b0942482-8a39-4d7b-a471-61bd29be2275 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-234-755/2019 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05172-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.7;2.6.10.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 21 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimanto MisiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

G. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9792-589/2018 pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) ieÅ¡kinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas VSDFV Panevėžio skyrius ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. G. 2 229,47 Eur žalo atlyginimÄ .

2. Nurodė, kad atsakovas R. G. laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. buvo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rogasta“ akcininku, o nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2013 m. kovo 19 d. buvo bendrovės vadovu. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi iÅ¡kelta UAB „Rogasta“ bankroto byla. Bankroto administratorius L. Petronis kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ dėl bankrutavusios UAB „Rogasta“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi tenkino administratoriaus pareiÅ¡kimÄ , bankrutavusios UAB „Rogasta“ bankrotÄ pripažino tyčiniu. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. balandžio 20 d. priėmė nutartį, pripažindamas, kad bankrutavusios UAB „Rogasta“ veikla pasibaigė dėl bankroto. Liko nepatenkintas 2 229,47 Eur VSDFV Panevėžio skyriaus kreditorinis reikalavimas.

3. Pažymėjo, jog Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ dėl bankrutavusios UAB „Rogasta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatė, kad atsakovas R. G., bÅ«damas UAB „Rogasta“ akcininku ir vadovu, nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Darė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent dėl atsakovo veiksmų, UAB „Rogasta“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir, likvidavus bendrovę, liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo, dėl kurio veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai.

5. Teismas nurodė, kad teismų nustatytos aplinkybės dėl tyčinio bankroto laikytinos prejudiciniais faktais ir iš naujo šių aplinkybių nevertino bei sprendė, jog būtent tuo metu, kai atsakovas R. G. buvo UAB „Rogasta“ vieninteliu akcininku ir vadovu, įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir bendrovė tapo nemoki.

6. Pripažino, jog VSDFV Panevėžio skyriui įmokos nebuvo mokamos nuo 2009 metų, todėl atsakovas, bÅ«damas UAB „Rogasta“ vieninteliu akcininku ir vadovu iki 2013 m. liepos 31 d., pažeidė savo kaip įmonės vadovo pareigas, neužtikrino, kad bendrovė veiktų pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, jog įmokos bÅ«tų mokamos laiku, kad pardavus bankrutavusios UAB „Rogasta“ nekilnojamÄ jį turtÄ bÅ«tų atsiskaityta su ieÅ¡kovu ir pan., konstatavo, kad Å¡iais savo veiksmais (įmokų nemokėjimu, neatsiskaitymu pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , netinkamai tvarkant finansinę atskaitomybę), atsakovas padarė žalÄ VSDFV Panevėžio skyriui, todėl jis privalo atlyginti ieÅ¡kovui žalÄ .

7. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas, pasibaigus bankroto procedÅ«rai, negali bÅ«ti laikomas tapačiu reikalavimu, nes Å¡ioje byloje sprendžiama atsakovo atsakomybės prieÅ¡ konkretų ieÅ¡kovÄ , o ne prieÅ¡ visus kreditorius klausimas, galiojant jų lygiateisiÅ¡kumui bankroto byloje. VSDFV bankroto proceso metu buvo sumažintas kreditorinis reikalavimas, tačiau tai neatėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo teisės reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo ir vertinti, ar konkretus atsakovo veiksmai nulėmė Å¡ios žalos atsiradimÄ .

8. Atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes nuo Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties pripažinti, kad bankrutavusios UAB „Rogasta“ veikla pasibaigė dėl bankroto, dienos yra skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas, nuo kurio ieÅ¡kovas, jau kaip kreditorius, kurio reikalavimas nebuvo patenkintas bankroto proceso metu, įgijo teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos, kuriÄ sudarė bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovas R. G. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį.

10. Nurodo, kad ieÅ¡kovas, grįsdamas savo reikalavimÄ , nurodė Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalį, tačiau teismas dėl to nepasisakė ir taip nukrypo nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribų, o atsisakydamas taikyti minėtÄ aktÄ , savo sprendimÄ turėjo motyvuoti.

11. Atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusi Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies redakcija atsakomybės už žalÄ dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui prievolės nenumatė, todėl atsakovo atsakomybė ieÅ¡kovui negali kilti,nes reiktų taikyti minėto įstatymo straipsnio nuostatÄ atbuline data, nes atsakovas UAB „Rogasta“ vadovu buvo iki 2013 m. liepos 31 d.

12. Teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi prejudiciniais faktais bei atmetė atsakovo argumentus dėl dalies žalos atlyginimo ieškovui pasirašius taikos sutartį. Paaiškina, kad UAB „Rogasta“ bankroto administratorius, veikdamas bendrovės kreditorių interesais, sudarė su atsakovu taikos sutartį dėl atlygintinos žalos dydžio ir gautų lėšų paskirstymo kreditoriams likviduojant bendrovę. Mano, jog ieškovas pareiškė tapatų ieškinį dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

13. Mano, kad teismas neteisingai konstatavo, jog atsakovas kaltas dėl kreditoriui padarytos žalos. Tvirtina, jog teismas neįvardijo ir neindividualizavo atsakovo neteisėtų veiksmų, nenustatė, kada susidarė ieškovo kreditorinis reikalavimas. Teigia, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai įrodo, jog bendrovė, vadovaujant R. G., buvo moki. Nėra duomenų, jog buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiški nenaudingi bendrovei sandoriai ar turtas parduotas mažesnėmis nei rinkos kainomis, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai.

14. Teigia, jog ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes apie savo kaip kreditoriaus teisių pažeidimÄ sužinojo 2015 m. kovo 25 d., kuomet buvo patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas.

15. IeÅ¡kovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti skundžiamÄ sprendimÄ nepakeistÄ .

16. Nurodo, kad nors atsakovas bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Rogasta“ metu nebuvo jos vadovu, tai neatleidžia pastarojo nuo pareigos atlyginti žalÄ taikant Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, toks dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

17. Pažymi, jog teismas pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiais teismų sprendimais, ikiteisminio tyrimo metu ir kitais civilinėse bylose surinktais įrodymais, kurie patvirtina skolos susidarymo, nekilnojamojo turto pardavimo laikotarpius, kai UAB „Rogasta“ vadovu buvo atsakovas.

18. Atkreipia dėmesį į tai, jog R. G., sudarydamas taikos sutartį su bankroto administratoriumi, pripažino ginÄÄ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir iÅ¡sprendė jį taikiai, sumokėdamas 10 000 Eur. Tuo metu nebuvo įsiteisėjusi nutartis dėl bankrutavusios UAB „Rogasta“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir bendrovės veikla nebuvo baigta dėl bankroto.

19. Teigia, kad žala aktuali tik vienam kreditoriui – ieškovui, o žala dėl nepatenkinto kreditorinio reikalavimo atsirado tik 2016 m. balandžio 20 d., kai teismo nutartimi buvo pripažinta UAB „Rogasta“ veiklos pabaiga dėl bankroto ir nuo šios datos skaičiuojamas senaties terminas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 1 p.). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

21. Nustatyta, kad 2006 m. birželio 20 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „Rogasta“. Å ios įmonės vieninteliu vadovu nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2013 m. balandžio 3 d. ir nuo 2013 m. gegužės 28 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. buvo R. G.. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Rogasta“ bankroto bylÄ , 2016 m. vasario 3 d. nutartimi įmonės bankrotÄ pripažino tyčiniu ir 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu pripažino UAB „Rogasta“ veiklÄ pasibaigusiÄ dėl bankroto, patvirtino kreditorių, kurių reikalavimai liko nepatenkinti, sÄ raÅ¡Ä , tame tarpe VSDFV Panevėžio skyriaus 2 229,47 Eur finansinį reikalavimÄ .

22. Apeliantas R. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, jog teismas iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kinį ne pagal ieÅ¡kovo nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , nepagrįstai rėmėsi kitų teismų nustatytomis aplinkybėmis bei nevertino taikos sutarties žalai atlyginti sudarymo tarp ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, ir atsakovo bei nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei šalių teisinius argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

24. Pirma, ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas turi nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. materialųjį teisinį reikalavimÄ , ir faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t.y.aplinkybes,kuriomis grindžia reikalavimÄ atsakovui, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimÄ , teismas įstatymÄ , taikytinÄ ginčui spręsti, pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės ar pageidavimų (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , rėmėsi bendraisiais deliktinės atsakomybės (Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnis) principais ir toks ginčo kvalifikavimas nereiÅ¡kia išėjimu už ieÅ¡kinio ribų (CPK 185 str.). PrieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, teismo sprendime nenurodyta, jog atsakovo atsakomybė kilo nuo 2013 m. spalio 1 d. galiojusios Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies redakcijos pagrindu.Dėl Å¡io nepagrįstai skunde teigiama,jog teismas taikė įstatymÄ atgaline data.

25. Antra, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ remtis Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartyse konstatuotomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais (CPK 187 str.). Kolegija pažymi, jog, nepaisant to, kad minėtomis nutartimis buvo iÅ¡spręstas ginčas dėl UAB „Rogasta“ tyčinio bankroto, teismai pasisakė ir dėl UAB „Rogasta“ vadovo, apelianto R. G., veiksmų jam einant įmonės vadovo pareigas. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartyje nurodė, kad UAB „Rogasta“ įsipareigojimai kreditoriams susidarė R.

G. vadovavimo laikotarpiu, nuo 2009 metų įmonė nepajėgė mokėti įsiskolinimų VSDFV biudžetui. Nepaneigta, kad įsiskolinimo VSDFV biudžetui laikotarpis tęsėsi iki UAB „Rogasta“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl nustatinėti laikotarpius per kuriuos susidarė ieÅ¡kovo žala, nėra pagrindo. Å ių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto, kaip vadovo, veiksmus pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalies ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas ir pagrįstai pripažino, jog apeliantas savo pareigas atliko netinkamai, taip padarydamas žalÄ ieÅ¡kovui.

Kolegija pabrėžia, kad kitų teismų nustatytos aplinkybės turi reikÅ¡mės ne tik sprendžiant klausimÄ dėl įmonės tyčinio bankroto, bet ir dėl įmonės vadovo veiksmų teisėtumo civilinės atsakomybės kontekste.

26. Trečia, pirmosios instancijos teismui nebuvo procesinio pagrindo pripažinti ieškovo ieškinį tapačiu ieškiniui, kurį pareiškė bankrutavusios UAB „Rogasta“ bankroto administratorius civilinėje byloje Nr. 2-235-212/2016. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „Rogasta“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei žalos atlyginimo iš atsakovo R. G., neišsaugojus apskaityto įmonės turto. Nagrinėjamu gi atveju pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo grindžiamas atsakovo, kaip įmonės vadovo, netinkamai atliktomis pareigomis, kas visiškai skiriasi nuo bankroto administratoriaus pareikšto ieškinio.

27. Tai, kad taikos sutartimi buvo padengta tik dalis ieškovo finansinio reikalavimo, taip pat nelemia ieškinių tapatumo, nes nuo likusio nepatenkinto finansinio reikalavimo ieškovas neatsisakė ir ši likusi reikalavimo dalis buvo 2016 m. balandžio 20 d. teismo sprendimu patvirtinta kaip nepatenkinta.

28. Ketvirta, pagal bendrÄ taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.). Kolegija sprendžia, kad apeliantas klaidingai aiÅ¡kina ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , siedamas jÄ su teismo nutartimi, kuria buvo patvirtintas ieÅ¡kovo finansinis reikalavimas. Patvirtinus finansinį reikalavimÄ bankroto byloje, iÅ¡lieka tikimybė, jog vykdant bankroto procedÅ«ras, bus gautos piniginės lėšos pardavus įmonės turtÄ ar sudarius su įmonės savininku taikos sutartį, kreditorių pareikÅ¡ti ir teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai bus visiÅ¡kai ar dalinai patenkinti, t. y. kreditoriaus patirta žala gali kisti.

Tik teismui priėmus sprendimÄ pripažinti įmonės veiklÄ pasibaigusiÄ dėl bankroto ir įmonę iÅ¡registruotinÄ iÅ¡ Juridinių asmenų registro, yra konstatuojamas kreditoriaus finansinio reikalavimo( jo dalies) nepatenkinamumas ir bÅ«tent nuo Å¡io momento kreditoriui tampa aiÅ¡ku, jog jo teisės atgauti nepatenkinto reikalavimo dalį yra pažeistos ir nuo Å¡ios datos (teismo sprendimo pripažinti įmonės veiklÄ pasibaigusiÄ dėl bankroto įsiteisėjimo) pradedamas skaičiuoti ieÅ¡kinio senaties terminas atskiram reikalavimui dėl žalos atlyginimo (CK 1.127 str. 1 d., CPK 185 str.).

Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo taikyti ieškinio senatį.

29. Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija Ramunė Čeknienė Eigirdas Činka Laimantas MisiÅ«nas