b09cebb5-a395-4e0b-b113-71d81892b2f2 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-65-478/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35580-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo D. G. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimo netaikyti D. G. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. G. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2020 m. sausio 29 d., bausmės pabaiga 2022 m. sausio 27 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 1 metai 2 mėnesiai ir 1 diena.

2. Komisija 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimu netaikė nuteistajam D. G. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, įvertinusi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri yra vidutinė, nuteistojo asmenybės ypatumus, jo ankstesnius teistumus, požiÅ«rį į savo elgesį, mÄ stymÄ ir elgesį.

3. Marijampolės apylinkės teismas skundžiama 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi netenkino nuteistojo D. G. skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad, įvertinus nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, jo asmenybę, pastangas spręsti turimas problemas, pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog D. G. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis D. G. skundžia apylinkės teismo nutartį ir praÅ¡o taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad tiek Komisija, tiek teismas sprendimÄ netaikyti jam lygtinio paleidimo priėmė remdamasis tik neigiamomis aplinkybėmis iÅ¡ jo praeities, neįvertino jo pastangų bausmės atlikimo metu, neatkreipė dėmesio į jo teigiamus pokyčius. 4.1. Skunde teigiama, kad vienas iÅ¡ nuteistojo pozityvaus elgesio ir jo asmenybės formavimo kriterijų yra darbas, nes jis pataisos namuose dirba, darbus atlieka stropiai ir laiku, iki bausmės atlikimo dirbo ir išėjęs į laisvę turės galimybę dirbti.

Teigiamus D. G. asmenybės pokyčius akivaizdžiai rodo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, dabar Å¡i rizika yra vidutinė. Nuteistojo manymu, vertinant lygtinio paleidimo materialias sÄ lygas, svarbesnės yra teigiamus nuteistojo pokyčius apibÅ«dinančios aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai tikėtis, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, ir Komisijos nutarimas įrodo, kad jis įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nei Komisija, nei teismas Å¡ios aplinkybės nevertino, nors ji svarbi ir reikÅ¡minga, vertinant nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį ir spręsti, ar taikoma probacija pasieks tikslÄ . 4.2.

Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nusikaltimų sunkumas, jų pobÅ«dis ar pavojingumas negali bÅ«ti pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, kadangi Å¡ios aplinkybės nekinta visos bausmės metu ir net atlikus bausmę, o teismas nepagrįstai bÅ«tent Å¡ias aplinkybes vertino ir jų pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad lygtinis paleidimas D. G. negali bÅ«ti taikomas. Padarytos veikos pavojingumas, ankstesni teistumai, negali turėti lemiamos įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo taikymÄ . Nuteistasis nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už nusikalstamÄ veikÄ , nes tai prieÅ¡tarauja BVK 157 straipsnio taisyklei paleisti asmenį atliktus dalį paskirtos bausmės, jei jis savo elgesiu įrodė, kas suprato neteisėtų veiksmų žalingÄ pobÅ«dį ir deda pastangas reabilituotis.

D. G. skunde praÅ¡o nevertinti 25 metų senumo jo teistumų, o įvertinti jo elgesį bausmės atlikimo metu, jo pastangas elgti nepriekaiÅ¡tingai ir koreguoti elgesį teigiama linkme, atsižvelgti į tai, kad Å¡iuo metu sumažėjusi jo nusikalstamo elgesio rizika, kas akivaizdžiai rodo teigiamÄ požiÅ«rį į savo elgesį, todėl tikslinga suÅ¡velninti jo teisinę padėtį ir taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

5. Atsiliepimų į skundÄ negauta.

6. Nuteistojo D. G. skundas atmestinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. Ä®statymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

8. IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. G. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , tačiau tam, kad jis galėtų bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. BÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Å iuo atveju D. G. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodikÄ rezultatas yra 96 balai, dėl ko jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, todėl turi bÅ«ti nustatyta padaryta akivaizdi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . D. G. statiniai kriminogeniniai nekintantys veiksniai iÅ¡ nustatytų 96 balų sudaro 40 balų, o svertiniai veiksniai sudaro 56 balus. Taigi, nors nuo paskutinio vertinimo Å¡ie kintantys veiksniai sumažėjo 12 balų, tačiau likusieji dar sudaro pakankamÄ balų skaičių, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu gali koreguoti, stengtis paÅ¡alinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius.

Toks nežymus kriminogeninių veiksnių balų sumažėjimas negali bÅ«ti vertinamas kaip akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

9. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ vertino nuteistojo mÄ stymo ir elgesio ypatumus. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis negeba atpažinti visų, su jo nusikalstamu elgesiu susijusių veiksnių, kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, kaltina kitus dėl savo nemalonios padėties.

Tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja. Nuteistojo pasekmių suvokimas nepakankamas, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Sprendimus linkęs priimti vadovaujantis savo įsitikinimais. D. G. nuteistas jau devynioliktÄ kartÄ . Nusikaltimai susiję su nusikaltimais žmogaus sveikatai, nuosavybei, turtinėms teisėms. Skunde nuteistasis nurodo, kad iki bausmės atlikimo dirbo, dirba ir pataisos namuose, kas rodo jo pozityvaus elgesio ir jo asmenybės formavimo kriterijų, tačiau pats nuteistasis pripažino, kad vagysčių motyvai buvo nenoras dirbti, todėl vogė, kad pragyventų, kas kelia pagrįstų abejonių į D.

G. teigiamÄ požiÅ«rį į darbÄ ir dėl galimybės nuteistajam bÅ«ti įdarbintam, savo veiksmus sieti su iÅ¡ savo darbo gautomis pajamomis ir gyventi tik iÅ¡ teisėtai gaunamų pajamų.

10. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, jog paskutiniai du D. G. nusikaltimai yra smurtiniai, susiję su alkoholio vartojimo problema. Teisės pažeidėjui yra bÅ«dingas nusikaltimų modelis - nusikaltimai fiziÅ¡kai smurtaujant, apsvaigus nuo alkoholio. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istorijÄ ir asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistojo elgesys, esant nestruktÅ«ruotoje aplinkoje, gali tapti konfliktiÅ¡kas, impulsyvus, agresyvus, ypač pavartojus alkoholio. Jis pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , t. y. alkoholio vartojimas.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nuteistasis pataisos įstaigoje nesistengia paÅ¡alinti alkoholio vartojimo problemos, nes nelankė jokių užsiėmimų, susijusių su alkoholio vartojimo prevencija. Toks nuteistojo elgesys pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , jog D. G. iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nedaro ir vėl nusikalsta, tai rodo jo nenorÄ taisytis, teismo įpareigojimų nevykdymÄ , nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimÄ .

Nustatyti net Å¡eÅ¡i nuteistojo nusikalstamÄ elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teisės pažeidimai, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mÄ stymas ir elgesys, nuostatos.

11. Nepagrįstas nuteistojo skundo teiginys, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, turi bÅ«ti vertintinas nuteistojo elgesys bausmės vykdymo metu, o ne elgesys iki laisvės atėmimo bausmės skyrimo, ir ankstesnis elgesys negali turėti lemiamos įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo taikymÄ . Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiÅ«ryje į padarytÄ nusikaltimÄ , paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumÄ ir pan.

Kaip matyti iÅ¡ pateiktos medžiagos, D. G. du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, teismui padarius iÅ¡vadÄ , jog yra pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . PirmÄ jį kartÄ , bÅ«damas lygtinai paleistas, nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, padarė naujÄ nusikaltimÄ ir buvo grÄ Å¾intas į pataisos namus atlikti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Antro lygtinio paleidimo metu įpareigojimų nepažeidė, tačiau, pasibaigus lygtinio paleidimo terminui, ir vėl padarė tyčinį smurtinį nusikaltimÄ .

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apie jo padarytas nusikalstamas veikas ir jo požiūrį į savo paties elgesį pasisakė ir vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės – lemiamos reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

12. Nuteistasis nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už nusikalstamÄ veikÄ , nes tai prieÅ¡tarauja BVK 157 straipsnio taisyklei. Toks teiginys nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir teisingumo. Sutiktina, kad BVK 157 straipsnis nustato, kokiÄ minimaliÄ paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, ir nuteistasis šį formalų pagrindÄ atitinka, tačiau pats bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi.

Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė.

Taigi, aukÅ¡tesnysis teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykio vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtakÄ teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu.

13. Nesutiktina su nuteistojo skundo teiginiais, jog tiek Komisija, tiek teismas sprendimÄ netaikyti jam lygtinio paleidimo priėmė remdamiesi tik neigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam D. G. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų iÅ¡vadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Tiek Komisija, tiek teismas įvertino, kad nuteistasis įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kitas jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau tai buvo įvertinta kartu su visomis kitomis nustatytomis aplinkybėmis, o jų visuma nedavė pagrindo iÅ¡vadai apie akivaizdžiÄ nuteistojo pažangÄ . Taigi, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Komisija ir pirmosios instancijos teismas D. G. lygtinio paleidimo galimybės klausimÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir objektyviai, visa informacija apie nuteistÄ jį buvo visapusiÅ¡kai įvertinta ir padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys nesudarė galimybės pagrįstai manyti, jog nuteistasis daro akivaizdžiÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis gali bÅ«ti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

14. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ nuteistojo D. G. skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi, n u t a r i a: nuteistojo D. G. skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Algirdas Remeika Gytis Večerskas