statinį pastačiusiam asmeniui gali bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytÄ statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos bei ginamos Konstitucijos ir kitų įstatymų. Siekiant nustatyti, ar statinių statybos procesas buvo teisėtas, taip pat ar į daiktÄ teisėtai įgytos nuosavybės teisės sudarius jo perleidimo sandorį, bÅ«tina vadovautis atitinkamai statinių statybos ar perleidimo sandorio sudarymo metu galiojusiais teisės aktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Statybos įstatymo normomis, kadangi nagrinėjamam ginčui jos yra aktualios.

28. Savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama.

29. Kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos.

30. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ teismas nenustato juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokiÄ tvarkÄ ir sÄ lygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas minėtÄ teisės normÄ , yra nurodęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimÄ bÅ«tent dėl tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarkÄ bei sÄ lygas, tai tie teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai teisme gali bÅ«ti nustatomi ne kaip juridinę reikÅ¡mę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieÅ¡kinio arba kito procesinio dokumento pagrindÄ ) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimÄ . Dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamÄ sprendimÄ , teismine tvarka neginčijant tokio institucijos sprendimo praÅ¡yti nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ neatitiktų įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme, o pareiÅ¡kimÄ priėmus – bylÄ nutraukti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bylos duomenys rodo, kad pareiÅ¡kėjas nesinaudojo administracinėmis procedÅ«romis įteisinti gyvenamojo namo statybÄ teisės aktų nustatyta tvarka.

31. Ä®statymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ tik jeigu pareiÅ¡kėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tÄ faktÄ , arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka, o priėmęs pareiÅ¡kimÄ (iÅ¡kėlęs civilinę bylÄ ) – civilinę bylÄ nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

32. Kadangi statinių formavimo nekilnojamaisiais daiktais ir jų registravimo tvarkÄ nustato įstatymai ir Å¡ių veiksmų atlikimas nepriklauso teismų kompetencijai, nėra pagrindo taikyti CPK nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų dėl valdymo nuosavybės teise pripažinimo nustatymÄ . Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjui tinkamai nurodė, kad, siekdamas realizuoti savo subjektinę teisę į tikėtinai teisėtai suformuoto naujo nekilnojamojo daikto (gyvenamojo namo) kadastro duomenų bei nuosavybės teisių įregistravimÄ Nekilnojamo turto registre, jis turėtų atlikti Statybos įstatymo 28 straipsnyje, STR1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ 92-93 punktuose bei Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 841.2 punkte numatytus veiksmus. Nustačius, kad pareiÅ¡kėjas gali kitokia tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius jo praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , buvo teisinis pagrindas jo pareiÅ¡kimÄ atsakyti priimti.

33. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡sprendė pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimÄ , atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė