b0a5b2b5-ae2a-4875-8e0f-0a0d70112bf2 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. I-478-621/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 16.5; 74;

 (S)

Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 18 d.

Å iauliai

           Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas, sekretoriaujant Lauritai Pocienei,

nedalyvaujant pareiškėjui A. P.,

nedalyvaujant atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovui, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

P. pateiktÄ skundÄ atsakovui Å iaulių tardymo izoliatoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

           Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas

A. P. 2010 m. gegužės 28 d. kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su skundu (b.l. 2-6), kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 1084,56 Lt už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-01-01.

PareiÅ¡kėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad atsakovas, apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., nes tai apsunkina teisės į priemokas ir priedus įgyvendinimo galimybę, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-10-11 sprendime administracinėje byloje Nr. I8-9/04 konstatavo, jog teisė į socialinę garantijÄ (priedus ir priemokas) pagal įstatymus atsiranda, jei asmuo dirba nakties metu, už darbÄ kenksmingomis ir pavojingomis sÄ lygomis, už papildomÄ darbÄ ir t.t. Tai yra teisinės kategorijos ir su ja susijusios socialinės garantijos atsiradimas siejamas su faktinėmis aplinkybėmis, kurioms nepriklauso pareiginės algos dydis. Konstitucinė teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ yra susijusi ir su konstituciniu teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principu. Valstybės tarnautojams atlyginimas gali bÅ«ti mažinamas tik iÅ¡imtiniais atvejais ir tik jei bÅ«tina apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, apmokėjimas už darbÄ negali bÅ«ti mažinamas tik atskiroms darbuotojų kategorijoms. Valstybės tarnybos įstatymo 25 str., 26 str. bei Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 42 str., 421 str. yra pateiktas konkretus priedų ir priemokų sÄ raÅ¡as. Apmokėjimas už virÅ¡valandinius darbus juose nėra reglamentuotas, taigi, nėra priskirtinas nei prie priemokų, nei prie priedų. Todėl atsakovas virÅ¡valandinius darbus nepagrįstai ir neteisėtai priskyrė prie Statuto 38 str. 1 d. 3 p. numatytų atvejų, tai yra laikant, jog tai įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijanti veikla ar papildomos užduotys, atliekamos virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę. Tokiu bÅ«du nepagrįstai ir neteisėtai pritaikius bendrÄ priedams bei priemokoms taikomÄ 70 procentų pareiginės algos dalį neiÅ¡mokėjo mokėjimų už virÅ¡valandžius. PareiÅ¡kėjai savo praÅ¡ymų reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika administracinėse bylose bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. PraÅ¡o skundÄ tenkinti.Â

           Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir

vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b.l. 9). Teismui pateiktu atsiliepimu (b.l. 14-16) praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant, o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu atsakovas dirbantiems pareigÅ«nams mokėdamas darbo užmokestį už faktiÅ¡kai dirbtÄ darbÄ vadovavosi tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis – Valstybės tarnybos įstatymu, Statutu, Darbo kodeksu bei kitais aktualiais teisės aktais. Valstybės tarnybos įstatyme taikomo valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų dvigubo ribojimo principo esmė – nustatyti dviejų pakopų priedų ir priemokų, mokamų valstybės tarnautojams, ribojimų sistemÄ . Priedų ir priemokų dvigubo ribojimo principas įtvirtintas ir pradėtas taikyti nuo 2002-07-01 kaip priemonė, turinti

padaryti teigiamÄ poveikį siekiant užsibrėžtų tikslų, inter alia iÅ¡vengti galimo piktnaudžiavimo mokant valstybės

tarnautojams neriboto dydžio priemokas; neleisti susidaryti nepagrįstai dideliems skirtumams tarp valstybės tarnautojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio bei jo metinio augimo tempo ir asmenų, dirbančių privačiajame sektoriuje, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio bei jo metinio augimo tempo; neleisti susidaryti nepagrįstai dideliems darbo apmokėjimo skirtumams valstybės tarnyboje; drausminti valstybės tarnautojus į pareigas priimančius asmenis (įstaigų vadovus) ir taip juos orientuoti, kad jie pavaldinių darbÄ Ä¯staigoje taip organizuotų, kad valstybės tarnautojai dirbtų įprasta tvarka (krÅ«viu) nustatytu laiku ir tik esant bÅ«tinybei jiems tektų dirbti poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikti papildomas užduotis, dirbti intensyviau darbo dienos metu; racionaliai naudoti valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimus valdymo funkcijoms vykdyti. Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ . Å i konstitucinė

teisė – daugelio kitų konstitucinių teisių įgyvendinimo prielaida, inter alia Konstitucijos 23 str.

įtvirtintos nuosavybės teisės viena iÅ¡ svarbiausių įgyvendinimo prielaidų. Konstitucinė teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ yra susijusi ir su konstituciniu teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principu. Teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos. PareiÅ¡kėjams už faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ buvo mokama teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėti lÅ«kesčiai galėtų bÅ«ti pažeisti tik tuo atveju, jei iki Å¡io pareiÅ¡kėjų nurodyto laikotarpio nebÅ«tų buvę jokio priedų ir priemokų ribojimo, tačiau ribojimas buvo. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.

           Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b.l. 13). Atsiliepimo nepateikė.

           Pareiškėjo A. P. skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje nagrinėjamoje byloje kilo dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjui A. P. nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kai atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius neišmokėjo pareiškėjui visos priedų ir priemokų sumos viršijančios 70 procentų pareiginės algos: 1084,56 Lt.

Pagal byloje esančiÄ medžiagÄ nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. P. yra Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nas. Kaip

matyti iš atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus parengtų pažymų, pareiškėjui neišmokėta

priedų ir priemokų dalis viršijanti 70 procentų pareiginės algos laikotarpiu

nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė 1084,56 Lt (b.l. 7). Ginčo dėl nesumokėto darbo

užmokesčio sumos dydžio tarp proceso Å¡alių nėra. PareiÅ¡kėjas yra Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nas. Jo teisinį statusÄ , taip pat ir darbo užmokesčio mokėjimo tvarkÄ nustatė Statutas. Statuto 42 str. 1 d. (2003-04-29 įstatymo Nr. IX-1545 redakcija, galiojusi iki 2010-01-01) buvo numatyta, kad pareigÅ«nų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , turimÄ pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat priemokos. Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Statuto 42 str. 2 d. numatė, kad Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigÅ«nams pareiginė alga mokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) VI skyriuje buvo reglamentuota valstybės tarnautojų darbo užmokesčio struktÅ«ra, darbo užmokesčio maksimali riba, darbo užmokesčio, priedų ir priemokų skaičiavimo tvarka. Iki 2005-12-21 galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 str. 2 d. buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 str. 2 d. numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. PareiÅ¡kėjams darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, taip pat priedai ir priemokos iÅ¡mokėtos atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje numatytÄ priedų ir priemokų ribojimÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius ,,Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai  ,,Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus Valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku.

Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 str. nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai). Be to, Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai.

Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 str. ir 30 str. nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ . Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.

Toks Konstitucinio Teismo vertinimas reiÅ¡kia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ . Už nurodytus darbus, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ , galėjo bÅ«ti kompensuojama papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimu, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimu ar kitokiais kompensavimo bÅ«dais. To nepadarius, t.y. atsakovui tinkamai nekompensavus už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , atsakovas iki Å¡iol nėra tinkamai atsiskaitęs su pareiÅ¡kėju. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

Konstitucinis Teismas, 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos

23 straipsnio nuostatas.

Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija analogiškoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos

J. K. skundÄ bei patikslintÄ skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo konstatavo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio

23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo. IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ ir Å¡iuo metu

galiojantį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį priemokų už faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties

metu, taip pat atliekant papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę (virÅ¡valandinis darbas) dydis nėra ribojamas (Vidaus tarnybos statuto 38 str.

1 d., Valstybės tarnybos įstatymo 261 str.), teisingu atlyginimu už darbÄ , kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo

23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo išmokėta, sumokėjimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, per kuriuos administraciniuose teismuose turi būti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai arba neveikimas, ir nereglamentuojamas terminas, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Toks terminas nenustatytas ir Valstybės tarnybos įstatyme. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių

garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja

termino, per kurį turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Darbo kodekse. Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis nustato bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 297 straipsnio 1 dalis, kuri nustato sutrumpintÄ (1 mėnesio) ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčams dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo, Å¡ios kategorijos bylose yra netaikytina, nes valstybės tarnautojo tarnyba dėl savo specifikos – nebuvimas darbo sutarties ir dviÅ¡alio susitarimo dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų – nepatenka į Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalies reguliavimo sferÄ . Taigi, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, tai yra nuo 2010 m. gegužės 28 d. Tai reiÅ¡kia, kad taikant senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui priteistina nesumokėto darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 28 d.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas konstatuoja, kad atsakovo Šiaulių rinktinės sprendimai dėl ne viso darbo užmokesčio

išmokėjimo laikytini neįvykdytais atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį. Išdėstytų faktinių ir

teisinių aplinkybių pagrindu laikytina, kad pareiškėjo skundas pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, pagal kurį teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti. Teismas atsižvelgdamas į atsakovo praÅ¡ymÄ ir į visuotinai žinomÄ aplinkybę apie sunkiÄ Lietuvos valstybės, o tuo pačiu ir atsakovo finansuojamo iÅ¡ Lietuvos valstybės biudžeto – turtinę padėtį, sprendžia, kad sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.

           Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių  bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 621,25 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ litÄ dvideÅ¡imt penkis centus) už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 28 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Å iaulių apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas                                                                                                                      Žanas

Kubeckas

nuorašas tikras