2022-07-05 Nr. DBT-112-2-68-3-29084-2020-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-38/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29084-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Audriaus Bakavecko,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrochema“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė; taip pat valstybės institucijos, teikiančios išvadą byloje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl savininko teisių gynimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Galutinai sutikslinusi keliamus reikalavimus, ieškovė teismo prašo:

1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iškelti gyvūnų kapavietes iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Agrochema“ sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), daikto kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nevykdant teismo nustatyto įpareigojimo per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti gyvūnų kapavietes iš UAB „Agrochema“ sklypo, skirti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai baudą – 200 Eur už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną;

2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iškelti gyvūnų kapavietes iš UAB „Sklypų matavimai“ matininko T. V. 2021 m. lapkričio 10 d. parengtame žemės sklypo plane M 1:2000 posūkio taškais 1-2-3-4-5-6-1 pažymėtos teritorijos, esančios arčiau nei 100 (šimtas) metrų iki UAB „Agrochema“ sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), daikto kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos. Nevykdant teismo nustatyto įpareigojimo per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti gyvūnų kapavietes iš teritorijos, esančios arčiau nei 100 (šimtas) metrų iki UAB „Agrochema“ sklypo ribos, skirti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai baudą – 200 Eur už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną;

3) uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai leisti laidoti gyvūnų gaišenas arčiau kaip 100 (šimtas) metrų iki UAB „Agrochema“ sklypo ribos, kurio adresas (duomenys neskelbtini), daikto kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šimto metrų ribą nustatyti pagal UAB „Sklypų matavimai“ matininko T. V. 2021 m. lapkričio 10 d. žemės sklypo plane M 1:2000 pažymėtus posūkio taškus 1-2-3-4-5-6-1.

Materialiniais teisiniais ieškinio pagrindais ieškovė nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje, 4.98 straipsnyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje, 24 straipsnyje, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 3 priedo 2 lentelės 8 punkte, 53 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244, 11.6 punkte, NŽT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194, 6.4 punkte, kapinių steigimo metų galiojusių Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 67 punkte, Gyvūnų augintinių gaišenų užkasimo (laidojimo) gyvūnų kapinėse taisyklėse, patvirtintose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-811, ir kt. įtvirtintas nuostatas.

Ieškovė nurodo ieškinį formuluojanti kaip negatorinį ieškinį; ieškovė gali reikalauti nepažeidinėti jos, kaip savininkės, teisių, ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jos teisių pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Ieškovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), daikto kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklausantis sklypas ribojasi su greta esančia valstybine žeme, esančia (duomenys neskelbtini), daikto kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinį žemės sklypą panaudos teise valdo Vilniaus miesto savivaldybė. Valstybiniame žemės sklype atsakovė yra įrengusi gyvūnų kapines. Dalis gyvūnų yra palaidota ieškovei priklausančiame sklype. Šios faktinės aplinkybės yra užfiksuotos ir nustatytos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 2 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte ir 2019 m. birželio 26 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte. Ieškovė pažymi, kad ji niekada nėra davusi sutikimo atsakovei laidoti gyvūnus jai (ieškovei) priklausančiame sklype.

Ieškinyje nurodoma, kad anksčiau minėtuose patikrinimo aktuose buvo užfiksuotos ir kitos faktinės aplinkybės, jog valstybinio sklypo žemės posūkio taškai nebuvo paženklinti riboženkliais, atitinkančiais Riboženklių standartus, patvirtintus NŽT generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209 „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo“. NŽT 2019 m. gegužės 10 d. raštu kreipėsi į atsakovę ir įpareigojo per 1 mėnesį nuo rašto gavimo dienos inicijuoti valstybinio sklypo ribų ženklinimą pagal anksčiau minėtame įsakyme nurodytus standartus. NŽT 2019 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę su nurodymu per 1 mėnesį nuo rašto gavimo dienos, skubos tvarka inicijuoti valstybinio sklypo ribų ženklinimą.

Ieškovė 2019 m. kovo 7 d. ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateikė pretenzijas atsakovei. Pretenzijose ieškovė nurodė pašalinti jai daromus nuosavybės teisių pažeidimus ir paprašė atstatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo padėtį į buvusią, t. y. iškelti gyvūnų kapavietes iš ieškovės sklypo ir imtis kitų teisėtų veiksmų, siekiant pašalinti ieškovei daromus teisės pažeidimus.

Kaip pažymima ieškinyje, atsakydama į pirmąją pretenziją, atsakovė savo rašte nurodė, kad užkasė ieškovės sklype iškastas duobes ir, kad planuoja atskirti kapines nuo ieškovės sklypo, aptveriant tvora. Ieškovės teigimu, iš šio rašto darytina išvada, kad atsakovė pripažįsta savo atsakomybę, jog dalis gyvūnų kapų ieškovės sklype atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovė nurodė, jog ketina imtis veiksmų, kurie šalina kai kuriuos ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus, tačiau esminio pažeidimo, t. y. gyvūnų kapaviečių iš ieškovės sklypo nepašalino. Atsakydama į antrąją pretenziją, atsakovė nurodė, jog už ieškovės sklypo tvarką ir priežiūrą yra atsakinga pati ieškovė. Ieškovė nurodo nesutinkanti su tuo, kaip situaciją vertina atsakovė, nes niekas neturi teisės pažeisti ar varžyti kito sklypo savininko teisių.

Ieškovė nurodo, kad ji kreipėsi į matininką, prašydama užfiksuoti ieškovės sklype esančias gyvūnų kapavietes ir nužymėti koordinates, kad remiantis jomis būtų galima apibrėžti 100 metrų sanitarinę zoną aplink ieškovės sklypą. Ieškovė taip pat kreipėsi į antstolį ir antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas dar kartą patvirtino ieškovės nurodomas ir matininko užfiksuotas aplinkybes, kad dalis gyvūnų kapų yra ieškovės sklype.

Ieškinyje pateikiami argumentai, ieškovės nuomone, patvirtinantys jos nuosavybės teisių pažeidimą. Nors pati atsakovė ir nelaidojo gyvūnų ieškovės sklype, tačiau ieškovės nuosavybės teisės buvo pažeistos būtent dėl atsakovės, kuri valdo gretimą valstybinį sklypą, neteisėtų veiksmų, t. y. neužtikrinant, jog gyvūnų gaišenos būtų laidojamos tam skirtame atsakovės sklype.

Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytos ir į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašyta gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos (toliau – ir sanitarinės apsaugos zona) ribos. Nustatyta sanitarinės apsaugos zona užima 4,5 ha plotą, t. y. sutampa su valstybinio sklypo ribomis ir ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Kaip pažymima ieškinyje, vėlesniais apskrities viršininko įsakymais nustatytos sanitarinės apsaugos ribos taip pat sutampa su atsakovės valstybinio sklypo ribomis ir yra 4,5 ha ploto; nustatyta sanitarinės apsaugos zona apima visą valstybinio sklypo plotą.

Kapinių steigimo metu galiojusiame teisiniame reglamentavime buvo įtvirtinta, kad komunalinių objektų sanitarinės apsaugos zonos yra šio dydžio: gyvulių laidojimo vietų sanitarinės apsaugos zona yra 500 metrų; šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nustato, kad gyvūnų kapinių sanitarinės apsaugos zonos dydis yra 100 metrų.

Ieškovės teigimu, atsakovė nepasirūpino savalaikiu panaudos teise valdomo valstybinio sklypo ribų nustatymu, paženklinimu, aptvėrimu bei atskyrimu nuo ieškovės sklypo tam, kad gyvūnus laidojantys asmenys galėtų identifikuoti, kuriame sklype teisėtai galima palaidoti augintinius. Atsakovė nekontroliavo ir neprižiūrėjo gyvūnų laidojimo duobių kasimo, dėl tokių neteisėtų veiksmų laidojimo duobės buvo iškastos ieškovės sklype, į kurias buvo laidojami gyvūnai. Atsakovė nesilaikė teisės aktuose nustatytų sanitarinės apsaugos zonos reikalavimų; gyvūnų kapinės ir sanitarinės apsaugos zona įsiterpia į gretimus, kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus; nenurodė jokios laidojimo vietų schemos, nepasirūpino kita būtina informacija, kuria remiantis tretieji asmenys būtų galėję sužinoti, kurioje valstybinio sklypo vietoje galima palaidoti gyvūną; sužinojusi, jog dalis gyvūnų yra neteisėtai palaidoti ieškovės sklype, šių kapaviečių neiškėlė.

Leidžiant laidoti gyvūnų gaišenas ant ieškovės sklypo ribos, sanitarinės apsaugos zona yra sutapatinama su detaliuoju planu suformuoto valstybinio sklypo ribomis. Ieškovė nėra davusi atsakovei nei rašytinio, nei žodinio sutikimo, kad valstybiniame sklype būtų nustatyta mažesnė sanitarinės apsaugos zona, nei reikalaujama pagal teisinį reguliavimą arba, kad teisiniame reguliavime numatyta sanitarinės apsaugos zona įsiterptų į ieškovės sklypą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 41 punktą, ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas numato, kad gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo taip pat savivaldybės administracijos, kurios gali steigti gyvūnų augintinių kapines ir organizuoti tokių kapinių priežiūrą (3 straipsnio 1 dalis, 10 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju, ieškovė, nors ieškinį sieja su civilinių teisių – teisės naudoti ir valdyti ieškovei nuosavybės teise priklausantį sklypą, pažeidimu, ieškinį reiškia viešojo administravimo subjektui – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnis). Ieškovė byloje nekelia ginčo dėl 2011 m. birželio 10 d. NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės sudarytos Valstybinės žemės sklypo panaudos sutarties teisėtumo, neginčija šios sutarties galiojimo. Jokių reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybei, kaip valstybinio žemės sklypo panaudos gavėjai, ieškovė byloje taip pat nereiškia. Ginčas nekeliamas ir dėl valstybinės žemė sklypo ribų, bet nurodomos tik aplinkybės, susijusios su sanitarinės apsaugos zonos nustatymu ir (ar) vertinimu. Teismo vertinimu, iš ieškinio pagrindo, dalyko, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų procesinių dokumentų turinio ir kt., matyti, jog šios bylos esmė yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmai organizuojant savivaldybėje įsteigtų gyvūnų kapinių priežiūrą – vykdomos gyvūnų kapinių priežiūros veiklos atitikimas teisės aktų reikalavimams, to apimtis.

Teismo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai, organizuojant savivaldybėje įsteigtų gyvūnų kapinių priežiūrą, jų atitiktis teisės aktų reikalavimams, kaip šios bylos esmė, be kita ko, neapsiriboja tiesiogine įtaka ieškovei priklausančiam sklypui (gyvūnų kapaviečių buvimo ieškovei priklausančiame sklype (ne)nepagrįstumu). Šie veiksmai siejami taip pat su netiesiogine įtaka ieškovei ir (ar) ieškovei priklausančiam sklypui (gyvūnų laidojimo tvarka panaudos pagrindu Vilniaus miesto savivaldybei suteiktame valstybinės žemės sklype; atstumai nuo ieškovei priklausančio sklypo). Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą teigti, jog byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai.

Remiantis šiais argumentais, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatyta, kad savivaldybių administracijos gali steigti gyvūnų kapines ir organizuoti tokių kapinių priežiūrą (3 straipsnio 10 dalies 4 punktas). Ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas teisiniame reguliavime taip pat nurodytas kaip viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 41 punktas).

Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. kovo 29 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvūnų kapinių valstybinės žemės sklypo (šalia (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir perdavimo neatlygintinai naudotis Vilniaus miesto savivaldybei“. 2011 m. birželio 10 d. tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos NŽT (panaudos davėjas) ir Vilniaus miesto savivaldybės (panaudos gavėjas) buvo sudaryta Valstybinės žemės panaudos sutartis. Tiek minėtame įsakyme, tiek sutartyje, be kita ko, buvo nustatytos gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos (tuo metu galiojusių Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, XIV dalis).

Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. B1-459, 4.4. punkte nustatyta, kad gyvūnų augintinių gaišenos turi būti (kaip viena iš teisiniame reglamentavime įtvirtintų galimybių) užkastos savivaldybių administracijų įsteigtose gyvūnų augintinių kapinėse. Pagal minėto teisės akto 8 punktą, gyvūnų augintinių kapines įgalioti tvarkyti ūkio subjektai turi užtikrinti, kad gyvūnų augintinių gaišenos būtų užkasamos, laikantis Reikalavimų 9 punkte nustatytų reikalavimų. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-811 taip pat buvo patvirtintos Gyvūnų augintinių gaišenų užkasimo (laidojimo) gyvūnų kapinėse taisyklės. Aptariamo įsakymo 2.1. punkte įtvirtinta, kad už šio Tarybos sprendimo vykdymą yra atsakingas Miesto ūkio ir transporto departamentas.

Ieškovė nurodo ieškinį formuluojanti kaip negatorinį ieškinį (Civilinio kodekso 4.98 straipsnis). Ieškovės teigimu, ji gali reikalauti nepažeidinėti jos, kaip savininkės, teisių, ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jos teisių pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės nuomone, ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal šiuo metu galiojančio Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 3 priedo 2 lentelės 8 punktą, gyvūnų laidojimo vietos (kapinių) sanitarinės apsaugos zonos dydis yra 100 metrų.

Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo, ieškovės keliami reikalavimai yra tiek dėl to, kad atsakovė būtų įpareigota iškelti gyvūnų kapavietes iš ieškovei priklausančio sklypo, tiek ir dėl to, kad atsakovė būtų įpareigota iškelti gyvūnų kapavietes iš atitinkamos teritorijos, esančios arčiau nei 100 metrų iki ieškovei priklausančio sklypo; uždraudimo atsakovei leisti laidoti gyvūnų gaišenas arčiau kaip 100 metrų iki atitinkamos ieškovei priklausančio sklypo ribos. Tai yra (be kita ko), kaip turi būti vertinama teisiniame reglamentavime įtvirtinta sanitarinės apsaugos riba; ar ji (sanitarinės apsaugos riba) gali įsiterpti į ieškovės sklypą. Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo turinio, tai susiję ir su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose įtvirtintais draudimais.

Pažymėtina, kad pareikštu ieškiniu expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nėra ginčijamas pats administracinis sprendimas (pvz., Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 2.3. punktas) dėl atitinkamos sanitarinės zonos nustatymo, ar atitinkamos administracinės procedūros (ne)teisėtumas, nustatant sanitarinę apsaugos zoną.

Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė atsiliepime į ieškinį, be kita ko, nurodė, kad valstybinės žemės patikėtinio nustatyta sanitarinė kapinių apsaugos zona taikoma visam kapinių žemės sklypui ir papildoma 100 metrų juosta iki ieškovei priklausančio sklypo ribos, kurioje nebūtų galima laidoti gyvūnų, arba 100 metrų sanitarinė apsaugos zona aplink kapines, įsiterpiant į ieškovei priklausantį žemės sklypą, nebuvo nustatyta. Atsakovės nuomone, jeigu ieškovė patiria savo nuosavybės suvaržymų, visos pretenzijos turėtų būti reiškiamos būtent valstybinės žemės patikėtiniui, o ne atsakovei.

Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą (teisinį bei faktinį) ir dalyką, keliamo ginčo, nors su susijusio su tam tikrais viešosios teisės reglamentuojamais teisiniais santykiais (pvz., atsakovės teisėmis ir pareigomis organizuojant gyvūnų kapinių priežiūrą, sanitarinės apsaugos zona ir jos vertinimu), atveju, dominuoja civiliniai teisiniai santykiai dėl ieškovės, kaip savininkės, nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų (tiek dėl gyvūnų kapaviečių iškėlimo iš ieškovei priklausančio sklypo, tiek ir dėl kapaviečių iškėlimo, „atitraukimo“ atitinkamu atstumu nuo ieškovės sklypo).

Specialioji teisėjų kolegija vertina, kad ginčas, kuriame vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

Kaip jau buvo minėta anksčiau, specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, bet ne dėl kitų klausimų (be kita ko, kas turi atsakyti pagal ieškovės pareikštą ieškinį).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Grąžinti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrochema“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė; taip pat valstybės institucijos, teikiančios išvadą byloje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl savininko teisių gynimo, Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Antanas Simniškis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Audrius Bakaveckas