2016-12-08 Nr. AB-1915-3-61-3-03328-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. A-1575-438/2016 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03328-2014-6 Procesinio sprendimo kategorijos 9.1.2; 9.1.3; 9.1.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 8 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „In Public“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „In Public“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

2014 m. birželio 4 d. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 69-128, kuriuo buvo patvirtinta Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) sprendimo Nr. (36.9-61)-SA-14 dalis dėl apskaičiuoto 12 449 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 4 189 Lt GPM delspinigių, 2 490 Lt GPM baudos,

1 674 Lt privalomo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų, 489 Lt PSD įmokų delspinigių, 335 Lt PSD įmokų baudos, 1 300 Lt pelno mokesčio (toliau – ir PM) PM,

260 Lt PM baudos, nustatytos 115 Lt PM permokos, bei kuria nutarta pakeisti Panevėžio AVMI sprendimo dalį dėl apskaičiuotų 358 Lt PM delspinigių, vietoje jų apskaičiuojant

339 Lt PM delspinigių. Pareiškėjas UAB „In Public“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti MGK 2014 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. S-109(7-208/2013), VMI 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 69-128 ir Panevėžio AVMI 2013 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (36.9-61)SA-14. Tvirtino, kad Panevėžio AVMI pernelyg išplėtė papildomo patikrinimo ribas. Nurodė, kad MGK netinkamai interpretavo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą

(toliau – ir GPMĮ) ir kad Panevėžio AVMI neturėjo teisinio pagrindo K. V. išmokėtas pajamas už atliktus vertimus laikyti A klasės

pajamomis ir priskaičiuoti pareiškėjui papildomų mokesčių. Teigė, kad MGK nurodyta GPMĮ 23 straipsnio 1 dalis taikoma tik tuomet, kai juridinis asmuo išmoka fiziniam asmeniui A klasės pajamas. Pareiškėjo išmokėtos K. V. pajamos yra B klasės pajamos, nuo kurių mokesčius mokėti pareigą turi pati K. V. Pažymėjo ir tai, kad K. V., remiantis GPMĮ 10 straipsnio 2 dalimi, 26 straipsniu, už gautas iš pareiškėjo pajamas sumokėjo įsigydama verslo liudijimą. Nei MGK, nei VMI priimtuose sprendimuose nepagrindė jokiais teisės aktais ar aktualia teismų praktika pozicijos, jog tai, kad verslo liudijime numatyta veiklos vieta – Panevėžio r. sav. – reiškia, kad vertimo paslaugos fiziškai gali būti teikiamos tik

Panevėžio r. sav. Nesutiko su VMI nuomone, jog vien tai, kad vertimo paslaugas K. V. pareiškėjo naudai ir jo prašymu suteikė fiziškai būdama

už Panevėžio rajono ribų, reiškia, kad pareiškėjas privalėjo K.

V. išmokėtas lėšas priskirti A klasės pajamoms ir, vadovaudamasis GPMĮ 23 straipsnio 1 dalimi, nuo jų apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPM. Atsakovas VMI atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad K. V. išduotas verslo liudijimas nesuteikė teisės teikti

paslaugas už Panevėžio r. sav. ribų, todėl pareiškėjas privalėjo K. V. išmokėtas išmokas priskirti A klasės pajamoms ir,

vadovaudamasis GPMĮ 23 straipsnio 1 dalimi, nuo jų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti į biudžetą GPM.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio

26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, konstatavo, kad verslo liudijimas K. V. nesuteikė teisės teikti paslaugų už Panevėžio r. sav. ribų, todėl pareiškėjas negalėjo gyventojai išmokėtų išmokų priskirti pajamoms iš veiklos, kuriai ši įsigijo verslo liudijimą. K. V. turėjo teisę teikti paslaugas Panevėžio r. sav. teritorijoje, tačiau nėra ginčo tarp šalių, jog faktiškai

paslaugos buvo teiktos Didžiojoje Britanijoje. Teismas akcentavo, kad tiek K. V., tiek pareiškėjas, kaip ūkio subjektai, kuriems yra

keliami aukštesni sąžiningumo, atidumo ir rūpestingumo standartai, pasirinko tokį veiklos modelį, nors turėjo ir galėjo žinoti, jog verslo liudijimas už Panevėžio r. sav. ribų negalioja. Nei pareiškėjas, nei K. V. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad ši aplinkybė būtų įvertinta ir išspręsta. Teismas nurodė, kad pareiškėjų plečiamas verslo liudijimo veiklos vietos aiškinimas yra iš esmės nepagrįstas. Pagal pareiškėjų išaiškinimą iš esmės būtų sukurta tokia padėtis, jog ginčo objektu byloje esantis ribojimas taptų beprasmis ir neapibrėžtas. Atsižvelgęs į

tai, teismas sutiko su MGK ir VMI išaiškinimais dėl verslo liudijimo veiklos vietos bei darė išvadą, kad pareiškėjas

neturėjo teisinio pagrindo gyventojai išmokėtų išmokų priskirti pajamoms iš veiklos, kuriai ši įsigijo verslo liudijimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju turėjo mokestį išskaičiuojančio asmens statusą ir nustatytą pareigą apskaičiuoti ir sumokėti GPM nuo gyventojams išmokamų A klasės pajamų.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalį, kuria nutarta palikti galioti Panevėžio AVMI ir MGK sprendimuose patvirtintus patikrinimo akto rezultatus dėl K. V. suteiktų paslaugų pareiškėjui ir

priskaičiuotų papildomai 12 449 Lt GPM ir kitų mokesčių, nustatant, kad K. V. už paslaugas sumokėtos sumos priskiriamos prie A klasės

pajamų pagal GPMĮ. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad GPMĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. IX-1007 redakcija) numatyta vienintelė išimtis, kuomet individualios veiklos pajamos priskiriamos A klasės pajamoms – kada gyventojas yra ne tik paslaugų teikėjas, bet ir darbuotojas. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika byloje Nr. A433-1713/2010, pagal kurią individualios veiklos pažymos neturėjimas nedaro fizinio asmens gaunamų individualios veiklos pajamų A klasės pajamomis. Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo Nr. (36.9-61)-SA-14; Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugsėjo

26 d. sprendimo Nr. 69-128 ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. S-109(7-208/2013), kuriais pareiškėjui buvo priskaičiuota sumokėti į biudžetą 12 449 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 4 189 Lt GPM delspinigių, 2 490 Lt GPM baudos,

1 674 Lt privalomo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų, 489 Lt PSD įmokų delspinigių, 335 Lt PSD įmokų baudos, 1 300 Lt pelno mokesčio (toliau – ir PM) PM,

260 Lt PM baudos ir 339 Lt PM delspinigių. Šie mokesčiai pareiškėjui priskaičiuoti už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d., iš K. V., dirbusios pagal verslo liudijimą, galiojusį Panevėžio r. savivaldybės teritorijoje, pirko vertimo paslaugas už 83 090 Lt., kurios jam buvo suteiktos Didžiojoje Britanijoje. Tačiau 2009 – 2010 m. išmokėdamas K. V. atlygį už šias paslaugas, iš šio atlygio neišskaitė bei nesumokėjo į biudžetą minėtų mokesčių, nes nepagrįstai ir neteisingai šias išmokėtas K.

V. sumas priskyrė B klasės, o ne A klasės pajamoms. Byloje nagrinėjamu atveju, yra keliamas ginčas, kurios klasės pajamoms turėtų būti priskirtos mintos lėšos. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau –Įstatymas) bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Aptartų aplinkybių kontekste, kurios yra reikšmingos kvalifikuojant nagrinėjamą teisinį santykį, aktualios yra tos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta, kad pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos skirstomos į dvi klases – A ir B.

A klasės pajamoms priskiriamos visos iš Lietuvos vieneto gautos pajamos, išskyrus individualios veiklos pajamas (su išimtimis, kurios numatytos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte), o B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23-27 straipsnių nuostatas, pajamų priskyrimas A arba B klasės pajamoms, sukelia skirtingas teisines pasekmes šias pajamas išmokantiems bei jas gaunantiems asmenims.

Jei pajamos priskiriamos A klasės pajamoms, tai jas išmokantis asmuo yra laikomas mokestį išskaičiuojančiu asmeniu, ir jam tenka pareiga iš išmokamų pajamų išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį bei apie tai deklaruoti, pateikiant mokesčių administratoriui deklaraciją (Įstatymo 23;24 str.). Tais atvejais, kai pajamos yra priskiriamos B klasės pajamoms, tai pareiga sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį bei apie tai atitinkamai deklaruoti, pateikiant mokesčių administratoriui deklaraciją, yra priskirta pajamas gavusiam asmeniui (Įstatymo 25 str.), o verslo liudijimo turėjimo atveju, fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį už gaunamas B klasės pajamas, asmuo susimoka išduodant jam verslo liudijimą (Įstatymo 26 str.).

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad pajamos gautos iš individualios veiklos (išskyrus išimtis, numatytas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte), yra priskiriamos B klasės pajamoms ir pareiga nuo jų susimokėti mokesčius, tenka asmeniui, gaunančiam šias pajamas. Ir priešingai, pajamos, kurios yra gautos ne iš individualios veiklos, yra priskiriamos A klasės pajamoms. Savo ruožtu pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos, kurios yra gautos:

1. iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn (1 d.);

2. iš individualios veiklos, kuria verčiantis gautos pajamos gali būti apmokestinamos įsigyjant verslo liudijimą, rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2 d.). Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad byloje aptariamos pajamos gali būti priskirtos B klasės pajamoms tik tuo atveju, jei jos atitinka minėtus individualios veiklos pajamų kriterijus. Byloje nustatyta, kad K. V. turėjo verslo liudijimą, galiojantį nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d., suteikiantį jai teisę verstis vertimo veikla Panevėžio r. savivaldybės teritorijoje. Byloje taip pat nustatyta, kad vertimo paslaugas pareiškėjui K. V. suteikė Didžiojoje Britanijoje. Šalys sutinka, kad toks vertimo paslaugų suteikimo būdas, neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ 4 punkto reikalavimų, suteikiančių teisę verstis individualia veikla, turint verslo liudijimą, tik toje teritorijoje, kuri yra numatyta verslo liudijime. Ši aplinkybė lemia, kad byloje aptariamos pajamos, neatitinka Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies kriterijų, todėl šios teisės normos taikymo aspektu, minėtos pajamos negali būti priskirtos individualios veiklos pajamoms, kurios yra gaunamos turint verslo liudijimą. Sprendžiant, ar aptariamos pajamos atitinka Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies kriterijus, aktuali yra šio įstatymo 2 straipsnio

7 dalis, kurioje yra pateikta individualios veiklos sąvoka. Šioje teisės normoje nustatyta, kad „Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:

1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;

2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;

3) savarankiška sporto veikla;

4) savarankiška atlikėjo veikla.“ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant šią individualios veiklos sąvoką, yra konstatuota, kad, vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų išplėstinės kolegijos 2006 m. birželio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006). Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiška veikla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006).

Be to, tam, kad atitinkamą veiklą galima būtų pripažinti individualia, turi būti nustatytas ir šios veiklos tęstinumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-916/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-902/2006). Iš bylos matyti, kad K. V. veikla teikiant vertimo paslaugas truko neilgą laiko tarpą, nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d.. Be to ši veikla buvo vykdoma tik pagal vieną sutartį, sudarytą 2009 m. rugpjūčio 5 d.tarp jos ir pareiškėjo. Byloje kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad K. V. vertimo paslaugas yra teikusi anksčiau, ar po byloje nagrinėjamų įvykių, tiek pareiškėjui ar kitiems asmenims, nėra surinkta.

Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas, nors byloje nagrinėjamų įvykių metu pareiškėjo direktorius R. V. ir

K. V., buvo tarpusavyje susiję asmenys (tėvas ir duktė), todėl pareiškėjui šios aplinkybės turėjo arba galėjo būti žinomos. Įrodymų vertinimo

prasme visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje yra neįrodyta, jog K. V. teiktos pareiškėjui vertimo paslaugos atitiko individualios

veiklos pajamų kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (BTĮ 57 str. 4 d.). Šios išvados pagrindu darytina ir kita išvada, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo

K. V. sumokėtos pajamos už suteiktas vertimo paslaugas, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d., turi būti priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių išskaityti bei sumokėti mokesčius į biudžetą, pareiga atiteko pareiškėjui, o to pastarajam to nepadarius, nesumokėti mokesčiai ir su jais susijusios sumos į biudžetą turi būti išieškoti iš pareiškėjo. Dėl šių priežasčių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio

1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „In Public“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas