b0a9104c-e3d3-4114-a45c-0702e6d4ff07 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-3764-811/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01829-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 15.6; 15.7; 15.8; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos skundÄ atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentÅ«rai dėl sprendimo panaikinimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde praÅ¡o panaikinti vieÅ¡osios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros (toliau – AgentÅ«ra) 2020 m. balandžio 22 d. sprendimÄ dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – Sprendimas) ir priteisti iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja nurodo, kad, įgyvendindama projektÄ â€žLietuvos nacionalinės filharmonijos modernizavimas “, projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0010 (toliau – Projektas), įvykdė supaprastintÄ atvirÄ Koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos kultÅ«ros paskirties pastato (7.10.), AuÅ¡ros Vartų g. 5, Vilniuje, Didžiosios salės tvarkybos darbų ir remonto darbų pirkimÄ , pirkimo Nr. 386093 (toliau – Pirkimas).

Teigia, kad Pirkimas buvo paskelbtas 2018 m. liepos 17 d. ir vykdomas pagal CVP IS paskelbtas sÄ lygas (toliau – Pirkimo sÄ lygos), todėl teigia, jog Pirkimui turi bÅ«ti taikomos (toliau – VPÄ®) nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos nuostatos.

2. Pirkimo objektas - Filharmonijos kultūros paskirties pastato (7.10.), Aušros Vartų g. 5, Vilniuje, Didžiosios salės tvarkybos remonto darbai, į kurių apimtis įeina grindų remontas, vėdinimo sistemos remontas, elektros tiekimo sistemos remontas, saugomų vertingų savybių tvarkybos darbai (toliau – Tvarkybos ir remonto darbai), projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos. Visi Didžiosios salės Tvarkybos ir remonto darbai turėjo būti baigti ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

Pirkimo sÄ lygų 3.4 lentelėje, be kita ko buvo keliami tokie reikalavimai tiekėjui: - 8 punkte - turėti teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti: turėti atestatÄ (ar lygiavertį dokumentÄ ) suteikiantį teisę atlikti bendruosius darbus ypatinguose statiniuose: negyvenamieji statiniai (VÄ® Statybos produktų sertifikavimo centro iÅ¡duotas dokumentas (atestatas ar teisės primažimo pažyma), patvirtinantis teisę tiekėjui atlikti darbus ypatinguose statiniuose: negyvenamieji statiniai) (toliau – Reikalavimas Nr. 1). - 5 punkte - turėti bent 1 (vienÄ ) tvarkybos darbų projektų sprendinių įgyvendinimo priežiÅ«ros specialistÄ , atestuotÄ Å¡iose tvarkybos darbų projektų rÅ«Å¡yse:

1. Architektūrinio paveldo tvarkybos projektai;

2. ArchitektÅ«rinės polichromijos tvarkybos projektai. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos iÅ¡duotas atestatÄ patvirtinantį teisę eiti nurodytas pareigas. Jei KultÅ«ros paveldo specialisto atestatas iÅ¡duotas iki 2017 m. sausio 1 d.: veiklos rÅ«Å¡is – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimas; specializacija: architektÅ«ros projektai. Jei atestatas iÅ¡duotas po 2017 m. sausio 1 d.: veiklos rÅ«Å¡is – tvarkybos darbų projektų vykdymo priežiÅ«ra ir vadovavimas tvarkybos darbų projektų vykdymo priežiÅ«rai; specializacija: tvarkybos darbų projektų sprendinių įgyvendinimo priežiÅ«ra (toliau –Reikalavimas Nr. 2). - 6 punkte – turėti bent 1 (vienÄ ) tvarkybos darbų projektų rengimo specialistÄ , kuris turi teisę rengti ir/ar vadovauti projektavimui Å¡iose specializacijose:

1. Architektūrinio paveldo tvarkybos darbų projektavimas;

2. Architektūrinės polichromijos tvarkybos darbų projektavimas. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos išduotas atestatas patvirtinantis teisę eiti nurodytas pareigas. Jei kultūros paveldo specialisto atestatas išduotas iki 2017 m. sausio 1 d.: veiklos rūšis – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimas; specializacija: architektūros projektai; Jei atestatas išduotas po 2017 m. sausio 1 d.: veiklos rūšis – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimas ir vadovavimas projektavimui; specializacija: architektūrinio paveldo tvarkybos darbų projektavimas.

Tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultÅ«ros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultÅ«ros paveldo vietovėje. Tvarkyba – nekilnojamajam kultÅ«ros paveldui iÅ¡saugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės paÅ¡alinimas, konservavimas, restauravimas, Å¡ių darbų planavimas ir projektavimas. Tiekėjas tÄ patį specialistÄ gali siÅ«lyti į kelias pozicijas, jeigu jis turi reikiamÄ kvalifikacijÄ (toliau – Reikalavimas Nr. 3).

Nurodo, kad Pirkimo sÄ lygų 6 priede buvo nustatyta ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijai ir tvarka (toliau – PasiÅ«lymo vertinimo tvarka), kurios vienas iÅ¡ kriterijų buvo (T1) „Darbų atlikimo laikas“, pasiÅ«lyme nurodomas kalendorine data. Tiekėjas kartu su pasiÅ«lymu turėjo pateikti Darbų atlikimo grafikÄ ir Darbų vykdymo apraÅ¡ymÄ (darbų atlikimo grafiko aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ ), kuris turėjo pagrįsti siÅ«lomÄ darbų atlikimo terminÄ . Nepateikus Darbų atlikimo grafiko ar Darbų vykdymo apraÅ¡ymo arba pateikus reikalavimų neatitinkantį Darbų vykdymo apraÅ¡ymÄ , tiekėjo siÅ«lomas darbų atlikimo terminas pripažįstamas nepagrįstu, toks darbų atlikimo grafikas įvertinamas 0 balų ir laikoma, kad tiekėjas darbus siÅ«lo atlikti maksimaliais galimais terminais.

Teigia, jog 2018 m. gruodžio 11 d. pareiÅ¡kėja ir Pirkimo laimėtojas UAB „Infes“ (toliau – Tiekėjas) sudarė Pirkimo sutartį Nr. Ū-164 (toliau – Pirkimo sutartis) ir 2019 m. sausio 22 d. AgentÅ«rai pateikė Pirkimo sÄ lygas. Atlikusi Pirkimo sÄ lygų patikrÄ , AgentÅ«ra įtarė, kad Pirkimas buvo įvykdytas galimai pažeidžiant VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus pagrindinius pirkimų principus, taip pat VPÄ® 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 47 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Nurodo 2019 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡ Tiekėjo priėmusi pagal Pirkimo sutartį atliktus darbus ir patvirtinusi, kad Å¡ie buvo atlikti tinkamai ir laiku. Teigia, jog Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) 2019 m. balandžio 19 d. parengė „Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitÄ â€œ (toliau – Ataskaita), kurioje pateikiami bendro pobÅ«džio pastebėjimai dėl EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo tvarkos. Nurodo 2020 m. balandžio 23 d. gavusi AgentÅ«ros 2020 m. balandžio 22 d. lydraÅ¡tį Nr. 2020/2-2843, kuriuo kartu buvo įteiktas Sprendimas.

Teigia, jog AgentÅ«ra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – PAFT) 311 punkto, 7 priedo 6 punkto ir 10 punkto nuostatomis dėl netinkamų finansuoti iÅ¡laidų nustatymo, Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų SÄ jungos iÅ¡laidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principÄ , kai nesilaikyta vieÅ¡ojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – Gairės), Europos Komisija 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis SÄ jungos finansuotomis iÅ¡laidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – Naujos gairės), pritaikė bendrÄ 25 procentų nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, finansinę korekcijÄ .

Pažeidimo tyrimo metu netinkamomis finansuoti išlaidomis nustatyta 359 627,13 Eur (25 proc. nuo tinkamos finansuoti Pirkimo sutarties vertės – 1 438 508,50 Eur.). Pareiškėja nurodo nesutinkanti su Sprendimu. Dėl Reikalavimo Nr.

1. Teigia, kad AgentÅ«ra Sprendime konstatavo, jog, nustatydama ReikalavimÄ Nr. 1, pareiÅ¡kėja nesilaikė VPÄ® 47 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų ir pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus, kadangi:

a) Pirkimo paskelbimo metu žinojo, kad Pirkimo objektu esantys Tvarkybos ir remonto darbai priskirtini paprastojo remonto kategorijai; b) Pirkimu faktiÅ¡kai įsigyti tvarkomieji paveldosaugos darbai ir tvarkomieji statybos darbai, kurių rÅ«Å¡is – paprastasis remontas. Atsižvelgiant į tai ir į teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį kultÅ«ros paveldo objekte atliekant tvarkomuosius paveldosaugos ir tvarkomuosius statybos darbus, kurių rÅ«Å¡is – paprastasis remontas, rangovas neprivalo bÅ«ti atestuotas, todėl konstatavo, kad pareiÅ¡kėja Pirkimo objektui nustatė neproporcingÄ kvalifikacijos reikalavimÄ .

Nurodo Pirkimo paskelbimo metu neturėjusi duomenų ir negalėjusi nustatyti, kad Pirkimo objektu esantys darbai priskirtini paprastojo remonto kategorijai, tuo tarpu Reikalavimo Nr. 1 (teisė atlikti bendruosius darbus ypatinguose statiniuose) nustatymas Pirkimo sÄ lygose pateisinamas ypatinga objekto svarba, keliamais specifiniais kultÅ«ros paveldosaugos reikalavimais ir kitomis objektyviomis priežastimis. Vadovaujasi VPÄ® 47 straipsnio 1 ir 2 dalimis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2008 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008; 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010) ir teigia, kad pagal Pirkimo sÄ lygų 2.1 punktÄ Pirkimu kartu buvo perkami Tvarkybos ir remonto darbai bei projektavimo paslaugos.

Pirkimo paskelbimo ir laimėtojo nustatymo metu nebuvo žinoma, kokios rÅ«Å¡ies statinio remonto darbai bus atliekami, kadangi nebuvo parengtas statybos projektas. Nurodo, jog iÅ¡ Pirkimo sÄ lygų 3 priede „Užsakovo reikalavimai“ pateikiamo numatomų atlikti darbų apraÅ¡ymo aiÅ¡ku, kad numatomų atliki statybos darbų rÅ«Å¡is - statinio remontas. Nuorodų į konkrečia statinio remonto rūšį (paprastasis ar kapitalinis) Pirkimo sÄ lygų 3 priede nėra. Ä®vertinus STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ VII ir VIII skyriuose paprastajam ir kapitaliniam remontui priskiriamus darbus, taip pat atsižvelgus į tai, kad Pirkimo sÄ lygų rengimo ir Pirkimo vykdymo metu statybos projektas dar nebuvo parengtas, o Tvarkybos ir remonto darbai bus atliekami seniai statytame, ypatingos svarbos ir reikÅ¡mės kultÅ«ros paveldo statinyje, pareiÅ¡kėja teigia negalėjusi tiksliai nusakyti remonto rÅ«Å¡ies Pirkimo vykdymo metu.

Teigia, jog kultūros paskirties pastatas, esantis Aušros Vartų g. 5, Vilniuje (toliau – Filharmonija), yra ypatingasis statinys, didžiulės architektūrinės bei istorinės vertės pastatas, užregistruotas Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre kaip buvę Miesto salės rūmai, unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre 10361, įregistravimo registre data – 1993 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 1553 „Dėl kultūros paveldo objektų paskelbimo kultūros paminklais“ buvę Miesto salės rūmai (Filharmonija) – paskelbti paminklu (Nr. S921).

Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis“ (toliau – Ä®sakymas Nr. V-190) nustatytas Filharmonijos apsaugos tikslas - saugoti vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui. Vadovaujasi Ä®sakymu Nr. V-190 ir Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis ir teigia, kad KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo taryba 2012 m. rugsėjo 18 d. aktu Nr. KPD-RM-1818 (toliau – Aktas) nustatė Å¡ias Filharmonijos vertingÄ sias savybes: aukÅ¡tų iÅ¡planavimas - kapitalinių sienų tinklas (Akto 7.1.1.2 punktas); konstrukcijos - Didžiosios salės betono monolito cilindrinis skliautas; dvivėrių medinių įsprÅ«dinių durų tipas į DidžiÄ jÄ , MaÅ¾Ä jÄ sales ir bufeto patalpÄ ;

Didžiosios salės metalinis su paauksuotomis detalėmis balkono aptvėrimas (Akto 7.1.1.4 punktas); patalpų architektÅ«rinės detalės - Didžiosios salės balkonas, paremtas pasparomis ir dekoruotas gipso lipdiniais (Akto 7.1.1.5 punktas); interjeras - Didžiosios salės patalpos Nr. 3 visumos sprendinys (Akto 7.1.1.6 punktas). Atsižvelgdama į tai, kad Didžiosios salės interjero vertingoji savybė yra visumos sprendinys, Pirkimu buvo numatyta atlikti Didžiosios salės tvarkomuosius paveldosaugos darbus ir tvarkybos remonto darbus (Užsakovo reikalavimų 1.2 punktas), kuriems pagal paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rÅ«Å¡ys“ 5 10 punktÄ priskiriami prarastų fizinių savybių atstatymo darbai, kuriuos atliekant maksimaliai saugomos vertingosios savybės: iÅ¡laikoma objekto elementų esama forma ir konstrukcijos (iÅ¡orinis pavidalas, kontÅ«rai, iÅ¡vaizda, matmenys), esamose konstrukcijose bei elementuose panaudotos medžiagos (statybos produktai, sudėtinės daiktų dalys).

Taigi, visi Didžiosios salės patalpoje atliekami darbai turėjo bÅ«ti priskirti tvarkybos (konservavimo ir restauravimo) darbams, veikiantiems objekto vertingÄ sias savybes. Å io Pirkimo atveju buvo galimi tik tvarkybos konservavimo ir restauravimo darbai, todėl, pareiÅ¡kėjos manymu, akivaizdu, kad buvo neįmanoma atlikti Pirkimo sÄ lygose nurodytus Didžiosios salės patalpos darbus nekeičiant nustatytų vertingųjų savybių, net jeigu tai bÅ«tų buvę ir kai kurie paprastojo remonto darbai. Didžiosios salės kėdžių demontavimo, grindų medinių konstrukcijų ardymo, naujų grindų įrengimo, pasenusių apÅ¡vietimo sistemų atnaujinimo darbai bÅ«tų buvę traktuojami, kaip vertingÄ sias savybes sunaikinę darbai, už kÄ fiziniai ir juridiniai asmenys atsako teisės aktų nustatyta tvarka (PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rÅ«Å¡ys“ 27 punktas).

Atsižvelgdama į tai, teigia, kad Projekto rengimo metu buvo privalu tikslinti (keisti) vertingÄ sias savybes, parinkti ir atlikti Tvarkybos ir remonto darbus taip, kad bÅ«tų maksimaliai iÅ¡saugotas autentiÅ¡kumas ir kultÅ«ros paveldo objektas bÅ«tų tinkamas naudoti, kaip tai numatyta NKPAÄ® 2 straipsnio 41 dalyje. Atkreipia dėmesį į Statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , kuriame nustatyta, kad Å¡is įstatymas (Statybos įstatymas) netaikomas nustatant nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo tyrimų ir kultÅ«ros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir su jais susijusių procedÅ«rų reikalavimus, kuriuos nustato NKPAÄ®.

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, kurios patvirtina ypatingÄ kultÅ«ros paveldo statinio svarbÄ ir didžiulę architektÅ«rinę bei istorinę vertę, teigia, kad Pirkimo sÄ lygose nustatydama Didžiosios salės tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir su jais susijusių procedÅ«rų reikalavimus, vadovavosi NKPAÄ® reikalavimais. Pažymi, kad PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rÅ«Å¡ys“ 13 punkte įtvirtinta, kad paprastojo ir kapitalinio remonto darbai, kaip jie apibrėžti Statybos įstatyme, gali bÅ«ti atliekami vykdant tvarkomuosius statybos darbus, kurie nesusiję su kultÅ«ros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimu.

Tvarkybos ir remonto darbai, kurie susiję su kultÅ«ros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimu, nepatenka į STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ paprastojo ir kapitalinio remonto siauriai taikomų sÄ vokų apimtį. Kadangi Didžiosios salės Tvarkybos ir remonto darbai buvo perkami kartu su projektavimo paslaugomis, į kurių apimtį įeina tyrimai ir tyrinėjimai (Pirkimo sutarties 5.2 punktas), neatlikus tyrimų, nepatikslinus vertingųjų savybių ir neparengus tvarkybos darbų projekto, nebuvo galima tiksliai nustatyti nei darbų rÅ«Å¡ies, nei darbų apimčių.

Po tyrimų, t. y. jau Pirkimo sutarties vykdymo metu, KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo taryba 2019 m. vasario 12 d. aktu Nr. KPD-RM-18181 patikslino buvusių Miesto salės rÅ«mų (Filharmonijos) Didžiosios salės interjero vertingÄ jÄ savybę – „visumos sprendinys“, kas įgalino TiekėjÄ nustatyti tvarkybos darbų rūšį - remonto darbai, ir jų apimtis. Vadovaujasi NKPAÄ® 14 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pagal kurį kultÅ«ros paveldo objekto valdytojas privalo patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamÄ mikroklimatÄ , todėl buvo planuojama remontuoti vėdinimo sistemÄ (Pirkimo sÄ lygų 3 priedo „Užsakovo reikalavimai“ V skyrius), kuri nebeužtikrino reikiamo mikroklimato Didžiojoje salėje.

Teigia, kad rengiant Pirkimo sÄ lygas, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡vardintus faktus, tvarkomiesiems statybos darbams galbÅ«t galėjo bÅ«ti priskirti tik vėdinimo sistemos remonto darbai, tačiau tai negalėjo bÅ«ti įprasti remonto darbai – pakeisti senus ortakius ir ventiliatorius naujai, nes, net ir atlikus Å¡iuos darbus, modernizuota vėdinimo sistema negalėjo užtikrinti reikiamo mikroklimato palaikymo Didžiojoje salėje, dėl to buvo planuojama dalį ventiliacijos sistemos įrengti po grindimis, keičiant kai kurias salės laikančiÄ sias konstrukcijas.

Nurodo, jog rengiant Pirkimo sÄ lygas, vėdinimo sistemos skaičiavimai nebuvo atlikti, projektas nebuvo parengtas, todėl nebuvo įmanoma tiksliai įvertinti, ar pavyks pasiekti ypatingai svarbius patalpos temperatÅ«ros, tiekiamo Å¡viežio lauko oro ir iÅ¡traukiamo oro kiekio parametrus, nepažeidžiant triukÅ¡mo lygio patalpoje reikalavimų ir, kas ypatingai svarbu, Didžiosios salės natÅ«ralios akustikos ir vertingųjų savybių. Dėl Å¡ių priežasčių Pirkimo sÄ lygose buvo pasirinkta apibendrinta statybos darbų rÅ«Å¡is - remontas, tiksliau nenurodant, ar tai bus kapitalinio ar paprastojo remonto darbai, tačiau darant pagrįstÄ prielaidÄ , kad vėdinimo sistemos keitimas gali bÅ«ti susijęs su kapitalinio remonto darbais.

Tuo pačiu mano, jog yra svarbu įvertinti, kad Pirkimo pasiÅ«lymų pateikimo terminas buvo 2018 m. rugpjūčio 2 d., o visi Didžiosios salės Tvarkybos ir remonto darbai turėjo bÅ«ti baigti ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (Pirkimo sÄ lygų 2.1 punktas). PareiÅ¡kėjos vertinimu, tai tikrai trumpas laiko tarpas, per kurį Tiekėjas įvykdė Pirkimo sutartį, atsižvelgiant į tai, kad reikėjo atlikti bÅ«tinus tyrimus, parengti projektÄ , gauti leidimÄ darbams atlikti bei atlikti pačius Tvarkomuosius paveldosaugos ir tvarkomuosius statybos darbus.

PareiÅ¡kėjos teigimu, įvertinus Å¡ias aplinkybes, buvo baiminamasi, kad Pirkimo sÄ lygose nenustačius Reikalavimo Nr. 1, t. y. turėti atestatÄ , suteikiantį teisę atlikti bendruosius darbus ypatinguose statiniuose, vėliau laimėjusiam tiekėjui pradėjus vykdyti Pirkimo sutartį, atlikus tyrimus ir sukonkretinus bÅ«tinus atlikti darbus bei nustačius statinio statybos rūšį – kapitalinis remontas, galėjo iÅ¡aiÅ¡kėti potencialaus tiekėjo (rangovo) kvalifikacijos trÅ«kumas. Dėl to bÅ«tų buvę bÅ«tina stabdyti Tvarkybos ir remonto darbus ir skelbti naujÄ pirkimÄ su patikslintais kvalifikaciniais reikalavimais.

Tačiau bet koks darbų stabdymas galėjo sutrukdyti 2019 m. lapkričio 16 d. įvykusiam VIII Tarptautiniam M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursui ir kitiems Didžioje salėje numatytiems tarptautiniams renginiams. PareiÅ¡kėja įsitikinusi, kad įvertinus didžiulę Filharmonijos pastato istorinę ir architektÅ«rinę vertę, atsižvelgus į kultÅ«ros paveldo objektų tvarkybai ir remontui taikomÄ sugriežtintÄ teisinį reglamentavimÄ , vėdinimo sistemos projektavimo ir jos įrengimo sudėtingumÄ bei Didžiosios salės tvarkybos darbus, siekiant užtikrinti VPÄ® 47 straipsnio 1 dalyje nustatytos imperatyvios pareigos įgyvendinimÄ , Pirkimo sÄ lygose nustatytas Reikalavimas Nr. 1 yra pagrįstas, bÅ«tinas, proporcingas ir susijęs su Pirkimo objektu.

Mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, formalus STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ taikymas neatskleidžia specifinių kultÅ«ros paveldo vertingųjų savybių iÅ¡saugojimo ir apsaugos reikalavimų, kurių pagrindu statybos sektoriaus Å«kio subjektų dalyvavimo Pirkime ribojimas yra pagrįstas, objektyviai bÅ«tinas ir pateisinamas Filharmonijos svarba bei vieÅ¡ojo intereso apsauga. Tuo pačiu pareiÅ¡kėja pažymi, kad iÅ¡ vieÅ¡ai SPSC (http://www.spsc.lt/) skelbiamos informacijos matyti, jog yra daugiai nei 41 įmonė, turinti teisę atlikti ypatingo statinio statybos darbus negyvenamuosiuose statiniuose, kas, pareiÅ¡kėjos nuomone, patvirtina, kad nustatytas Reikalavimas Nr. 1 nebuvo perteklinis ir (ar) dirbtinai ribojantis konkurencijÄ .

Dėl Tiekėjo specialistų atitikties Reikalavimams Nr. 2 ir Nr. 3, t. y. teisės vykdyti veiklÄ architektÅ«rinės polichromijos tvarkybos projektų srityje. PareiÅ¡kėja nurodo, nesutinkanti su Sprendimo iÅ¡vada, kad, neatmesdama Tiekėjo, kuris neva neatitiko Pirkimo sÄ lygose nustatytų Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3, pasiÅ«lymo, ir pripažindama jį laimėtoju, pareiÅ¡kėja pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ , VPÄ® 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir VPÄ® 47 straipsnio 1 dalį.

Teigia Pirkime pateiktų pasiÅ«lymų atitiktį vertinusi pagal Pirkimo sÄ lygų Reikalavimo Nr. 2 ir Reikalavimo Nr. 3 deÅ¡inėje pusėje reikalaujamÄ pateikti dokumentacijÄ , todėl teigia pagrįstai pripažino Tiekėjo pasiÅ«lymÄ atitinkančių Pirkimo sÄ lygų reikalavimus. Nurodo, jog rengiant Pirkimo sÄ lygas, buvo vadovaujamasi VPT direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtinta Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika (toliau – Metodika). PaaiÅ¡kina atsižvelgusi į Pirkimo pobÅ«dį, vertę, sudėtingumÄ , potencialius tiekėjus rinkoje ir nustačiusi tikslius, aiÅ¡kius ir objektyviai patikrinamus kvalifikacijos reikalavimus Pirkimo objekto reikalavimus.

Teigia, jog Pirkimo sÄ lygose nebuvo nurodyta ir reikalaujama, kad atestatas bÅ«tų ne žemesnės, kaip II kategorijos; buvo reikalaujama tik architektÅ«ros projektų specializacija. Vadovaujasi PAFT 463 punkto nuostata ir teigia, kad Reikalavimai Nr. 2 ir Nr. 3 buvo pareiÅ¡kėjos ir AgentÅ«ros diskusijų objektas dar prieÅ¡ paskelbiant PirkimÄ . Nurodo, kad iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos 2018 m. birželio 8 d. iÅ¡ankstiniam įvertinimui pakartotinai pateiktas Pirkimo sÄ lygas bei siekdama galimų Pirkimo procedÅ«rų pažeidimų prevencijos AgentÅ«ra 2018 m. liepos 2 d. raÅ¡tu Nr. 2018/2-3946 (toliau – RaÅ¡tas Nr. 2018/2-3946) teikė pastabas ir rekomendacijos dėl Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3, rekomenduodama koreguoti Pirkimo dokumentų 4.4 lentelės 6 punktÄ (po atliktų pakeitimų tai tapo Pirkimo sÄ lygų 3.4 lentelės 5 punkto reikalavimu (Reikalavimas Nr. 1)) pateikiamÄ tvarkybos darbų projekto sprendinių įgyvendinimo priežiÅ«ros specialisto kvalifikacijÄ patvirtinančių dokumentų sÄ raÅ¡Ä , jame nurodant, kokie atestatai bus tinkami ir detalizuoti jį taip:

„- iki 2017 m. sausio 1 d. reikalaujamas kultūros paveldo specialisto atestatas, veiklos rūšis – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimas; specializacija: architektūros projektai.“ „- po 2017 m. sausio 1 d. reikalaujamas kultūros paveldo specialisto atestatas, veiklos rūšis – tvarkybos darbų projektų vykdymo priežiūra ir vadovavimas tvarkybos darbų projektų vykdymo priežiūrai: specializacija: tvarkybos darbų projektų sprendinių įgyvendinimo priežiūra“.

RaÅ¡to Nr. 2018/2-3946 8 punkte AgentÅ«ra nurodė rekomenduojanti Pirkimo dokumentų 4.4 lentelės 7 punkte (po atliktų pakeitimų tai tapo Pirkimo sÄ lygų 3.4 lentelės 6 punkto reikalavimu (Reikalavimas Nr. 2)) pateikiamÄ kultÅ«ros paveldo specialisto, turinčio teisę rengti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, kvalifikacijÄ patvirtinančių dokumentų sÄ raÅ¡Ä patikslinti taip: „- iki 2017 m. sausio 1 d. reikalaujamas kultÅ«ros paveldo specialisto atestatas, veiklos rÅ«Å¡is – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimas; specializacija: architektÅ«ros projektai.“ „- po 2017 m. sausio 1 d. reikalaujamas kultÅ«ros paveldo specialisto atestatas; veiklos rÅ«Å¡is – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimas ir vadovavimas projektavimui; specializacija: architektÅ«ros paveldo tvarkybos darbų projektavimas.“ PareiÅ¡kėjos teigimu, įvertinusi AgentÅ«ros RaÅ¡tu Nr. 2018/2-3946 nurodytas rekomendacijas, ji pakoregavo Pirkimo sÄ lygų Reikalavimus Nr. 2 ir Nr. 3 taip, kaip RaÅ¡te Nr. 2018/2-3946 buvo nurodžiusi AgentÅ«ra.

Pagal Pirkimo sÄ lygose nurodytus Reikalavimus Nr. 2 ir Nr. 3 Tiekėjo darbuotojui A. L. 2016 m. sausio 21 d. iÅ¡duotas atestatas, kuriame nurodyta „Veiklos rÅ«Å¡is – Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimas, specializacija – ArchitektÅ«ros projektai, Pirma kat.“, todėl buvo pripažintas tinkamu ir teigia, jog vadovaujantis tais pačiais reikalavimais taip pat buvo vertinama ir kitų Pirkimo dalyvių kvalifikacija. PareiÅ¡kėja tvirtina iki Pirkimo sutarties vykdymo pradžios įsitikinusi, jog Tiekėjas turi teisę atlikti visus Pirkimo sutarties objektu esančius darbus.

Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019 pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, VPÄ® 35 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata ir teigia, kad Å¡ios nuostatos buvo perkeltos į Pirkimo sÄ lygų 3.10 punktÄ ir Pirkimo sutarties 5.10 punktÄ ir nesutinka su AgentÅ«ros argumentais, kad pirkimų dalyviai reikalaujamÄ kvalifikacijÄ turi įgyti iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos, todėl Tiekėjo specialistės S. D. 2018 m. rugsėjo 10 d. atestatas Nr. 0276 nepagrindžia Tiekėjo atitikimo Reikalavimams Nr. 2 ir Nr.

3. Papildomai pažymi iki Pirkimo sutarties vykdymo praÅ¡iusi Tiekėjo specialistų patikslinti Pirkimo sutarčiai vykdyti bÅ«tinÄ kvalifikacijÄ ir pastebi, kad Tiekėjo specialistės S. D. 2018 m. rugsėjo 10 d. atestatas Nr. 0276 atitiko Reikalavimus Nr. 2 ir Nr. 3, tuo pačiu teigdama, kad su Å¡ia aplinkybe Sprendime sutinka ir AgentÅ«ra. Teigia, jog tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėja nebÅ«tų leidusi Tiekėjui patikslinti teisės verstis veikla trÅ«kumo ir bÅ«tų atmetusi jo pasiÅ«lymÄ , toks sprendimas potencialiai bÅ«tų pripažintas neteisėtu.

Dėl EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo tvarkos pagrįstumo PareiÅ¡kėja nesutinka su Sprendimo iÅ¡vada, jog Pirkimo sÄ lygų 6 priede nustačiusi EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo tvarkÄ , pareiÅ¡kėja pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ , VPÄ® 35 straipsnio 4 dalies ir 55 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas. Teigia, jog kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ vertinimo objektu buvo Pirkimo dalyvių nurodytas darbų atlikimo terminas, kuriam pagrįsti pateikiamas „Darbų atlikimo grafikas“ ir jo aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas „Darbų vykdymo apraÅ¡ymas“ su Pirkimo sÄ lygose įvardintomis dalimis, todėl nebuvo poreikio detalizuoti „Darbų vykdymo apraÅ¡ymo“ struktÅ«rinių dalių informacijos turinio.

Vadovaujasi VPÄ® 35 straipsnio 4 dalies ir 55 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis, LAT 2013 m. kovo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013, 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018; 2018 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018, Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2001 m. spalio 18 d. sprendime SIAC Construction, C-19/00, 2003 m. gruodžio 4 d. sprendime byloje EVN ir Wienstrom, C-448/01, 2012 m. gegužės 10 d. sprendime Komisija prieÅ¡ Nyderlandus, C-368/10 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais ir teigia, kad VPÄ® ir teismų praktika neriboja perkančiųjų organizacijų diskrecijos teisės nustatyti savo poreikius atitinkančius kriterijus, tačiau pasiÅ«lymų vertinimo rezultatas neturi iÅ¡kraipyti konkurencijos ir suteikti neribotos laisvės perkančiajai organizacijai subjektyviai vertinti pasiÅ«lymus.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ vertinimo objektu buvo Pirkimo dalyvių nurodytas darbų atlikimo terminas, kuriam pagrįsti pateikiamas „Darbų atlikimo grafikas“ ir jo aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas „Darbų vykdymo apraÅ¡ymas“ su Pirkimo sÄ lygose įvardintomis dalimis. Pirkimo sÄ lygų 6 priede nurodyta, kad pasiÅ«lymus vertinant pagal pasiÅ«lymų vertinimo kriterijų (T1) „Darbų atlikimo laikas“ – geriausiai bus įvertintas tiekėjo pasiÅ«lymas, kuriame nurodytas darbų atlikimo terminas yra trumpiausias.

EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo tvarkoje taip pat nurodyta, kad „Apskaičiuojant balo reikÅ¡mę iÅ¡ 2019-09-30 atimama tiekėjo nurodyta kalendorinė data ir taip apskaičiuojamas darbų atlikimo laiko sutaupymas dienomis. DidžiausiÄ darbų atlikimo laiko sutaupymÄ dienomis pasiÅ«lęs tiekėjas įvertinamas maksimaliu balu, kitų tiekėjų vertinimas apskaičiuojamas proporcingai“. Taigi, (T1) „Darbų atlikimo laikas“ kriterijumi ir nustatyta tvarka nebuvo siekiama ekonominę naudÄ pamatuoti vertinant tiekėjų pasiÅ«lymuose pateiktus apraÅ¡ymus, jie yra skirti pasiÅ«lyme nurodytam darbų atlikimo terminui pagrįsti, t. y. tiekėjams nėra duodami papildomi balai už pateiktus tiekėjų apraÅ¡ymus ir (ar) jų detalumÄ .

PareiÅ¡kėjos teigimu, kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ vertinimo objektu buvo Pirkimo dalyvių nurodytas darbų atlikimo terminas, kuriam pagrįsti pateikiamas „Darbų atlikimo grafikas“ ir jo aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas „Darbų vykdymo apraÅ¡ymas“, todėl nesutinka su Sprendimo motyvu, kad „(T1) „Darbų atlikimo laikas“ balų skyrimas priklausė nuo pateikto Grafiko ir „Darbų vykdymo apraÅ¡ymo“, kurių vertinimo tvarka Pirkimo sÄ lygose nebuvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta“.

Teigia, jog vadovaujantis EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo tvarka, reikalavimų neatitinkantis Darbų vykdymo apraÅ¡ymas (o kartu ir pateiktas Darbų vykdymo Grafikas) bÅ«tų tuo atveju, jei pateiktame Darbų vykdymo apraÅ¡yme pateikta ne visÄ aukščiau nurodyta informacija, arba iÅ¡ pateiktos informacijos yra akivaizdu, kad per tiekėjo siÅ«lomÄ terminÄ darbų jis neįvykdys (pvz. numatyti ne visi darbų etapai, pateikta statybos brigados kiekybinė sudėtis yra netinkama, darbų paskirstymas yra nelogiÅ¡kas ir pan.).

Todėl dalyviui nepateikus Darbų atlikimo grafiko ar jį pateikus netinkamÄ , jis nėra paÅ¡alinamas ir jam leidžiama toliau varžytis Pirkime, tačiau jo pasiÅ«lymas pagal EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo tvarkÄ vertinamas 0 balų. Tvirtina, kad iÅ¡ pateikto Darbų atlikimo grafiko ir privalomo pateikti Darbų atlikimo apraÅ¡ymo, pareiÅ¡kėja turėjo galimybę įvertinti, ar tiekėjas gebės atlikti darbus jo nurodytu laiku, o reikalavimu pateikti Darbų atlikimo grafikÄ ir jo aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ â€žDarbų vykdymo apraÅ¡ymas“ buvo siekiama užtikrinti, kad tiekėjas nenurodytų nepagrįstai trumpo darbų atlikimo termino, pasirinkdamas Pirkimo sutarties vykdymo metu geriau mokėti Pirkimo sutartyje nustatytas netesybas.

Teigia, jog EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo tvarkoje nurodyta, kad tuo atveju, jei dalyvis nepateikia Darbų atlikimo grafiko ar Darbų vykdymo apraÅ¡ymo arba pateikia reikalavimų neatitinkantį Darbų vykdymo apraÅ¡ymÄ , tiekėjo siÅ«lomas darbų atlikimo terminas pripažįstamas nepagrįstu ir toks darbų atlikimo grafikas įvertinamas 0 balų ir laikoma, kad tiekėjas darbus siÅ«lo atlikti maksimaliais galimais terminais, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Taigi, tiek Pirkimo dalyvis nepateikęs nurodytų dokumentų, tiek dalyvis pateikęs reikalavimų neatitinkančius dokumentus atsidurtų toje pačioje padėtyje, abu bÅ«tų įpareigoti Pirkimo darbus atlikti iki 2019 m. rugsėjo 30 d. ir Å¡io reikalavimo nesilaikant, bÅ«tų taikomos Pirkimo sutartyje nustatytos priemonės. PareiÅ¡kėjos manymu, nustatytas pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus yra objektyvus, užtikrina objektyvų pasiÅ«lymų palyginimÄ ir vertinimÄ bei visiems deramai informuotiems ir įprastai rÅ«pestingiems Pirkimo dalyviams leido vienodai jį suprasti ir aiÅ¡kinti, o Perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiÅ«lymai vienodai jį atitinka.

Tuo pačiu mano, kad Projekto atžvilgiu negali bÅ«ti taikomos Naujos gairės, kadangi jos priimtos po AgentÅ«ros užregistruoto įtarimo apie pažeidimÄ Nr. IT01. Teigia, jog Gairės ir Naujos gairės numato skirtingÄ pažeidimų kvalifikavimÄ , t. y. pažeidimų sudėtį ir taikomų finansinių korekcijų dydį bei galimybes šį dydį mažinti. Atsižvelgiant į tai, PareiÅ¡kėja mano, kad AgentÅ«ra Sprendime neteisingai kvalifikavo pažeidimus bei taikė neproporcingai didelius finansinių korekcijų dydžius.

Naujų gairių 2 straipsnyje įtvirtinta, kad „Komisija Å¡ias gaires taiko po Å¡io sprendimo priėmimo datos pradėtoms finansinių pataisų procedÅ«roms“. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisija Naujas gaires priėmė 2019 m. gegužės 14 d., t. y. po AgentÅ«ros užregistruoto įtarimo apie pažeidimÄ Nr. IT01 Projekte, todėl AgentÅ«ra negalėjo nei atsižvelgti, nei vadovautis Naujomis gairėmis ar taikyti jas pagal analogijÄ . Pažymi, kad Gairės ir Naujos gairės numato skirtingÄ pažeidimų kvalifikavimÄ , t. y. pažeidimų sudėtį, ir taikomų finansinių korekcijų dydį bei galimybes šį dydį mažinti.

Atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų pažeidimÄ dėl Reikalavimo Nr. 1, vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 10 punktu gali bÅ«ti taikoma 25 proc. pataisos norma, kuri atsižvelgiant į pažeidimo sunkumÄ gali bÅ«ti sumažinta iki 10 arba 5 proc. Nepaisant to, kad Naujos gairės nėra taikomos Projekto atžvilgiu, AgentÅ«ra Sprendime nurodo atsižvelgianti į Naujų gairių 2.1 lentelės 11 punktÄ ir taikanti maksimaliÄ 10 proc. finansinę korekcijÄ . Tuo pačiu pareiÅ¡kėja nurodo abejojanti, ar taikydama finansinę korekcijÄ Reikalavimo Nr. 1 atveju, AgentÅ«ra įvertino galimybę taikyti 5 proc. pataisos normÄ , atsižvelgiant į akivaizdų tariamo pažeidimo mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ ir lengvÄ sunkumo pobÅ«dį.

Dėl Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3 pažymi, kad Gairių 2.2 lentelės 13 punkte nurodytas pažeidimas nustatomas tada, kai „atrankos kriterijai buvo pakeisti vykdant atrankÄ , todėl priimti konkurso dalyviai, kurie neturėjo bÅ«ti priimti, jeigu bÅ«tų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai“, ir taikoma 25 proc. pataisos norma, kuri gali bÅ«ti sumažinta iki 10 arba 5 proc. atsižvelgiant į pažeidimo sunkumÄ . Tuo tarpu Naujų gairių 2.2 lentelės 14 punkte nurodytas pažeidimas nustatomas tada, kai „atrankos kriterijai (arba techninės specifikacijos) buvo pakeisti atrankos etape arba buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiÅ«lymai, kurie nebÅ«tų buvę priimti (arba buvo atmesti pasiÅ«lymai, kurie turėjo bÅ«ti priimti), jei bÅ«tų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai“, ir taikoma 25 proc. pataisos norma.

Nurodo, kad iÅ¡ Sprendimo turinio akivaizdu, jog AgentÅ«ra pažeidimÄ kvalifikuoja pagal Naujų gairių 2.2 lentelės 14 punktÄ , kadangi Sprendime nėra argumentuojama dėl atrankos kriterijaus (Reikalavimo Nr. 2 ir Nr.

3) pakeitimo Pirkimo procedūrų metu, tačiau Agentūra Sprendime nurodo, kad pareiškėja atrankos etapo metu netinkamai taikė atrankos kriterijus (Reikalavimai Nr. 2 ir Nr. 3), todėl buvo priimtas toks laimėjęs pasiūlymas (Tiekėjo), kuris, Agentūros vertinimu, nebūtų buvęs priimtas, jei būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai (Reikalavimai Nr. 2 ir Nr. 3). Iš šių aplinkybių pareiškėjai aišku, kad Agentūra ne tik atsižvelgė į Naujas gaires, kaip nurodo Sprendime, bet, kvalifikuodama pažeidimus ir taikydama finansines korekcijas Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3 atvejais, išskirtinai vadovavosi Naujų gairių nuostatomis, kurios, pareiškėjos įsitikinimu, apskritai neturėtų būti taikomos.

Tuo atveju, jeigu Agentūra vadovautųsi Gairėmis, pasikeistų Sprendime pateiktas pažeidimų dėl Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3 kvalifikavimas: Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3 atveju būtų iš viso netaikoma finansinė korekcija arba taikoma mažiausia 5 proc. finansinė pataisa dėl pažeidimo sunkumo pobūdį lengvinančių aplinkybių, kurių Agentūra Sprendime tinkamai neįvertino, pvz., tai, kad Agentūra pati rekomendavo pareiškėjai nustatyti aptariamus Reikalavimus Nr. 2 ir Nr. 3; kad buvo taikomi vienodi kriterijai tiekėjų pasiūlymams vertinti, o pareiškėja dar prieš pradedant vykdyti Pirkimo sutartį įsitikino, jog Tiekėjas turi teisę teikti Pirkimo sutarties objektu esančius darbus ir paslaugas.

Tuo pačiu pareiÅ¡kėja tvirtina, kad AgentÅ«ros nustatytas EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo tvarkos pažeidimas negalėjo bÅ«ti kvalifikuojamas pagal Naujų gairių 2.2 lentelės 14 punktÄ , o atsižvelgdama į Projektui taikomų Gairių 2.1 lentelės 8 punktÄ , AgentÅ«ra turėjo taikyti minimaliÄ 5 proc. finansinę pataisÄ , kadangi atrankos kriterijai buvo nustatyti, tačiau gal tik nepakankamai iÅ¡samÅ«s. Kadangi Naujos gairės Projekto atžvilgiu negalėjo bÅ«ti taikomos, vien Å¡i aplinkybės lemia absoliutų CPVA Sprendimo neteisėtumÄ .

Dėl skirtos 25 proc. dydžio finansinės korekcijos proporcingumo. PareiÅ¡kėja teigia, kad finansinių korekcijų taikymas ir jų dydis negali bÅ«ti formalus, bet prieÅ¡ingai – jas taikant turi bÅ«ti atsižvelgiama į proporcingumo principÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ bei finansinių korekcijų taikymo tikslus. PareiÅ¡kėjos manymu, Sprendimas neatitinka VAÄ® 3 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kuris taip pat įtvirtintas kaip bendrasis ES principas finansinių korekcijų taikymÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose ir teismų praktikoje (Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo (toliau – SESV) 5 straipsnis, ESTT 2009 m. liepos 7 d. sprendimas British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco, C-558/07, ECLI:EU:C:2009:142;

Europos Komisijos 2001 m. kovo 2 d. reglamento (EB) Nr. 448/2001, nustatančio iÅ¡samias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl iÅ¡ struktÅ«rinių fondų suteiktos paramos finansinių koregavimų atlikimo tvarkos 2 straipsnio 2 punktas; Gairių 1.2 punktas). Nurodo, kad AgentÅ«ra tik formaliai atsižvelgė į finansinės korekcijos taikymo principus ir neatsižvelgė į nurodytuose teisės aktuose akcentuojamÄ finansinės korekcijos proporcingumo principÄ , kuris reguliuoja finansinių korekcijų taikymÄ bei jų nustatymo dydį, nevertino: pažeidimo pobÅ«džio, jo pasekmių (nėra sukeliama žala nei Europos SÄ jungos, nei nacionaliniam biudžetui), neatsižvelgė į pažeidimų formalų pobÅ«dį – faktiÅ¡kai konkurencija nebuvo apribota, o PareiÅ¡kėjos priimtus sprendimus Pirkimo metu lėmė aukščiau nurodytos objektyvios aplinkybės ir priežastys.

PareiÅ¡kėja pažymi, kad Gairėse nurodyti finansinių pataisų dydžiai yra rekomendaciniai, todėl, atsižvelgdama į pažeidimų pobÅ«dį, svarbÄ ir fondų finansinius nuostolius, AgentÅ«ra turi teisę nuo jų nukrypti, atsižvelgdama į pažeidimų mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ ir (ar) įvertinusi lengvÄ Å¡ių pažeidimų pobÅ«dį, galėjo iÅ¡ viso netaikyti finansinių korekcijų arba taikyti minimalias finansinių korekcijų reikÅ¡mes. Ypač įvertinus tai, kad Pirkimas buvo vykdomas supaprastina tvarka ir nekėlė tarptautinio susidomėjimo, todėl laikytinas nereikÅ¡mingu ES vidaus rinkai.

Atsakovė AgentÅ«ra su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir pareiÅ¡kėja. Teigia, jog iÅ¡samÅ«s AgentÅ«ros argumentai dėl nustatytų pažeidimų yra pateikti Sprendime, todėl atsiliepime jų nekartoja. Dėl kvalifikacijos reikalavimų. Vadovaujasi VPÄ® 47 straipsnio 1 dalimi ir, sistemiÅ¡kai vertindama viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, daro iÅ¡vadÄ , kad kvalifikacinių reikalavimų tikslas - padėti perkančiajai organizacijai įsitikinti, ar kandidatas arba dalyvis pajėgus tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, todėl, siekdama įgyvendinti Å¡iÄ pareigÄ , perkančioji organizacija turi teisę nustatyti tiekėjams kvalifikacijos reikalavimus (t. y. teisė verstis atitinkama veikla, ekonominis ir finansinis, techninis ir profesinis pajėgumas), kuriais negali bÅ«ti siekiama kitų tikslų, jie turi bÅ«ti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s ir neribojantys tiekėjų konkurencijos.

Nurodo, kad perkančioji organizacija negali nustatyti perteklinių kvalifikacijos reikalavimų siekiamo tikslo atžvilgiu ir teigia, kad, aiÅ¡kindami viešųjų pirkimų nuostatas nacionaliniai teismai, taip pat akcentuoja perkančiosios organizacijos pareigÄ , atsižvelgiant į pirkimo objektÄ , nustatyti tikslius, aiÅ¡kius, proporcingus, pagrįstus kvalifikacijos reikalavimus. Nagrinėjamu atveju vertindama Pirkimo sÄ lygas, AgentÅ«ra nustatė, kad pareiÅ¡kėja įvykdė supaprastintÄ pirkimÄ (atviro konkurso bÅ«du), o Pirkimo sÄ lygose aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai buvo nurodyta, kad PirkimÄ laimėjęs rangovas turės suprojektuoti ir atlikti tvarkomuosius statybos darbus, kurių rÅ«Å¡is – paprastasis remontas.

Nurodo, kad Pirkimo sÄ lygų 3.4 lentelės 8 punkte nustatytas Reikalavimas Nr.

1. Vadovaujasi Statybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, NKPAĮ 231 straipsnio 19 dalimi ir teigia, kad NKPAĮ nustato reikalavimus tik tvarkomųjų paveldosaugos darbų specialistams, o ne tvarkomųjų paveldosaugos darbų rangovams ir nei Statybos įstatymas, nei NKPAĮ nenustato reikalavimo, kad kultūros paveldo statinyje atlikdamas tvarkomuosius paveldosaugos darbus ar tvarkomuosius statybos darbus, kurių rūšis – paprastasis remontas, rangovas būtų atestuotas Statybos įstatyme nustatyta tvarka.

Todėl nagrinėjamu atveju tiek tvarkomuosius paveldosaugos, tiek tvarkomuosius statybos darbus galėjo vykdyti ir neatestuotas rangovas, todėl teigia pagrįstai nustačiusi, kad aptartas Pirkimo objekto kvalifikacijos reikalavimas neproporcingas ir nepagrįstas. Vadovaujasi LAT 2017 m. vasario 14 d, nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017) ir daro iÅ¡vadÄ , kad tuo atveju, kai atitinkamai sutarčiai vykdyti nereikalinga konkreti, iÅ¡ specialiųjų teisės aktų reikalavimų, iÅ¡plaukianti teisė, teisiÅ¡kai net neįmanoma pagrįsti tokio reikalavimo nustatymo, nes jis (Å¡iuo atveju – Reikalavimas Nr.

1) pripažintinas neteisėtu. Todėl pareiÅ¡kėjos teiginį, kad ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas yra pateisinamas Filharmonijos svarba, didžiule architektÅ«rine bei istorine verte bei vieÅ¡ojo intereso apsauga, laiko nepagrįstu ir nepaneigiančiu nustatyto VPÄ® pažeidimo. Tuo pačiu nepagrįstu laiko ir pareiÅ¡kėjos Pirkimo objekte numatytų darbų aiÅ¡kinimÄ remiantis galimų darbų prielaidomis, hipotezėmis, kad vėdinimo sistemos keitimas galėjo bÅ«ti susijęs su kapitalinio remonto darbais.

Nesutinka ir su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad visi darbai atliekami Didžiosios salės patalpoje turėjo bÅ«ti priskirti tvarkybos (konservavimo ir restauravimo) darbams, veikiantiems objekto vertingÄ sias savybes. Vadovaujasi NKPAÄ® 2 straipsnio 16, 36 ir 3 punktais, LAT 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017 ir daro iÅ¡vadÄ , kad esminis skirtumas tarp Statybos įstatymo ir NKPAÄ® normų atribojimo yra remonto darbų santykis su statinio vertingosiomis savybėmis ir autentiÅ¡kumu.

Taigi, atveju, kai kultūros paveldo statinio darbai yra nesusiję su vertingųjų savybių ar autentiškumo keitimu, išsaugojimu, remontuojant kultūros paveldo statinius, reikia vadovautis Statybos įstatymu ir Statybos įstatymo poįstatyminiais aktais. Tuo atveju, kai remonto darbai susiję su vertingųjų savybių ar autentiškumo išsaugojimu – vadovaujamasi NKPAĮ ir galimi tik tvarkybos darbai. Taigi remonto darbų, kurie būtų laikomi tvarkomaisiais paveldosaugos darbais arba tvarkomaisiais statybos darbais atskyrimas yra galimas vertinant atliekamų darbų turinį, o vien tik aplinkybė, kad perkami darbai bus atliekami ypatingame statinyje, nepagrindžia šių darbų priskyrimo tvarkybos darbams.

Nurodo, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja negalėjo aiÅ¡kiai ir tiksliai apibrėžti Pirkimo objekto dėl to, kad ketino kreiptis į kompetentingÄ institucijÄ dėl statinio vertingųjų savybių ir vertingų dalių bei elementų patikslinimo, vadovaujantis viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu, nėra pateisinanti aplinkybė, eliminuojanti pareiÅ¡kėjai nustatytos pareigos tinkamÄ vykdymÄ . Pareiga aiÅ¡kiai apibrėžti Pirkimo objektÄ yra nustatyta pareiÅ¡kėjai, o Å¡ios pareigos neįvykdymo pasekmės negali bÅ«ti pateisinamos nustatant aukÅ¡tus kvalifikacijos reikalavimus, kurie, nagrinėjamu atveju, nepagrįstai susiaurina visų galimų tiekėjų sÄ raÅ¡Ä tam tikrų tiekėjų nenaudai.

Vadovaujasi PAFT 40 skirsnyje reglamentuotomis pirkimų patikros procedÅ«romis ir daro iÅ¡vadÄ , kad, vykdydama iÅ¡ankstinę pirkimų patikrÄ , AgentÅ«ra teikia projektų vykdytojams rekomendacijas dėl pirkimo sÄ lygų, o už VPÄ® ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymÄ si atsakingas projekto vykdytojas – pareiÅ¡kėja, bet ne AgentÅ«ra. Atkreipia dėmesį į tai, kad prieÅ¡ pirkimo skelbimÄ Ä¯vertinusi pirminį Pirkimo dokumentų projektÄ , AgentÅ«ra 2017 m. gruodžio 15 d. raÅ¡tu Nr. 2017/2-8106 rekomendavo pareiÅ¡kėjai atsisakyti reikalavimo tiekėjui bÅ«ti atestuotu ypatingų statinių statybos darbų rangovu, nes Å¡is reikalavimas netaikomas paprastojo remonto atveju.

Pakartotiniam derinimui AgentÅ«rai pareiÅ¡kėjos pateiktuose pataisytuose Pirkimo dokumentuose kvalifikacijos reikalavimas dėl ypatingų statinių statybos darbų rangovo nustatytas nebuvo, tačiau paskelbtose Pirkimo sÄ lygose pareiÅ¡kėja jį nustatė. Tuo pačiu teigia, kad nustatytas nepagrįstas ir VPÄ® nuostatų neatitinkantis Reikalavimas Nr. 1 negali bÅ«ti pateisinamas aplinkybe, kad tiekėjai neginčijo Pirkimo procedÅ«rų ir/ar Pirkimo sÄ lygų, o pasiÅ«lymo pateikimas taip pat neeliminuoja nustatytų Pirkimo pažeidimų, nes prieÅ¡ingas tiekėjų teisių aiÅ¡kinimas yra nesuderinamas su veiksmingos tiekėjų teisių apsaugos įgyvendinimu.

Pažymi, kad pirkimo procedÅ«rų vykdymo etape kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumo vertinimas negali bÅ«ti analizuojamas sprendžiant, ar yra rinkoje tiekėjų, atitinkančių perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, nes pastarasis vertinimas turi bÅ«ti atliekamas iki vieÅ¡ojo pirkimo paskelbimo, įvertinus pirkimo objektÄ ir reikalingus tiekėjų pajėgumus pirkimo sutarties įgyvendinimui. Apibendrinama AgentÅ«ra daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja nenurodė aplinkybių, pateisinančių ginčijamo kvalifikacinio Reikalavimo Nr. 1 tikslingumÄ ir pagrįstumÄ nagrinėjamo Pirkimo objekto atžvilgiu ir, vadovaudamasi aptartu teisiniu reglamentavimu teigia pagrįstai Sprendime konstatavusi, kad Reikalavimas Nr. 1 yra neproporcingas Pirkimo objektui, ribojantis tiekėjų konkurencijÄ , nes nesudarė sÄ lygų Pirkime dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti tiekėjams, ir pažeidžiantis VPÄ® 47 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus.

Dėl Reikalavimų Nr. 2 ir Nr.

3. Teigia, jog įvertinusi Tiekėjo pateiktÄ nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistui A. L. KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos iÅ¡duotÄ 2016 m. sausio 21 d. atestatÄ Nr. 3635 (toliau – Atestatas), kuriuo buvo grindžiama Tiekėjo atitiktis Pirkimo sÄ lygų 3.4 lentelės 5 ir 6 punktuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, nustatė, kad: - A. L. pasiÅ«lymo pateikimo dienÄ nebuvo atestuotas veiklos specializacijoje -architektÅ«rinės polichromijos tvarkybos projektai; - A.

L. suteikta pirma kvalifikacinė kategorija. Å iÄ kategorijÄ turintiems asmenims pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiomis Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. Ä®V-146 patvirtintomis Specialistų, vykdančių nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus, rengiančių tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atliekančių tvarkomuosius paveldosaugos darbus bei vadovaujančių tokiems darbams, atliekančių paveldosaugos (specialiÄ jÄ ) ekspertizę, atestavimo taisyklėmis suteikta teisė užsiimti nurodytÄ ja atestate veiklos rÅ«Å¡imi objektuose (kurie nėra kultÅ«ros paveldo objektai), esančiuose kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje ar saugomoje vietovėje.

Pirkimu buvo perkamas kultÅ«ros paveldo objekto, o ne objekto, esančio kultÅ«ros paveldo teritorijoje ar saugomojo vietovėje, tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektas, todėl Tiekėjo pateiktas Atestatas negalėjo bÅ«ti vertinamas atitinkančiu kvalifikacijos reikalavimÄ , nes specialisto A. L. turima pirma kvalifikacinė kategorija, nesuteikė teisės jam užsiimti nurodytÄ ja atestate veiklos rÅ«Å¡imi kultÅ«ros paveldo objektuose. Akcentuoja, kad prieÅ¡ingas Å¡io kvalifikacijos reikalavimo aiÅ¡kinimas leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja Pirkimo sÄ lygose nustatė kvalifikacijos reikalavimÄ , kuris yra nepagrįstas ir neproporcingas Pirkimo objektui, o tai taip pat suponuotų VPÄ® pažeidimÄ .

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjos papildomai papraÅ¡ius pateikti paaiÅ¡kinimus dėl AgentÅ«ros nustatyto pažeidimo, buvo pateiktas specialistės S. D. 2018 m. rugsėjo 10 d. atestatas Nr. 0276, tačiau pažymi, kad pasiÅ«lymo pateikimo metu Tiekėjas Å¡ios specialistės kvalifikacija neįrodinėjo Pirkimo sÄ lygų atitikimo. Nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad AgentÅ«ra Sprendime nustatė, kad specialistės S. D. atestatas, kuriuo suteikta teisė rengti architektÅ«rinio paveldo tvarkybos ir architektÅ«rinės polichromijos tvarkybos darbų projektus, atitinka Pirkimo sÄ lygų reikalavimus, nes pasiÅ«lymai turėjo bÅ«ti pateikti iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. , nustatytÄ kvalifikacijÄ S. D.

įgijo 2018 m. rugsėjo 10 d. - pasiÅ«lymo pateikimo dienai Å¡i specialistė tokios kvalifikacijos neturėjo, todėl Tiekėjo pateiktas pasiÅ«lymas negalėjo bÅ«ti pripažintas atitinkančiu Pirkimo sÄ lygų reikalavimus ir turėjo bÅ«ti atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sÄ lygų reikalavimų. Dėl ekonominio naudingumo kriterijaus vertinimo Teigia, kad pagal Pirkimo sÄ lygų 10.1 punktÄ perkančioji organizacija ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡renka pagal kainos ir kokybės santykį 6 priede nustatyta tvarka.

Pirkimo sÄ lygų 6 priede „PasiÅ«lymų ekonominio vertinimo tvarka“ vienas iÅ¡ kriterijų buvo (T1) „Darbų atlikimo laikas“, kuris turėjo bÅ«ti nurodytas kalendorine data. Tiekėjas kartu su pasiÅ«lymu turėjo pateikti Darbų atlikimo grafikÄ ir Darbų vykdymo apraÅ¡ymÄ (darbų atlikimo grafiko aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ ), kuris turėjo pagrįsti siÅ«lomÄ terminÄ . Nepateikus Darbų atlikimo grafiko ar Darbų vykdymo apraÅ¡ymo arba pateikus reikalavimų neatitinkantį Darbų vykdymo apraÅ¡ymÄ , tiekėjo siÅ«lomas darbų atlikimo terminas pripažįstamas nepagrįstu ir toks darbų atlikimo grafikas įvertinamas 0 balų ir laikoma, kad tiekėjas darbus siÅ«lo atlikti maksimaliais galimais terminais.

Teigia, kad bendruoju atveju ekonominio naudingumo kriterijus „Darbų atlikimo laikas“ yra objektyvus, nes vertinamas konkretus laiko tarpas, per kurį tiekėjas įsipareigoja atlikti darbus, tačiau nagrinėjamo Pirkimo atveju Å¡io ekonominio naudingumo kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ balų skyrimas priklausė nuo pateikto Darbų atlikimo grafiko ir Darbų vykdymo apraÅ¡ymo, kurių vertinimo tvarka Pirkimo sÄ lygose nebuvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, todėl toks kriterijus negali bÅ«ti laikomas objektyviu.

Pirkimo sÄ lygose nurodoma, kad, nepateikus Darbų atlikimo grafiko ar Darbų vykdymo apraÅ¡ymo arba pateikus reikalavimų neatitinkantį Darbų vykdymo apraÅ¡ymÄ , tiekėjo siÅ«lomas darbų atlikimo terminas pripažįstamas nepagrįstu, toks darbų atlikimo grafikas įvertinamas 0 balų ir laikoma, kad tiekėjas darbus siÅ«lo atlikti maksimaliais galimais terminais. PaaiÅ¡kina, kad Pirkimo sÄ lygose buvo nurodytos Darbų vykdymo apraÅ¡ymÄ sudarančios struktÅ«rinės dalys, tačiau nebuvo detalizuotas struktÅ«rinių dalių informacijos turinys, t. y. nebuvo nurodyti minimalÅ«s reikalavimai turiniui, kurie leistų tiekėjams objektyviai patiems nustatyti, kad jų parengti Darbų vykdymo apraÅ¡ymai yra tinkami, ir atitinkamai pareiÅ¡kėjai įvertinti tiekėjo pateiktÄ pasiÅ«lymÄ .

Teigia, kad Pirkimo sÄ lygų 6 priedo 3 dalyje nurodoma, jog reikalavimų neatitinkantis Darbų vykdymo apraÅ¡ymas (o kartu ir pateiktas Darbų vykdymo Grafikas) bus toks, jei pateiktame Darbų vykdymo apraÅ¡yme pateikta ne visa aukščiau nurodyta informacija, arba iÅ¡ pateiktos informacijos yra akivaizdu, kad per tiekėjo siÅ«lomÄ terminÄ darbų jis neįvykdys (pvz. numatyti ne visi darbų etapai, pateikta statybos brigados kiekybinė sudėtis yra netinkama, darbų paskirstymas yra nelogiÅ¡kas ir pan.).

AgentÅ«ros nuomone, vertinant Å¡ios Pirkimo sÄ lygos turinį, galimi du Darbų vykdymo apraÅ¡ymo trÅ«kumai, dėl kurių tiekėjui bÅ«tų skiriama 0 balų, t. y.:

1) kai Darbų vykdymo apraÅ¡yme nėra pateikta visa Pirkimo sÄ lygų 3 punkte nurodyta informacija, t. y. preziumuojama, kad nepateikus bet kokios dalies informacijos Darbų vykdymo apraÅ¡yme, jis bus laikomas netinkamu;

2) Darbų vykdymo apraÅ¡yme yra pateikta visa praÅ¡oma informacija, tačiau iÅ¡ jos yra akivaizdu, kad tiekėjas neįvykdys darbų per siÅ«lomÄ terminÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad, įvertinus Pirkimo sÄ lygose pateiktus netinkamo Darbų vykdymo apraÅ¡ymo pavyzdžius, negalima objektyviai nustatyti, kokia statybos brigados kiekybinė sudėtis bus laikoma netinkama arba tinkama, nes reikalavimuose Darbų vykdymo apraÅ¡ymui tai nėra nurodyta. Taigi, Darbų vykdymo apraÅ¡ymo tinkamumas priklausė nuo pareiÅ¡kėjos subjektyvaus sprendimo, o ne nuo aiÅ¡kių ir nedviprasmiÅ¡kų Pirkimo sÄ lygų nuostatų, nes Pirkimo sÄ lygose nebuvo aiÅ¡kios ir iÅ¡samios Darbų vykdymo apraÅ¡ymo vertinimo tvarkos.

Todėl teigia, kad pareiÅ¡kėja neįrodė vienodo elgesio visų Pirkime dalyvaujančių tiekėjų atžvilgiu, o Pirkimo sÄ lygų 6 priedo 3 dalyje naudojamos sÄ vokos ,,akivaizdu“, ,,netinkama“, ,,nelogiÅ¡ka“ negali bÅ«ti pripažįstamos visuotinai vienodai teikėjų suprantamomis. Papildomai pažymi, kad pareiÅ¡kėjai vykdant Pirkimo procedÅ«ras, UAB „LitCon“ 2018 m. liepos 23 d. pretenzijoje Nr. SR-180723-03LN nurodė, kad kriterijus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ yra neteisėtas, nes yra neapibrėžtas ir nekonkretus, be to, juo nebus privaloma vadovautis įgyvendinant pirkimo sutartį.

Atsakovės nuomone, Å¡i aplinkybė patvirtina, jog aptariamas ekonominio naudingumo kriterijaus vertinimas buvo neaiÅ¡kus, tačiau pareiÅ¡kėja neatsižvelgė į LAT formuojamÄ pozicijÄ ir 2018 m. liepos 25 d. raÅ¡tu Nr. SD-144 pretenzijos netenkino. Atkreipia dėmesį į VPÄ® AtaskaitÄ , kurioje, įvertinus trijų vykdytų pirkimų, vienas kurių buvo Å¡is Pirkimas (ataskaitoje nurodomas, kaip Pirkimas Nr. 2), sÄ lygose nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus (Ataskaitos II.2 d.), ekonominio naudingumo kriterijų T1 balų skyrimo tvarka pripažinta neobjektyvia, keliančia problemų dėl vertinimo tvarkos neapibrėžtumo ir sudarančia prielaidas subjektyviam, neskaidriam pasiÅ«lymų vertinimui.

Sutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad VPÄ® nėra įtvirtinti privalomai taikytini ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijai, jų lyginamieji svoriai, suteikiami balai ir pan., tačiau vadovaujasi VPÄ® 35 straipsnio 4 dalies, 55 straipsnio 5, 6 dalių nuostatomis, LAT 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 bei ESTT 2002 m. gruodžio 12 d. sprendime Nr. C-470/99 bei 1988 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. 31/87 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais ir daro iÅ¡vadÄ , kad perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė nustatant ekonominio naudingumo kriterijus, jų vertinimÄ , lyginamÄ jį svorį yra ribojama VPÄ® įtvirtintais įpareigojimais, o pareiÅ¡kėjos nustatyta kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ vertinimo tvarka Pirkimo sÄ lygose nebuvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai apibrėžta, pažeidžianti VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ skaidrumo principÄ , VPĮ 35 straipsnio 4 dalį bei 55 straipsnio 5 ir 6 dalis.

Dėl formalaus, mažareikÅ¡mio pažeidimo Vadovaujasi Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės Å«kio fondui kaimo plėtrai ir Europos jÅ«ros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jÅ«ros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Reglamentas 1303/2013) 2 straipsnio 36 punkto nuostata, pagal kuriÄ pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas SÄ jungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas iÅ¡laidas įtraukus į SÄ jungos biudžetÄ padaroma ar bÅ«tų padaryta žala SÄ jungos biudžetui.

Teigia, kad nagrinėjamu atveju AgentÅ«ra Sprendimu nustatė ir pagrindė pažeidimus ir teigia, kad aptartais VPÄ® pažeidimais, kurie laikytini esminiais, pareiÅ¡kėja tuo pačiu savo veiksmais padarė žalÄ Europos SÄ jungos bendrajam biudžetui, todėl mano, kad finansinė korekcija pareiÅ¡kėjai pritaikyta pagrįstai. Vadovaujasi Gairių 1.3 punktu ir pažymi, kad, kai viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas atgraso galimus konkurso dalyvius arba kai, nesilaikant taisyklių, sutartis sudaroma ne su tuo konkurso dalyviu, su kuriuo ji turėjo bÅ«ti sudaryta – tai ženklas, kad pažeidimas yra sunkus.

Todėl nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiais, kad nustatyti pažeidimai yra formalaus pobÅ«džio ir mažareikÅ¡miai, nes vien tik viešųjų pirkimų principų pažeidimas sudaro pagrindÄ taikyti griežtas poveikio priemones. Tuo pačiu vadovaujasi Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punkto nuostata, kad pažeidimo esmė – tai ne tik realios žalos atsiradimas, bet ir žalos hipotetinė galimybė ir teigia, kad viešųjų pirkimų pažeidimų atveju vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretÅ«s, apčiuopiami padariniai, nereiÅ¡kia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo.

Nurodo, kad teisės aktas nesuteikia galimybės netaikyti finansinės korekcijos nustačius, kad iÅ¡ pirmo žvilgsnio formalÅ«s teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teigia, kad Å¡iuo atveju konstatuoti pareiÅ¡kėjos pažeidimai yra esminiai, todėl negali bÅ«ti laikomi mažareikÅ¡miais ir/ar formaliais, o iÅ¡mokėjus pareiÅ¡kėjai su Å¡iais pažeidimais susijusias netinkamas finansuoti iÅ¡laidas, padaryta žala Europos SÄ jungos bendrajam biudžetui.

Pažymi, kad valstybės narės (Å¡iuo atveju – Lietuvos Respublika) gali deklaruoti ir praÅ¡yti apmokėti tik tinkamas finansuoti iÅ¡laidas, kaip tai numato Reglamentas Nr. 1303/2013. Vadovaujasi ESTT 2016 m. liepos 14 d. prejudiciniame sprendime byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14) pateiktu Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje numatyto finansinio koregavimo mechanizmo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad pagal Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, jog valstybės narės atliktų finansinį koregavimÄ , jeigu nustatomas pažeidimas ir teigia, kad, nustačius pažeidimÄ , finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedÅ«ra.

Dėl finansinės korekcijos proporcingumo padarytam pažeidimui Nurodo, kad finansinė korekcija kiekvienam nustatytam pažeidimui buvo taikyta vadovaujantis Gairėmis, taip pat pagal analogijÄ atsižvelgta į Naujas gaires, siekiant papildomai įvertinti jose nustatytus kriterijus. Teigia, kad pagal Europos Komisijos (toliau – EK) 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo 3 punkto nuostatÄ Å¡ios gairės taikomos visiems po 2019 m. gegužės 14 d. pradėtiems pažeidimų tyrimams, ir tuo atveju, jei EK atliktų Projekto patikrinimÄ ir nustatytų pažeidimus, ji vadovaudamasi minėtu EK sprendimu taikytų ne Gaires, o bÅ«tent Naujas gaires, todėl mano, kad AgentÅ«ra ne tik galėjo atsižvelgti į naujas Gaires, bet ir jomis vadovautis.

Nurodo, kad nustatant kiekvienam pažeidimui taikytÄ finansinę korekcijÄ , buvo vertintos su tuo pažeidimu susijusios aplinkybės. Teigia, kad nustačius, jog, vertindama Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų atitikimÄ Pirkimo sÄ lygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, pareiÅ¡kėja juos aiÅ¡kino ir taikė taip, kad Pirkimo sÄ lygose aiÅ¡kiai nustatytų ir apibrėžtų kvalifikacijos reikalavimų turinys buvo pakeistas, siekiant nepagrįstai pateisinti Tiekėjo pateikto Atestato atitikimÄ Pirkimo sÄ lygose nustatytiems reikalavimams, todėl nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad aptartas pažeidimas nepatenka į Gairių taikymo sritį ir atitinkamai už šį pažeidimÄ AgentÅ«ra negalėjo taikyti finansinės korekcijos.

Teigia, kad už tinkamÄ viešųjų pirkimų procedÅ«rų vykdymÄ yra atsakinga pareiÅ¡kėja, o ne AgentÅ«ra, todėl pirkimų sÄ lygų derinimo su AgentÅ«ra metu AgentÅ«ra teikia rekomendacijas, o pirkimus vykdo ir pirkimo laimėtojus nustato savarankiÅ¡kai projekto vykdytojai, todėl pareiÅ¡kėja savarankiÅ¡kai yra atsakinga Pirkimo pažeidimus. Nurodo, kad nustačius, kad ekonominio vertinimo kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ vertinimo tvarka Pirkimo sÄ lygose nebuvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustatyta, Å¡io pažeidimo sudėtis atitinka Gairių 2.1 lentelės 8 punkte apibrėžtÄ pažeidimÄ , todėl AgentÅ«ra, jos manymu, galėjo taikyti finansinę korekcijÄ .

Tuo pačiu teigia, kad vadovavosi Gairių 1.3 dalies 4 pastraipa, pareiÅ¡kėjai, nustačius kelis skirtingus su ta pačia pirkimo procedÅ«ra pažeidimus, pritaikyta didžiausia dėl pažeidimo nustatyta korekcija, t. y. 25 proc. nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui. Teigia, kad pačiose Gairėse iÅ¡ dalies yra užtikrintas sankcijų (finansinių korekcijų) taikymo proporcingumo principas ir mano, kad Gairių 23 punkto nuostata, pagal kuriÄ korekcijÄ gali bÅ«ti sumažinta iki 5 procentų, turi bÅ«ti taikoma tik iÅ¡imtiniais atvejais, atsižvelgiant iÅ¡imtinai tik į padaryto pažeidimo sunkumÄ â€œ.

Mano, kad Å¡iuo atveju AgentÅ«ra įvertino su kiekvienu pažeidimu susijusias aplinkybes, tinkamai nustatė finansinės korekcijos dydį, kuris yra proporcingas padarytiems pažeidimams. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjant bylÄ , nustatyta, kad pareiÅ¡kėja, įgyvendindama ProjektÄ , įvykdė supaprastintÄ PirkimÄ , kuris paskelbtas 2018 m. liepos 17 d. Atlikusi Pirkimo procedÅ«rÄ , su laimėtoju UAB „Infes“ 2018 m. gruodžio 11 d. buvo sudaryta Sutartis. Pirkimu buvo perkami Lietuvos nacionalinės filharmonijos pastato, kuris yra kultÅ«ros paveldo objektas – buvę Miesto salės rÅ«mai (unikalus objekto kodas KultÅ«ros vertybių registre 10361, statusas – paminklas) didžiosios salės tvarkybos ir statybos darbai.

Atlikusi paskesnį Pirkimo dokumentų vertinimÄ , AgentÅ«ra įtarė, kad Pirkimas įvykdytas galimai pažeidžiant pagrindinius VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus pirkimų principus, 45 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ ir 47 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei VPÄ® 35 straipsnio 4 dalį ir 55 straipsnio 5 ir 6 dalis, 2019 m. gegužės 7 d. užregistravo įtarimÄ apie pažeidimÄ Nr. IT01 ir pradėjo pažeidimo tyrimÄ . Atlikusi pažeidimo tyrimÄ ir įvertinusi Pirkimo dokumentus, AgentÅ«ra priėmė SprendimÄ , kuriuo konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, Pirkimo sÄ lygose nustatydama nepagrįstÄ ir neproporcingÄ Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimÄ , kuris dirbtinai ribojo tiekėjų konkurencijÄ , pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus;

Pirkimo laimėtoju pripažindama tiekėjÄ , kuris neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, pareiÅ¡kėja pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ skaidrumo principÄ , VPÄ® 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas bei VPÄ® 47 straipsnio 1 dalį; pareiÅ¡kėjos Pirkimo sÄ lygose nustatyta ekonominio naudingumo kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ vertinimo tvarka nebuvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai apibrėžta, todėl konstatuota, kad pareiÅ¡kėja pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ skaidrumo principÄ , VPÄ® 35 straipsnio 4 dalį bei 55 straipsnio 5 ir 6 dalis.

Vadovaudamasi Gairių 1.3 dalies 4 pastraipa, AgentÅ«ra pritaikė 25 procentų finansinę korekcijÄ nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. netinkamomis finansuoti pripažino 359 627,13 Eur nuo 1 438 508,50 Eur Pirkimo sutarties vertės, kurios turi bÅ«ti sugrÄ Å¾intos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl Reikalavimo Nr.

1. Pirkimo dokumentų 3.4 lentelės 8 punkte pareiÅ¡kėja nustatė kvalifikacijos reikalavimÄ : „Tiekėjas turi turėti teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti: turėti atestatÄ (ar lygiavertį dokumentÄ ), suteikiantį teisę atlikti bendruosius darbus ypatinguose statiniuose: negyvenamieji statiniai.“ Tam, kad atitiktų šį reikalavimÄ , tiekėjas turėjo pateikti VÄ® Statybos produktų sertifikavimo centro iÅ¡duotÄ dokumentÄ (atestatÄ ar teisės pripažinimo pažymÄ ), patvirtinantį teisę tiekėjui atlikti darbus ypatinguose statiniuose: negyvenamieji statiniai.

Sprendime konstatuota, kad, atsižvelgdama į ReikalavimÄ Nr. 1, AgentÅ«ra įvertino Pirkimo dokumentų 3 priedÄ â€žUžsakovo reikalavimai“, kuriame apraÅ¡yti planuojami vykdyti darbai, ir nustatė, kad planuojamų atlikti tvarkomųjų statybos darbų rÅ«Å¡is yra paprastasis remontas. PareiÅ¡kėja teigia, kad Pirkimo sÄ lygų 3 priede nėra nuorodų į konkrečiÄ statinio remonto rūšį (paprastasis ar kapitalinis), o Pirkimo paskelbimo metu teigia neturėjusi duomenų ir negalėjusi nustatyti, kad Pirkimo objektu esantys darbai priskirtini paprastojo remonto kategorijai ir Reikalavimo Nr. 1 nustatymÄ (teisė atlikti bendruosius darbus ypatinguose statiniuose) argumentuoja ypatinga objekto, kuris yra kultÅ«ros paveldas, svarba, keliamais specifiniais kultÅ«ros paveldosaugos reikalavimais, todėl teigia Pirkimo vykdymo metu negalėjusi tiksliai nusakyti remonto rÅ«Å¡ies.

IÅ¡ Pirkimo sÄ lygų 3 priedÄ â€žUžsakovo reikalavimai“ matyti, kad pareiÅ¡kėja nurodė tokius planuojamus vykdyti darbus: grindų remontas (esamų didžiosios salės kėdžių demontavimas, esamų didžiosios salės grindų (be scenos) medinių konstrukcijų ardymas, naujų grindų įrengimas); vėdinimo sistemos remontas (esamos didžiosios salės vėdinimo sistemos demontavimas, vėdinimo sistemos įrengimas, orÄ tiekiant po salės ir balkono grindimis); elektros tiekimo sistemos remontas (didžiosios salės grindų avarinio apÅ¡vietimo įrengimas, elektros tiekimo apÅ¡vietimo sistemomis tinklų atnaujinimas; saugomų vertingų savybių tvarkybos darbai (didžiosios salės patalpų vidaus, didžiosios salės patalpų vidaus sienų tinko, architektÅ«ros elementų ir detalių (lipdinių) bei polichromijos, metalinių ir medinių stalių gaminių ir elementų, patalpos vidaus apdailos restauravimas).

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalį statinio paprastasis remontas – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai neremontuojant. To paties straipsnio 53 dalyje pateikta statinio kapitalinio remonto sÄ voka – tai statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, nekeičiant statinio iÅ¡orės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Pagal to paties straipsnio 72 dalį statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, pakeičiant statinio iÅ¡orės matmenis (ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan.).

Pirkimo sÄ lygose apraÅ¡yti pareiÅ¡kėjos planuoti vykdyti darbai nepatenka nei į Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 bei 72 dalyse nurodytas darbų rÅ«Å¡is, todėl darytina iÅ¡vada, jog atsakovė pagrįstai pareiÅ¡kėjos Pirkimo sÄ lygose nurodytus darbus vertino kaip paprastÄ jį remontÄ . PareiÅ¡kėjos argumentus, susijusius su aplinkybe, jog Filharmonija yra ypatingas kultÅ«ros statinys, todėl pareiÅ¡kėja negalėjo iÅ¡ anksto žinoti, kokie darbai – kapitalinio ar paprastojo remonto – bus atliekami, teismas atmeta, kadangi minėtose teisės normose Å¡ios sÄ vokos aiÅ¡kiai apibrėžtos, o pareiÅ¡kėja aiÅ¡kiai buvo apibrėžusi perkamų darbų pobÅ«dį.

NKPAÄ® 231 straipsnio 19 dalyje įtvirtinta, kad bÅ«ti kultÅ«ros paveldo statinių statybos, statinių projektų ekspertizės, statinio ekspertizės rangovu turi teisę Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti asmenys. Pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , bÅ«ti ypatingųjų statinių statybos rangovu turi teisę Å¡io straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti atestuoti juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai, tačiau Å¡is reikalavimas netaikomas ypatingųjų statinių paprastojo remonto atveju.

Taigi, nagrinėjamuoju atveju pareiÅ¡kėjos Pirkimo sÄ lygose nurodytus darbus galėjo vykdyti ir neatestuotas rangovas, todėl Pirkimo dokumentų 3.4 lentelės 8 punkte pareiÅ¡kėja nepagrįstai nustatė kvalifikacijos reikalavimÄ tiekėjui turėti teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti: turėti atestatÄ (ar lygiavertį dokumentÄ ), suteikiantį teisę atlikti bendruosius darbus ypatinguose statiniuose: negyvenamieji statiniai. VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga perkančiajai organizacijai užtikrinti, kad, vykdant pirkimÄ , bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

Pagal VPÄ® 47 straipsnio 1 dalį, tikrindama tiekėjo kvalifikacijÄ , perkančioji organizacija privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimÄ ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti bÅ«tinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir Å¡ių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informacijÄ . Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi bÅ«ti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s. Tikrinant tiekėjų kvalifikacijÄ , pasirinktinai atsižvelgiama į jų:

1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumÄ ;

3) techninį ir profesinį pajėgumÄ . Pagal to paties straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Paslaugų pirkimo atveju ji gali pareikalauti, kad tiekėjai turėtų specialų leidimÄ arba bÅ«tų tam tikrų organizacijų nariai, jeigu tai privaloma norint teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės Å¡alyje. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad Reikalavimas Nr. 1 nagrinėjamuoju atveju buvo neproporcingas pirkimo darbams ir neabejotinai apribojo galimybę pirkimo procedÅ«rose dalyvauti kitiems kandidatams.

Todėl pripažintina pagrįsta atsakovės iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja, nesilaikydama VPÄ® 47 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, Pirkimo objektui nustatė neproporcingÄ ir dirbtinai ribojusį konkurencijÄ kvalifikacijos reikalavimÄ , kuris nebuvo reikalingas pirkimo sutarčiai įvykdyti, taip susiaurindama galinčių dalyvauti Pirkime tiekėjų ratÄ ir pažeisdama VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo ir nediskriminavimo principus. Dėl Reikalavimų Nr. 2 ir Nr.

3. PareiÅ¡kėja Pirkimo dokumentų 3.4 lentelės 5 punkte nustatė reikalavimÄ tiekėjui turėti bent 1 (vienÄ ) tvarkybos darbų projektų sprendinių įgyvendinimo priežiÅ«ros specialistÄ , atestuotÄ Å¡iose tvarkybos darbų projektų rÅ«Å¡yse:

1. architektūrinio paveldo tvarkybos projektai;

2. architektÅ«rinės polichromijos tvarkybos projektai (Reikalavimas Nr. 2); 6 punkte nustatė reikalavimÄ tiekėjui turėti bent 1 (vienÄ ) tvarkybos darbų projektų rengimo specialistÄ , kuris turi teisę rengti ir/ar vadovauti projektavimui Å¡iose specializacijose:

1. architektūrinio paveldo tvarkybos darbų projektavimas; 2. architektūrinės polichromijos tvarkybos darbų projektavimas (Reikalavimas Nr. 3). Tiekėjo atitiktis šiems reikalavimams buvo grindžiama pateiktu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2016 m. sausio 21 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatu Nr. 3635, pagal A. L. (toliau – Atestatas), kuriuo buvo grindžiama Tiekėjo atitiktis Reikalavimams Nr. 2 ir Nr.

3. IÅ¡ byloje esančio Å¡io atestato nuoraÅ¡o matyti, kad juo nuo 2016 m. sausio 21 d. suteikta teisė A. L. užsiimti veikla, kurios rÅ«Å¡is – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimas, specializacija – architektÅ«ros projektai, pirma kategorija. Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusių Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. Ä®V-146 patvirtintų Specialistų, vykdančių nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus, rengiančių tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atliekančių tvarkomuosius paveldosaugos darbus bei vadovaujančių tokiems darbams, atliekančių paveldosaugos (specialiÄ jÄ ) ekspertizę, atestavimo taisyklių (toliau – Atestavimo taisyklės) 7.1 punktÄ pirmoji atestuotiems specialistams suteikta kvalifikacinė kategorija yra žemiausia, o pagal 9 punkto nuostatÄ pirmÄ jÄ kvalifikacinę kategorijÄ turintys specialistai gali užsiimti nurodytÄ ja Atestate veiklos rÅ«Å¡imi objektuose (kurie nėra kultÅ«ros paveldo objektai), esančiuose kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje ar saugomoje vietovėje.

Kadangi, kaip jau yra nustatyta, Filharmonijos pastatas yra kultūros paveldo objektas – buvę Miesto salės rūmai (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre 10361, statusas – paminklas), todėl tiekėjas šiuo aspektu neatitiko pareiškėjos nustatytų Reikalavimo Nr. 2 ir Nr.

3. IÅ¡ byloje esančio KultÅ«ros ministerijos 2018 m. rugsėjo 10 d. Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestato Nr. 0276 matyti, kad atestuotai specialistei S. D. suteikta teisė nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. atlikti Reikalavimuose Nr. 2 ir Nr. 3 nustatytus darbus - rengti architektÅ«rinės polichromijos tvarkybos darbų projektus ir įgyvendinti jų sprendinių priežiÅ«rÄ , tačiau pasiÅ«lymus tiekėjai turėjo pateikti iki 2018 m. rugpjūčio 2 d., taigi, pasiÅ«lymų pateikimo metu pareiÅ¡kėjos pasirinktas tiekėjas neatitiko Reikalavimų Nr. 2 ir Nr.

3. Pagal VPÄ® 45 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ perkančioji organizacija, vadovaudamasi Å¡io įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ , jeigu tenkinamos visos Å¡io straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sÄ lygos, be kita ko – ir kai pasiÅ«lymÄ pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal Å¡io įstatymo 47 straipsnį ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal Å¡io įstatymo 48 straipsnį, nediskriminacines taisykles ir kriterijus, nustatytus pagal Å¡io įstatymo 54 straipsnį.

VPÄ® 47 straipsnio 1 dalyje pareiga perkančiajai organizacijai privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimÄ ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti bÅ«tinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir Å¡ių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informacijÄ . Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi bÅ«ti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s. Tikrinant tiekėjų kvalifikacijÄ , pasirinktinai atsižvelgiama į jų:

1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumÄ ;

3) techninį ir profesinį pajėgumÄ . Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , konstatuotina, jog Pirkimo laimėtoju pripažinusi tiekėjÄ , kuris neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, pareiÅ¡kėja pažeidė VPÄ® 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 47 straipsnio 1 dalies nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ , todėl AgentÅ«ros sprendimas Å¡iuo aspektu laikytinas pagrįstu. PareiÅ¡kėjos nurodomos aplinkybės, jog Å¡ios sÄ lygos buvo pakoreguotos vadovaujantis AgentÅ«ros RaÅ¡tu Nr. 2018/2-3946 nėra svarbios nagrinėjamuoju atveju, nes, iÅ¡analizavus minėtas AgentÅ«ros rekomendacijas, matyti, kad pareiÅ¡kėja jomis pasinaudojo Pirkimo sÄ lygose, tačiau, vertindama teikėjus Å¡iuo aspektu, pareiÅ¡kėja nesilaikė Atestavimo taisyklių 9 punkto bei aukščiau nurodytų VPÄ® nuostatų.

Pažymėtina tai, jog keistai atrodo situacija, kai pareiÅ¡kėja, kuri skunde akcentuoja ypatingÄ Filharmonijos pastato, kaip kultÅ«ros paveldo, statusÄ , siekį iÅ¡saugoti pastato vertingÄ sias savybes, laimėtoju pripažino jos pačios nustatytų reikalavimų neatitikusį tiekėjÄ , neturinti specialistų, atestuotų architektÅ«rinio paveldo tvarkybos projektų ir architektÅ«rinės polichromijos tvarkybos projektavimo tvarkybos darbų rÅ«Å¡yse. Dėl ekonominio naudingumo kriterijų. PareiÅ¡kėja Pirkimo sÄ lygų 10.1 punkte nurodė, kad ekonomiÅ¡kai naudingiausias pasiÅ«lymas bus iÅ¡rinktas pagal kainos ir kokybės santykį 6 priede nustatyta tvarka.

Pirkimo sÄ lygų 6 priede nurodyta, kad bus vertinamas, be kita ko ir darbų atlikimo laikas. IÅ¡ Å¡io priedo 3 punkte įtvirtintos balų skyrimo tvarkos matyti, kad darbų atlikimo laikas turėjo bÅ«ti nurodytas kalendorine data ir negalėjo virÅ¡yti 2019 m. rugsėjo 30 d. Tuo pačiu nurodyta, jog kartu su pasiÅ«lymu tiekėjas turėjo pateikti Darbų atlikimo grafikÄ ir Darbų vykdymo apraÅ¡ymÄ , kuriuo turėjo bÅ«ti pagrįstas siÅ«lomas terminas. PareiÅ¡kėja pateikė Darbų atlikimo grafiko (grafinio atvaizdavimo) paaiÅ¡kinimÄ , nurodydama, kad jis turi apimti: inžinerinių ar kitų tyrinėjimų (jei reikalinga), projektavimo, statybos remonto darbų kiekviename etape (grindų remonto, vėdinimo sistemų, elektros tiekimo, saugomų vertingų savybių tvarkybos darbai) laiko terminai savaitėmis.

Statybvietės sutvarkymo, darbų perdavimo Užsakovui ir defektų ištaisymo laiko terminai. Darbų atlikimo grafikas turi būti išsamus ir detalus, kuriame darbai išdėstyti į optimalius darbų etapus. Darbų atlikimo grafike turi būti įvertintas nepertraukiamas objekto eksploatavimas ir jo įtaka darbų vykdymui. Tuo pačiu pareiškėja nurodė, jog tiekėjo siūlomas darbų atlikimo terminas turi būti pagrįstas, apimti laikotarpį nuo sutarties pasirašymo iki visiško sutarties įvykdymo.

PareiÅ¡kėja pateikė ir Darbų vykdymo apraÅ¡ymo reikalavimus, nurodydama, kad pateiktas detalus aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, su technologiÅ¡kai pagrįsta informacija pagal skyrius: apraÅ¡yti per tiekėjo pateiktÄ darbų atlikimo terminÄ visuose statybos darbų etapuose sutarties įgyvendinimui reikalingi darbai, nurodyti pagrįsti darbų metodai; pateiktas technologiÅ¡kai pagrįstas darbų eiliÅ¡kumas statybų metu; kiekvieno darbų etapo statybos darbų metodologinis apraÅ¡ymas; iÅ¡sami specialistų (statybos brigados ir jos grandžių) kiekybinė sudėtis, darbų paskirstymas, darbo naÅ¡umo skaičiavimai; nurodomi detalizuoti kiekybine apimtimi numatomi naudoti technologiÅ¡kai pagrįsti mechanizmai ir įranga, saugos priemonės, pateikiamas detalus jų naudojimo eiliÅ¡kumo grafikas; pateikiami jų parinkimo pagrindimo ir darbo naÅ¡umo skaičiavimai; pateikiama iÅ¡sami ir detalizuota su pirkimo objektu susijusių darbų rizikų suvaldymo strategija bei nurodomos darbų vykdymo metu galinčios pasireikÅ¡ti rizikos susijusios su Å¡io pirkimo objektu, kiekvienos identifikuotos rizikos galimas poveikis sutarties dalyviams ir identifikuotos priemonės, bÅ«dai Å¡ioms rizikoms mažinti.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad, nepateikus Darbų atlikimo grafiko ir Darbų vykdymo apraÅ¡ymo arba pateikus reikalavimų neatitinkantį Darbų vykdymo apraÅ¡ymÄ , tiekėjo siÅ«lomas darbų atlikimo terminas bus pripažįstamas nepagrįstu, Darbų atlikimo grafikas įvertinamas 0 balų ir laikoma, kad tiekėjas darbus siÅ«lo atlikti maksimaliais galimais terminais. PareiÅ¡kėja tuo pačiu nurodė, kad reikalavimų neatitinkantis Darbų vykdymo apraÅ¡ymas (o kartu ir pateiktas Darbų vykdymo grafikas) bus toks, jei pateiktame Darbų vykdymo apraÅ¡yme bus pateikta ne visa aukščiau nurodyta informacija arba iÅ¡ pateiktos informacijos bus akivaizdu, kad per tiekėjo siÅ«lomÄ terminÄ darbų jis neįvykdys (pvz. numatyti ne visi darbų etapai, pateikta statybos brigados kiekybinė sudėtis yra netinkama, darbų paskirstymas yra nelogiÅ¡kas ir pan.).

VPT Ataskaitoje įvertino pareiÅ¡kėjos vykdytų trijų pirkimų, be kita ko ir Pirkimo, Ataskaitoje nurodyto kaip Pirkimas Nr. 2, sÄ lygose nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus (Ataskaitos II.2 d.). VPT Ataskaitoje konstatavo, kad ekonominio naudingumo kriterijų T1 balų skyrimo tvarka yra neobjektyvi, kelia problemų dėl vertinimo tvarkos neapibrėžtumo ir sudaro prielaidas subjektyviam, neskaidriam pasiÅ«lymų vertinimui, dėl ko tiekėjai dažnai teikia praÅ¡ymus paaiÅ¡kinti pirkimo sÄ lygas, pretenzijas perkančiosioms organizacijoms, reikalaudami nustatyti balų skyrimo tvarkÄ â€žpamatuojamai“, t. y. kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kada bus skiriama vienas ar kitas balas.

Pažymėtina tai, kad UAB „LitCon“ 2018 m. liepos 23 d. pretenzijoje Nr. SR-180723-03LN pareiÅ¡kėjai nurodė, kad kriterijus (T1) Darbų atlikimo laikas yra neteisėtas, nes yra neapibrėžtas ir nekonkretus, be to, juo nebus privaloma vadovautis įgyvendinant pirkimo sutartį, tačiau pareiÅ¡kėja 2018 m. liepos 25 d. raÅ¡tu Nr. SD-144 pretenzijos netenkino. Atsižvelgdama į AtaskaitÄ , AgentÅ«ra 2019 m. spalio 4 d. el. laiÅ¡ku kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ , praÅ¡ydama paaiÅ¡kinti Ataskaitoje nustatytas aplinkybes.

Ä®vertinusi turimÄ informacijÄ bei pareiÅ¡kėjos 2019 m. spalio 9 d. pateiktÄ atsakymÄ , AgentÅ«ra Sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja kiekybinio kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ vertinimÄ susiejo su Darbų atlikimo grafiku ir Darbų vykdymo apraÅ¡ymu, kurie buvo vertinami kokybiniu aspektu, t. y. tiekėjas balÄ už kiekybinio kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ galėjo gauti tik tada, jeigu pareiÅ¡kėja pripažintų, kad Darbų atlikimo grafikas ir Darbų vykdymo apraÅ¡ymas parengti kokybiÅ¡kai.

Esant tokiai situacijai, tiekėjų pasiÅ«lymai buvo vertinami vadovaujantis kokybiniu ekonominio naudingumo kriterijumi, kuris tiekėjams nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas, o jo vertinimo tvarka nenustatyta, todėl iÅ¡ vieÅ¡ai paskelbtų Pirkimo sÄ lygų negalima nustatyti, kada tiekėjų pateikti pasiÅ«lymai bÅ«tų laikomi tinkamais. Atsižvelgdama į tai, AgentÅ«ra konstatavo, kad pareiÅ¡kėja pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ skaidrumo principÄ , VPÄ® 35 straipsnio 4 dalį bei 55 straipsnio 5 ir 6 dalis.

Vertinant aptariamų Pirkimo sÄ lygų (6 priedo 3 dalis) turinį, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ jų nėra galimybės nustatyti, kaip bus vertinamas Darbų vykdymo apraÅ¡ymo tinkamumas, t. y. jo vertinimas priklausė grynai nuo subjektyvaus pareiÅ¡kėjos požiÅ«rio. Ir jei nors pareiÅ¡kėja aiÅ¡kiai iÅ¡vardijo, kokia informacija turi bÅ«ti pateikta Darbų vykdymo apraÅ¡yme ir tuo atveju, jeigu tiekėjas nepateiktų visos nurodytos informacijos, tokia nuostata galėtų bÅ«ti laikoma tinkama, tačiau pareiÅ¡kėja pasiliko sau teisę vertinti, ar iÅ¡ pateiktos informacijos bus akivaizdu, kad per tiekėjo siÅ«lomÄ terminÄ darbų jis neįvykdys ir nuo tokio vertinimo priklausė, tiekėjo tinkamumo nustatymas.

Nurodoma, jog reikalavimų neatitinkantis Darbų vykdymo apraÅ¡ymas (o kartu ir pateiktas Darbų vykdymo Grafikas) bus toks, jei pateiktame Darbų vykdymo apraÅ¡yme pateikta ne visa aukščiau nurodyta informacija, arba iÅ¡ pateiktos informacijos yra akivaizdu, kad per tiekėjo siÅ«lomÄ terminÄ darbų jis neįvykdys (pvz. numatyti ne visi darbų etapai, pateikta statybos brigados kiekybinė sudėtis yra netinkama, darbų paskirstymas yra nelogiÅ¡kas ir pan.). AgentÅ«ros nuomone, vertinant Å¡ios Pirkimo sÄ lygos turinį, galimi du Darbų vykdymo apraÅ¡ymo trÅ«kumai, dėl kurių tiekėjui bÅ«tų skiriama 0 balų, t. y.:

1) kai Darbų vykdymo apraÅ¡yme nėra pateikta visa Pirkimo sÄ lygų 3 punkte nurodyta informacija, t. y. preziumuojama, kad nepateikus bet kokios dalies informacijos Darbų vykdymo apraÅ¡yme, jis bus laikomas netinkamu;

2) Darbų vykdymo apraÅ¡yme yra pateikta visa praÅ¡oma informacija, tačiau iÅ¡ jos yra akivaizdu, kad tiekėjas neįvykdys darbų per siÅ«lomÄ terminÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad, įvertinus Pirkimo sÄ lygose pateiktus netinkamo Darbų vykdymo apraÅ¡ymo pavyzdžius, negalima objektyviai nustatyti, kokia statybos brigados kiekybinė sudėtis bus laikoma netinkama arba tinkama, nes reikalavimuose Darbų vykdymo apraÅ¡ymui tai nėra nurodyta. Taigi, Darbų vykdymo apraÅ¡ymo tinkamumas priklausė nuo pareiÅ¡kėjos subjektyvaus sprendimo, o ne nuo aiÅ¡kių ir nedviprasmiÅ¡kų Pirkimo sÄ lygų nuostatų, nes Pirkimo sÄ lygose nebuvo aiÅ¡kios ir iÅ¡samios Darbų vykdymo apraÅ¡ymo vertinimo tvarkos.

Todėl teigia, kad pareiÅ¡kėja neįrodė vienodo elgesio visų Pirkime dalyvaujančių tiekėjų atžvilgiu, o Pirkimo sÄ lygų 6 priedo 3 dalyje naudojamos sÄ vokos ,,akivaizdu“, ,,netinkama“, ,,nelogiÅ¡ka“ negali bÅ«ti pripažįstamos visuotinai vienodai teikėjų suprantamomis. VPÄ® 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi Å¡io įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

Pagal VPÄ® 55 straipsnio 5 dalį pasirinkti pasiÅ«lymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingÄ tiekėjų konkurencijÄ . PasiÅ«lymų vertinimo kriterijai turi bÅ«ti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiÅ«lymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiÅ«lymų vertinimo kriterijams bÅ«tų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumÄ ir įrodymus.

Pagal to paties straipsnio 6 dalį perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose ekonomiÅ¡kai naudingiausiam pasiÅ«lymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamÄ jį svorį, iÅ¡skyrus atvejus, kai ekonomiÅ¡kai naudingiausias pasiÅ«lymas nustatomas tik pagal kainÄ . Kriterijų lyginamasis svoris iÅ¡reiÅ¡kiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalÄ , į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikÅ¡mė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliÅ¡kumÄ mažėjimo tvarka.

Vadovaudamasis Å¡iomis VPÄ® nuostatomis ir atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju nėra galimybės objektyviai patikrinti pareiÅ¡kėjos Pirkimo sÄ lygose nustatyto kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ vertinimo tvarkos, ji nebuvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai apibrėžta ir galėjo suteikti pareiÅ¡kėjai neribotÄ pasirinkimo laisvę. Todėl AgentÅ«ros iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja Å¡iuo aspektu pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ skaidrumo principÄ , VPÄ® 35 straipsnio 4 dalį bei 55 straipsnio 5 ir 6 dalis laikytina pagrįsta.

Dėl pažeidimų kvalifikavimo ir skirtos 25 procentų finansinės korekcijos. Sprendime nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti iÅ¡laidų sumÄ , AgentÅ«ra vadovavosi, PAFT 311 punkto, 7 priedo 6 ir 10 punktų nuostatomis, tuo pačiu atkreipė dėmesį į Naujas gaires, vadovavosi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452 4 punkto nuostata, pagal kuriÄ Å¡iose gairėse atsižvelgiama į patirtį, įgytÄ taikant ankstesnes 2013 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimu priimtas gaires dėl finansinių pataisų, atliktinų dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, ir paaiÅ¡kinama, kokio dydžio pataisos turi bÅ«ti taikomos laikantis proporcingumo principo ir direktyvų 2014/23/ES, 2014/24/ES bei 2014/25/ES.

Be to, naujų Gairių 1.1 dalyje pateikti jų tikslai - padidinti valstybių narių teisinį tikrumÄ ir užtikrinti proporcingumÄ . Siekiant įgyvendinti Å¡iuos tikslus naujose Gairėse paaiÅ¡kintos situacijos, kuomet parenkama viena ar kita finansinė korekcija atsižvelgiant į pažeidimo sunkumÄ , konkurencijos lygį bei proporcingumo principÄ . Atsižvelgdama į tai, kad kriterijai ir principai, kuriais vadovaujantis nustatomos finansinės korekcijos, yra tie patys, AgentÅ«ra padarė iÅ¡vadÄ , kad nustatant finansinę korekcijÄ dėl Projekto vykdytojo pažeidimo, galima atsižvelgti ir į Naujas gaires.

PAFT 311 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti iÅ¡laidų dydžio, Å¡is dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6-14 punktuose nustatyta tvarka. PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimÄ , vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų SÄ jungos iÅ¡laidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principÄ , kai nesilaikyta vieÅ¡ojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – Gairės).

PAFT 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo laikantis proporcingumo principo, sprendžiant atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatytos Naujos gairės, 5 punkte įtvirtinta, kad „šios gairės turėtų būti taikomos po šio sprendimo priėmimo datos pradėtoms finansinių pataisų procedūroms“.

Naujų gairių 2 straipsnyje įtvirtinta: „Komisija Å¡ias gaires taiko po Å¡io sprendimo priėmimo datos pradėtoms finansinių pataisų procedÅ«roms“. Nagrinėjamuoju atveju Pirkimas buvo paskelbtas 2018 m. liepos 17 d., pareiÅ¡kėja su UAB „Infos“ 2018 m. gruodžio 11 d. sudarė Pirkimo sutartį. Ä®tarimas apie pažeidimÄ Ä¯registruotas 2019 m. gegužės 7 d., taigi finansinių pataisų procedÅ«ra pradėta iki 2019 m. gegužės 14 d. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju AgentÅ«ra, taikydama finansinę korekcijÄ pareiÅ¡kėjai, negalėjo vadovautis Naujomis gairėmis.

Dėl Reikalavimo Nr. 1, atsakovė pareiÅ¡kėjai pritaikė 10 procentų finansinę korekcijÄ . Atsakovė vadovavosi Gairių 2.1 lentelės 10 punktu ir pagal analogijÄ atsižvelgė į Naujųjų gairių 2.1 lentelės 11 punktÄ ir įvertino Å¡ias aplinkybes: kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikÅ¡mingas ES vidaus rinkai; kad nustatytas reikalavimas nebuvo proporcingas Pirkimo objektui, tačiau įvertinus vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ (tokį atestatÄ turėjo daugiau nei 40 tiekėjų), daroma iÅ¡vada, kad jis nebuvo toks, kuris sudarytų sÄ lygas pasiÅ«lymÄ pateikti iÅ¡imtinai vienam tiekėjui; kad pasiÅ«lymus pateikė trys tiekėjai, iÅ¡ kurių du buvo atmesti, nes nepateikė / nepatikslino dokumentų, susijusių su pasiÅ«lymu, tačiau ne dėl diskriminuojančio Reikalavimo Nr.1; kad pretenzijų dėl Reikalavimo Nr. 1 nebuvo.

Pažymėtina tai, kad pagal Gairių 2.1 lentelės 10 punktÄ už pažeidimÄ , kai atrankos kriterijai nesusiję su sutarties dalyku arba jam neproporcingi, numatyta 25 procentų pataisos norma, kuri, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumÄ , gali bÅ«ti sumažinta iki 10 arba 5 procentų. Pagal Naujųjų gairių 11 punktÄ , į kurį atsižvelgė atsakovė, kai konkrečiai sutarčiai nustatyti minimalÅ«s pajėgumai yra susiję su sutarties dalyku, bet nėra jam proporcingi, nustatyta 10 procentų pataisos norma.

Taigi, iÅ¡ Sprendimo turinio matyti, kad, nors atsakovė nurodė taikanti tiek Gairių, tiek Naujųjų gairių nuostatas, finansinė korekcija pareiÅ¡kėjai pritaikyta atsižvelgiant į Naujųjų gairių nuostatas, tačiau, kaip jau minėta, jos nagrinėjamuoju atveju negalėjo bÅ«ti taikomos. Dėl Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3, įvertinusi tai, kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikÅ¡mingas ES vidaus rinkai, taip pat tai, kad pasiÅ«lymus pateikė trys tiekėjai, iÅ¡ kurių du buvo atmesti, nes nepateikė / nepatikslino dokumentų, susijusių su pasiÅ«lymu, tačiau ne dėl Reikalavimų Nr.2 ir Nr. 3, atsakovė pareiÅ¡kėjai pritaikė 25 procentų finansinę korekcijÄ nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui.

Atsakovė nurodo, jog tokia pataisa paskirta pagal analogijÄ vadovaujantis Gairių 2.2 lentelės 13 punktu, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas, kai atrankos kriterijai buvo pakeisti vykdant atrankÄ , todėl priimti konkurso dalyviai, kurie neturėjo bÅ«ti priimti, jeigu bÅ«tų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai, ir taikoma 25 proc. pataisos norma, kuri gali bÅ«ti sumažinta iki 10 arba 5 proc. atsižvelgiant į pažeidimo sunkumÄ . Tuo pačiu atsakovė atsižvelgė pagal analogijÄ Ä¯ Naujų gairių 2.2 lentelės 14 punktÄ , kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai atrankos kriterijai (arba techninės specifikacijos) buvo pakeisti atrankos etape arba buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiÅ«lymai, kurie nebÅ«tų buvę priimti (arba buvo atmesti pasiÅ«lymai, kurie turėjo bÅ«ti priimti), jei bÅ«tų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai, ir taikoma 25 proc. pataisos norma.

Taigi, Å¡iuo atveju atsakovė taip pat neįvertino pažeidimo sunkumo, kaip turėtų bÅ«ti pagal Gairių 2.2 lentelės 13 punktÄ , tačiau skyrė pareiÅ¡kėjai maksimaliÄ 25 procentų finansinę korekcijÄ , kaip numatyta Naujųjų gairių 2.2 lentelės 14 punkte. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamuoju atveju pažeidimas dėl Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3 nustatytas pripažinus, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai laimėjusiu pripažino tiekėjÄ , kuris neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3, tačiau ne dėl to, kad atrankos kriterijai buvo pakeisti vykdant atrankÄ .

Skirdama pataisÄ už pažeidimÄ , susijusį su ekonominio naudingumo kriterijumi, atsakovė įvertino tai, kad: buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikÅ¡mingas ES vidaus rinkai, dėl reikalavimo pateikti Darbų atlikimo grafikÄ ir Darbų vykdymo apraÅ¡ymÄ ar Å¡ių dokumentų trÅ«kumo nebuvo atmestų tiekėjų, dėl reikalavimo pateikti Darbų atlikimo grafikÄ ir Darbų vykdymo apraÅ¡ymÄ buvo teikta tiekėjo pretenzija, į kuriÄ nebuvo atsižvelgta; atsižvelgiant į tai, kad VPT Ataskaitoje nurodė, kad reikalavimai dėl Darbų atlikimo grafiko ir Darbų vykdymo apraÅ¡ymo buvo neaiÅ¡kÅ«s, todėl tai sudarė prielaidas subjektyviam, neskaidriam pasiÅ«lymų vertinimui.

Vadovaudamasi Gairių 2.1 lentelės 8 punktu, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas, kai nenurodomi atrankos kriterijai skelbime apie pirkimÄ ir (arba) nenurodomi atrankos kriterijai (ir jų korekciniai koeficientai) skelbime apie pirkimÄ arba konkurso specifikacijose, ir taikoma 25 procentų pataisos norma, kuri gali bÅ«ti sumažinta iki 10 arba 5 procento, jei atrankos ir sudarymo kriterijai buvo nurodyti skelbime apie pirkimÄ (arba konkurso specifikacijose dėl sutarties sudarymo kriterijų), tačiau nepakankamai iÅ¡samiai bei pagal analogijÄ atsižvelgdama į Naujų gairių 2.2 lentelės 14 punktÄ , kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai yra nepakankamai iÅ¡samus sutarties sudarymo kriterijų ir jų lyginamųjų svorių apraÅ¡ymas ir esant situacijai, kai nei paskelbtame skelbime apie pirkimÄ , nei pirkimo specifikacijose nėra pakankamai iÅ¡samiai apraÅ¡yti sutarties sudarymo kriterijai ir jų lyginamieji svoriai, todėl netinkamai apribojama konkurencija (t. y. pakankamai iÅ¡samios informacijos trÅ«kumas galėjo atgrasyti galimus konkurso dalyvius), ir taikoma 10 proc. pataisos norma.

Gairių 2.1 lentelės 8 punkte įtvirtinta pažeidimo rÅ«Å¡is, kada nenurodomi atrankos kriterijai skelbime apie pirkimÄ ir (arba), arba atrankos kriterijai (ir jų korekciniai koeficientai) skelbime apie pirkimÄ arba konkurso specifikacijose. IÅ¡ pateikto pažeidimo apraÅ¡ymo matyti, kad pažeidimas galėtų bÅ«ti konstatuotas kai skelbime apie pirkimÄ nėra nustatyti atrankos kriterijai ir (arba) nei skelbime apie pirkimÄ , nei konkurso specifikacijose nėra pakankamai iÅ¡samiai apraÅ¡yti sutarties sudarymo kriterijai ir jų korekciniai koeficientai.

Tokiu atveju už nustatytÄ pažeidimÄ taikoma 25 procentų pataisa, kuri gali bÅ«ti sumažinta iki 10 arba 5 procentų, jei atrankos ir sutarties sudarymo kriterijai buvo nurodyti skelbime apie pirkimÄ (arba konkurso specifikacijose dėl sutarties sudarymo kriterijų), tačiau nepakankamai iÅ¡samiai. Naujų gairių 2.2 lentelės 14 punkte įtvirtinta pažeidimo rÅ«Å¡is, kai atrankos kriterijai (arba techninės specifikacijos) pakeičiamos atplėšus vokus su pasiÅ«lymais arba netinkamai taikomos. IÅ¡ pažeidimo apraÅ¡ymo matyti, kad tokiu atveju atrankos kriterijai (arba techninės specifikacijos) turėjo bÅ«ti pakeisti atrankos etape arba netinkamai taikyti atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiÅ«lymai, kurie nebÅ«tų buvę priimti (arba buvo atmesti pasiÅ«lymai, kurie turėjo bÅ«ti priimti), jei bÅ«tų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai.

Už šį pažeidimÄ numatyta 25 procentų dydžio pataisa. IÅ¡ Sprendimo turinio matyti, kad Å¡iuo atveju nebuvo pritaikyta maksimali 25 procentų pataisos norma, kaip numatyta Naujųjų gairių 2.2 lentelės 14 punkte, ir iÅ¡ aplinkybės, kad pataisos norma buvo sumažinta iki 10 procentų, tikėtina, kad Å¡iuo atveju buvo taikytos Gairių 2.1 lentelės 8 punkto nuostata, tačiau iÅ¡ Sprendimo turinio visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl pareiÅ¡kėjos atveju negalėjo bÅ«ti pritaikyta Å¡iame punkte numatyta 5 procentų dydžio pataisos norma.

Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje buvo įtvirtinti vieÅ¡ojo administravimo principai, be kita ko, iÅ¡samumo, kuris reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas į praÅ¡ymÄ ar skundÄ turi atsakyti aiÅ¡kiai ir argumentuotai, nurodydamas visas praÅ¡ymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas praÅ¡ymo ar skundo turinį (13 punktas) bei draudimo keisti į blogÄ jÄ pusę (non reformatio in peius), kuris reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedÅ«ros sprendimÄ , negali pabloginti asmens, dėl kurio yra pradėta administracinė procedÅ«ra, padėties (14 punktas).

To paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinti reikalavimai individualiam administraciniam aktui ir nustatyta, kad jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Nagrinėjamuoju atveju konstatavus, jog Agentūra nepagrįstai pareiškėjos pažeidimo tyrimo atveju pritaikė Naujųjų gairių nuostatas, galėjo būti neteisingai įvertinti Sprendime nustatyti pareiškėjos pažeidimai bei pritaikytos finansinės korekcijos.

Todėl konstatuotina, kad Sprendimo dalis dėl finansinių korekcijų taikymo neatitinka Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 13 ir 14 punktų bei 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl negali bÅ«ti laikoma pagrįsta ir teisėta. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Sprendimo dalis, kuria pareiÅ¡kėjai pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija ir nustatyta netinkama finansuoti 359 627,13 Eur iÅ¡laidų suma nuo tinkamos finansuoti 1 438 508,50 Eur Pirkimo sutarties vertės, naikintina ir atsakovė įpareigotina netinkamų finansuoti lėšų klausimÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo atsižvelgiant į Sprendime pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

PareiÅ¡kėja praÅ¡o atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas: 22,50 Eur pareiÅ¡kėjos 2020 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 22351 sumokėto žyminio mokesčio ir 5 376,75 Eur iÅ¡laidų už teisines paslaugas pagal 2020 m. birželio 9 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija LIN Nr. 8003774 bei 2020 m. birželio 11 d. SEB banko patvirtinimÄ apie lėšų įskaitymÄ . ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ , rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas už ieÅ¡kinį yra 2,5, už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ â€“ 0,1. PareiÅ¡kėjos skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2020 m. gegužės 26 d. Oficialios statistikos portale (https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=7315693) skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje 2019 m. ketvirtÄ jį ketvirtį buvo 1 358,6 Eur. Taigi, atitinkamai maksimalus priteistinas užmokestis už skundo parengimÄ Å¡iuo atveju bÅ«tų 3 396,5 Eur (1 358,6 Eur x 2,5).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktos teisinių paslaugų specifikacijos matyti, kad visa nurodyta suma iÅ¡imtinai susijusi su skundo teismui parengimu. Pažymėtina, kad byla nėra ypatingai sudėtinga. Nors skundas nėra labai mažos apimties, didžiÄ jÄ dalį turinio sudaro ginčijamo Sprendimo bei pareiÅ¡kėjos anksčiau parengtų Pirkimo dokumentų bei teisės aktų citatos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti 5 376,75 Eur, susijusių su advokato pagalba, suma virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytÄ maksimalų dydį ir, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra protingo dydžio, todėl protingo dydžio suma už teisines paslaugas nagrinėjamuoju atveju laikytina 3 396,5 Eur suma.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. PareiÅ¡kėja skunde reiÅ¡kė 1 reikalavimÄ â€“ panaikinti SprendimÄ . Dalis (3/4) Sprendimo teismo konstatuota kaip pagrįsta, todėl pareiÅ¡kėjai atlygintina ¼ dalis iÅ¡laidų: 849,13 Eur už teisines paslaugas ir 5,63 Eur pareiÅ¡kėjos sumokėto žyminio mokesčio (viso 854,76 Eur). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti vieÅ¡osios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros 2020 m. balandžio 22 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 dalį, kurioje nustatytas 25 procentų netinkamų finansuoti iÅ¡laidų dydis ir nustatyti 359 627,13 Eur netinkamų finansuoti iÅ¡laidų ir įpareigoti vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ Centrinę projektų valdymo agentÅ«rÄ spręsti netinkamų finansuoti projekto iÅ¡laidų apskaičiavimo klausimÄ iÅ¡ naujo.

Likusios pareiÅ¡kėjos skundo dalies netenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros, juridinio asmens kodas 126125624, pareiÅ¡kėjai koncertinei įstaigai Lietuvos nacionalinei filharmonijai, juridinio asmens kodas 300011619, 854,76 Eur (aÅ¡tuoni Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt keturi eurai 76 centai) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Jovita Einikienė Violeta Petkevičienė Ernestas Spruogis