b09cd0a9-92f2-4b60-9907-a62febd1b65f · Kelmės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-203-446/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55107-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1;1.2.30.5; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4(S) KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I SÄ® S A K Y M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 9 d. Kelmė Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, iÅ¡nagrinėjusi Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros (Kelmė) prokurorės Deimantės Banaitienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-55107-17 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje K.

D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, pensinio amžiaus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : Kaltinamasis K. D. 2017 m. spalio 21 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), daržinėje, tyčia žiurkių nuodus sumaišęs su maisto produktais, jais šėrė savo kates, dėl to keturios katės žuvo.Kaltinamasis K.

D., kai jam buvo praneÅ¡ta apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 310 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir nurodė (b. l. 42-43), kad gyvena vienas (duomenys neskelbtini). 2016 m. pavasarį, tikslaus laiko nepamena, daržinėje rado ne savo katę, margÄ , t. y. rudos, baltos spalvos. Katę pradėjo maitinti, jÄ priglaudė savo namuose. Po kiek laiko katė atsivedė Å¡eÅ¡is kačiukus. Po to vėl atrodo 6 kačiukus. Kačiukų niekam neatidavė, laikė, šėrė.

Per 2016 metus jų prisidaugino, kad nežino, kiek tiksliai turėjo kačių. Katės bėgiodavo po Å«kinius pastatus, kieme. PrieÅ¡ 5 metus jam giminės iÅ¡ Å iaulių atvežė baltos spalvos katinÄ , kurį augina iki Å¡iol, jį laiko dažniausiai namuose, kambaryje. Ne kartÄ yra siÅ«lęs kaimynų vaikams pasiimti kokį kačiukÄ ir auginti, tačiau niekas nenorėjo. Jam atrodo, kad buvo ne mažiau 12 kačių. Visus katinus Å¡erdavo, juos maitindavo sriuba, kuriÄ sau virdavosi, makaronais, bulvėmis ir Å¡unų sausu ėdalu, iÅ¡ parduotuvės pirkdavo kačių ėdalÄ skardinėse.

PrieÅ¡ du mėnesius paprašė giminaičių, kad surastų prieglaudÄ , kuri priglaustų katinus, nes nebepajėgė iÅ¡laikyti iÅ¡ savo pensijos. Skambino į gyvÅ«nų prieglaudÄ â€žLetenėlė“, kur pasakė, kad jie aptarnauja tik Å iaulių rajonÄ , ir nesutiko priglausti jo gyvÅ«nų. Ä® seniÅ«nijÄ nesikreipė, tačiau planavo kreiptis pagalbos. 2017 m. spalio mėnesį, bÅ«damas Å iauliuose veterinarijos vaistinėje, netoli „Saulės miesto“ nusipirko žiurkių nuodų, t. y. du pakelius po 200 gramų, po 2 eurus.

Nuodai buvo žalios spalvos, granulėmis. Nuodų pavadinimo nepamena. Nuodus pirko, nes norėjo išnuodyti namuose ir ūkiniuose pastatuose atsiradusias žiurkes bei katinus. Nusipirkęs nuodus, juos laikė namuose. 2017 m. spalio mėnesio viduryje, tikslaus laiko nepamena, vakare, nebetvėrė, kad namuose, kieme tiek daug katinų, todėl pasiėmė nupirktus nuodus ir sumaišė visus 400 gramų nuodų su 250 gramų kiaulienos faršu. Padėjo daržinėje, kur katinai gyvendavo. Uždarė duris, norėjo, kad visi katinai nugaištų.

Ryte atsikėlęs kieme prie garažiuko, t. y. vagono, rado nugaiÅ¡usius du katinus, rudos spalvos. Po to pamatė, kad prie daržinės yra dar du nugaišę katinai. Kiti katinai lakstė. Vakare atvyko pareigÅ«nai ir rado nugaiÅ¡usius katinus. Kas kvietė pareigÅ«nus, nežino. Kad katinus ketina nunuodyti, niekam nesakė. Niekas nežinojo, kad ketina taip pasielgti. Padėdamas maistÄ su nuodais, norėjo iÅ¡nuodyti visus katinus. ApžiÅ«rėjęs teritorijÄ , daugiau negyvų katinų nematė. Dėl to, kad tyčia užnuodijo žiurkių nuodais maistÄ ir juo šėrė katinus, nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Taip pasielgė, nes dėl norėjo, kad visi jo katinai, iÅ¡skyrus baltÄ , buvusį namuose, nudvėstų. Katinai buvo atsibodę, jų neiÅ¡maitino. Savo katinų niekada nemušė, fiziÅ¡kai nekankino. Ankščiau katinų nėra nuodijęs ar kitokiu bÅ«du jais atsikratęs. Mano, kad katinai suėdę nuodus nesikankino.Kaltinamojo K. D. kaltė įrodyta.Liudytoja V. V. parodė, kad Å¡alia jos gyvena kaimynas K. D.. Jis gyvena vienas. Kiek žino, Kazimieras turi keletÄ gyvÅ«nų, laiko kates. Kiek jų turi, nežino.

Kiek žino, kates jam atveža kaimynės dukterėčia, taip yra sakęs Kazimieras. Kazimieras katinais rÅ«pinasi, perka jiems maisto, verda makaronus. K. D. jos klausė, kÄ reikia daryti su katinais. Nematė ir negirdėjo, kad Kazimieras nesurÅ«pintų katinais, juos marintų ar kitaip netinkamai elgtųsi. Jis katinus myli, todėl kiti asmenys jam „primeta“ katinų (b. l. 31-32).TelÅ¡ių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo Vainiaus Jasaičio 2017 m. spalio 23 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 4-5) nurodyta, kad 2017 m. spalio 22 d. 19 val. 11 min buvo gautas neprisistačiusio asmens, kurio tel.

Nr. (duomenys neskelbtini), praneÅ¡imas, kad pranešėjos kaimynas K. D. augina apie 50 katinų ir juos kankina, nemaitina, nuodija žiurkių nuodais, kiti net nepavaikÅ¡to. GyvÅ«nai yra sergantys, su iÅ¡sipÅ«tusiais pilvais, sužeisti ir neprižiÅ«rimi. Teigė, kad kačiukus suÅ¡eria Å¡unims, kitus dar gyvus užkasa, kiti mirę guli kaimyno kieme. Kačiukai gyvena daržinėje, vyras juos vadina „Krajova armija“. Pranešėjos teigimu, kaimynas tai darydamas jaučia malonumÄ . Seniau kankino ir karves.

Taip daro visÄ gyvenimÄ . Visi kaimo gyventojai pažįsta šį žmogų ir jo bijo. Apie kankinamus gyvÅ«nus pranešėja bijojo praneÅ¡ti, kad kaimynas jai nekerÅ¡ytų. Pagal šį praneÅ¡imas buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje.2017 m. spalio 22 d. įvykio vietos protokole ir foto lentelėse (b. l. 8-14) užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) esančios gyvenamosios sodybos, apžiÅ«ra. Gyvenamojo namo teritorija yra aptverta medine 1,5 m aukščio tvora ir pagaliukų pilkos spalvos – nedažyta.

Įėjus į teritorijÄ kairėje matosi lauko virtuvė, prie kurios yra priestatas – voljeras, 1,8 m aukščio, dengtas skardiniu stogu, aptvertas tinkline tvora, kurios įėjimas yra apdėtas lentomis. Voljere matosi Å¡uo, kuris pririÅ¡tas grandine. IÅ¡oriÅ¡kai, kiek matėsi, Å¡uo nesužalotas. Å alia lauko virtuvės yra tuščia priekaba. Å alia priekabos – vagonas, apkaltas skarda, padėtas ant rÄ stų. Tarp vagono ir žemės yra 30 cm aukščio tarpas. Å alia vagono matosi metalinis dubuo su maisto produktais jame.

Po vagonu, prie rÄ sto apie 50 cm gilyn nuo vagono kraÅ¡to matosi oranžinės spalvos (tokiÄ spalvÄ apžiÅ«ros protokole nurodė pareigÅ«nas) suaugęs katinas atmerktomis akimis, kuris nereaguoja į aplinkÄ â€“ negyvas. IÅ¡oriÅ¡kai, kiek matosi, katinas nesužalotas. Po vagonu apie 1 m atstumu nuo Å¡io katino matomas kitas katinas, taip pat oranžinės spalvos nugara, jo bendras ilgis apie 50 cm. Katinas nereaguoja į aplinkÄ , negyvas, iÅ¡orinių sužalojimų nesimato. Toliau po vagonu matosi gyvas, tupintis oranžinės spalvos mažas kačiukas, iÅ¡oriÅ¡kai nesužalotas.

IÅ¡ lauko pusės tarp daržinės lentų matosi oranžinės spalvos suaugęs katinas, nuleidęs galvÄ tarp letenų, į aplinkÄ nereaguoja – negyvas. Prie daržinės kraÅ¡to, kampe matosi juodai baltas mažas kačiukas, kurio galva įstrigusi tarp lentos ir geležies. Bendras kačiuko ilgis 20 cm. Kačiukas yra atmerktomis akimis, į aplinkÄ nereaguoja, negyvas. Atidarius daržinės duris matosi Å¡ieno, ant žemės netvarkingai primėtytos duonos riekės. Tik atidarius daržinės duris matomas vienas oranžinis katinas ir mažas oranžinės spalvos kačiukas, kurie iÅ¡ karto pabėgo.

Kačiukai iÅ¡ iÅ¡orės atrodė nesužaloti. Atėjus į namo teritorijÄ matosi suaugęs baltos spalvos katinas. Ant jo ausų matomos žaizdos – raudonos spalvos kreÅ¡uliai. Atidžiau apžiÅ«rėti ir užfiksuoti nebuvo galimybės, nes katinas pabėgo. Įėjus į gyvenamÄ jį namÄ , kačių ar kitų gyvÅ«nų nebuvo rasta.Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kelmės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. spalio 23 d. gauto praneÅ¡imo dėl gyvÅ«nų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų tyrimo patikrinimo akte Nr. 35GGP-41 (b. l. 19-23) nurodyta, jog nuvykus į Užpelkių kaime esančiÄ sodybÄ , buvo nustatyta, kad K.

D. laiko 1 Å¡unį (2-3 m. amžiaus miÅ¡rÅ«nÄ ) ir kates, kurių viena (mylimiausia) baltos spalvos laikoma kambaryje. Aplink daržinę ir kieme rastos įvairaus amžiaus nugaiÅ¡usios keturios katės. Savininko teigimu, kates jis nuodijo graužikams skirtais nuodais, juos sumaiÅ¡ius su mėsa (malta). Tyrimo eigoje K. D. prisipažino, kad dar apie 10 nugaiÅ¡usių kačių yra užkasęs įvairiuose savo sodybos vietose. Nuodyti kates pradėjo, nes norėjo sumažinti jų skaičių. Å uo laikomas lauko voljere, prižiÅ«rėtas, elgsena normali, tačiau bÅ«da yra duobėje, žemiau žemės lygio, skylėta.

Dėl nustatytų pažeidimų patikrinimo aktas Nr. 35GGP-41 perduotas Kelmės rajono PK. Patikrinimo metu nustatyta, kad K. D. pažeidė Lietuvos Respublikos 2012 m. spalio 3 d. Nr. XI-2271 „Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo“ 4 straipsnio 24 papunktį, 20 straipsnio 4 punktÄ .BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu, jį kankino, jeigu dėl to gyvÅ«nas žuvo arba buvo suluoÅ¡intas.Žiaurus elgesys su gyvÅ«nais – tai žmogaus veiksmai, dėl kurių gyvÅ«nas patiria skausmÄ , bereikalingÄ stresÄ , kančiÄ ar žūtį.

Draudžiama žiauriai elgtis su gyvÅ«nais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvÅ«nais, jų kankinimÄ , kurstyti smurtÄ prieÅ¡ gyvÅ«nus (Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas žiauriu elgesiu su gyvÅ«nais laikomas jų nužudymas. Vadovaujantis Å¡io įstatymo 5 straipsnio nuostatomis žiauriu elgesiu nelaikomas gyvÅ«nų nugaiÅ¡inimas, naudojant tik veterinarinius vaistus, kiti nugaiÅ¡inimo bÅ«dai yra draudžiami.

IÅ¡ aptartų įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis K. D. tyčia užnuodytu maistu, žiurkių nuodus sumaišęs su maisto produktais – mėsos farÅ¡u, šėrė savo kates, ko pasėkoje, keturios katės apsinuodijo nuodais ir nugaiÅ¡o. Tyčinis naminių gyvÅ«nų - kačių - nuodijimas laikytinas žiauriu elgesiu, todėl kaltinamojo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 310 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Kaltinamasis K. D., į jo namus atvykus pareigÅ«nams patikrinti gautÄ anoniminį praneÅ¡imÄ dėl gyvÅ«nų nuodijimo, K.

D. neneigė nunuodijęs kates, iÅ¡samiai papasakojo apie nusikalstamos veikos aplinkybes, neslėpė įkalčių, dėl padarytos veikos apgailestavo, todėl jo prisipažinimas laikytinas nuoÅ¡irdžiu ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Kaltinamasis K. D. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , savo kaltę pripažino visiÅ¡kai (b. l. 42-43), neprieÅ¡tarauja, kad procesas bÅ«tų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi ir jos dydžiu (b. l. 67-68, 69-72).Pagal BK 46 straipsnio 2 dalį vieÅ¡ieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų.

Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti vieÅ¡uosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtÄ laikÄ neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Prokurorė siÅ«lo skirti kaltinamajam maksimalios trukmės – 1 metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje ir 61 straipsnyje.

K. D. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, praeityje jis buvo teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs (b. l. 57), galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 58-59), pensininkas, Å¡iuo metu niekur nedirbantis (b. l. 60), todėl prokurorės siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡is – vieÅ¡ieji darbai – pripažįstama tinkama BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į visumÄ aptartų kaltinamÄ jį charakterizuojančių ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltinamajam skirtina nedaug griežtesnė viešųjų darbų bausmė nei baudžiamajame įstatyme numatytas Å¡ios bausmės vidurkis – 9 mėnesių, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 straipsnio 3 dalis).

Kadangi K. D. visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paskirta Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Loretos Ivanauskaitės 2017 m. spalio 24 d. nutarimu (b. l. 54-56), kaltinamajam K. D. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : K. D. pripažinti kaltu padariusius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti vieÅ¡aisiais darbais 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdeÅ¡imt) valandų per mėnesį visuomenės labui.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, K. D. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti vieÅ¡uosius darbus 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdeÅ¡imt) valandų per mėnesį visuomenės labui.KardomÄ jÄ priemonę K.

D. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.IÅ¡aiÅ¡kinti K. D., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, suraÅ¡iusiam šį teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, gali skirti kitos rÅ«Å¡ies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėja                                                                                                                  Vilma Raščiuvienė