2019-04-03 Nr. AB-8752-3-61-3-01701-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-746-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01701-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) direktoriaus 2017 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 62-163 skirtą nuobaudą – papeikimą (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 2S-3039; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu Nutarimu jam buvo paskirta nuobauda dėl to, jog 2017 m. vasario 24 d. vykusios kratos metu pareiškėjo kameroje buvo rasta metalinė tarka, techniškai netvarkingas garso grotuvas, nuosava antklodė ir nuosava maža pagalvė, knyga su ant viršelio galinės pusės užklijuotu švitriniu popieriumi. Be to, buvo nustatyta, kad pareiškėjas, išeidamas į fizinės reabilitacijos kambarį, paliko įjungtą televizorių. Pareiškėjo teigimu, visus minėtus kratos metu surastus daiktus jis įsigijo teisėtai – dalį jų pirko Lukiškių TI-K parduotuvėje, kitus pareiškėjui perdavė jo artimieji. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K iš pradžių leidžia įsigyti tam tikrus daiktus, o vėliau skiria nuobaudas už jų turėjimą. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju turėtų būti taikomas principas, pagal kurį įstatymas atgal negalioja.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad metalinę tarkavimo lentelę jis įsigijo Lukiškių TI-K parduotuvėje dar 2007 m., laikė ją maistui skirtoje lentynoje ir iki 2017 m. vasario 24 d. Lukiškių TI-K administracijai ši tarkavimo lentelė jokių problemų nekėlė. Pažymėjo, kad tarkavimo lentelė buvo tinkama naudoti ir Lukiškių TI-K nepateikė jokių įrodymų, jog ji buvo sulankstyta ir nebenaudotina. Pareiškėjo teigimu, grotuvą „Aiwa“ jam perdavė artimieji 2003–2004 m. Iš grotuvo buvo išimtos garso įrašymo detalės, diskų grojimo įrenginys, tačiau grotuvas buvo techniškai tvarkingas, pareiškėjas jį naudojo kaip radijo imtuvą. Pabrėžė, jog Lukiškių TI-K nemotyvavo, kodėl grotuvas laikomas techniškai netvarkingu. Nuosavą antklodę 2007–2008 m. pareiškėjui taip pat perdavė artimieji, o kratos metu paimta maža pagalvė iš tiesų buvo sulankstytas megztinis, kurį turėti nėra draudžiama, todėl jis negalėjo būti paimtas. Pareiškėjo nuomone, iš jo negalėjo būti paimta ir knyga, nes Lukiškių TI-K galėjo paimti tik švitrinio popieriaus gabalėlį, o knygą turėjo palikti.

4. Pareiškėjas neigė, jog išeidamas į fizinės reabilitacijos kambarį, paliko įjungtą televizorių, tačiau neatmetė galimybės, kad jam išėjus iš kameros televizoriuje galėjo aktyvuotis gamintojo įdiegta laikmačio funkcija, kuri įjungia televizorių pagal iš anksto nustatytą pageidaujamos žiūrėti programos laiką. Atkreipė dėmesį, jog nurodė Lukiškių TI-K, kad iš jo sąskaitos gali būti išskaičiuotos lėšos už sunaudotą elektros energiją dėl galimai įsijungusio televizoriaus. Pareiškėjo teigimu, nuobaudos turi būti skiriamos tik kraštutiniais atvejais. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo panaudotas atkuriamojo teisingumo modelis, tarpininkavimo mechanizmas, nurodyti Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalinimo taisyklės).

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 19–25) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 24 d. padarė bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 2017 m. vasario 24 d. pareiškėjo kameroje buvo atlikta krata bei daiktų apžiūra, kurios metu rasti ir paimti šie daiktai: metalinė tarka (sulankstyta), techniškai netvarkingas garso grotuvas (iš jo korpuso išmontuotos vidinės dalys, tačiau jis iš dalies veikiantis), nuosava antklodė, nuosava maža pagalvė, techniškai netvarkingas prailgintuvas (nupjauti laidai, apnuogintos srovinės laidų dalys), knyga, kurios viršelio galinė pusė užklijuota švitriniu popieriumi. Be to, prieš atliekant kratą, buvo pastebėta, kad pareiškėjas, išeidamas į fizinės reabilitacijos kambarį, paliko be priežiūros įjungtus jo asmeninius garso grotuvą bei televizorių. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 112 straipsnio 4 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮVTT) 18 priede išdėstyto Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 5.4 ir 4.12 punktų reikalavimus, Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 28.1 ir 7 punktus. Drausmės komisijos posėdžio metu buvo nutarta teikti Lukiškių TI-K direktoriui siūlymą dėl pareiškėjo nubaudimo, skiriant papeikimą.

7. Lukiškių TI-K teigimu, vertindamas pareiškėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, rėmėsi galiojančiais teisės aktais, gautais darbuotojų tarnybiniais pranešimais, atsižvelgė į nuteistojo atsisakymą pasiaiškinti raštu, nufilmuotą medžiagą vaizdo registratoriumi, drausmės komisijos protokolą. Minėti rašytiniai duomenys sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo rėžimo pažeidimą. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį ir skirta įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes. Lukiškių TI-K atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų jo patirtą neturtinę žalą, nenurodė, kuo ta žala pasireiškė. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio dėl skunde išdėstytų aplinkybių, dėl kurių jis galėjo patirti tam tikrą neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti. Toks pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, anot Lukiškių TI-K, traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 37–40) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą

9. Paaiškino, kad Kalėjimų departamente buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Nutarimo, tačiau skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti Lukiškių TI-K sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Susipažinus su dokumentine medžiaga, buvo nustatyta, kad 2017 m. vasario 24 d. Apsaugos ir priežiūros pareigūnai pareiškėjo kameroje atliko kameros kratą bei daiktų apžiūrą. Kratos metu pareiškėjas buvo išvestas į fizinės reabilitacijos kambarį. Prieš tai Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas informavo pareiškėją, kad jo kameroje bus atlikta krata bei paklausė, ar pareiškėjas turi uždraustų daiktų. Nors pareiškėjas atsakė, kad tokių daiktų neturi, tačiau atliekant kratą tokių daiktų buvo rasta ir jie buvo padėti į Lukiškių TI-K sandėlį. Prieš atliekant kratą, buvo pastebėta, kad pareiškėjas, eidamas į fizinės reabilitacijos kambarį, paliko be priežiūros įjungtus asmeninį garso grotuvą ir televizorių. Savo veiksmais pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Kalėjimų departamentas pažymėjo, kad dviejų Lukiškių TI-K pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad pareiškėjas, išeidamas į fizinės reabilitacijos kambarį, paliko be priežiūros įjungtus savo asmeninius daiktus, todėl pagrindo abejoti minėtų pareigūnų pateikta informacija nėra. Taip pat paaiškino, kad daiktai, kurių patikrinimo metu nustatyta, jog jie neatitinka Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-426, 3 punkte nustatytų reikalavimų, įstaigoje laikomiems asmenims neperduodami, o perduoti paimami ir saugomi įstaigos sandėlyje, iki įstaigoje laikomo asmens prašymu bus grąžinti juos perdavusiems asmenims ar atiduoti paleidžiamam į laisvę daiktų savininkui.

10. Kalėjimų departamento nuomone, Lukiškių TI-K direktorius nuobaudą pareiškėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes. Kadangi nenustatyta, jog Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus, Kalėjimų departamentas manė, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo R. R. skundą atmetė kaip nepagristą.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

13. Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 24 d. pareiškėjo kameroje buvo atlikta krata, kurios metu kameroje rasti: metalinė tarka (sulankstyta), techniškai netvarkingas garso grotuvas (iš jo korpuso išmontuotos vidinės dalys, tačiau jis iš dalies veikiantis), nuosava antklodė, nuosava maža pagalvė, techniškai netvarkingas prailgintuvas (nupjauti laidai, apnuogintos srovinės laidų dalys), knyga, kurios viršelio galinė pusė užklijuota švitriniu popieriumi (b. l. 35).

14. Lukiškių TI-K pareigūnai J. V. (J. V.), J. Š. ir G. M. 2017 m. vasario 24 d. tarnybiniais pranešimais informavo Lukiškių TI-K direktorių apie pareiškėjo kameroje atliktą kratą ir jos rezultatus. Tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodyta, jog prieš atliekant kratą, įėjus į kamerą, buvo pastebėta, kad pareiškėjas, išeidamas į fizinės reabilitacijos kambarį, paliko be priežiūros įjungtus asmeninį garso grotuvą bei televizorių (b. l. 28–33).

15. Dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas pasiaiškinti atsisakė (b. l. 36). Dėl įvykio 2017 m. kovo 2 d. vyko drausmės komisijos posėdis, kurio metu buvo nutarta teikti Lukiškių TI-K direktoriui siūlymą dėl pareiškėjo nubaudimo, skiriant papeikimą (b. l. 34).

16. Lukiškių TI-K direktorius 2017 m. kovo 3 d. nutarime Nr. 62-163 konstatavo, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 112 straipsnio 4 dalies, PĮVTT 18 priede išdėstyto Sąrašo 5.4, ir 4.12 punktų reikalavimus, Tvarkos aprašo 28.1 ir 7 punktus, todėl, vadovaudamasis BVK 142–143 straipsniais, skyrė pareiškėjui nuobaudą – papeikimą (b. l. 8).

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirta nuobauda, Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 62-163 apskundė Kalėjimų departamentui (b. l. 41–47), tačiau Kalėjimų departamentas 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 2S-3039 pareiškėjo skundo netenkino, konstatavo, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai (b. l. 10–11).

18. Teismas vadovavosi BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 112 straipsnio 4 dalimi, PĮVTT 18 priedo 4.12 ir 5.4 punktais, BVK 96 straipsnio 1–2 dalimis, Tvarkos aprašo 7 ir 28.1 punktais ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neneigė, kad turėjo kratos metu surastus daiktus, tačiau nemanė, kad už jų turėjimą turėtų būti baudžiamas, kadangi šiuos daiktus įsigijo seniai ir teisėtai.

19. Visų pirma teismas pažymėjo, kad pažeidimai nustatomi ir nuobaudos skiriamos pagal pažeidimų padarymo metu galiojusius teisės aktus, todėl pareiškėjo teiginiai apie lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principo pažeidimą atmesti. Taip pat pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad ankstesnių kratų metu nebuvo surasti ar paimti ginčo atveju surasti draudžiami turėti daiktai, nėra pagrindas nenustatyti pažeidimo tokius daiktus suradus vėlesnių kratų metu.

20. Kaip minėta, pagal BVK 112 straipsnio 4 dalį nuteistiesiems leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato PĮVTT. Tokie daiktai yra nurodyti PĮVTT 18 priede pateiktame Sąraše. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sąraše nėra nurodyta tarka, vadinasi, šio daikto nuteistieji turėti negali, todėl pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidęs BVK 112 straipsnio 4 dalį. Nors pagal Sąrašo 4.2 punktą nuteistieji gali turėti knygų, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nubaustas ne už knygos, bet už švitrinio popieriaus, kuris buvo pareiškėjo kameroje surastos knygos dalis, turėjimą. Švitrinis popierius Sąraše nėra nurodytas, todėl pažeidimas nustatytas pagrįstai.

21. Pagal Sąrašo 4.12 nuostatas iš patalynės dalių nuteistiesiems leidžiama turėti tik paklodę, užvalkalą pagalvei ir antklodę, todėl pareiškėjo turėta asmeninė antklodė ir pagalvėlė yra priskirtini prie draudžiamų turėti daiktų. Teismas pažymėjo, kad tiek kratos protokole, tiek tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog pareiškėjo kameroje buvo rasta maža pagalvė, todėl pareiškėjo teiginiai, kad surastas daiktas buvo ne pagalvė, o megztinis, vertinti kritiškai.

22. Pagal Sąrašo ir Tvarkos aprašo nuostatas nuteistiesiems leidžiama turėti radijo imtuvus arba garso grotuvus, tačiau visi turimi elektros prietaisai, jų priedai turi būti gamintojo sertifikuoti, švarūs, techniškai tvarkingi, saugūs, neiškomplektuoti, neišmontuotos ir nepakeistos jų atskiros dalys (išskyrus tuos atvejus, kai yra išmontuojama vaizdo ir garso įrašymo įranga bei atskiros dalys, suteikiančios galimybę turėti bet kokį ryšį), atitinkantys gamintojo žymose arba techninėje dokumentacijoje nurodytus duomenis, turėti atsitiktiniam prisilietimui nepasiekiamas srovines dalis, jungiamųjų laidų izoliacija turi būti be akivaizdžių pažeidimų, įtrūkimų ir pan. Šiuo atveju pareiškėjo kameroje rasti elektros prietaisai, t. y. garso grotuvas ir prailgintuvas, buvo techniškai netvarkingi, todėl Lukiškių TI-K pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė Tvarkos aprašo reikalavimų. Nors pareiškėjas teigė, jog garso grotuvas buvo tinkamas naudoti, tačiau pats nurodė, jog iš grotuvo buvo išimtos ne tik garso įrašymo detalės, kurių išėmimas nedraudžiamas, bet ir diskų grojimo įrenginys, todėl teigti, kad pareiškėjo garso grotuvas atitiko Tvarkos aprašo reikalavimus, nėra pagrindo. Be to, teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jei pareiškėjo garso grotuvas vis dėlto buvo tvarkingas, byloje surinka pakankamai duomenų, kurių pagrindų galima konstatuoti kitus BVK, PĮVTT bei Tvarkos aprašo pažeidimus ir jų pagrindu skirti pareiškėjui nuobaudą.

23. Kaip minėta, Tvarkos aprašo nuostatos nuteistiesiems taip pat draudžia palikti įjungtus elektros prietaisus be priežiūros. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Lukiškių TI-K pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, jog pareiškėjas, išeidamas iš gyvenamosios kameros į fizinės reabilitacijos kambarį, gyvenamojoje kameroje paliko įjungtą televizorių ir garso grotuvą. Teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei, kaip nurodo pareiškėjas, televizorius automatiškai įsijungė jam jau išėjus iš kameros, tai nepaneigtų Tvarkos aprašo 28.1 punkto pažeidimo, nes šiuo atveju įjungtas buvo paliktas ir garso grotuvas. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra pats atsakingas už savo televizoriaus užprogramavimą ir turėtų pasirūpinti, kad jo televizorius neįsijungtų, pareiškėjui išėjus iš kameros.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, už kuriuos pagal BVK 142 straipsnio 1 dalį nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos. Šiuo atveju pareiškėjui paskirta pati švelniausia nuobauda – papeikimas, kuri, teismo vertinimu, yra adekvati padarytam pažeidimui. Taigi teismas darė išvadą, kad Nutarimas bei Kalėjimų departamento 2017 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. 2S-3039 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti.

25. Pareiškėjas atsakovu nenurodė Lukiškių TI-K, kuris byloje yra įtrauktas atsakovo atstovu. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K atsiliepime yra išdėstęs savo poziciją ne tik dėl žalos atlyginimo, bet ir dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumo bei pagrįstumo, teismas nesprendė dėl jo įtraukimo į bylos nagrinėjimą atsakovo pozicijoje.

26. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nenurodė, kokia neturtinė žala jam kilo, kuo ji pasireiškė. Be to, teismas nenustatė jokių neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Kaip minėta, neteisėti veiksmai yra viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl pastarųjų nenustačius, valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo R. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.).

III. 27. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 82–84), kuriame prašo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

28. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad rastus daiktus, dėl kurių skirta nuobauda, jis buvo įgijęs teisėtai. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo pareiškėjo pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakė, vadovavosi tik atsakovo atstovo pateiktu atsiliepimu, neišreikalavo papildomų įrodymų. Pareiškėjo vertinimu, buvo pažeistas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principas, nes rastus daiktus jis anksčiau įgijo teisėtai. Be to, teismas be pagrindo nesivadovavo Europos kalinimo taisyklėmis, kuriomis vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismas. Pareiškėjo manymu, šiai bylai aktualūs išaiškinimai Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-5445-244/2015 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-266-442/2016).

29. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 93–96), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

30. Atsakovo atstovas akcentuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Be to, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodoma suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Todėl mano, jog nėra jokio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 97–99), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

32. Atsiliepime pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą pagal ABTĮ reikalavimus. Pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 62-163, kuriuo pareiškėjui R. R. skirta nuobauda – papeikimas, ir Kalėjimų departamento 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 2S-3039 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

34. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagristą.

35. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas R. R. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo pareiškėjo pateiktų argumentų ir netinkamai vertino įrodymus, be pagrindo nesivadovavo Europos kalinimo taisyklėmis. Pareiškėjo manymu, buvo pažeistas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principas, nes rastus daiktus jis anksčiau įgijo teisėtai.

36. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Pareiškėjui nuobauda skirta už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 112 straipsnio 4 dalies, PĮVTT 18 priede išdėstyto Sąrašo 5.4, ir 4.12 punktų reikalavimų, Tvarkos aprašo 28.1 ir 7 punkto pažeidimus už tai, kad 2017 m. vasario 24 d. pareiškėjo kameroje buvo atlikta krata, kurios metu kameroje rasti: metalinė tarka (sulankstyta), techniškai netvarkingas garso grotuvas (iš jo korpuso išmontuotos vidinės dalys, tačiau jis iš dalies veikiantis), nuosava antklodė, nuosava maža pagalvė, techniškai netvarkingas prailgintuvas (nupjauti laidai, apnuogintos srovinės laidų dalys), knyga, kurios viršelio galinė pusė užklijuota švitriniu popieriumi (b. l. 35). Tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodyta, jog pareiškėjas, išeidamas į fizinės reabilitacijos kambarį, paliko be priežiūros įjungtus asmeninį garso grotuvą bei televizorių (b. l. 28–33).

38. BVK 110 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 1 dalies 1 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo: 1) laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pagal BVK 112 straipsnio 4 dalį (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami.

39. PĮVTT 18 priede išdėstyto Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo 5.4 punkte numatytas radijo imtuvas arba garso grotuvas, o 4.12 punkte numatyta patalynė (paklodė, užvalkalai pagalvei ir antklodei). Tvarkos aprašo 7 punkte įtvirtinta, jog elektros prietaisai, jų priedai turi būti gamintojo sertifikuoti, švarūs, techniškai tvarkingi, saugūs, neiškomplektuoti, neišmontuotos ir nepakeistos jų atskiros dalys (išskyrus tuos atvejus, kai yra išmontuojama vaizdo ir garso įrašymo įranga bei atskiros dalys, suteikiančios galimybę turėti bet kokį ryšį), atitinkantys gamintojo žymose arba techninėje dokumentacijoje nurodytus duomenis, turėti atsitiktiniam prisilietimui nepasiekiamas srovines dalis, jungiamųjų laidų izoliacija turi būti be akivaizdžių pažeidimų, įtrūkimų ir pan. Tvarkos aprašo 28.1 punkte numatyta, jog suimtiesiems ir nuteistiems draudžiama palikti įjungtus elektros prietaisus be priežiūros.

40. Kaip minėta, atliekant kratą pas pareiškėją rasti šie daiktai: metalinė tarka (sulankstyta), techniškai netvarkingas garso grotuvas (iš jo korpuso išmontuotos vidinės dalys, tačiau jis iš dalies veikiantis), nuosava antklodė, nuosava maža pagalvė, techniškai netvarkingas prailgintuvas (nupjauti laidai, apnuogintos srovinės laidų dalys), knyga, kurios viršelio galinė pusė užklijuota švitriniu popieriumi (b. l. 35). Be to, pareiškėjas, išeidamas į fizinės reabilitacijos kambarį, paliko be priežiūros įjungtus asmeninį garso grotuvą bei televizorių (b. l. 28–33). Pareiškėjas neginčija fakto, jog minėtus daiktus turėjo, tačiau mano, jog juos buvo įgijęs teisėtai, todėl už jų turėjimą nuobauda negalėjo būti skirta.

41. Pažymėtina, kad aptartus pareiškėjo teiginius paneigia į bylą atsakovo atstovo pateikti įrodymai dėl padarytų pažeidimų. Bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės nustatytos vadovaujantis Lukiškių TI-K pareigūnų J. V. (J. V.), J. Š. ir G. M. 2017 m. vasario 24 d. tarnybiniais pranešimais Lukiškių TI-K direktoriui apie pareiškėjo kameroje atliktą kratą ir jos rezultatus (b. l. 28–33), 2017 m. kovo 2 d. vykusio drausmės komisijos siūlymu dėl pareiškėjo nubaudimo, skiriant papeikimą (b. l. 34). Nustatyta, jog dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas pasiaiškinti atsisakė (b. l. 36).

42. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad draudžiamus daiktus jis buvo įgijęs teisėtai, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, jog nuobaudos skiriamos pagal pažeidimų padarymo metu galiojusius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo teiginius dėl lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principo pažeidimo atmetė kaip nepagrįstus ir papildomai pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad ankstesnių kratų metu nebuvo surasti ar paimti ginčo atveju surasti draudžiami turėti daiktai, nėra pagrindas nenustatyti pažeidimo tokius daiktus suradus vėlesnių kratų metu.

43. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo paskirta BVK 142 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuobauda – papeikimas. Ši nuobauda yra pati švelniausia iš numatytų BVK 142 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti argumentai neleidžia daryti išvados dėl paskirtos nuobaudos neproporcingumo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo padarytus pažeidimus ir nustatytas aplinkybes, jam paskirta nuobauda laikytina proporcinga padarytiems pažeidimams.

44. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su išvadomis, padarytomis pirmosios instancijos teismo, kuris aptartus pareiškėjo paaiškinimus dėl nuobaudos skyrimo vertino kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija vertina, kad Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 62-163 ir Kalėjimų departamento 2017 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. 2S-3039 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos panaikinti. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis byloje esančia medžiaga, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai (ar neveikimas), kurie yra privaloma viešosios civilinės atsakomybės sąlyga, byloje nenustatyti, todėl nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų deliktinės atsakomybės sąlygų.

45. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas skunde, be kita ko, reiškė reikalavimą panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 62-163, taigi atsakovu byloje turėjo būti įtrauktas ir Lukiškių TI-K. Tačiau, įvertinus tai, kad Lukiškių TI-K, kaip Lietuvos valstybės atstovas, išdėstė savo poziciją tiek atsiliepime į pareiškėjo skundą, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, t. y. kaip proceso dalyvis procese dalyvavo, ir nustačius, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo konstatuoti esminio proceso teisės pažeidimo.

46. Apelianto nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-266-442/2016 (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-5445-244/2015) nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, kadangi minėtos bylos iš šios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, be to, skiriasi ir ginčo laikotarpis bei aktualus teisinis reguliavimas.

47. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan