b0921836-2e9a-4d83-a044-7cdd2c3a1fbd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442 - 1015/2011                                      Procesinio sprendimo kategorija 9.3.1; 9.3.6 (S)                                                                                                                                                            LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 7 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui R.

R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo R. R. skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-481 patvirtino nurodymus pareiÅ¡kėjui sumokėti 39 773 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 9 813,53 Lt PVM delspinigių ir skyrė pareiÅ¡kėjui 3 977 Lt PVM baudÄ .Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 68-22 patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ Nr. (21.26)-256-481. PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ ir prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. sausio 28 d. sprendimÄ Nr. 68-22 bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ Nr. (21.26)-256-481.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad mokesčių administratoriai nepagrįstai jam apskaičiavo papildomai mokėtinÄ PVM bei su juo susijusias sumas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad mokesčių administratoriai neteisingai taikė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas dėl 100 000 Lt atlygio sumos, kuriÄ virÅ¡ijus atsiranda pareiga mokėti PVM, skaičiavimo. Taip pat mokesčių administratoriai nepagrįstai nustatė, kad jo gautos pajamos pagal autorines sutartis yra PVM objektas. PareiÅ¡kėjas, kaip fizinis asmuo, nevykdė jokios ekonominės veiklos. Jo veikla atitiko darbo veiklos sÄ vokÄ , kaip jÄ apibrėžia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo       2 straipsnis.

Atsakovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.Atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo 2005 m. sausio 1 d. – 2009 m. birželio 30 d. gautos pajamos pagrįstai buvo apmokestintos PVM. Atsakovas nurodė, kad PVM objektas yra gautas (gautinas) atlyginimas už vykdant bet kokiÄ ekonominę veiklÄ tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas. Fizinio asmens gautas autorinis atlyginimas už jo atliktus darbus priskirtinas PVM objektui. Nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jo gautos pajamos pagal 1998 m. birželio 12 d. ir 1999 m. sausio 4 d. autorines sutartis prilygintinos su darbo santykiais susijusioms pajamoms.

Atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Chemijos instituto bei UAB „Švytėjimas“ iÅ¡ veiklos pagal autorines sutartis gavo 563 465,14 Lt pajamų. PareiÅ¡kėjo pajamos pagal Å¡ias sutartis 2006 m. sausio mėnesį virÅ¡ijo 100 000 Lt sumÄ per paskutinius 12 mėnesių, todėl, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalimi ir 92 straipsnio        1 dalimi, jam atsirado prievolė mokėti PVM.Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiÅ¡kėjo skundu taip pat nesutiko.

II.              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 4 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė.             Teismas nurodė, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnį, PVM objektas yra prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ar paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ar paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ar paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ . PareiÅ¡kėjo gautos pajamos atitinka PVM objekto sÄ vokÄ . PareiÅ¡kėjas pagal autorines sutartis teikė atlygintinas paslaugas Chemijos institutui ir UAB „Švytėjimas“. Paslaugos buvo teikiamos Lietuvos teritorijoje. PareiÅ¡kėjas, teikdamas paslaugas, vykdė ekonominę veiklÄ ir siekė ekonominės naudos, nes pajamos, gautos iÅ¡ paslaugų teikimo laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d., buvo pagrindinis jo pajamų Å¡altinis, paslaugos buvo teikiamos sistemingai.

Teismas nurodė, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti praÅ¡ymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas skaičiuoti ir mokėti PVM, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklÄ patiektas prekes arba suteiktas paslaugas suma per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) nevirÅ¡ijo 100 000 Lt; PVM turi bÅ«ti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo virÅ¡yta.

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 1 dalį, apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateiki praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti jį PVM mokėtoju pagal Å¡io įstatymo 71 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo skaičiuoti ir mokėti PVM už prekes ar paslaugas, už kurias jis privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM, bÅ«damas PVM mokėtoju. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ Chemijos instituto bei UAB „Švytėjimas“ iÅ¡ veiklos pagal autorines sutartis gavo 563 465,14 Lt pajamų, kurias sudarė: 2005 metais – 98 397,21 Lt, 2006 metais – 115 405,82 Lt, 2007 metais – 110 168,81 Lt, 2008 metais – 174 927,40 Lt, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d.

– 64 565,90 Lt. Už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. pareiÅ¡kėjas privalėjo deklaruoti atitinkamÄ PVM, tačiau jis deklaravo per maÅ¾Ä Å¡io mokesčio sumÄ . Todėl jam pagrįstai buvo apskaičiuota trÅ«kstama PVM suma bei su ja susijusios delspinigių ir baudos sumos. III.              Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimÄ ir patenkinti jo skundo reikalavimus.             PareiÅ¡kėjas nurodo, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas papildomÄ PVM, rėmėsi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaro paaiÅ¡kinimais, kurie prieÅ¡tarauja Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatoms.

Pagal komentarÄ yra taikomas daugkartinis to paties mokestinio laikotarpio apmokestinimas PVM, nors įstatymas to nenumato. Mokesčių administratorius mano, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nėra nurodyta, jog kiekvienÄ kartÄ 100 000 Lt riba pradedama skaičiuoti iÅ¡ naujo, apmokestinamajam asmeniui pateikus deklaracijÄ . Tačiau tai turėtų bÅ«ti savaime suprantama, nes, prieÅ¡ mokant naujÄ PVM, bÅ«tina iÅ¡ naujo gauti ir pajamas, o ne dar kartÄ apmokestinti didžiÄ jÄ dalį buvusių pajamų.

Be to, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas tiktai PVM skaičiavimo pradžios momentas (t. y. numatyta, kad PVM turi bÅ«ti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį atitinkama riba buvo virÅ¡yta), o tolesnis PVM skaičiavimo mechanizmas įstatyme nėra nustatytas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nepagrįsta iÅ¡vada, kad jo pagal autorines sutartis gautos pajamos yra PVM objektas. Å ios pajamos neatitinka Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo       3 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų sÄ lygų, apibrėžiančių PVM objektÄ .

PareiÅ¡kėjas, kaip fizinis asmuo, nevykdė jokios savarankiÅ¡kos ekonominės veiklos. SavarankiÅ¡kÄ ekonominę veiklÄ vykdė Chemijos institutas, kuris naudodamas patentuotus pareiÅ¡kėjo autorinius kÅ«rinius, tiekė prekes ir teikė paslaugas, gaudamas už tai pajamas bei mokėdamas nuo jų PVM. Remiantis autorine sutartimi, pareiÅ¡kėjui kas trys mėnesiai buvo iÅ¡mokami autoriniai atlyginimai, kurie sudarė dalį Chemijos instituto gautų pajamų, nuo kurių institutas jau buvo sumokėjęs PVM į biudžetÄ .             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.             Atsakovas nurodo, kad PVM objektas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo        3 straipsnį yra bet kokiÄ ekonominę veiklÄ vykdančių apmokestinamųjų fizinių asmenų gautas (gautinas) atlyginimas už prekes ar paslaugas.

Fizinio asmens gautas autorinis atlyginimas už suteiktus darbus taip pat priskirtinas PVM objektui. Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Chemijos instituto bei UAB „Švytėjimas“ pagal autorines sutartis gavo 563 465,14 Lt pajamų. Å ioms pajamoms 2006 m. sausio mėnesį virÅ¡ijus 100 000 Lt sumÄ per paskutinius 12 mėnesių, pareiÅ¡kėjui atsirado prievolė skaičiuoti PVM (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 ir 92 straipsniai). Atsakovas nurodo, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo        71 straipsnį, prievolė skaičiuoti ir mokėti PVM atsiranda apmokestinamiesiems asmenims, kurie Å¡alies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas ir bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklÄ patiektas prekes arba suteiktas paslaugas suma per paskutinius 12 mėnesių virÅ¡ija 100 000 Lt.

Apskaičiuojant 100 000 Lt atlygio ribÄ , reikia atsižvelgti į gautinÄ atlyginimÄ už per 12 paskutiniųjų kalendorinių mėnesių patiektas prekes arba suteiktas paslaugas, t. y. kiekvienÄ einamÄ jį mėnesį turi bÅ«ti įvertinamos 12 praėjusių mėnesių pajamos ir žiÅ«rima, ar atsirado prievolė skaičiuoti PVM. Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nėra nurodyta, kad kiekvienÄ kartÄ minėtÄ 100 000 Lt ribÄ reikia pradėti skaičiuoti iÅ¡ naujo, apmokestinamajam asmeniui pateikus deklaracijÄ .

Tokie paaiÅ¡kinimai yra iÅ¡dėstyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentare ir jie neprieÅ¡tarauja įstatymo nuostatoms.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.              Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV.              Apeliacinis skundas atmestinas. Nagrinėjamu atveju teisėtai ir pagrįstai pareiÅ¡kėjui buvo apskaičiuotas papildomas PVM ir su juo susijusios sumos.

PareiÅ¡kėjo argumentai, kuriais jis bando paneigti jam atsiradusiÄ prievolę mokėti PVM, atmestini.Taikytas pareiÅ¡kėjo apmokestinimas atitinka Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatas. Å iuo atveju daugkartinio tų pačių mokestinių laikotarpių ar tų pačių pajamų apmokestinimo nebuvo. Tai, jog mokesčių administratorius, laikydamasis įstatymo nuostatų, sprendė dėl kiekvieno mėnesio, ar tÄ mėnesį buvo virÅ¡yta bendra 100 000 Lt atlygio už suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių), nereiÅ¡kia, kad tos pačios pajamos buvo apmokestinamos kelis kartus.

Paskutinių 12 mėnesių atlygio sumos skaičiavimÄ mokesčių administratorius naudojo tik tam, kad nustatytų, ar kiekvienÄ naujÄ mėnesį atsirado prievolė mokėti PVM, tačiau pačių praėjusių mėnesių pajamų dar kartÄ neapmokestino. Nustačius, kad atitinkamÄ mėnesį paskutinių 12 mėnesių atlygio suma virÅ¡yta, buvo apmokestinamos tik tÄ naujÄ , o ne praėjusiais mėnesiais gautos pajamos.PareiÅ¡kėjo pagal autorines sutartis nagrinėjamu atveju teiktos paslaugos buvo PVM objektas.

PareiÅ¡kėjo veikla pagal autorines sutartis atitiko ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ ekonominės veiklos vykdymo sÄ lygÄ . PareiÅ¡kėjas pagal autorines sutartis vykdė veiklÄ kaip iÅ¡ esmės savarankiÅ¡kas tam tikrų paslaugų teikėjas – patentų autorius. Tokia veikla iÅ¡ esmės atitiko Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2010 m. sausio 1 d.) pateiktÄ ekonominės veiklos apibrėžimÄ .

PareiÅ¡kėjas neveikė kaip darbo teisinių santykių dalyvis – darbuotojas, kuris atlieka tam tikrÄ darbinę funkcijÄ , laikydamasis nustatytos darbo tvarkos, darbo drausmės ir darbdavio nurodymų. Todėl pareiÅ¡kėjo veikla neatitiko Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2010 m. sausio 1 d.) pateikto darbo veiklos apibrėžimo.PareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad subjektas, su kuriuo jis sudarė autorinę sutartį, taip pat vykdė ekonominę veiklÄ ir mokėjo PVM, Å¡iuo atveju reikÅ¡mės neturi.

Vieno ekonominę veiklÄ vykdančio subjekto naudojimasis kito ekonominę veiklÄ vykdančio subjekto paslaugomis nereiÅ¡kia vieningos ekonominės veiklos vykdymo. Taigi skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ yra teisėtas. Tenkinti apeliacinį skundÄ ir panaikinti šį sprendimÄ nėra pagrindo. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies          1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .  Nutartis neskundžiama.

          Teisėjai    Stasys Gagys     Dainius Raižys        Skirgailė Žalimienė