2013-10-15 Nr. BB-1931-1-93-1-00519-2011-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-405/2013

Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00519-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.4.1;

1.2.26.1.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Jolitai Urbelienei,

teismo posėdyje žodinio kasacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vytauto Jurkevičiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžio.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nuosprendžiu E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausme dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams. Pritaikius BK 92 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas šešiems mėnesiams įpareigojant per šį laikotarpį tęsti pradėtą mokslą.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš E. Š. Valstybinei ligonių kasai priteista 827,95 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti, bendraatsakovių G. Š. ir A. L. atžvilgiu civilinis ieškinys atmestas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pareikštas civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš E. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui priteista 291,06 Lt nukentėjusiajam M. K. išmokėtai ligos pašalpai atlyginti. Nukentėjusiojo M. K. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. Š. nukentėjusiajam M. K. priteista 297 Lt turtinės žalos atlyginimo, 1 200 Lt advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti ir 3 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

Šiuo nuosprendžiu M. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 93 straipsnio 1, 3 punktu, 82 straipsnio 1 dalies 4 punktu, jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas tėvams ugdyti ir prižiūrėti iki sueis pilnametystė.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu panaikinta Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalis dėl E. Š. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, priimtas naujas nuosprendis - E. Š. išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, panaikintas BK 63 straipsnio nuostatų taikymas. Nuosprendžio dalis, kuria E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pakeista, jo veika perkvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 iki 6 val. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu E. Š. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 2 d. apie 23. 45 val., Šilalėje, Maironio g., tyčia sudavė keliu keturis smūgius į veidą M. K. , jam pakėlus galvą, trenkė vieną smūgį kumščiu į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam M. K. nosies kaulo lūžimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Ankstesniu Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu E. Š. buvo nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 2 d., apie 23. 45 val., viešoje vietoje, Šilalėje, Maironio g. šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje be aiškios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudavė keliu keturis smūgius į veidą M. K. , jam pakėlus galvą, trenkė vieną smūgį kumščiu į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam M. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, nes jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko dėl nosies kaulo lūžimo.

Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Jurkevičiaus prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nuosprendį.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.

Kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, netinkamai įvertino įrodymus ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ne kartą akcentuota, jog nuteistojo E. Š. tarp sukėlusių konfliktą asmenų nebuvo. Tačiau nebuvo atkreiptas dėmesys į kitą svarbią aplinkybę, jog ir nukentėjusiojo M. K. tarp sukėlusių konfliktą asmenų nebuvo. Jie anksčiau vienas kito nepažinojo, jų nesiejo jokie santykiai, jie tarpusavyje nekonfliktavo, todėl ir asmeninės paskatos (pyktis, kerštas ir pan.) jų sieti negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nepagrįstai atmesdamas liudytojų A. P. ir M. J. parodymus. Apylinkės teismas tokį savo sprendimą tinkamai motyvavo, nurodydamas, jog minėti liudytojai yra kaltinamojo draugai, taip pat pažymėjo, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neprašė jų apklausti liudytojais, nors turėjo galimybę tai padaryti. Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas truko šešis mėnesius, per tą laiką buvo nustatinėjami ir apklausiami įvykio liudytojai. Viso tyrimo metu nuteistasis E. Š. apklausų metu nenurodė, kad įvykio metu įvykio vietoje buvo ir viską matė A. P. ir M. J. , nors jie yra jo draugai, ir neprašė jų apklausti. Be to, E. Š. , kai jam buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, pateikė prašymą apklausti ne šiuos savo draugus, o visai kitus asmenis (A. V. , T. L. ). Paskutinio posėdžio metu (2012 m. spalio 16 d.) pats E. Š. atsivedė į teismą A. P. ir M. J. bei paprašė juos apklausti. Nepaisant to, kad nuo įvykio buvo praėję beveik vienuolika mėnesių, jų parodymai buvo neįtikėtinai nuoseklūs, išsamūs bei atitinkantys kaltinamojo parodymus, kurie buvo palankūs kaltinamajam. Todėl apylinkės teismas, vertindamas jų parodymus, pagrįstai suabejojo jų patikimumu, kritiškai juos vertino ir jais nesirėmė. Vien tai, kad liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekę, nereiškia, jog jų parodymai yra nešališki ir patikimi. Tai sprendžia teismas, priimdamas sprendimą ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis (BPK 20 straipsnis).

Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas patikėjo nuteistojo E. Š. ir liudytojų A. P. bei M. J. parodymais, jog nukentėjusysis M. K. pirmas bandė suduoti E. Š. . Tačiau nukentėjusysis M. K. parodė, kad būtent jis pirmas priėjo prie bekonfliktuojančių (besimušančių) M. S. ir R. A. , bandė juos išskirti, kai pajuto smūgius į galvą. Pats jis niekam nesmūgiavo ir suduoti nebandė. Apeliacinės instancijos teismas tokių nukentėjusiojo parodymų visiškai neįvertino, jais nesirėmė ir nemotyvavo, kodėl juos atmetė. Nukentėjusiojo M. K. parodymai viso proceso metu buvo vienodi, nuoseklūs, konkretūs, juos visiškai ar iš dalies patvirtino kiti byloje surinkti duomenys, aptarti apylinkės teismo apkaltinamajame nuosprendyje, todėl jais netikėti ir nesiremti apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs, vandališki veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia teisinę galimybę veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-159/2009, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-229/2011, 2K-499/2011, 2K-652/2007 ir kt.).

Taikant BK 284 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų kilo neigiamų padarinių, realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šioje byloje abejonių, kad E. Š. prieš M. K. smurtą panaudojo viešoje vietoje, nėra. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad tai buvo padaryta pašalinių asmenų, kurie buvo susirinkę į šokių vakarą, akivaizdoje. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra kaltininko įžūlus elgesys prieš kitą asmenį viešoje vietoje.

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš asmenį, neteisėtas asmens laisvės ribojimas ir kt. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012). Jei fizinis smurtas prieš asmenį kilo viešoje vietoje, jei dėl tokio smurto sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, pažeidžiama viešoji tvarka, tokie veiksmai atskirai nekvalifikuojami, juos apima BK 284 straipsnio 1 dalis.

Tuo tarpu, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį ar 2 dalies 8 punktą arba BK 138 straipsnio 1 dalį ar 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2006, 2K-501/2006, 2K-82/2007, 2K-796/2007).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

Įžūlūs ir chuliganiški E. Š. veiksmai pasireiškė tuo, kad jis nepažįstamam asmeniui (M. K. ), kuris bandė išskirti muštynes, tyčiniais veiksmais sudavė koja ir ranka iš viso penkis kartus į veido sritį. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog prieš E. Š. nukentėjusysis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jam buvo suduoti net keturi smūgiai koja ir vienas ranka, smūgiai suduoti į sveikatai ir gyvybei pavojingą organą – galvos, veido sritį, nors nukentėjusysis jam nesipriešino.

Taigi tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo nebuvo jokio asmeninio pobūdžio konflikto, jie iki įvykio vienas kito nepažinojo, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistojo smūgių sudavimo nukentėjusiajam į veidą paskatos buvo chuliganiškos, taip pat buvo pažeista viešoji tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai E. Š. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisino, o veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikavo į BK 138 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Jurkevičiaus kasacinis skundas iš dalies tenkintinas

Dėl BK 284 straipsnio

BK 284 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti padarinių kilimo – dėl padarytų veiksmų turi būti sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. E. Š. padaryti veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašytos pavojingos veikos požymius. Tą patį kasaciniame skunde teigia ir prokuroras. Tačiau, kaip minėta, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Apylinkės teismas nuosprendžiu kvalifikuodamas veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį visiškai nepasisakė dėl šiame BK straipsnyje numatytų padarinių buvimo, nepagrindė, kuo pasireiškė kilę padariniai. Apeliacinės instancijos teismas E. Š. išteisinimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį grindė įstatyme numatytų padarinių, o būtent visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo, nebuvimu. Teisėjų kolegija šioje dalyje sutinka su apygardos teismo išvada dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Tačiau padarinių nebuvimas dar neduoda pagrindo išteisinti asmenį, jei nustatyti įstatyme numatyti pavojingos veikos požymiai. BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nuteistojo E. Š. veiksmai – smurtavimas viešojoje vietoje – aiškiai vertintini ne tik kaip įžūlus, bet ir kaip nepadorus elgesys. Todėl kolegija laiko, kad jo padaryta veika atitinka BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymiams.

Dėl nuteistojo elgesio motyvų, apie kuriuos kalbama prokuroro kasaciniame skunde, tai veikai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 ar 2 dalį nusikalstamos veikos padarymo motyvai reikšmės neturi. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Motyvas nėra šio nusikaltimo sudėties požymis. Apie tai kasaciniame skunde kalba ir prokuroras, pažymėdamas, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia teisinę galimybę veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Taikant BK 284 straipsnio 1 ar 2 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Taikant BK 284 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti kilusius padarinius, o taikant BK 284 straipsnio 2 dalį, pakanka pavojingos veikos požymių nustatymo. Dėl to ši Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis keistina, panaikinant apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl E. Š. išteisinimo ir paliekant šią Šilalės apylinkės teismo nuosprendžio dalį su pakeitimais, o būtent kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 2 dalį.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

Pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Apeliacinės instancijos teismas E. Š. padarytą veiką perkvalifikavo į BK 138 straipsnio 1 dalį, priėjęs išvadą, kad E. Š. veikė ne chuliganiškais motyvais. Prokuroras prašo dėl šios dalies palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad viešosios vietos požymis yra svarbus sprendžiant klausimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) inkriminavimo, tačiau veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu yra ne tik vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, bet specifinis nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo motyvais, nes skirtingai negu buvo galiojant 1961 m. BK 225 straipsniui (Chuliganizmas), 2000 m. BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą, padarytą bet kokiais motyvais.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad kultūros namuose vyko šokiai ir tarp šių jaunuolių bei kitų vaikinų vyko konfliktas, kuris peraugo į muštynes. E. Š. kitų asmenų akivaizdoje, be aiškios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai, t. y. tyčia sudavė keliu keturis smūgius į veido sritį M. K. , o jam pakėlus galvą, trenkė vieną smūgį kumščiu į veido sritį ir taip padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, o nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas įžūliais veiksmais suduodant jam smūgius keliu, tai buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog E. Š. konflikte tarp M. S. ir R. A. nedalyvavo. Pamatęs, kaip M. S. muša keli vaikinai, bėgo išskirti vaikinų ir padėti savo draugui. Tuo metu, kai jis bandė išskirti besimušančiuosius, pribėgo N. Š. , M. K. , kurie buvo R. A. draugai ir norėjo padėti R. A. E. Š. į muštynes įsivėlė tik norėdamas jas nutraukti. Tokie E. Š. veiksmai negali būti vertinami kaip chuliganiški ar įžūlūs, demonstruojantys nepagarbą aplinkiniams. E. Š. prie besimušančių vaikinų priėjo ne dėl neaiškios dingsties, o dėl to, kad matė besimušančiuosius ir norėjo juos išskirti, apginti M. S. Konflikto, peraugusio į muštynes, iniciatoriai buvo kiti asmenys, o ne nuteistasis. Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė neinkriminuojama. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė E. Š. veiksmuose chuliganiškų motyvų, t. y. būtinojo požymio, kad jo padaryta nusikalstama veika būtų kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Teisėjų kolegija negali paneigti šių išvadų, todėl prokuroro prašymo dėl šios dalies netenkina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl E. Š. išteisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paliekant dėl šios dalies Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nuosprendį su pakeitimais – E. Š. veiką kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą trims mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 iki 6 val.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė subendrintina su Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės apribojimo bausme šešiems mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 iki 6 val., apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, skiriama galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė šešiems mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 iki 6 val.

Kitas Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Gintaras Goda

Tomas Šeškauskas

Vytautas Piesliakas