b0953522-7e49-4d80-b2cd-a5fad7e7c7fb · Klaipėdos apygardos teismas

c.b. Pranešėja Aušra Maškevičienė                                               Civilinė byla Nr. 2A-508-460/2013 Teisėjas  Egidijus Mickevičius                                           (Proceso Nr. 2-06-3-03428-2012-3) Procesinio sprendimo kategorija 38; 73.2.6.1; 121.21 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. balandžio 11 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-8146-512/2012 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transpaulė“, tretieji asmenys A. Å ., akcinė draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“, dėl žalos regreso tvarka priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transpaulė“ (apeliantė) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 21 551,28 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant 647 Lt žyminį mokestį bei 140,50 Lt už pateikiamų priedų vertimÄ Ä¯ valstybinę kalbÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad Vokietijoje 2010-08-16 dėl A.

Å . kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone „R. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta kita transporto priemonė „K. C. travel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). A. Å ., dirbusio UAB „Transpaulė“, civilinė atsakomybė vairuojant Lietuvos Respublikoje registruotÄ transporto priemonę „R. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo 4 str. l d. ir 41 str. 8 d. nuostatos.

Eismo įvykio dienÄ atsakovė buvo transporto priemonės „R. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo. Eismo įvykio valstybės Vokietijos nacionalinis draudikų biuras DEUTSCHES BÅ°RO GRÅ°NE KARTE E.V., vadovaudamasis Biurų tarybos Bendradarbiavimo nuostatais (3 ir 5 str.), sureguliavęs žalÄ ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė transporto priemonės registracijos valstybės Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t. y. ieÅ¡kovui, reikalavimus 6 241,68 EUR (21 551,28 Lt).

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Bendradarbiavimo nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedrausta transporto priemone, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas privalėjo apmokėti Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktus anksčiau minėtus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, nes tokia ieÅ¡kovo pareiga yra įtvirtinta ieÅ¡kovui privalomuose vykdyti teisės aktuose:

TPVCAPD įstatyme (17 str. 5 d.) ir Biurų tarybos Bendradarbiavimo nuostatuose (5 str.). Taigi ieÅ¡kovas, gavęs Vokietijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimus sumokėti 6 241,68 EUR (21 551,28 Lt) dėl transporto priemone „R. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 6 241,68 EUR (21 551,28 Lt). Kadangi Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „R. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu Vokietijoje, atsakovė neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui, be to, nukentėjęs eismo įvykyje asmuo žalos atlyginimÄ gavo iÅ¡ eismo įvykio vietos valstybės Vokietijos nacionalinio draudikų biuro, tai ieÅ¡kovas, sumokėdamas Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamÄ sumÄ , atlygino atsakovei priklausančia transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ bei su Å¡ios žalos administravimu susijusias administravimo iÅ¡laidas ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakovės, kaip atsakingos už draudimo sutarties sudarymÄ , asmens remdamasis Å¡iomis teisės normomis:

TPVCAPD įstatymo 17 ir 23 str. nuostatomis. IeÅ¡kovas, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktÄ regreso teisę, raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas sumokėti ieÅ¡kovui Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 21 551,28 Lt dėl transporto priemone „R. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos atlyginimo. Iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos atsakovė reikalaujamos sumos ieÅ¡kovui nesumokėjo ir nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento, suteikiančio draudimo apsaugÄ eismo įvykio dienÄ Vokietijoje (t. 1, b. l. 107–110).

Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, jame su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad automobilis „R. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir tai įrodo 2010-03-18 sudaryta įprastinė TPVCAPD sutartis su ADB „ERGO Lietuva“ Nr. 02-1283870 ir įprastinės TPVCAPD sutarties liudijimas Nr. 5180575. Draudimo sutartis galiojo iki 2011-03-18, o eismo įvykis įvyko 2010-08-16, tokiu bÅ«du eismo įvykio metu automobilis „R.

M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas. Vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 17 str. l d. l p., Biuras moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 23 str. l d., Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Å¡io įstatymo 17 str. l d. l p. Kadangi automobilis „R.

M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas, manytina, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai įvykdė Vokietijos biuro reikalavimÄ sumokėti 21 551,28 Lt žalÄ , todėl nepagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovės jÄ sumokėti regreso tvarka. Be to, ieÅ¡kovas neteisingai įvertino eismo įvykio aplinkybes ir padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl eismo įvykio yra kaltas A. Å .. Automobilio vairuotojo kaltė yra nustatoma pagal tai, ar transporto priemonę vairavęs asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles.

Eismo įvykio dienÄ automobilį „R. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo atsakovo darbuotojas A. Å .. IeÅ¡kovo pateiktoje deklaracijoje A. Å . nėra nurodytas įvykio kaltininku, deklaracija nėra pasiraÅ¡yta eismo įvykyje dalyvavusių asmenų, todėl ji negali bÅ«ti pripažinta A. Å . kaltės įrodymu. Jokių kitų dokumentų, įrodančių A. Å . kaltę, ieÅ¡kovas teismui nepateikė. Tai, kad A. Å . kaltės nėra, įrodo ir tai, kad dėl Å¡io eismo įvykio jam nebuvo taikytos nei administracinė, nei baudžiamoji atsakomybė.

TPVCAPD įstatymo 16 str. l d. nustatyta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Kadangi Å¡iuo atveju nei A. Å . kaltė dėl eismo įvykio, nei kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos nėra įrodytos, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma nei A. Å ., nei atsakovui kaip automobilio „R. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojui, nes jie nėra atsakingi už Å¡ios žalos atlyginimÄ .

Be to, atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas, reikalaudamas priteisti 21 551,28 Lt dydžio nuostolius, nenurodė, kas sudaro jo reikalaujamų atlyginti nuostolių sumÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų nustatyti žalos dydžio nėra įmanoma. Taip pat nėra pateikta dokumentų, įrodančių žalos padarymo faktÄ , automobiliui „K. C. travel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytų sugadinimų nustatymÄ , tų sugadinimų remonto faktÄ , remonto kainÄ , remonto apmokėjimo jį atlikusiai įmonei bei Vokietijos biuro iÅ¡mokos nukentėjusiam asmeniui faktÄ .

Savo ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodo, kad pagrindinis teisės aktas, kuriuo vadovaujasi žaliosios kortos valstybių nacionaliniai draudikų biurai spręsdami eismo įvykių metu patirtos žalos reguliavimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai. Vidaus nuostatų 5 str. yra nurodytos iÅ¡laidų atlyginimo sÄ lygos, kurios nustato, kokios iÅ¡laidos ir kokiu pagrindu yra atlyginamos. Tačiau ieÅ¡kovas nepateikė Å¡ias sÄ lygas įrodančių dokumentų, todėl neįmanoma nustatyti jo reikalaujamo atlyginti nuostolio dydžio pagrįstumo.

Tame pačiame straipsnyje nustatytas ir biuro praÅ¡ymo atlyginti iÅ¡laidas pateikimo terminas, t. y. vieneri metai nuo paskutinio nukentėjusiam asmeniui sumokėto mokėjimo dienos. Kadangi ieÅ¡kovas šį mokėjimÄ pagrindžiančių dokumentų byloje nepateikė, nėra galimybės nustatyti, ar Vokietijos biurui iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo teisėtai, t. y. nepažeisdamas nustatyto termino. Visos anksčiau iÅ¡dėstytos aplinkybės įrodo, atsakovas nėra atsakingas už ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti žalÄ , todėl ieÅ¡kinio patenkinimas Å¡ioje byloje bÅ«tų neteisėtas ir nepagrįstas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-12 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino; nusprendė priteisti iÅ¡ UAB „Transpaulė“ 21 551,28 Lt skolos, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos – 21 551,28 Lt – nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2012-03-22 iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 647 Lt žyminio mokesčio, 417,60 Lt iÅ¡laidų už pateiktų priedų vertimÄ Ä¯ valstybinę kalbÄ ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Nurodė, jog eismo įvykis įvyko jau nutraukus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl draudikas ADB „ERGO Lietuva“, nutraukus minėtÄ sutartį, nebeturėjo pareigos draudėjui UAB „Transpaulė“ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės darbuotojo kaltė dėl padaryto eismo įvykio nustatyta byloje pateikta eismo įvykio medžiaga, be to, ieÅ¡kovas teismui pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo fakto ir jos dydžio pagrįstumÄ . Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundÄ . Juo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog tik nustačius aplinkybes, t. y. kad atsakovei buvo iÅ¡siųstas komisijos nutarime nurodytas praneÅ¡imas ir praėjus Å¡iame praneÅ¡ime nurodytam terminui atsakovė nesumokėjo draudimo įmokos, teismas galėjo konstatuoti draudimo sutarties nutraukimÄ . Kadangi nagrinėjamojo civilinėje byloje tokių įrodymų apie draudimo sutarties nutraukimÄ pateikta nebuvo, teismas neteisingai konstatavo, kad draudimo sutartis buvo nutraukta. IeÅ¡kovas turėdamas duomenis apie atsakovės draudimo sutarties buvimÄ ir nagrinėdama Vokietijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, turėjo nustatyti, kurie duomenis apie draudimo sutarties galiojimÄ yra teisingi, nes nuo to priklausė, kuris subjektas bus atsakingas už draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ , nustačius, kad atsakovei atsirado civilinė atsakomybė.

Atsakovė mano, kad teismas nagrinėdamas bylÄ , nenustatė visų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, kurioms esant bÅ«tų galima taikyti civilinę atsakomybę trečiajam asmeniui A. Å . ir/arba atsakovei, taigi nė vienas iÅ¡ jų Å¡iuo atveju nėra atsakingi už teismo ieÅ¡kovui priteistos žalos atlyginimÄ , todėl žalos atlyginimas iÅ¡ atsakovės negalėjo bÅ«ti priteistas. Mano, jog prieÅ¡ingai negu savo sprendime nurodo teismas, nėra aiÅ¡ku, kas Vokietijos biuro praÅ¡omas sumokėti sumas sudaro, taip pat kodėl apmokėjimui buvo pateikta ne visa suma iÅ¡ karto, o praėjus dviem mėnesiams po pirmojo praÅ¡ymo atsirado papildomos sumos.

Atsakovė nesutinka su teismo argumentu, kad visoms iÅ¡laidoms pagrįsti ieÅ¡kovas teismui pateikė reikiamus dokumentus, nes teismas savo sprendime tokių įrodymų nenurodo ir savo argumentais jų nepagrindžia. Vien ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas, kad reikalaujamos žalos dydį sudaro atitinkamos Vokietijos biurui kompensuotos sumos, negalėjo bÅ«ti teismo laikomas pakankamu įrodymu žalos dydžiui pagrįsti. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Juo praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog draudimo sutartis Nr. 02-1283870 2010-08-16 eismo įvykio metu negaliojo. Eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalos administravimu. Teigia, kad atsakovė jokių savo abejones dėl eismo įvykio aplinkybių ir išmokėtos draudimo išmokos pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ADB „ERGO Lietuva“ ir atsakovės UAB „Transpaulė“ 2010-03-18 buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-1283870, kuria buvo apdrausta automobilio „R.

M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė (t. 1, b. l. 66–67). Pagal draudimo sutartį draudimo įmokÄ atsakovė turėjo įmokėti draudimo sutarties 1.5.2 p. nustatyta tvarka (iki 2010-03-20) (t. 1, b. l. 66). Atsakovė draudimo įmokos iki 2010-03-20 nesumokėjo. Vokietijoje 2010-08-16 įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „R. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas atsakovės darbuotojo A. Å ., susidÅ«rė su automobiliu „K.

C. travel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 31–32, 120–121). IeÅ¡kovas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos iÅ¡ viso iÅ¡mokėjo 6 241,68 EUR (21 551,28 Lt) dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (t. 1, b. l. 48–51). Atsakovei        2011-10-28 buvo pateikta pretenzija dėl 21 551,28 Lt žalos regreso tvarka atlyginimo (t. 1, b. l. 141). Atsakovė į ieÅ¡kovo pateiktÄ pretenzijÄ atsakė raÅ¡tu (t. 1, b. l. 144). Minėtu raÅ¡tu atsakovė nesutiko sumokėti ieÅ¡kovo nurodytos sumos, kadangi, jos nuomone, ieÅ¡kovas nepateikė padarytos žalos pagrindžiančių dokumentų (t. 1, b. l. 144) IeÅ¡kovas 2011-12-12 raÅ¡tu pateikė atsakovei papildomus dokumentus, tačiau padarytos žalos atsakovė vis tiek neatlygino (t. 1, b. l. 145).

Dėl draudimo sutarties nutraukimo Apeliantė skunde cituoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, Draudimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos   2004-04-23 nutarimo „Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų patvirtinimo“ nuostatas ir mano, kad atsakovės transporto priemonė eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė pateikia teisės normas, reglamentuojančias draudimo iÅ¡mokų dydį bei iÅ¡mokėjimo sÄ lygas, sutarties vykdymÄ ir kt. galiojančiai, t. y. nenutrauktai, privalomojo draudimo sutarčiai. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, jog Å¡iuo pirmiausia bÅ«tina vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis draudimo sutarties sudarymÄ bei jos nutraukimÄ . IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad 2010-03-18 tarp ADB „ERGO Lietuva“ ir atsakovės UAB „Transpaulė“ buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-1283870 (t. 1, b. l. 66, 67).

Sutarties 1.3 punkte Å¡alys nustatė sutarties galiojimo pradžiÄ , t. y. kad sutartis įsigalios nuo 2010-03-20 00.00 val. ir galios iki          2011-03-19 00.00 val. Sutarties 1.5 punkte Å¡alys numatė draudimo įmokos dydį ir jos mokėjimo tvarkÄ , pagal kuriÄ bendra draudimo įmoka už pagal sutartį teikiamÄ 12 mėnesių draudimo apsaugÄ yra 387 Lt, o draudimo įmokos terminas – iki 2010-03-20. Sutarties 1.7 punkte Å¡alys susitarė, kad Å¡iai sutarčiai taikomos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 ir 9 straipsniai, draudimo sudarymo metu galiojusi redakcija).

Å iai teisinei situacijai spręsti svarbu pažymėti, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje (sudarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) yra įtvirtinta draudiko teisė nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raÅ¡tu įspėjus draudikÄ ne mažiau kaip prieÅ¡ 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Tačiau minėto straipsnio 2 dalyje (sutarties sudarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) yra nustatyta galimybė draudikui sutartį nutraukti be įspėjimo, t. y. sutartis gali bÅ«ti nutraukiama draudiko iniciatyva, jei draudėjas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir jei tai yra esminis draudimo sutarties pažeidimas.

Tai reiÅ¡kia, jog Å¡alys, sudarydamos draudimo sutartį, iÅ¡ karto susitaria dėl esminio sutarties pažeidimo ir Å¡io pažeidimo pasekmių. Å iuo atveju, kaip minėta anksčiau, Å¡alys imperatyviai susitarė, kad draudimo įmokos terminas – iki 2010-03-20. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė iki 2010-03-20 sumokėjo 387 Lt įmokÄ draudikui, todėl laikoma pažeidusia prievolę (CPK 178 straipsnis). Taigi draudikas ADB „ERGO Lietuva“, kurio lÅ«kesčiai buvo pažeisti, kadangi atsakovė savo besÄ lygiÅ¡ko įsipareigojimo – iki 2010-03-20 sumokėti draudimo įmokÄ â€“ neįvykdė, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su draudėja UAB „Transpaulė“ 2010-03-20 teisėtai ir pagrįstai nutraukė (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis (sutarties sudarymo metu galiojusi įstatymo redakcija).

Kadangi draudimo sutartis su atsakove teisėtai buvo nutraukta, atsakovė turi prisiimti atitinkamas su prievolių nevykdymu susijusias pasekmes, nes      2010-08-16 eismo įvykio metu su atsakove draudimo sutartis jau buvo nutraukta ir negaliojo. Be to, sutartis negaliojo ir nepaisant to, kad atsakovė disponavo raÅ¡ytine, tačiau jau nuo 2010-03-20 negaliojančia draudimo sutartimi ir minėtos sutarties liudijimu bei jÄ pateikė Vokietijos policijos pareigÅ«nams. Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau nurodyta, teisėjų kolegija mano, kad ADB „ERGO Lietuva“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jÄ draudimo sutartį su draudėja UAB „Transpaulė“ 2010-03-20 nutraukė teisėtai ir pagrįstai.

Dėl atsakovės darbuotojo kaltės ir kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2012-07-10 patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo nurodyta, jog pagrindinis teisės aktas, kuriuo vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai spręsdami eismo įvykio metu (kai eismo įvykis įvyksta užsienyje) patirtos žalos administravimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (TPVCAPDÄ®- Bendradarbiavimo nuostatai) (paskelbti su 2003-07-28 Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo.

Pažymėtina, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad Biuro iÅ¡moka eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Å iuo atveju 2010-08-16 eismo įvykio vietos valstybės Nacionalinis draudikų biuras (Å¡iuo atveju Vokietijos nacionalinis draudikų biuras) eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis eismo įvykio Å¡alyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims.

Eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalos administravimu (Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1471-253/2012). Pabrėžtina ir tai, kad Biuras neaiškina kitų valstybių nacionalinių teisės aktų bei savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybių nacionalinių draudikų biurų pateikta informacija.

Nagrinėjamu atveju Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į turimus dokumentus bei į Vokietijoje galiojančius teisės aktus, administravo žalÄ , nustatė eismo įvykio faktÄ , žalos dydį, bei pateikė reikalavimÄ Biurui. Å ias aplinkybes pagrindžiančius dokumentus ieÅ¡kovas pateikė teismui, juos pagrįstai ir teisingai iÅ¡nagrinėjo ir įvertino pirmosios instancijos teismas (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Tarp pateiktų dokumentų yra ir eismo įvykio Å¡alies – Bielefeld policijos valdybos Kelių inspekcijos pareigÅ«no praneÅ¡imas apie eismo įvykį.

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, minėtas policijos dokumentas yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Aktualu pažymėti, jog CPK įtvirtintas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Atsakovė turi pateikti įrodymus, kurie pagrįstų jos teiginius. Å iuo atveju pati atsakovė nepateikė jokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų motyvų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad dėl eismo įvykio yra kaltas antrosios transporto priemonės vairuotojas, t. y. paneigiančių Vokietijos nacionalinio draudikų biuro sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ (Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1471-253/2012).

Dėl žalos dydžio pagrįstumo Apeliantė nurodo, kad Biuras nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių reikalaujamos žalos dydį. Su tokiu teiginiu teisėjų kolegija nesutinka. Pirma, ieÅ¡kovo 2012-10-19 raÅ¡te yra nurodyta, iÅ¡ ko susideda Biuro reikalaujama grÄ Å¾inti suma – 21 551,28 Lt (6 241,68 EUR). Be to, kartu su minėtu raÅ¡tu ieÅ¡kovas pateikė papildomus įrodymus, pagrindžiančius žalos dydį (CPK 178 straipsnis) (t. 2, b. l. 35–66). Antra, kaip anksčiau nurodyta, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras (Å¡iuo atveju Vokietijos nacionalinis draudikų biuras) eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis eismo įvykio Å¡alyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims.

Eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio Å¡alyje galiojančių teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalos administravimu (Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1471-253/2012). Trečia, pagrindinis dokumentas, kurio pagrindu Biurui kyla pareiga mokėti iÅ¡mokas eismo įvykio valstybės nacionaliniam draudikų biurui, yra pastarojo reikalavimas, o ne žalÄ pagrindžiančių dokumentų pateikimas.

Pagal Bendradarbiavimo nuostatų 5 straipsnio 4 punktÄ , Biurui pareikalavus, laiku nusiunčiami patvirtinamieji dokumentai, įskaitant objektyvius įrodymus, kad nukentėjusių asmenų žala buvo atlyginta, tačiau dėl to neturi bÅ«ti uždelstas iÅ¡laidų atlyginimas (t. 1, b. l. 130). Be to, atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatų 5 straipsnio 2 punktÄ , Biurui nesumokėjus reikalavimo per du mėnesius, mokėtinai sumai automatiÅ¡kai taikomi 12 % per metus dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo reikalavimo dienos iki tos dienos, kai gavėjo bankas gauna mokėjimo pavedimÄ .

Ketvirta, CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Ä®statymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas bÅ«tų visiÅ¡kai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004).

Penkta, jokių savo abejones dėl eismo įvykio aplinkybių ir iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos pagrindžiančių įrodymų atsakovė nepateikė, tačiau, kaip jau minėta, CPK įtvirtina rungimosi principÄ â€“ kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog kai atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo nurodytu žalos dydžiu, tai turi įrodyti Å¡iÄ aplinkybę, nes pagal CPK 178 straipsnį Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti rungimosi, dispozityvumo ir procesinio Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Rungimosi principo taikymÄ bylose dėl žalos atlyginimo detaliai atskleidžia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodydamas, jog atsakovo nesutikimas su žalos dydžiu savaime nėra pagrindas nesivadovauti ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais dėl žalos apimties ir dydžio, o atsakovui nepateikus jo abejones, teiginius ar aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, juos laikyti neįrodytais, <...rungimosi principas, be kita ko, reiÅ¡kia, jog:

įrodinėjimo dalykÄ byloje nustato ginčo Å¡alys; teismas turi spręsti bylÄ vertindamas tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Jeigu byloje viena Å¡alis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita Å¡alis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmÄ jÄ iÅ¡ aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrÄ jÄ â€“ neįrodyta“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010).

Nagrinėjamu atveju apeliantė tik deklaratyviai neigė savo darbuotojo kaltės faktÄ bei žalos dydį, tačiau jokių duomenų bei įrodymų teismui nepateikė, todėl jos argumentai dėl kaltės ir žalos dydžio atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Kolegijos teisėjai                                                                                                     ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius  Bronius Valius