b0a252a2-44d8-4d8a-ba9a-c87380a255c2 · Akmenės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-7-922/2014Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00164-2013-5 Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.1.; 77.4.2.; 77.4.3.; 77.7.; 78.1.; 78.2.1.; 99.1.; 99.3.; 99.5.; 99.7.; 99.10.; 113.1.; 116.4.; 116.6.1.; 125.1. (S) AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 14 d.Naujoji Akmenė Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Jūratei Damskytei, Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant ieškovei T. G., jos atstovui advokatui Virginijui Gžimailai, atsakovui A.

J., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui KliÅ¡auskui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės T. G. ieÅ¡kinį atsakovui A. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo bei atsakovo A. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir vaiko pavardės pakeitimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ - Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė :ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama (1) nustatyti nepilnamečio sÅ«naus J.

B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; (2) priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui kas mėnesį po 350 Lt nuo 2013-03-01 iki vaiko pilnametystės; (3) priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ sumoje 12600 Lt už trejus metus (36 mėn. × 350 Lt); (4) paskirti ieÅ¡kovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiam sÅ«nui priteistÄ iÅ¡laikymÄ ; (5) nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sÅ«naus bendravimo tvarkÄ ; (6) priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (II t.; 64-69 b.l.).

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o (1) nustatyti bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu vaiku; (2) pakeisti sÅ«naus J. B., gim. (duomenys neskelbtini), pavardę į J. J., t. y. vaikui suteikti tėvo pavardę; (3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas (I t.; 80-85 b.l.).Teismo posėdyje ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinyje nurodytus reikalavimus. PaaiÅ¡kino, kad ji su atsakovu susilaukė sÅ«naus J. B., gim. (duomenys neskelbtini). BÅ«dama nėščia, informavo atsakovÄ , kad laukiasi jo kÅ«dikio, o gimus sÅ«nui atsakovas pripažino tėvystę, todėl vaiko gimimo liudijime atsakovas buvo nurodytas kaip J.

B. tėvas. Pagal jų tarpusavio susitarimÄ vaikui buvo suteikta motinos pavardė. Gimus sÅ«nui ji su atsakovu susitarė, kad atsakovas pagal finansines galimybes teiks iÅ¡laikymÄ sÅ«nui. Teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas teikdavo iÅ¡laikymÄ sÅ«nui iki 2010 m., po to nustojo. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad vaiko iÅ¡laikymui reikia apie 700 Lt/mėn., todėl reikalauja, kad atsakovas kas mėnesį mokėtų po 350 Lt iÅ¡laikymÄ sÅ«nui nuo 2013-03-01 (kreipimosi į teismÄ dienos) iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad ji 2010-06-04 sudarė santuokÄ su A.

G., su kuriuo susilaukė sÅ«naus – K. G., gim. 2011-08-29. Po santuokos sudarymo A. G. teikė iÅ¡laikymÄ ne tik savo biologiniams sÅ«nui K. G., tačiau ir atsakovo vaikui, rÅ«pinosi jais. Pati yra nedirbanti, registruota darbo biržoje, gauna paÅ¡alpas už vaikus, jos sutuoktinis dirbantis, Å¡eimos mėnesinės pajamos yra apie 2000 Lt. IeÅ¡kovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Å eima gyvenamÄ jį bÅ«stÄ nuomojasi, kas mėnesį nuomai iÅ¡leidžia 50 Lt, apie 200 Lt už įvairius patarnavimus, 400-500 Lt/mėn. Å¡eima skiria K.

G. iÅ¡laikymui. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus po 350 Lt/mėn., t. y. nuo 2010 m., kai atsakovas nustojo teikti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, iki kreipimosi į teismÄ dienos, iÅ¡ viso 12600 Lt. Po to, kai teismo nutartimi buvo nustatyta atsakovo bendravimo tvarka, atsakovas du kartus buvo susitikęs su sÅ«numi, bendravo su juo. Patvirtino, kad sÅ«nus iki Å¡iol nežino, kad atsakovas yra jo tėvas. Kadangi sÅ«nus nuo gimimo gyvena su ieÅ¡kove, todėl praÅ¡o vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja.

PaaiÅ¡kino, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos. Patikslino, kad teismui pateiktoje bendravimo tvarkoje pereinamuoju laikotarpiu (nuo sprendimo priėmimo iki 2014-12-31) numatyta, kad atsakovas neporinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais – po 3 val., pasiimant vaikÄ iÅ¡ jo motinos namų 16 val., tačiau ji ketina pradėti dirbti, o darželis, kurį lanko sÅ«nus, dirba iki 18 val. Atsižvelgiant į tai praÅ¡o modifikuoti bendravimo tvarkÄ , numatant, kad atsakovas gali metų neporinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais – po 3 val., pasiimant vaikÄ iÅ¡ jo motinos namų 18 val.

Ieškovė nesutinka su priešieškinio reikalavimu pakeisti vaiko pavadę. Nurodė, kad šiuo metu vaikas turi jos mergautinę pavardę, žino, kad jo pavardė yra „B.“, bendrauja su artimaisiais iš jos pusės (su seneliais ir dėmėmis), vaikas nesuprastų, kodėl jo pavardė yra „J.“. Ieškovė nurodė, kad nenori, kad sūnui būtų suteikta jo tėvo pavardė, tačiau teismui neatskleidė to priežasčių.Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad priešieškinio reikalavimus palaiko, prašo juos tenkinti, su ieškiniu sutinka iš dalies.

Nesutinka su ieÅ¡kovės praÅ¡omo iÅ¡laikymo dydžiu ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo dydžiu. Atsakovo manymu vaiko poreikius patenkintų 500 Lt iÅ¡laikymo teikimas, t. y. jis sutinka mokėti po 250 Lt/ mėn. Jo manymu teikiant didesnį iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, pinigai bÅ«tų skiriami ne tik jų sÅ«naus iÅ¡laikymui, tačiau ir kitų Å¡eimos narių poreikių tenkinimui. Nurodė, kad yra dirbantis, jo mėnesinės pajamos yra apie 2200 Lt, iÅ¡laikytinių neturi, nes kiti jo vaikai yra suaugę, jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas.

PaaiÅ¡kino, kad pagal Å¡alių susitarimÄ , jis teikė iÅ¡laikymÄ vaikui pagal iÅ¡gales, paskutinį kartÄ pinigus ieÅ¡kovei pervedė 2010 m. rugpjūčio mėn. Teikė iÅ¡laikymÄ vaikui, kol ieÅ¡kovė iÅ¡tekėjo, po to nustojo, nes nenorėjo, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis nejaukiai jaustųsi, nenorėjo kiÅ¡tis į ieÅ¡kovės Å¡eimÄ , todėl nesutinka, kad bÅ«tų priteistas iÅ¡laikymo įsiskolinimas už trejus metus. Kadangi ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka yra iÅ¡ esmės tokia pati kaip ir jo siÅ«loma, todėl sutinka, kad bÅ«tų nustatyta 2014-01-22 patikslintame ieÅ¡kinyje numatyta bendravimo tvarka.

Atsakovas pripažino, kad iki kreipimosi į teismÄ , su sÅ«numi bendravo nedaug. Atsakovas norėtų, kad ieÅ¡kovė kuo greičiau pasakytų sÅ«nui, kad jis yra berniuko tėvas, nes iki Å¡iol sÅ«nus to nežino. PraÅ¡o pakeisti sÅ«naus pavardę, suteikiant jam tėvo pavardę, kadangi visuomenėje priimtina, kad vaikui suteikiama tėvo pavardė. Atsakovas pripažino, kad gimus sÅ«nui, jam buvo suteikta motinos pavardė jų sutarimu.Institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ atstovas paaiÅ¡kino, kad vaikas turi teisę žinoti, kad yra jo tėvai, tačiau ieÅ¡kovė iki Å¡iol nepasakė sÅ«nui, kad atsakovas yra jo tėvas.

Akmenės rajono savivaldybės pedagoginės tarnybos specialistai konsultavo Å¡alis dėl to, kaip reiktų praneÅ¡ti vaikui apie tai, kad atsakovas yra jo tėvas, kad vaikui bÅ«tų sukeltas kuo mažesnis stresas ir pan. Taip pat paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas iÅ¡laikymas garantuotų tik minimalių vaiko poreikių patenkinimÄ , tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad vaiko visaverčiam aprÅ«pinimui reiktų apie 1 MMA, t.y. 1000 Lt/mėn. Sprendžiant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ bÅ«tina atsižvelgti, kad iÅ¡laikymas tenkintų vaiko poreikius (t. y. ne tik minimalius), kad iÅ¡laikymo dydis bÅ«tų proporcingas tėvų pajamoms, kad bÅ«tų užtikrintas realus iÅ¡laikymo teikimas.

Nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, kadangi vaikas nuo gimimo gyvena su motina (ieÅ¡kove). IeÅ¡kovė atsižvelgė į skyriaus iÅ¡vadoje dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio (I t.; 92-93 b.l.) nurodytus motyvus. Numatė, kad atsakovo ir sÅ«naus bendravimo pradžioje nustatytinas minimalus bendravimas, po adaptacinio laikotarpio nustatytina bendravimo tvarka vadovaujantis Å¡eimos teisės principais, kad į tėvų lygiateisiÅ¡kumo principÄ ir vaiko teisę bÅ«ti auklėjamam abiejų tėvų, todėl patikslintame ieÅ¡kinyje numatyta bendravimo tvarka nustatymas neprieÅ¡tarauja vaiko interesams.IeÅ¡kinys ir PrieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintini iÅ¡ dalies.

Byloje nustatyta, kad J. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko tėvu įrašytas atsakovas A. J., o motina – ieškovė T. B. (po santuokos sudarymo ieškovės pavardė „G.“) (I t.; 3 b.l.). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo tarp šalių dėl to, kad atsakovas A. J. yra nepilnamečio J. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su ieškove ir jos sutuoktiniu A.

G. adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė praÅ¡o nepilnamečio sÅ«naus J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja, atsakovas dėl to neprieÅ¡taravo. Institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ atstovas nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko motina neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintinas ir nepilnamečio J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove T.

G., jos gyvenamojoje vietoje.Dėl išlaikymo priteisimo.Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė triskart keitė savo reikalavimus, t. y. padidino nepilnamečiam sūnui priteistino išlaikymo dydį nuo 500 Lt/mėn. iki 800 Lt/mėn. (I t.; 28-29, 119 b.l.; II t.; 5 b.l.), tačiau 2014-01-22 galutinai suformavo reikalavimus ir nurodė, kad sūnaus išlaikymui prašo priteisti po 350 Lt/mėn. (II t.; 64-69 b.l.). Ieškovė sūnaus išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 700 Lt, t. y. perkamas maistas, drabužėliai, higienos prekes, vaistus ir vitaminus, kadangi sūnus po to, kai pradėjo lankyti darželį, dažnokai serga (pateikti išrašai iš J.

B. medicininių dokumentų patvirtinantys, kad berniukas turėjo virÅ¡utinių kvėpavimo traukų sutrikimų (II t.; 73 b.l.), berniukas lanko darželį (I t.; 121 b.l.). Tėvų pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimÄ , vystymÄ si, ugdymÄ , įgimtų ir įgytų gabumų lavinimÄ užtikrinantis veiksnys. Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtinta absoliuti tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.).

Pagal CK 3.192 str., iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigÄ , iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje” 10 punkte nurodyta, jog tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rÅ«Å¡ių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimÄ , pensijÄ , stipendijÄ , socialinę paÅ¡alpÄ ; pajamas iÅ¡ komercinės ir Å«kinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamÄ jį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamÄ jį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, miÅ¡kÄ ir kt.) turtÄ ; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas) juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtÄ .

Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. IeÅ¡kovė po sÅ«naus J. B. gimimo sudarė santuokÄ su A. G. (I t.; 5 b.l.), santuokoje susilaukė sÅ«naus K. G. (I t.; 60 b.l.), taigi ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio Å¡eimoje auga du mažamečiai vaikai. IeÅ¡kovė bei jos sutuoktinis A. G. neturi nekilnojamojo turto (I t.; 57, 58 b.l.), ieÅ¡kovė nedirbanti, registruota biržoje (I t.; 134 b.l.), gauna nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ (II t.; 70-71 b.l.), socialinę paÅ¡alpÄ , iÅ¡mokÄ vaikui (I t.; 59 b.l.), iki 2013-08-29 gavo motinystės paÅ¡alpÄ už K.

G. (I t.; 61 b.l.; II t.; 70-71 b.l.), ieškovė tvirtino, kad jos vyras dirbantis, šeimos mėnesinės pajamos yra apie 2000 Lt, ieškovės sutuoktinis materialiai išlaiko ne tik savo sūnų, tačiau ir atsakovo sūnų. Atsakovas dirbantis (61-63 b.l.), mėnesinės pajamos yra apie 2200 Lt, jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (I t.; 135-136, 137 b.l.; II t.; 60 b.l.), kito nekilnojamojo turto atsakovas neturi, jo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės bei atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės panaši.

Todėl vaiko tėvai turi vienodas pareigas teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui (CK 3.156 str.).Teismų praktikoje pažymima, kad visais atvejais, kai nagrinėjamas iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiams vaikui klausimas, teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Todėl nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad iÅ¡laikymas bÅ«tų pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaikų vystymosi sÄ lygas.Nustatant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad visapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje Nr. 54).

Minimalaus gyvenimo lygio sÄ voka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme (1990 m. rugsėjo 15 d. Nr. I-618), t. y. minimalų socialiai priimtinÄ poreikių tenkinimo Å¡iuo metu atitinka 1 MGL, t. y. 130 Lt. Tačiau, teismas, spręsdamas dėl iÅ¡laikymo dydžio, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui bÅ«dingi individualÅ«s dvasiniai, psichologiniai, kultÅ«riniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga.

Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiÅ«ros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama bÅ«tinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti iÅ¡silavinimÄ , profesinį pasirengimÄ , bÅ«ti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatÄ , sudaryti sÄ lygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultÅ«riniu bei dvasiniu požiÅ«riu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 23 str. 3 d.). Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo forma bei dydis negali bÅ«ti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo orientacinis kriterijus, nustatant vaiko iÅ¡laikymo dydį, yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio vieno vaiko iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ (MMA), kuri Å¡iuo metu yra 1000,00 Lt (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008, 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).Pažymėtina, jog sunki tėvų padėtis turi reikÅ¡mės iÅ¡laikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti iÅ¡laikymÄ , privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Tai reiÅ¡kia, kad tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ turtinę padėtį, savo pasirengimÄ reikiamai rÅ«pintis vaiku. PrieÅ¡ingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikÄ , ugdyti jo asmenybę, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymo dydis nėra per didelis, atitinka abiejų tėvų turtinę padėtį, neprieÅ¡tarauja proporcingumo principui, tenkina nepilnamečio vaiko poreikius. Todėl iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymas nepilnamečiam sÅ«nui J. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis po 350,00 Lt iki vaiko pilnametystės. Nagrinėjamu atveju iÅ¡laikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismÄ dienos (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.199 str., 3.200 str.).Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo.IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos, iÅ¡ viso 12600 Lt (36 mėn. × 350 Lt.).

Teismų praktikoje pažymima, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas priteisiamas tuomet, kai nevykdoma CK 3.192 str. numatyta tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos (įskaitant tėvų pareigÄ materialai iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus) taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo srityje įstatymo jos ginamos iÅ¡ dalies, ribojant iÅ¡laikymo priteisimo terminÄ trejais metais iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos (CK 3.200 str.) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigÄ , iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje” 6 punktÄ ).

IÅ¡laikymo įsiskolinimas gali bÅ«ti priteisiamas CK 3.196 str. 1 d. 2 ir 3 p. nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrÄ turtÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas, kaip ir iÅ¡laikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , turi imtis priemonių, kad bÅ«tų nustatytos Å¡ios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės:

a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinė padėtis, c) bÅ«tinas iÅ¡laikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokiÄ dalį reikalingo iÅ¡laikymo teikė kiekvienas iÅ¡ tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ bei į protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009 ir kt.).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad gimus sÅ«nui Å¡alys sudarė susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui teikimo, kuriuo vaiko motina (ieÅ¡kovė) įsipareigojo teismo keliu nereikalauti iÅ¡ vaiko tėvo (atsakovo) iÅ¡laikymo ar kitokio turto, o atsakovas įsipareigojo teikti iÅ¡laikymÄ vaikui pagal finansines galimybes (I t.; 102 b.l.).

Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sutarčių laisvės principas, kuris reiÅ¡kia, kad Å¡alys gali tarpusavio sutarimu, paisydamos imperatyviosiomis teisės normomis nustatytų apribojimų, laisvai sudaryti ir nutraukti sutartis, savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kt. (CK 6.156 str.), o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str.). Sutartis turi bÅ«ti vykdoma tinkamai ir sÄ Å¾iningai, t. y. taip, kaip nustatyta jos sÄ lygose. Jei nėra abipusės sutarties Å¡alių valios (susitarimo), viena iÅ¡ sutarties Å¡alių neturi teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti sutarties sÄ lygas ar sutartį nutraukti (jos atsisakyti), iÅ¡skyrus atvejus, kai tokia teisė įtvirtinta įstatyme ar sutartyje ir laikomasi nustatytos Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos (CK 6.59, 6.204, 6.217. 6.223 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvai gali sudaryti sutartį dėl savo vaikų materialinio iÅ¡laikymo, taigi Å¡alių sutartis nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, todėl sutarties Å¡alims ji yra privaloma, nepriklausomai nuo to, kokia jos forma- žodinė, raÅ¡ytinė ar patvirtinta notaro. IeÅ¡kovės argumentas, kad tarp jos ir atsakovo sudaryta sutartis, kurioje Å¡alys iÅ¡sprendė sÅ«naus materialinio iÅ¡laikymo klausimÄ , nėra teisiÅ¡kai įpareigojanti yra nepagrįstas.

Nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad atsakovas mokėjo ieÅ¡kovei dar esant nėščiai, teikė iÅ¡laikymÄ ir po sÅ«naus gimimo, teismui pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad atsakovas pervesdavo į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ tam tikrÄ pinigų sumÄ (sumos dydis vyrauja nuo 100 Lt iki 300 Lt) (I t.; 104-106 b.l.). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas laikėsi Å¡alių susitarimo ir teikė iÅ¡laikymÄ sÅ«nui iki 2010 m. rugpjūčio mėn. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, atsakovas neteikė iÅ¡laikymo nepilnamečiam sÅ«nui nuo 2010-09-01, ieÅ¡kovė į teismÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo kreipėsi 2013-02-11 (I t.; 2 b.l.).

Nors ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus iki kreipimosi į teismÄ , t. y. nuo 2010-03-01 iki 2013-02-11, tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytus duomenis, Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo už trejus metus tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡laikymo įsiskolinimas priteistinas tik už tÄ laikotarpį, kai vaiko tėvas (atsakovas) neteikė iÅ¡laikymo, t.y. iÅ¡laikymo įsiskolinimas priteistinas už 30 mėn. (už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2013-02-11).Be to, įvertinus Å¡alių turtinę padėtį, atsižvelgiant į vaiko interesus, konstatuotina, kad Å¡alys turėjo vienodas pareigas teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui.

Vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, teismas sprendžia, kad po 500 Lt kas mėnesį iÅ¡laikymas atitinka nepilnamečio vaiko poreikius. Taigi atsakovo dalis sÅ«naus iÅ¡laikymo prievolėje yra 250 Lt/mėn., tokio paties dydžio iÅ¡laikymÄ sÅ«nui turėjo teikti ir ieÅ¡kovė. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti įsiskolinimÄ už trejus metus skaičiuojant kas mėnesį po 350 Lt tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2013-02-11 po 250 Lt kas mėnesį, iÅ¡ viso 7500 Lt (30 mėn. x 250 Lt = 7500 Lt).Nepilnamečiam vaikui J.

B. priteisto iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieÅ¡kovė T. G. (CK 3.190 str.).Sprendimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.Pažymėtina, kad tiek ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu tiek atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp Å¡alių dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kuri numatyta 2014-01-22 patikslintame ieÅ¡kinyje, nėra, todėl Å¡ioje dalyje sprendimas suraÅ¡omas sutrumpintais motyvais (CPK 268 str. 5 d.).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti.

Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. 2 d. nustatyta, kad vaikui turi bÅ«ti užtikrinta galimybė bendrauti su motina ar tėvu, negyvenančiu su juo, iÅ¡skyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali vaikui pakenkti. CK 3.170 str. 1 d. numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o pagal CK 3.170 str. 2 d. vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

Kaip nustatyta CK 3.175 str. 2 d., teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ , o nustatyti minimalų bendravimÄ su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismÄ dienos bÅ«tų dalyvavęs sÅ«naus auklėjime, tėviÅ¡kai juo rÅ«pinęsis.

Atsakovas teigia, kad bendrauti su sÅ«numi kliudo ieÅ¡kovė. Tačiau po to, kai Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-02-13 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarka (II t.; 100-102 b.l.), atsakovas du kartus buvo susitikęs su sÅ«numi, jie kartu bendravo, nors vaikas ir nežinojo, kad atsakovas yra jo tėvas. Teismas atsižvelgė į Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus rekomendacijÄ , kad vaiko bendravimo su atsakovu tvarka turi daryti kuo mažesnę įtakÄ mažamečio vaiko nusistovėjusiam gyvenimo bÅ«dui ir aplinkai, kad berniukas susipažintų su savo tėvu (atsakovu), kad vaikas patirtų kuo mažesnį stresÄ bendraudamas su savo tėvu.

Siekiant užtikrinti mažamečio interesų ir teisių apsaugÄ , teismas įvertino Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus rekomendacijas, mažamečio amžių, jo dienos režimÄ . Byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su sÅ«numi kenktų vaiko interesams, todėl nesant ginčo dėl bendravimo tvarkos, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus specialistams nustačius, kad tokia bendravimo tvarka nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, tvirtina 2014-01-22 patikslintame ieÅ¡kinyje numatyta atsakovo bendravimo tvarka su sÅ«numi.

Atsižvelgiant į Å¡alių pageidavimus, pakeistina tik adaptacinio laikotarpio (nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2014-12-31) bendravimo tvarka, numatant, kad atsakovas bendrauja su sÅ«numi metų neporinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais – po 3 val., pasiimant vaikÄ iÅ¡ jo motinos namų 18 val.Dėl vaiko pavardės pakeitimo.Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. bei CK 3.161 str. 1 d. įtvirtinta viena iÅ¡ vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardÄ ir pavardę.

CK 3.167 str. numatyta, kad gimus vaikui, jam yra suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iÅ¡ tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 str. 2 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad registruojant J. B. gimimÄ , jam buvo suteikta motinos pavardė (I t. 3 b.l.). Teismo posėdyje Å¡alys patvirtino, kad gimus sÅ«nui jos sutarė, kad gimusiam vaikui bus suteikta vaiko motinos (ieÅ¡kovės) pavardė.

Tačiau nagrinėjant civilinę bylÄ atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pakeisti sÅ«naus pavardę iÅ¡ „B.“ į „J.“, t. y. vaikui suteikti tėvo pavardę. IeÅ¡kovė nesutinka, kad bÅ«tų keičiama nepilnamečio vaiko pavardė. Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nereguliuoja vaiko pavardės nustatymo kriterijų esant ginčui tarp tėvų dėl vaiko pavardės, todėl teismas, spręsdamas ginÄÄ vadovaujasi pagrindiniais Å¡eimos ginčų nagrinėjimo principais: vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) bei tėvų valdžios lygybės (CK 3.156 str.).

Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 8 str. yra numatyta valstybės pareiga užtikrinti vaiko teisę į savo identiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ , o minėtos konvencijos 3 str. 1d. numatyta, kad „imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai“. Taigi teismas spręsdamas klausimÄ dėl vaiko pavardės pakeitimo, atsižvelgia į vaiko interesus turėti pastovius jo individualybę lemiančius požymius – pastoviÄ ir nekaitaliojamÄ pavardę.Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų įrodymų, gimus sÅ«nui Å¡alių sutarimu jam buvo suteikta vieno iÅ¡ tėvų – motinos (ieÅ¡kovės) – pavardė.

Atsakovas nuo vaiko gimimo momento yra nurodytas kaip ieÅ¡kovės sÅ«naus tėvas, nagrinėjamo byloje atsakovo tėvystė nėra nuginčyta ar nustatyta, taigi nėra pasikeitusios faktinės aplinkybės, dėl ko bÅ«tų reikalinga keisti vaiko pavardę. Teismo vertinimu, vaiko turima pavardė nėra įžeidžianti, žeminanti jo orumÄ ar nepatogi vartoti. Be to, berniukas nuo pat gimimo gyvena ir lieka toliau gyventi su motina (ieÅ¡kove), jis save identifikuoja kaip J. B., vaikas nežino, kad atsakovas yra jo tėvas, su atsakovu bendravo tik keliskart, taigi tarp jų Å¡iuo metu nėra pakankamai artimo emocinio ryÅ¡io.

Teismo vertinimu, tikslinga, kad vaikas turėtų pavardę to iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena, su kuriuo jį sieja artimi socialiniai ir emociniai ryÅ¡iai. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vaiko pavardės keitimas Å¡iuo metu neatitiktų vaiko interesų, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas pakeisti vaiko pavardę netenkintinas, berniukui paliekama motinos pavardė.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.IÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsižvelgiant į Å¡alių procesinį elgesį, į priežastis, dėl ko susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, iÅ¡ atsakovo priteistina 315,00 Lt žyminio mokesčio, 99,45 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (I t.; 1 b.l.;

II t.; 1 b.l.) ir 889,84 Lt iÅ¡laidų už ieÅ¡kovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ nagrinėjamoje byloje (II t.; 130 b.l.). Å ios bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos valstybės naudai (CPK 93 str. 2 ir 4 d., 96 str. ir 99 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė Å iaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu Nr. SP-3771(7.3421) 100 % atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo (II t.; 37 b.l.), todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos, jos atlyginamos iÅ¡ valstybės. Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-02-11, 2013-11-07 ir 2014-02-13 nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės (I t., 10-11 b.l.;

II t., 10-11 b.l.; II t., 100-102 b.l.), paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.Vadovaudamasis CPK 79 str., 80 str. 1 ir 5 d., 82 str., 85 str. 1 d., 88 str. 3, 6 ir 9 p., 93 str. 2 ir 4 d., 96 str. ir 99 str., 259 str., 265-270 str., 282 str., 387-392 str. teismas n u s p r e n d ž i a :ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Nepilnamečio vaiko- J. B., (a.k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove T. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) jos gyvenamojoje vietoje.Priteisti iÅ¡ atsakovo A.

J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡laikymÄ sÅ«nui J. B., (a.k. (duomenys neskelbtini)) mokant kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo visų rÅ«Å¡ių gaunamų pajamų po 350,00 Lt (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) nuo kreipimosi į teismÄ (2013-02-11) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Å¡iÄ sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečio sÅ«naus J. B., (a.k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 7500,00 Lt (septynis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus litų) už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2013-02-11 (30 mėnesių), skaičiuojant vaikui per mėnesį po 250,00 Lt (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų).Nepilnamečio vaiko J.

B., (a.k. (duomenys neskelbtini)) priteisto iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovę T. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)).SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai.Nustatyti atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi J. B., (a.k. (duomenys neskelbtini)Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2014-12-31 atsakovas A. J. bendrauja su sÅ«numi J. B. taip:metų porinėmis savaitėmis savaitgaliais (t. y. Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį) –po 4 val., pasiimant vaikÄ iÅ¡ jo motinos namų 12.00 val. ir grÄ Å¾inant jį į jo motinos namus 16.00 val.;metų neporinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais – po 3 val., pasiimant vaikÄ iÅ¡ jo motinos namų 18.00 val. ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo motinos namus 21.00 val.;Å¡alių susitarimu tėvo ir vaiko bendravimas gali vykti kitokia tvarka.Nuo 2015-01-01 atsakovas A.

J. bendrauja su sÅ«numi J. B. taip:metų porinių savaičių Å¡eÅ¡tadieniais A. J. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo motinos namų 10.00 val. ir parveža jį į ieÅ¡kovės namus sekmadienį iki 17.00 val.;per Å¡ventes - sÅ«naus gimtadienį, A. J. gimtadienį, Å v. Velykas, Tėvo dienÄ , Å v. Kalėdas, Naujuosius Metus - A. J. bendrauja su sÅ«numi tokia tvarka:kas metai Tėvo dienos, savo gimtadienio, poriniais metais vaiko gimtadienio iÅ¡vakarėse 17.00 val. pasiima jį ir Å¡ventei pasibaigus parveža į ieÅ¡kovės T.

G. gyvenamÄ jÄ vietÄ kitÄ dienÄ iki 17.00 val.;poriniais metais Å v. Velykų iÅ¡vakarėse 16.00 val. pasiima vaikÄ ir Å¡ventei pasibaigus (Å v. Velykų antrÄ dienÄ ) vakare iki 17.00 val. parveža į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ ;neporiniais metais per Å v. Kalėdas pasiima vaikÄ gruodžio 25 d. ryte iki 12.00 val. ir Å¡ventei pasibaigus (gruodžio 26 d.) vakare iki 17.00 val. parveža į ieÅ¡kovės T. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ ;poriniais metais gruodžio 31d. pasiima vaikÄ 10.00 val. ryte ir sausio 1 d. vakare iki 17.00 val. parveža į ieÅ¡kovės T.

G. gyvenamÄ jÄ vietÄ ;vaiko vasaros atostogų metu bendrauja su vaiku 2 savaites iÅ¡ eilės, pagal prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki atostogų pradžios su vaiko motina suderintÄ laikÄ . Vaikui vykstant atostogauti pas tėvÄ , jo motina įsipareigoja pasirÅ«pinti sÅ«naus sezoniniais drabužiais, higienos priemonėmis;esant galimybei, vaiko tėvas A. J. bendrauja su sÅ«numi jo žiemos bei pavasario atostogų metu arba kitu laiku pagal bendrÄ Å¡alių sutarimÄ ;jeigu dėl svarbios priežasties (pvz., vaiko tėvas laikinai iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos į kitÄ Å¡alį arba vaikas yra laikinai iÅ¡vykęs į kitÄ Å¡alį, arba į kitÄ Lietuvos miestÄ , vaikų arba tėvo ligos ir kt. nenumatytų priežasčių) pagal sudarytÄ grafikÄ vaiko tėvas A.

J. negali matytis ir bendrauti su sÅ«numi, tėvo pasimatymas su vaiku, jam praÅ¡ant, gali bÅ«ti perkeliamas į kitÄ artimiausiÄ savaitgalį. Apie bendravimo grafiko pakeitimÄ vaikų tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitÄ likus 2 dienoms iki bendravimo datos;sÅ«nui J. B. bÅ«nant su tėvu A. J., jis pilnai vaikÄ iÅ¡laikys savo lėšomis. IeÅ¡kovė T. G. įsipareigoja netrukdyti sÅ«nui J. B. bendrauti su tėvu A. J. elektroniniais laiÅ¡kais, telefonu, „Skype“ programa bei kitomis ryÅ¡io priemonėmis.

Ä®vykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui, nedelsiant informuoti atsakovÄ A. J. telefonu.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 315,00 Lt (tris Å¡imtus penkiolika litų) žyminio mokesčio bei 99,45 Lt (devyniasdeÅ¡imt devynis litus 45 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. IÅ¡aiÅ¡kintina, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 889,84 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis 84 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. IÅ¡aiÅ¡kintina, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.Palikti galioti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-02-11, 2013-11-07 ir 2014-02-13 nutartimis taikytas laikinÄ sias apsaugos iki sprendimo įsiteisėjimo.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja             Loreta Janiulytė