2013-07-03 Nr. AB-3403-3-61-3-00003-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-1441/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00003-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. sausio 2 d. (pagal gavimo datą) su skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė: 1) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) išmokėti neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnį – po 161,64 už kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti visą paskirto dydžio, t.y. 1 007,75 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 1D-8560(11).

Paaiškino, kad 2005 m. sausio 1 d. Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus sprendimu pareiškėjui buvo paskirta 647,75 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Pareiškėjui taip pat buvo mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas – 360 Lt, su kuriuo pareiškėjo pensijos dydis buvo 1 007,75 Lt. Įsigaliojus Laikinojo įstatymo nuostatoms pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. mokama sumažinta 846,11 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija. Manė, kad teisė reikalauti mokėti Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal Konstitucijos 23 straipsnį yra ginami šios teisės turtiniai aspektai. Pažymėjo, kad asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų pensiją ir ją mokėtų. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu nurodė, kad valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Pažymėjo, kad Vidaus reikalų ministerija 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 1D-8560(11) nurodė, jog išmokėti susidariusią nepriemoką ji neturi teisinio pagrindo.

Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 18-19) nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, nes Valstybinių pensijų įstatymo ir Laikinojo įstatymo nuostatos, kurių pagrindu perskaičiuota ir išmokėta pareiškėjo sumažinta pensija, nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Atkreipė dėmesį, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Pažymėjo, kad panašioje savo turiniu administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartyje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos nurodė, jog pensijas išmokančios institucijos veiksmai ir sprendimai buvo teisėti ir kad nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymų ar kitų teisės aktų, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu (b. l. 29-31) pareiškėjo skundą pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vidaus reikalų ministerijos 2005 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 2/17D-341 pareiškėjui nuo 2005 m. sausio 1 d. paskirta 647,75 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 13). Paskirta pensija kartu su 360 Lt valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu iš viso siekė 1 007,75 Lt (b. l. 16). Remiantis 2012 m. gruodžio 13 d. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Sveikatos priežiūros tarnyba) pažyma Nr. 11 D(P)-6170 pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnį nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjui valstybinė pensija sumažinta iki 846,11 Lt (b. l. 16). 2012 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją prašydamas nurodyti, kurios Laikinojo įstatymo normos buvo taikomos perskaičiuojant paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kokiu dydžiu kiekvieną mėnesį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. spalio mėn. buvo sumažinta paskirta pensija bei išmokėti jos nepriemoką (b. l. 11). Vidaus reikalų ministerija 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 1D-8560(11) paaiškino pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimo tvarką, nurodė, kad neturi teisinio pagrindo mokėti 1 007,75 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir išmokėti jos nepriemoką (b. l. 15).

Teismas nurodė, jog 2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo. Teismas atsižvelgė į Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėjo, jog remiantis 2012 m. gruodžio 20 d. priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas valstybinėms pensijoms pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas 2012 m. rugsėjo 21 d. buvo paskelbtas “Valstybės žiniose”.

Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju, remiantis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, atsakovas, apskaičiavęs pareiškėjui paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientą (K=0,8396), perskaičiavo pensijos dydį ir jam priklausančią valstybinę pensiją sumažino nuo 1 007,75 iki 846,11 Lt (1 007,75 Lt × 0,8396).

Teismas vertino, kad esant tokiam Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime suformuotam teisiniam reglamentavimui, atsakovas teisėtai perskaičiavo pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovui teisėtai ir pagrįstai perskaičiavus pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, negali būti tenkintinas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją ir Lietuvos valstybę išmokėti neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnį – po 161,64 už kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. gruodžio 20 d. priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas valstybinėms pensijoms pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d., teismas neturėjo įstatyminio pagrindo įpareigoti atsakovą netaikyti Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, todėl nebuvo tenkinamas skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti visą paskirto dydžio, t. y. 1 007,75 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

Teismas pabrėžė, kad ginčijamas Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. 1D-8560(11) priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Vidaus reikalų ministerija išsamiai atsakė į pareiškėjo prašymą, paaiškino, kokiu būdu perskaičiuojama jo pensija, atsisakydama išmokėti pensijos nepriemoką ir toliau mokėti 1007,75 Lt dydžio pensiją veikė savo kompetencijos ribose, todėl teismas laikė, kad ginčo sprendimas yra teisėtas, todėl negali būti naikintinas.

III. Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu (b. l. 36-38) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir savo skundą pirmosios instancijos teismui.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 43-44) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime vertindamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (ginčui aktualias redakcijas) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, aiškiai pasakė, jog pagal nustatytą formulę valstybinė pensija esant valstybėje itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, ją gaunantiems galėjo būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Todėl, Konstitucinio Teismo vertinimu, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus, todėl priešingi skundžiamame teismo sprendime nurodytiems apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 46-47) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes byla buvo išnagrinėta iš esmės, teismui nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialines bei procesines teisės normas.

Pažymi, kad šalys visus savo argumentus, įrodymus (šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai ir kt.) buvo pateikę Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, o naujų įrodymų bei argumentų, kurie nebuvo išnagrinėti ar kurių Vilniaus apygardos administracinis teismas neįvertintų, pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nenurodė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui V. K. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, priteisimo.

Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjui Vidaus reikalų ministerijos 2005 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 2/17D-341 (b. l. 13) neterminuotai skirta 647,75 Lt pensija. Kartu su 360 Lt valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu pareiškėjui skirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija iš viso siekė 1 007,75 Lt. Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (b. l. 11) su prašymu nurodyti, kurios Laikinojo įstatymo normos buvo taikomos perskaičiuojant jo pensiją, kokiu dydžiu ji kiekvieną mėnesį buvo sumažinama bei išmokėti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį. Vidaus reikalų ministerija 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 1D-8560(11) paaiškino pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimo tvarką, nurodė, kad pareiškėjo pensijos dydis perskaičiuotas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pritaikius pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę apskaičiuotą koeficientą. Vidaus reikalų ministerija taip pat nurodė, kad ji neturi teisinio pagrindo mokėti 1 007,75 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir išmokėti jos nepriemoką (b. l. 15). Pareiškėjas 2013 m. sausio 2 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti minėtąjį Vidaus reikalų ministerijos sprendimą ir priteisti iš VRM jam neišmokėtą valstybinės pensijos dalį bei įpareigoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti visą paskirto dydžio, t. y. 1 007,75 Lt, pensiją. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir išvadoms.

Pažymėtina, jog, nagrinėdama iš esmės analogišką teisinį ginčą, dėl tokioje situacijoje taikytino teisinio reguliavimo yra pasisakiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013. Analogiška praktika yra formuojama ir kitomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-546/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, kt.).

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje expressis verbis yra nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija yra saistoma minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse suformuotos praktikos ir vadovaujasi ja nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis tiek Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 1D-8560(11), tiek ir Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. gruodžio 13 d. pažymos Nr. 11D(P)-6170 duomenimis, pareiškėjui pensija buvo perskaičiuota tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Pagal nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija), paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Taigi, pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo sumažinta iki 846,11 Lt, pritaikius pagal Laikinojo įstatymo 1 priede esančią formulę apskaičiuotą koeficientą 0,8396 (647,75 + 360 = 1 007,75 × 0,8396 = 846,11).

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs šiam ginčui aktualų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies konstitucingumo klausimą, 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, jog teisė į nuosavybę – prigimtinė žmogaus teisė. Ji grindžiama bendromis teisinių valstybių konstitucinėmis tradicijomis bei tarptautiniais įsipareigojimais, susijusiais su žmogaus teisėmis. Nuosavybės teisių apsauga garantuojama Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio, 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnio nuostatų. Tačiau teisė į nuosavybę nėra absoliuti. Vertinant teisę į pensiją nuosavybės teisių apsaugos kontekste, būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, todėl tam tikrais atvejais ši teisė gali būti ribojama, tačiau tik laikantis teisinės valstybės, lygiateisiškumo, proporcingumo principų ir kitų konstitucinių imperatyvų (mutatis mutandis žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą, 2012 m. vasario 6 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybėje gali susidaryti tokia ypatinga situacija (kilti ekonomikos krizė ir kt.), kai objektyviai trūksta lėšų, būtinų pensijoms mokėti, ir kad tokiais išimtiniais atvejais pensijų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, taip pat ir mažinant paskirtas ir mokamas pensijas tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes; sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, t. y. tik tol, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Atsižvelgiant į tai bei į minėtą Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pensijų mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo teisėtas ir pagrįstas.

Taigi, darytina išvada, kad Vidaus reikalų ministerija nagrinėjamu atveju taikė Konstitucijai neprieštaraujančią Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies normą. Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui valstybinė pensija buvo sumažinta ne daugiau nei 20 procentų (b. l. 16), t. y. ne dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai bei į nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pareiškėjo pensija buvo perskaičiuota teisėtai ir pagrįstai. Todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovus išmokėti pensijos dalį, kuri pareiškėjui buvo neišmokėta dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo.

Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 1D-8560(11) teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti šį sprendimą taip pat atmestinas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus pateiktus argumentus ir priėmė atitinkamą sprendimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino visas bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, taikytinas ginčo išsprendimui, ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad nėra pagrindo naikinti jo sprendimo. Dėl išdėstytų priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistu, pareiškėjo apeliacinį skundą atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius