b0960a58-c798-40df-bcb5-9db65682ba5a · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-563-522/2022 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00943-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.1 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 3 d. Širvintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin, sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Dangyrai Kanapienytei, dalyvaujant ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Vaidai Matulionienei, atsakovų S. M. ir L.

M. atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ieÅ¡kinį atsakovams S. M. ir L. M. dėl vienaÅ¡alio sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į paveldimÄ turtÄ , tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarė Žana BžuÅ¡kevič, antstolė Tereza Gerasimovič.

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su actio Pauliana ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1. pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo S. M. atsisakymÄ (nepriėmimÄ ) palikimo, atsiradusio po A. M. mirties;

2. pripažinti negaliojančiu 2016 m. sausio 27 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 503, iÅ¡duotÄ mirusio A. M. dukrai L. M.;

3. įpareigoti S. M. kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, priėmus A. M. palikimÄ ;

4. įpareigoti skolininkÄ S. M. kreiptis į VÄ® „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisės įregistravimo į paveldėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ;

5. nustatyti, kad skolininkui S. M. per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdžius teismo įpareigojimo dėl paveldėjimo liudijimo iÅ¡davimo, ieÅ¡kovė VMI prie FM turi teisę palikimÄ priėmusio atsakovo S. M. vardu ir sÄ skaita kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo į A. M., turtÄ iÅ¡davimo;

6. nustatyti, kad skolininkui S. M. per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdžius teismo įpareigojimo dėl nuosavybės teisės įregistravimo į paveldėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , ieÅ¡kovė turi teisę be atsakovo S. M. sutikimo, jo vardu ir sÄ skaita įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , paduodant praÅ¡ymÄ VÄ® „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisės įregistravimo;

7. nukreipti atsakovo S. M. skolų, nurodytų ieÅ¡kinio 1 dalyje, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ jo dalį A. M. palikime; IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad gavo antstolės Terezos Gerasimovič 2021 m. spalio 20 d. patvarkymÄ dėl siÅ«lymo kreiptis į teismÄ dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu, kuriame nurodyta, kad skolininkas S. M. vengė priimti palikimÄ , atsiradusį po tėvo A. M. (A. M.), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Antstolė Tereza Gerasimovič vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0045/09/01553 pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 11 d.

SprendimÄ Nr. 14-19-19820 dėl 4 284,24 Eur mokestines nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko S. M., iÅ¡ieÅ¡kotojo VMI naudai. Antstolių informacinės sistemos 2021 m. lapkričio 9 d. duomenimis, S. M. atžvilgiu antstoliai vykdo 12 vykdomųjų bylų, bendra Antstolių informacinėje sistemoje nurodyta iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡kotina suma į valstybės biudžetÄ â€“ 11 482,87 Eur. Patvarkyme nurodyta, kad skolininkas nedirba, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, todėl skola nėra dengiama.

Taip pat nurodyta, kad skolininko tėvui A. M. mirus (duomenys neskelbtini), skolininkui, kaip pirmos eiles įpėdiniui atsirado teisė į palikimÄ . Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad po tėvo A. M. palikimÄ 2015-11-05 priėmė skolininko sesuo L. M.. Ä®pėdinė paveldėjo A. M. nekilnojamÄ jį turtÄ . Nagrinėjamu atveju antstolių kontorose iÅ¡ S. M. jau nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. vykdomas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas valstybės naudai. Vykdomieji dokumentai yra įsiteisėję ir neginčijami, prievolių mokėjimo terminai suėję, iÅ¡ieÅ¡kojimas nerezultatyvus, turto, į kurį galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nėra.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę S. M. atžvilgiu. Skolininkas turėjo teisę į A. M. palikimÄ , tačiau Å¡ios savo teisės neįgyvendino, kad iÅ¡vengtų kreditorių reikalavimų tenkinimo iÅ¡ jam priklausančio turto, taigi veikė nesÄ Å¾iningai. S. M. iÅ¡ esmės atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumÄ , taip pažeisdamas kreditoriaus VMI teises. 2016 m. sausio 27 d., t. y. palikimo atsisakymo dienÄ , S. M. buvo žinoma apie prievolę valstybei.

Kreditorė neturi įrodymų, kad S. M. privalėjo sesers naudai atsisakyti tėvų palikimo, todėl, Å¡ios aplinkybės leidžia teigti, jog skolininkas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo. Mano, kad byloje yra įrodytos visos sÄ lygos actio Pauliana ieÅ¡kiniui tenkinti. Apie savo pažeistas teises kreditorė negalėjo sužinoti nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo iÅ¡davimo dienos (t. y. prieÅ¡ 6 metus). Vien tai, jog vieÅ¡uose registruose atsispindėjo turto pasikeitimai, nereiÅ¡kia, kad VMI jau buvo žinomos sandorių sÄ lygos, kurios yra reikalingos spręsti dėl jos, kaip kreditorės, teisių pažeidimo.

Å io termino eigos pradžia turi bÅ«ti siejama su tuo momentu, kai vykdant skolos iÅ¡ atsakovo turto iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ , paaiÅ¡kėjo, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ turto neįmanomas. VMI apie jos teises pažeidžiantį sandorį sužinojo 2021-10-20 gavusi antstolės Terezos Gerasimovič 2021-10-20 patvarkymÄ dėl siÅ«lymo kreiptis į teismÄ dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu Nr. S-21-45-25961, todėl Å¡is ieÅ¡kinys teikiamas nepraleidus 1 metų termino. Atsakovas S. M. atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad jo seseriai atsakovei L. M. 2016 m. sausio 27 d. Paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas teisėtai ir Å¡iuo metu atsakovė L. M. yra viso patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyto turto savininkė. Atsakovas ilgÄ laikÄ su savo tėvu A. M. kartu negyveno. A. M. materialinė padėtis nebuvo gera, ypač iki to laiko, kol A. M. negaudavo SODROS pensijos. Atsakovas tuo metu irgi neturėjo jokių pajamų ir padėti tėvui finansiÅ¡kai negalėjo. BÅ«tent atsakovei L. M. teko rÅ«pintis tėvu. Ji duodavo tėvui maisto produktų, skirdavo pinigų bÅ«tiniausioms buitinėms iÅ¡laidoms, skalbdavo jo drabužius, nuveždavo pas gydytojus.

Mirus tėvui, atsakovė L. M. pasirÅ«pino tėvo laidotuvėmis ir apmokėjo visas laidotuvių iÅ¡laidas, taip pat A. M. įsiskolinimÄ antstoliui. Kadangi atsakovas nesirÅ«pino tėvu, jo finansiÅ¡kai nerėmė, taip pat neturėjo galimybių apmokėti tėvo laidotuvių iÅ¡laidų, jis neprieÅ¡taravo, kad po tėvo A. M. likusį palikimÄ priimtų bÅ«tent atsakovė L. M.. Pats atsakovas į tėvo palikimÄ nepretendavo ir palikimo reikalų pas notarÄ netvarkė, kadangi ir tam reikalui jis neturėjo pinigų.

Tokios buvo pagrindinės priežastys, dėl kurių atsakovas nepretendavo į tėvo palikimÄ . Atsakovas niekada nenumanė, kad jam nepriėmus tėvo palikimo, galės nukentėti ieÅ¡kovo interesai. Visų pirma, A. M. turtas nėra vertingas. Sodyba buvo apleista, o po jo mirties sodyboje esančių pastatų niekas neremontavo. Atsakovas savo tėvo namuose negyvena daugiau kaip 20 metų. Maždaug nuo 2001 metų atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), jo mirusiai tetai priklausančiame name. Atsakovas taip pat nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiu apie tai, kad atsakovas nepriėmė tėvo palikimo tam, kad iÅ¡vengtų kreditorių reikalavimo tenkinimo iÅ¡ jam priklausančio turto, taigi veikė nesÄ Å¾iningai.

A. M. palikimo nepriėmimo priežastys yra visai kitos. Atsakovas jokių neteisėtų ar nesÄ Å¾iningų sandorių su atsakovu nesudarinėjo ir veikė sÄ Å¾iningai. IeÅ¡kinyje nėra konstatuotas ir konkretizuotas atsakovo neteisėtas ar nesÄ Å¾iningas veikimas. Atsakovas visiÅ¡kai nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu pripažinti negaliojančiu visÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , kurio notarinio registro numeris 503. Pagal įstatymÄ atsakovas galėjo paveldėti tik ½ dalį tėvo turto, o ne visÄ tėvo turtÄ .

Å iuo atveju nėra visų bÅ«tinųjų actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygų ir nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio bei pripažinti sandorį (palikimo nepriėmimÄ ) negaliojančiu. Tiek ieÅ¡kovas, tiek priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nuo 2009 metų vykdanti antstolė nebuvo atsargÅ«s ir rÅ«pestingi, bent 6 metus po to, kai atsakovė teisėtai priėmė tėvo palikimÄ . IeÅ¡kovas ir antstolė nepasirÅ«pino kreditoriaus interesais ir kreditoriaus interesų tinkamai negynė, nors taikant įprastines priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras, turėjo visas galimybes sužinoti apie A.

M. turto paveldėjimÄ ir imtis įstatymo nustatytų galimybių ginti kreditoriaus teises, tačiau to dėl nežinomų priežasčių nepadarė ir galima teigti, kad ieÅ¡kovo veiksmai vertintini kaip ieÅ¡kovo pareigos veikti aktyviai pažeidimas ir tuo pačiu terminas actio Pauliana ieÅ¡kiniui pateikti yra praleistas. Atsakovė L. M. atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad L. M. 2016 m. sausio 27 d. buvo iÅ¡duotas Paveldėjimo teisės liudijimas, kuris liudija, kad L.

M. yra viso patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyto turto, savininkė. Atsakovei iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas niekada nebuvo ginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovei iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas yra teisėtas ir galiojantis. IeÅ¡kinio dėl palikimo ginčijimo pateikimo terminas praėjęs. Atsakovė jokių neteisėtų ar nesÄ Å¾iningų sandorių su atsakovu S. M. nesudarinėjo ir veikė sÄ Å¾iningai. IeÅ¡kinyje nėra nei konstatuotas, nei konkretizuotas atsakovės neteisėtas ar nesÄ Å¾iningas veikimas.

Atsakovė visiÅ¡kai nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu pripažinti negaliojančiu visÄ Paveldėjimo teisės liudijimÄ . Pagal įstatymÄ atsakovas galėjo paveldėti tik ½ dalį tėvo turto, o ne visÄ tėvo turtÄ , todėl Å¡iuo atveju teismui tenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ , bÅ«tų neteisėtai ir nepagrįstai pažeisti atsakovės, kaip pirmos eilės įpėdinės, turtiniai interesai. Tikrovės neatitinka ieÅ¡kovo teiginiai apie tai, kad atsakovas nepriėmė palikimo, kurio dalimi netgi yra jo gyvenamasis bÅ«stas.

Po A. M. mirties jo namuose niekas negyveno. Be to, ten niekas gyventi ir negalėjo, kadangi namas buvo apleistas, o 2016 metais įgriuvo namo stogas. Galimai dėl to atsakovas 2015 metais sprendžiant palikimo priėmimo klausimÄ , notarei buvo pareiÅ¡kęs, kad atsisako tėvo palikimo ir notarės siÅ«lymu parašė pareiÅ¡kimÄ dėl atsisakymo nuo tėvo palikimo. IeÅ¡kovo teiginiai apie tai, kad atsakovas nepriėmė palikimo tam, kad iÅ¡vengtų kreditorių reikalavimo tenkinimo iÅ¡ jam priklausančio turto, taigi veikė nesÄ Å¾iningai, yra nepagrįsti.

Skolininkas (Atsakovas) ginčijamo sandorio sudaręs nebuvo, o palikimo atsisakė ne dėl priežasčių, kurias nurodo ieÅ¡kovas. Atsakovė nesudarė jokio atlygintino dviÅ¡alio sandorio ir nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga. Å iuo atveju nėra duomenų, patvirtinančių, kad priimant tėvo palikimÄ , atsakovei buvo žinomi ar galėjo bÅ«ti žinomi atsakovo skolos ieÅ¡kovui. Atsakovės atžvilgiu nėra pagrindo taikyti CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos.

Taigi nėra visų penkių bÅ«tinųjų actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygų ir nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio bei pripažinti sandorį (palikimo nepriėmimÄ ) negaliojančiu. Tiek ieÅ¡kovas, tiek priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nuo 2009 metų vykdanti antstolė nebuvo atsargÅ«s ir rÅ«pestingi, bent 6 metus po to, kai atsakovė teisėtai priėmė tėvo palikimÄ . IeÅ¡kovas ir antstolė nepasirÅ«pino kreditoriaus interesais ir kreditoriaus interesų tinkamai neginė, nors taikant įprastines priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras, turėjo visas galimybes sužinoti apie A.

M. turto paveldėjimÄ ir imtis įstatymo nustatytų galimybių ginti kreditoriaus teises, tačiau to dėl nežinomų priežasčių nepadarė ir galima teigti, kad ieÅ¡kovo veiksmai vertintini kaip ieÅ¡kovo pareigos veikti aktyviai pažeidimas ir tuo pačiu terminas actio Pauliana ieÅ¡kiniui pateikti yra praleistas. Trečiasis asmuo antstolė Tereza Gerasimovič atsiliepime su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, kad ji vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0045/09/01553 dėl 4’284,24 Eur mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko S. M. iÅ¡ieÅ¡kotojo VMI naudai.

Vykdymo metu skolos iÅ¡ieÅ¡koti nepavyko, kadangi skolininkas neturi turto ir pajamų. Tikslu surasti skolininko turtÄ (turtines teises), buvo patikrinti skolininko S. M. tėvų duomenys bei, tuo atveju jei tėvai mirę, ar yra paveldėtino turto. Nustatyta, kad skolininko tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini), kurio vardu buvo registruota nekilnojamojo turto. Po tėvo A. M. palikimÄ 2015-11-05 priėmė skolininko sesuo L. M., kuri pateikė Å alčininkų rajono 2-ojo notaro biuro notarei Žanai BžuÅ¡kevič pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Palikimo atsisakymo faktų nėra registruota. Skolininkui S. M., kaip pirmos eilės įpėdiniui pagal įstatymÄ , priklausytų dalis (nagrinėjamu atveju – 1/2) palikėjo turto, kurio jis atsisakė nepriimdamas palikimo. 2021-10-20 antstolė parengė patvarkymÄ , registracijos Nr. S-21-45-25961, dėl siÅ«lymo kreiptis ieÅ¡kovui į teismÄ dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu, kuriame nurodė, kad skolininkas S. M. vengė priimti palikimÄ , atsiradusį po tėvo A. M. mirties. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas pateikė teisinius argumentus ir faktines aplinkybes, kurios patvirtina, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos.

Senaties terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti nebuvo praleistas. IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti negaliojančiu visÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ . Pažymėtina, kad S. M. pagal įstatymÄ galėjo paveldėti 1/2 dalį turto, todėl negaliojančia galėjo bÅ«ti pripažinta tik ta paveldėjimo teisės liudijimo dalis, kurioje nurodyta, kad L. M. paveldi S. M. priklausančiÄ (kitÄ ) 1/2 turto dalį. Prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Trečiasis asmuo notarė Žana BžuÅ¡kevič atsiliepime civilinę bylÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra ir bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant.

Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 5 d. buvo pradėta paveldėjimo byla po palikėjo A. M. mirties. PalikimÄ priėmė jo dukra L. M.. Suėjus trijų mėnesių palikimo priėmimo terminui palikėjo sÅ«nus S. M. padavė pareiÅ¡kimÄ , kad jis tėvo palikimo nepriėmė, jo valdyti nepradėjo, jokių pretenzijų į turtÄ neturi ir ateityje neturės. 2016 m. sausio 27 d. palikėjo dukrai L. M. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas. Paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas nepažeidė paveldėjimo bei kitų teisinių santykių reguliuojančių normų.

Prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. M., kuris turėjo du vaikus atsakovus S. M. ir L. M.. Palikėjui nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,8500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,7300 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); kiemo rÅ«sys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 6 Å«kio pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Å¡ulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 3.000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o, taip pat byloje pateiktos A. M. paveldėjimo bylos duomenų matyti, kad dėl mirusio A. M. palikimo į palikimo atsiradimo vietos notarę ŽanÄ BžuÅ¡kevič 2015 m. lapkričio 5 d. kreipėsi L. M.. Tuo tarpu S. M. 2015 m. lapkričio 19 d. pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kė, kad jis tėvo palikimo nepriėmė, jo valdyti nepradėjo, jokių pretenzijų į turtÄ neturi ir ateityje neturės. 2016 m. sausio 27 d. palikėjo A. M. dukrai L. M. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, kuriuo ji paveldėjo visÄ A.

M. priklausiusį turtÄ . Taip pat iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė Tereza Gerasimovič vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0045/09/01553 pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 11 d. SprendimÄ Nr. 14-19-19820 dėl 4 284,24 Eur mokestines nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko S. M. iÅ¡ieÅ¡kotojo VMI naudai. Antstolių informacinės sistemos 2021 m. lapkričio 9 d. duomenimis S. M. atžvilgiu antstoliai vykdo 12 vykdomųjų bylų, bendra Antstolių informacinėje sistemoje nurodyta iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡kotina suma į valstybės biudžetÄ â€“ 11 482,87 Eur.

Antstolė Tereza Gerasimovič 2021 m. spalio 20 d. patvarkymu pasiÅ«lė ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė actio Pauliana ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo S. M. atsisakymÄ (nepriėmimÄ ) tėvo palikimo, pripažinti negaliojančiu 2016 m. sausio 27 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ ir nukreipti atsakovo skolų VMI iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomosiose bylose į atsakovo dalį turto, paveldimo po tėvo mirties.

IeÅ¡kovo vertinimu, atsakovas palikimo nepriėmė tam, kad iÅ¡vengtų kreditorių reikalavimų tenkinimo iÅ¡ jam priklausančio turto, tokiu bÅ«du veikė nesÄ Å¾iningai. Asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).

Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiÅ¡kai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu Å¡iuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima, tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui, kad bÅ«tų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas negali bÅ«ti įpareigotas priimti mirusio tėvo palikimÄ . Veiksnus asmuo turimÄ paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiÅ«ra – jis gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vadinasi, nepriimdamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų.

Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus (bylos atveju ieÅ¡kovės, atsakovo kreditorės), pažeistos asmens teisės turi bÅ«ti ginamos ir Å¡io asmens reikalavimas turi bÅ«ti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sÄ skaita, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ tÄ turtÄ , kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn. Palikimo nepriėmimo bÅ«das, t. y. ar palikimÄ priimti atsisakyta pareiÅ¡kimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Taigi vien tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasi šia savo teise, atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡skirtos Å¡ios bÅ«tinos actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, tai yra nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčija atsakovo S. M. veiksmus, t. y. po atsakovo tėvo mirties atsiradusio palikimo atsisakymÄ (nepriėmimÄ ). Bylos duomenys patvirtina, kad antstolės Terezos Gerasimovič kontoroje į valstybės biudžetÄ pagal VMI apskaitomas prievoles iÅ¡ Å¡io atsakovo vykdomas 4284,24 Eur mokestines nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal VMI 2009 m. rugsėjo 11 d. SprendimÄ Nr. 14-19-19820. IÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas nuo 2009 m. spalio 22 d. Vykdomasis dokumentas yra galiojantis, prievolių mokėjimo terminai suėję.

IeÅ¡kovas turi galiojančiÄ reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Tuo tarpu atsakovas S. M. nedirba, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, todėl skolos nėra dengiamos. Sprendžiant dėl skolininko (atsakovo S. M.) neprivalėjimo sudaryti ginčijamÄ sandorį (Å¡iuo atveju – atsakovo neveikimas) nesÄ Å¾iningumo, teismas pažymi, kad bÅ«tinosios actio Pauliana taikymui sÄ lygos byloje neįrodytos. Byloje nebuvo įrodyta, jog atsakovas nesÄ Å¾iningai neatliko nurodytų veiksmų - nepriėmė palikimo, kad iÅ¡vengtų atsiskaitymo su ieÅ¡kovu.

Atsakovai savo atsiliepimuose ir jų atstovas posėdžio metu akcentavo, kad palikėjui A. M. esant gyvam juo rÅ«pinosi tik atsakovė L. M.. Atsakovė nupirkdavo tėvui maisto produktų, skirdavo pinigų bÅ«tiniausioms buitinėms iÅ¡laidoms, skalbdavo jo drabužius, nuveždavo pas gydytojus. Po A. M. mirties atsakovė L. M. pasirÅ«pino tėvo laidotuvėmis, apmokėjo visas laidotuvių iÅ¡laidas, taip pat padengė A. M. turėtÄ Ä¯siskolinimÄ antstoliui. Tuo tarpu atsakovas S. M. vedė laisvÄ gyvenimo bÅ«dÄ , tėvu nesirÅ«pino, jo neprižiÅ«rėjo, neturėjo jokių pinigų padėti tėvui.

BÅ«tent dėl to, kad sesuo rÅ«pinosi jų tėvu, atsakovas S. M. neprieÅ¡taravo, kad sesuo priimtų visÄ tėvo palikimÄ . Be to, kaip nurodė atsakovų atstovas teismo posėdžio metu, atsakovas S. M. palikimo priėmimo procedÅ«roms neturėjo ir finansinių galimybių bei nemanė, kad gali susitvarkyti su paveldėtu turtu. PrieÅ¡ingai nei teigė ieÅ¡kovas, atsakovas S. M. tėvo A. M. namuose negyveno daugiau kaip 20 metų, nes maždaug nuo 2001 metų jis gyvena (duomenys neskelbtini), jo mirusiai tetai priklausančiame name.

Visos Å¡ios paminėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas S. M. buvo visiÅ¡kai abejingas tėvo atžvilgiu ir atitinkamai po jo mirties likusiam palikimui. Paminėtos faktinės aplinkybės leidžia nuspręsti, kad Å¡is sandoris buvo sudarytas dėl įprastai susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurių teismas pagal bylos įrodymus neturi pagrindo įvertinti kaip nesÄ Å¾iningumo. Byloje nėra įrodyta, kad minėtas atsakovas palikimo nepriėmė sÄ moningai siekdamas iÅ¡vengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

Å ių aplinkybių ieÅ¡kovas nenuginčijo. Tuo tarpu atsakovas S. M. atsiliepime nurodė, kad net nenumanė, jog jam nepriėmus tėvo palikimo gali nukentėti ieÅ¡kovo interesai. Å ių dviejų aplinkybių jis nesiejo. Juo labiau, kad A. M. turtas nėra vertingas. Sodyba buvo apleista, 2016 metais įgriuvo namo stogas, o sodyboje esančių Å«kinių pastatų niekas neremontavo. Ä®vertinus aukščiau aptartas bylos aplinkybes, matyti, kad aptariamu atveju paveldėjimo procese atsispindėjo atsakovo S. M. valia dėl palikimo nepriėmimo, paremta jo nesirÅ«pinimu tėvu, ir teismas Å¡iuo atveju atsakovų nesÄ Å¾iningumo nenustatė.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad nėra visų sÄ lygų actio Pauliana ieÅ¡kiniui patenkinti. Nors neabejotinai atsakovas S. M. privalo įvykdyti savo prievoles kreditoriui, tačiau negalima pateisinti tokios situacijos, kai vieno asmens teisės turi bÅ«ti saugomas įstatymo labiau nei kito (Å¡iuo atveju, pavyzdžiui, atsakovės teisė į nuosavybę). Be to, teismas laiko, kad Å¡iuo atveju buvo praleistas ir CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodytas ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui actio Pauliana pagrindu pateikti.

Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas, taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kuriÄ Å¡is terminas prasideda nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. IeÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymÄ . Dėl to teismas, spręsdamas apie ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ , visų pirma nustato teisės pažeidimo momentÄ , t. y. sandorio sudarymo datÄ .

Kai kreditorius įrodinėja, kad apie savo teisės pažeidimÄ â€“ sandorio sudarymÄ sužinojo vėliau, nei sandoris buvo sudarytas, teismas įvertina, ar kreditorius negalėjo sÄ Å¾iningai, t. y. kaip apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, sužinoti apie sudarytÄ sandorį anksčiau, nei jo nurodytas momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-822/2003; 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2005; 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007).

Tokiu atveju reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo – sandorio sudarymo momento nustatymo sudėtingumÄ , skolininko asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtakÄ kreditoriaus, ginčijančio skolininko sudarytÄ sandorį, subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui ir kitas aplinkybes. Taigi CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiÅ¡kai sužinojo apie sudarytÄ sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku.

Atsakovų tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kinys teismui buvo pareikÅ¡tas 2021 m. lapkričio 10 d. IeÅ¡kovei, kaip valstybės institucijai, taikomi griežtesni standartai ir jos darbuotojai turi atsakingai planuoti ir pasiskirstyti darbus. Kaip jau buvo minėta anksčiau iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovo S. M. nesėkmingai vykdomas nuo 2009 m. spalio 22 d. Esant tokiam ilgam nesėkmingo iÅ¡ieÅ¡kojimo laikotarpiui, tiek antstolė, tiek iÅ¡ieÅ¡kotojas turėjo ir galėjo reguliariai (taikant bonus pater familias principÄ , bent kartÄ per metus) domėtis, ar skolininkas nepaveldėjo ar kitokiu bÅ«du neįgijo turto, į kurį galima bÅ«tų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Nei antstolė, nei ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad tokius veiksmus atliko. Juo labiau, kad tiek antstolė, tiek ieÅ¡kovas turi prieigas be kita ko ir prie valstybės registrų. Be to, ieÅ¡kovas apie ginčijamÄ sandorį galėjo sužinoti tiek iki ginčijamo sandorio sudarymo pradėtose, tiek po Å¡io sandorio sudarymo pradėtose vykdomosiose bylose. Esant Å¡ioms aplinkybėms, spręstina, kad per vienerius metus nuo atsakovo S. M. tėvo mirties (iki (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovas galėjo ir turėjo sužinoti, kad atsirado palikimas, kurį atsakovas S. M. galėtų priimti, o ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas turėjo ir galėjo pareikÅ¡ti per CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (iki 2017 m. rugpjūčio 7 d.).

IeÅ¡kovo delsimas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį iki 2021 m. lapkričio 10 d. yra nepateisinamas, todėl laikytina, kad Å¡iuo atveju terminas ieÅ¡kiniui actio Pauliana pagrindu pateikti yra praleistas. Teismas taip pat nenustatė byloje ir jokių objektyvių priežasčių nurodytam terminui atnaujinti. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Nagrinėjamu atveju pirmenybė teiktina ne atsakovo kreditorės interesams, o civilinių teisinių santykių stabilumui, nes ieÅ¡kovė pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ nesidomėjo savo teise pareikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį.

Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir kiti teismai, pvz. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-738-432/2022. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmetamas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Nagrinėjamu atveju, atsakovams buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 11 d. pažymos Nr. (12.32.Mr) PT-2866 matyti, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 353,75 Eur. Atmetus ieškovo ieškinį, teismas iš ieškovo turėtų priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra valstybinė institucija, o atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat turėtų būti priteisiamos kitai valstybinei institucijai, šioje byloje bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per sprendimÄ priėmusį teismÄ apeliaciniu skundu. Teisėja Irina Serafin