b0a7bf47-e30f-4501-a357-479e5b0bc448 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-3568-644/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-2-00334-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 17 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) 15000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu skundÄ (b. l. 17-19) palaikė ir nurodė, jog nuo 2020-05-06 atskirais laikotarpiais jis buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, nes jam nebuvo užtikrintas privatumas ilgalaikių pasimatymų patalpose.

Pažymėjo, kad kamerų durys iÅ¡ vidaus neužsirakino, todėl į Å¡ias patalpas galėjo bet kas ir bet kada užeiti. Ilgalaikių pasimatymų su žmona metu patikrinimai (skaičiuotės) vyko tris kartus per parÄ , tame tarpe ir nakties metu. PareigÅ«nai pro neužrakintas duris užeidavo ne dienotvarkėje nustatytu patikrinimų laiku, bet apie 21.30 val. ir vėliau. Dėl pareigÅ«nų vykdomų patikrinimų ilgalaikių pasimatymų su žmona metu pareiÅ¡kėjas patyrė įtampÄ , baimę, iÅ¡gyvenimus ir pan.

Atsakovės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime (b. l. 23-27) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, pataisos įstaigų pareigÅ«nai turi užtikrinti pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose laikomų nuteistųjų ir suimtųjų dinaminę priežiÅ«rÄ ir Å¡ių įstaigų apsaugÄ . Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88, 72 punkte nurodoma, kad patikrinimai (skaičiuotės) gali bÅ«ti papildomai atliekami kiekvienÄ dienÄ (ryte ir vakare) dienotvarkėje nustatytu laiku, esant bÅ«tinumui – bet kuriuo paros laiku.

Todėl užtikrinant tinkamÄ Ä¯staigos veiklÄ ir funkcionavimÄ , paskirtos bausmės vykdymÄ , kelis kartus paroje atliekamas nuteistųjų skaičiavimas, taip pat ir pasimatymų metu. Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja nuteistojo teisės ar galimybės užsirakinti kamerose ilgųjų pasimatymų metu. Ilgalaikių pasimatymų metu nuteistiesiems taikoma tokia pati dienotvarkė ir režimo reikalavimai, kaip ir pataisos namuose. Pasimatymų kambarių durys nerakinamos, kadangi pareigÅ«nai privalo tikrinti nuteistuosius pagal nustatytÄ dienotvarkę.

Nuteistieji ir jų artimieji iÅ¡ anksto yra įspėjami apie vykdomus patikrinimus. PrieÅ¡ užeidamas į patalpÄ , pareigÅ«nas pabeldžia į duris. PareigÅ«nai laikosi teisės aktų reikalavimų, dienotvarkės režimo patikrinimus (skaičiuotes) atlieka laikantis nustatyto režimo. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas ilgalaikių pasimatymų metu, nesikreipė.

PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Skundas atmestinas.. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sÄ lygomis, t. y. neužtikrinus jam privatumo ilgalaikių pasimatymų patalpose laikotarpiu nuo 2020-05-06 iki skundo padavimo teismui dienos (2022-02-03).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar įstaiga arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2020-05-06 iki 2022-02-03, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK 3-me sektoriuje paprastosios grupės sÄ lygomis ir jam buvo taikoma PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2019-06-13 įsakymu Nr. V-362 patvirtina 3-jo sektoriaus nuteistųjų dienotvarkė (b. l. 89, 101-102). Remiantis PravieniÅ¡kių PN-AK 3-jo sektoriaus nuteistųjų dienotvarke, nuteistųjų patikrinimai vykdomi du kartus per parÄ , t. y. ryte nuo 8.10 val. iki 8.40 val. ir vakare nuo 21.30 val. iki 22 val. (b. l. 101-102).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo suteikti šie ilgalaikiai pasimatymai: 2021-06-15, 2021-06-16, 2021-07-17, 2021-10-20 ir 2021-12-10 – 1 kambaryje, 2021-09-08 ir 2021-12-30 – 2 kambaryje, 2021-11-12 ir 2022-01-21 – 6 kambaryje (b. l. 52). Konkrečių duomenų apie ilgalaikių pasimatymų metu vykdytus pareiškėjo patikrinimus byloje nėra, atsakovės atstovo teigimu, tokie duomenys nekaupiami (b. l. 89). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas ilgalaikių pasimatymų metu susitiko su sutuoktine.

Nuteistųjų teisė į ilgalaikius pasimatymus nustatyta Bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). BVK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nuteistųjų pasimatymai vyksta prižiūrint pataisos įstaigos administracijai arba neprižiūrint. Nuteistieji, atsižvelgdami į turimų pasimatymų skaičių, pasirenka, kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti. Remiantis BVK 94 straipsnio 2 dalimi, prižiūrint pataisos įstaigos administracijai, nuteistiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais:

1) nuotoliniu būdu – iki dviejų valandų;

2) specialiose pataisos įstaigos patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas, – iki dviejų valandų;

3) pataisos įstaigos patalpose, neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų, – iki trijų valandų. Pagal BVK 94 straipsnio 4 dalį, pataisos įstaigos administracijai neprižiūrint nuteistiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais:

1) specialiose pataisos įstaigos patalpose – iki dvidešimt keturių valandų;

2) pilnamečiam nuteistajam be palydos, o nepilnamečiam nuteistajam – kartu su tėvais, rūpintojais, artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis išvykstant pasimatyti už pataisos namų teritorijos ribų, – iki aštuonių valandų;

3) parvykstant į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar pas Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius – iki trijų parų, o nuteistųjų kasmetinių atostogų metu – iki deÅ¡imt parų (BVK 94 straipsnio 4 dalis). Å io straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto pasimatymo metu nuteistajam leidžiama pasimatyti tik su sutuoktiniu (sugyventiniu) ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir Å¡is vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymÄ atvykusio asmens vaikas (BVK 94 str. 5 d.).

Taigi, pagal minėtÄ reglamentavimÄ , nuteistajam leidžiama pasimatyti su sutuoktiniu specialiose pataisos įstaigos patalpose iki 24 val. pataisos įstaigos administracijai neprižiÅ«rint. Pagal BVK 112 straipsnio 2 dalį, vienas iÅ¡ pagrindinių pataisos įstaigų režimo reikalavimų yra nuolatinė jų priežiÅ«ra. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarkÄ nustato Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija).

Pagal Instrukcijos 10 punktÄ , įstaigose laikomų asmenų priežiÅ«ra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pataisos pareigÅ«nų (dinaminę priežiÅ«rÄ vykdančių pareigÅ«nų) veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti įstaigose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, nustatytos dienotvarkės laikymÄ si. Pagal Instrukcijos 11 punktÄ , asmenų, laikomų įstaigose, priežiÅ«ra užtikrinama, be kita ko, jų patikrinimais ir skaičiuotėmis.

Nuteistų asmenų tikrinimas pasimatymų metu numatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-05-15 įsakymu Nr. V-136 patvirtintose Nuteistųjų (suimtųjų), atliekančių laisvės atėmimo bausmę (suėmimÄ ) laisvės atėmimo vietų įstaigose ir asmenų, atvykusių į pasimatymÄ su nuteistuoju (suimtuoju), elgesio per pasimatymÄ taisyklėse (toliau – Taisyklės). Å ių Taisyklių 4.5 punkte nustatyta, kad ilgalaikio pasimatymo metu visi pasimatymo dalyviai bendraudami su pareigÅ«nais patikrinimo metu turi bÅ«ti apsirengę virÅ¡utinius drabužius.

Pagal Taisyklių 10 punktÄ , nuteistieji (suimtieji) ir asmenys, atvykę į pasimatymÄ su nuteistuoju (suimtuoju) pirmÄ kartÄ , pasiraÅ¡ytinai supažindinami su Å¡iomis taisyklėmis. Ne pirmÄ kartÄ atvykstantiems į pasimatymÄ nuteistiesiems (suimtiesiems) ir asmenims žodžiu primenamos Taisyklės, o pasiraÅ¡ytinai supažindinama tik su Taisyklių pakeitimais. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje yra nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas, bÅ«sto neliečiamybė ir susiraÅ¡inėjimo slaptumas.

Pagal EŽTT praktikÄ , asmens sulaikymas ar įkalinimas savo prigimtimi yra privataus ir Å¡eimos gyvenimo ribojimas, tačiau toks ribojimas negali paneigti pačios teisės esmės. Dėl Å¡ios priežasties kalinčio asmens teisės į Å¡eimos gerbimÄ bÅ«tinoji dalis yra tai, kad įkalinimo įstaigos administracija padėtų palaikyti veiksmingÄ bendravimÄ su artimais Å¡eimos nariais (žr. EŽTT sprendimÄ Messina prieÅ¡ ItalijÄ (Nr. 2), pareiÅ¡kimas Nr. 25498/94, 61 p.). Vertinant situacijÄ minėtos EŽTT bylos kontekste, pasisakytina, kad organizuodama nuteistųjų ilgalaikius pasimatymus, pataisos įstaiga turėtų vadovautis Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta asmens teise į privataus Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ taip, kaip ji aiÅ¡kinama EŽTT praktikoje ir vykdyti pozityvius veiksmus iÅ¡ valstybės pusės, garantuojančius tinkamÄ Å¡ios teisės įgyvendinimÄ .

Vertindamas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl patikrinimų (skaičiuočių) ilgalaikių pasimatymų metu vykdymo, teismas pažymi, kad pataisos įstaiga, užtikrindama laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų priežiÅ«rÄ , turi teisę vykdyti nuolatinę Å¡ių asmenų elgesio kontrolę ir jų patikrinimus nuteistųjų buvimo vietose, tame tarpe ilgalaikių pasimatymų metu, pagal nustatytÄ dienotvarkę. Tačiau aplinkybė, kad pareigÅ«nai privalo užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų priežiÅ«rÄ , negali bÅ«ti prioritetiÅ¡kai svarbesnė už teisės, kad bÅ«tų gerbiamas nuteistojo privatus ir Å¡eimos gyvenimas.

Å iuo atveju atsakovės atstovas nurodė, kad patikrinimai ilgalaikių pasimatymų patalpose buvo vykdomi dienotvarkėje nustatytu metu (ryte nuo 8.10 val. iki 8.40 val. ir vakare nuo 21.30 val. iki 22 val.) (b. l. 89). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimas apie patikrinimų vykdymo tvarkÄ ilgalaikių pasimatymų patalpose pagal nustatytÄ dienotvarkę. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad pareigÅ«nai ginčo laikotarpiu patikrinimus ilgalaikių pasimatymų patalpose bÅ«tų atlikę ne dienotvarkėje nustatytu laiku, ar kitaip bÅ«tų pažeidę patikrinimų atlikimo tvarkÄ , tokių duomenų nepateikė ir pats pareiÅ¡kėjas.

Be to, nagrinėjamu atveju pats pareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad vakariniai patikrinimai vyko nuo 21.30 val., kas, teismo vertinimu, atitinka nustatytÄ dienotvarkę, o konkrečių duomenų apie pareiÅ¡kėjo patikrinimus ilgalaikių pasimatymų patalpose nakties metu byloje nėra. Kita vertus, pareiÅ¡kėjas savo argumentus dėl patikrinimų vykdymo nakties metu grindė abstrakčiais teiginiais ir nedetalizavo, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis Å¡ie patikrinimai buvo vykdomi. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat tik deklaratyviai nurodė, kad pareigÅ«nai užeidavo ne dienotvarkėje nustatytu patikrinimų laiku, o pagal abstrakčius pareiÅ¡kėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ .

Teismas taip pat pažymi, kad patikrinimai trunka neilgai ir, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, vykdomi pagal nustatytÄ dienotvarkę, todėl trumpalaikiai pareiÅ¡kėjo suvaržymai ilgalaikių pasimatytų metu dienotvarkėje nustatytų patikrinimų metu, teismo vertinimu, negalėtų pareiÅ¡kėjui sukelti skunde nurodytų neigiamų pasekmių. Juo labiau, kaip buvo minėta, nuteistieji ir juos lankantys asmenys yra supažindinami su pasimatymų taisyklėmis, kurių 4.5 punktas nustato pareigÄ patikrinimų metu ilgalaikių pasimatymų patalpose bÅ«ti pasiruoÅ¡usiems (apsirengusiems).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė S. M. buvo pasiraÅ¡ytinai supažindinta su elgesio taisyklėmis pasimatymo metu, taigi turėjo žinoti, kaip elgtis patikrinimų metu (b. l. 94-95). Teismo vertinimu, atsakovės atstovas ginčo laikotarpiu organizuodamas nuteistųjų patikrinimus ilgalaikių pasimatymų patalpose teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad ilgalaikių pasimatymų patalpų durys iÅ¡ vidaus neužsirakino, todėl pasimatymų su žmona metu į kamerų patalpÄ bet kas galėjo užeiti.

Tačiau teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisykles nenumato, jog ilgalaikių pasimatymų patalpų durys iÅ¡ vidaus gali bÅ«ti rakinamos. Teismo vertinimu, pataisos namuose visÄ parÄ budint apsaugos pareigÅ«nams, maža tikimybė, jog į kamerÄ ilgalaikio pasimatymo metu užeitų bet kas. Kita vertus, vien tik aplinkybė, kad ilgalaikių pasimatymų patalpų iÅ¡ vidaus nebuvo galimybės užrakinti, t. y. nenustačius, jog pro neužrakintas duris į ilgalaikių pasimatymų patalpas pasimatymo metu kiti asmenys bÅ«tų įėję, savaime nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog ilgalaikių pasimatymų patalpose pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ byloje V. de H. prieÅ¡ OlandijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ SuomijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimÄ byloje G.

R. prieÅ¡ IspanijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 30544/96 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė iÅ¡gyvenimais, įtampa, baime ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis