b095159b-bf51-4e2f-8df2-6715ed655b42 · Panevėžio apygardos teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-7-511/2013                                                          Teisminio proceso Nr. 1-06-1-0925-5 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2;              1.2.17.7; 1.2.18.10; 1.1.8.9.2; 2.4.7 (S) P A N E V Ė Ž I O A P Y G A R D O S T E I S M A SN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 14 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Bronės Vidzėnienės,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,  dalyvaujant: prokurorui Ramūnui Dubravai,nuteistiesiems L.

V., S. L.,gynėjams advokatams Vytautui ValaÅ¡inui, Gintarui Petukauskui,              teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios S. L. gynėjo advokato Gintaro Petukausko ir nuteistojo L. V. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012-04-16 nuosprendžio, kuriuo                L. V. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir paskyrė trejus metus Å¡eÅ¡is mėnesius laisvės atėmimo.               L.

V. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 str. 2 d. ir paskyrė vienerius metus laisvės atėmimo.               Vadovaudamasis BK 63 str. 5 dalies 1 p., paskirtas bausmes subendrino griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę ir paskyrė L. V. subendrintÄ bausmę – trejus metus Å¡eÅ¡is mėnesius laisvės atėmimo.               Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis, prie subendrintos bausmės iÅ¡ dalies pridėjo likusiÄ neatliktÄ laisvės atėmimo bausmę, paskirtÄ 2006-04-11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, ir paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę trejus metus devynis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

                       Bausmės pradžiÄ skaičiavo nuo suėmimo, vykdant nuosprendį, dienos.                Į bausmės laikÄ Â Ä¯skaitė laikinojo sulaikymo bei suėmimo terminÄ nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d.               S. L. pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir paskyrė trejus metus laisvės atėmimo.               S. L. pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 str. 2 d. ir paskyrė vienerius metus laisvės atėmimo.               S. L. pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. ir paskyrė vienerius metus laisvės atėmimo.

Vadovaudamasis BK 63 str. 5 dalies 1 p., paskirtas bausmes pagal BK 182 str. 2 d. ir 203 str. 2 d. subendrino griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę ir paskyrė S. L. subendrintÄ bausmę - trejus metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, Å¡iÄ Â subendrintÄ bausmę subendrino su pagal BK 222 str. d. paskirta bausme prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridėjo Å¡velnesnes bausmes ir paskyrė S. L. subendrintÄ bausmę - trejus metus Å¡eÅ¡is mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

                           IÅ¡nagrinėjusi bylÄ teisėjų kolegija n u s t a t ė:               S. L., L. V., G. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , S. L. vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam nusikalstamai veiklai nuslėpti, L. V. vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam nusikalstamai veiklai nuslėpti, S. L. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Å ios nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis:

L. V., S. L., G. J., veikdami bendrininkų grupėje, vieninga iÅ¡ankstine tiesiogine tyčia, turėdami tikslÄ â€“ apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimo turto, suklastojant UAB „Leoga“ (įmonės kodas 145083914, registruotos Klaipėdoje, Kalnupės g. 21-56) žinomai tikrus apskaitos dokumentus, apgaule įgijo didelės vertės 198 642 Lt svetimo turto, tuo padarydami fiziniams asmenims 198 642 Lt didelės žalos:            2009 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , bute, esančiame Utenoje, Taikos g. 22-24, L.

V. susitarė su S. L., kad 2009 m. balandžio mėnesį nupirks Lietuvoje įregistruotos uždarosios akcinės bendrovės akcijas ir vadovaus įsigytam juridiniam asmeniui, kuris bus naudojamas neteisėtai veiklai – apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto nuslėpimui, paskiriant S. L. vadovauti įmonei, o pastaroji L. V. įdarbins prekybos vadovu, ir įkalbins dalyvauti nusikalstamos grupės veikloje G. J. įdarbinant pardavimų vadove bei žinodamas, kad įsigyta bendrovė jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdys: negamins, neparduos prekių ir neteiks gyventojams paslaugų, bendrovės vardu suklastos žinomai tikrus dokumentus tik kaip apgaulės priemonę pinigams gauti:

1) sutartis dėl durų, baldų, buitinės technikos ar kitų prekių gamybos ir pardavimo;

2) grynųjų pinigų priėmimo kvitÄ dėl gautų grynųjų pinigų iÅ¡ fizinių asmenų, tikslu apgaulės bÅ«du iÅ¡ fizinių asmenų įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ pinigus, o apgaule įgytus pinigus pasidalinti tarpusavyje nenustatytomis dalimis.                  Vykdydami bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ L. V. kartu su S. L. 2009 m. kovo mėnesį, tyrimo nenustatytÄ dienÄ Ä¯kalbėjo G. J. dalyvauti bendrininkų grupės nusikalstamoje veikloje, o jai sutikus L.

V., veikdamas kartu su S. L., 2009-04-01 Vilniaus mieste, iÅ¡ R. M. už 3 400 Lt lygiomis dalimis įsigiję 100 proc. UAB „Leoga“ (įmonės kodas 145083914, registruotos Klaipėdoje, Kalnupės g. 21-56) paprastų vardinių akcijų, tÄ pačiÄ dienÄ , visuotiniu akcininkų sprendimu S. L. buvo paskirta UAB „Leoga“ direktore, kuri 2009-04-06 G. J. įdarbino pardavimų vadove, o L. V. – prekybos direktoriumi. Realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , visi bendrininkų grupės nariai, reguliariai nuo 2009-04-06 iki 2009-12-01 teikė reklaminius skelbimus Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiamuose laikraščiuose, nurodant žinomai melagingÄ informacijÄ , kad greitai, pigiai ir kokybiÅ¡kai pagamins nestandartinius baldus ir visų tipų duris.

L. V. kartu su kitais bendrininkų grupės nariais G. J. ir S. L., laikotarpyje nuo 2009-04-01 iki 2009-12-01 bendrai apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ 238 asmenų 198 642 Lt turtÄ .                     S. L., bÅ«dama bendrininkų grupės, susidedančios iÅ¡ jos, L. V. ir G. J., bendravykdytoja veikdama iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, žinodama, kad jos ir kito nusikalstamos grupės nario L. V. vardu įgyta bendrovė faktiÅ¡kai jokios Å«kinės komercinės veiklos nevykdys, o bus reikalinga tik neteisėtai veiklai – sukčiavimui nuslėpti, susitarė su L.

V., kad nusipirks Lietuvoje įregistruotos uždarosios akcinės bendrovės akcijas ir skyrė pinigų jos įsigijimui, o bÅ«tent 2009-04-01 Vilniaus mieste, iÅ¡ R. M. už bendrÄ 3400 Lt sumÄ kartu su L. V. lygiomis dalimis (po 50 procentų) įsigijo 100 procentų UAB „Leoga“ (įmonės kodas 145083914, registruota adresu Kalnupės g. 21-56, Klaipėdoje) paprastų vardinių akcijų, po ko tÄ pačiÄ dienÄ abiejų akcininkų L. V. ir S. L. sprendimu paskyrus jÄ administracijos vadovu – direktoriumi, ji kartu su L.

V. vadovavo UAB „Leoga” tai yra įdarbino Å¡ioje bendrovėje L. V. prekybos direktoriaus pareigose bei kitÄ nusikalstamos grupės narę G. J. – pardavimų vadovės pareigose. Ir žinodama, kad UAB „Leoga“ prekių ir paslaugų užsakovams neteiks ir neparduos visi bendrininkų grupės nariai, reguliariai nuo 2009-04-06 iki 2009-12-01 teikė reklaminius skelbimus Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiamuose laikraščiuose nurodant žinomai melagingÄ informacijÄ , kad greitai, pigiai ir kokybiÅ¡kai pagamins nestandartinius baldus ir visų tipų duris.

Po ko kartu su L. V. organizavo fiktyvių užsakymų priėmimÄ UAB „Leoga“ vardu iÅ¡ fizinių asmenų bendrovės administracinėse patalpose Utenos m., Utenio a. 12, ir užsakovų gyvenamosiose vietose bei laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2009-12-01 siekdama nuslėpti kitÄ nusikaltimÄ â€“ sukčiavimÄ , kartu su G. J. suklastojo dokumentus pirkimo pardavimo sutartis. Tokiu bÅ«du apgaule nusikalstamos grupės narių naudai įgijo didelės vertės svetimÄ 238 fizinių asmenų turtÄ už bendrÄ 198 642 Lt sumÄ .

Tokiu būdu ji kartu su L. V. vadovavo juridiniam asmeniui UAB „Leoga”, kuris buvo naudojamas nusikalstamai veiklai – didelės vertės svetimo turto užvaldymui apgaule nuslėpti.                  L. V., būdamas bendrininkų grupės, susidedančios iš jo, S. L. ir G. J., bendravykdytoju veikdamas iš savanaudiškų paskatų, žinodamas, kad jo ir kito nusikalstamos grupės nario S. L. vardu įgyta bendrovė faktiškai jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdys, o bus reikalinga tik neteisėtai veiklai – sukčiavimui nuslėpti, susitarė su S. L., kad nusipirks Lietuvoje įregistruotos uždarosios akcinės bendrovės akcijas ir skyrė pinigų jos įsigijimui, o būtent 2009-04-01 Vilniaus mieste, iš R.

M. už bendrÄ 3400 Lt sumÄ kartu su S. L. lygiomis dalimis (po 50 procentų) įsigijo 100 procentų UAB „Leoga“ (įmonės kodas 145083914, registruota adresu Kalnupės g. 21-56, Klaipėdoje) paprastų vardinių akcijų, po ko tÄ pačiÄ dienÄ abiejų akcininkų L. V. ir S. L. sprendimu paskyrus S. L. administracijos vadovu – direktoriumi, jis kartu su S. L. vadovavo UAB „Leoga” tai yra įdarbino Å¡ioje bendrovėje jį prekybos direktoriaus pareigose bei kitÄ nusikalstamos grupės narę G.

J. – pardavimų vadovės pareigose. Ir žinodamas, kad UAB „Leoga“ prekių ir paslaugų užsakovams neteiks ir neparduos visi bendrininkų grupės nariai, reguliariai nuo 2009-04-06 iki 2009-12-01 teikė reklaminius skelbimus Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiamuose laikraščiuose nurodant žinomai melagingÄ informacijÄ , kad greitai, pigiai ir kokybiÅ¡kai pagamins nestandartinius baldus ir visų tipų duris. Po ko kartu su S. L. organizavo fiktyvių užsakymų priėmimÄ UAB „Leoga“ vardu iÅ¡ fizinių asmenų bendrovės administracinėse patalpose Utenos m., Utenio a.12, ir užsakovų gyvenamosiose vietose bei laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2009-12-01 siekdamas nuslėpti kitÄ nusikaltimÄ â€“ sukčiavimÄ , S. L. su G.

J. suklastojo dokumentus UAB „Leoga“ pirkimo pardavimo sutartis. Tokiu bÅ«du apgaule nusikalstamos grupės narių naudai įgijo didelės vertės svetimÄ 238 asmenų turtÄ už bendrÄ 198 642 Lt sumÄ . Tokiu bÅ«du jis kartu su S. L. vadovavo juridiniam asmeniui UAB „Leoga”, kuris buvo naudojamas nusikalstamai veiklai – didelės vertės svetimo turto užvaldymui apgaule nuslėpti.                  S. L. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „Leoga“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-12-01, o bÅ«tent: 2009-04-01 visuotinio akcininkų L.

V. ir S. L. susirinkimo protokoluose, bÅ«dama paskirta į UAB ,,Leoga“ (įmonės kodas 140583914, Juridinių asmenų registre įregistruotos 2006-09-22, reg. adresas Kalnupės g. 21-56, Klaipėda) vadovės pareigas ir eidama jas iki Å¡iol, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. bÅ«dama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , UAB ,,Leoga“ buhalterinėje apskaitoje apskaitos dokumentus nepagrindė ir į apskaitos registrus neįtraukė dalies Å«kinių finansinių operacijų dėl grynųjų pinigų gavimo, neįregistravo apskaitos registruose Å«kinių operacijų dėl bendrovės įsigytų prekių panaudojimo, taip pat nesudarė įstatymų reikalaujamų UAB ,,Leoga“ apskaitos registrų, kuriuose bÅ«tų sukaupta informacija, parodantį UAB ,,Leoga“ nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimus, pajamas bei sÄ naudas, taip organizavo apgaulingÄ bendrovės teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , t. y.:– pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 str. 1 d. nuostatÄ , nurodančiÄ , kad ,,Å«kio subjekto apskaitÄ tvarko:

1) ūkio subjekto apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiais buhalteris (buhalteris);

2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė“, laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2009-12-01 bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymui nepriėmė samdomo darbuotojo ir nebuvo sudariusi sutarties su apskaitos paslaugas teikiančia įmone;– pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatÄ , nurodančiÄ , kad ,,į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, taip ta pažeisdama to paties įstatymo 12 str. 1 dalies nuostatÄ , kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentus.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ taip pat, pažeisdama to paties įstatymo 13 str. 1 d. 5 p. nuostatÄ , kad „privalomi Å¡ie apskaitos dokumentų rekvizitai: Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine iÅ¡raiÅ¡ka“, tai pat pažeisdama to paties įstatymo 16 str. 1 d. nuostatÄ , nurodančiÄ , kad ,,Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, tai pat pažeisdama to paties įstatymo 19 str. 1 dalies nuostatÄ , kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€, apskaitos dokumentus nepagrindė įvykusių Å«kinių operacijų dėl 265 592 Lt grynųjų pinigų gavimo, į kasÄ pagal UAB „Leoga“ pinigų priėmimo kvitÄ ir Å«kinių operacijų dėl Å¡ių pinigų panaudojimo, kurios susijusios su turto įsipareigojimų dydžiu.

Å ių Å«kinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentus ir neužregistravo apskaitos registruose (kasos knygoje, registre dėl įsipareigojimų atsiskaityti turtu su pirkėjais už avansu gautas pinigų sumas), o nuo 2009-06-01 netvarkė UAB „Leoga“ grynųjų pinigų apskaitos (apskaitos registruose neužregistravo grynųjų pinigų priėmimo ir iÅ¡mokėjimo Å«kinės operacijos, pinigų priėmimui ir iÅ¡mokėjimui nesurašė kasos pajamų, iÅ¡laidų orderiai), todėl pagal UAB „Leoga“ apskaitÄ negalima nustatyti kaip bendrovės veikloje buvo panaudotas turtas, t. y. pagal UAB „Leoga“ pinigų priėmimo kvitÄ gauti 265 592 Lt.

Taip pat, apskaitos dokumentus (kasos iÅ¡laidų orderiais) nepagrindė įvykusių Å«kinių operacijų dėl pirkėjams grÄ Å¾intų 1350 Lt avansų ir Å¡ių Å«kinių operacijų neįtraukė į apskaitÄ (kasos knygÄ , registrÄ dėl įsipareigojimų atsiskaityti turtu su pirkėjais už avansu gautas pinigų sumas, avanso apyskaitas), dėl ko negalima nustatyti iÅ¡ kokių lėšų buvo grÄ Å¾inti 1350 Lt, ar iÅ¡ bendrovės pajamų ar iÅ¡ skolintų lėšų. Taip pat apskaitos dokumentus pagrindė tik dalį įvykusių Å«kinių operacijų dėl avansu gavimo iÅ¡ pirkėjų už užsakytus baldus, nes UAB „Leoga“ pinigų priėmimo kvituose, serija BUH Nr. 3089417, (2009-06-04) 290 Lt sumai, serija BUH Nr. 3089449, (2009-06-19) 390 Lt sumai, serija UIA Nr. 7774078, (2009-08-06) 1750 Lt sumai įraÅ¡yti duomenys dėl Å«kinės operacijos rezultato pinigine iÅ¡raiÅ¡ka neatitinka faktiÅ¡kai įvykusios Å«kinės operacijos turinio.

Taip pat, apskaitos dokumentus nepagrindė įvykusių Å«kinių operacijų dėl iÅ¡ AB DnB NORD banko atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gautų 3490 Lt grynųjų pinigų priėmimo į kasÄ , bei neįtraukė Å¡ių Å«kinių operacijų į UAB ,,Leoga“ apskaitos registrus. Taip pat neįtraukė į apskaitÄ Â ir nepagrindė apskaitos dokumentus (prekių nuraÅ¡ymo aktais) Å«kinių operacijų dėl 20 vnt. durų, 3 vnt. durų staktų ir priedų durų montavimui už 8691,04 Lt panaudojimo.

Tai pat, nuo 2009-06-01 netvarkė grynųjų pinigų įsipareigojimų apskaitos su UAB „Leoga“ darbuotojais, nesurašė darbo užmokesčio mokėjimo (apskaičiavimo) žiniaraščių ir kasos iÅ¡laidų orderių. Taip pat, įformino neįvykusias Å«kines operacijas pagal UAB „Leoga“ prekių pardavimo sÄ skaitas faktÅ«ras dėl prekių pardavimo pirkėjams, dėl ko nebuvo galima nustatyti kiek laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2009-12-01 buvo parduota prekių pirkėjams. Dėl iÅ¡vardintų buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų pagal UAB „Leoga“ apskaitÄ iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „Leoga” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-12-01.Nuteistasis L.

V. praÅ¡o Utenos rajono apylinkės teismo 2012-04-16 nuosprendį panaikinti ir apeliantÄ iÅ¡teisinti, o pripažinus, kad L. V. padarė baudžiamÄ jį nusikaltimÄ , taikant LR BK 62 str. 2 dalies, 3 dalies nuostatas, paskirti mažesnę ar Å¡velnesnę bausmę, negu numatyta už padarytÄ nusikaltimÄ . Teigia, kad UAB „Leoga“ veiklÄ vykdė realiai, į UAB „Leoga“ buvo priimti darbuotojai pasiraÅ¡ant su jais oficialias darbo sutartis. Darbuotojai atlikdavo jiems pavestÄ darbÄ , kuris buvo susijęs tik su bendrovės tiesiogine veikla.

Daugiausia durų pirkdavo už grynus pinigus Vilniuje esančioje UAB „AQ invest“, tačiau kasos čekiai UAB „Leoga“ nebuvo iÅ¡saugoti. Teismas nuosprendyje konstatavo, jog UAB „Leoga“ sumontavo 25 duris. Kokių įrodymų pagrindu tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė teismas, nuosprendyje nenurodyta. Tuo yra pažeistos LR BPK 305 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytos taisyklės. Teismas nevertino svarbios bylai aplinkybės, jog pas kaltinamuosius buvo segtuvai su UAB „Leoga“ dokumentais: sutarčių su užsakovais, jiems iÅ¡raÅ¡ytų grynųjų pinigų priėmimo kvitų antri egzemplioriai.

Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nė vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų nenurodė, jog jam trÅ«ko informacijos susisiekti su UAB „Leoga“ darbuotojais. Atvirkščiai, stringant laiku įvykdyti užsakymus, L. V. praneÅ¡davo užsakovams, jog norint atgauti sumokėtus avansu pinigus, bÅ«tina kreiptis raÅ¡tu į UAB „Leoga“ (Utenos adresu) su praÅ¡ymu, grÄ Å¾inti jiems avansu sumokėtus pinigus. Ir tai nukentėjusieji darė, kÄ Ä¯rodo pas L. V. paimti jų praÅ¡ymai. Be to nukentėjusieji nurodė, jog tiek L.

V., tiek S. L. su G. J. bendravo su jais telefonu, o L. V. telefono atmintyje buvo iÅ¡saugoti 32 SMS praneÅ¡imai, S. L. telefono atmintyje iÅ¡saugoti 59 SMS praneÅ¡imai, G. J. telefono atmintyje iÅ¡saugoti 12 SMS praneÅ¡imai, kuriose nukentėjusieji reikalavo grÄ Å¾inti avansu paimtus pinigus ar pristatyti prekes. Tai akivaizdžiai įrodo, jog nebuvo slepiamasi nuo nukentėjusiųjų, jie turėjo galimybę susisiekti ir bendrauti su UAB „Leoga“ darbuotojais.L. V. nebuvo inkriminuota dokumentų klastojimo, tačiau nuosprendyje kvalifikuojant jo veikÄ , padaryta iÅ¡vada, kad L.

V. sukčiavo klastodamas dokumentus. Imant domėn, jog tÄ aplinkybę, kad sutartyse nurodytas UAB „Leoga“ juridinis adresas, teismas pripažino dokumentų klastojimu, kurių pagrindu L. V. įvykdė sukčiavimÄ , akivaizdžiai parodoma, kad teismas neteisingai vertino svarbias bylai aplinkybes. Nė vienas nukentėjusysis neparodė, jog jis buvo apgautas neteisingai užpildžius su juo sudaromÄ sutartį ar kvitÄ , paimant iÅ¡ jo pinigus. Teismas nevertino svarbios bylai aplinkybės kodėl UAB „Leoga“ negalėjo laiku ir tinkamai įvykdyti sutartimis prisiimtų įsipareigojimų.

L. V. savo parodymuose nurodė, jog durų montavimas buvo nauja veiklos rÅ«Å¡is tiek jam, tiek kitiems UAB „Leoga“ darbuotojams. Buvo pasirinktos per mažos darbų atlikimo kainos, L. L. ir G. J. veiklos pradžioje netiksliai matuodavo durų ertmes, dėl ko duris tekdavo perdaryti, taisyti, kelis kartus vykti pas tÄ patį asmenį atlikti papildomų darbų. Buvo ieÅ¡komi kiti durų tiekėjai. Tai didino bÅ«tinas iÅ¡laidas ir įmonė dirbo nuostolingai. Tik antroje 2009 m. pusėje nusistovėjo normalesni santykiai, kai bÅ«davo tiksliau matuojami durų iÅ¡matavimai, buvo iÅ¡mokta kokybiÅ¡kiau atlikti darbus.

Tačiau tam laikui jau buvo susikaupusi skola asmenims, iÅ¡ kurių buvo paimtas avansas. Avanso dydis sudarydavo pusę durų pastatymo kainos, tuo tarpu pačių durų kaina pas gamintojus ar tiekėjus pradėjo ženkliai virÅ¡yti jau paimto avanso sumÄ . Neturint savų apyvartinių lėšų ir negalint gauti kredito. UAB „Leoga“ buvo nutarta didinti apyvartÄ , tuo pačiu iÅ¡lyginti įsiskolinimus ir nors pavėluotai, bet įvykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Susiklostę civiliniai santykiai tarp UAB „Leoga“ ir nukentėjusiųjų dėl rangos darbų atlikimo (sutartys su užsakovais), teismo buvo įvertinti kaip nusikalstama L.

V. veika.Teismas neatkreipė dėmesio, jog L. V. bendrovėje nebuvo atsakingas už gamybÄ , nebuvo UAB „Leoga“ vadovu, net nesudarinėjo su nukentėjusiais sutarčių, neėmė iÅ¡ jų pinigų. Jo pareigos buvo ieÅ¡koti užsakovus, plėsti UAB „Leoga“ veiklÄ . Jo kaltės tame, kad UAB „Leoga“ atliko darbus nekokybiÅ¡kai ir ne laiku, nėra. Tačiau susiklostę tarp nukentėjusiųjų ir UAB „Leoga“ civiliniai santykiai negali bÅ«ti vertinami kaip nusikalstama veika, kokio nors nusikaltimo (Å¡iuo atveju – sukčiavimo) padarymas.

Asmenims, su kuriais buvo sudarytos sutartys 2009 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais, darbai turėjo būti atlikti tik 2009 m. gruodžio ir 2010 m. sausio–vasario. Tokių sutarčių yra 87. Tai reiškia, kad prisiimtų įsipareigojimų 87 nukentėjusiesiems UAB „Leoga“ negalėjo atlikti todėl, kad ji buvo faktiškai uždaryta suėmus L. V. ir S. L. Iš šių asmenų surinkti avansu pinigai buvo panaudoti atliekant darbus tiems asmenims, su kuriais jau anksčiau buvo sudarytos sutartys, nes kaip jau nurodyta, paimto avanso neužteko darbams atlikti, o savo apyvartinių lėšų UAB „Leoga“ neturėjo.

Teismas į tai neatsižvelgė ir pripažino kaltu L. V. dėl sukčiavimo ir nurodytuose epizoduose. Tai parodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ vertinant byloje esančius įrodymus, kai asmuo pripažįstamas kaltu už tokius veiksmus, kai jų net negalėjo įvykdyti dėl objektyvių aplinkybių (Å¡iuo atveju dėl suėmimo).Ikiteisminio tyrimo metu L. V. davė parodymus prieÅ¡ save, kurių pagrindu ir buvo suformuluoti jam pareikÅ¡ti įtarimai, o vėliau pagal tuos pačius baudžiamojo kodekso straipsnius jis ir buvo nuteistas.

Jis davė prieÅ¡ save neteisingus parodymus po to kai jis 2009-12-01 buvo sulaikytas kartu su S. L., o be priežiÅ«ros liko jo mažametė dukra Patricija (tuo metu 4 metų amžiaus). Buvo pažeistas LR BPK 20 str., nes mažamečio vaiko akivaizdoje bet koks sakymas apie tai, kad suėmime teks praleisti ilgÄ laikÄ , jei ir toliau duos neteisingus (tyrėjų nuomone) parodymus, palaužia žmogaus valiÄ . Teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė, todėl priėmė neteisėtÄ nuosprendį Å¡aliÅ¡kai vertindamas byloje surinktas aplinkybes.Nuosprendyje nurodyta, kad L.

V. nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Tačiau nei teikiant L. V. įtarimus, nei teisiant jį teisme nebuvo įvardinta jo bendrininkavimo rÅ«Å¡is, forma (LR BK 24 ir 25 str.). Tai reiÅ¡kia, kad L. V. galėjo bÅ«ti teisiamas tik kaip vienas pats padaręs nusikaltimÄ , o kitų asmenų veiksmai negali bÅ«ti pripažįstami kaip bendras jų veikimas ir už tai L. V. bÅ«tų nuteistas. Bet bÅ«tent pažeidžiant LR BK 24 ir 25 str. nuostatas L. V. nuteistas už tas veikas, kurių pats betarpiÅ¡kai nepadarė.

Tas pats pasisakytina ir apie teismo padaryta iÅ¡vadÄ , kad L. V. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ (sukčiavimÄ ), klastodamas UAB „Leoga“ dokumentus. Jokių kaltinimų padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 300 str., jam nepateikta ir Å¡io straipsnio pagrindu jo veika nebuvo vertinama. Tai reiÅ¡kia, kad L. V. nuteistas nepagrįstai, pažeidžiant LR BK bendrosios dalies normas (LR BK 24 str. ir 25 str.).Nuosprendis prieÅ¡taringas, nes teismas nurodė, jog L. V. su kitais asmenimis užvaldė turto už 198 642 Lt sumÄ , nors teismas nukentėjusiesiems bendrai priteisė mažesnę sumÄ â€“ 188845Lt.

Nesant L. V. veikoje nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d., negalima teigti, kad L. V. per UAB „Leoga“ slėpė kokiÄ nors neteisėtÄ veiklÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad L. V. niekada nevadovavo UAB „Leoga“ ir nėra jos steigėju. BÅ«tent Å¡ių sÄ lygų bÅ«vimo reikalauja LR BK 203 str. 2 d. numatyta teisės norma. UAB „Leoga“ vadovavo (buvo administracijos vadovu) S. L., o L. V. tik įsigijo dalį UAB „Leoga“ akcijų. Skirdamas bausmę teismas visai neatsižvelgė į LR BK 62 str. 2 d. numatytas taisykles.

Teismas nustatė L. V. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, iÅ¡ dalies yra atlyginta turtinė žala ir L. V. iÅ¡laiko mažametę dukrÄ (7 metų P.). Kadangi L. V. yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, mažametės dukros nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti: L. V. tėvai patys seni, pensininkai, negyvena Utenoje, kur vaikai lanko mokyklÄ ir kur yra jų gyvenamasis bÅ«stas. Vaikų motinai S. L. irgi yra nubausta realia laisvės atėmimo bausme, todėl mažametis vaikas lieka be globėjų.

Å i aplinkybė yra svarbi skiriant L. V. realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Teismas netaikė LR BK 62 str. 2 d. 2 p. numatytos taisyklės, todėl neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ . Nuteistosios S. L. gynėjas advokatas Gintaras Petukauskas apeliaciniu skundu praÅ¡o Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendį pakeisti – iÅ¡teisinti S. L. dėl veikų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., 203 str. 2 d., pakeisti S. L. skirtÄ bausmę pagal BK 222 str. l d. – laisvės atėmimo bausmę pakeisti bauda.

Nurodo, kad byloje niekuo neįrodyta kaltinamosios tyčia daryti veikas, numatytas LR BK 182 str. Bylos faktiniai duomenys akivaizdžiai nurodo į tai, kad S. L. kaip UAB „Leoga“ savininkė ir vadovė veikė neperžengdama normalios, įprastos ūkinės veiklos rizikos ribų. Bendrovės vadovai tik 3 mėn. didino užsakymų skaičių, o įvertinę ekonominę padėtį ir UAB „Leoga“ finansinę padėtį – nuo 2009 m. liepos mėn. užsakymų skaičių nuosekliai mažino.

Tuo pačiu metu į darbÄ bendrovėje buvo priimami papildomi specialistai, buvo įgyjama papildoma įranga tam, kad bendrovė galėtų įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus klientams. UAB „Leoga“ 68 asmenims įvykdė užsakymus arba grÄ Å¾ino įmokėtÄ avansÄ , jų 25 įdėjo duris. Tokiu bÅ«du. S. L. padarytos BK 182 str. numatytos nusikalstamos veikos bÅ«tinasis subjektyvinės pusės elementas – tiesioginė tyčia, byloje visiÅ¡kai neįrodytas, o iÅ¡ esmės – net nebuvo įrodinėjamas.UAB „Leoga“ buveinės adresas buvo ir liko toks, kuriuo bendrovė buvo įregistruota iki S. L.

įgijo bendrovės akcijas. Su klientais S. L. bendravo telefonais, kurių numeriai vieÅ¡ai buvo nurodomi reklaminiuose skelbimuose ir su klientais sudaromose sutartyse. Faktinė bendrovės kontoros veiklos vieta nei įstatymų, nei apskritai jokių kitų teisės normų pagrindu nėra siejama su VÄ® „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre registruotos įmonės buveinės adresu, t. y. faktinis ir juridinis bendrovės adresai yra du skirtingi dalykai. Nė vienas UAB „Leoga“ klientas neketino ir nesikreipė teismines gynybos civilinio proceso tvarka nei pagal bendrovės deklaruotÄ buveinės buvimo vietÄ Klaipėdoje, nei pagal veiklos vietÄ Utenoje.

Nė vienas liudytojas ar nukentėjusysis byloje neparodė, kad bÅ«tų buvęs kaip nors suklaidintas ar jo teisių gynyba apsunkinta tuo, kad sutartyje su bendrove pastarosios buveinės adresas buvo nurodytas Klaipėdos mieste.Nesklandumų bendrovės veikloje neneigė ir pati kaltinamoji S. L., tačiau ji nurodė ir įrodė, kad bendrovė ėmėsi priemonių nesklandumams Å¡alinti. Be to pats teismas Å¡ioje dalyje pripažįsta tai, kad bendrovė vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus, o tai ne įrodo, o teisina S. L. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str.Kaltinimas pagal BK 203 str. 2 d. yra perteklinis, neįrodytas ir nepagrįstas, kadangi analogiÅ¡kus santykius LAT vertina kaip civilinius teisinius santykius. Baudžiamojo kodekso 222 str. sankcija numato baudÄ arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki ketverių metų.

Teismo paskirtoji S. L. bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo, yra aiÅ¡kiai per griežta. Teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodėl esant tokioms aplinkybėms kaip kad kaltinamosios dviejų mažamečių vaikų iÅ¡laikymas, kitų lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas kaltinamajai skiria realiÄ laisvės atėmimo bausmę, o ne įstatymo numatytas Å¡velnesnes bausmių rÅ«Å¡is.Nukentėjusioji I. B. atsikirtimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o įpareigoti nuteistuosius atlyginti žalÄ .

Nurodo, kad yra nukentėjusioji, minėti nuteistieji nėra su ja atsiskaitę, paimti apgaulės bÅ«du iÅ¡ jos pinigai sumoje 700 Lt nėra jai grÄ Å¾inti, nėra pilnai atsiskaityta. O taip pat nėra teismo atsižvelgta ir neįvertinta tai, kad atskleidė ir demaskavo sukčius, kurie, kaip žinia, veikė grupėje iÅ¡ anksto susitarę ir suplanavę nusikalstamÄ veikÄ , įžūliai apgaudinėjo gyventojus skelbdamiesi per rajono laikraÅ¡tį, kurie iÅ¡ nusikalstamų paskatų rinko informacijÄ , kartu grupėje veikė iÅ¡vien, t. y. važinėdami pas gyventojus skelbė tikrovės neatitinkančius faktus, juos apgaudinėjo.Nuteistojo L.

V. ir nuteistosios S. L. gynėjo apeliaciniai skundai atmestini.Teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (CPK 320 str. 3 d.).PrieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, apylinkės teismas neÅ¡aliÅ¡kai ir pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tyrė nuteistiesiems S. L. ir L. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jų veikÄ pagal BK 182 str. 2 d. kaip didelės vertės svetimo turto įgijimÄ apgaule (sukčiavimÄ ).

Nuteistųjų versija, neva jie, bÅ«dami UAB „Leoga“ akcininkai, vykdė įmonės veiklÄ ir jokios apgaulės pirkėjų atžvilgiu nenaudojo, paneigta byloje surinktais bei iÅ¡tirtais įrodymais.Pagal BK 182 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai kaltininkas, panaudodamas apgaulę, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės arba jÄ panaikina. Sukčiavimo atveju apgaulė panaudojama kaip bÅ«das suklaidinti turto valdytojÄ ir taip užvaldyti jo turtÄ ar įgyti teisę į jį.

Viena iÅ¡ apgaulės, kaip sukčiavimo veikos bÅ«do, formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu – piktavaliÅ¡kas suklaidinimas dėl savo ketinimų, kuris pasireiÅ¡kia kaip pažadai, kurių jau iÅ¡ anksto nesiruoÅ¡iama vykdyti.Sukčiavimas gali kilti ir iÅ¡ veikų, susijusių su civilinių sutarčių sudarymu. Pagrindinis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, kuris skiria jį nuo civilinio teisinio pažeidimo (sutarties pažeidimo) ir daro turto įgijimÄ neteisėtu, yra turto savininko ar kito asmens, kuris teisėtai valdo turtÄ ar kurio žinioje tas turtas yra, apgaulė, kuri turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmeniui apsispręsti perduoti turtÄ kitam asmeniui.

Jeigu asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmeniui apsispręsti perduoti turtÄ , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimu. Be to, kvalifikuojant veikÄ kaip sukčiavimÄ , reikia atsižvelgti į tai, ar yra galimybė atkurti pažeistas subjektines civilines teises civiliniu teisiniu bÅ«du.IÅ¡ nuteistosios S. L. ir L. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad UAB „Teoma“ 100 proc. akcijų priklausė S. L., Å¡i įmonė prekiavo nestandartiniais baldais.

Dėl UAB „Teoma“ blogo vardo buvo nuspręsta įsigyti UAB „Leoga“. S. L. ir L. V. susirado A. K., kuris užsiima buhalterinėmis paslaugomis ir įmonių pardavimu ir iÅ¡ jo 2009 m. balandžio 1 d. nupirko už 3400 Lt UAB „Leoga“, pasidalino po 50 proc. akcijų. Ä®monės įstatyminis kapitalas buvo 10000 Lt, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įmonės vardu įsigiję nebuvo. Vykdant prekybÄ , buvo gausus užsakymų skaičius, nes reklamavo spaudoje savo įmonę. Matuoti duris važiavo S. L. ir G.

J., imdavo 50 proc. avanso, jei klientas tiek neturėdavo tai imdavo mažiau, iÅ¡raÅ¡ydavo pinigų priėmimo kvitÄ , užsakymo sutartį. Avansas buvo imamas ir sutartis buvo sudaroma įmonės vardu. Kadangi netinkamai buvo matuojamos durų angos, tai durys netikdavo, tekdavo jas pripjauti, tada vėl veždavo atgal klientui. Po poros mėnesių prasidėjo klientų skambučiai. Kiek tiksliai buvo paimta pinigų (avanso) iÅ¡ klientų atsakyti negali mano, kad apie 200 000 – 300 000 litų. Gryni pinigai į buhalterinę apskaitÄ nebuvo traukiami.

Ä® įmonę avansu paimtus pinigus iÅ¡ užsakovų atveždavo S. L. ar G. J. Grynieji pinigai buvo laikomi įmonės biure Utenio a. 12, Utenoje. Kasininkė įmonėje buvo S. L. ir už buhalterinę apskaitÄ buvo atsakinga taip pat ji. IÅ¡ L. V. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui (31 t., b. l. 181–182) matyti, jog įsigijus UAB „Leoga“, turėjo planÄ iÅ¡ klientų paimti avansus ir neatvežti produkcijos. Bendrininkai ėmė aktyviai kurti Å¡ios įmonės, kaip patikimos ir pelningai dirbančios, įvaizdį, dėti reklaminius skelbimus laikraščiuose.

Atlikdami užsakymus, sÄ skaitas bei sutartis suraÅ¡ydavo, tam, kad klientams sukeltų pasitikėjimÄ . Paimtus avansu iÅ¡ žmonių pinigus naudojo pragyvenimui, maistui, paskolos grÄ Å¾inimui. Atmestini L. V. teiginiai, jog šiais jo parodymais vadovautis negalima, nes parodymai gauti pažeidus BPK 20 str. reikalavimus – iÅ¡gauti palaužus jo valiÄ . IÅ¡ bylos matyti, jog apelianto apklausose nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visada dalyvavo gynėjas, ir nei pats apeliantas, nei gynėjas protokoluose jokių pastabų nėra pareiÅ¡kę.

L. V. Utenos rajono apylinkės teisme buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos laikantis BPK nustatytų reikalavimų, todėl nepripažinti Å¡ių parodymų įrodymais nėra pagrindo. Å iuos L. V. parodymus atitinka bylos aplinkybės, visų pirma, specialisto iÅ¡vados duomenys apie pinigų iÅ¡ klientų surinkimÄ bei užsakymų iÅ¡ pradžių dalinį vykdymÄ , o vėliau faktiÅ¡kai nebevykdymÄ ir toliau renkant iÅ¡ naujų klientų pinigus (t. 29 , b. l. 52–67). Nuteistieji užsakymus priimdavo pagal vienodÄ schemÄ â€“ S. L. ir G.

J. nuvykdavo pas fizinius asmenis, paimdavo avansÄ , iÅ¡raÅ¡ydavo kvitus bei sutartis UAB „Leoga“ vardu. IÅ¡ Å¡ių asmenų surinkti avansu pinigai buvo panaudoti atliekant darbus (perkant produkcijÄ ) tiems asmenims, su kuriais jau anksčiau buvo sudarytos sutartys, bei savo asmeninėms reikmėms, nes paimto avanso neužteko darbams atlikti, o savo apyvartinių lėšų UAB „Leoga“ neturėjo. Å iuos duomenis atitinka nukentėjusiųjų parodymai, jog informacijÄ apie UAB „Leoga“ paslaugas rasdavo laikraščiuose, o klientų sprendimÄ Ä¯sigyti prekes su paslaugom bÅ«tent iÅ¡ UAB „Leoga“ lėmė iÅ¡ esmės mažesnė nei kitų įmonių siÅ«loma kaina.

Apgaulės mechanizmas veikė ir pasireiÅ¡kė tuo, jog įmonės veiklos pradžioje kaltinamieji dalinai vykdė užsakymus, aktyviai reklamuodami savo veiklÄ bei didindami klientų skaičių. Taip L. V. ir S. L. sugebėjo per palyginti trumpÄ laikotarpį įtikinti klientus įmonės stabilumu ir besiplečiančia pelninga veikla. Tačiau faktiÅ¡kai UAB „Leoga“ veikla buvo nuostolinga, kÄ pripažino ir patys nuteistieji, parodydami, jog įmonės iÅ¡laidos virÅ¡ijo prekių savikainÄ .

Å ios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo teiginį, jog L. V. ir S. L. vykdė veiklÄ jokios apgaulės pirkėjų atžvilgiu nenaudodami. Tai, kad įmonė turėjo darbuotojų, nepaneigia sukčiavimo, nes esant nuostolingai veiklai ir toliau buvo didinamas objektų skaičius bei imamas iÅ¡ asmenų avansas, pirkti duris, brangesnės nei pardavimo ir sumontavimo kaina. Akivaizdu, jog gautų pinigų negalėjo pakakti įvykdyti užsakymus visiems užsakovams, o veikiant tokiu principu, kai senesniems užsakovams dalinai atliekami darbai naujų kreditorių sÄ skaita, įsiskolinimas (neįmontuotų durų skaičius) galėjo tik augti be galimybės jį padengti.

Tokiu bÅ«du įmonei neturint pakankamai nei turto, nei lėšų atsiskaityti su kreditoriais, nei perspektyvos gauti lėšų iÅ¡ Å«kinės veiklos, praktiÅ¡kai buvo eliminuotos nukentėjusiųjų galimybės gauti prievolės įvykdymÄ ar atsiskaitymÄ iÅ¡ UAB „Leoga“ lėšų. Todėl tokia veika negali bÅ«ti vertinama kaip civiliniai teisiniai santykiai. Veikdami bÅ«tent tokiu aptartu apgaulės principu, S. L. ir L. V. apgaulės bÅ«du, melagingai pažadėdami pristatyti ir sumontuoti produkcijÄ , įgijo iÅ¡ 238 fizinių asmenų didelės vertės 198 642 Lt svetimÄ turtÄ .

Nuteistųjų L. V. ir S. L. kaltė dėl sukčiavimo visiÅ¡kai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstÄ bei faktines bylos aplinkybes visiÅ¡kai atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog teismo iÅ¡tirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitÄ patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistųjų kaltę sukčiavus.Kadangi UAB „Leoga“ buvo įsteigta sukčiavimo veikoms nuslėpti, kaltininkų veika kvalifikuojama pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnyje ir 203 straipsnio 2 dalyje, sutaptį, todėl atmestinas S. L. apeliacinio skundo argumentas, kad kaltinimas pagal BK 203 str. 2 d. yra perteklinis, neįrodytas ir nepagrįstas.

Kaltinamasis L. V. yra tinkamas nusikaltimo sudėties, numatytos BK 203 str. 2 d., subjektas, nes L. V. ir S. L. lygiomis dalimis įsigijo UAB „Leoga“ akcijas sukčiavimo veikoms nuslėpti ir tÄ pačiÄ dienÄ direktorė buvo paskirta S. L., o L. V. – prekybos direktoriumi, be to,  jis faktiÅ¡kai vadovavo visai veiklai, nuo pat jos sumanymo, sukčiavimo bÅ«du užvaldant nukentėjusiųjų turtÄ . Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad asmenims, su kuriais buvo sudarytos sutartys 2009 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais, darbai turėjo bÅ«ti atlikti tik 2009 m. gruodžio ir 2010 m. sausio–vasario.

Tokių sutarčių yra 87. Tai reiškia, kad prisiimtų įsipareigojimų 87 nukentėjusiesiems UAB „Leoga“ negalėjo atlikti todėl, kad ji buvo faktiškai uždaryta, suėmus L. V. ir S. L. Kadangi, kaip nustatyta aukščiau, ir net iš apeliacinio skundo matyti, kad iš šių asmenų surinkti avansu pinigai buvo panaudoti atliekant darbus tiems asmenims, su kuriais jau anksčiau buvo sudarytos sutartys (o kitus pinigus leido savo asmeninėms reikmėms), nes kaip jau nurodyta, paimto avanso neužteko darbams atlikti, o savo apyvartinių lėšų UAB „Leoga“ neturėjo, kasoje pinigų nebuvo, todėl ir nebuvo galimybės UAB „Leoga“ klientams įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal sudarytas 2009 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais sutartis. Be to, iš specialisto išvados matyti, jog nuo 2009 m. liepos mėn. vidurio, paėmus avansus, UAB „Leoga“ užsakymų praktiškai nevykdė, išskyrus atskirus atvejus.

Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojos V. V. parodymai paneigia L. V. aiÅ¡kinimus, jog pirko duris kaip mažmenininkai, todėl nėra dokumentų įvykdytiems užsakymams pagrįsti. Nors L. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad kaltinime buvo nurodyta 198 642 Lt suma, o nukentėjusiesiems priteista 188 845 Lt ieÅ¡kinio suma, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė mažesnę ieÅ¡kinio sumÄ , nei nurodyta kaltinime, kadangi nuteistieji su kai kuriais nukentėjusiaisiais atsiskaitė ir pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes į tai atsižvelgė, pripažindamas tai atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Pagal teismų praktikÄ bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-P-218/2009, 2K-229/2008, 2K-275/2007).

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bÅ«tinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi bÅ«ti bent du vykdytojai. Nustačius asmenų susitarimÄ veikti bendrai, jų suvokimÄ , kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, ir konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad L.

V., S. L., G. J., veikdami bendrininkų grupėje, vieninga iÅ¡ankstine tiesiogine tyčia, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės 198 642 Lt svetimo turto. S. L. ir L. V. veikÄ padarė veikdami kaip bendravykdytojai, turėdami iÅ¡ anksto susiformavusiÄ tyčiÄ sukčiavimo bÅ«du įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , nes tai patvirtina pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės, t. y. UAB „Leoga“ buvo įsteigta sukčiavimo veikoms nuslėpti. Tiek S. L., tiek L. V. veikė aktyviais veiksmais: L.

V. nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. spalio mėn. G. J. ir L. V. užsakymu laikraÅ¡tyje „Suvalkietis“ buvo spausdinami skelbimai dėl „Nestandartinių baldų prekybos“ ir „Visų tipo durų gamybos (28 t., b. l. 102), priiminėdavo iÅ¡ gyventojų užsakymus (24 t., b. l. 88–96), o S. L. taip pat priiminėdavo iÅ¡ gyventojų užsakymus, pagal priimtus užsakymus vykdavo į objektus ir paimdavo avansÄ , kurį atveždavo į UAB „Leoga“ ir ten pasidalindavo su L.

V. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji jau iÅ¡ anksto ruošėsi ir buvo nusprendę pagal užsakymus paimtÄ avansÄ neteisėtai pasisavinti, tokius ketinimus nuslėpdami nuo užsakovų. Taip L. V., veikdamas bendrininkų grupe su S. L. ir G. J. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ .Kadangi L. V. nebuvo inkriminuota veika dėl dokumentų klastojimo ir už tokiÄ veikÄ jis nenuteistas, teisėjų kolegija nemato pakankamo pagrindo atskirai pasisakyti dėl Å¡io L. V. skundo argumento.

Nuteistojo L. V. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, nepagrįstai netaikė 62 str. 2 d. nuostatų. Nuteistojo apeliaciniame skunde Å¡io straipsnio netinkamas taikymas aiÅ¡kinamas tuo, kad iÅ¡ dalies atlygino žalÄ ir L. V. iÅ¡laiko mažametę dukrÄ (7 metų P.), jam paskiriant realiÄ laisvės atėmimo bausmę, mažametės dukros nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, todėl mažametis vaikas liks be globėjų. Pagal BK 62 str. 2 d. 2 p. teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, o kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl įstatyme nustatytos paskirtos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti.

Esant visoms Å¡ioms sÄ lygoms, teismas gali paskirti ir Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu nurodyta straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (BK 62 str. 3 d. 3 p.). Sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimÄ , visų pirma turi bÅ«ti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o nustatyta tik viena. Apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos (59 str. 1 d. 3 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamÄ veikÄ (sukčiavimÄ ) padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos pakankamu pagrindu skirti Å¡velnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, skirdamas bausmę L. V. atsižvelgė į tai, jog jis augina du mažamečius vaikus. Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas įvertino tiek veikos pavojingumo laipsnį, tiek sunkinančių aplinkybių buvimÄ , kaltininko asmenybę, veikos tikslÄ ir motyvus, bendrininkavimo formÄ ir rūšį ir paskyrė mažesnę negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 3 metų ir 6 mėnesių bausmę.

Už BK 182 str. 2 d. numatytÄ veikÄ baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimÄ iki aÅ¡tuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas bausmes pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. subendrino apėmimo bÅ«du, o bausmės pagal ankstesnįjį nuosprendį faktiÅ¡kai pridėjo nedidelę dalį – tik 3 mėnesius. Byloje nenustatyta kokių nors iÅ¡imtinių aplinkybių, rodančių mažesnį L. V. padarytos nusikalstamos veikos ar jo asmenybės pavojingumÄ , kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Paskirdamas bausmę nuteistajai S. L., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininkės asmenybę.

S. L. padarė tris nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Jos įvykdytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, baigtos. Sukčiavimu padaryta didelė turtinė žala nukentėjusiesiems. Jos atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos (BK 59 str. 1 d. 3 p.) bei sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai S. L. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., bei vadovavosi BK 61 str. iÅ¡dėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rÅ«Å¡is bei jos dydis paskirti teisingai, ji nėra per griežta. Å velninti jai paskirtas bausmes nėra pagrindo. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog S. L. teistumai iÅ¡nykę, tačiau ji anksčiau ne kartÄ bausta už nusikaltimus finansų sistemai, taip pat ir už nusikaltimÄ nuosavybei, todėl už visas jai inkriminuotas veikas pagrįstai parinktos laisvės atėmimo bausmės, kurios nėra aiÅ¡kiai per griežtos.

Nors S. L. augina vaikus, tačiau taikyti BK 62 str. 2 d. nuostatas jai nėra pagrindo analogiškais motyvais, kaip ir L. V. Svarstydama dėl BK 54 str. 3 d. taikymo teisėjų kolegija pasisako, jog nemato galimybės S. L. BK 54 str. 3 d. pagrindu skirti švelnesnę, nei įstatymas numato bausmę, nes ji nedarė išvadų po anksčiau padarytų panašių nusikaltimų, o nusikalstamų veiksmų apimtis tik didėjo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a: nuteistosios S. L. gynėjo advokato Gintaro Petukausko ir nuteistojo L.

V. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai                                                          Eligijus Gladutis                                                                                                            Sigitas Bagdonavičius                                                                      Bronė Vidzėnienė