b093b04c-b83e-4f0e-80f0-e8f8ed490ecd · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja VPranešėja V. N. GriÅ¡kevičienė                                               Civilinė byla Nr. 2A-1323-123/2012Teisėja J. Gailevičienė                                                  (Proceso Nr. 2-06-3-15120-2011-4)                                       Procesinio sprendimo kategorijos                                                                            121.21; 44.2.4.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. spalio 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Rimvidos Zubernienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo S. R. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios UAB „Stabelita“ bankroto administratoriaus UAB „Jonvita“ ieÅ¡kinį atsakovui S. R., trečiasis asmuo L.

K., dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo priteisti 7 090,20 Lt žalos atlyginimo bankrutavusiai UAB „Stabelita“. Bankroto administratorius nustatė, kad 2009-07-24 tarp UAB „Stabelita“ ir bendrovės direktoriaus S. R. buvo sudaryta automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo sutartis Nr. AUT 09-01, pagal kuriÄ S. R. iÅ¡ UAB „Stabelita“ nusipirko keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), už 11 300 Lt, kurį UAB „Stabelita“ 2005-07-15 įsigijo iÅ¡ A. Valiulio prekybos įmonės už 27 599,99 Lt. Pagal 2009-07-24 ilgalaikio turto apskaitos kortelę nustatyta, kad automobilio likutinė vertė pardavimo dienÄ buvo 17 270,88 Lt, o UAB „Stabelita“ automobilį pardavė mažesne nei likutine verte, todėl buvęs bendrovės direktorius S. R. padarė bendrovei 5 970,88 Lt žalÄ . Be to, bankroto administratoriui liko neperduota į bendrovės 2008-12-31 ilgalaikio turto apskaitÄ Ä¯traukta plytelių pjovimo maÅ¡ina, kuriÄ bendrovė įsigijo 2007-01-29 už 2 150,03 Lt.

Ä®monės ilgalaikio turto apskaitos kortelės 2008-12-31 duomenimis minėto ilgalaikio turto likutinė vertė – l 119,32 Lt. Taigi atsakovas, bÅ«damas įmonės direktoriumi, įsigydamas įmonės turtÄ mažesne nei likutine verte bei nepagrįstai nuraÅ¡ydamas ir neperduodamas įmonės turto bankroto administratoriui, savo neteisėtais veiksmais padarė įmonei realiÄ 7 090,20 Lt žalÄ , įmonė patyrė nuostolių, kurie turi bÅ«ti atlyginti.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-23 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Priteisė iÅ¡ atsakovo S. R. 5 970,88 Lt žalos atlyginimo ieÅ¡kovei BUAB „Stabelita“. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Stabelita“ 135,52 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui S. R., iÅ¡ atsakovo              S. R. priteisė 185 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Nurodė, kad nors automobilio pirkimo metu direktoriaus pareigas laikinai ėjo L. K., tačiau vieninteliu UAB „Stabelita“ akcininku buvo atsakovas, kuris automobilį ir įsigijo, todėl darė iÅ¡vadÄ , jog jis, kaip vienintelis bendrovės akcininkas, tokiam jos turto perleidimo sandoriui pritarė.

Teismas nustatė, kad iÅ¡ atsakovo pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kad juose nurodytos automobilių rinkos kainos buvo bÅ«tent sandorio sudarymo metu (2009-07-24). Tikėtina, kad minėti duomenys buvo gauti ir atitinka atsiliepimo pateikimo dienÄ Â (2011-12-05), o ne sandorio sudarymo metu galiojusias automobilių rinkos kainas. Jokių patikimų, neginčytinų, objektyvių įrodymų apie automobilio (duomenys neskelbtini) rinkos kainÄ sandorio sudarymo metu teismui nepateikė. Teismo nuomone, nurodyti atsakovo veiksmai buvo nuostolingi bendrovei ir jos kreditoriams, kurie neteko galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimo dalį iÅ¡ turto vertės. Minėti veiksmai neatitinka iÅ¡imtinai UAB „Stabelita“ interesų, nes atsakovas nesiėmė tinkamų ir pakankamų priemonių bendrovės turtui realizuoti (nebuvo skelbtas vieÅ¡as automobilio pardavimas, neieÅ¡kota galimybių turtÄ parduoti už kuo didesnę kainÄ ), todėl iÅ¡ atsakovo priteisė automobilio likutinės vertės ir pardavimo kainos skirtumÄ â€“ 5 970,88 Lt.

Dėl plytelių pjovimo maÅ¡inos teismas nustatė, kad bankroto administratorius negali reikalauti perduoti turtÄ , kurio įmonėje balanso sudarymo dienÄ nėra, todėl šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .  Apeliaciniu skundu atsakovas S. R. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-23 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 179 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Nurodė, kad teismas netinkamai pritaikė CK 6.248 straipsnio 1 dalį ir CPK 178 straipsnį, todėl nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė apeliantui.

IeÅ¡kovė, o ne atsakovas turėjo įrodinėti, kad automobilį (duomenys neskelbtini) pardavus mažesne nei likutine verte, įmonei buvo padaryta žala. Automobilio pardavimas mažesne nei likutine verte pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, nes nėra teisės aktų, kuriuose bÅ«tų nustatytas draudimas parduoti įmonės turtÄ mažesne nei likutine verte. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie automobilio rinkos kainÄ sandorio sudarymo metu, įrodymų apie tai, kad sandorio sudarymo metu automobilį objektyviai buvo galima parduoti brangiau, nei tai padarė apeliantas.

IeÅ¡kovei neįrodžius bÅ«tinų sÄ lygų atsakovo deliktinei atsakomybei kilti teismui nebuvo pagrindo taikyti civilinę atsakomybę. Teismas nepagrįstai pirmenybę teikė pagal ilgalaikio materialiojo turto apskaitos kortelės duomenis nustatytai likutinei automobilio vertei, o ne pardavimo metu buvusiai automobilio rinkos kainai. Teismas nevertino aplinkybės, kad automobilio likutinė vertė yra apskaičiuota pagal metinę nusidėvėjimo normÄ , kuri buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyta pačios įmonės, jai 2005-07-15 įsigijus automobilį, taip pat, kad atsižvelgiant į visuotinio ekonomikos nuosmukio paveiktÄ rinkos situacijÄ 2009 m. automobilio likutinė ir rinkos vertės ženkliai skyrėsi.

Neatitikimas tarp turto rinkos ir likutinės vertės buhalterinėje apskaitoje apskaitomas kaip bendrovės nuostoliai, tačiau nuostolių atsiradimo priežastis yra ne apelianto neteisėti veiksmai, o globalÅ«s ekonominiai pasiÅ«lÄ ir paklausÄ formuojantys veiksniai.  Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „Stabelita“ praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-23 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad sandorio sudarymo metu atsakovas laikinai nedirbo įmonės vadovu, nes buvo nusiÅ¡alinęs nuo pareigų bÅ«tent dėl Å¡io sandorio sudarymo, bandydamas iÅ¡vengti atsakomybės, kaip įmonės vadovas.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad automobilis sandorio sudarymo dienÄ kainavo 11 300 Lt, kai bendrovės buhalteriniuose dokumentuose užfiksuota likutinė automobilio vertė yra 17 270,88 Lt, kuri teismo proceso metu nebuvo nuginčyta. Apeliacinis skundas atmestinas. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ atsakovo (buvusio įmonės vadovo ir akcininko) priteistas žalos atlyginimas bankrutavusiai įmonei jam įsigijus įmonės turto už mažesnę, nei likutinė vertė, kainÄ , pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-11 nutartimi UAB „Stabelita“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Jonvita“ (b. l. 5–6). Administratoriaus ieškinys atsakovui pareikštas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 ir 23 punktų pagrindu, vykdant šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises ir interesus.

Nustatyta, kad atsakovas S. R. buvo vienintelis įmonės akcininkas, ir vienintelio akcininko sprendimu nuo                  2008-05-23 dirbo UAB „Stabelita“ direktoriumi (b. l. 43). 2009-07-24 tarp UAB „Stabelita“ l. e. p. direktoriaus L. K. ir S. R. pasirašyta sutartis Nr. AUT 09-01, kuria UAB „Stabelita“ S. R. už 11 300 Lt pardavė įmonei priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–10). Ilgalaikio turto apskaitos kortelėje nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), likutinė vertė 2009-07-24 dienÄ yra 17 270,88 Lt (b. l. 11). Akcinės (uždarosios akcinės) bendrovės administracijos vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 1 d., 37 str. 1 d.), jis vadovauja administracijai, kuri organizuoja ir vykdo bendrovės Å«kinę veiklÄ , atstovauja bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, vykdo kitus nustatytus įgaliojimus. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai, taigi ir administracijos vadovas, privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

Taigi bendrovės valdymo organai, tarp jų ir jos vadovas, neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra prieÅ¡ingi įstatuose nurodytiems bendrovės tikslams, akivaizdžiai virÅ¡ija normaliÄ gamybinę–ūkinę rizikÄ , yra akivaizdžiai nuostolingi (bendrovės turto Å¡vaistymas ir kt.) ar akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingi. Pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir pan.

Administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, teisinis statusas, imperatyvus įstatymo reikalavimas veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai lemia tai, kad įstatyme nustatyti specialÅ«s administracijos vadovo turtinės atsakomybės pagrindai. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sÄ Å¾iningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, t. y. negalima naudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai.

Pareigos elgtis sÄ Å¾iningai nevykdymas reiÅ¡kia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę – juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ juridiniam asmeniui atlyginti visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d., 6.249 str.). Pirmosios instancijos teisme pagrįstai nustatyta, kad nors automobilio pirkimo metu direktoriaus pareigas laikinai ėjo L.

K., tačiau vieninteliu UAB „Stabelita“ akcininku buvo atsakovas, kuris automobilį ir įsigijo, todėl S. R., kaip vienintelis bendrovės akcininkas, tokiam jos turto perleidimo sandoriui pritarė ir turi atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie automobilio rinkos kainÄ sandorio sudarymo metu, įrodymų apie tai, kad sandorio sudarymo metu automobilį objektyviai buvo galima parduoti brangiau, nei tai padarė apeliantas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovo priteisė automobilio likutinės vertės, nustatytos ilgalaikio turto apskaitos kortelėje, ir pardavimo kainos skirtumÄ â€“                        5 970,88 Lt.

Pažymėtina, kad ilgalaikio turto apskaitos kortelė yra naudojama siekiant detalizuoti konkrečias įmonės ilgalaikio turto sÄ skaitas. Kortelės forma ir naudojimas nėra griežtai reglamentuotas norminių dokumentų, joje registruojami bendrieji duomenys apie ilgalaikio turto objektÄ , turto vertė ir visi jos pasikeitimai (padidėjimas dėl perkainojimo ar turto remonto, vertės sumažėjimas), nusidėvėjimo priskaičiavimas, ilgalaikio turto nuraÅ¡ymas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bendrovės buhalteriniuose dokumentuose užfiksuota likutinė automobilio vertė – 17 270,88 Lt – teismo proceso metu nebuvo nuginčyta.

Dėl įrodinėjimo pareigos pasiskirstymo pasakytina, kad ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį rėmėsi ilgalaikio turto apskaitos kortelėje nurodyta likutine turto verte, todėl kitų įrodymų pateikti neprivalėjo. PrieÅ¡ingai, siekdamas paneigti ilgalaikio turto apskaitos kortelėje nurodytus duomenis, atsakovas turėjo pareigÄ pateikti savo atsikirtimus (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iÅ¡ atsakovo pateiktų įrodymų (informacijos iÅ¡ internetinių tinklapių www.autogidas.lt ir www.emprekis.lt) nėra galimybės nustatyti, kad juose nurodytos automobilių rinkos kainos buvo bÅ«tent sandorio sudarymo metu (2009-07-24), o ne atitinka kainas, buvusias atsiliepimo pateikimo dienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â (2011-12-05).

Atsakovas, siekdamas nuginčyti ilgalaikio turto apskaitos kortelėje nurodytÄ likutinę ginčo automobilio vertę, turėjo teisę pateikti turto vertinimo ataskaitÄ , iÅ¡ kurios bÅ«tų galima spręsti apie konkrečiu momentu konkretaus automobilio modelio vidutinę rinkos vertę, įvertinant automobilio bÅ«klę, defektus ir kt. Nesant tokių įrodymų pirmosios instancijos teismas, remdamasis ilgalaikio turto apskaitos kortelėje esančiais duomenimis, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už mažesnę, nei likutinę vertę, ir tokiu bÅ«du buvo pažeistos bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių teisės.Atsakovas pažeidė pareigÄ veikti bendrovės naudai (neteisėta veika) (CK 6.246 str.), žala pasireiÅ¡kė įmonei priklausančio turto už 5 970,88 Lt sumÄ praradimu (CK 6.249 str.). Tarp atsakovo veikimo – įmonei priklausančio turto įsigijimo mažesne, nei likutinė vertė, kaina ir žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, dėl atsakovo veiksmų žala atsirado tiesiogiai (CK 6.247 str.).

Buvusio bendrovės vadovo ir akcininko kaltė yra preziumuojama. Laikoma, kad asmuo kaltas, jei atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 str.).Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl Å¡ių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-23 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Kolegijos pirmininkė                                                                              Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė Kolegijos teisėjai                                                                                           ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius Rimvida Zubernienė                                                                                                                                  Â