b0949323-5cef-40df-8fb7-eb252d8b09c6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-309-602/2010Proc. Nr. 3-61-3-01812-2009-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.;21; 74 (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius                                                                                                                                2010 m. gegužės 17 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui Dainiui Jasui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. P. (T. P.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bei Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas 2009-10-28 teismui padavė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2-4, 76). Nurodė, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas nėra pritaikytas žmonėms kalinti, neatitinka sanitarinių normų, yra perpildytas, bÅ«na, kad kamerose laikoma po Å¡eÅ¡is kalinius.

Ant patalpų sienų buvo pelėsis, visur laikėsi drėgmė, taip pat buvo kiti nepatogumai, buvo kirminų ir graužikų, nėra tinkamos santechnikos. Kalėjime gyvenamosios kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, žiemos metu neÅ¡ildomos, be langų, t. y. netinkamos nuteistųjų ir įtariamųjų patalpinimui. Pažymėjo, kad visų gyvenamųjų patalpų stogai turi asbesto, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo kvėpuoti asbesto dulkėmis. Dėl minėtoje areÅ¡tinėje esančių sÄ lygų rizikavo susirgti.

Pažymėjo, kad 2009-01-23 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡koje byloje Nr. A-438-121/2009 priteisė 1000 litų neturtinės žalos.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ pareiÅ¡kėjui praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 17-19). Nurodė, kad Lietuvos higienos normoje nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims yra ne mažiau kaip 5 kv. m. vienam asmeniui, bet kadangi LukiÅ¡kių TI-K yra nuolat perpildytas, o administracija įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui negali daryti, nustatytas reikalavimas kartais bÅ«na virÅ¡ytas.

Nepaisant to, administracija nuolat stengiasi gerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygas, kiekvienam asmeniui visada skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, iÅ¡duodamas kitas nustatytas inventorius. Ä®staiga asmenų skaičiaus nereguliuoja, todėl iÅ¡spręsti perpildymo problemos negali. LukiÅ¡kių TI-K pastatai seni, reikalingas remontas, tačiau kameros remontuojamos etapais pagal nustatytÄ planÄ , gavus lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Be to, įstaiga sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ ir profilaktinius patikrinimus.

Visos kameros yra Å¡ildomos centralizuotai, temperatÅ«ra yra ne žemesnė nei 18 laipsnių Å¡ilumos. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis patyrė neturinę žalÄ , nepagrįsti, jis nepateikė jokių įrodymų dėl žalos, jos nekonkretizavo ir nepaaiÅ¡kino, kokio pobÅ«džio žala buvo padaryta ir kaip apskaičiuotas jos dydis. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 70-73).Be atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų, nurodė, kad Kalėjimų departamentas aktyviai sprendžia įstaigų, tarp jų ir LukiÅ¡kių TI-K, perpildymo problemas. 2009-09-30 Vyriausybės nutarimu Nr. 1248 patvirtintos Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų plėtros strategijos tikslas ir paskirtis yra nustatyti Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų plėtros prioritetus, tikslus ir uždavinius, padėsiančius siekti, kad Å¡ių įstaigų materialinė ir techninė bazė atitiktų Lietuvos higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir bÅ«tų užtikrintas veiksmingas nustatytų uždavinių įgyvendinimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praėjus pakankamai ilgam laikui nuo jo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K pabaigos, todėl patirti neigiami iÅ¡gyvenimai tam tikra apimtimi sumažėjo. PareiÅ¡kėjas privalo įrodyti aplinkybes dėl žalos atlyginimo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, žalos nekonkretizavo.

Nagrinėjamo ginčo atveju nėra nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai ar neveikimas, kuris sÄ lygojo neturtinės žalos atsiradimÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ , kuriuo reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl jam laikotarpiu nuo 2005-04-08 iki 2006-10-26 LukiÅ¡kių TI-K padarytos žalos, parengė ir iÅ¡siuntė 2009-11-17, t.y. pasibaigus CK 1.125 str. 8 d. numatytam trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminui reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašė skundo netenkinti.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2006-04-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-2006 (b. l. 38-46) T.

P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 2 ir 11 p. – nužudymÄ , 137 str. 3 d. – sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo, 253 str. 1 d. – neteisėtÄ disponavimÄ Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 14 metams bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-19 nutartimi pareiÅ¡kėjo apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-02-27 nutartimi pareiÅ¡kėjo kasacinį skundÄ atmetė. Nustatyta, kad T. P. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2005-04-08 iki 2006-10-26: 2005-04-08 patalpintas į kamerÄ Nr. 104, 2005-04-10 perkeltas į kamerÄ Nr. 141, 2005-05-16 perkeltas į kamerÄ Nr. 193, 2005-06-28 perkeltas į kamerÄ Nr. 174, 2005-08-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 197, 2005-10-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 128, 2005-10-29 perkeltas į kamerÄ Nr. 175, 2005-11-02 perkeltas į kamerÄ Nr. 165, 2006-01-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 144, 2006-03-16 perkeltas į kamerÄ Nr. 152, 2006-05-03 perkeltas į kamerÄ Nr. 252, 2006-05-26 perkeltas į kamerÄ Nr. 309, 2006-08-23 perkeltas į kamerÄ Nr. 321, 2006-09-02 perkeltas į kamerÄ Nr. 315, 2006-10-12 perkeltas į kamerÄ Nr. 318, 2006-10-26 iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių 2-ius pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ , kurioje iki Å¡iol atlieka laisvės atėmimo bausmę (b. l. 20-21, 98-99).2009-10-13 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu Nr. 2S-2838, iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl LukiÅ¡kių TI-K administracijos atsisakymo suteikti praÅ¡omos informacijos dėl pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2009-09-07 praÅ¡ymu kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ apie savo buvimÄ LukiÅ¡kių TI-K (laikymÄ skirtingose kamerose, kaitÄ , kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų ploto dydį).

LukiÅ¡kių TI-K 2009-09-11 raÅ¡tu Nr. 22-1009 pateikė atsakymÄ , kuriame nurodė, kad vadovaujantis Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. 3 d. 8 p. ir 16 str. 2 d. 1 p. nuostatomis, praÅ¡omos informacijos pateikti negali, kadangi tokios informacijos parengimas susijęs su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sÄ naudomis. LukiÅ¡kių TI-K 2009-10-12 raÅ¡te Nr. 9-19648 nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2005-04-08 iki 2006-10-26.

PraÅ¡omos informacijos surinkimas (1,5 metų laikotarpyje) užimtų neproporcingai dideles darbo ir laiko sÄ naudas, be to, LukiÅ¡kių TI-K vyksta nuolatinė laikomų asmenų kaita gyvenamosiose kamerose. Kalėjimų departamentas konstatavo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija, vadovaujantis Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 str. 2 d. 1 p. nuostatomis, pagrįstai atsisakė suteikti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ informacijÄ ir vadovaujantis minėto įstatymo 3 d. nuostatomis pateikė praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė atsisakymo priežastis ir minėto sprendimo apskundimo tvarkÄ (b. l. 8).

             Skundžiamu laikotarpiu kardomojo kalinimo vykdymo tvarkÄ reglamentavo 1996 m. Kardomojo kalinimo įstatymas Nr. I-1175 (toliau – Ä®statymas) bei Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos 2001 m. rugsėjo 7 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 178. Ä®statymo 18 straipsnis numatė, kad kalinamieji laikomi kardomojo kalinimo vietų bendrose, skirtose ne daugiau kaip keturiems asmenims, kamerose, kuriose užtikrintos tinkamos sÄ lygos.

Pagal Taisyklių 9 p., tardymo izoliatoriai įrengiami vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461. Tardymo izoliatorių patalpų gyvenamojo ploto normos yra Å¡ios: tardymo izoliatoriaus kamera - ne mažiau kaip 5 kv. metrai vienam kalinamajam; tardymo izoliatoriaus karcerio kamera - ne mažiau kaip 4,5 kv. metrai vienam kalinamajam.Taisyklių 18 p. nustatė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, tardymo izoliatoriuje vienu metu leidžiama laikyti ne daugiau kaip vienÄ tÅ«kstantį kalinamųjų.

Pagal Taisyklių 19 p., vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, tardymo izoliatoriuje įrengiamas reikiamas kiekis keturviečių ir vienviečių kamerų, kuriose sudaromos gyvenimo bei buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos higienos normÄ HN 76:1999. Kameroje turi bÅ«ti: langas, užtikrinantis natÅ«raliÄ dienos Å¡viesÄ ir natÅ«ralų vėdinimÄ . Lange įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas iÅ¡ vidaus aptraukiamas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele; iÅ¡orinės ir vidinės durys.

Išorinės kameros durys gali būti metalinės arba medinės. Medinės durys turi būti ne plonesnės kaip šešių centimetrų. Iš vidaus šios durys apkalamos skarda. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms bei kitiems daiktams perduoti. Langelio durelės turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti užrakintos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys.

Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę; dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Kamerose (išskyrus karcerio kameras) gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai; signalinis mygtukas pareigūnams iškviesti; sanitarinis mazgas, kuris turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,2 metro aukščio pertvara.

Kameroje įrengiamas praustuvas (kriauklė); pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam asmeniui ir stalas, kurių kalinamieji ir nuteistieji negalėtų išardyti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem asmenims knygoms ir daiktams sudėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba; pritvirtinti prie grindų suoliukai arba taburetės; mechaninis vėdinimas; centrinis arba kaloriferinis šildymas.             Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos.

Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461, nustato, kad gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims turi bÅ«ti ne mažiau kaip 5 kv.m. vienam asmeniui. Remiantis Ä®kalinimo įstaigų renovavimo ir įkalinimo sÄ lygų humanizavimo 2004–2009 metų programos, parengtos vykdant acquis įgyvendinimo priemonių 2003 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 (Žin., 2003, Nr. 25-1019), 3.24-D1 priemonę, situacijos analizės duomenimis, LukiÅ¡kių TI-K Å¡is rodiklis siekia 3,7 kv.m. vienam asmeniui.

Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“ 11 skirsnis reglamentuoja, kad Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų įvairios paskirties patalpos turi bÅ«ti Å¡ildomos ir vėdinamos. Å ildymas ir vėdinimas projektuojamas pagal statybos normas bei Å¡iÄ higienos normÄ . Å iluma į patalpas tiekiama iÅ¡ centrinių arba vietos Å¡ilumos Å¡altinių. Å ildymo sistemos turi užtikrinti tolygų oro įšilimÄ , neterÅ¡ti oro kenksmingomis medžiagomis ir kvapais.

Radiatoriai įrengiami po langais. Jų paviršius turi būti lygus, lengvai plaunamas ir dezinfekuojamas. Radiatorių temperatūra neturi viršyti 850C, turi būti įrengti termoreguliatoriai. Pastatų patalpos, priklausomai nuo jų paskirties, turi būti vėdinamos tiekiamosiomis ir ištraukiamosiomis vėdinimo sistemomis natūraliai arba mechaniškai <...>. Kolonijos bendrabučio gyvenamosiose ir kamerų tipo patalpose, baudos, drausmės izoliatorių, Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų patalpų pakankamos šiluminės aplinkos ir šiluminio komforto oro temperatūros, oro santykinės drėgmės bei oro judėjimo greičio parametrų normuojamos reikšmės privalo atitikti HN 69-1997 reikalavimus.Lukiškių TI-K yra patvirtintos 864 vietos (426 kameros), tačiau, kaip nurodė pats Lukiškių TI-K, šis skaičius nuolat viršijamas; pastatai statyti 1904-1905 m., jiems reikalingas remontas.

Kaip matyti iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų dydžius ir juose laikomų kalinių skaičių, LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kinimų (b. l. 98-101), pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygos neatitiko sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“ 6.15 p. nustatytų ploto normų kamerose laikomiems asmenims, t. y. po 5 m2 ploto vienam asmeniui. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.).

Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iÅ¡ jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.Byloje nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius nuolat virÅ¡ija patvirtintÄ vietų skaičių, todėl gyvenamojo ploto norma kamerose neatitinka Lietuvos higienos normos HN 76:1999 reikalavimų.Apibendrinus šį teisinį reglamentavimÄ ir faktines bylos aplinkybes, apibÅ«dinančias pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija, pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę, bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 m2 kameros ploto, t. y., byloje aptariamu atveju Å¡i vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Administracinė byla Nr. A143 – 1966/2008), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Å¡io teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)) (2009-01-23 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas byloje Nr. A-438-121/2009).Todėl konstatuotina, kad buvo pažeista konstitucinė pareiÅ¡kėjo teisė į orumÄ (Konstitucijos 21 str. 2 d.).

Netinkamomis, o tuo pačiu neteisėtomis valstybės institucijų (LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento nepriklausomai nuo jų kaltės) veikomis pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumÄ , neabejotinai buvo padaryta žala pareiÅ¡kėjui – teisės doktrinoje visuotinai pripažįstama, kad neteisėtomis veikomis visuomet yra padaroma žala. Pažymėtina ir tai, kad Å¡i žala yra padaryta ne tik konstitucinės teisės normų saugomam gėriui – konstitucinei teisei į orumÄ , bet ir civilinės teisės saugomam gėriui – asmeniui jaustis oriu, visaverčiu ir lygiateisiu Lietuvos Respublikos piliečiu.Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės - bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau 5 m2 ploto, pažeidimo mastÄ bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose ir nusprendžia, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 1000 Lt.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti jam 500 000 Lt yra pernelyg didelis ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.PareiÅ¡kėjui neturtinė žala priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsakingo už kalinimo įstaigų veiklos koordinavimÄ , iÅ¡ valstybės biudžeto (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis).PareiÅ¡kėjas neįrodė kitų aplinkybių dėl netinkamų jo laikymo sÄ lygų, t.y. neįrodė kitų aplinkybių dėl žalos atsiradimo fakto, kuris nėra preziumuojamas pagal įstatymÄ .

Žalos padarymo faktÄ bei jos dydį privalo įrodyti asmuo, reikalaujantis tokios žalos atlyginimo (ABTÄ® 57 str.). PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl Å¡varos palaikymo LukiÅ¡kių TI-K yra nepagrįsti įrodymais. Remiantis pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu galiojusių Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 72 p., tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu patvirtinama kalinamųjų dienotvarkė. Dienotvarkėje nurodomas rytinio kėlimosi, kamerų tvarkymo, tualeto, valgymo, patikrinimo, darbo, pasivaikščiojimo, iÅ¡vedimo pas parengtinį tyrimÄ atliekančius pareigÅ«nus, gynėjus, kultÅ«rinių, sportinių, auklėjamųjų ir kitų priemonių, laisvalaikio bei nepertraukiamo (8 valandų) miego laikas.

Remiantis minėta nuostata darytina iÅ¡vada, kad kameras tvarkytis privalo patys kalinamieji, jiems suteikiamas reikalingas inventorius Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų (nuteistųjų), kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose ir už administracijos reikalavimų nevykdymÄ gali bÅ«ti skiriamos nuobaudos. Be to, aplinkybė, jog LukiÅ¡kių TI-K sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, patvirtina, kad atsakovas rÅ«pinosi Å¡varos ir tvarkos palaikymu kamerose.

PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2005-04-08 iki 2006-10-26, skundÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K teismui pateikė 2009-10-28, t. y. praėjus trejiems metams. Atsakovai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir praÅ¡o taikyti senatį.CK 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d. numato, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

CK 1.125 str. 1, 2 ir 8 d. numato, kad bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra 10 metų, atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams Å¡is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus, o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas. CK 1.134 str. 1 p. nuostata, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 civilinėje byloje priimtoje nutartyje Nr. 3K-7-2/2008, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ ieÅ¡kinio senatis taikoma.

Atsakovai nurodo, kad pareiÅ¡kėjas praleido ieÅ¡kinio senatį bÅ«tent dėl turtinio pobÅ«džio reikalavimo, atsirandančio dėl neturtinio pobÅ«džio vertybių pažeidimo. Pažeidus neturtinio pobÅ«džio vertybes, ginčijamu atveju asmens orumÄ , negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, kad Å¡ios vertybės buvo pažeistos bÅ«tent konkrečiu laikotarpiu, kuriuo buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atsiradimo atveju kaip negalima vadovaujantis ekonominiais kriterijais konstatuoti tikslaus jos dydžio, taip ir negalima konstatuoti tikslaus jos atsiradimo laiko, dėl to ir yra minėta CK 1.134 str. 1 p. nuostata.

Be to, CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundas paduotas praėjus kelioms dienoms po atsakovo nurodomo ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo, pareiÅ¡kėjas iki kreipimosi į teismÄ prašė atsakovus pateikti informacijÄ , reikalingÄ skundo paruoÅ¡imui, bet tokios informacijos negavo, todėl pareiÅ¡kėjo pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,                                            n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo T.

P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.T. P. iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Kitoje dalyje T. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

                                                                      Teisėja                                                                                                                         Veslava Ruskan                                                                                                                                                                                                                             Â