2018-04-26 Nr. AB-8473-3-61-3-00548-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-266-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00548-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.4; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, prašydamas:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) Vilniaus skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (7.2)3-125844;

2) panaikinti Valdybos 2018 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (10.10)I-271;

3) panaikinti Valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 5-27-3699;

4) panaikinti Valdybos 2014 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (10.10)I-248;

5) panaikinti Valdybos Vilniaus skyriaus 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 5-27-7197;

6) panaikinti Valdybos 2017 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (10.10)I-422;

7) įpareigoti Valdybos Vilniaus skyrių įrašyti pareiškėjo draudžiamąsias pajamas 2010 m. kovo 23 d. – 2014 m. spalio 15 d. laikotarpiu į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą;

8) įpareigoti Valdybos Vilniaus skyrių įrašyti pareiškėjo draudžiamąsias pajamas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą pagal asociacijos „Europos regbio centras“ 2012 m. vasario 13 d. pareiškimą;

9) įpareigoti Valdybos Vilniaus skyrių išmokėti ligos pašalpas už laikinojo nedarbingumo laikotarpius, nurodytus Valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. sausio 31 d. pažymoje Nr. KA_PZ1-3077;

10) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valdybos Vilniaus skyriaus, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

11) priteisti iš Valdybos Vilniaus skyriaus visas turėtas teismo išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria jis prašė panaikinti Valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 5-27-3699, Valdybos 2014 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (10.10)I-248, Valdybos Vilniaus skyriaus 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 5-27-7197, Valdybos 2017 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (10.10)I-422, įpareigoti Valdybos Vilniaus skyrių įrašyti pareiškėjo draudžiamąsias pajamas 2010 m. kovo 23 d. – 2014 m. spalio 15 d. laikotarpiu į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, įpareigoti Valdybos Vilniaus skyrių įrašyti pareiškėjo draudžiamąsias pajamas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą pagal asociacijos „Europos regbio centras“ 2012 m. vasario 13 d. pareiškimą.

Teismas priėmė pareiškėjo skundo 1, 2, 9, 10, 11 reikalavimus, o kitus reikalavimus, t. y. 3–8 reikalavimus, atsisakė priimti. Pabrėžė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra priėmęs 2017 m. kovo 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-850-643/2017 bei 2017 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3062-208/2017, kurie yra įsiteisėję, ir kuriuose, be kita ko, buvo netenkinti pareiškėjo reikalavimai įpareigoti Valdybos Vilniaus skyrių įrašyti V. K. draudžiamąsias pajamas 2010 m. kovo 23 d. – 2014 m. spalio 15 d. laikotarpiu į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą. Todėl pareiškėjo 7 ir 8 (kuris yra išvestinis iš 7 reikalavimo) reikalavimus atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 4 p.). Pareiškėjas 3–6 reikalavimais prašė panaikinti Valdybos Vilniaus skyriaus ir Valdybos sprendimus, dėl kurių yra praleidęs terminą skundui paduoti ir šio termino nėra teisinio pagrindo atnaujinti. Todėl pirmosios instancijos teismas šią pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

II. Pareiškėjas V. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjo skundo.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas Valdybos Vilniaus skyrius, paaiškėjus, jog asociacijos „Europos regbio centras“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padengtas, nevykdė jam teisės aktais nustatytų pareigų. Pareiškėjas apie šias aplinkybes (įsiskolinimo padengimą) sužinojo tik 2017 m. liepos 13 d. Pasak pareiškėjo, Valdybos Vilniaus skyrius sąmoningai suklaidino Vilniaus apygardos administracinį teismą administracinėse bylose Nr. I-850-643/2017 ir Nr. I-3062-208/2017, nepateikdamas faktų, kad minėtas įsiskolinimas buvo padengtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties tiek, kiek ja atsisakyta priimti dalį pareiškėjo V. K. skundo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo 3–6 skundo reikalavimus dėl Valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 5-27-3699 bei 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 5-27-7197, taip pat Valdybos 2014 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (10.10)I-248 ir 2017 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. (10.10)I-422 panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, o pareiškėjo 7–8 skundo reikalavimus dėl Valdybos Vilniaus skyriaus įpareigojimo atlikti veiksmus – ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokia Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.). Aiškindamas šios įstatymo normos turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA438-50/2009, 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS624-607/2014, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-424-624/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Valdybos Vilniaus skyrių pareiškėjo 2010 m. kovo 23 d. – 2014 m. spalio 15 d. laikotarpio draudžiamąsias pajamas įrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą pagal asociacijos „Europos regbio centras“ teiktus duomenis Vilniaus apygardos administracinis teismas jau yra pasisakęs administracinėse bylose Nr. I-850-643/2017 bei Nr. I-3062-208/2017, dėl to yra priimti įsiteisėję 2017 m. birželio 21 d. ir 2017 m. kovo 3 d. sprendimai. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra, tačiau pareiškėjas teigia, kad Valdybos Vilniaus skyrius minėtose administracinėse bylose teismui sąmoningai nepateikė duomenų, kad asociacijos „Europos regbio centras“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padengtas, o pareiškėjas apie šias aplinkybes sužinojo tik 2017 m. liepos 13 d.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kaip minėta, administraciniai teismai, nagrinėdami bylas, įsiteisėjusiais teismo sprendimais išspręstų klausimų bei analogiškų faktų nevertina. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui suformulavęs reikalavimus dėl jo 2010 m. kovo 23 d. – 2014 m. spalio 15 d. laikotarpio draudžiamųjų pajamų įrašymo į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą pagal asociacijos „Europos regbio centras“ 2012 m. vasario 13 d. teiktus duomenis, jokių naujų duomenų, pagal kuriuos pareiškėjo draudžiamosios pajamos galėtų būti perskaičiuotos anksčiau teismų dar nevertintais pagrindais, nepateikė. Tuo tarpu pareiškėjo skundo bei atskirojo skundo argumentai, kad apie naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl asociacijos „Europos regbio centras“ įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padengimo, nėra pagrindas užvesti naują analogišką administracinę bylą tarp pareiškėjo ir Valdybos Vilniaus skyriaus. Vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu, naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, gali būti pagrindas bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, proceso atnaujinimui. Taigi pareiškėjas, manydamas, kad egzistuoja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos priežastys ar (ir) kiti ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai, ABTĮ nustatyta tvarka turėjo teisę teikti dėl to prašymą, o ne kreiptis nauju skundu į administracinį teismą.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi pagrįstai ir motyvuotai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų įpareigoti Valdybos Vilniaus skyrių įrašyti pareiškėjo draudžiamąsias pajamas 2010 m. kovo 23 d. – 2014 m. spalio 15 d. laikotarpiu į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą pagal asociacijos „Europos regbio centras“ 2012 m. vasario 13 d. pareiškimą, kadangi šie pareiškėjo reikalavimai jau yra išspręsti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.).

Dėl pareiškėjo pirmosios instancijos teismui suformuluotų reikalavimų panaikinti Valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 5-27-3699 bei 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 5-27-7197, taip pat Valdybos 2014 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (10.10)I-248 ir 2017 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (10.10)I-422 pažymėtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Teismas, nustatęs, jog terminas skundui paduoti praleistas, termino trūkumams šalinti nenustato. Kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą. Įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012, 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-628-502/2016, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-285-502/2017 ir kt.).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1234 redakcijos ir 2013 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XII-670 redakcija) nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valdybai, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (37 str. 1 d.). Skundai Valdybai dėl teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą (37 str. 2 d.). Atitinkamai ABTĮ (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-277 redakcija) 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu; ABTĮ (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2718 redakcija) 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjo skundžiami Valdybos Vilniaus skyriaus bei Valdybos sprendimai buvo adresuoti pareiškėjui, pareiškėjas šiuos sprendimus yra gavęs, tačiau į teismą dėl minėtų sprendimų apskundimo pareiškėjas kreipėsi tik 2018 m. vasario 14 d. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas yra praleidęs anksčiau aptartus Valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 5-27-3699 bei 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 5-27-7197, taip pat Valdybos 2014 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (10.10)I-248 ir 2017 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. (10.10)I-422 apskundimo terminus. Pažymėtina, kad šios aplinkybės pareiškėjas neginčija, atnaujinti praleistų terminų skunde pirmosios instancijos teismui bei atskirajame skunde neprašė. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nenurodė jokių nesutikimo su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi argumentų. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 2018 m. vasario 19 d. nutartimi pagrįstai, nustatęs, jog pareiškėjas praleido Valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 5-27-3699 bei 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 5-27-7197, taip pat Valdybos 2014 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (10.10)I-248 ir 2017 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. (10.10)I-422 apskundimo terminus, atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama 2018 m. vasario 19 d. nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė