Legislator Case Law & Legislation
b0aa54a5-ea11-44ec-9402-742e14aa3d28 AI generated

b0aa54a5-ea11-44ec-9402-742e14aa3d28 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number b0aa54a5-ea11-44ec-9402-742e14aa3d28
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ieškovė papildomai nurodė, kad buto sienų, kurios ribojasi su artimiausiais kaimynais, izoliacija jau padaryta 2015 m. lapkričio mėn.(karkasas, gipso kartonas, mineralinė vata). Bute temperatūra dabar yra tik apie 16 laipsnių, o lauke temperatūrai nukritus, bute siekia tik 14 laipsnių. Visame name butuose skirtinga temperatūra. Ieškovė papildomai turi šildytis elektriniu šildytuvu. 8.2. Ieškovo atstovas papildomai nurodė, kad atsakovo atstovas jokių pagrįstų motyvų dėl bendraturčių atsisakymo dėl sutikimo ieškovei atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos davimo nepateikė.

Legislator headnote

AI generated

b0aa54a5-ea11-44ec-9402-742e14aa3d28 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Atsijungimas nuo centralizuotos Å¡ilumos sistemų reglamentuotas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. StatybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimui reikalingas statinio bendraturčių sutikimas. Asmenys, norėdami pateikti praÅ¡ymÄ savivaldybei iÅ¡duoti raÅ¡ytinį pritarimÄ pastato paprastojo remonto projektui, pertvarkant pastato Å¡ildymo sistemÄ , privalo gauti visų daugiabučio namo, kuriame yra atjungiamas butas ar kita patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų raÅ¡ytinius pritarimus projekto sprendimams.

Keywords

AI generated
systemic deficiency rehabilitation facility medical rehabilitation measure compliance with technical standards essential facility materiality of rehabilitation success
AI generated
209c5e0f-36ee-46a9-a176-833eea9a09a0
? Administracinė byla Nr.
642795be-ce77-494e-9d82-679e6d5a4f7d
IeÅ¡kovas praÅ¡o, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, priimti sprendimÄ už akių.
791a5349-588c-4d2c-a9c4-6eed2375c97b
Administracinė byla Nr. I-2170-394/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00313-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.4.; 55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 4 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
4f3afcb5-f837-4aa0-86dd-2484c97b8d25
ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti skolos už Å¡ilumos tiekimÄ , kai Å¡ilumos energija atsakovei nebuvo tiekiama ir atsakovė jos nevartojo; ieÅ¡kovė nevykdė savo pareigos patikrinti informacijÄ dėl atsakovei tiekiamos Å¡ilumos, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ apmokestinti Å¡ilumÄ , kurios atsakovė negavo.Å ilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos Å¡ilumos pristatymas ir pardavimas Å¡ilumos vartotojams (Å ilumos Å«kio įstatymo 2 str. 40 p.). Å ilumos vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami Å¡ildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie Å¡ilumos perdavimo tinklų ar pastatų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų (Å ilumos Å«kio įstatymo 2 str. 45 p.).
81c98b20-a624-49d1-b7b8-b2418517bbc8
Administracinė byla Nr. I-2896-289/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01855-2015-3             Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 7 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. S.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė :

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-1139-541/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24681-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1.; 3.2.6.1. V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgėlienė, sekretoriaujant V. M., vertėjaujant E. S., dalyvaujant ieškovei K. J., ieškovės atstovui advokatui N. B., atsakovo atstovui R. A., atsakovo atstovui advokatui E. K., trečiojo asmens UAB „Vilpra“ atstovui A.

S. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės K. J. ieÅ¡kinį atsakovui (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai „Gabija“ dėl teisės gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ paprastajam remontui be daugiabučio namo savininkų bendrijos sutikimo, tretieji asmenys – E. J., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Vilpra“.

Teismas n u s t a t ė : I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiÅ¡kinimų santrauka 1.IeÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti ieÅ¡kovės teisę gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ paprastajam remontui (atsijungimui nuo centrinio Å¡ildymo) be daugiabučio namo savininkų bendrijos sutikimo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., e. b. l. 1-5). 1.1. IeÅ¡kovė nurodė, kad siekia atsijungti nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), centrinio Å¡ildymo sistemos.

Pažymėjo, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Per ieÅ¡kovės butÄ einantis centrinio Å¡ildymo vamzdynas bute sukelia nuolatinį triukÅ¡mÄ ir vibracijas, be to, ieÅ¡kovės paskaičiavimais, jos pageidaujamas elektrinis Å¡ildymas bÅ«tų finansiÅ¡kai naudingesnis. 1.2. IeÅ¡kovė sužinojusi, jog buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimui bÅ«tinas namo gyventojų sutikimas, 2013 m. gegužės 24 d. raÅ¡tu kreipėsi į namÄ atstovaujančiÄ (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijÄ (toliau - Bendrija) dėl butų savininkų susirinkimo suÅ¡aukimo.

Bendrija nurodė, kad spręsti ar yra galimybės atsijungimui nuo bendros Å¡ildymo sistemos, bÅ«tina turėti paprastojo remonto projektÄ , taip pat, toks atsijungimas neturi pažeisti kitų butų savininkų teisėtų interesų. 1.3. ieÅ¡kovės praÅ¡ymu UAB „Vilpra“ parengė techninį projektÄ buto atjungimui nuo centrinio Å¡ildymo sistemų, už projektÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 651,65 Eur (2250 Lt). 2014 m. vasario 25 d. ieÅ¡kovė pateikė techninį projektÄ tvirtinti Bendrijai. Bendrijos pirmininkas nurodė, kad techniniame projekte nėra aptarta atsijungimo nuo centrinio Å¡ildymo sistemos įtaka kitų namo gyventojų interesams, todėl namo gyventojų susirinkimas negali bÅ«ti Å¡aukiamas.

Pagal pateiktas pastabas projekto trÅ«kumai buvo iÅ¡taisyti. IeÅ¡kovė 2015 m. gegužės 20 d. sudarė susitarimÄ su kaimynais, su kurių butais ribojasi jos butas, dėl jų interesų užtikrinimo ir pastovios temperatÅ«ros palaikymo savo bute. 1.4. IeÅ¡kovė savo iniciatyva rinko daugiabučio namo butų savininkų paraÅ¡us, dauguma ieÅ¡kovės atsijungimui nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos neprieÅ¡taravo. Vykusiame namo butų savininkų susirinkime ieÅ¡kovė pateikė visus surinktus dokumentus, o 2015 m. rugpjūčio 11 d. susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), namo butų savininkų dauguma pritarė ieÅ¡kovės siÅ«lymui ir buvo priimtas ieÅ¡kovei palankus nutarimas. 1.5. 2015 m. rugpjūčio 26 d. techninis projektas su kitais reikalingais dokumentais buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai su praÅ¡ymu iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Savivaldybė, įvertinusi pateiktus dokumentus, nustatė jų trÅ«kumus, todėl projektui nepritarė ir nustatė terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti. 1.6. ieÅ¡kovė su projekto rengėju nustatytus trÅ«kumus paÅ¡alino, tačiau su Bendrija dėl nustatytų butų savininkų susirinkimo protokolo trÅ«kumų Å¡alinimo susitarti nepavyko. 1.7. 2017 m. liepos mėn. suorganizavus naujÄ Bendrijos narių balsavimÄ dėl ieÅ¡kovės atsijungimo nuo namo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, palankus ieÅ¡kovei nutarimas nebuvo priimtas.

IeÅ¡kovei Bendrijos pirmininko pakartotinai papraÅ¡ius iÅ¡taisyti 2015 m. rugpjūčio 11 d. protokolo trÅ«kumus, 2018 m. kovo 20 d. raÅ¡tu Bendrija atsakė, jog Å¡io susirinkimo nutarimas laikytinas negaliojančiu dėl kvorumo nebuvimo. 1.8. ieÅ¡kovė pažymi, kad jau apie 5 metus negali įgyvendinti savo teisės atsijungti nuo centrinio Å¡ildymo sistemos dėl susidariusios situacijos. IeÅ¡kovės teisių įgyvendinimas nepažeidžia kitų namo butų savininkų interesų, o Bendrijos narių balsavimas nepagrįstai užkerta keliÄ ieÅ¡kovei gauti iÅ¡ savivaldybės reikiamÄ statybos leidimÄ , todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti jos teisę gauti tokį leidimÄ be Bendrijos narių sutikimo.

2. Atsakovas (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija „Gabija“ pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės argumentų apie vamzdynų keliamÄ nuolatinį triukÅ¡mÄ ir vibracijÄ bute, nurodė, kad pagal ieÅ¡kovės skundus ne kartÄ jos bute buvo matuotas triukÅ¡mo lygis, ieÅ¡kovės teigimu, sklindantis iÅ¡ centralizuotų Å¡ildymo sistemų ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais konstatuota, kad Å¡ių įrenginių keliamas triukÅ¡mas nevirÅ¡ija nustatytų Lietuvos higienos normų.

Atsakovas pasisakydamas dėl vykusių namo butų savininkų balsavimų susirinkimuose nurodė, kad balsuojant 2015 m. susirinkime, ieškovės surinkti gyventojų parašai sukėlė rimtų abejonių, todėl jie nebuvo įskaityti, o dalyvavusių narių skaičius nesudarė kvorumo, o antrasis narių susirinkimas, vykęs 2017 m., nebuvo ieškovei palankus, nes negauta namo buto savininkų balsų daugumos. Ieškovės teiginys, jog „prieš“ balsavę patalpų savininkai nepateikė jokių argumentų savo pozicijai motyvuoti, yra nepagrįstas, kadangi bendraturčiai neturi tokios teisinės pareigos (1 t., e. b. l. 137-139).

3. Trečiasis asmuo E. J., pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka visa apimtimi ir praÅ¡o jį tenkinti (4 t., e. b. l. 6).

4. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieÅ¡kinį pažymėjo, kad atsijungimui nuo centralizuotai teikiamos Å¡ilumos sistemų yra svarbus ne tik faktinis, bet ir teisinis atsijungimas, t.y. teisė nebemokėti už patalpoms priskiriamÄ Å¡ilumos kiekį atsiranda tik teisėtai atsijungusiems vartotojams. Asmuo nuo mokėjimų už centralizuotai teikiamÄ Å¡ilumÄ gali bÅ«ti atleistas tik įgyvendinęs visus įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtinus reikalavimus ir įteisinęs Å¡ildymo bÅ«do keitimo faktÄ .

Atsijungimas nuo centralizuotos Å¡ilumos sistemų reglamentuotas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. StatybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimui reikalingas statinio bendraturčių sutikimas. Asmenys, norėdami pateikti praÅ¡ymÄ savivaldybei iÅ¡duoti raÅ¡ytinį pritarimÄ pastato paprastojo remonto projektui, pertvarkant pastato Å¡ildymo sistemÄ , privalo gauti visų daugiabučio namo, kuriame yra atjungiamas butas ar kita patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų raÅ¡ytinius pritarimus projekto sprendimams.

Daugiabučio namo, kuriame yra įsteigta bendrija, klausimus, susijusius su bendro turto valdymu, patalpų savininkai priima balsų dauguma balsuodami susirinkimuose. 4.1. Å iuo konkrečiu atveju, ieÅ¡kovė 6 kartus teikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau visus kartus ieÅ¡kovės praÅ¡ymai buvo atmesti nustačius trÅ«kumus. Tarp Å¡ių trÅ«kumų buvo nustatyti ir 2015 m. protokolo bei su juo pateiktų dokumentų trÅ«kumai, nustatyta prieÅ¡taringa informacija apie susirinkime dalyvavusius ir pasiraÅ¡iusius asmenis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Å ilumos ir vandens Å«kio skyriuje buvo nagrinėjami ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymai bei skundai dėl iÅ¡ Å¡ildymo sistemos įrenginių sklindančio triukÅ¡mo, tačiau atlikus patikrinimus vietoje, toks triukÅ¡mas – ūžesys nebuvo užfiksuotas, taipogi buvo nustatyta, kad akustinį diskomfortÄ sukeliantis triukÅ¡mas nevirÅ¡ija higienos normų gyvenamosioms patalpoms leistinų dydžių, be to, triukÅ¡mo kilmės priežastis nėra Å¡ilumos punkte atsirandantis įrenginių sukeltas triukÅ¡mas. 4.2. atsižvelgdamas į tai, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, sprendimÄ dėl ieÅ¡kinio tenkinimo praÅ¡o priimti teismo nuožiÅ«ra, įvertinus nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir bylos aplinkybes (4 t., e. b. l. 119-124).

5. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – AB „ESO“) atsiliepime nurodė, kad trečiasis asmuo neprieÅ¡taraus Å¡ildymo bÅ«do pakeitimui, jei buto elektriniam apÅ¡ildymui pakaks ieÅ¡kovės butui nustatytos skirtos 7 kW leistinos naudoti elektros galios. Kitu atveju, jei bÅ«tų reikalinga padidinti leistinÄ jÄ naudoti galiÄ , ieÅ¡kovė turėtų teikti elektros energijos vartotojų įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paraiÅ¡kÄ ir leistinoji naudoti galia bÅ«tų padidinta vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymėjo, kad trečiasis asmuo, iÅ¡duodamas prijungimo technines sÄ lygas, įvertina tik technines galimybes dėl vartotojo įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų. Už kitų institucijų iÅ¡duotus pritarimus, ar projektų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams, trečiasis asmuo neatsako ir neprisiima įsipareigojimų. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovei gavus statybÄ leidžiantį dokumentÄ dėl Å¡ildymo bÅ«do keitimo, esamos leistinos elektros energijos galios neužtektų, didinti galiÄ ieÅ¡kovės objektui bÅ«tų galima, jei tokį leidimÄ duotų lokaliojo tinklo savininkas (Å¡iuo atveju - Bendrija).

Bendrija turėtų įvertinti lokaliojo tinklo pajėgumus ir prijungti ieÅ¡kovės naujus įrenginius, elektros energijÄ naudosiančius Å¡ildymui. Bendrijai atsisakius prijungti ieÅ¡kovės naujus elektros įrenginius, ieÅ¡kovės įrenginiai bÅ«tų prijungiami prie trečiojo asmens AB „ESO“ elektros tinklų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. 5.1. Ä®vertinęs, tai kad byloje siekiama iÅ¡spręsti ginÄÄ tarp Å¡alių dėl statybÄ leidžiančio dokumento gavimo, trečiasis asmuo klausimÄ dėl ieÅ¡kinio tenkinimo praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra (4 t., e. b. l. 147-150).

6. Trečiasis asmuo AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ atsiliepimu pažymėjo, kad abonentas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti energijos tiekimo sutartį, apie tai pranešęs tiekimo įmonei ir atsiskaitęs už visas iki to suteiktas paslaugas. Daugiabučio namo gyventojas vartotojas Å¡iÄ teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitiems namo butų gyventojams. Vartotojas, siekiantis atsijungti nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų, turi praneÅ¡ti Å¡ilumos tiekėjui ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tvarkose nurodytų darbų pabaigos iki faktinio atjungimo dienos.

Å ilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartys laikomos pakeistomis nuo statybos užbaigimo akto pasiraÅ¡ymo momento. Tokie vartotojai turi sudaryti Å¡ilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis dėl Å¡ilumos vartojimo bendroms daugiabučio namo reikmėms tenkinti ir mokėti už jiems tenkančiÄ dalį. 6.1. Ä®vertinęs, bylos ginčo pobÅ«dį, trečiasis asmuo AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ klausimÄ dėl ieÅ¡kinio tenkinimo praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra (4 t., e. b. l. 160-162).

7. IeÅ¡kovė teikdama raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus į atsakovo teismo 2019 m. sausio 10 d. posėdžio metu iÅ¡reikÅ¡tus argumentus dėl ieÅ¡kovės parengto techninio projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams, nes jame trÅ«ksta tam tikrų skaičiavimų, patvirtinančių, kad dėl tokio atsijungimo nuo Å¡ildymo sistemos nenukentės kiti namo bendraturčiai, nurodė, kad atsakovas remiasi nebegaliojančiomis Energetikos ministro 2010 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintomis Å¡ilumos teikimo ir vartojimo taisyklių nuostatomis, kurios atsijungimÄ nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos reglamentavo labai komplikuotai, o pats atsijungimo įgyvendinimas buvo praktiÅ¡kai neįmanomas, ir kurios 2014 m. spalio 31 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I858-13/2014 buvo pripažintos antikonstitucinėmis. Tokios nuostatos buvo visiÅ¡kai panaikintos 2017 m. kovo 2 d., priėmus naujÄ Taisyklių redakcijÄ . Todėl ieÅ¡kovės pateikto projekto nepritarimo butų savininkų susirinkime pagrindu laikyti projekto neatitikimÄ antikonstitucinėms taisyklių nuostatoms, bÅ«tų neteisinga, taigi, Å¡iuo pagrindu atsakovo argumentai dėl techninio projekto neatitikimo atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat nėra pagrįsti atsakovo teiginiai dėl centralizuoto Å¡ildymo pranaÅ¡umo elektrinio Å¡ildymo atžvilgiu ir bendraturčių interesų avarijos atveju. Visi Å¡ildymo bÅ«dai pagal teisinį reglamentavimÄ laikytini lygiaverčiais ir nei vienas iÅ¡ jų nesiejamas su didesne rizika žalai kilti, jeigu Å¡ildymo sistemos įrengiamos pagal teisės aktų reikalavimus ir tai turėtų spręsti savivaldybė iÅ¡duodama ar atsisakydama iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ (5 t., e. b. l. 11-13).

8. Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė tenkinti pareikštus reikalavimus. 8.

1. Ieškovė papildomai nurodė, kad buto sienų, kurios ribojasi su artimiausiais kaimynais, izoliacija jau padaryta 2015 m. lapkričio mėn.(karkasas, gipso kartonas, mineralinė vata). Bute temperatūra dabar yra tik apie 16 laipsnių, o lauke temperatūrai nukritus, bute siekia tik 14 laipsnių. Visame name butuose skirtinga temperatūra. Ieškovė papildomai turi šildytis elektriniu šildytuvu. 8.2. Ieškovo atstovas papildomai nurodė, kad atsakovo atstovas jokių pagrįstų motyvų dėl bendraturčių atsisakymo dėl sutikimo ieškovei atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos davimo nepateikė.

Motyvas, kad bendraturčiai neigiamai vertino nuolatinius ieÅ¡kovės skundus dėl Å¡ildymo sistemų keliamo triukÅ¡mo bute, nesudaro pagrindo atsisakyti duoti sutikimÄ ieÅ¡kovei naudotis turtu savo nuožiÅ«ra. NuogÄ stavimai dėl projekto neatitikimo Taisyklių nuostatoms yra nepagrįsti, nes balsavimas dėl pritarimo atsijungimui jau vyko 2017 m., kai Å¡ios Taisyklės jau buvo pakeistos ir projektas turėjo bÅ«ti vertinamas pagal esamÄ reglamentavimÄ . Atsijungimo planus vertina savivaldybė iÅ¡duodama statybÄ leidžiantį leidimÄ ir projekto vertinimas nėra Bendrijos kompetencija.

Argumentai, kad nukentės bendraturčių interesai yra visiškai hipotetiniai, o bendraturčių atsisakymo motyvai yra visiškai neargumentuoti. Bendraturčių nemotyvuotas, neargumentuotas ir realiomis aplinkybėmis nepagrįstas atsisakymas pažeidžia ieškovės, kaip turto savininkės interesus, tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje.

9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nesutiko su ieškiniu procesiniuose dokumentuos nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad esminis bendraturčių nesutikimas dėl ieškovės atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos buvo motyvuotas savininkų abejonėmis, kad ieškovei atsijungus, bendraturčiams gali pabrangti mokėjimas už šildymo paslaugas, kad ieškovė tinkamai nešildys savo buto. Teigia, kad projekte nėra tinkamai nurodytas šilumos palaikymo atjungtame bute šilumos lygio kontrolės mechanizmas.

Teikdamas paaiÅ¡kinimus dėl Taisyklių taikomų atsijungimo nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, pažymėjo, kad po administracinio teismo sprendimo Å¡ios taisyklės nebuvo visiÅ¡kai panaikintos tik tie reikalavimai yra iÅ¡dėstyti kituose teisės aktuose. Butas yra kraÅ¡tinis, pirmame aukÅ¡te, atsiradus elektros energijos tiekimo sutrikimui, butas naudos centralizuotai teikiamÄ Å¡ilumÄ (per grindis, sienas). Projektas neatitinka Taisyklių reikalavimų – nebuvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl atsijungimo ir projektavimo sÄ lygų.

Atsakovo atstovas pats pažymi, kad savivaldybė neperžiÅ«ri ir neįvertina projekto, nes bendraturčiai nėra davę sutikimo dėl atsijungimo nuo centralizuotos sistemos, o projekto patvirtinimo klausimÄ spręs savivaldybė. Projekte neįvertintas galimų nuostolių klausimas. Bendrija neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės atsijungimui, bet nori, kad bÅ«tų parengtas tinkamas projektas ir nenukentėtų kitų bendraturčių interesai.

10. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Vilpra“ atstovas nurodė, kad projektÄ atliko atestuota projektuotoja, turinti ilgametę patirtį, projektas atliktas tinkamai. Yra rengę ir daugiau atsijungimo nuo centralizuoto Å¡ildymo projektų, tačiau galimų nuostolių paskaičiavimo klausimas iÅ¡kilęs nebuvo. Pats atstovas yra trečiojo asmens administracijos darbuotojas, todėl asmeniÅ¡kai su projektu nesusipažinęs ir vertinti jo negali. IeÅ¡kinys tenkintinas. II. Ginčo esmė 11.

Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl daugiabučio namo savininkų sutikimo ieÅ¡kovei atsijungti nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemų gavimo ir daugiabučio namo savininkų pritarimo parengtam atsijungimo techniniam projektui. IeÅ¡kovė praÅ¡o leisti kreiptis dėl teisės gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ paprastajam remontui (atsijungimui nuo centralizuoto Å¡ildymo) be daugiabučio namo savininkų bendrijos narių sutikimo. III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados 12.

Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta: 12.1. IeÅ¡kovė K. J. ir jos sutuoktinis E. J. 2013 m. gegužės 24 d. praÅ¡ymu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) DNSB „Gabija“ (toliau – ir Bendrija) pirmininkÄ dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų susirinkimo suÅ¡aukimo dėl ieÅ¡kovės buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)atjungimo nuo namo bendros centralizuoto Å¡ildymo sistemos (1 t. e. b. l. 6). Pateiktas Bendrijos 2013 m. birželio 4 d. atsakymas į šį praÅ¡ymÄ , kuriame nurodyta, kada ketinama suorganizuoti butų savininkų susirinkimÄ ir informuota, kad tik turint pastato pertvarkymo paprastojo remonto projektÄ (apraÅ¡Ä ), susijusį su Å¡ildymo atjungimu, bus galima spręsti ar yra techninės galimybės jo įgyvendinimui ir ar nebus pažeisti kitų bendraturčių interesai (1 t., e. b. l. 82); taip pat 2013 m. spalio 1 d.

Projektavimo darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su priedu(1 t., e. b. l. 83-87); IeÅ¡kovė pridėjo Bendrijai pateiktÄ (2014 m. vasario 25 d) parengtÄ UAB „Vilpra“ projektÄ ir bendrijos atsakymÄ (2014 m. kovo 6 d.), jog techninis projektas neatitinka reikalavimų (1 t., e. b. l. 67-79). Ä® bylÄ ieÅ¡kovė pateikė 2015 m. gegužės 20 d. susitarimÄ su gretimų butų savininkais (butai 42, 44, 47), kuriame buto kaimynai iÅ¡reiÅ¡kė pritarimÄ ieÅ¡kovės atsijungimui nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, o ieÅ¡kovė įsipareigojo po atsijungimo savo bute palaikyti temperatÅ«rÄ ne žemesnę kaip kaimynų butuose (1 t., e. b. l. 7, 80), bei 2015 m. birželio 8 d. projekto papildymÄ , kuriame numatyta buto atitvarų nedengti papildomomis izoliacinėmis medžiagomis, bet palaikyti tokiÄ pat temperatÅ«rÄ bute kaip ir kaimyniniuose butuose (1 t., e. b. l. 81). 12.1.1.

Byloje pateiktas Bendrijos butų savininkų susirinkimo, įvykusio 2015 m. liepos 23 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (raÅ¡tu datuotas 2015 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 14), kuriame nurodyta, kad susirinkime dalyvauja 7 butų savininkai iÅ¡ 71 Å¡io namo buto savininkų, priimtas nutarimas pritarti ieÅ¡kovės praÅ¡ymui ir nurodyta, jog „už“ atjungimÄ balsavo 39, „prieš“ 0, nedalyvavo 32 butų savininkai (1 t., e. b. l. 8). Taip pat pridėtas susirinkimo sÄ raÅ¡as, kuriame butų savininkai iÅ¡reiÅ¡kė pritarimÄ dėl ieÅ¡kovės buto atjungimo.

IÅ¡ sÄ raÅ¡o matyti, kad savininkų paraÅ¡ai gauti skirtingais laikotarpiais nuo 2013 m. iki 2015 m., pasirašę ne visų daugiabučio namo butų savininkai (1 t., e. b. l. 9-10). Pridėtas susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡as, kuris yra be datos, jame yra 12 butų savininkų paraÅ¡ai dėl pritarimo atjungimui (1 t., e. b. l. 11-14). 12.1.2. IeÅ¡kovė pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 30 d. atsakymÄ dėl (duomenys neskelbtini), kuriame Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. pateiktas praÅ¡ymas statybos leidimui gauti dėl Å¡io buto atjungimo nuo centralizuotų Å¡ildymo sistemų netenkintas, kadangi pateiktas projektas neatitiko nustatytų reikalavimų (1 t., e. b. l. 15); 2016 m. sausio 4 d. pretenzijÄ UAB „Vilpra“ dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kurioje ieÅ¡kovė pareikalavo projektÄ rengusios įmonės iÅ¡taisyti nustatytus projekto trÅ«kumus (1 t., e. b. l. 16-18); el. laiÅ¡kÄ (2018 m. sausio 26 d.), kuriame UAB „Vilpra“ nurodė, kokie dokumentai ir papildoma informacija reikalingi projekto pataisymui (1 t., e. b. l. 19-20);

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 6 d. raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyti papildomi pateiktų dokumentų trÅ«kumai, taipogi, kad statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti reikia pateikti statinio bendraturčių sutikimÄ , gautÄ teisės aktų nustatyta tvarka. Techninis projektas turi bÅ«ti suderintas su namo administratoriumi arba namo bendrija (1 t., e. b. l. 21-22); 12.1.3. IeÅ¡kovė pateikė VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡Ä su butų savininkų duomenimis (formavimo data 2016 m. vasario 15 d.) (1 t., e. b. l. 23-28); 2017 m. rugpjūčio 1 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo dėl ieÅ¡kovės buto atjungimo nuo bendrų Å¡ildymo sistemų ir Å¡ildymo bÅ«do keitimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pažymėta, kad iÅ¡ 56 balsavimo biuletenių gautas 31 ir balsavimas pasiskirstė taip – siÅ«lymui pritarė 20, nepritarė 10, susilaikė 1, nutarta, kad sprendimas nepriimtas, taip pat pridėti balsavimo biuleteniai (1 t., e. b. l. 29-60); advokatės padėjėjos M.

J., atstovavusios ieÅ¡kovės interesus, 2018 m. vasario 21 d. kreipimasis į BendrijÄ dėl susirinkimo, vykusio 2015 m. liepos 23 d., protokolo klaidų iÅ¡taisymo ir Bendrijos atsakymas į šį praÅ¡ymÄ , kuriame Bendrija pateikė praÅ¡omus dokumentus ir nurodė, kad abu vykę susirinkimai dėl pritarimo ieÅ¡kovės atsijungimui nuo centralizuotų sistemų, laikytini neįvykusiais (1 t., e. b. l. 61-63). 12.1.4. IeÅ¡kovė su papildomais įrodymais taip pat pateikė 2016 m. birželio 13 d. sutuoktinio E. J. sutikimÄ dėl visų sprendimų, susijusių su sutuoktiniams priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) atjungimu nuo centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sistemos ir naujos elektrinės Å¡ildymo sistemos įvedimo, priėmimu spręsti sutuoktinės ieÅ¡kovės K.

J. nuožiÅ«ra (4 t., e. b. l. 2); UAB „Vilniaus energija“ 2013 m. rugpjūčio 19 d. raÅ¡tÄ dėl informacijos pateikimo, kuriame Å¡i nurodė atjungimÄ nuo centralizuotos Å¡ilumos sistemos reglamentuojančius teisės aktus ir už atjungimo vykdymÄ atsakingus asmenis (4 t., e. b. l. 3-4); AB „LESTO“ 2013 m. liepos 10 d. raÅ¡tÄ su atsakymu į ieÅ¡kovės kreipimÄ si, kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovės butui yra skirta 7 Kw leistinoji elektrinė galia, jei Å¡ios galios pakaks ieÅ¡kovės elektriniam bÅ«sto apÅ¡ildymui AB „LESTO“ neprieÅ¡taraus ieÅ¡kovės bÅ«sto apÅ¡ildymui elektros energija, prieÅ¡ingu atveju, ieÅ¡kovė turės kreiptis į elektros energijos tiekėjÄ dėl leistinos naudoti elektros galios padidinimo (4 t., e. b. l. 5);

UAB „Vilpra“ 2014 m. gegužės 26 d. atsakym1 dėl projektavimo sutarties, kuriame pažymėta, kad tariamasi dėl papildomų duomenų gavimo ir papildomų projekto pakeitimų (4 t., e. b. l. 193). 12.2. Atsakovas į bylÄ pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. balandžio 13 d. raÅ¡tÄ ir patikrinimo aktÄ , kuriame nurodyta, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo atliktas patikrinimas gyventojų skundo dėl triukÅ¡mo ir vibracijos gyvenamosiose patalpose pagrindu. Patikrinimo metu, patikrinus namo Å¡ilumos punktÄ ir ieÅ¡kovės butÄ , nebuvo nustatyta, kad Å¡ilumos punkto įrenginių keliamas triukÅ¡mas ar vibracijos virÅ¡ytų nustatytas leistinas Lietuvos higienos normas gyvenamosiose patalpose (1 t., e. b. l. 94-101).

Pateiktas 2012 m. rugpjūčio 30 d, ieÅ¡kovės ir 42 buto savininkės reikalavimas Bendrijai dėl triukÅ¡mo ir vibracijų priežasčių nustatymo bei jų paÅ¡alinimo ir Bendrijos 2012 m. rugsėjo 4 d. praÅ¡ymas Vilniaus miesto visuomenės sveikatos centrui, bei 2012 m. rugsėjo 13 d. praÅ¡ymas Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijai dėl paÅ¡alinio garso Å¡altinio gyvenamosiose patalpose nustatymo, butų gyventojoms nesudarius sÄ lygų patikrinimas nebuvo atliekamas (1 t., e. b. l. 104-107); ieÅ¡kovės 2016 m. sausio 18 d., 2016 m. vasario 11 d. praÅ¡ymus dėl triukÅ¡mo Å¡altinių nustatymo ir jų paÅ¡alinimo, atsakovo 2016 m. kovo 31 d. praÅ¡ymÄ Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijai dėl garso tyrimo gyvenamosiose patalpose, Bendrijos 2016 m. balandžio 7 d. protokolÄ , kuriuo susitarta dėl triukÅ¡mo matavimo bÅ«dų ir sÄ lygų, ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos 2016 m. balandžio 13 d. akustinio triukÅ¡mo tyrimo protokolÄ (1 t., e. b. l. 108-115, 122); 2016 m. sausio 21 d.

Bendrijos aktÄ , dėl triukÅ¡mo bute patikrinimo (1 t., e. b. l. 123); Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamento 2014 m. spalio 27 d. raÅ¡tÄ dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo pretenzijos nagrinėjimo, kuriame ieÅ¡kovės praÅ¡ymas nebuvo tenkintas ir ieÅ¡kovei nurodytos institucijos į kurias reiktų kreiptis atitinkamais klausimais (1 t., e. b. l. 124-125); Bendrijos duomenų iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ VÄ® Registrų centras (1 t., e. b. l. 129-132); 12.2.1. Atsakovas į bylÄ taip pat pateikė Bendrijos įstatus, kurie įregistruoti Juridinių asmenų registre 2017 m. birželio 2 d. (2 t., e. b. l. 2-16). 12.2.2 Atsakovas pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto Å«kio ir transporto departamento Å¡ilumos ir vandens Å«kio skyriaus informacinį raÅ¡tÄ atsakymÄ , kuriame pažymėta, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. vykusio patikrinimo metu buvo atlikta daugiabučio namo vieno buto Å¡ilumos punkto apžiÅ«ra, kurios metu paÅ¡aliniai garsai ir triukÅ¡mas iÅ¡ inžinierinės įrangos nebuvo užfiksuoti (4 t., e. b. l. 16-18).

14. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikė „Infostatyba“ sistemos iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame matyti ieÅ¡kovės teikti ir atmesti praÅ¡ymai dėl statybos leidimo iÅ¡davimo, juose nustačius trÅ«kumus (4 t., e. b. l. 135-139, 144-146); 2018 m. sausio 24 d. raÅ¡tus, kuriuose nurodyti bendraturčių susirinkimo protokolo trÅ«kumai (4 t., e. b. l. 140-143). Dėl ieÅ¡kovės teisės atsijungti nuo centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sistemos.

15. Byloje nustatyta, kad nuo 2013 m. ieÅ¡kovė siekia įgyvendinti nuosavybės teise su sutuoktiniu E. J. turimo buto, esančio daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), atjungimÄ nuo bendros daugiabučio centralizuotos Å¡ildymo sistemos ir Å¡ildymo bÅ«dÄ pakeisti elektros energijos Å¡ildymu. IeÅ¡kovė sužinojusi, jog buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimui bÅ«tinas namo gyventojų sutikimas, 2013 m. gegužės 24 d. raÅ¡tu kreipėsi į namÄ atstovaujančiÄ BendrijÄ dėl butų savininkų susirinkimo suÅ¡aukimo gauti sutikimÄ dėl buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo.

Bendrija nurodė, kad spręsti, ar yra galimybės atsijungimui nuo bendros Å¡ildymo sistemos, bÅ«tina turėti paprastojo remonto projektÄ , taip pat, toks atsijungimas neturi pažeisti kitų butų savininkų teisėtų interesų. Pagal ieÅ¡kovės užsakymÄ 2013 m. pabaigoje techninį projektÄ dėl esamų radiatorių nuo centrinių Å¡ilumos tinklų atjungimo ir jų pakeitimo nauja elektrinio Å¡ildymo sistemÄ parengė UAB „Vilpra“, kurį ieÅ¡kovė 2014 m. vasario 25 d. ieÅ¡kovė pateikė tvirtinti Bendrijai.

Bendrijai nurodžius projekto trÅ«kumus dėl to, kad projekte nėra aptarta atsijungimo nuo centrinio Å¡ildymo sistemos įtaka kitų namo gyventojų interesams, ieÅ¡kovė 2015 m. gegužės 20 d. sudarė susitarimÄ su kaimynais, su kurių butais ribojasi jos butas (42, 44, 47 butai), dėl jų interesų užtikrinimo ir pastovios temperatÅ«ros palaikymo savo bute ir Å¡iuo įsipareigojimu papildė techninį projektÄ (2015 m. birželio 8 d. projekto papildymas 6 dalimi). Taip pat ieÅ¡kovė savo iniciatyva rinko namo butų savininkų paraÅ¡us dėl pritarimo jos atsijungimo projektui, paraÅ¡ai surinkti laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2015 m. liepos mėnesio. 2015 m. liepos 23 d. vykusiame butų savininkų susirinkime, namo butų savininkų dauguma pritarė ieÅ¡kovės siÅ«lymui ir buvo priimtas ieÅ¡kovei palankus nutarimas, kuris užfiksuotas 2015 m. rugpjūčio 11 d. susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugpjūčio 26 d. techninis projektas su kitais reikalingais dokumentais buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai su praÅ¡ymu iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau savivaldybė nustatė pateiktų dokumentų trÅ«kumus ir nurodė terminÄ jiems paÅ¡alinti.

Vienas iÅ¡ nustatytų trÅ«kumų, kurio operatyviai ieÅ¡kovė negalėjo paÅ¡alinti, buvo butų savininkų susirinkimo protokolo trÅ«kumai. IeÅ¡kovei kreipusis dėl protokolo trÅ«kumų paÅ¡alinimo Bendrija trÅ«kumų nepaÅ¡alino, bet 2017 liepos mėnesį buvo suorganizuotas naujas Bendrijos narių butų savininkų susirinkimas, kuris ieÅ¡kovės siÅ«lymui nepritarė. IeÅ¡kovei, negavus bendraturčių sutikimo dėl atsijungimo nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos techninio projekto, ieÅ¡kovei buvo apribota teisė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ dėl statybÄ leidžiančio leidimo iÅ¡davimo.

16. Centralizuotos Å¡ilumos tiekimÄ daugiabučių namų butų savininkams ir galimybes atsijungti nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) ir kiti specialieji įstatymai. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ aptarta atjungimo nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos procedÅ«ra, iÅ¡aiÅ¡kintas reikalavimas laikytis nustatytos Å¡ildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) Å¡ildymo bÅ«dÄ . Lietuvos Respublikos teisiniame reglamentavime (CK 6.390 straipsnis, Šilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnis) nustatyta butų savininkų teisė atjungti savo buto Å¡ildymo ir (ar) karÅ¡to vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo Å¡ildymo ir (ar) karÅ¡to vandens sistemų, tačiau įgyvendindami Å¡iÄ teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadaryti žalos kitų namo butų gyventojams ( CK 6.390 straipsnio 1 dalis). Savininkas, kuris savo patalpų Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens sistemas nuo pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytÄ tvarkÄ , iÅ¡lieka Å¡ių sistemų tiekiamos Å¡ilumos buitinis vartotojas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013).Taigi, tiek CK, tiek kituose Å¡ilumos Å«kį bei energijos vartojimo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtinta ne tik vartotojo – daugiabučio namo buto savininko teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir atsijungti nuo centrinio energijos tiekimo, bet ir pareiga užtikrinti, kad minimo pobÅ«džio sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams, t. y. kad vienam iÅ¡ daugiabučio namo gyventojų nutraukus vartojimo energijos pirkimo–pardavimo sutartį kiti vartotojai galės netrukdomai naudotis tiekėjo teikiamomis paslaugomis. Sprendžiant klausimÄ dėl atsijungimo nuo bendrų centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų, įrengtų daugiabučiame name, svarbu ne tik užtikrinti konkretaus vartotojo interesus, bet ir visa daugiabučio namo centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema besinaudojančių asmenų interesus, t. y. turi bÅ«ti iÅ¡laikyta atitinkamų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-13-916/2017).

17. CK 6.390 straipsnio 1 dalis nustato, kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energijÄ buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai apie tai praneÅ¡damas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiÅ¡kai sumokėjęs už sunaudotÄ energijÄ . Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas Å¡iÄ teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams.

Kaip numatyta Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, buto (butų) ir kitų patalpų Å¡ildymo ir (ar) apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«das keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka remontuojant pastatÄ . StatybÄ reglamentuojančiais teisės aktais buto Å¡ilumos įrenginių atjungimo procedÅ«ra reguliuojama tiek, kiek tai susiję su statybos darbų atlikimu ir Å¡iam procesui reikalingų dokumentų iÅ¡davimu, t. y. statybÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nustatyta, kaip parengti pastatÄ , butÄ , atjungimo nuo centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų procesui, tiek Å¡ilumos tiekimÄ ir vartojimÄ reglamentuojančiais teisės aktais, kuriuose įtvirtinamas pats atsijungimo procesas, t. y. kaip turi bÅ«ti atsijungta nuo centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų, kad bÅ«tų užtikrinta Å¡ilumos vartotojo teisė pasirinkti jam palankiausiÄ Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo bÅ«dÄ ir bÅ«tų nepažeisti kitų daugiabučio namo gyventojų, centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų vartotojų, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-13-916/2017 ).

18. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , statybÄ leidžiantis dokumentas atlikti statybos darbus, įrengiant, pertvarkant, iÅ¡montuojant pastato dujų, Å¡ildymo ar elektros bendrÄ sias inžinerines sistemas (iÅ¡skyrus vienbutį gyvenamÄ jį namÄ ir pagalbinio Å«kio paskirties statinį, nesudėtingÄ jį statinį), yra leidimas atlikti statinio paprastÄ jį remontÄ . Tokius statybÄ leidžiančius dokumentus, iÅ¡duoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis).

Be kitų dokumentų, statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti reikia pateikti ir  statinio (jo dalies) bendraturčių raÅ¡ytinį sutikimÄ ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopijÄ (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas). CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad  sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukÅ«rimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime arba neÅ¡aukiant susirinkimo, o savininkams savo sprendimÄ iÅ¡reiÅ¡kiant raÅ¡tu (CK 4.85 straipsnio 4, 7 dalys). Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, bendrÄ ja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendro naudojimo objektais) laikomos:

1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos);

2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, Å¡ilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankÅ¡luosčių džiovintuvus);

3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams;

4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip Å¡i sÄ voka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme;

5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

19. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu „Dėl Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau - Taisyklės), kurios pakeistos 2017 m. kovo 02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), numatyta Å¡ilumos įrenginių atjungimo tvarka nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva. Naujos redakcijos taisyklių 107 punkte numatyta, kad pastato Å¡ildymo bÅ«do keitimas negali trukdyti tiekti kokybiÅ¡kÄ Å¡ilumos energijÄ kitiems Å¡ilumos vartotojams.

Jeigu dėl Å¡ilumos įrenginių atjungimo gali bÅ«ti pažeistos kitų pastatų, kurių Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekimo įrenginiai prijungti prie pastato Å¡ilumos punkto, savininkų teisės ir teisėti interesai, bÅ«tina įvykdyti teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 2, 3, 4, 5 punktai) nurodytus reikalavimus. Savivaldybė, teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 4, 34 punktai) nustatyta tvarka iÅ¡duodama statybÄ leidžiančius dokumentus dėl pastato ar jo dalies Å¡ilumos įrenginių atjungimo nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų, atsižvelgia į inžinerinės infrastruktÅ«ros (elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) vystymo planus ir Å¡ilumos Å«kio specialųjį planÄ (Taisyklių 1 priedo 3, 10 punktai) (Taisyklių 108 punktas).

Pagal Taisyklių 104 punktÄ (redakcija nuo 2017 m. kovo 2 d.), pastato ar jo dalies patalpų Å¡ilumos įrenginių atjungimas nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų vykdomas Statybos įstatyme nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymÄ Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR (duomenys neskelbtini) „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“, 6 priedo 6 punktÄ , jei statinio projekte suprojektuoti pastato bendrųjų inžinerinių sistemų (Å¡ildymo, dujų, elektros) kokybiniai ar (ir) kiekybiniai pakeitimai (apkrova, diametrai, leistinoji galia ir kiti), tai iki pateikiant praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , privaloma gauti to pastato techninio prižiÅ«rėtojo raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui.

Tai numato ir Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 15 punktas.

20. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieÅ¡kovė siekdama įgyvendinti jai aukščiau paminėtais teisės aktais suteiktÄ teisę pakeisti teikiamos Å¡ilumos energijos rūšį savo nuosavybės teise valdomame bute, esančiame daugiabutyje, ir siekdama atsijungti nuo daugiabučio centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sistemos, yra parengusi atjungimo nuo esamos Å¡ildymo sistemos ir perėjimo prie elektrinio Å¡ildymo sistemos techninį projektÄ , tačiau Å¡io projekto pateikti vertinti atsakingai institucijai, su tikslu gauti statybos leidimÄ , negali, nes tam yra bÅ«tinas daugiabučio namo bendraturčių pritarimas, kuris nebuvo gautas vykusio 2017 m. Bendrijos narių susirinkimo metu.

21. Ä®vertinus aukščiau nurodytÄ reglamentavimÄ , matyti, kad ieÅ¡kovė turi jai teisės aktais suteiktÄ galimybę pakeisti jai nuosavybės teise priklausančio buto Å¡ilumos tiekimo bÅ«dÄ ir atsijungti nuo bendros daugiabučio Å¡ildymo sistemos su sÄ lyga, jei toks atsijungimas bus vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka ir nepažeis kitų bendraturčių teisėtų interesų. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu yra tai, ar ieÅ¡kovė įgyvendindama savo teisę atsijungti nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos, laikėsi Å¡ios procedÅ«ros nustatytos įgyvendinimo tvarkos ir ar bendraturčių atsisakymas duoti ieÅ¡kovei sutikimÄ neapriboja jos teisių daugiau nei tai numato teisės aktai. Dėl bendraturčių sutikimo ir turimos bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo.

22. Nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kovė siekia gauti teismine tvarka daugiabučio namo savininkų sutikimÄ buto atjungimui nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos, kuris nebuvo gautas 2017 m. liepos mėnesį vykusio daugiabučio namo butų savininku susirinkime protokoline tvarka (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

23. Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiÅ¡kia savininko teisę savo nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktÄ , juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybės teisė į daiktÄ priklauso keliems savininkams. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. SusitarimÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, ieÅ¡koti priimtiniausio jiems sprendimo bÅ«do, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sÄ skaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomiÅ¡kÄ daikto valdymÄ , naudojimÄ si juo bei disponavimÄ . Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali bÅ«ti nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokiÄ , bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ar sÄ lygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismÄ teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo bÅ«das ar sÄ lygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrÄ daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v.

A. M., J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-132/2009, 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-269/2009).

24. IÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikto atsiliepimo, esančių byloje raÅ¡tų – atsakymų ieÅ¡kovei, bei „Infostatyba“ sistemos iÅ¡raÅ¡o, matyti, kad ieÅ¡kovė ne kartÄ teikė praÅ¡ymus su dokumentais dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo, taisė institucijos nustatytus trÅ«kumus. 2018 m. sausio 24 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei buvo nurodyta, jog tam, kad bÅ«tų įvertinta, ar pateikti dokumentai atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, su projektine dokumentacija ieÅ¡kovė turinti pateikti bendraturčių sutikimÄ dėl atsijungimo patvirtinančius dokumentus (4 t. e. b. l. 140-141).

Taigi, iš to darytina išvada, jog esminis dokumentas, kurio trūko, kad ieškovės prašymas būtų priimtas nagrinėjimui ir vertinimui, buvo Bendrijos narių (bendraturčių) sutikimas dėl ieškovės atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos ir kuris nebuvo gautas 2017 m. liepos mėn. susirinkimo metu. Atsakovas, bylos nagrinėjimo metu, nesutikdamas, kad ieškovė atsijungtų nuo centralizuotos namo šilumos tiekimo sistemos, tvirtino, jog ieškovės pateiktas projektas neatitinka Taisyklių 106, 107, 108, 118 punktų.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu Nr. I858-13/2014 buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) 104–112, 114, 115, 117–124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl šios Taisyklių nuostatos buvo pakeistos ir/ar panaikintos 2017-03-02 energetikos ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (įsigaliojo nuo 2017-03-03), taigi nagrinėjamu atveju, šios taisyklių nuostatos nebeaktualios kaip ir nebebuvo aktualios 2017 m. liepos mėn. bendraturčių susirinkimo metu.

Atsakovas nurodė, kad projektui nepritariama dėl jo trÅ«kumų, nes jame nėra tikslių paskaičiavimų dėl galimų nuostolių susidarymo po ieÅ¡kovės buto atjungimo nuo bendrosios Å¡ildymo sistemos ir jų kompensavimo tvarkos, nėra tinkamai izoliuota ieÅ¡kovės gyvenamoji patalpa. Atsakovo manymu, projektas neatitinka Taisyklių, nes nėra pateikta savivaldybės institucijai paraiÅ¡kos forma dėl remonto sÄ lygų ir atsijungimo nuo centralizuotos sistemos, taip pat nebuvo kreiptasi į savivaldybę dėl projektavimo sÄ lygų iÅ¡davimo (nesikreipė projektuotojas), neatlikti galimų Å¡ilumos nuostolių skaičiavimai, prie projekto nepateikta pažyma apie technines galimybes teikti patalpoms kitokį Å¡ildymo bÅ«dÄ .

Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju, pačiame ieÅ¡kovės pateiktame techniniame projekte paraÅ¡yta, kad projektas parengtas užsakovo pageidavimu prieÅ¡ kreipiantis dėl buto Å¡ilumos įrenginių atjungimo techninių sÄ lygų ir jas gavus gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas.

25. Teismas vertindamas atsakovo argumentus, mano, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju, įgyvendindama savo kaip statytojos teisę, pagal Statybos įstatymo reikalavimus, turi surinkti dokumentus paprastojo remonto atlikimui, kad galėtų juos teikti su praÅ¡ymu savivaldybės institucijai, todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė neturi prievolės atsakovui pateikti jo reikalaujamų, papildomų dokumentų, atlikti techninio projekto korekcijų, nes nagrinėjamu atveju visi paprastojo statybos projekto dokumentai, su visais jiems keliamais reikalavimais, bus pateikti bÅ«tent savivaldybės institucijai, kurios kompetencijai yra priskirta vertinti Å¡ių dokumentų turinį ir iÅ¡duoti raÅ¡ytinį pritarimÄ ar jo neiÅ¡duoti, paprastosios statybos darbams atlikti.

Tik ieÅ¡kovei pateikus praÅ¡ymÄ , projektÄ ir įstatymuose numatytus dokumentus, savivaldybės institucija galutinai įvertins visų pateiktų dokumentų atitiktį keliamiems reikalavimams bei spręs dėl raÅ¡ytinio pritarimo iÅ¡davimo. BÅ«tent tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoj teismų praktikoj (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-171-260/2017).

26. Bendraturčių sutikimo nedavimas siekiančiam atlikti paprastÄ jį remontÄ (atsijungimÄ nuo bendros Å¡ilumos sistemos) bendraturčiui reiÅ¡kia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimÄ . Taigi, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokiÄ , bet tik jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas. Pagal įstatymÄ reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčių sutikimÄ , t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Kad bendraturtis galėtų iÅ¡reikÅ¡ti sutikimÄ ar nesutikimÄ dėl konkretaus veiksmo atlikimo, jis turi bÅ«ti apie tai tinkamai informuotas.

27. Kvalifikuoto specialisto parengto techninio projekto pateikimas bendraturčiams, kuriame iÅ¡reikÅ¡ta pagrindinių atsijungimo nuo centrinės Å¡ildymo sistemos ir kitos Å¡ildymo sistemos pritaikymo idėja ir kuris pateikiamas kaip medžiaga prieÅ¡ kreipiantis dėl buto Å¡ilumos įrenginių atjungimo techninių sÄ lygų, laikytinas pakankamu bendraturčių informavimu apie ketinamÄ vykdyti atsijungimÄ . Kaip matyti iÅ¡ paties projekto, jame nurodyta, kad gavus technines sÄ lygas projektas galimai turės bÅ«ti peržiÅ«rimas.

Su projektu taip pat pateiktas ieÅ¡kovės 2015 m. gegužės 20 d. susitarimas su kaimyninių butų, kuriems didžiausiÄ Ä¯takÄ turėtų ieÅ¡kovės buto atjungimas nuo centralizuoto Å¡ildymo, savininkais, kuris patvirtintas Å¡alių paraÅ¡ais, ir kuriame iÅ¡reikÅ¡tas pritarimas ieÅ¡kovės atsijungimui bei ieÅ¡kovės įsipareigojimas dėl atitinkamos temperatÅ«ros palaikymo savo bute. Taip pat atliktas projekto papildymas 6 punktu, Å¡io susitarimo pagrindu (1 t., 69-79, 80, 81) .

28. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bendraturčių nesutikimas, tokiu atveju, turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009). Nagrinėjamos bylos kontekste matyti, jog atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, bendraturčių nesutikimui leisti ieškovei atsijungti nuo bendrosios šildymo sistemos, pagrįsti.

Atsakovo teismo posėdžio metu nurodyti bendraturčių nuogÄ stavimai dėl jiems pabrangsiančių paslaugų, dėl Å¡ilumos sÄ naudų padidėjimo dėl centralizuoto Å¡ildymo Å¡ilumos kiekio nutekėjimo per ieÅ¡kovės bendras buto sienas, didesnių rizikų elektros energijos tiekimo avarijos atveju, nėra pagrįsti jokiais realiais duomenimis, skaičiavimais ar tokių įvykių praktika. Be to, kad ieÅ¡kovės butas pagal iÅ¡dėstymÄ name yra kraÅ¡tinis, esant bet kuriam patalpų Å¡ildymo bÅ«dui turi tokiÄ pat įtakÄ , ir tai nėra pagrindas apriboti ieÅ¡kovės teises įgyvendinti teisėtus interesus.

Motyvas, kad ieÅ¡kovei nuolat skundžiantis dėl paÅ¡alinių garsų ir vibracijos iÅ¡ Å¡ilumos mazgo, ir tai, jog visų atliktų patikrinimų metu, nebuvo nustatyta paÅ¡alinių garsų, virÅ¡ijančių leistinas Lietuvos higienos normas gyvenamosiose patalpose, neturi teisinės reikÅ¡mės ieÅ¡kovei siekiant įgyvendinti jai teisės aktais nustatytas teises keisti Å¡ilumos tiekimo bÅ«dÄ . Å ių teisių įgyvendinimo galimybė nesiejama su asmeninais motyvais ar objektyviais nepatogumais.

29. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų iÅ¡siskyrimui labai svarbu ieÅ¡koti visoms Å¡alims priimtino sprendimo bÅ«do, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita. Interesų suderinimui bÅ«tinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

Taigi teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimÄ , taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iÅ¡ bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 34 punktas).

Aiškinantis bendraturčių sutikimo nedavimo priežastis, turi būti sprendžiama ar savininkai sutikimo neduoda pagrįstai.

30. IÅ¡ nagrinėjamoje byloje, esančių 2017 m. liepos mėn. vykusio bendraturčių susirinkimo, kurio protokolas buvo suraÅ¡ytas 2017 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 64, rezultatų matyti, kad pritarimo ieÅ¡kovės buto atjungimui nuo namo Å¡ildymo sistemos ir buto Å¡ildymo bÅ«do keitimui, pritarė 20 balsavusių, nepritarė 10 ir 1 susilaikė. Nei vienas iÅ¡ nepritarusių bendraturčių nenurodė jokių nepritarimo motyvų (1 t. e. b. l. 29-60). Teismo posėdžio metu atsakovas Bendrijos narių nesutikimus motyvavo tik subjektyviais argumentais – nuogÄ stavimais dėl padidėsiančių mokėjimų, Å¡ilumos nuotekio per ieÅ¡kovės buto sienas ir grindis, elektros tiekimo avarijos atveju įtaka kitų butų Å¡ilumos pasiskirstymui ir tuo, kad ieÅ¡kovės butas pagal iÅ¡planavimÄ yra kraÅ¡tinis.

Å ie argumentai, teismo nuomone, nelaikytini pakankamais motyvais neigiamam poveikiui bendraturčių teisėtiems interesams pagrįsti. Manant, jog atjungimo techninis projektas parengtas akivaizdžiai netinkamai ir toks atjungimas objektyviai pažeidžia bendraturčių teisėtus interesus, atsakovas turėjo galimybę pasitelkti specialistus, kurie įvertinę projekto parengimÄ nurodytų konkrečius jo trÅ«kumus ir neigiamÄ Ä¯takÄ bendraturčiams, tačiau byloje tokių duomenų nėra.

31. Pažymėtina ir tai, kad tretieji asmenys, byloje teikdami atsiliepimus nurodė, jog įvykdžius teisės aktuose numatytus reikalavimus, tiek atjungimo nuo bendros Å¡ildymo sistemos, tiek prijungimo prie naujos sistemos, techninių kliūčių nebus. AB „ESO“ atsiliepime nurodė, kad trečiasis asmuo neprieÅ¡taraus Å¡ildymo bÅ«do pakeitimui, jei buto elektriniam apÅ¡ildymui pakaks ieÅ¡kovės butui nustatytos skirtos 7 kW leistinos naudoti elektros galios. Kitu atveju, jei bÅ«tų reikalinga padidinti leistinÄ jÄ naudoti galiÄ , ieÅ¡kovė turėtų teikti elektros energijos vartotojų įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paraiÅ¡kÄ ir leistinoji naudoti galia bÅ«tų padidinta vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka.

Tuo atveju, jei ieÅ¡kovei gavus statybÄ leidžiantį dokumentÄ dėl Å¡ildymo bÅ«do keitimo, esamos leistinos elektros energijos galios neužtektų, didinti galiÄ ieÅ¡kovės objektui bÅ«tų galima, jei tokį leidimÄ duotų lokaliojo tinklo savininkas (Å¡iuo atveju – Bendrija). Bendrijai atsisakius prijungti ieÅ¡kovės naujus elektros įrenginius, ieÅ¡kovės įrenginiai bÅ«tų prijungiami prie trečiojo asmens AB „ESO“ elektros tinklų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (4 t., e. b. l. 147-150).

Trečiasis asmuo AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ atsiliepimu pažymėjo, kad abonentas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti energijos tiekimo sutartį, apie tai pranešęs tiekimo įmonei ir atsiskaitęs už visas iki to suteiktas paslaugas. Daugiabučio namo gyventojas vartotojas Å¡iÄ teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitiems namo butų gyventojams. Nutraukus centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sutartis, tokie vartotojai turi sudaryti Å¡ilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis dėl Å¡ilumos vartojimo bendroms daugiabučio namo reikmėms tenkinti ir mokėti už jiems tenkančiÄ dalį (4 t., e. b. l. 160-162).

32. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog ieÅ¡kovei atsijungus nuo centralizuoto Å¡ildymo, ieÅ¡kovė neturės prievolės mokėti už bendro naudojimo objektams teikiamÄ Å¡ilumÄ . Pažymėtina, kad kaip ir nurodė atsiliepime trečiasis asmuo AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“, atsijungus nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos, tokie vartotojai turi sudaryti Å¡ilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis dėl Å¡ilumos vartojimo bendroms daugiabučio namo reikmėms tenkinti ir mokėti už jiems tenkančiÄ dalį.

Tokia pareiga numatyta ir Å ilumos Å«kio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, kurioje pasakyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nesvarbu, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos. Kai pakeičiamas ne viso pastato Å¡ildymo ar apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«das, nuo statybos užbaigimo akto suraÅ¡ymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių Å¡ildymo bÅ«das pakeistas, savininkų ir Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjo sutartys.

Å ių butų ir kitų patalpų savininkai: vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais metodais, Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjams kiekvienÄ mėnesį apmoka už jiems tenkančiÄ pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos Å¡ilumos dalį; atlygina dėl Å¡ildymo bÅ«do keitimo atsiradusias pastato remonto ir (ar) pastato Å¡ilumos įrenginių rekonstravimo, techninių sprendimų, pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos balansavimo, pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos dokumentų pakeitimo iÅ¡laidas (Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 3 dalis).

Be to, verta pažymėti, kad daugelyje daugiabučių paprastai nėra techninės galimybės, atskiram butui atsijungus nuo centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemos, atsisakyti ir karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo (cirkuliacijos) konstrukcijos, todėl nesant techninių galimybių visiÅ¡kai eleminuoti į atjungtÄ nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos butÄ patenkančio pastato karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo sistemos energijos kiekio, toks vartotojas taip pat turi pareigÄ mokėti už karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymÄ , kaip daugiabučio namo inžinierinės konstrukcijos padarinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-13-916/2017).

Butų savininkai susiję bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir bendraturtis, atsijungęs nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako Å¡ilumos tiekėjui už namo bendroms reikmėms tiekiamÄ ir bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti sunaudojamÄ energijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės atstovas patvirtino, jog ieÅ¡kovei jos pareigos mokėti jos daliai tenkančius mokesčius už pastato Å¡ilumos energijos naudojimÄ iÅ¡ centralizuotai teikiamos Å¡ilumos sistemos, yra aiÅ¡kios ir suprantamos.

33. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ ir įvertinus byloje esančius įrodymus, manytina, kad atsakovo pateikti argumentai dėl bendraturčių sutikimo nedavimo nelaikytini pagrįstais, toks bendraturčių leidimas be aiÅ¡kaus teisinio pagrindo neproporcingai apriboja ieÅ¡kovės teisėtus interesus, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl teisės gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ paprastajam remontui be daugiabučio namo savininkų Bendrijos sutikimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

34. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Tenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ginant savo interesus teisme. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos valstybei atlyginamos pagal Å¡io CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 75 Eur mokėtino žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis) ir 462,54 Eur už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

35. Kadangi Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (24,56 Eur) virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (3 Eur) – 24,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos priteistinos valstybės naudai iÅ¡ atsakovo (CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti.

Pripažinti ieÅ¡kovei K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ paprastajam remontui – buto, esančio Gabijos g. 51-43, Vilniuje atjungimui nuo centralizuotos namo Å¡ildymo sistemos ir Å¡ildymo bÅ«do pakeitimui – be daugiabučio namo, esančio Gabijos g. 51, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos „Gabija“, į.k. 125334368, sutikimo. Priteisti iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos „Gabija“, į.k. 125334368, Lietuvos Respublikos valstybei 462,54 Eur (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus 54 ct) už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , Å¡ias iÅ¡laidas sumokant pasirinktinai į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Å iaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – Luminor banke, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Priteisti iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos „Gabija“, į.k. 125334368, Lietuvos Respublikos valstybei 75,00 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 24,56 Eur (dvideÅ¡imt keturis eurus 56 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, viso 99,56 Eur (devyniasdeÅ¡imt devynis eurus 56 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, Å¡ias iÅ¡laidas sumokant pasirinktinai į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Å iaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – Luminor banke, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jolanta Vėgėlienė