2018-10-25 Nr. AB-19209-3-62-3-01765-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-745-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01765-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Gričiupio seniūnijos 2018 m. liepos 19 d. raštą Nr. 51-2-410 „Dėl ketinimo įrašyti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Gričiupio seniūniją išbraukti pareiškėjo pastatą iš nurodyto sąrašo.

II. 2. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ir nutarta, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį.

3. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo ginčijamo Rašto turinio matyti, jog jame nėra suformuluota jokių privalomo elgesio taisyklių konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Minėtame Rašte tik suteikiama informacija apie tai, kad pareiškėjo pastatą ketinama įrašyti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (toliau – ir Sąrašas) bei seniūnija teikia preliminarius sąrašus savivaldybės administracijos padaliniams suderinti ir nustatyta tvarka parengti sprendimo projektą dėl Sąrašo patvirtinimo.

Tuo tarpu pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169 patvirtinto Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punktą iki kiekvienų metų birželio 1 d. Savivaldybės administracijos seniūnijos (toliau – ir Seniūnijos), savo teritorijoje įvertinusios nekilnojamojo turto techninės priežiūros būklę, nustato statinius ir patalpas, kurie yra apleisti ar neprižiūrimi, surašydamos patikrinimo aktus, sudaro jų preliminarius sąrašus ir registruotais laiškais per 10 darbo dienų informuoja savininkus ar valdytojus apie ketinimą įrašyti į Sąrašą jų nekilnojamąjį turtą ir nekilnojamojo turto mokesčio tarifo šiam turtui nustatymą.

Savininkas ar valdytojas gali per 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jų valdomo nekilnojamojo turto ketinimą įrašyti į preliminarų sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba kad atitikimas yra sąlygotas vienos ar keleto šių aplinkybių nurodytų Aprašo 8 punkte. Seniūnijos, įvertinusios savininko ar valdytojo pagal 8 punktą pateiktus dokumentus, iki kiekvienų metų liepos 15 d. patikslina ir pateikia preliminarius sąrašus Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui suderinti (9 p.).

Seniūnijos ne vėliau kaip iki rugpjūčio 15 d. pateikia preliminarius sąrašus kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, išsamią vaizdinę medžiagą, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos, žemėlapiai ir pan.), Savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriui (10 p.). Finansų ir ekonomikos skyrius, gavęs 10 punkte nurodytą informaciją, ją apibendrina, patikrina ir nustatyta tvarka parengia Savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl Sąrašo patvirtinimo. Savivaldybės taryba iki kiekvienų metų spalio 1 d. patvirtina Sąrašą.

Sąrašas taikomas einamajam mokestiniam laikotarpiui (11 p.). Patvirtinus sąrašą apie tai registruotais laiškais informuojami pastatų savininkai ir valdytojai. Kauno miesto savivaldybės administracijai gavus po Sąrašo patvirtinimo savininkų ar valdytojų prašymus dėl apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto išbraukimo iš Sąrašo, Seniūnija išnagrinėja turto savininko ar valdytojo prašyme išdėstytus motyvus, išsiaiškina, kokių imtasi veiksmų nekilnojamojo turto būklei pagerinti ir įvertinusi Aprašo 8.1–8.4 papunkčiuose nurodytą informaciją, per 5 darbo dienas nuo turto savininko ar valdytojo prašymo gavimo dienos, ar išaiškėjus kitoms objektyvioms aplinkybėms nedelsiant pateikia Finansų ir ekonomikos skyriui informaciją, kad nekilnojamasis turtas gali būti išbrauktas iš Sąrašo.

Seniūnija, nusprendusi netenkinti turto savininko ar valdytojo pateikto prašymo, jį apie tai informuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (13 p.).

4. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Gričiupio seniūnijos 2018 m. liepos 19 d. raštas Nr. 51-2-410 „Dėl ketinimo įrašyti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą“ yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas. Tik po to, kai, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, Finansų ir ekonomikos skyrius, gavęs iš seniūnijų informaciją apie apleistus ir neprižiūrimus pastatus, ją apibendrins, patikrins ir nustatyta tvarka parengs Savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl sąrašo patvirtinimo bei Savivaldybės taryba jį patvirtins, būtent patvirtintas Savivaldybės tarybos aktas (įvertinus, ar jame yra įtrauktas pareiškėjo pastatas į Sąrašą) ir sukels pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes ir šį aktą pareiškėjas galės ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka teismui ar, vadovaujantis Aprašo 13 punktu, teikti prašymus dėl apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto išbraukimo iš Sąrašo. Taigi, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

5. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Gričiupio seniūniją išbraukti pareiškėjo pastatą iš Sąrašo, teismas atkreipė dėmesį, kad toks Sąrašas iki šiol nėra patvirtintas Savivaldybės tarybos, todėl ir šioje dalyje pareiškėjo skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

6. Teismas taip pat nurodė, kad skundą atsisakius priimti, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

III. 7. Pareiškėjas A. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir priimti bei išnagrinėti jo skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Gričiupio seniūnijos 2018 m. liepos 19 d. rašto Nr. 51-2-410 „Dėl ketinimo įrašyti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą“ panaikinimo.

8. Pareiškėjo manymu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad ginčijamas Raštas nesukelia jam teisinių pasekmių. Šiuo aspektu pabrėžia, kad tik Gričiupio seniūnija, kaip vienintelis atsakovo struktūrinis padalinys, yra kompetentinga vertinti pastato techninę būklę ir teigti, ar toks pastatas yra apleistas ir / ar neprižiūrėtas bei siūlyti tokį pastatą įrašyti į Sąrašą arba ne. Tuo tarpu ginčijamas Raštas yra priimtas jau įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją pagal Aprašo 8 punktą ir atsisakius patikslinti preliminarų sąrašą. Taigi, pareiškėjo teigimu, pats Raštas, kuriame jau konstatuota, kad pareiškėjo pastatas yra apleistas ir neprižiūrimas, bei nurodoma, kad pareiškėjo pateiktos aplinkybės dėl pastato naudojimo ir priežiūros yra nereikšmingos, akivaizdžiai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Kadangi dėl pareiškėjo pastato techninės būklės vertinimo tarp pareiškėjo ir savivaldybės kompetentingo struktūrinio padalinio – Gričiupio seniūnijos – iškilo ginčas, pareiškėjas tvirtina, kad jį turi išspręsti teismas. Juolab kad pačiame Rašte yra nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjas nurodo, kad sutinka su teismo išvada, kad reikalavimas įpareigoti atsakovą išbraukti pareiškėjo pastatą iš Sąrašo yra nepagrįstas, nes toks Sąrašas iki šiol nėra patvirtintas Savivaldybės tarybos, tačiau pabrėžia, jog šiam išvestiniam reikalavimui turėjo būti taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 9. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

10. Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taigi, atsižvelgus į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

11. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004 ir kt.). Tuo tarpu viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011 ir kt.).

12. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

13. Taigi, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

14. Atitinkamai, pasisakydama dėl pareiškėjo skundžiamo Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Gričiupio seniūnijos 2018 m. liepos 19 d. rašto Nr. 51-2-410 „Dėl ketinimo įrašyti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą“, įvertinusi šio Rašto turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, kuris pats savaime pareiškėjui savarankiškų materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Pabrėžtina, kad minėtu Raštu pareiškėjas iš esmės yra tik informuojamas, jog jo pastatą ketinama įrašyti į Sąrašą, ir Gričiupio seniūnija teikia preliminarius sąrašus Savivaldybės administracijos padaliniams suderinti bei nustatyta tvarka parengti Savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl Sąrašo tvirtinimo.

Nors nurodytas Raštas, kaip atskirajame skunde pažymi pareiškėjas, yra priimtas jau įvertinus pareiškėjo pagal Aprašo 8 punktą pateiktą informaciją, atkreiptinas dėmesys, kad patį Sąrašą, kuris nagrinėjamu atveju laikytinas galutiniu šios administracinės procedūros sprendimu, tvirtina būtent Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu (Aprašo 2 p.) ir būtent jis, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, sukels pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes. Tuo tarpu Gričiupio seniūnijos, kaip Kauno miesto savivaldybės administracinio padalinio, teikiami preliminarūs sąrašai taip pat yra tik tarpiniai (procedūriniai) nurodytos administracinės procedūros dokumentai.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad minėtas Raštas negali būti administracinės bylos dalyku. Todėl, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas pagrįstai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl minėto Rašto panaikinimo. Tuo pačiu pagrindu teismas taip pat pagrįstai atsisakė priimti ir pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Gričiupio seniūniją išbraukti pareiškėjo pastatą iš Sąrašo.

Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pareiškėjo skundo teismui pateikimo metu ir teismui nagrinėjant šio skundo priėmimo klausimą Sąrašas, kurį, kaip minėta, tvirtina būtent Kauno miesto savivaldybės taryba, o ne Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Gričiupio seniūnija, kuri tik teikia preliminarius sąrašus, dar net nebuvo patvirtintas. Minėtas Sąrašas buvo patvirtintas tik 2018 m. rugsėjo 11 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-425, t. y. jau po ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.

15. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentą, kad pačiame Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka, pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką apskundimo tvarkos nurodymas skundžiamame akte pats savaime nepatvirtina, jog jis laikytinas pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-463-520/2017, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-768-438/2017 ir kt.). Todėl šis pareiškėjo atskirojo skundo argumentas atmestinas.

16. Taip pat, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas skundo daliai dėl reikalavimo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Gričiupio seniūniją išbraukti pareiškėjo pastatą iš Sąrašo turėjo taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą. Nors pagal ABTĮ 12 straipsnį teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises, tačiau tokiu atveju, kai skundas akivaizdžiai nenagrinėtinas teismų, teismas privalo atsisakyti priimti skundą ir nėra pagrindo teigti, jog teismas netinkamai įgyvendino minėtas nuostatas. Pabrėžtina, jog nagrinėjant bylas, be kita ko, turi būti užtikrinamas ir proceso operatyvumas bei ekonomiškumas, todėl tuo atveju, kai konkretus pareiškėjo aiškiai suformuluotas skundo reikalavimas negali būti priimtas, o tokia aplinkybė nepasikeistų ir tuo atveju, jeigu toks reikalavimas būtų patikslintas, nėra pagrindo vertinti, kad teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, šioje dalyje turi nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-120/2012).

17. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Taigi, skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė