Legislator Case Law & Legislation
b0ab340a-bead-40a4-b18e-d6ced9e00fe8 AI generated

b0ab340a-bead-40a4-b18e-d6ced9e00fe8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b0ab340a-bead-40a4-b18e-d6ced9e00fe8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti, kad prievolė akcinei bendrovei (toliau – AB) DNB bankui (dabar „Luminor bank“ AS) pagal 2006 m. spalio 20 d. kredito sutartį Nr. 06/423-1068 su vėlesniais jos pakeitimais – tai solidari jo ir atsakovo A. B. prievolė, vykdoma lygiomis dalimis, ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 48 782,45 Eur (1/2 dalį grÄ Å¾into kredito); 2) pripažinti, kad prievolė kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Lankstinys“ pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-758-622/2011 – tai solidari ieÅ¡kovo ir atsakovo prievolė ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1 693,83 Eur (60 proc. sumos, sumokėtos UAB „Lankstinys“); 3) pripažinti, kad prievolė grÄ Å¾inti kreditorei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) (duomenys neskelbtini) 121 640,41 Eur paskolÄ pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį – tai solidari ieÅ¡kovo ir atsakovo prievolė ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 9 209,92 Eur (60 proc.

Legislator headnote

AI generated

b0ab340a-bead-40a4-b18e-d6ced9e00fe8 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismai nustatė, kad BUAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. gruodžio 19 d. sudarė paskolos sutartį su UAB „Rekosta“, kuria pasiskolino iÅ¡ jos 420 000 Lt (121 640,41 Eur). Dalį Å¡ios sumos (417 000 Lt (120 771,55 Eur)) BUAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. gruodžio 21 d. paskolino ieÅ¡kovui. Tokiu bÅ«du BUAB (duomenys neskelbtini) prisiėmė finansinius įsipareigojimus ieÅ¡kovo interesais, bendrovei Å¡ios sutartys buvo akivaizdžiai nenaudingos. Trečiasis asmuo nurodė, kad BUAB (duomenys neskelbtini) akcininko atsakovo A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-588-790/2020 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00179-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.10.5.2.18; 2.6.37 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo N. M. ir trečiojo asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo N. M. ieÅ¡kinį atsakovui A.

B. dėl prievolių pripažinimo solidariosiomis ir skolos priteisimo bei trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams N. M. ir A. B. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Jens transportas“, uždaroji akcinė bendrovė „Rekosta“, uždaroji akcinė bendrovė „Prolain“, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Lucanica“, bendrovė „Luminor Bank“ AS, G.

M., K. D.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas N. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) pripažinti, kad prievolė akcinei bendrovei (toliau – AB) DNB bankui (dabar „Luminor bank“ AS) pagal 2006 m. spalio 20 d. kredito sutartį Nr. 06/423-1068 su vėlesniais jos pakeitimais – tai solidari jo ir atsakovo A. B. prievolė, vykdoma lygiomis dalimis, ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 48 782,45 Eur (1/2 dalį grÄ Å¾into kredito); 2) pripažinti, kad prievolė kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Lankstinys“ pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-758-622/2011 – tai solidari ieÅ¡kovo ir atsakovo prievolė ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1 693,83 Eur (60 proc. sumos, sumokėtos UAB „Lankstinys“); 3) pripažinti, kad prievolė grÄ Å¾inti kreditorei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) (duomenys neskelbtini) 121 640,41 Eur paskolÄ pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį – tai solidari ieÅ¡kovo ir atsakovo prievolė ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 9 209,92 Eur (60 proc.

BUAB (duomenys neskelbtini) sumokėtos sumos); 7) pripažinti, kad prievolė kreditorei UAB „Jens transportas“ pagal 2008 m. balandžio 21 d. sudarytÄ subrangos sutartį Nr.08/04-15 – tai solidari ieÅ¡kovo ir atsakovo prievolė; 8) pripažinti, kad prievolė sumokėti 104 263,21 Eur restruktÅ«rizuojamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – RUAB) „Lucanica“ – tai solidari ieÅ¡kovo ir atsakovo prievolė.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2005 metais atsakovas pasiÅ«lė jam pradėti vykdyti jungtinę veiklÄ ir kurti kaimo turizmo verslÄ ieÅ¡kovo pradėtame statyti gyvenamajame name. 2006 m. gruodžio 29 d. ieÅ¡kovas ir Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra) sudarė sutartį, kuria ieÅ¡kovui buvo suteikta 331 614,92 Eur (1 145 000 Lt) parama kaimo turizmo veiklai įkurti. Projektui plėtoti paramos gavėjas turėjo skirti apie 50 proc. asmeninių lėšų, todėl 2006 m. spalio 20 d. ieÅ¡kovas sudarė kredito sutartį su AB DNB banku.

Pagal Å¡iÄ sutartį ir jos vėlesnius pakeitimus ieÅ¡kovui buvo suteiktas 608 202,04 Eur kreditas. Gautų lėšų nepakako kaimo turizmo sodybai įkurti, todėl ieÅ¡kovas gavo 104 263,21 Eur (360 000 Lt) paskolÄ iÅ¡ RUAB „Lucanica“; 2007 m. gruodžio 21 d. BUAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovu nuo 2010 m. spalio 5 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir akcininku nuo 2007 m. balandžio 18 d. buvo atsakovas, suteikė jam 121 640,41 Eur paskolÄ .

3. Kaimo turizmo sodybos statybos ir įrengimo darbus vykdė UAB „Rekosta“ (ankstesnis pavadinimas – K. S. firma „Rekosta“). Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-758-622/2011 priteisė Å¡iai bendrovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 119 912,78 Lt (34 729,14 Eur) skolÄ , 4 388,34 Lt (1 270,95 Eur) delspinigių, 10 861,14 Lt (3 145,60 Eur) palÅ«kanų, 6 proc. palÅ«kanas nuo priteistos sumos ir 9 243,24 Lt (2 677,03 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. UAB „Rekosta“ savo reikalavimo teisę perdavė UAB „Lankstinys“. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-729/2019 priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Jens transportas“ 15 977,28 Eur skolÄ pagal subrangos sutartį, 3 944,32 Eur delspinigių, 5 proc. palÅ«kanas nuo priteistos sumos ir 1 468,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. IeÅ¡kovas nurodo, kad 2005 metais jis ir atsakovas buvo sudarę žodinį susitarimÄ vykdyti jungtinę veiklÄ , o 2008 m. rugpjūčio 8 d. sudarė raÅ¡ytinę jungtinės veiklos sutartį, kuria įsipareigojo bendromis pastangomis ir lėšomis pastatyti ir įrengti kaimo turizmo pastatus, organizuoti juose veiklÄ . Å alys susitarė, kad pinigai, gauti kaip paskola iÅ¡ AB DNB banko ir kaip parama iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros, yra vertinami kaip jų lygiomis dalimis gauti ir į projektÄ investuoti pinigai.

Å alys įsipareigojo lygiomis dalimis iÅ¡ projekto veiklos ar kitų asmeninių lėšų grÄ Å¾inti kreditÄ ; susitarė, kad visi įnaÅ¡ai, kurie buvo ar bus panaudoti vykdant projektÄ , bus įskaitomi taip: 40 proc. jų sumoka ieÅ¡kovas, 60 proc. – atsakovas. Atsakovas aktyviai dalyvavo statant jungtinės veiklos sutartyje nurodytus objektus (derėjosi dėl sutarčių sudarymo, prižiÅ«rėjo statybos darbus ir pan.) ir perdavė 61 022 Eur sumÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad Å¡alys vykdė jungtinę veiklÄ , todėl visos Å¡ios nutarties 2 ir 3 punktuose iÅ¡vardintos prievolės turi bÅ«ti laikomos jų solidariomis prievolėmis ir padalijamos sutartyje nustatyta tvarka.

5. BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorė UAB „Lankstinys“ pateikė netiesioginį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti BUAB (duomenys neskelbtini) naudai solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovo 230 574,88 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartimi buvo nustatyta, kad Å¡i byla yra nagrinėjama pagal trečiųjų asmenų UAB „Lankstinys“ ir BUAB (duomenys neskelbtini) reikalavimus.

6. Trečiasis asmuo nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, o Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 16 d. nutartimi Å¡iÄ nutartį paliko galioti. IÅ¡ teismų nutartyse nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad BUAB (duomenys neskelbtini) vykdė veiklÄ tik ieÅ¡kovo interesais ir buvo naudojama vystant jo kaimo turizmo sodybos projektÄ . Teismai BUAB (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovo santykius pripažino faktiniais jungtinės veiklos santykiais ir konstatavo, kad N. M. dalyvavo bendrovės veikloje kaip vienas iÅ¡ jos vadovų.

Teismai nustatė, kad BUAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. gruodžio 19 d. sudarė paskolos sutartį su UAB „Rekosta“, kuria pasiskolino iš jos 420 000 Lt (121 640,41 Eur). Dalį šios sumos (417 000 Lt (120 771,55 Eur)) BUAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. gruodžio 21 d. paskolino ieškovui. Tokiu būdu BUAB (duomenys neskelbtini) prisiėmė finansinius įsipareigojimus ieškovo interesais, bendrovei šios sutartys buvo akivaizdžiai nenaudingos. Trečiasis asmuo nurodė, kad BUAB (duomenys neskelbtini) akcininko atsakovo A.

B. ir vieno iÅ¡ jos vadovų N. M. nesÄ Å¾iningais veiksmais buvo padaryta žala Å¡ios bendrovės kreditoriams, todėl jie turi jÄ solidariai atlyginti. Žalos dydis yra nustatytas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. ir 2013 m. birželio 18 d. nutartimis, iÅ¡ kurių matyti, kad patvirtinti ir nepatenkinti BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių reikalavimai sudaro 230 574,88 Eur.

7. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinė byla, iškelta pagal trečiojo asmens UAB „Lankstinys“ netiesioginį ieškinį, buvo sujungta su civiline byla, iškelta pagal N. M. ieškinį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. sprendimu netenkino ieškovo N. M. ieškinio ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, UAB „Lankstinys“ ir BUAB (duomenys neskelbtini) ieškinio.

9. Teismas pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi ir jai netaikomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyti sutarties formos reikalavimai. Tačiau Å¡iuo atveju Å¡alys nebuvo nustačiusios baigtinio tikslo pastatyti kaimo turizmo sodybÄ ; Å¡alys siekė jÄ Ä¯rengti, organizuoti veiklÄ , grÄ Å¾inti paskolÄ iÅ¡ gauto pelno, padalinti pelnÄ , todėl jos turėjo sudaryti raÅ¡ytinę jungtinės veiklos sutartį. Vis dėlto, iki 2008 m. rugpjūčio 8 d. Å¡alys nebuvo sudariusios jokių raÅ¡ytinių susitarimų dėl jungtinės veiklos.

10. Aplinkybę, kad tarp šalių nuo 2005 metų buvo jungtinės veiklos santykiai, ieškovas įrodinėjo remdamasis liudytojų parodymais, savo paaiškinimais, 2008 m. rugpjūčio 1 d. iš atsakovo elektroninio pašto siųstu elektroniniu laišku AB DNB bankui, trečiųjų asmenų G. M. ir K. D. paaiškinimais. Tačiau teismas vertino, kad šios aplinkybės nėra įrodytos. Teismas nurodė, kad pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį, įstatyme reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais.

Tiek ieÅ¡kovas, tiek tretieji asmenys G. M. ir K. D. yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl, teismo vertinimu, jų parodymai taip pat negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s. IeÅ¡kovo nurodytame atsakovo elektroniniame laiÅ¡ke nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas veikė kaip jungtinės veiklos dalyvis ar kad pinigai bus naudojami Å¡alių jungtinei veiklai. Klaipėdos apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015 ieÅ¡kovas įrodinėjo, jog jo ir BUAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris ir prašė pripažinti jį negaliojančiu, nurodydamas, kad pagal Å¡iÄ sutartį pervesti pinigai – tai atsakovo, buvusio BUAB (duomenys neskelbtini) akcininku, piniginis įnaÅ¡as į jungtinę veiklÄ , tačiau Å¡ie argumentai buvo pripažinti nepagrįstais.

11. Teismas nurodė, kad laikotarpiu iki 2008 m. rugpjūčio 8 d. šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos vykdymo. Įstatyme yra imperatyviai nustatyta, kad sutartis negalioja, jei ji sudaryta nesilaikant įstatyme nustatytos formos, todėl galimi žodiniai ieškovo ir atsakovo susitarimai dėl jungtinės veiklos yra niekiniai ir negaliojantys. Ieškovo prievolės AB DNB bankui, BUAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Rekosta, kurias jis asmeniškai prisiėmė iki 2008 m. rugpjūčio 8 d., negali būti laikomos prievolėmis, kilusiomis iš jungtinės veiklos, ir pripažintos solidariomis.

12. Teismas nurodė, kad įstatymo nustatytais atvejais jungtinės veiklos sutartis turi bÅ«ti notarinės formos. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , notarine forma turi bÅ«ti sudaromos tokios jungtinės veiklos sutartys, kurias sudarant yra perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į konkretų nekilnojamÄ jį daiktÄ . Teismas vertino, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo pasiraÅ¡yta jungtinės veiklos sutartis turėjo bÅ«ti notarinės formos, nes joje buvo nustatyta, jog kaimo turizmo sodyboje esantys nekilnojamieji daiktai yra valdomi bendrosios dalinės nuosavybės teise, atsakovui priklauso 60 proc., ieÅ¡kovui – 40 proc. objektų. Dėl Å¡ios priežasties sandorį galima laikyti negaliojančiu.

13. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas neįrodė, kad 2008 m. rugpjūčio 8 d. susitarimu Å¡alys susitarė dėl esminių jungtinės veiklos sÄ lygų. Sutartyje Å¡alys nustatė, kad pinigai, gauti kaip paskola iÅ¡ AB DNB banko ir parama iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros, vertinami kaip lygiomis dalimis gauti įnaÅ¡ai. Tačiau kredito sutartyje ieÅ¡kovas įsipareigojo nesudaryti jungtinės veiklos sutarčių, o paramos sutartyje buvo nurodyta, kad jis negali perleisti jokių savo teisių ir įsipareigojimų, kylančių iÅ¡ Å¡ios sutarties, tretiesiems asmenims be raÅ¡tiÅ¡ko Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros sutikimo, kurio byloje nėra.

Jungtinės veiklos sutartyje buvo nurodyta, kad panaudotų įnašų detalizacija yra iÅ¡dėstyta sutarties 1 priede, tačiau jis nebuvo pasiraÅ¡ytas, taigi, Å¡alys nesusitarė dėl esminės sutarties sÄ lygos – piniginių įnašų sudėties. Žemės sklypas, kuriame buvo statoma kaimo turizmo sodyba, priklausė ieÅ¡kovui ir G. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Å is turtas galėjo tapti jungtinės veiklos partnerių bendrÄ ja nuosavybe tik sutikus G. M., bet ji nepasirašė jungtinės veiklos sutarties.

14. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad Å¡alys nepasiekė susitarimo dėl jungtinės veiklos esminių sÄ lygų, patvirtina jų elgesys po sutarties sudarymo. Byloje nėra įrodymų, kad bylose, kuriose iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteisti įsiskolinimai jo kreditoriams (iÅ¡skyrus bylÄ su BUAB (duomenys neskelbtini)), jis bÅ«tų įrodinėjęs, jog jo įsipareigojimai yra kilę iÅ¡ jungtinės veiklos sutarties, kreiptųsi į atsakovÄ dėl Å¡ių įsipareigojimų vykdymo, praÅ¡ytų atsakovÄ padėti grÄ Å¾inti paskolÄ AB DNB bankui.

PareiÅ¡kime iÅ¡kelti jam fizinio asmens bankroto bylÄ ieÅ¡kovas nurodė, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklauso jam ir G. M., o visi įsipareigojimai buvo nurodyti kaip ieÅ¡kovo skoliniai įsipareigojimai. IeÅ¡kovas nebuvo nurodęs Ūkininkų Å«kių registre savo partnerių. Byloje nėra įrodyta, kad visas lėšas, gautas iÅ¡ Å¡ios nutarties 2 punkte nurodytų sandorių, ieÅ¡kovas panaudojo kaimo turizmo sodybai statyti, taip pat yra duomenų, kad Å¡alis ginčo laikotarpiu siejo ne tik jungtinės veiklos, bet ir kitokio pobÅ«džio teisiniai santykiai.

15. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo veiksmai rodo, kad jis neketino perduoti atsakovui kaimo turizmo sodybos dalies kaip jungtinės veiklos rezultato ir Å¡iuo metu nėra galimybės tai padaryti dėl turtui taikomų apribojimų, todėl bÅ«tų nesÄ Å¾ininga perkelti atsakovui ieÅ¡kovo asmeniÅ¡kai prisiimtus skolinius įsipareigojimus. Tokiu atveju ieÅ¡kovui pagal jungtinės veiklos sutartį galėtų kilti pareiga sumokėti atsakovui 70 proc. pastatyto objekto rinkos vertės.

16. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Lankstinys“, pareikÅ¡damas netiesioginį ieÅ¡kinį, grindė jį atsakovo, kaip BUAB (duomenys neskelbtini) akcininko, ir ieÅ¡kovo, kaip vieno iÅ¡ Å¡ios bendrovės vadovų, veiksmais, kai jie 2007 m. gruodžio 19 d. BUAB (duomenys neskelbtini) vardu pasiskolino iÅ¡ UAB „Rekosta“ 420 000 Lt (121 640,41 Eur), o vėliau didžiÄ jÄ Å¡ios sumos dalį paskolino ieÅ¡kovui jungtinei veiklai vykdyti. Ä®rodinėdamas civilinės atsakomybės sÄ lygas UAB „Lankstinys“ rėmėsi aplinkybėmis, nustatytomis Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartyse.

Å ias aplinkybes ji prašė laikyti prejudiciniais faktais. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų dalyvavęs minėtoje byloje, todėl Å¡iose procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniais faktais nustatant ieÅ¡kovo civilinę atsakomybę. Byloje dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu priimtuose procesiniuose sprendimuose taip pat nebuvo nustatyta, kad atsakovas, kaip BUAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su paskolos sutartimis, kurie sudaro ieÅ¡kinio pagrindÄ Å¡ioje byloje.

Minėtoje byloje nustatyta, kad atsakovas, kaip BUAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, atliko neteisėtus veiksmus, nes laiku nesikreipė į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡kelti bendrovei bankroto bylÄ , bylos įrodinėjimo dalyku nebuvo A. B. ir N. M. jungtinė veikla.

17. Teismas vertino, kad procesiniai sprendimai, kuriais remiasi UAB „Lankstinys“ reikÅ¡damas netiesioginį ieÅ¡kinį, neturi Å¡ioje byloje prejudicinės galios, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog BUAB (duomenys neskelbtini) turtinė teisė A. B. ir N. M. atžvilgiu, kurios ji neįgyvendina, yra neabejotina, galiojanti ir vykdytina. Å iuo atveju nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų netiesioginiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 18. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 18.1. Teismas nepagrįstai laikė, esÄ jungtinės veiklos sutarties Å¡alys nesusitarė dėl jungtinės veiklos partnerių įnašų ir pelno pasidalijimo. Jungtinės veiklos sutartyje nėra nurodyta, kad jos 1 priedo sudarymas – tai esminė sutarties sÄ lyga. Sudarydamos sutartį Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė dėl įnašų proporcijų ir jų įskaitymo, taip pat dėl iÅ¡ veiklos gauto pelno padalinimo, todėl atsakovo teiginiai, esÄ priede nedetalizavus įnašų sumų negalima tiksliai nustatyti Å¡alių dalies jungtinėje veikloje, yra nepagrįsti.

Teismas nevertino ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų dėl 1 priedo sudarymo aplinkybių. 18.2. Teismas nevertino atsakovo elgesio iki jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir po to, kai ji buvo sudaryta. Atsakovas iki sutarties sudarymo aktyviai dalyvavo jungtinėje veikloje (derėjosi su rangovais ir subrangovais, kreditoriais ir kt.). Å ias aplinkybes patvirtino liudytojai, jas pagrindžia byloje pateiktas atsakovo elektroninis laiÅ¡kas AB DNB bankui dėl kredito sutarties sÄ lygų, atsakovo raÅ¡teliai dėl pinigų perdavimo ieÅ¡kovui, kuriuose nurodyta, kad ieÅ¡kovas gavo pinigus kaimo turizmo sodybai statyti, kad pinigai perduoti jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

Atsakovas nenutraukė jungtinės veiklos sutarties ir jos neatÅ¡aukė, po jos sudarymo davė lėšų kaimo turizmo sodybai statyti ir iki bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo nevertino, kad Å¡ios lėšos buvo paskolintos bei nereikalavo jų grÄ Å¾inti. 18.3. Teismas nesivadovavo ieÅ¡kovo, trečiųjų asmenų G. M. ir K. D. paaiÅ¡kinimais, nurodydamas, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau vadovavosi atsakovo, kuris taip pat yra suinteresuotas jos baigtimi, iÅ¡dėstyta pozicija. Atsakovo paaiÅ¡kinimai prieÅ¡taravo tiek ieÅ¡kovo, minėtų trečiųjų asmenų ir liudytojų parodymams, tiek byloje pateiktiems raÅ¡ytiniams įrodymams (elektroniniams laiÅ¡kams, pakvitavimams ir kt.).

Teismas nurodė, kad jungtinės veiklos sutartis negali bÅ«ti laikoma sudaryta, nes jos nepasirašė trečiasis asmuo G. M., tačiau ji nebuvo Å¡ios sutarties Å¡alimi, be to, ji nurodė, kad neprieÅ¡taravo jungtinės veiklos santykiams. 18.4. Å alys yra sudariusios raÅ¡ytinę sutartį, kurioje susitarė dėl prieÅ¡ jos sudarymÄ panaudotų įnašų įskaitymo, todėl negalima teigti, kad Å¡alių nuo 2005 metų nesiejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nes dėl jų nebuvo raÅ¡ytinės sutarties.

Å alims nėra draudžiama sutartyje aptarti teisinius santykius, atsiradusius iki jos pasiraÅ¡ymo. Teismas neturėjo pagrindo atsisakyti remtis liudytojų parodymais, juo labiau kad ieÅ¡kovas jais įrodinėjo ne sutarties sudarymo faktÄ , o Å¡alių elgesį iki sutarties sudarymo. 18.5. Teismas, padaręs nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių nesiejo jungtinės veiklos santykiai, teisiÅ¡kai nekvalifikavo Å¡alis siejusių teisinių santykių, nepateikė argumentų dėl jų prigimties, Å¡alių teisių ir pareigų bei neatskleidė bylos esmės. 18.6.

Teismas netinkamai taikė kasacinio teismo praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir nepagrįstai vertino, kad Å¡alių sudaryta jungtinės veiklos sutartis turėjo bÅ«ti notarinės formos. Jungtinės veiklos sutartyje buvo iÅ¡dėstytas Å¡alių bendro pobÅ«džio susitarimas sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomÄ objektÄ . Sutarties sudarymo metu kaimo turizmo sodyba nebuvo baigta statyti ir nebuvo įregistruota kaip nekilnojamojo turto vienetas, o žemės sklypas jungtinės veiklos sutarties tekste nėra minimas kaip ieÅ¡kovo turtinis įnaÅ¡as.

19. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo UAB „Lankstinys“ praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti jos netiesioginį ieÅ¡kinį arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 19.1. Teismas nepagrįstai jungtinės veiklos sutartį laikė ketinimų protokolu, kadangi joje buvo susitarta dėl visų bÅ«tinųjų sÄ lygų. Teismas nepagrįstai vertino, kad jungtinės veiklos sutarties 1 priedo sudarymas – tai esminė sutarties sÄ lyga ir kad Å¡alys dar turėjo jame tikslinti įnašų dydžius, nes įnašų dydžiai buvo aptarti sutartyje.

N. M. nebuvo jungtinės veiklos sutarties šalimi, sutartimi nebuvo perleidžiamas nekilnojamasis turtas, todėl jos parašas nebuvo būtinas. 19.2. Jungtinės veiklos sutartis turi būti tvirtinama notariškai, jeigu savo turiniu ji yra sandoris, kuriam nustatyta privaloma notarinė forma. Šalys jungtinės veiklos sutartyje nustatė, kad 60 proc. pastatyto objekto bus perleista atsakovui ar kitam jo nurodytam asmeniui tik po to, kai pasibaigs Nacionalinės mokėjimo agentūros nustatyti disponavimo šiuo objektu ribojimai arba vietoje turto bus išmokėta kompensacija pinigais.

Tai reiÅ¡kia, kad tik ateityje turėtų bÅ«ti sudaromas kitas notarinis sandoris, kuriuo bÅ«tų perleista objekto dalis. 19.3. Jungtinės veiklos sutartyje Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, kad Å¡is sandoris galioja santykiams, susiklosčiusiems iki jo sudarymo. Atsakovas byloje dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu pripažino, kad dar iki minėtos sutarties sudarymo su ieÅ¡kovu siekė pastatyti kaimo turizmo sodybÄ . Atsakovas pripažįsta, kad prie jungtinės veiklos prisidėjo savo piniginiais įnaÅ¡ais, žiniomis ir darbu, byloje yra atsakovo suraÅ¡ytas pinigų perdavimo raÅ¡telis, kuriame jis nurodo, kad perduoda pinigus pagal jungtinės veiklos sutartį.

Atsakovo aktyvūs veiksmai, liudytojų parodymai, ieškovo ir trečiųjų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad nuo 2005 metų egzistavo jo ir ieškovo jungtinės veiklos santykiai, o vėliau šalys sudarė rašytinę sutartį. Teismas atmetė visus šiuos įrodymus, nors jie vieni kitus papildo ir prieštarauja tik subjektyviai ir įrodymais nepagrįstai atsakovo pozicijai. 19.4. Teismas nevertino liudytojo V. R. paaiškinimų. Minėtas liudytojas atsakovo atžvilgiu iškeltoje baudžiamojoje byloje nurodė, kad A.

B., tapęs BUAB (duomenys neskelbtini) akcininku, buvo ir jos faktiniu vadovu, kuris sprendė visus su įmonės veikla susijusius klausimus. Jo nurodymu iÅ¡ UAB „Rekosta“ buvo gauta paskola, o gauti pinigai buvo paskolinti ieÅ¡kovui kaimo turizmo sodybos statybos darbams užbaigti. Ä®vertinus sudarytus sandorius matyti, kad atsakovas su ieÅ¡kovu turėjo bendrÄ tikslÄ , atsakovo iniciatyva ieÅ¡kovui buvo paskolinti pinigai kaimo turizmo sodybai užbaigti, kurių įmonė tuo metu negalėjo skolinti ir kurių ji net nebandė atgauti suėjus skolos grÄ Å¾inimo terminui. 19.5.

Atmesdamas argumentus dėl atsakovo kaltės teismas ignoravo byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytas aplinkybes, ieÅ¡kovo, UAB „Rekosta“ ir BUAB (duomenys neskelbtini) vadovų paaiÅ¡kinimus, kad paskolos sutarties sudarymÄ organizavo atsakovas. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , nepaisė BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių interesų, neatsižvelgė į tai, kad atsakovo atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas, nevertino baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių. UAB „Lankstinys“ Å¡ioje byloje rėmėsi tyčinio bankroto byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias prašė laikyti prejudiciniais faktais.

Minėtoje byloje teismai aiÅ¡kiai nurodė, kad BUAB (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties pagrindu gautos itin didelės pinigų sumos paskolinimas ieÅ¡kovui sukėlė tyčinį bankrotÄ , dėl kurio įmonė ir jos kreditoriai patyrė neigiamų pasekmių. Teismai minėtoje byloje nustatė visas sÄ lygas, reikalingas BUAB (duomenys neskelbtini) vadovų ir dalyvių civilinei atsakomybei kilti. 19.6. BUAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta vykdant jungtinę veiklÄ , ieÅ¡kovas ir atsakovas buvo jos faktiniais vadovais ir žinojo, kad Å¡i įmonė įsteigta siekiant gauti paskolas ir įgyti įrangÄ kaimo turizmo sodybai.

Abu partneriai siekė bendro tikslo sudarydami įmonei nenaudingus sandorius ir netinkamai jÄ valdydami, todėl jų atsakomybė solidari. IeÅ¡kovas pripažino savo prievolių solidarumÄ pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje. 19.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Lankstinys“ reikalavimo teisė žalÄ padariusiam asmeniui nėra neginčijama, kadangi BUAB (duomenys neskelbtini) patvirtintų ir nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dydis yra nustatytas teismo nutartimis.

20. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovas praÅ¡o jų netenkinti. Atsiliepimuose nurodomi tokie argumentai: 20.1. Å alys nebuvo susitarusios dėl jungtinės veiklos teisinių santykių, nes nebuvo suderintos esminės susitarimo sÄ lygos: sutarčiai nepritarė ieÅ¡kovo sutuoktinė G. M., nebuvo suraÅ¡ytas pagrindinis investicijų dokumentas – sutarties 1 priedas. IeÅ¡kovas niekada neleido atsakovui dalyvauti verslo organizavime ir nuo kaimo turizmo sodybos veiklos pradžios vykdė veiklÄ vienas, nuo 2014 metų – su savo dukters K.

D. maÅ¾Ä ja bendrija (toliau – MB) „Jurvingė“. 20.2. Jungtinės veiklos teisinius santykius paneigia įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015, kurioje ieÅ¡kovas įrodinėjo, kad BUAB (duomenys neskelbtini) nesuteikė jam paskolos, bet atsakovas per Å¡iÄ Ä¯monę perdavė įnaÅ¡Ä Ä¯ jungtinę veiklÄ ; teismo sprendimai kitose bylose, kuriose kreditoriai reiÅ¡kė reikalavimus tik ieÅ¡kovui, o jis neįrodinėjo, kad prievolės yra solidarios, ieÅ¡kovo bankroto byloje pateikti duomenys, raÅ¡ytiniai įrodymai.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kokio bendro tikslo siekė Å¡alys, kokius konkrečius įnaÅ¡us į bendrÄ veiklÄ padarė kiekviena iÅ¡ jų. Byloje nėra duomenų, kad Å¡alys bendrai sprendė lėšų panaudojimo ir kitus klausimus. KreditÄ iÅ¡ AB DNB banko gavo ieÅ¡kovas, kuris vienaÅ¡aliÅ¡kai juo disponavo, naudojo ne pagal paskirtį, savo nuožiÅ«ra ir interesais, nederindamas jo panaudojimo su atsakovu. Taigi, byloje nėra įrodyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas buvo susitarę veikti bendrai ir siekti bendro tikslo. 20.3.

Teismas pagrįstai atmetė reikalavimus pripažinti prievoles solidariomis. Ginčai su kreditoriais yra iÅ¡spręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir ieÅ¡kovas neturi pagrindo Å¡ioje byloje kitaip aiÅ¡kinti teismų įvertintų teisinių santykių. Atsakovas niekada nedalyvavo santykiuose su AB DNB banku, kitais ieÅ¡kovo kreditoriais, neveikė kaip jungtinės veiklos dalyvis ir neturi pareigos solidariai atsakyti pagal jo prievoles. 20.4. PrieÅ¡ingai nei nurodė trečiasis asmuo, jokiame teismo priimtame procesiniame sprendime nėra konstatuota aplinkybė, kad atsakovas vykdė jungtinę veiklÄ , todėl Å¡ie argumentai turi bÅ«ti atmesti.

Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde remiasi baudžiamosios bylos duomenimis, kurių nėra Å¡ioje byloje ir kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, todėl Å¡ios aplinkybės taip pat neturi bÅ«ti vertinamos. 20.5. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas veikė kaip BUAB (duomenys neskelbtini) faktinis vadovas. BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nes jos vadovas laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau trečiasis asmuo kaip žalÄ nurodo visus bankroto byloje patvirtintus kreditorių reikalavimus, neteikdamas jokių įrodymų, kada konkrečiai įmonė tapo nemoki ir kaip nuo Å¡io momento pakito kreditoriams pradelstų reikalavimų suma.

Iš byloje esančių duomenų nėra aišku, nuo kada trečiasis asmuo kildina atsakovo, kaip akcininko, atsakomybę, ir nuo kada – kaip vadovo. 20.6. Atsakovas nebuvo BUAB (duomenys neskelbtini) vadovu 2007 metais, kai buvo sudaryta trečiojo asmens nurodyta paskolos sutartis. Trečiasis asmuo nereiškia reikalavimų dėl tuomečio vadovo atsakomybės. 20.7. Trečiasis asmuo neturi pagrindo reikšti netiesioginį ieškinį. BUAB (duomenys neskelbtini) neturi turtinio reikalavimo atsakovo atžvilgiu, priešingai, tai atsakovas yra šios bendrovės kreditoriumi, kurio reikalavimas yra patvirtintas jos bankroto byloje.

21. Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Lankstinys“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 21.1. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovas nedalyvavo civilinėje byloje, kurioje BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, ir Å¡ioje byloje nustatytų faktų jo atžvilgiu nelaikė prejudiciniais. 21.2. Trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo atsakomybė yra solidari. Trečiasis asmuo nurodė, kad žalÄ sudaro visi BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje nepatenkinti reikalavimai, kurių suma sudaro 230 574 Eur, tačiau nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas prisidėjo prie visų Å¡ios bendrovės sudarytų sandorių, dėl kurių atsirado kreditorių reikalavimo teisė.

IeÅ¡kovas buvo tik 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutarties Å¡alimi. Trečiasis asmuo nepagrįstai tapatina ieÅ¡kovo ir atsakovo jungtinės veiklos teisinius santykius su juridinio asmens vadovų ir dalyvių atsakomybe. 21.3. BUAB (duomenys neskelbtini) negrÄ Å¾inta paskolos dalis ir mokėtinos palÅ«kanos yra priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu. BUAB (duomenys neskelbtini)“ jau įgyvendino savo turtinę teisę pareikÅ¡dama reikalavimÄ ieÅ¡kovui, todėl nėra pagrindo Å¡iÄ pinigų sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti pakartotinai.

22. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB „Lankstinys“ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų patenkinti ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai ginčija tik sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys. Trečiojo asmens vertinimu, Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti patenkinti ir jo pareikÅ¡ti reikalavimai dėl žalos priteisimo solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovo.

Grįsdamas savo pozicijÄ , trečiasis asmuo remiasi iÅ¡ esmės tapačiais, kaip ir jo apeliaciniame skunde, argumentais dėl ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens prievolės solidarumo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolia – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 24. 2005–2008 metais ieÅ¡kovas vykdė gyvenamojo namo, Å«kinio pastato ir pirties, esančių (duomenys neskelbtini), statybas (2 t., b. l. 12–13).

IÅ¡ Å¡ioje byloje pateiktų procesinių dokumentų, taip pat ieÅ¡kovo pareiÅ¡kime iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ (1 t., b. l. 17–33) iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad po to, kai buvo pradėti pirmiau minėtų objektų statybos darbai, ieÅ¡kovas nutarė vykdyti juose kaimo turizmo veiklÄ ir Å¡iam tikslui gauti paramÄ iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros. 25. 2006 m. gruodžio 29 d. ieÅ¡kovas ir Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra sudarė Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“ paramos sutartį (1 t., b. l. 89–103), kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo, nepažeisdamas Å¡ios sutarties sÄ lygų ir teisės aktuose iÅ¡dėstytų reikalavimų, įvykdyti projektÄ â€žKaimo turizmo veiklos organizavimas (duomenys neskelbtini) sodyboje“.

Paramos sutartyje buvo nurodyta, kad projekto vykdytojui yra kompensuojama iki 1 147 956 Lt (332 471,04 Eur) arba 50 proc. visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų (paramos sutarties 1.1.3 papunktis). Pagal paramos sutarties 1.1.4 papunktį, projekto vykdytojas taip pat įsipareigojo prisidėti 1 147 956 Lt (332 471,04 Eur) įnašu prie tinkamų finansuoti projekto išlaidų apmokėjimo ir užtikrinti, kad būtų apmokėtos visos kitos projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos (be kita ko, ir netinkamos finansuoti).

Paramos sutarties 2.3.3 papunktyje nustatyta, kad projekto vykdytojas be Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros raÅ¡ytinio sutikimo nekeis savo veiklos, kuriai yra suteikiama parama, pobÅ«džio, projekto įgyvendinimo vietos ir sÄ lygų, neparduos ir kitaip neperduos kitam asmeniui už paramos lėšas įsigyto turto mažiausiai 5 metus nuo paramos sutarties pasiraÅ¡ymo datos.

26. IeÅ¡kovo teigimu, ginčui aktualiu laikotarpiu jis neturėjo reikiamos pinigų sumos tam, kad galėtų savo lėšomis prisidėti prie kaimo turizmo sodybos statybos ir įrengimo darbų, todėl dar prieÅ¡ tai, kai buvo pasiraÅ¡yta paramos sutartis su Nacionaline mokėjimo agentÅ«ra, t. y. 2006 m. spalio 20 d., ieÅ¡kovas ir AB DNB bankas sudarė kreditavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovui iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. buvo suteiktas 500 000 Lt (144 810 Eur) tikslinis kreditas kaimo turizmo sodybai statyti ir įrengti (1 t., b. l. 71–73). 2007 m. balandžio 27 d., 2008 m. sausio 2 d., 2008 m. gegužės 8 d., 2008 m. rugpjūčio 22 d., 2009 m. kovo 5 d., 2011 m. rugpjūčio 4 d., 2012 m. balandžio 27 d., 2014 m. birželio 19 d. susitarimais Å¡i kredito sutartis buvo keičiama, be kita ko, padidinant kredito sumÄ , keičiant kredito grÄ Å¾inimo grafikÄ (1 t., b. l. 34–40, 43–81, 119–120, 134–141).

Pagal ieškovo pateiktus duomenis, bendra AB DNB banko kaimo turizmo sodybai suteikta kredito suma sudarė 608 202,04 Eur.

27. Užtikrinant įsipareigojimų, prisiimtų kreditorės AB DNB banko atžvilgiu, įvykdymÄ , 2006 m. spalio 20 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria ieÅ¡kovo sutuoktinė trečiasis asmuo G. M. įsipareigojo solidariai atsakyti AB DNB bankui visu savo turtu, jeigu ieÅ¡kovas neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį arba jeigu jis įvykdys jas netinkamai (1 t., b. l. 41–42). IÅ¡ kredito sutarties ir jÄ keičiančių susitarimų sÄ lygų taip pat matyti, kad ieÅ¡kovo prievolės buvo užtikrintos, be kita ko, jo ir G. M. turto įkeitimu, už ieÅ¡kovo prievolių įvykdymÄ savo turtu laidavo ir jo duktė trečiasis asmuo K. D..

28. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas laiku ir tinkamai neįvykdė prievolių AB DNB bankui, todėl ieÅ¡kovo kreditorė ėmėsi veiksmų tam, kad Å¡is įsiskolinimas bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kotas priverstinai. 2015 m. lapkričio 27 d. AB DNB bankui buvo iÅ¡duoti notaro vykdomieji įraÅ¡ai iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimÄ iÅ¡ įkeisto ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens G. M. turto, o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimu už akių buvo patenkintas pastarosios kreditorės reikalavimas priteisti ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ pagal kredito sutartį iÅ¡ laiduotojų trečiųjų asmenų G. M. ir K. D.. AB DNB banko 2017 m. vasario 21 d. pažymoje (1 t., b. l. 122) nurodyta, kad ieÅ¡kovo įsiskolinimas pagal kredito sutartį AB DNB bankui 2017 m. vasario 21 d. sudarė 260 163,90 Eur (ieÅ¡kovas turėjo sumokėti savo kreditorei 238 782,24 Eur negrÄ Å¾into kredito, 19 884,37 Eur palÅ«kanų, 72,99 Eur delspinigių ir 1 424,30 Eur notaro atlyginimÄ ).

29. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieÅ¡kovas prisiėmė ir kitų įsiskolinimų, kurie, ieÅ¡kovo teigimu, buvo reikalingi siekiant užbaigti kaimo turizmo sodybos statybos ir įrengimo darbus: 29.1. 2007 m. gruodžio 21 d. ieÅ¡kovas ir BUAB (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį (5 t., b. l. 193). Å ia sutartimi BUAB (duomenys neskelbtini) paskolino ieÅ¡kovui 417 000 Lt (120 771,55 Eur), o ieÅ¡kovas įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolos sumÄ iki 2008 m. kovo 31 d. ir sumokėti 10 proc. metinių palÅ«kanų.

TÄ pačiÄ dienÄ buvo iÅ¡raÅ¡ytas kasos pajamų orderis, kuriame užfiksuota, kad BUAB (duomenys neskelbtini) direktorius perdavė ieÅ¡kovui minėtÄ sumÄ (5 t., b. l. 194). Byloje yra pateiktas 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderis, iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino BUAB (duomenys neskelbtini) 50 000 Lt (14 459,22 Eur), likusios paskolos dalies ieÅ¡kovas negrÄ Å¾ino. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu BUAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteisti 106 290,54 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, taip pat palÅ«kanos ir procesinės palÅ«kanos.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas (1 t., b. l. 113–118); 29.2. ieÅ¡kovas nurodo, kad kaimo turizmo sodybai įkurti jis buvo gavęs paskolÄ iÅ¡ RUAB „Lucanica“. Byloje yra pateiktas 2008 m. spalio 15 d. ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo jis įsipareigojo iki 2009 m. spalio 15 d. sumokėti RUAB „Lucanica“ 390 000 Lt (112 951,81 Eur) ir 7 proc. metines palÅ«kanas (1 t., b. l. 121), o trečiasis asmuo G.

M. laidavo, kad prievolė bus įvykdyta. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nei pagrindinis skolininkas, nei jo laiduotoja neįvykdė prievolės nustatytu laiku. 2017 m. rugsėjo 18 d. Plungės rajono apylinkės teismas iÅ¡davė teismo įsakymÄ , kuriuo nutarta iÅ¡ieÅ¡koti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens G. M. 120 858,44 Eur nesumokėtos skolos ir palÅ«kanų, taip pat procesines palÅ«kanas (8 t., b. l. 183).

30. Be pirmiau minėtų įsiskolinimų kreditorėms AB DNB bankui, BUAB (duomenys neskelbtini) ir RUAB „Lucanica“, ieškovas taip pat turi neapmokėtų įsiskolinimų už kaimo turizmo sodyboje atliktus darbus: 30.1. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimu iš ieškovo UAB „Rekosta“ naudai buvo priteista 119 912,78 Lt (34 729,14 Eur) skola, taip pat delspinigiai, palūkanos ir procesinės palūkanos už UAB „Rekosta“ atliktus darbus pagal 2006 m. gruodžio 4 d.

Å¡alių sudarytÄ statybos rango sutartį (1 t., b. l. 154–156). Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi pirmiau minėtas sprendimas paliktas nepakeistas; 30.2. iÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteista 15 977,28 Eur skola, taip pat delspinigiai ir procesinės palÅ«kanos UAB „Jens transportas“. Å i skola atsirado ieÅ¡kovui neatsiskaičius su UAB „Jens transportas“ už trinkelių klojimo darbus ir kitus susijusius darbus, atliktus pagal 2008 m. balandžio 21 d. subrangos sutartį.

31. Å iame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, ieÅ¡kovas turėjo ketinimų plėtoti kaimo turizmo veiklÄ ne vienas, o pasitelkęs partnerį – atsakovÄ . Ä®gyvendindami šį tikslÄ , 2008 m. rugpjūčio 8 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas pasirašė jungtinės veiklos sutartį (1 t., b. l. 131). Abu asmenys, ketinę bendrai vykdyti kaimo turizmo veiklÄ , ginčui aktualiu laikotarpiu buvo susiję su BUAB (duomenys neskelbtini), 2007 m. gruodžio 21 d. paskolinusia ieÅ¡kovui 417 000 Lt (120 771,55 Eur) – ieÅ¡kovas buvo Å¡ios bendrovės darbuotoju (5 t., b. l. 171), o atsakovas A.

B. – akcininku (6 t., b. l. 88–98). IÅ¡ byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad 2007 m. gruodžio 19 d., likus vos kelioms dienoms iki paskolos sutarties su ieÅ¡kovu sudarymo, pati BUAB (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį su UAB „Rekosta“ (5 t., b. l. 140), kuria UAB „Rekosta“ paskolino BUAB (duomenys neskelbtini) 420 000 Lt (121 640,41 Eur), o BUAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo grÄ Å¾inti Å¡iÄ sumÄ iki 2008 m. kovo 31 d. ir sumokėti 10 proc. metinių palÅ«kanų.

32. Tiek duomenys iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro (2 t., b. l. 12–13), tiek ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad kaimo turizmo sodyba buvo baigta statyti 2008 metais. Tačiau, kaip minėta, užbaigęs statyti ir įrengti kaimo turizmo sodybÄ , ieÅ¡kovas neatsiskaitė su visais savo kreditoriais ir Å¡ios skolos buvo priteistos kreditoriams įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Neturėdami galimybių įvykdyti savo prievolių, 2016 m. spalio 17 d. ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo G. M. kreipėsi į Plungės rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydami iÅ¡kelti jiems bankroto bylÄ (1 t., b. l. 17–33). Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi ieÅ¡kovui ir G. M. buvo iÅ¡kelta bankroto byla (6 t., b. l. 5–18).

33. Bankroto byla taip pat buvo iÅ¡kelta ir BUAB (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (1 t., b. l. 130–132), o Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartimi Å¡i Klaipėdos apygardos teismo nutartis palikta nepakeista (1 t., b. l. 123–129). Teismo nutartyse kaip viena iÅ¡ aplinkybių, pagrindžiančių, kad BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumas buvo sukeltas tyčiniais veiksmais, yra nurodyta aplinkybė, jog Å¡i bendrovė sudarė nuostolingÄ sandorį, suteikdama ieÅ¡kovui 417 000 Lt (120 771,55 Eur) paskolÄ .

34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai ir ar jie turi pareigÄ bendrai įvykdyti pinigines prievoles kreditorėms AB DNB bankui, BUAB (duomenys neskelbtini), RUAB „Lucanica“, UAB „Rekosta“ ir UAB „Jens transportas“. Taip pat byloje yra keliamas ginčas dėl to, ar Å¡iuo atveju kilo ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip BUAB (duomenys neskelbtini) įmonės faktinių vadovų ir akcininko, civilinė atsakomybė.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nesutiko su ieÅ¡kovo pozicija, kad jis ir atsakovas veikė kaip jungtinės veiklos partneriai statydami ir įrengdami kaimo turizmo sodybÄ ir nelaikė ieÅ¡kovui atsiradusių prievolių bendromis jų prievolėmis. Teismas nurodė, kad Å¡alių sudaryta jungtinės veiklos sutartis neatitiko įstatyme nustatytų formos reikalavimų (pradžioje Å¡alių susitarimas buvo tik žodinis, vėliau jos sudarė paprastos raÅ¡ytinės formos, o ne notarinę sutartį), Å¡alys nesusitarė dėl visų esminių sutarties sÄ lygų, todėl Å¡i sutartis negali bÅ«ti laikoma galiojančia.

Teismas taip pat nesutiko su trečiojo asmens UAB „Lankstinys“, pareiÅ¡kusio netiesioginį ieÅ¡kinį BUAB (duomenys neskelbtini) vardu, pozicija, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas turi atlyginti BUAB (duomenys neskelbtini) kreditoriams sukeltÄ Å¾alÄ , kurios dydis atitinka bankroto byloje patvirtintų ir nepadengtų reikalavimų sumÄ . Teismas nurodė, kad UAB „Lankstinys“, įrodinėdama ieÅ¡kovo ir atsakovo neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį, rėmėsi aplinkybėmis, nustatytomis procesiniuose sprendimuose, kuriais BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, tačiau, teismo vertinimu, minėtoje byloje nustatytos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos prejudiciniais faktais Å¡ioje byloje.

35. IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nebuvo patenkinti jo reikalavimai pripažinti prievoles solidariomis ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo dalį jo kreditoriams sumokėtų sumų. IeÅ¡kovas nesutinka su teismo pozicija, kad Å¡alių nesiejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai ir atsakovui nekilo pareiga atsiskaityti pagal ieÅ¡kovo prisiimtas prievoles, atsiradusias statant kaimo turizmo sodybÄ . Trečiasis asmuo, pareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kus reikalavimus, UAB „Lankstinys“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir patenkinti jo pareikÅ¡tÄ netiesioginį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo.

Trečiasis asmuo nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejusių jungtinės veiklos teisinių santykių ir nevertino įsiteisėjusiuose teismo procesiniuose sprendimuose nustatytų aplinkybių dėl BUAB (duomenys neskelbtini) sukeltos žalos. Dėl ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ (ne)siejusių jungtinės veiklos teisinių santykių 36. Jungtinės veiklos sutarties samprata yra apibrėžta CK 6.969 straipsnio 1 dalyje. Pagal aptariamÄ nuostatÄ , jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis – tai sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , kasacinis teismas yra iÅ¡skyręs Å¡iuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių iÅ¡teklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus iÅ¡teklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009).

37. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad pagal teisinį tikslÄ jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje yra priskiriama bendradarbiavimo sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties Å¡alių bendri tikslai, grupei. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifikÄ : nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautÄ pelnÄ , tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iÅ¡ bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai).

Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013). Tuo atveju, jeigu jungtinės veiklos sutartis yra įgyvendinama sėkmingai, yra patenkinami visų jungtinėje veikloje dalyvavusių partnerių interesai.

38. Pažymėtina, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai, jais gali bÅ«ti bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Todėl, siekiant tam tikrus teisinius santykius identifikuoti kaip jungtinės veiklos santykius, yra bÅ«tinas Å¡alių tarpusavio susitarimas vykdyti jungtinę veiklÄ . Å alys turi susitarti dėl siekiamo bendro dalyvių tikslo, jų įnašų ir dalies jungtinėje veikloje, partnerių bendrosios nuosavybės ir jos tvarkymo, bendrų reikalų organizavimo ir sprendimo, bendrų iÅ¡laidų ir nuostolių bei jų paskirstymo tarp Å¡alių, partnerių atsakomybės pagal bendras prievoles, pelno paskirstymo ir partnerio dalies atidalijimo, jungtinės veiklos sutarties pabaigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-219/2019).

39. Aplinkybė, kad Å¡alys buvo susitarusios vykdyti jungtinę veiklÄ ir siekti tam tikrų tikslų kartu, ne visada yra akivaizdi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iÅ¡ bylų spręsdamas, ar Å¡alys buvo susitarusios vykdyti jungtinę veiklÄ , nurodė, kad tokiu atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. Kasacinis teismas nurodė, kad esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Teismas taip pat nurodė, kad taikant įstatymo nustatytas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus, ypač kai Å¡alių pozicijos skiriasi (žr. pirmiau minėtÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-219/2019). Taigi, aiÅ¡kinantis, ar Å¡alis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, yra reikÅ¡mingas tiek sutarties tekstas ir jos sÄ lygos, tiek ir Å¡alių elgesys prieÅ¡ sudarant sutartį ir po to, kai sutartis buvo sudaryta.

40. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje yra keliamas ginčas, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas vykdė jungtinę veiklÄ bendrai statydami ir įrengdami kaimo turizmo sodybÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad jis ir atsakovas turėjo bendrÄ tikslÄ â€“ jie siekė, panaudodami Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros suteiktÄ paramÄ , pastatyti ir įrengti kaimo turizmo sodybÄ . Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nesutiko su tokia ieÅ¡kovo pozicija ir vertino, kad Å¡alys nebuvo pasiekusios sutarimo dėl visų esminių jungtinės veiklos sutarties sÄ lygų, todėl jų tarpusavio santykiai negali bÅ«ti vertinami kaip jungtinės veiklos teisiniai santykiai.

Siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada yra pagrįsta, Å¡ioje byloje turi bÅ«ti įvertinta, ar Å¡alys turėjo ketinimų bendrai vykdyti veiklÄ ir siekti bendrų tikslų, ar jos susitarė dėl visų jungtinės veiklos sÄ lygų ir aptarė visas Å¡iai veiklai reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat ar Å¡alys realiai įgyvendino prisiimtus įsipareigojimus, t. y. ar jos ne tik iÅ¡reiÅ¡kė ketinimÄ bendrai vykdyti veiklÄ , tačiau ir patyrė bendrų iÅ¡laidų siekdami savo tikslo, o vėliau, pastatę kaimo turizmo sodybÄ , kartu jÄ valdė ir bendrai organizavo joje kaimo turizmo veiklÄ .

41. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad kaimo turizmo projekto vykdymo pradžioje ieÅ¡kovas ir atsakovas turėjo ketinimų kooperuojant savo turimus iÅ¡teklius pastatyti ir įrengti kaimo turizmo sodybos objektus bei šį tikslÄ pradėjo realizuoti. Šį faktÄ nagrinėjamoje byloje pripažino ir pats atsakovas, kuris nurodė, kad Å¡alys turėjo siekį vykdyti bendrÄ veiklÄ , tačiau tokie ketinimai nebuvo įgyvendinti nepavykus suderinti visų esminių jungtinės veiklos sutarties sÄ lygų (žr., pvz., atsakovo baigiamÄ jÄ kalbÄ , 12 t., b. l. 197–200).

Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir atsakovo teiginiai, iÅ¡dėstyti kitose anksčiau iÅ¡nagrinėtose bylose. Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartyse (1 t., b. l. 123–132), priimtose civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu, yra užfiksuota, kad atsakovas, duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, nurodė, jog BUAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta iÅ¡ esmės siekiant plėtoti kaimo turizmo projektÄ kartu su ieÅ¡kovu, o teikdamas Å¡ioje byloje atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties atsakovas rėmėsi aplinkybe, kad Å¡alis ginčui aktualiu laikotarpiu siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal BUAB (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl paskolos grÄ Å¾inimo bei ieÅ¡kovo prieÅ¡ieÅ¡kinį BUAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovui, kuriuo jis prašė pripažinti, kad paskolos sutartis yra negaliojanti, atsakovas nurodė, jog jo įnaÅ¡Ä Ä¯ jungtinę veiklÄ sudarė grynieji pinigai, įranga ir transportas. Tai rodo, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovas iÅ¡ esmės pripažino, kad pradiniame tarpusavio santykių etape jie turėjo ketinimų vykdyti jungtinę veiklÄ .

42. Be atsakovo patvirtinimo, aplinkybę, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas ketino bendrai pastatyti ir įrengti kaimo turizmo sodybÄ , tikėtinai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Pavyzdžiui, byloje yra pateikti 2008 m. rugpjūčio 5 d., 2008 m. rugpjūčio 14 d, 2008 m. rugpjūčio 28 d., 2008 m. rugsėjo 15 d., 2008 m. lapkričio 26 d. raÅ¡tai, kuriais ieÅ¡kovas patvirtino gavęs iÅ¡ atsakovo 10 000 Lt (2 896,20Eur), 70 000 Lt (20 273,40 Eur), 27 000 Lt (7 819,74 Eur), 15 000 Lt (4 344,30 Eur), 20 000 Lt (5 792,40 Eur) kaimo turizmo sodybai pastatyti (1 t., b. l. 83–87).

Taip pat byloje yra pateiktas 2009 m. kovo 31 d. raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad pagal jungtinės veiklos sutartį atsakovas paskolino ieÅ¡kovui 68 700 Lt (19 896,90 Eur) su kaimo turizmo sodyba susijusiai veiklai plėtoti (1 t., b. l. 88). Å ie įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pradiniame statybų etape investavo savo lėšas į statomÄ objektÄ , taip pat skolino pinigų ieÅ¡kovui.

43. Byloje yra pateikti atsakovo elektroniniai laiÅ¡kai rangovei UAB „Rekosta“, iÅ¡ kurių matyti, kad bÅ«tent atsakovas derino su Å¡ia bendrove tam tikrus su kaimo turizmo sodybos statybomis susijusius klausimus – atsakovas siuntė UAB „Rekosta“ subrangos sutartį su UAB „Eurosrovė“, kuri turėjo atlikti apdailos darbus kaimo turizmo sodyboje, taip pat pažymos AB DNB bankui apie ieÅ¡kovo įsiskolinimus už atliktus darbus kaimo turizmo sodyboje pavyzdį, derino sutikimÄ dėl tiesioginio atsiskaitymo su subrangove UAB „Jens transportas“ (3 t., b. l. 27–33).

Taip pat byloje yra pateiktas atsakovo laiÅ¡kas kreditÄ ieÅ¡kovui suteikusiai AB DNB bankui, kuriame atsakovas pagrindžia, kokios investicijos yra reikalingos projektui užbaigti ir praÅ¡o suteikti atitinkamo dydžio paskolÄ (5 t., b. l. 79). Nors, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, laiÅ¡ke, adresuotame AB DNB bankui, nėra nurodyta, kad atsakovas veikia jungtinės veiklos sutarties pagrindu, visi pirmiau nurodyti laiÅ¡kai, vertinant juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, sudaro pagrindÄ manyti, jog atsakovas rÅ«pinosi, kad kaimo turizmo sodyba bÅ«tų pastatyta ir veikė santykiuose su kitais asmenimis kaip ieÅ¡kovo partneris.

44. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas pradiniame savo santykių etape veikė bendrai, patvirtino ir dalis byloje apklaustų liudytojų. Antai, 2018 m. spalio 30 d. teismo posėdyje apklausti liudytojai R. V. ir R. U., rengę verslo projektÄ , reikalingÄ siekiant gauti iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros paramÄ kaimo turizmo projektui plėtoti, nurodė, kad, jų vertinimu, ieÅ¡kovas ir atsakovas veikė kaip partneriai. IÅ¡ Å¡ių liudytojų paaiÅ¡kinimų matyti, kad dėl rengiamo projekto kylantys klausimai turėjo bÅ«ti derinami su atsakovu, su juo taip pat buvo derinami klausimai dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, tačiau atsiskaityta už Å¡iuos darbus buvo iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos, be to, su ieÅ¡kovu turėjo bÅ«ti derinami ir tam tikri iÅ¡kylantis Å«kinio pobÅ«džio klausimai.

Tame pačiame teismo posėdyje apklaustas UAB „Rekosta“, kuri atliko darbus statant ir įrengiant kaimo turizmo sodybÄ , direktorius K. S. nurodė, kad atsakovas aktyviai veikė Å¡alims realizuojant kaimo turizmo projektÄ , lankydavosi objekte, teikdavo pasiÅ«lymus, kokiÄ bendrovę pasitelkti statybos darbams atlikti ir pan. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 2 dalimi, nesirėmė Å¡ių liudytojų parodymais. Teismas nurodė, kad jungtinės veiklos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos, todėl ieÅ¡kovas ir atsakovas, žodžiu susitarę dėl jungtinės veiklos teisinių santykių, negali tokio susitarimo įrodinėti remdamiesi liudytojų parodymais.

Tačiau pažymėtina, kad Å¡iuo atveju liudytojų parodymais yra grindžiama faktinė aplinkybė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas veikė kartu pradėdami vykdyti su kaimo turizmo veikla susijusį projektÄ , o ne aplinkybė, kad jie buvo sudarę žodinę jungtinės veiklos sutartį, todėl teismas neturi pagrindo nesiremti pirmiau aptartais liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡tarauja tarpusavyje ir kitiems byloje esantiems įrodymams.

45. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, pradėję vykdyti bendrÄ veiklÄ , ieÅ¡kovas ir atsakovas siekė formalizuoti tarpusavio santykius ir 2008 m. rugpjūčio 8 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį. Tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ jungtinės veiklos sutartį laikė prieÅ¡taraujančia imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančia. Teismas nurodė, kad jungtinės veiklos sutartimi Å¡alys susitarė, kad žemės sklypas, kuriame yra statoma kaimo turizmo sodyba, yra jų bendroji dalinė nuosavybė, taip pat nustatė nuosavybės dalis statomame kaimo turizmo objekte. Teismas vertino, kad tokia sutartis, kuria yra perduodama nuosavybės teisė į atitinkamas nekilnojamojo turto dalis, turėjo bÅ«ti patvirtinta notaro ir, Å¡alims nesilaikius Å¡io reikalavimo, ji negalioja. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

46. Sandoriai, kuriems yra nustatyta privaloma notarinė forma, yra iÅ¡vardinti CK 1.74 straipsnio 1 dalyje. Pagal aptariamÄ nuostatÄ , notarine forma turi bÅ«ti sudaromi iÅ¡ esmės visi daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai; vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė); įstatyme apibÅ«dintos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys ir kiti sandoriai, kuriems CK yra nustatyta privaloma notarinė forma. CK 6.969 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuota, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o įstatyme nustatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.

47. Kasacinis teismas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas Å¡ios nutarties 46 punkte iÅ¡vardintas teisės normas, yra nurodęs, kad aiÅ¡kinamos kartu jos reiÅ¡kia, jog notarine forma turi bÅ«ti sudaromos tokios jungtinės veiklos sutartys, kurias sudarant yra perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į konkretų nekilnojamÄ jį daiktÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-611/2017). Jeigu jungtinės veiklos sutartimi sudaromas bendro pobÅ«džio susitarimas kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ir sukurti (ateityje) bendrÄ jÄ dalinę nekilnojamojo daikto nuosavybę, toks susitarimas neprivalės bÅ«ti notarinės formos; notarine forma vieno ar abiejų partnerių vardu bus sudaromas konkretus daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo ar suvaržymo sandoris.

Kitaip tariant, sprendžiant, ar jungtinės veiklos sutarčiai yra privaloma notarinė forma, reikia atsakyti į klausimÄ , ar sudaryta jungtinės veiklos sutartimi jungtinėje veikloje dalyvaujantis asmuo įgyja daiktines teises į jungtinėn veiklon partnerio perduotÄ arba jungtinės veiklos procese sukuriamÄ , iÅ¡ esmės keičiamÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ . Jeigu atsakymas teigiamas, jungtinės veiklos sutartis turi bÅ«ti notarinės formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

48. Nagrinėjamu atveju Å¡alys, sudarydamos jungtinės veiklos sutartį, ketino prisiimti įsipareigojimÄ bendromis pastangomis ir lėšomis pastatyti ir įrengti kaimo turizmo sodybÄ bei organizuoti joje veiklÄ (jungtinės veiklos sutarties 1 punktas). Jungtinės veiklos sutarties 2 punkte Å¡alys nurodė, kad ieÅ¡kovo gautas kreditas iÅ¡ AB DNB banko ir parama, gauta ieÅ¡kovui sudarius paramos sutartį su Nacionaline mokėjimo agentÅ«ra, bus vertinami kaip Å¡alių lygiomis dalimis į projektÄ investuoti pinigai ir kad Å¡alys įsipareigoja lygiomis dalimis iÅ¡ gauto pelno ar asmeninių lėšų atsiskaityti pagal kredito sutartį.

Å ios sutarties 3 punkte Å¡alys nustatė, kad kiti objektui plėtoti skirti įnaÅ¡ai, kurie jau buvo padaryti ar bus padaryti ateityje, bus paskirstomi tokia tvarka – atsakovo įnaÅ¡ai sudarys 60 proc., ieÅ¡kovo – 40 proc. Nuosavybės teisė į visÄ jungtinės veiklos sutarties pagrindu pastatytÄ kaimo turizmo objektÄ , gautas pelnas ir naujai sutartos investicijos kiekvienai iÅ¡ Å¡alių taip pat turėtų bÅ«ti paskirstomos analogiÅ¡ku bÅ«du, kaip ir jų įnaÅ¡ai į jungtinę veiklÄ , t. y. nustatant 60 ir 40 proc. dalis (jungtinės veiklos sutarties 4 punktas).

Jungtinės veiklos sutarties 5 punkte nustatyta, kad ieÅ¡kovas turėjo per 1 mėnesį po to, kai pasibaigs jo ir Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros paramos sutartyje nustatyti ribojimai disponuoti turtu, neatlygintinai perleisti atsakovui arba kitam jo nurodytam asmeniui nuosavybės teisę į 60 proc. kaimo turizmo objekto. IeÅ¡kovui neįvykdžius Å¡ios sÄ lygos, atsakovui turėtų bÅ«ti kompensuojama 70 proc. objekto rinkos vertės, nustatytos nepriklausomų vertintojų.

49. Ä®vertinus pirmiau aptartas jungtinės veiklos sutarties sÄ lygas, matyti, kad, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡alys Å¡ia sutartimi neperleido konkretaus nekilnojamojo turto ar jo dalių, tačiau tik susitarė, kokiu principu ir kokia tvarka Å¡is turtas turėtų bÅ«ti padalintas ateityje. IÅ¡ byloje esančių domenų matyti, kad sudarant junginės veiklos sutartį, kaimo turizmo sodyba dar nebuvo baigta įrengti, be to, kaip buvo minėta pirmiau (žr. Å¡ios nutarties 25 punktÄ ), sudarydamas paramos sutartį su Nacionaline mokėjimo agentÅ«ra, ieÅ¡kovas įsipareigojo neparduoti ir kitaip neperduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai 5 metus nuo paramos sutarties pasiraÅ¡ymo datos, todėl jungtinės veiklos sutartimi ieÅ¡kovas negalėjo perleisti atsakovui nuosavybės teisės į atitinkamas nekilnojamojo turto dalis.

Jungtinės veiklos sutarties 5 punkte Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, kad atsakovo nekilnojamojo turto objekto dalis turės bÅ«ti jam perleista pasibaigus paramos sutartyje nustatytiems ribojimams disponuoti turtu. Taigi, Å¡alys ketino sudaryti kitÄ , savarankiÅ¡kÄ sutartį dėl nekilnojamojo turto dalies perleidimo atsakovui. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jungtinės veiklos sutartis turėjo bÅ«ti patvirtina notariÅ¡kai.

50. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡alys, pasiraÅ¡ydamos jungtinės veiklos sutartį, nesusitarė joje dėl visų esminių jungtinės veiklos sÄ lygų ir dėl kilusių nesutarimų vėliau atsisakė ketinimų vykdyti bendrÄ veiklÄ . Ä®vertinus jungtinės veiklos sutarties turinį, matyti, kad Å¡alys joje konkrečiai neįvardino kiekvieno iÅ¡ partnerio įnašų į jungtinę veiklÄ , atliktų iki tol, kai buvo pasiraÅ¡yta Å¡i sutartis.

Jungtinės veiklos sutarties 3 punkte Å¡alys nustatė partnerių įnašų procentines reikÅ¡mes ir susitarė, kad konkretÅ«s anksčiau atlikti įnaÅ¡ai į jungtinę veiklÄ bus aptarti jungtinės veiklos sutarties 1 priede. Vis dėlto, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, toks priedas nebuvo sudarytas ir Å¡alių pasiraÅ¡ytas. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alys nepasiekė susitarimo dėl to, kokiÄ pinigų sumÄ kiekviena iÅ¡ jų jau investavo į bendrÄ veiklÄ . Apeliaciniuose skunduose ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo įrodinėja, kad Å¡i aplinkybė nėra reikÅ¡minga ir nekliudė Å¡alims vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantų pozicija.

Nepasiekusios susitarimo dėl kiekvienos iÅ¡ Å¡alių anksčiau padarytų investicijų į jungtinę veiklÄ , Å¡alys negalėtų pagal jų sudarytos sutarties sÄ lygas ateityje daryti kitus įnaÅ¡us į bendrÄ veiklÄ , kadangi jos negalėtų nustatyti, kiek kiekviena iÅ¡ jų turi investuoti, kad bÅ«tų iÅ¡laikyta jungtinės veiklos sutartyje nustatyta įnašų proporcija.

51. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde įrodinėja, kad Å¡alys, sudarydamos raÅ¡ytinę jungtinės veiklos sutartį, buvo susitarusios dėl visų esminių jos sÄ lygų, įskaitant ir sÄ lygas dėl Å¡alių pateiktų įnašų įskaitymo, tačiau Å¡ioje byloje nėra pateikta tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. IeÅ¡kovas pateikė byloje ranka suraÅ¡ytÄ raÅ¡tÄ (9 t., b. l. 45), kuris, anot jo, buvo parengtas kaip jungtinės veiklos sutarties 1 priedas, tačiau Å¡iame raÅ¡te nėra minima Å¡alių sudaryta jungtinės veiklos sutartis, taip pat jame nėra nei ieÅ¡kovo, nei atsakovo parašų, nėra nurodyta, kada jis buvo suraÅ¡ytas, nėra detalizuota, kokias pinigų sumas į jungtinę veiklÄ investavo pats ieÅ¡kovas. Byloje taip pat yra pateiktas kitas ranka suraÅ¡ytas raÅ¡tas, kuriame yra nurodytos kitokios projektui plėtoti panaudotos sumos ir kitokie jų finansavimo Å¡altiniai (9 t., b. l. 46).

52. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats ieÅ¡kovas nebuvo nuoseklus įvardindamas atsakovo į jungtinę veiklÄ investuotas pinigų sumas. Pavyzdžiui, Å¡ioje byloje pateiktame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas, vadovaudamasis pirmiau minėtais jo pasiraÅ¡ytais raÅ¡tais apie iÅ¡ atsakovo gautas pinigų sumas kaimo turizmo sodybai įrengti, nurodė, kad atsakovas investavo į jungtinę veiklÄ 61 022 Eur, o vėliau, įrodinėdamas, kad Å¡alys jungtinės veiklos sutartyje buvo susitarusios dėl jų padarytų piniginių įnašų, pateikė rankÄ suraÅ¡ytÄ dokumentÄ , kuriame, be minėtos 61 022 Eur sumos yra nurodytos ir kitos atsakovo galimai ieÅ¡kovui perduotos pinigų sumos.

Tuo tarpu praÅ¡yme iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas nevykdė jungtinės veiklos sutarties ir investavo į kaimo turizmo veiklÄ tik apie 100 000 Lt (28 962 Eur) galimai asmeninių lėšų (1 t., b. l. 17–33), civilinėje byloje, kurioje BUAB (duomenys neskelbtini) prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jo negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , ieÅ¡kovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame įrodinėjo, kad ieÅ¡kovo ir BUAB (duomenys neskelbtini) sudaryta paskolos sutartis – tai apsimestinis sandoris, o BUAB (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui pervesta 417 000 Lt (120 771,55 Eur) suma yra atsakovo piniginiu įnaÅ¡u į Å¡alių vykdomÄ jungtinę veiklÄ (1 t., b. l. 113–118).

Tokia nenuosekli ieÅ¡kovo pozicija dėl atsakovo įnašų į jungtinę veiklÄ kelia abejonių dėl ieÅ¡kovo įrodinėjamos aplinkybės, kad Å¡alys buvo tinkamai susitarusios dėl jų investuotų sumų.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar jungtinės veiklos sutarties Å¡alys susitarė dėl visų esminių Å¡ios sutarties sÄ lygų, neįvertino jo pateiktų paaiÅ¡kinimų dėl to, kokiomis aplinkybėmis buvo rengiamas Å¡is sutarties priedas. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas įvertino tiek byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus dėl Å¡alių piniginių įnašų į jungtinę veiklÄ , tiek ieÅ¡kovo, trečiojo asmens G.

M. ir atsakovo pateiktus paaiÅ¡kinimus apie jungtinės veiklos sutarties sudarymo aplinkybes. Nurodytų duomenų pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys derėjosi dėl piniginių įnašų į jungtinę veiklÄ dydžių ir kad jos laikėsi pozicijos, jog jungtinės veiklos sutartis galės bÅ«ti laikoma sudaryta tik tada, kai bus konkrečiai susitarta, kiek kiekviena iÅ¡ Å¡alių panaudojo ar dar panaudos lėšų vykdydama jungtinę veiklÄ , t. y. kai bus nustatyta tvarka suderintas ir parengtas jungtinės veiklos sutartyje nurodytas jos 1 priedas (žr. pirmosios instancijos teismo sprendimo 43–45 punktus).

Tai, kad teismas, įvertinęs tam tikras aplinkybes, interpretavo jas kitaip, nei ieškovas, ir jų pagrindu padarė kitokias išvadas, savaime nereiškia, kad šios aplinkybės nebuvo išnagrinėtos ar kad jos buvo išnagrinėtos netinkamai.

54. Be pirmiau iÅ¡dėstytų duomenų, aplinkybę, kad Å¡alys nesusitarė dėl visų esminių jungtinės veiklos sÄ lygų, todėl negalėjo toliau vykdyti bendros veiklos ir nelaikė, kad Å¡i sutartis jas saisto, patvirtina ir byloje esantys duomenys apie Å¡alių elgesį po to, kai buvo pasiraÅ¡yta jungtinės veiklos sutartis. Nors ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje įrodinėjo, kad jis ir atsakovas ketino kartu organizuoti kaimo turizmo veiklÄ jų bendromis jėgomis pastatytoje ir įrengtoje kaimo turizmo sodyboje, jis nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad pabaigus statyti kaimo turizmo sodybÄ ir pradėjus vykdyti joje veiklÄ ieÅ¡kovas ir atsakovas veikė bendrai.

Byloje nėra įrodymų, kad Å¡alys kartu vykdė kaimo turizmo veiklÄ ir sprendė su Å¡ia veikla susijusius klausimus, ieÅ¡kojo klientų, derino, kaip turėtų bÅ«ti panaudotas gautas pelnas, jį dalinosi, sprendė dėl papildomų investicijų ir kt. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų gavęs kokių nors pajamų iÅ¡ kaimo turizmo sodyboje vykdomos veiklos. PrieÅ¡ingai, byloje esantys duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tik ieÅ¡kovas vykdė kaimo turizmo veiklÄ pastatytame objekte.

55. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas nuo (duomenys neskelbtini) turi įregistravęs Å«kininko Å«kį (5 t., b. l. 102). IeÅ¡kovas taip pat vykdo individualiÄ veiklÄ â€“ nuo (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas vykdo apgyvendinimo, restoranų ir pagaminto valgio teikimo, pramogų ir poilsio organizavimo veiklas, o nuo (duomenys neskelbtini) – dar ir posėdžių bei verslo renginių organizavimÄ (5 t., b. l. 101). Tačiau ieÅ¡kovo Å«kyje niekada nėra ir nebuvo registruoti Å«kininko partneriai (5 t., b. l. 167). Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas niekada nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas kaip ieÅ¡kovo partneris, bendrai su juo organizuojantis ir vykdantis kaimo turizmo veiklÄ , nors bÅ«tent tokį siekį Å¡alys buvo deklaravusios jungtinės veiklos sutarties 1 punkte.

56. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas, baigęs statyti ir įrengti kaimo turizmo sodybÄ , pasitelkė kitÄ partnerę bendrai veiklai Å¡iame objekte vykdyti. 2014 m. gruodžio 3 d. ieÅ¡kovas sudarė kitÄ jungtinės veiklos sutartį su savo dukters trečiojo asmens K. D. valdoma MB „Jurvingė“, kuria Å¡alys susitarė kooperuodamos savo turtÄ , darbÄ ir profesines žinias veikti bendrai teikdamos kaimo turizmo paslaugas, organizuoti posėdžius ir verslo renginius, poilsį ir pramogas, teikti restoranų ir apgyvendinimo veiklÄ (7 t., b. l. 26–29).

Å ios jungtinės veiklos sutarties 2.1 papunktyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas, kaip savo įnaÅ¡Ä Ä¯ jungtinę veiklÄ , be kita ko, suteikia savo partnerei teisę naudotis ginčo kaimo turizmo sodyba. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas, kaip ieÅ¡kovo partneris, dalyvautų sudarant Å¡iÄ sutartį ar bÅ«tų davęs ieÅ¡kovui sutikimÄ leisti naudotis MB „Jurvingė“ ginčo sodyba. Tokios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas, organizuodamas veiklÄ užbaigtame kaimo turizmo objekte, nevertino atsakovo kaip savo partnerio.

57. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad pasibaigus ieÅ¡kovo ir Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros sudarytoje paramos sutartyje nustatytam terminui, per kurį ieÅ¡kovui buvo draudžiama disponuoti ginčo turto, ieÅ¡kovas ir atsakovas ėmėsi veiksmų tam, kad jungtinės veiklos sutartyje nurodyta turto dalis bÅ«tų perleista atsakovui. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su Å¡iuo teismo argumentu, apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas nesikreipė į jį su praÅ¡ymu perleisti jam turtÄ , tačiau pažymėtina, kad pagal jungtinės veiklos sutartį, kuri, anot ieÅ¡kovo, saisto Å¡alis, ieÅ¡kovas turėtų bÅ«ti suinteresuotas įvykdyti sutarties sÄ lygas dėl atitinkamų turto dalių perdavimo atsakovui, nes prieÅ¡ingu atveju, pagal jungtinės veiklos sutarties 5 punktÄ , jam kiltų pareiga kompensuoti atsakovui 70 proc. pastatyto objekto rinkos vertės. Nepaisant nurodytų aplinkybių, ieÅ¡kovas nesiekė, kad jungtinės veiklos sutarties sÄ lygos dėl turto perleidimo atsakovui bÅ«tų įvykdytos laiku.

58. IeÅ¡kovas ne tik neperleido atsakovui dalies pastatyto turto ir vienas vykdė jame kaimo turizmo veiklÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, jis įvardino šį turtÄ kaip savo nuosavybę. TokiÄ aplinkybę patvirtina tai, kad teikdamas teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡kelti jam ir trečiajam asmeniui G. M. bankroto bylÄ , ieÅ¡kovas, kaip jam priklausantį turtÄ , be kita ko, nurodė ginčo kaimo turizmo sodybos pastatus. IeÅ¡kovas nenurodė teismui, kad nuosavybės teisė į didesnę dalį (60 proc.) Å¡io turto objekto nepriklauso jam, tačiau turėtų bÅ«ti perleista jo partneriui pagal jungtinės veiklos sutartį, ar kad neįvykdžius Å¡ios prievolės atsakovui turėtų bÅ«ti iÅ¡mokėta pinigų suma, atitinkanti 70 proc. objekto rinkos kainos.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kime iÅ¡kelti bankroto bylÄ visus įsiskolinimus, kuriuos Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas siekia pripažinti solidariomis jo ir atsakovo prievolėmis, ieÅ¡kovas taip pat įvardino kaip jo turimus įsiskolinimus, nenurodydamas, kad Å¡ias prievoles kartu su juo turėtų įvykdyti ir atsakovas. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad analogiÅ¡kos pozicijos ieÅ¡kovas laikėsi ir civilinėse bylose, kuriose buvo patenkinti Å¡ios nutarties 29.2, 30.1 ir 30.2 papunkčiuose nurodyti jo atžvilgiu pareikÅ¡ti kreditorių reikalavimai.

Tik byloje, kurioje BUAB (duomenys neskelbtini) prašė priteisti ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ , ieÅ¡kovas, kaip minėta, įrodinėjo, kad jam perduota pinigų suma – tai atsakovo piniginis įnaÅ¡as į jungtinę veiklÄ . Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nevertino kaimo turizmo sodybos kaip bendro jo ir atsakovo turto, o Å¡iai sodybai įrengti paskolintų pinigų – kaip bendrų jų prievolių.

59. Atsižvelgdama į Å¡ioje nutarties dalyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens UAB „Lankstinys“ pozicija, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Ä®vertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ , galima daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys nebuvo susitarusios dėl visų esminių jungtinės veiklos sutarties sÄ lygų ir nevykdė jungtinės veiklos. IeÅ¡kovas neįrodė, kad kaimo turizmo sodyboje buvo vykdyta bendra jo ir atsakovo veikla, o byloje esantys duomenys leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas pastatytÄ nekilnojamojo turto objektÄ naudojo kaip savo nuosavybę ir neketino perleisti atsakovui jos dalies arba vykdyti kartu su juo bendrÄ veiklÄ .

Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija vertina, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo prievoles, jo teigimu, atsiradusias jam statant ir įrengiant kaimo turizmo sodybÄ , solidariomis jo ir atsakovo prievolėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimus.

60. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, jog visos lėšos, gautos iÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytų sandorių, neabejotinai buvo panaudotos statant ir įrengiant ginčo kaimo turizmo sodybÄ , o ne, pavyzdžiui, ieÅ¡kovui vykdant kito gyvenamojo namo, duomenys apie kurį buvo pateikti nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ teisme (11 t., b. l. 113–122), statybas. Tokias abejones, be kita ko, patvirtina tai, kad ieÅ¡kovas dalį AB DNB banko kredito sutarties pagrindu jam pervestų pinigų pervesdavo į kitÄ savo sÄ skaitÄ , esančiÄ tame pačiame banke, ir iÅ¡imdavo juos grynaisiais pinigais (11 t., b. l. 2–22; 12 t., b. l. 22–44).

Pavyzdžiui, 2007 m. sausio 23 d. ieÅ¡kovui buvo pervesta 6 000 Lt (1 737,72 Eur) kredito dalis. TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas pervedė 4 000 Lt (1 158,48 Eur) į kitÄ savo turimÄ banko sÄ skaitÄ , o vėliau, 2007 m. sausio 28 d. ir vasario 4 d. išėmė grynaisiais pinigais 3 750 Lt (1 086,08 Eur). 2007 m. vasario 8 d. AB DNB bankas pervedė ieÅ¡kovui 60 000 Lt (17 377,20 Eur) . KitÄ dienÄ , 2007 m. vasario 9 d., ieÅ¡kovas pervedė 17 000 Lt (4 923,54 Eur) į savo kitÄ sÄ skaitÄ , o 2007 m. vasario 11 d. paėmė iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos grynaisiais pinigais 5 000 Lt (1 448,10 Eur), vasario 13 d.

– 8 000 Lt (2 316,96 Eur), vasario 14 d. ir vasario 17 d. – po 2 000 Lt (579,24 Eur). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas į kitÄ savo sÄ skaitÄ nuo 2007 m. sausio 23 d. iki 2008 m. birželio 3 d. pervedė apie 451 000 Lt (130 618,63 Eur), didelė dalis Å¡ios sumos buvo iÅ¡imta grynaisiais pinigais. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kokiu tikslu buvo panaudotos visos ieÅ¡kovo iÅ¡grynintos pinigų sumos, nors abejonės dėl Å¡ių aplinkybių buvo iÅ¡keltos tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek ir ginčijamame teismo sprendime.

Dėl ieÅ¡kovo ir atsakovo civilinės atsakomybės 61. CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie yra sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organÄ ir dalyvių susirinkimÄ , jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitokia organų struktÅ«ra (CK 2.82 straipsnio 2 dalis).

62. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) (2007 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. X-1015 redakcija) 37 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad vienasmenis bendrovės valdymo organas – bendrovės vadovas – organizuoja kasdieninę bendrovės veiklÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius, iÅ¡skyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei (ABÄ® 37 straipsnio 8 dalis).

Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ ir jos tikslų įgyvendinimÄ , metinės finansinės atskaitomybės sudarymÄ ir bendrovės metinio praneÅ¡imo parengimÄ , informacijos pateikimÄ akcininkams, kitų Å¡iame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymÄ (ABÄ® 37 straipsnio 10 dalies 1, 2, 8 ir 9 punktai). Juridinio asmens vadovas taip pat turi vykdyti CK 2.87 straipsnyje iÅ¡dėstytas fiduciarines pareigas – jis turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti interesų konfliktų ir kt.

Nuo paskyrimo į pareigas momento juridinio asmens valdymo organai įgyja įstatymuose nustatytus įgaliojimus ir pareigas, o jas pažeidę turi atlyginti juridiniam asmeniui kilusiÄ Å¾alÄ (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

63. Civilinės atsakomybės prasme kaip juridinio asmens vadovas gali bÅ«ti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo nuolat atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytÄ Å¾alÄ taikoma kaip de jure vadovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetencijÄ priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).

64. PrieÅ¡ingai nei juridinio asmens vadovas, jo dalyvis (akcininkas) nėra laikomas juridinio asmens valdymo organu ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei. Akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, iÅ¡skyrus įsipareigojimÄ nustatyta tvarka apmokėti visas pasiraÅ¡ytas akcijas emisijos kaina (ABTÄ® 14 straipsnio 2 dalis). Pagal ABÄ® nuostatas, bendrovės dalyvis, be kita ko, turi teisę dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti juose, gauti ABÄ® nurodytÄ informacijÄ apie bendrovę, kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami atlyginti bendrovei žalÄ , kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (ABÄ® 16 straipsnio 1 dalis).

Tačiau bendrovės dalyvių susirinkimas negali atlikti valdymo organui bÅ«dingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, jam taip pat draudžiama perimti valdymo funkcijÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015). Dalyvių susirinkimas, neperžengdamas įstatyme apibrėžtų kompetencijos ribų, sprendžia strateginio bendrovės valdymo klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).

65. Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, yra ribota. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, iÅ¡skyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytus atvejus. Aptariamo straipsnio 3 dalyje yra nustatyta Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis – kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Taigi, bendrovės vadovas atsako tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, o juridinio asmens dalyvis – pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas atsako subsidiariai bendrovės kreditoriams tuo atveju, kai žala atsiranda dėl jo nesÄ Å¾iningų veiksmų ir kreditoriai neturi galimybės savo reikalavimų patenkinti iÅ¡ bendrovės turto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

66. Trečiasis asmuo UAB „Lankstinys“ nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kė netiesioginį ieÅ¡kinį trečiojo asmens BUAB (duomenys neskelbtini) vardu, praÅ¡ydamas priteisti Å¡iai bendrovei iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovo 230 574,88 Eur žalai atlyginti. IÅ¡ trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų ir jo pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo civilinę atsakomybę trečiasis asmuo kildina iÅ¡ 2007 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. gruodžio 21 d. sudarytų paskolos sutarčių, kuriomis BUAB (duomenys neskelbtini) pasiskolino iÅ¡ UAB „Rekosta“ 420 000 Lt (121 640,41 Eur), o vėliau iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ pinigų sumÄ , t. y. 417 000 Lt (120 771,55 Eur), paskolino ieÅ¡kovui (žr. plačiau Å¡ios nutarties 31 punktÄ ).

Trečiasis asmuo įrodinėjo, kad ieÅ¡kovui civilinė atsakomybė kilo kaip faktiniam BUAB (duomenys neskelbtini) vadovui, tuo tarpu atsakovui atsakomybė, anot trečiojo asmens, kilo kaip BUAB (duomenys neskelbtini) akcininkui. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovas taip pat veikė ir kaip faktinis bendrovės vadovas (žr. apeliacinio skundo 12 psl.). Savo reikalavimus trečiasis asmuo grindė aplinkybėmis, nustatytomis Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, priimtose nagrinėjant bylÄ dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu.

67. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino trečiojo asmens UAB „Lankstinys“ ir BUAB (duomenys neskelbtini) pareikÅ¡tų reikalavimų. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nedalyvavo civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl minėtoje byloje nustatytos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos prejudiciniais faktais Å¡ioje byloje sprendžiant dėl ieÅ¡kovo civilinės atsakomybės. Kartu teismas nurodė, kad minėtuose procesiniuose sprendimuose nebuvo nustatyti ir atsakovo, kaip BUAB (duomenys neskelbtini) akcininko, neteisėti veiksmai, susiję su ieÅ¡kovo, BUAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Rekosta“ sudarytomis paskolos sutartimis, kurie sudaro Å¡ioje byloje trečiojo asmens pareikÅ¡to ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ .

Todėl teismas vertino, kad ir šiuo aspektu trečiojo asmens nurodytoje byloje padarytos išvados neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Dėl nurodytų priežasčių teismas netenkino trečiojo asmens pareikšto netiesioginio ieškinio. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos tik iš dalies.

68. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje nurodyta, kad apie gautÄ praÅ¡ymÄ pripažinti BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotÄ tyčiniu buvo informuoti bendrovės kreditoriai ir įgaliojimų netekę BUAB (duomenys neskelbtini) valdymo organai. Å ioje teismo nutartyje nurodyta, kad byloje buvo gautas atsakovo (BUAB (duomenys neskelbtini) kreditoriaus ir buvusio vadovo) atsiliepimas. IÅ¡ minėtoje byloje priimtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties matyti, kad atsakovas buvo pateikęs atskirÄ jį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo.

Å ios aplinkybės pagrindžia, kad atsakovas dalyvavo civilinėje byloje dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu. Savo ruožtu duomenų apie ieÅ¡kovo dalyvavimÄ Å¡ioje byloje nagrinėjamu atveju nėra. Byloje nėra nustatyta, kad, teismui iÅ¡kėlus BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylÄ , ieÅ¡kovas buvo jos valdymo organu, taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas buvo Å¡ios bendrovės kreditoriumi, todėl Å¡iuo atveju yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nebuvo informuotas apie bylÄ dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu ir joje nedalyvavo.

69. IÅ¡ trečiojo asmens nurodytų procesinių sprendimų turinio matyti, kad BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotas buvo pripažintas tyčiniu dėl Å¡ių aplinkybių: 1) bendrovės vadovas laiku nesikreipė į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡kelti jai bankroto bylÄ ; 2) bendrovės veikla buvo ydinga, o sudaromi sandoriai buvo nuostolingi; 3) bendrovei tapus nemokia buvo siekiama sumažinti jos turto kiekį; 4) bendrovės finansinė apskaita buvo vedama aplaidžiai. Minėtoje byloje buvo nustatyta, kad BUAB (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovÄ faktiÅ¡kai siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, kad Å¡i bendrovė buvo sudariusi daug sandorių su ieÅ¡kovu ar su juo susijusiais asmenimis, kurie buvo reikalingi siekiant plėtoti ieÅ¡kovo vykdytÄ kaimo turizmo veiklÄ , kad ieÅ¡kovas veikė kaip faktinis BUAB (duomenys neskelbtini) vadovas.

70. Byloje dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat buvo įvertintos ir šioje byloje trečiojo asmens UAB „Lankstinys“ įrodinėjamos aplinkybės dėl ieškovo, BUAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Rekosta“ sudarytų paskolos sutarčių ydingumo. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje byloje nustatė, kad BUAB (duomenys neskelbtini), sudarydama minėtas paskolos sutartis, prisiėmė finansinius įsipareigojimus UAB „Rekosta“ atžvilgiu faktiškai tenkindama tik ieškovo interesus, todėl toks sandoris teismo buvo pripažintas akivaizdžiai nenaudingu BUAB (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, kad BUAB (duomenys neskelbtini) negavo jokios naudos sudariusi nurodytas sutartis, nes tiek paskolos sutartyje, kurios pagrindu pinigus gavo BUAB (duomenys neskelbtini), tiek ir paskolos sutartyje, kuria Å¡ie pinigai buvo paskolinti ieÅ¡kovui, buvo nustatytos tokios pačios palÅ«kanos. Teismas taip pat nurodė, kad BUAB (duomenys neskelbtini)“, padėjusi ieÅ¡kovui gauti finansavimÄ kaimo turizmo veiklai, ne tik jo naudai prisiėmė didelius finansinius įsipareigojimus UAB „Rekosta“, kurių nevykdė, tačiau taip pat neįgyvendino savo reikalavimo teisės ieÅ¡kovo atžvilgiu ir nereikalavo, kad jis mokėtų palÅ«kanas.

Teismas konstatavo, kad dėl bendrovės neveikimo jai buvo padaryta žala, kuri pasireiÅ¡kė kaip UAB „Rekosta“ priskaičiuotos palÅ«kanos. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad pirmiau minėti sandoriai sukėlė BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumÄ , dėl Å¡ių sandorių bendrovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais.

71. Ä®vertinusi Å¡ios nutarties 68–70 punktuose iÅ¡dėstytus duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios ieÅ¡kovui, nes jis nedalyvavo minėtoje civilinėje byloje. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl Å¡ių aplinkybių prejudicinės galios atsakovui. Kaip matyti iÅ¡ pirmiau aptartų duomenų, atsakovas dalyvavo minėtoje civilinėje byloje, o jos nagrinėjimo dalykÄ , be kita ko, sudarė Å¡ioje byloje įrodinėjamos aplinkybės dėl ieÅ¡kovo, UAB „Rekosta“ ir BUAB (duomenys neskelbtini) sudarytų sandorių įtakos BUAB (duomenys neskelbtini) finansinei bÅ«klei.

Todėl minėtoje byloje nustatytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės dėl paskolos sutartimis BUAB (duomenys neskelbtini) sukeltos žalos (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

72. Å iame kontekste pažymėtina, kad nei Klaipėdos apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdami bylÄ dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu ir konstatavę, kad BUAB (duomenys neskelbtini) paskolos sutartys, sudarytos su UAB „Rekosta“ ir ieÅ¡kovu, buvo BUAB (duomenys neskelbtini) aiÅ¡kiai nenaudingos ir sukėlė jos bankrotÄ , nevertino, kas – ieÅ¡kovas, įvardintas minėtoje byloje kaip faktinis bendrovės vadovas, atsakovas, buvęs jos akcininku, ar tuometis bendrovės direktorius – yra laikomas atsakingu dėl to, kad buvo sudaryti Å¡ie sandoriai. Teismai taip pat nenustatė, kokia žala buvo sukelta BUAB (duomenys neskelbtini) dėl Å¡ių konkrečių jai nenaudingų sutarčių. Todėl tretiesiems asmenims pareiÅ¡kus reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kovui ir atsakovui civilinę atsakomybę dėl minėtų sandorių, tokios aplinkybės turėjo bÅ«ti įvertintos Å¡ioje byloje.

73. IÅ¡ trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad, jo vertinimu, žala BUAB (duomenys neskelbtini) buvo sukelta bendrais ieÅ¡kovo ir atsakovo, priiminėjusių esminius sprendimus dėl Å¡ios bendrovės veiklos, veiksmais. UAB „Lankstinys“ įrodinėja, kad Å¡ie du asmenys nuo BUAB (duomenys neskelbtini) įsteigimo organizavo jos veiklÄ tokiu bÅ«du, kad per Å¡iÄ bendrovę bÅ«tų gautos paskolos ir įgyta įranga, reikalinga vykdant kaimo turizmo sodybos statybos darbus. Todėl Å¡iuo atveju yra aktualu nustatyti, ar BAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta ir vykdė veiklÄ tik tenkindama poreikius, susijusius su kaimo turizmo sodybos statybomis, kas priimdavo sprendimus dėl BUAB (duomenys neskelbtini) veiklos ir turi bÅ«ti laikomas atsakingu dėl to, kad buvo sudarytos BUAB (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai nenaudingos, jos nemokumÄ sukėlusios paskolos sutartys.

74. Byloje yra pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma, kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovas dirbo BUAB (duomenys neskelbtini) nuo 2005 m. lapkričio 10 d. iki 2008 m. sausio 11 d. (5 t., b. l. 17). Tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje bendrovėje ėjo vadovaujančias pareigas – ieÅ¡kovas buvo BUAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju. 2008 m. sausio 9 d. ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo 2008 m. sausio 11 d. iÅ¡ bendrovės direktoriaus pareigų bendru darbuotojo ir darbdavio sutarimu (6 t., b. l. 136). Atsakovas nuo 2007 m. balandžio 18 d. buvo BUAB (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku, o nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. ėjo Å¡ios bendrovės direktoriaus pareigas. Tuo laikotarpiu, kai buvo sudaromi ginčijami sandoriai, t. y. nuo 2007 m. sausio 11 d. iki 2010 m. spalio 1 d. BUAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo paskirtas V. R. (6 t., b. l. 88–98).

75. Vadovaujantis Juridinių asmenų registre pateiktais duomenimis (6 t., b. l. 88–98), BUAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresas laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 8 d., kai ši bendrovė buvo įregistruota, iki 2007 m. sausio 25 d., buvo (duomenys neskelbtini). Byloje yra pateiktas antstolio 2010 m. birželio 14 d. turtinės padėties patikrinimo vietoje aktas (6 t., b. l. 137), kuriame užfiksuota, kad šis BUAB (duomenys neskelbtini) adresas sutapo su ieškovo tėvų gyvenamosios vietos adresu. Šiame akte taip pat nurodyta, kad, ieškovo teigimu, bendrovė buvo įregistruota jo ir jo tėvų adresu atsakovo prašymu.

Taigi, nuo pat įsteigimo momento, kai ieškovas dar nedirbo BUAB (duomenys neskelbtini), o atsakovas nebuvo jos akcininku, ši bendrovė buvo registruota su ieškovu susijusiose patalpose. Nuo 2012 m. balandžio 18 d. BUAB (duomenys neskelbtini) buveinė yra įregistruota adresu (duomenys neskelbtini). Šis adresas – tai šioje byloje jau minėto kito ieškovui anksčiau priklausiusio gyvenamojo namo adresas (11 t., b. l. 113–122).

76. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu BUAB (duomenys neskelbtini) sudarė su ieÅ¡kovu ne vienÄ sutartį, kuria buvo teiktos prekės ar paslaugos ieÅ¡kovo statytai kaimo turizmo sodybai. Pavyzdžiui, 2008 m. gegužės 19 d. BUAB (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovas sudarė įrangos tiekimo sutartį, kuria BUAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo parduoti ieÅ¡kovui baldus, virtuvės ir konferencijų įrangÄ , turistinį ir aplinkos priežiÅ«ros inventorių, mikroautobusÄ , priekabÄ valtims transportuoti, lauko baldus ir inventorių, kurių bendra vertė 528 345 Lt (153 019,29 Eur), taip pat sumontuoti virtuvės ir konferencijų įrangÄ kaimo turizmo sodyboje (6 t., b. l. 138).

Byloje yra pateikta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų tarnybos 2016 m. kovo 21 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovas ir BUAB (duomenys neskelbtini) buvo sudarę nuomos sutartis, kuriomis ieškovas nuomojo iš šios bendrovės transporto priemonę ir stelažus (7 t., b. l. 35–57). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog BUAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi daug sandorių su ieškovu ir su juo susijusiais asmenimis, buvo konstatuota ir pirmiau minėtoje byloje dėl šios bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. 77. 2018 m. spalio 30 d. vykusiame teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas buvęs BUAB (duomenys neskelbtini) direktorius V.

R. nurodė, kad esminius sprendimus dėl bendrovės veiklos priimdavo jos akcininkas. Liudytojas nurodė, kad jis derindavo su bendrovės akcininku finansinius klausimus, taip pat klausimus dėl žemės sklypų pirkimo ar pardavimo. Teikdamas paaiškinimus dėl ginčo paskolos sutarčių sudarymo aplinkybių liudytojas nurodė, kad ieškovas informavo jį apie poreikį sudaryti paskolos sutartį su UAB „Rekosta“. Liudytojo teigimu, ieškovas jam sakė, kad pritrūko lėšų, todėl susitarė dėl ginčo paskolų.

Nors liudytojas teigė nežinÄ s apie ieÅ¡kovo ir atsakovo susitarimus dėl minėtų sandorių, jis nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas bendraudavo ir tardavosi tarpusavyje.

78. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstyti duomenys, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovas buvo susiję su BUAB (duomenys neskelbtini) anksčiau, nei pradėjo joje dirbti ar tapo jos dalyviu, kad minėta bendrovė teikė daug paslaugų, susijusių su kaimo turizmo sodybos statybomis ir įrengimu, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas ėjo vadovaujančias pareigas bendrovėje, o atsakovas buvo jos vieninteliu akcininku ir galimai jie kartu ar atskirai faktiškai priimdavo sprendimus dėl BUAB (duomenys neskelbtini) veiklos ir sudaromų sandorių, gali būti reikšmingi sprendžiant, ar trečiojo asmens pareikšti reikalavimai yra pagrįsti. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių.

79. Nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo įvertinta, ar BUAB (duomenys neskelbtini) vykdė kitokiÄ veiklÄ , nesusijusiÄ su ginčo kaimo turizmo sodybos statybomis, ar ji yra sudariusi sutarčių su asmenimis, nesusijusiais su ieÅ¡kovu ir atsakovu, ir gavusi pajamų iÅ¡ kitokios veiklos, ar BUAB (duomenys neskelbtini) teikė paslaugas ir prekes, kaimo turizmo sodybai nuo pat savo įsteigimo momento ir pan. Byloje taip pat nebuvo plačiau vertinama, kokiu bÅ«du buvo organizuojamas BUAB (duomenys neskelbtini) valdymas, kokius įgaliojimus pagal bendrovės vidaus dokumentus turėjo ieÅ¡kovas, ėjęs direktoriaus pavaduotojo pareigas, kokios įtakos bendrovės priimamiems sprendimams turėjo jos akcininkas (atsakovas).

Nors Å¡ios aplinkybės yra reikÅ¡mingos siekiant nustatyti, ar trečiasis asmuo pagrįstai teigia, kad BUAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta turint ketinimÄ pasitelkiant Å¡iÄ bendrovę vykdyti kaimo turizmo sodybos statybas, ir kad ieÅ¡kovas su atsakovu yra atsakingi dėl bendrovei nenaudingų paskolos sutarčių sudarymo, apeliacinės instancijos teismas negali jų įvertinti, nes byloje yra stokojama Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (byloje nėra BUAB (duomenys neskelbtini) veiklos dokumentų, direktoriaus pavaduotojo pareigybės apraÅ¡ymo ir kt.).

80. Byloje taip pat liko neatskleistos aplinkybės, dėl trečiojo asmens praÅ¡omos priteisti žalos dydžio ir jos priežastinio ryÅ¡io su ieÅ¡kovo ir atsakovo galimai atliktais neteisėtais veiksmais. Trečiasis asmuo kaip BUAB (duomenys neskelbtini) patirtÄ Å¾alÄ vertino visus kreditorių pareikÅ¡tus reikalavimus, kurie buvo patvirtinti BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje ir nebuvo patenkinti. Tačiau pažymėtina, kad civilinėje byloje dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu aplinkybės, susijusios su ginčo paskolos sutarčių sudarymu, kuriomis remiasi Å¡ioje byloje tretieji asmenys, nebuvo nurodytos kaip vienintelis veiksnys, nulėmęs minėtos bendrovės nemokumÄ ir sukėlęs jai žalÄ .

Teismų procesiniuose sprendimuose buvo nurodytos ir kitos aplinkybės, dėl kurių BUAB (duomenys neskelbtini) nėra pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais, pavyzdžiui, kiti nuostolingi Å¡ios bendrovės sudaryti sandoriai, delsimas kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡kelti jai bankroto bylÄ ir kt. (žr. plačiau Å¡ios nutarties 69 punktÄ ). Todėl siekiant nustatyti, kokia konkreti žala buvo sukelta BUAB (duomenys neskelbtini) jai sudarius ginčo paskolų sutartis, turi bÅ«ti iÅ¡samiai įvertinti duomenys apie BUAB (duomenys neskelbtini) turtinę padėtį (turimÄ turtÄ , įsiskolinimus ir pan.) prieÅ¡ sudarant Å¡iuos sandorius, taip pat turi bÅ«ti nustatyta, kaip faktinė situacija pasikeitė po to, kai jie buvo sudaryti.

81. Sprendžiant dėl BUAB (duomenys neskelbtini) atlygintinos žalos dydžio, turėtų bÅ«ti įvertinta ir byloje dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu nustatyta aplinkybė, kad BUAB (duomenys neskelbtini) patirtÄ Å¾alÄ , be kita ko, sudaro UAB „Rekosta“ jai priskaičiuotos palÅ«kanos (žr. Å¡ios nutarties 70 punktÄ ). Taip pat Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti įvertinos aplinkybės, kad ieÅ¡kovo įsiskolinimas BUAB (duomenys neskelbtini) pagal ginčo paskolos sutartį jau yra priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (žr.

Å¡ios nutartis 29.1 papunktį) ir kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartimi, kuria, be kita ko, yra grindžiamas trečiųjų asmenų praÅ¡omos priteisti žalos dydis, buvo patvirtintas ir atsakovo, iÅ¡ kurio praÅ¡oma priteisti žalÄ , 147 828 Lt (42 813,95 Eur) kreditorinis reikalavimas (6 t., b. l. 53). Vis dėlto, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, Å¡ios aplinkybės nebuvo įvertintos nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir byloje nėra pateikta iÅ¡samių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

82. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu iÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmosios instancijos teisme nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina priimÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, kad bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

83. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti trečiųjų asmenų reikalavimus atlyginti BUAB (duomenys neskelbtini) patirtÄ Å¾alÄ buvo grindžiamas iÅ¡ esmės tik tuo, kad Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytos aplinkybės Å¡ioje byloje negalėtų bÅ«ti laikomos prejudiciniais faktais. Teismas nevertino, ar Å¡iuo atveju egzistuoja ieÅ¡kovo ir atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, ar UAB „Lankstinys“ nurodytos aplinkybės dėl BUAB (duomenys neskelbtini) veiklos tikslo, Å¡ios bendrovės valdymo ir pan. yra pagrįstos, nors pagal nuosekliÄ kasacinio teismo praktikÄ , spręsdamas turtinius ginčus, kuriuose viena iÅ¡ Å¡alių yra bankrutuojanti įmonė, teismas turi bÅ«ti aktyvus kaip ir bankroto procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019).

84. Pagal Å¡iuo metu byloje esančius duomenis ir pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali objektyviai nustatyti, ar trečiųjų asmenų ieÅ¡kovui ir atsakovui pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti žalÄ yra pagrįstas, kokio dydžio žala galėjo bÅ«ti sukelta BUAB (duomenys neskelbtini) dėl nurodytų asmenų veiksmų, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas turėtų atsakyti kaip solidarÅ«s skolininkai. Siekiant įvertinti minėtas aplinkybes, byloje turi bÅ«ti surinkti iÅ¡samÅ«s duomenys apie BUAB (duomenys neskelbtini) vykdytÄ veiklÄ , gautas pajamas, Å¡ios bendrovės valdymÄ ir kt.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmosios instancijos teisme, Å¡i bylos dalis liko neatskleista, todėl ji turėtų bÅ«ti nagrinėjama naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti nustatytos nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, kadangi tokiu atveju bÅ«tų reikalinga atlikti daug procesinių veiksmų (surinkti Å¡ias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir pan.), padaryti iÅ¡vadas dėl pirmosios instancijos teismo nenagrinėtų ginčo aspektų.

Tuo atveju, jei visas Å¡ias aplinkybes nustatytų ir teisiÅ¡kai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, bÅ«tų pažeista ginčo Å¡alių teisė į apeliacijÄ â€“ Å¡alys netektų galimybės bent kartÄ apskųsti joms nepalankų teismo sprendimÄ instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka ir negalėtų kvestionuoti teismo padarytų iÅ¡vadų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju yra pagrindas perduoti Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl procesinės bylos baigties, trečiojo asmens praÅ¡ymo sustabdyti bylÄ 85. Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje padarytas iÅ¡vadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesti ieÅ¡kovo reikalavimai pripažinti ieÅ¡kovo nurodytas prievoles solidariomis jo ir atsakovo prievolėmis bei priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo atitinkamas jo kreditoriams sumokėtų sumų dalis, yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pritaikė aktualias teisės aktų nuostatas, todėl Å¡i sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesti trečiųjų asmenų UAB „Lankstinys“ ir BUAB (duomenys neskelbtini) reikalavimai priteisti žalÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovo, panaikinama ir perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

86. Pažymėtina, kad tretieji asmenys UAB „Lankstinys“ ir UAB „Prolain“ pateikė apeliacinės instancijos teismui praÅ¡ymÄ sustabdyti Å¡iÄ civilinę bylÄ iki tol, kol bus iÅ¡nagrinėta Klaipėdos apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovui yra pareikÅ¡ti kaltinimai sukėlus BUAB (duomenys neskelbtini) tyčinį bankrotÄ ir tokiu bÅ«du padarius žalos Å¡iai įmonei bei jos kreditoriams. Tretieji asmenys nurodė, kad baudžiamojoje byloje yra vertinamos tos pačios, kaip ir nagrinėjamoje byloje, aplinkybės dėl atsakovo kaltės. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Å¡ia nutartimi bylos dalis dėl civilinės atsakomybės ieÅ¡kovui ir atsakovui taikymo yra perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, trečiųjų asmenų praÅ¡ymas sustabdyti bylÄ nėra sprendžiamas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šį praÅ¡ymÄ turėtų iÅ¡nagrinėti pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylos dalį dėl BUAB (duomenys neskelbtini) sukeltos žalos atlyginimo.

87. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. sprendimu paskirstė dalyvaujančių byloje asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas:

1) netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo, grÄ Å¾ino jam 50 Eur nepanaudoto užstato, sumokėto už liudytojo dalyvavimÄ teismo posėdyje, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei 1 652 Eur žyminio mokesčio dalį, kurios sumokėjimo terminas buvo atidėtas teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi, ir 80,68 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų;

2) priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 483,23 Eur ekspertizės iÅ¡laidų, grÄ Å¾ino atsakovui 316,77 Eur nepanaudoto avanso už ekspertizę ir 50 Eur nepanaudoto užstato, sumokėto už liudytojo dalyvavimÄ teismo posėdyje;

3) netenkino trečiųjų asmenų UAB „Rekosta“ ir UAB „Lankstinys“ praÅ¡ymų atlyginti jų patirtas atstovavimo iÅ¡laidas, nurodęs, kad tretieji asmenys palaikė byloje ieÅ¡kovo pozicijÄ .

88. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad teismas, paskirstydamas ieÅ¡kovo ir atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat grÄ Å¾indamas jiems sumokėtas užstato ir avanso dalis, priteisdamas iÅ¡ ieÅ¡kovo nesumokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį, iÅ¡sprendė klausimÄ dėl iÅ¡laidų, kurios iÅ¡ esmės buvo susijusios su bylos dalimi, kurioje buvo nagrinėjamas ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumas. Todėl Å¡i teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo paliekama nepakeista.

Tačiau iÅ¡ trečiųjų asmenų UAB „Lankstinys“ ir UAB „Rekosta“ pateiktų duomenų apie jų patirtas atstovavimo iÅ¡laidas negalima spręsti, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra susijusios tik su bylos dalimi pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl jungtinės veiklos teisinių santykių. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis dėl trečiojo asmens UAB „Lankstinys“ reikalavimų grÄ Å¾inama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, sprendimo dalis, kuria buvo paskirstytos UAB „Lankstinys“ ir UAB „Rekosta“ patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, panaikinama ir grÄ Å¾inama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Taip pat panaikinama teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei buvo priteistos dokumentų siuntimo iÅ¡laidos, ir Å¡is klausimas grÄ Å¾inamas iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi Å¡ios iÅ¡laidos taip pat negali bÅ«ti vertinamos kaip susijusios tik su konkrečia bylos dalimi.

89. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieÅ¡kovui iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo buvo atidėtas terminas sumokėti 1 652 Eur už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio. Atmetus apeliacinį skundÄ , Å¡i suma priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ .

90. Trečiasis asmuo UAB „Lankstinys“ pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti jam 1 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios buvo patirtos rengiant apeliacinį skundÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ia teismo nutartimi bylos dalis, dėl kurios buvo pateiktas trečiojo asmens apeliacinis skundas, yra grÄ Å¾inama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, Å¡is praÅ¡ymas nesprendžiamas. Klausimas dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo turės bÅ«ti iÅ¡spręstas, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas trečiųjų asmenų, pareiÅ¡kusių savarankiÅ¡kus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinys atsakovams N. M. ir A. B. dėl žalos atlyginimo, buvo paskirstytos trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“ patirtos atstovavimo iÅ¡laidos, iÅ¡ ieÅ¡kovo N. M. buvo priteista 80,68 Eur dokumentų siuntimo iÅ¡laidų ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

KitÄ Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 1 652 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du eurus) už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio. Å i suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Teisėjai Marius Bajoras Gintaras Pečiulis Aldona Tilindienė