2017-08-30 Nr. AB-15689-3-63-3-00851-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-713-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00851-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai ir Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Emlita“ dėl sprendimų ir įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. R. su 2017 m. birželio 30 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. T2-183 dalį dėl (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip (duomenys neskelbtini) kvartalas, architektūrinės–urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano sprendinių žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (po sklypų sujungimo sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)); 2) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. T2-386 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“; 3) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. A1-898 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad 2016 m. gegužės–rugsėjo mėnesiais paveldėjo daug savo motinos turto Lietuvoje ir užsienyje, taip pat verslą, todėl neturėjo galimybės susipažinti su paveldėto turto situacija, be to, negyvena Palangoje ir joje ilgą laiką nesilankė, nes 2016–2017 m. daug keliavo po pasaulį, nedalyvavo teritorijų planavimo procedūrose ir nebuvo apie jas informuotas, o motina sirgo ir neturėjo galimybės rūpintis bei domėtis savo turtu. Nurodo, jog tik 2017 m. birželio 17 d. nuvyko į Palangą ir pamatė greta jam priklausančio sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vykstančias statybas žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)). Teigė, kad išsiaiškinęs situaciją, operatyviai susidaro advokatą ir pateikė skundą teismui, todėl mano, kad jam turi būti užtikrinta teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjo J. R. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir jo skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundą teismui padavė 2017 m. birželio 30 d., todėl yra akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas terminas skundui paduoti yra praleistas. Įvertinęs J. R. nurodytas termino praleidimo priežastis, teismas sprendė, kad jos nėra išskirtinės bei nepriklausančios nuo jo valios ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Prašymas atnaujinti terminą patvirtina, kad pareiškėjas nesidomėjo paveldėto turto būkle ir situacija, jis ilgą laiką nesilankė Palangoje, ir tik praėjus daugiau kaip metams nuo motinos mirties pradėjo domėtis paveldėto žemės sklypo būkle, tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma objektyvia ir nuo J. R. valios nepriklausiusia aplinkybe, dėl kurios nebuvo galimybės laiku pateikti skundą teismui. Priešingai, nesidomėjimas paveldėtu turtu yra paties pareiškėjo pasirinkto elgesio modelis, nes būdamas atidus ir rūpestingas, jis galėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu paveldėjimo santykiuose ir pasirūpinti paveldėtu turtu. J. R. pasirinktas teisių gynybos būdas yra subjektyvaus pobūdžio ir tai negali būti pripažintas svarbia priežastimi atnaujinti skundo padavimo terminą, nes būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo ir teisinių santykių stabilumo principai. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Kai asmuo praleidžia įstatyme nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo galbūt pažeistų teisių ar interesų gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą. Netenkinęs J. R. prašymo dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo netenkintinas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, jo skundą atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjui paduodant skundą sumokėtą 22,5 Eur žyminį mokestį.

III. J. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti, atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti ir jo skundą priimti.

J. R. savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad jo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip nesirūpinimas turtu, kadangi pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės savo teises ginti anksčiau. Be paveldėto nekilnojamojo turto ir verslo J. R. turi ir savo verslą, kuriuo turėjo nepertraukiamai rūpintis. Be to, jis turi tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai. Mano, kad visos šios aplinkybės turėjo būti įvertintos kompleksiškai ir nebuvo pagrindo teigti, jog pareiškėjas piktnaudžiauja teise teikti skundą ar šią teisę įgyvendina neapdairiai ar nerūpestingai, todėl terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad teisinis reguliavimas nesudaro pagrindo tikėtis, kad ginčijami teritorijų planavimo dokumentai gali būti priimti, todėl tai taip pat objektyviai sutrukdė skundą pateikti anksčiau. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 26 d. sprendime Nr. 136 nustatyta, kad teritorija, esanti palei (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) tako yra skirta rekreacijos, poilsio tikslams, pripažinta kaip reikalinga savivaldybės funkcijoms vykdyti bei svarbi vietos bendruomenei. Į šią teritoriją patenka ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)), su kuriuo susiję teritorijų planavimo dokumentai yra ginčijami. Minėtas Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas reiškia, kad nurodytoje teritorijoje žemė apskritai negalėjo būti privatizuota, kadangi yra priskiriama valstybės išperkamai žemei pagal Lietuvos Respublikos piliečiu nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą, o jeigu buvo privatizuota, tai gyvenamosios paskirties namais jokiais atvejais negalėjo būti apstatyta, kadangi tai draudžia Palangos miesto bendrasis planas, numatantis intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritoriją (neurbanizuojama teritorija), bei minėtas Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas. Nurodo, kad panašiose faktinėse situacijose administraciniai teismai sprendžia praleistą skundo padavimo terminą atnaujinti.

Atsakovai Palangos miesto savivaldybės taryba ir Palangos miesto savivaldybės administracija prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. R. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovai visiškai sutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties motyvais, kad pareiškėjo dėstomos aplinkybės nelaikytinos objektyvia ir nuo jo valios nepriklausiusia priežastimi, dėl kurios nebuvo galimybės laiku pateikti skundą teismui. Atsakovų nuomone, J. R. nesielgė kaip atidus ir rūpestingas nuosavybės teisių perėmėjas.

Pažymi, kad vadovaujantis aktualiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pareiškėjas turtą nuosavybės teise perėmė dar 2016 m. birželio 2 d. Bent vidutiniškai apdairus ir rūpestingas nekilnojamojo turto savininkas turi prievolę savo rūpintis ir prižiūrėti savo nuosavybę arba užtikrinti jos tinkamą priežiūrą. Domėtis paveldėto turto teisiniu statusu bei teritorijų planavimo dokumentais J. R. pradėjo tik po metų, kai vasarą savaitgalį atvyko į Palangą. Tai, kad pareiškėjas paveldėjo daug nekilnojamojo turto ir verslą (ne tik Lietuvoje) bei laiko trūkumas domėtis bei rūpintis paveldėto turto būkle, nėra pateisinamos ir objektyvios priežastys, dėl kurių J. R. neturėjo galimybių iki tol ginti savo teisėtų interesų. Pareiškėjas galėjo užsitikrinti tinkamą atstovavimą paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Taigi, yra akivaizdu, kad terminas skundui pateikti negali būti atnaujinamas.

Atsakovų nuomone, J. R. iš esmės neturi reikalavimo teisės ginčyti minėtus administracinius aktus. Pareiškėjas yra nuosavybės teisių perėmėjas nuo 2016 m. birželio 2 d., taigi jis minėto turto savininku tapo tik tada, kai ginčijami administraciniai aktai buvo jau patvirtinti ir galiojantys. Argumentai, kad J. R. negavo jokių duomenų (pranešimų, informacijos) dėl nei vieno iš šių teritorijų planavimo dokumentų, yra visiškai nepagrįsti. Tai patvirtina ginčijamų teritorijų planavimo dokumentų viešojo svarstymo su visuomene ataskaitos. Iš šių detaliojo ir specialiojo teritorijų planavimo bylų sudėtinių dalių matyti, kad visa informacija apie pradedamą rengti bei jau parengtą teritorijų planavimo dokumentą buvo skelbiama viešai Palangos miesto savivaldybės interneto puslapyje adresu: www.palanga.lt, vietinės spaudos leidiniuose bei informaciniuose stenduose. Suinteresuoti asmenys buvo kviečiami teikti siūlymus. Nei ankstesnis nagrinėjamo turto savininkas, nei jo įgalioti asmenys jokių pastabų, pasiūlymų ar pretenzijų viešojo svarstymo su visuomene metu neteikė. Be to, Palangos miesto savivaldybės teritorijoje galiojantys teritorijų planavimo dokumentai yra skelbiami viešai (www.palanga.lt. skiltyje „Teritorijų planavimas“).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo J. R. skundą, nustačius, kad yra praleistas jo padavimo terminas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Nustatyta, kad pareiškėjo ginčijami Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. T2-183 ir 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. T2-386 bei Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 18 d. įsakymas Nr. A1-898 buvo priimti 2013–2016 m., todėl yra akivaizdu, kad dėl minėtų aktų panaikinimo į teismą kreipdamasis su 2017 m. birželio 30 d. skundu, pareiškėjas buvo praleidęs tokio skundo padavimo terminą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Termino praleidimą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad jis turėjo teisėtą lūkestį, jog teritorijų planavimo dokumentai, numatantys gyvenamąją paskirtį žemei, apskritai negali būti rengiami ir tvirtinami žemės sklype. Be to, susiklosčiusios aplinkybės dėl J. R. motinos ligos, paveldėjimo santykių specifikos ir paveldimo turto apimties bei aplinkybės, kad pareiškėjas negalėjo dalyvauti ir nebuvo informuotas apie teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūras, neleido anksčiau pateikti skundo teismui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomos nepriklausančiomis nuo jo valios. Priešingai, jos tik patvirtina, kad J. R. nesidomėjo paveldėto turto būkle ir tik praėjus daugiau nei metams nuo motinos mirties (D. R. mirė (duomenys neskelbtini)) pradėjo domėtis paveldėto žemės sklypo būkle. Nesidomėdamas paveldėtu turtu bei teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūromis, pareiškėjas pats pasirinko tokį savo veikimo būdą, todėl privalo prisiimti ir iš jo kilusias neigiamas pasekmes.

Aplinkybės, kad J. R. turi ir kito turto bei augina tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai, negali būti laikoma objektyvia nuo jo valios nepriklausiusia aplinkybe, dėl kurios nebuvo galimybės laiku pateikti skundą teismui. Pažymėtina, kad negalėdamas pats tinkamai pasirūpinti paveldėtu turtu, J. R. tai galėjo įgalioti padaryti kitus asmenis, tačiau jis to nepadarė, taigi nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas ir pats susikūrė neigiamų pasekmių atsiradimo prielaidas. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis turėjo teisėtą lūkestį, jog teritorijų planavimo dokumentai, numatantys gyvenamąją paskirtį žemei, apskritai negali būti rengiami ir tvirtinami žemės sklype, taip pat nesudaro pagrindo praleistam terminui skundui paduoti atnaujinti, o nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-544-520/2016 neturi būti vadovaujamasi, kadangi bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios. 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-544-520/2016 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad dėl teritorijų planavimo procese dalyvaujančio viešojo administravimo subjekto priimto įsakymo, kuriuo buvo sustabdyta detaliojo plano tvirtinimo procedūra, pareiškėjai galėjo atsirasti pakankamai teisėtas lūkestis, jog su detaliojo plano tvirtinimu susiję sprendimai, kol galioja šią procedūrą sustabdęs administracinis aktas, nebus priimami.

Teisėjų kolegija sprendė, kad būtent nurodytas įsakymas lėmė, kad pareiškėja (jos atstovas) nepakankamai aktyviai domėjosi jai aktualaus detaliojo plano tvirtinimo procedūromis. Nagrinėjamu atveju aplinkybės yra kitokios. Nors Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 26 d. sprendime Nr. 136 buvo nurodyta, kad ginčo teritorija yra skirta rekreacijos, poilsio tikslams, pripažinta kaip reikalinga savivaldybės funkcijoms vykdyti bei svarbi vietos bendruomenei, tačiau, pasikeitus aplinkybėms, teritorijos naudojimo būdas galėjo būti keičiamas.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, kad J. R. terminą skundui paduoti būtų praleidęs dėl svarbių priežasčių. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. R. nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti J. R. skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. R. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė