b09dfd12-0b6d-4fb0-8b9d-162ab6cff4a2 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1001-516/2019 / e2-1117-516/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00628-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.2; 3.3.1.17 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BG Shipping“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės bÅ«simam ieÅ¡kiniui užtikrinti, ir ieÅ¡kovo Jungtinėje Karalystėje registruoto juridinio asmens OOCL (Europe) Limited atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, civilinėje byloje Nr. e2-3222-467/2019, pradėtoje pagal ieÅ¡kovo OOCL (Europe) Limited praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BG Shipping“, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Jungtinėje Karalystėje registruotas juridinis asmuo OOCL (Europe) Limited 2019 m. balandžio 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „BG Shipping“ priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, už 4 038 293,60 JAV dolerių sumÄ ; nutartį dėl areÅ¡to vykdyti skubiai; nustatyti maksimalų terminÄ , per kurį ieÅ¡kovas turi pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį arbitraže Anglijoje.

2. Ieškovas nurodė, kad 2002 m. liepos 1 d. pasirašė linijinės laivybos paslaugų agentavimo sutartį su Baltic group limited dėl šio juridinio asmens paskyrimo ieškovo linijinės laivybos paslaugų agentu Lietuvoje. Ieškovas kartu su Baltic group limited ir atsakove UAB „BG Shipping“ 2010 m. vasario 1 d. sudarė novacijos sutartį, kuria sutarė, kad Baltic group limited novacijos būdu perleidžia atsakovei ir tampa laisvas nuo visų teisių ir pareigų pagal agentavimo sutartį, o atsakovė nuo 2010 m. vasario 1 d. priima visas Baltic group limited teises ir pareigas pagal agentavimo sutartį.

Pagal agentavimo sutarties 3.15 punktÄ atsakovė yra atsakinga už sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymÄ , visų pinigų, kuriuos turi sumokėti siuntėjai, gavėjai ar kiti, surinkimÄ ir pervedimÄ ieÅ¡kovui savo sÄ skaita ir sÄ naudomis. Agentavimo sutarties D priedo 2.1. a punkte nustatyta, kad agentas (atsakovė) atidaro sÄ skaitÄ atsakovės vardu ir paskiria tik ieÅ¡kovo įgaliotÄ personalÄ pagrindiniais asmenimis, įgaliotais pasiraÅ¡yti sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovo teigimu, Å¡ios sutarties nuostatos tinkamai vykdomos nebuvo.

Be to, atsakovė teikė neteisingÄ informacijÄ apie realias klientų skolas: pavyzdžiui, atsakovė nurodė, kad UAB „Arijus“ skolinga 98 084,33 JAV dolerių, tačiau ieÅ¡kovui pačiam pasidomėjus minėto kliento skola, paaiÅ¡kėjo, jog UAB „Arijus“ nėra apmokėjusi 23 439,83 Eur sÄ skaitų. Taip pat yra ir su kitais klientais. Taigi, atsakovė veikė nesÄ Å¾iningai, teikė ieÅ¡kovui melagingÄ informacijÄ , kaltindama ieÅ¡kovo klientus nemokumu, nors klientai yra mokÅ«s ir atsiskaito laiku.

IeÅ¡kovas daro prielaidÄ , kad atsakovė yra gavusi pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo klientų, tačiau juos yra iÅ¡leidusi ar iÅ¡Å¡vaisčiusi, juos pervedusi į su atsakovo vadovu I. M. (I. M.) susijusias kitas bendroves.

3. IeÅ¡kovo įsitikinimu, ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas. Atsakovė nurodytų sumų neneigia, bet nurodo neteisingÄ pinigų negavimo priežastį. IeÅ¡kovo nuomone, yra pakankamas pagrindas atsakovę laikyti nesÄ Å¾ininga, tikėtina, kad atsakovė turtÄ slepia, perleidžia tretiesiems asmenims. Be to, ieÅ¡kovo skaičiavimais, Å¡iuo metu reikalavimo suma atsakovei siekia 4 038 293,60 JAV dolerių, o tai labai reikÅ¡minga atsakovei suma, nes pagal vieÅ¡ai prieinamus duomenis ji panaÅ¡i į atsakoves metinę apyvartÄ .

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi ieÅ¡kovo OOCL (Europe) Limited bÅ«simam ieÅ¡kiniui užtikrinti taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo atsakovei UAB „BG Shipping“ priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, už bendrÄ 4 038 293,60 JAV dolerių sumÄ , nurodydamas, kad areÅ¡tavus lėšas, leidžiama atsakovei vykdyti privalomus mokėjimus valstybės (savivaldybės) ir socialinio draudimo biudžetui, mokėti darbo užmokestį, atsiskaityti su ieÅ¡kove.

Nutartimi teismas taip pat nustatė ieÅ¡kovui 30 dienų terminÄ ieÅ¡kiniui arbitraže Anglijoje pareikÅ¡ti ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

5. Teismas nurodė, kad iÅ¡ bÅ«simo ieÅ¡kinio faktinių aplinkybių matyti, jog ieÅ¡kovas pakankamai aiÅ¡kiai formuluoja bÅ«simo ieÅ¡kinio pagrindÄ bei dalykÄ , detaliai iÅ¡dėsto faktines aplinkybes, kuriomis pagrįs savo reikalavimÄ , ir pateikia jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Å ioje bylos stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , kai ieÅ¡kinys dar nėra paduotas ir ginčas dar nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės, teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kovas tikėtinai pagrindė savo bÅ«simo ieÅ¡kinio reikalavimus.

6. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo argumentus ir pridėtus įrodymus, priėjo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovė ieÅ¡kovo atžvilgiu elgiasi galimai (tikėtinai) nesÄ Å¾iningai, nurodydama neteisingas mokėtinas klientų sumas. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo praÅ¡ymo argumentais, kad, tikėtina, jog atsakovė yra gavusi iÅ¡ minėtų klientų visas (didžiÄ jÄ dalį) piniginių sumų, tačiau sÄ moningai neatsiskaito su ieÅ¡kovu, o tai sudaro pakankamas prielaidas spręsti apie atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ . Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad yra realus pagrindas spręsti, jog atsakovė gali imtis veiksmų, siekdama apsunkinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ , o ir Å¡iuo metu dėl galimai nesÄ Å¾iningų atsakovės veiksmų egzistuoja reali grėsmė ieÅ¡kovo interesams.

7. Be to, teismas pastebėjo ir tai, kad iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos informacijos matyti, jog atsakovės apyvarta 2017 metais buvo apie 3–5 mln. Eur, taigi, ieÅ¡kinio suma (4 038 293,60 JAV dolerių) siekia bendrÄ bendrovės apyvartÄ per metus, todėl ginčo suma laikytina pakankamai reikÅ¡minga atsakovei. 8. 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi ieÅ¡kovo OOCL (Europe) Limited bÅ«simam ieÅ¡kiniui užtikrinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovės UAB „BG Shipping“ turto areÅ¡tÄ , ir nurodė Å¡iÄ nutartį vykdyti skubiai.

9. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jo ieškinys (pareiškimas) Anglijos Londono arbitražo teisme buvo pareikštas (pateiktas).

10. Teismas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o jo praneÅ¡imÄ dėl arbitražo laikyti įrodymu, jog jis pradėjo arbitražinį procesÄ , kurio reikalavimui užtikrinti yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes toks praneÅ¡imas, ieÅ¡kovo teigimu, laikytinas pareiÅ¡kimu dėl arbitražo pradžios pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAÄ®) 30 straipsnį, taigi, arbitražinio ginčo pradžiai ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas nėra bÅ«tinas. Tačiau teismas nurodė nesutinkantis su tokia ieÅ¡kovo pozicija, nes 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui OOCL (Europe) Limited trisdeÅ¡imties dienų terminÄ bÅ«tent ieÅ¡kiniui arbitraže Anglijoje pareikÅ¡ti (taip numato ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 3 dalis), o ne pradėti arbitražinį ginÄÄ ar pateikti kokį nors kitÄ procesinį dokumentÄ .

11. Teismo vertinimu, iÅ¡ praneÅ¡imo dėl arbitražo kopijos nėra aiÅ¡ku, koks ginčas yra keliamas, t. y. nenurodytas nei teisinis, nei faktinis reikalavimo dalykas, todėl toks praneÅ¡imas negali bÅ«ti prilyginamas ieÅ¡kiniui. Taigi, teismo įsitikinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas įvykdė CPK 147 straipsnio 3 dalies reikalavimÄ ir pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog jis per teismo nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kė atitinkamÄ ieÅ¡kinį. Esant tokiai aplinkybei taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, o ieÅ¡kovo sumokėtas 300 Eur dydžio užstatas negrÄ Å¾intinas, nes laikytina, kad ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas dėl ieÅ¡kovo kaltės. III.

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 12. Atsakovė UAB „BG Shipping“ 2019 m. gegužės 9 d. pateiktame atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodyti Å¡ie pagrindiniai argumentai: 12.1. Teismas tinkamai neįvertino ieÅ¡kinio pagrįstumo. IeÅ¡kovas turėtų tikėtinai pagrįsti ir pateikti įrodymus apie agentavimo sutarties pažeidimus iÅ¡ atsakovės pusės, pateikti finansinius ar buhalterinės apskaitos dokumentus apie atsakovės skolÄ ieÅ¡kovei.

Tačiau iÅ¡ praÅ¡ymo priedų matyti, kad atsakovė jokių įsiskolinimų ieÅ¡kovui neturi ir niekada neturėjo. IeÅ¡kovas yra audituojama įmonė, todėl tinkamas skolų prima facie įrodinėjimas bÅ«tų apskaitos suderinimų aktų, skolų pažymų ar kitų iÅ¡rašų apie debetines skolas iÅ¡ didžiosios knygos pateikimas. Be to, atsakovė niekada nepatvirtino ar kitaip nedavė suprasti, kad ji yra skolinga ieÅ¡kovo susiraÅ¡inėjimuose nurodomas ir pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrįstas sumas ieÅ¡kovui ar su juo susijusiems asmenims, ar kad kažkokiu pagrindu prisiima pareigÄ jas apmokėti.

PraÅ¡yme niekur nėra nurodyta, kaip apskaičiuota 4 038 293,60 JAV dolerių suma. Su praÅ¡ymu nėra pateikta ir jokių dokumentų, kad atsakovės atstovai bÅ«tų siuntę nurodytus duomenis ieÅ¡kovui apie UAB „Arijus“, UAB „Baltkonta“, UAB „ACE Logistics“ ar kitus ieÅ¡kovo klientų įsiskolinimus. Pateiktas pareiÅ¡kimo priedas Nr. 5 yra vienaÅ¡alis ieÅ¡kovo atstovų praneÅ¡imas atsakovės atstovui, neturintis jokios įrodinėjimo ar teisinės galios. Taigi, iÅ¡ nurodytų aplinkybių negalima įsitikinti, už kokias paslaugas yra nesumokėta, ar padaryta žala, ir apskritai, kokiais įrodymais ieÅ¡kovas įrodinės skolos dydį, jos atsiradimÄ , neapmokėjimÄ ir, svarbiausia, kad atsakovė tuos pinigus pasisavino. 12.2.

Agentavimo sutartyje nėra numatyta ir ieÅ¡kovas niekada jokių prieÅ¡taravimų neteikė dėl atsakovės ekspedijavimo ir krovinių pervežimo veiklos, nesusijusios su agentavimo sutarties vykdymu. IeÅ¡kovas pagal agentavimo sutartį neatsiskaito su atsakove nuo 2018 m. ir Å¡iuo metu skola siekia daugiau nei 980 000 Eur. IeÅ¡kovo atstovai supranta, kad skolingi, todėl pirmi pareikÅ¡dami reikalavimus teisme ir blokuodami atsakovės piniginius srautus, siekia sutrukdyti atsakovės galimybes bylinėtis ir atgauti jai priklausantį atlyginimÄ .

Maža to, 2019 m. vasario 14 d. buvo įsteigta UAB OOCL (Lithuania), kuri perėmė visas paslaugas, kurias teikė atsakovė, ir kuri akivaizdžiai bus finansuojama iÅ¡ komisinių, kuriuos ieÅ¡kovas turėjo sumokėti atsakovei. IeÅ¡kovas ir su juo susijusios įmonės pačios pažeidė agentavimo sutartį, į darbÄ priimdami buvusį atsakovės direktorių, taip pat pardavimų vadovÄ , kuris iÅ¡sivedė dar du atsakovės darbuotojus, kurie kartu sudarė departamentÄ , aptarnavusį OOCL. OOCL (Europe) yra didžiulės korporacijos dalis, kuriems yra žinoma visa situacija ir kuri bet kokias bÅ«dais siekia paÅ¡alinti iÅ¡ rinkos lietuviÅ¡kus subjektus, pasinaudodama jų įdirbiu ir patirtimi.

Reikalavimas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones stipriai apriboja atsakovės galimybės inicijuoti teisines procedÅ«ras prieÅ¡ asmenimis, pažeidusius nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimus. Å is ieÅ¡kovo praÅ¡ymas iÅ¡ tikrųjų nėra susijęs su deklaruojama faktine situacija apie tariamÄ pinigų pasisavinimÄ . 12.3. Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti.

Teismas formaliai iÅ¡sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , nes ieÅ¡kovas pateikė tik savo samprotavimus dėl galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo, tačiau nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo ir bandymų slėpti turtÄ .

13. IeÅ¡kovas OOCL (Europe) Limited atsiliepime į atsakovės atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. Atsakovė, dėstydama nepagrįstas interpretacijas dėl įsiskolinimo nebuvimo, reikalavimo dydžio ir teigdama, kad ieÅ¡kovas yra skolingas atsakovei, iÅ¡ esmės dėsto atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentus, o ne pasisako dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, nors Å¡ioje stadijoje pats ginčas ir bÅ«simo ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumas nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės. 13.2.

IeÅ¡kovas atsakovei sÄ skaitų neiÅ¡raÅ¡inėdavo, tačiau atsakovė buvo atsakinga už pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo klientų surinkimÄ . IeÅ¡kovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių tai, kad atsakovė Å¡ios pareigos nevykdė arba vykdė netinkamai. Atsakovė ieÅ¡kovo klientams iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas, kuriose gavėjas bÅ«davo ne ieÅ¡kovas, kaip turėtų bÅ«ti, bet atsakovė. Todėl ieÅ¡kovui priklausantys pinigai patekdavo į atsakovės banko sÄ skaitÄ (-as), prie kurių prieigos ieÅ¡kovas neturėjo.

Tuo pasinaudodama, atsakovė atrado bÅ«dÄ kaip ieÅ¡kovui teikti klaidingas ataskaitas dėl surinktų pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo klientų. IeÅ¡kovas siekia atgauti pinigus, kuriuos pasisavino atsakovė. Atsakovės vidaus apskaitos, naudojamos tik vidinei atsakovės informacijai, duomenimis, 2018 m. pabaigoje, atsakovė ieÅ¡kovui buvo negrÄ Å¾inusi beveik 4 mln. JAV dolerių. Kartu su atskiruoju skundu pateiktos atsakovo direktoriaus I. M. ir vyr. buhalterės patvirtinta pažyma, kad atsakovė jokių skolų ieÅ¡kovui neturi, prieÅ¡tarauja pačios atsakovės vidaus apskaitos duomenims, o tai tik patvirtina atsakovės nesÄ Å¾iningÄ elgesį. 13.3.

IeÅ¡kovas akivaizdžiai atskleidė, kad atsakovė elgiasi nesÄ Å¾iningai, o su tuo sutiko ir teismas. Teismas nustatė, kad atsakovė elgiasi galimai (tikėtinai) nesÄ Å¾iningai, nurodydama ieÅ¡kovui neteisingas mokėtinas klientų sumas. Informacija dėl ieÅ¡kovo klientų įsiskolinimų dydžių yra gauta iÅ¡ pačių klientų, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡i informacija yra tiksli, aiÅ¡ki, konkreti, teisinga. Taigi, atmestini atsakovės argumentai, kad tai tėra ieÅ¡kovo samprotavimai. Galiausiai, atskirajame skunde atsakovė neįrodo ir neįrodinėja, kad ieÅ¡kinio suma jai yra nereikÅ¡minga, ar sudaro tik menkÄ atsakovės kasmetinio pelno dalį. 13.4.

IeÅ¡kovÄ ir atsakovę sieja ilgalaikiai verslo santykiai, kurie buvo pagrįsti pasitikėjimu. Atsakovė nesurenkamų iÅ¡ ieÅ¡kovo klientų pinigų priežastimi visada nurodydavo jų nemokumÄ . Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas negauna jam priklausančių pinigų dėl atsakovės, o ne ieÅ¡kovo klientų, paaiÅ¡kėjo tik, kai buvo gauta informacija iÅ¡ klientų. Taigi, deklaratyvus atsakovės interpretavimas, kad ieÅ¡kovas turėjo anksčiau pareikalauti jam priklausančių sumų iÅ¡ atsakovės, atrodo absurdiÅ¡kai.

IeÅ¡kovo praÅ¡ymas nustatyti 30 dienų terminÄ Ä¯rodymams dėl arbitražinio ginčo pradžios pateikti yra absoliučiai teisėtas ir atitinkantis teisės aktus, todėl tai niekaip negali bÅ«ti laikoma ieÅ¡kovo ar jo atstovų nesÄ Å¾iningumu.

14. IeÅ¡kovas OOCL (Europe) Limited atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. IeÅ¡kovas ir atsakovė yra sudarę arbitražinį susitarimÄ , pagal kurį visi jų ginčai reglamentuojami ir aiÅ¡kinami pagal Anglijos įstatymus ir sprendžiami arbitraže Anglijoje pagal 1996 m. Anglijos Arbitražo įstatymÄ su visais jo pakeitimais. Taigi, sprendžiant ar yra įvykdyta CPK 147 straipsnio 3 dalis, bÅ«tina Å¡iÄ normÄ aiÅ¡kinti ne lingvistiÅ¡kai, o pagal 1996 m.

Anglijos Arbitražo įstatymo nuostatas. 1996 m. Anglijos Arbitražo 14 skyriaus 4 dalyje įtvirtinta, kad kur arbitras ar arbitrai yra paskiriami Å¡alių, arbitražinis procesas yra pradedamas dėl ginčo, kuomet viena Å¡alis oficialiai raÅ¡tu pranešė kitai Å¡aliai, reikalaudama jo arba jų paskirti arbitrÄ arba susitarti dėl arbitro to ginčo atžvilgiu. IeÅ¡kovas Å¡iÄ savo pareigÄ Ä¯vykdė – 2019 m. gegužės 20 d. tiek fakso numeriais, tiek el. paÅ¡to adresais iÅ¡siuntė atsakovei praneÅ¡imÄ dėl arbitražo.

Taip pat ieÅ¡kovo atstovas gavo patvirtinimus, kad atsakovę pasiekė praneÅ¡imas dėl arbitražo. Taigi, vadovaujantis 1996 m. Anglijos Arbitražo įstatymo nuostatomis, arbitražinis procesas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės prasidėjęs. 14.2. Teismas nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavo, kad jis pateiktų bÅ«tent ieÅ¡kinį, o ne kitÄ procesinį dokumentÄ Anglijos arbitražui per 30 dienų laikotarpį, nes pats Anglijos arbitražas gali pareikalauti pateikti ne ieÅ¡kinį, o kitÄ dokumentÄ , be to, 30 dienų laikotarpis ieÅ¡kiniui ar kitam procesiniam dokumentui Anglijos Arbitražui pateikti yra akivaizdžiai per trumpas.

Anglijos Arbitražo įstatymo 34 skyriaus 2 dalyje c punkte įtvirtinta, kad į procesinius ir įrodomuosius dalykus (kuriuos nusprendžia Arbitražinis teismas) įeina: ar bus, o jei bus, tai kokios formos rašytinis ieškinio pareiškimas ir atsiliepimas turės būti naudojami, kada jie turės būti pateikti, ir kokia apimtimi šie dokumentai galės būti vėliau papildomi. Taigi, gali susiklostyti situacija, kad ieškovui apskritai nebus pareigos pateikti ieškinio pareiškimo Anglijos Arbitražui.

Be to, tik arbitražinis teismas nustato terminÄ procesiniam dokumentui pateikti. CPK 147 straipsnio 3 dalies įvykdymui turi bÅ«ti reikÅ¡minga arbitražinio proceso pradžios data, o ne ieÅ¡kinio pateikimo data, nes prieÅ¡ingu atveju laikinosios apsaugos priemones, kaip arbitražinio ginčo užtikrinimo priemonė, prarastų tikslÄ ir paskirtį. 14.3. Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei teismų praktikoje yra akcentuojama arbitražinio proceso pradžia, o ne ieÅ¡kinio pateikimas. Lietuvos apeliacinis teismas dar 2009 metais yra konstatavęs, kad per teismo nustatytÄ terminÄ neprivalo bÅ«ti pateikti įrodymai apie ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ atitinkamame teisme arba arbitraže, bet pakanka pateikti įrodymus apie proceso prasidėjimÄ kompetentingoje jurisdikcijÄ nagrinėti ginÄÄ turinčioje institucijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-521/2009).

Gausi, nuosekli tiek Lietuvos apeliacinio teismo, tiek kasacinio teismo praktika atskleidžia, kad ieÅ¡kovas neprivalo pateikti įrodymų, jog pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį Anglijos arbitraže. VisiÅ¡kai pakanka įrodymo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė atsakovei pareiÅ¡kimÄ dėl arbitražo.

15. Atsakovė UAB „BG Shipping“ atsiliepime į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo skundo netenkinti. Atskirajame skunde nurodyti Å¡ie pagrindiniai argumentai: 15.1. IeÅ¡kovo cituojamų bylų faktinės ir teisinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ios bylos aplinkybių, todėl nėra pagrindo teigti, kad bylÄ nagrinėjęs teismas nukrypo nuo formuojamas teismų praktikos. 15.2. Iki Å¡ios dienos nėra aiÅ¡ku, koks ginčas yra kilęs, t. y. apie kokiÄ skolÄ , nuostolius, baudas ar neįvykdytus įsipareigojimus elektroniniame susiraÅ¡inėjime minėjo ieÅ¡kovo agentai ar darbuotojai, pretenzijose, praneÅ¡imuose ir kituose dokumentuose, kuriuos ieÅ¡kovas siekia pateikti, kaip įrodymus apie neva atliktÄ teismo nustatytÄ pareigÄ .

Nėra suformuluotas reikalavimo objektas, nes nėra nurodytos reikalaujamos sumos ir faktinės aplinkybės, pagrindžiančios Å¡ias sumas. Atsakovė neturi jokių galimybių atsikirsti ir pasiaiÅ¡kinti, nes iki Å¡iol nėra aiÅ¡ku, kokio dydžio ir kokiais dokumentais ieÅ¡kovas remiasi ir arbitraže įrodinės skolÄ ar nuostolius. 15.3. 2019 m. gegužės 20 d. praneÅ¡ime dėl arbitražo ieÅ¡kovo atstovu nurodomas BDM Law LLP, tačiau jokių dokumentų ar kitų duomenų (atstovavimo, įgaliojimo ir pan.) nėra pateikta.

Taigi, net tik neaišku, kokios yra BDM Law LLP ar N. B. ir A. E. teisės ir pareigos, bet ir apskritai, ar šis juridinis asmuo turi teisę atstovauti ieškovui. Atstovavimo sutartį su V. R. ieškovo vardu pasirašė M. B., tačiau kitus dokumentus (ne originalus) teikia kiti asmenys, todėl akivaizdu, kad nesilaikoma ne tik proceso taisyklių, tačiau ir elementarios logikos. Kadangi negalima identifikuoti dokumentus sudariusių, pateikusių ir pasirašiusių asmenų, manytina, kad teismas šiuos priedus privalo laikyti niekiniais, neturinčiais įrodomosios galios.

Visi ieÅ¡kovo atstovų Lietuvoje teikiami dokumentai yra ne originalai, be parašų. Neįmanoma nustatyti, ar tai yra bÅ«tent Å¡io juridinio asmens valia. Nesant galimybių identifikuoti atskirojo skundo priedų ir kitų dokumentų tiek siuntėjų tapatybės, tiek turinio, tokie dokumentai (originalÅ«s) iÅ¡reikalautini. 15.4. IeÅ¡kovas laikosi pozicijos, kad atsakovei dokumentus įteikė, persiųsdamas faksogramomis, o ne tiesiogiai ar per gaunančiÄ jÄ agentÅ«rÄ . Taigi, buvo pažeista 2007 m. lapkričio 13 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento N. 1393/2007 (toliau – ir Reglamentas) nustatyta tvarka, nes atsakovė iki Å¡iol nėra gavusi tipinės formos dokumentų. Kadangi buvo pažeista Reglamento 8 straipsnio 1 dalis, egzistuoja pagrindas pripažinti, kad atsakovė nėra tinkamai informuota ne tik apie arbitražo procesÄ , bet ir ieÅ¡kovo atstovus, ir negali įgyvendinti savo teisės į gynybÄ . 15.5. IeÅ¡kovo pateiktų dokumentų vertimas atliktas ieÅ¡kovÄ atstovaujančio advokato padėjėjo Ž.

M.. Vertėjas privalo nusišalinti nuo bylos arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, jei byloje jis buvo ar yra vienos iš šalių atstovas. Taigi, net kuriuo atveju pateikti dokumentai negali būti laikomi įrodymais. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17. IeÅ¡kovas OOCL (Europe) Limited kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su praÅ¡ymu taikyti pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio arbitraže Anglijoje pateikimo, be kita ko, praÅ¡ydamas teismo nustatyti maksimalų terminį, per kurį ieÅ¡kovas turėtų pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį arbitraže.

18. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, tenkino ieÅ¡kovo OOCL (Europe) Limited praÅ¡ymÄ ir bÅ«simam ieÅ¡kiniui užtikrinti taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatęs ieÅ¡kovui CPK 147 straipsnio 3 dalyje nurodytÄ maksimalų 30 (trisdeÅ¡imties) dienų terminÄ ieÅ¡kiniui arbitraže Anglijoje pareikÅ¡ti ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

19. IeÅ¡kovas Å¡ios nutarties neskundė. Nutartį apskundė atsakovė UAB „BG Shipping“, teigdama, kad ieÅ¡kovas neįrodė laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti bÅ«tinų sÄ lygų – nei ieÅ¡kovo reikalavimo tikėtino pagrįstumo, nei atsakovės nesÄ Å¾iningumo. 20. 2019 m. gegužės 27 d. ieÅ¡kovas OOCL (Europe) Limited pateikė Vilniaus apygardos teismui praneÅ¡imÄ dėl arbitražinio proceso pradžios, kuriame ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog pradėjo arbitražinį procesÄ â€“ atsakovei jos nurodytais el. paÅ¡to adresais ir fakso numeriais ieÅ¡kovo anglų teisininkai 2019 m. gegužės 20 d. iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ apie ieÅ¡kovo arbitro paskyrimÄ su raginimu atsakovei paskirti savo arbitrÄ .

21. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi ieÅ¡kovo OOCL (Europe) Limited bÅ«simam ieÅ¡kiniui užtikrinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, konstatavęs, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog jo ieÅ¡kinys Anglijos arbitražo teisme buvo pareikÅ¡tas (pateiktas).

22. IeÅ¡kovas apskundė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį, atskirajame skunde laikydamasis pozicijos, kad jis įvykdė CPK 147 straipsnio 3 dalyje nurodytÄ reikalavimÄ , nes pagal Anglijos arbitražo įstatymo nuostatas, į kurias, ieÅ¡kovo nuomone, turi bÅ«ti atsižvelgiama, sprendžiant dėl CPK 147 straipsnio 3 dalies įvykdymo, arbitražinis procesas pradedamas dėl ginčo, kuomet viena Å¡alis oficialiai raÅ¡tu pranešė kitai Å¡aliai, reikalaudama jo arba jų paskirti arbitrÄ arba susitarti dėl arbitro to ginčo atžvilgiu, o ieÅ¡kovas bÅ«tent tai ir padarė – 2019 m. gegužės 20 d. tiek fakso numeriais, tiek el. paÅ¡to adresais iÅ¡siuntė atsakovei praneÅ¡imÄ dėl arbitražo.

Dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties 23. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartį nurodė vykdyti skubiai ir 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kaip matyti iš Turto arešto aktų registro tvarkytojo pranešimo, esančioje byloje, išregistruotos nuo 2019 m. gegužės 31 d., apeliacinės instancijos teismas mano esant tikslinga iš pradžių pasisakyti dėl vėlesnės Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu raÅ¡ytiniu suinteresuoto asmens praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos. Paduodamas šį praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiÅ¡kėjo interesams, ir sumokėti Å¡io Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytÄ Å¾yminį mokestį ir pusės Å¡io Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatÄ . PraÅ¡ant taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis, mokamas trijų Å¡imtų eurų užstatas.

25. Minėtoje dalyje taip pat įtvirtinta, kad teismas, pritaikęs laikinÄ sias apsaugos priemones, nustato terminÄ , per kurį turi bÅ«ti pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys. Å is terminas negali bÅ«ti ilgesnis kaip keturiolika dienų, o jeigu ieÅ¡kinys turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas užsienio teismui ar arbitražui, terminas negali bÅ«ti ilgesnis kaip trisdeÅ¡imt dienų. NepareiÅ¡kus per teismo nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Kai ieÅ¡kinys nepareiÅ¡kiamas dėl suinteresuoto asmens kaltės, užstatas negrÄ Å¾inamas.

26. Taigi, įstatymo leidėjas, siekdamas užtikrinti, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieÅ¡kinio padavimo bÅ«tų taikomos tik iÅ¡imtiniais atvejais, ir Å¡is proceso institutas nebÅ«tų naudojamas, kaip nepagrįsto poveikio, spaudimo prieÅ¡ingai Å¡aliai priemonė, nustatė aiÅ¡kias ir nedviprasmiÅ¡kas sÄ lygas laikinosioms apsaugos priemonėms iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo taikyti bei atitinkamai griežtus jų tolesnio galiojimo reikalavimus, be kita ko, nurodęs, ne tik tai, jog praÅ¡ymÄ padavęs asmuo turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu, bet ir tai, kad tokį praÅ¡ymÄ padavusiam asmeniui turi bÅ«ti nustatytas ne ilgesnis kaip 14 dienų terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, o ieÅ¡kiniui užsienio teismui ar arbitražui pareikÅ¡ti – ne ilgesnis, kaip 30 dienų terminas, ir Å¡ios sÄ lygos per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdžius – laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti panaikintos.

27. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas, pasirinkdamas kreiptis į Lietuvos Respublikos (o ne Anglijos, pagal kurios įstatymus ir kurios arbitraže susitarė spręsti visus ginčus su atsakove) teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir praÅ¡ydamas taikyti nurodytas priemones atsakovei, ne tik aiÅ¡kiai rėmėsi bÅ«tent CPK 147 straipsnio 3 dalimi, bet ir pats savo praÅ¡ymo dalyke suformulavo praÅ¡ymÄ nustatyti jam terminÄ ieÅ¡kiniui Anglijos arbitražo teisme pareikÅ¡ti. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui 30 dienų terminÄ bÅ«tent ieÅ¡kiniui arbitražui pareikÅ¡ti, o ne arbitražiniam procesui pagal kurios nors valstybės teisės aktus ar paties arbitražo teismo taisykles pradėti.

IeÅ¡kovas 2019 m. balandžio 26 d. nutarties, be kita ko, jos rezoliucinėje dalyje nurodyto reikalavimo pateikti įrodymus apie ieÅ¡kinio pateikimÄ Anglijos arbitražo teismui, neskundė ir jokių argumentų apie Anglijos teisės aktuose įtvirtintÄ arbitražinio proceso pradžios momento sampratÄ ar savo nuomonės dėl bÅ«tinumo kitaip interpretuoti CPK 147 straipsnio 3 dalyje nurodytos sÄ vokos „ieÅ¡kinys“ reikÅ¡mę ginčo atveju, praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti neteikė, aiÅ¡kiai praÅ¡ydamas, kaip jau minėta, nustatyti jam terminÄ bÅ«tent ieÅ¡kiniui Anglijos arbitraže pareikÅ¡ti.

28. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai skundžiamoje 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje konstatavo, kad ieÅ¡kovas 2019 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodyto reikalavimo, atkartojančio CPK 147 straipsnio 3 dalyje aiÅ¡kiai įtvirtintÄ sÄ lygÄ , neįvykdė, t. y. nepateikė teismui įrodymų, kad pateikė užsienio arbitražui ieÅ¡kinį.

29. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos įstatymo leidėjas nustatė griežtas laikinųjų apsaugos priemonių iki ieÅ¡kinio pateikimo taikymo ir galiojimo sÄ lygas, aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustatęs, kad per tam tikrÄ terminÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašęs asmuo turi pateikti patį ieÅ¡kinį, nes prieÅ¡ingu atveju tokios priemonės bus panaikintos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo atskirojo skundo argumentus, kad Å¡iuo atveju CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas procesinis institutas (jame nurodytos sÄ vokos ir (ar) terminai) turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir interpretuojamas, atsižvelgiant į 1996 m.

Anglijos arbitražo įstatymo nuostatas. Å iam savo argumentui pagrįsti ieÅ¡kovas nepagrįstai nurodo teismų praktikÄ , kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo Å¡ioje byloje nagrinėjamos situacijos. Antai, ieÅ¡kovo akcentuojamose kasacinio teismo nagrinėtose bylose (Nr. 3K-7-458-701/2015 ir Nr. e3K-3-330-969/2018) buvo sprendžiamas ginčo arbitruotinumo klausimas, ir pasisakyta, kad vertinant ginčo arbitruotinumÄ yra aktualus arbitražo pradžios momentas bei iÅ¡aiÅ¡kinta Å¡io momento nustatyto tvarka (taisyklės), tačiau nebuvo nagrinėjamas CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo institutas, be kita ko, nebuvo aiÅ¡kinamasi dėl sÄ vokos „ieÅ¡kinys“ Å¡ioje normoje reikÅ¡mės, įstatymo leidėjo, įtvirtinusio Å¡ioje normoje sÄ lygÄ pateikti bÅ«tent ieÅ¡kinį, tikslų.

Savo ruožtu ieÅ¡kovo nurodomose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, be kita ko, akcentuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-521/2009, nagrinėti ginčai susiję su areÅ¡to jÅ«rų laivams iki jÅ«rinio reikalavimo pareiÅ¡kimo taikymu, kuriems, skirtingai nei Å¡iuo atveju, taikyta 1952 m. Tarptautinė konvencija „Dėl kai kurių taisyklių, susijusių su laivų areÅ¡tu, suvienodinimo“. Kadangi Å¡ioje konvencijoje įtvirtintos normos konvencijos reguliuojamais klausimais turi virÅ¡enybę prieÅ¡ Lietuvos Respublikos teisės aktų, taip pat ir CPK, nuostatas, Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis konvencijos nuostatomis, pasisakė, kad laivo areÅ¡to taikymo atveju per teismo nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kovas neprivalo pateikti įrodymus apie ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ atitinkamame teisme arba arbitraže, bet pakanka pateikti įrodymus apie proceso prasidėjimÄ kompetentingoje jurisdikcijÄ nagrinėti ginÄÄ turinčioje institucijoje.

Tačiau, akivaizdu, kad minėtose nutartyse, remiantis tarptautinių sutarčių virÅ¡enybės prieÅ¡ nacionalinės aktus principu, padaryti iÅ¡aiÅ¡kinimai savaime nelemia, jog CPK 147 straipsnio 3 dalis galėtų ar turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama pagal kurios nors užsienio valstybės nacionalinį teisinį reguliavimÄ .

30. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, jog iÅ¡ 2019 m. gegužės 20 d. praneÅ¡imo dėl arbitražo nėra aiÅ¡ku, koks konkrečiai ginčas yra keliamas ir toks praneÅ¡imas negali bÅ«ti prilyginamas ieÅ¡kiniui, kaip kad Å¡is procesinis dokumentas suprantamas pagal CPK įtvirtintas teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuoja, jog ieÅ¡kovo OOCL (Europe) Limited atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ bei pagrįstÄ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

31. Kadangi atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ nurodyti argumentai (dėl 2019 m. gegužės 20 d. ieÅ¡kovo praneÅ¡ime pasiraÅ¡iusių asmenų teisės atstovauti ieÅ¡kovÄ , dėl praneÅ¡imo įteikimo tinkamumo) Å¡iuo atveju nebedaro įtakos klausimo iÅ¡nagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutarties 32. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi, panaikinęs 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodė Å¡iÄ nutartį vykdyti skubiai, todėl atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutarties nagrinėjimo metu Å¡ia atsakovės skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės jau nebegalioja ir yra iÅ¡registruotos.

33. Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei Å¡is trÅ«kumas paaiÅ¡kėja nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

34. Atsižvelgdamas į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nepagrįstÄ taikymÄ atsakovė įrodinėja savo atskirajame skunde, jau yra panaikintos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nebeliko teisinio pagrindo ir nebetikslinga apeliacine tvarka spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimo, o atsakovės atskiruoju skundu apskųsta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartis nebegali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektu, nes Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas, įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliekama nepakeista 2019 m. gegužės 30 d. nutartis, nebesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių padarinių. Dėl Å¡ios priežasties apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovės UAB „BG Shipping“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutarties, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

35. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, už atsakovės UAB „BG Shipping“ atskirÄ jį skundÄ dėl 2019 m. balandžio 26 d. nutarties 2019 m. gegužės 9 d. sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis, todėl, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi (CPK 338 straipsnis), sumokėta suma grÄ Å¾intina atsakovei. Žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

36. Kitokių bylinėjimosi iÅ¡laidų patyrimo faktÄ bei dydį pagrindžiančių dokumentų atsakovė nepateikė (CPK 98 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutraukti apeliacinį procesÄ , pradėtÄ pagal uždarosios akcinės bendrovės „BG Shipping“ (juridinio asmens kodas 302454549) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutarties. GrÄ Å¾inti uždarajai akcinei bendrovei „BG Shipping“ (juridinio asmens kodas 302454549) už atskirÄ jį skundÄ sumokėtÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ 38 Eur (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) žyminį mokestį. Žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija. Teisėja Rasa GudžiÅ«nienė