b092a73f-e175-4580-8031-edbe558c2650 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-594-279/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00472-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 1.16.2; 1.16.5; 3.21(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. V. skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos, ir Utenos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybai, ir n u s t a t ė:

Å¡alys į bylos nagrinėjimÄ neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ joms praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka.PareiÅ¡kėjas teismui pateiktu skundu (b. l. 2-4) prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos, priteisti 1280,22 Lt (370,78 Eur) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki skundo teismui padavimo dienos, t. y. 2013 m. lapkričio 29 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 1997 m. rugpjūčio 23 d. dirba statutiniu valstybės tarnautoju Utenos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Anykščių prieÅ¡gaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Teigė, jog darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl to, kad 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) priėmė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , kurio 3 straipsniu (įsigaliojusiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.) sumažino 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir 2013 m. liepos 1 d. nutarimas) konstatavo, kad pareiginės algos koeficientų dydžių mažinimas prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiÅ¡kėjas reikalauja priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.Atsakovės atstovė Utenos apskrities prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo valdybaatsiliepimu teismui (b. l. 20-21) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, nurodė, jog sprendimas, kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo sumažintas pareiginės algos koeficientas, atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, atsakovės atstovė darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui mokėjo pagal galiojančių teisės aktų nuostatas.

Utenos apskrities prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo valdybapapildomai pateiktu praÅ¡ymu paaiÅ¡kino, kad Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 903 patvirtino GrÄ Å¾intinos asmeniui neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies, socialinių ir kitų nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamų iÅ¡mokų skirtumo apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkos apraÅ¡Ä , todėl atsakovės atstovės teigimu, paminėtais teisės aktais yra iÅ¡ esmės sureguliuotas byloje praÅ¡omos priteisti darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimas.Skundas atmestinas.Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu ėjo Utenos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Anykščių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros poskyrio virÅ¡ininko pareigas (statutinis valstybės tarnautojas, A lygis, 11 kategorija nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.;

A lygis, 12 kategorija nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.; nuo 2007 m. sausio 2 d. pareiškėjui suteikta antra kvalifikacinė kategorija, o nuo 2012 m. vasario 17 d. – pirma kvalifikacinė kategorija) (b. l. 11-15).Ginčo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Pareiginių algų koeficientai pagal valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatymo1 priede.Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-363, kurio 3 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.) sumažino pareiginių algų koeficientus 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojams, tarp jų 11 kategorijos – nuo 5,2 iki 5,17; 12 kategorijos – nuo 5,7 iki 5,64.Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieÅ¡taraujančiais pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo neiÅ¡mokėta dalis darbo užmokesčio.

Tai patvirtina Utenos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos pažyma apie pareiÅ¡kėjui apskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį (b. l. 7-9).Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas nustatyti Å¡ių asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta tvarka, kuria valstybė per protingÄ laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

Å iuo atveju svarbu atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimÄ , kuriame buvo iÅ¡aiÅ¡kintos minėtos Konstitucinio Teismo2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatos. Minėtame 2014 m. balandžio 16 d. sprendime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter aliakonstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat pakartojo, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina. Taigi Å¡iuo atveju yra teisinis pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuota praktika, taip pat teisės aiÅ¡kinimo taisyklėmis, suformuluotomis kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡nagrinėtose analogiÅ¡kos kategorijos bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016 m. vasario 29 d. sprendimus administracinėse bylose Nr. A-278-552/2016 ir kt.).

Å ios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiÅ¡kėjo reikalavimai, yra labai panaÅ¡ios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiÅ¡kėjų reikalavimai paminėtose bylose, pareiÅ¡kėjo teisinė padėtis ir jo teikiami argumentai Å¡ioje byloje nėra iÅ¡skirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr.A-668-602/2016ir Nr.A-669-602/2016, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo2013 m. liepos 1 d. nutarimo, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter aliaKonstitucijos48straipsnio1dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...>gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Kaip jau minėta, teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

IÅ¡ GrÄ Å¾inimo įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 2 punkto nuostatų matyti, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), taikant Lietuvos Respublikosvalstybės tarnybos įstatymo25straipsnio3dalies nuostatas, galiojusias nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.PareiÅ¡kėjas skundÄ pareiÅ¡kė dvejoms atsakovėms: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos, ir Utenos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr.A-668-602/2016atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigÅ«nams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažino institucijÄ , kurioje valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-662-1735/2010; 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-520-1984/2013; 2014 m. sausio 9d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-520-1788/2013).

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ , tinkama atsakovė pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ yra Utenos apskrities prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo valdyba, o ne Lietuvos valstybė.Atsižvelgęs į minėtus Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , paminėtuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose suformuotÄ administracinių teismų praktikÄ , teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjo dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , todėl konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiai institucijai (Å¡iuo atveju – Utenos apskrities prieÅ¡gaisrinei gelbėjimo valdybai) GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktualia praktika, daroma iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikosadministracinių bylų teisenos įstatymo85–87straipsniais,88straipsnio1punktu,132 straipsnio1dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.VIII-1029pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:                          D.

V. skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos, ir Utenos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybai, atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                            Nijolė Čekanauskienė